R. E. pagal ANK 526 str. 3 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-4-511/2023

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01251-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.28; 21.11.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. E. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. E. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimu pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį nubaustas 500 Eur bauda už tai, kad 2021 m. liepos 19 d. 9.47 val., važiuodamas autobusu Nr. 34, Lūžų stotelėje, esančioje Jūrininkų pr., Klaipėdoje, nedėvėjo veido ir nosį dengiančios apsauginės veido kaukės ir atsisakė ją dėvėti, taip jis pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. V-1251 (2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1548 redakcija) 2 punkto reikalavimus.

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi Institucijos 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. E. apeliacinis skundas netenkintas ir palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. E. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Institucijos 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. bei Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartis ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijai. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, o vėliau ir nagrinėdama bylą bei paskirdama administracinę nuobaudą, neįrodė vieno iš padarytai veikai pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį inkriminuoti būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių, t. y. neįrodė, kad padaryta veika sukėlė realų pavojų išplisti užkrečiamajai ligai COVID-19. Nėra pagrindo pripažinti, jog konkretaus asmens padaryta veika (ANK 526 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimas) sukėlė pavojų išplisti užkrečiamajai ligai COVID-19, jeigu byloje nėra įrodyta, kad konkretus, priešingą teisei veiką padaręs asmuo pažeidimo padarymo metu buvo užkrečiamąją ligą sukeliančio viruso nešiotojas ir kad su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu pažeidimo vietoje buvę kiti asmenys pažeidimo metu buvo užkrečiamąją ligą sukeliančio viruso nešiotojai. Pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) 9 straipsnį asmuo, kuris neserga užkrečiamąja liga, kuris nėra įtariamas, kad serga užkrečiamąja liga, taip pat tas asmuo, kuris nėra pripažintas turėjęs sąlytį su sergančiu užkrečiamąja liga asmeniu (ir dėl to neprivalo izoliuotis), ŽULPKĮ kontekste yra laikomas nepavojingu asmeniu, todėl asmenys, kuriuos įstatymas laiko nepavojingais asmenimis, objektyviai negali kelti pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai.

5.2. Tiek Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, tiek Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek moksliniai tyrimai nurodo, jog kaukės dėvėjimas tik sumažina riziką užsikrėsti (užkrėsti) COVID-19 liga, tačiau ligos plitimo pavojaus neeliminuoja. Dėl to kaukės nedėvėjimas bet kuriuo atveju negali būti kvalifikuojamas kaip ANK 526 straipsnio 3 dalyje nurodytas teisės pažeidimas, t. y. kaip pažeidimas, kuris sukelia pavojų išplisti ligai, kadangi kaukės dėvėjimas tik sumažina riziką užsikrėsti COVID-19 liga, bet šio pavojaus visiškai neeliminuoja.

5.3. Klaipėdos apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismai netinkamai taikė ANK 526 straipsnio 3 dalį, pažeidė ANK 567 straipsnio 3 dalį, 569 straipsnio 4 dalį. Klaipėdos apygardos teismas, pažeisdamas ANK 652 straipsnio 1 dalį, neatsakė į skunde išdėstytus išsamius argumentus dėl Vyriausybės nutarimo (ne)atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas nepasisakė ir dėl skundo argumentų, kad, vadovaujantis ŽULPKĮ 2 straipsnio 2 ir 34 dalimis, karantininių užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę nustato tarptautinės teisės aktai, o vienas iš tokių teisės aktų, nurodytų ŽULPKĮ, yra Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. sausio 18 d. įstatymu Nr. X-1430 ratifikuotos Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės, kurios nustato, kad karantino režimo priemonės gali būti taikomos tik ligoniams ir asmenims, kurie yra įtariami, kad serga, todėl karantino režimo priemonių taikymas pavojaus nekeliantiems (sveikiems) žmonėms yra ir neteisėtas, ir neproporcingas. Taip pat nepasisakyta dėl to, kad ŽULPKĮ kontekste asmenys, kurie neprivalo būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, nėra laikomi pavojingais asmenimis, o tai dar vienas argumentas, paneigiantis karantino režimo priemonių taikymo absoliučiai visiems asmenims proporcingumą ir teisėtumą. Neatsakyta į argumentus, jog, priimant Vyriausybės nutarimą, buvo pažeista imperatyvi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – TPĮ) teisės norma (15 straipsnio 1 dalis), įpareigojanti atlikti priimamo teisės akto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą.

6. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Gediminas Kalasūnas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo palikti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartį nepakeistą. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. ANK 526 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis pagal konstrukciją yra formalioji, todėl R. E. nurodoma aplinkybė, kad jis nėra užkrato nešiotojas, nesirgo jokia liga ir nedėvėdamas kaukės nieko neužkrėtė (nesukėlė grėsmės kitiems asmenims), nepanaikino jo atsakomybės už aptartų teisės normų, kurių tikslas yra visuomenės sveikatos apsaugos nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų prevencija, pažeidimą. R. E. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. E. prašymas atmestinas.

Dėl ANK 526 straipsnio 3 dalies taikymo

8. Pareiškėjas nurodo, kad, veiką kvalifikuojant pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, byloje nepakanka vien tik nustatyti (įrodyti) faktą, kad buvo padarytas ANK 526 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimas, – turi būti įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika sukėlė realų pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Anot pareiškėjo, jo veikoje nėra vieno iš padarytai veikai pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį inkriminuoti būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių – realaus pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai COVID-19 sukėlimo. Pareiškėjo teigimu, asmuo, kuris neserga užkrečiamąja liga, nėra įtariamas, kad serga užkrečiamąja liga, taip pat tas, kuris nėra pripažintas turėjusiu sąlytį su užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu (ir dėl to neprivalo izoliuotis), ŽULPKĮ kontekste yra laikomas nepavojingu asmeniu (nuo jo negali užsikrėsti kiti asmenys), todėl asmenys, kuriuos įstatymas laiko nepavojingais asmenimis, objektyviai negali kelti pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai.

9. Pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį asmuo atsako už Civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Taigi atsakomybė už pirmiau nurodytų teisės norminių aktų pažeidimą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, kyla nepriklausomai nuo to, ar dėl to kilo pavojus, pavyzdžiui, išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Dėl to administracinei atsakomybei pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį kilti pakanka tik nustatyti faktą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo susidariusios karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, pažeidė pirmiau nurodytus teisės norminius aktus.

10. Byloje nustatyta, to neneigia ir pats pareiškėjas, kad jis ekstremaliosios situacijos metu – 2021 m. liepos 19 d. 9.47 val. važiuodamas autobusu, t. y. uždaroje transporto erdvėje, kurioje vyksta intensyvus žmonių judėjimas ir kontaktai nedideliu atstumu, esant aplinkinių žmonių, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės – kaukės.

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (nusižengimo padarymo metu galiojusi nutarimo redakcija), vadovaujantis 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies e punktu, 25 ir 27 straipsniais, Civilinės saugos įstatymo 8 straipsniu, 9 straipsnio 11, 19 punktais, 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 10 straipsniu, atsižvelgiant į 2020 m. spalio 13 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2020/1475 dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2021 m. birželio 23 d. posėdžio pasiūlymą ir siekiant apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) protrūkio šalies teritorijoje, buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės ir antras (sustiprintas) civilinės saugos sistemos parengties lygis, be kita ko, nustatant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemones. Šio nutarimo 3.2.4 punkte buvo nustatyta, kad viešojo transporto paslaugos teikiamos užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Nusižengimo padarymo metu šios sąlygos buvo nustatytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. V-1251 (2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1548 redakcija). Šio sprendimo 2 punkte buvo nurodyta, kad vyresni nei 6 metų asmenys įpareigojami transporto priemonėse dėvėti kaukes; šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį).

12. Taigi pareiškėjas nusižengimą padarė esant įvestam sustiprintam civilinės saugos sistemos parengties lygiui ir nustatytoms specialioms valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonėms, siekiant apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga protrūkio šalies teritorijoje. Pažymėtina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes pareiškėjas nebuvo priskiriamas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei, kuriems taikoma išimtis dėl kaukių dėvėjimio, todėl nusižengimo padarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo Nr. V-1251 2 punkto reikalavimas transporto priemonėse dėvėti kaukes pareiškėjui buvo privalomas, tačiau pareiškėjas, transporto priemonėje – autobuse – nedėvėdamas kaukės ir atsisakydamas tai daryti, kai apie tai jam buvo priminta, šį teisės akto reikalavimą sąmoningai pažeidė.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks pareiškėjo padarytas pažeidimas teismų teisingai kvalifikuotas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį.

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Institucijos surašytame nutarime ir protokole tinkamai nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės ir jo esmė, tačiau teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė pareiškėjas, išdėstytas netiksliai (nurodytas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 birželio mėn. 28 d. nutarimas Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario mėn. 26 d. nutarimo Nr. 152“ „Dėl Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo pakeitimo“). Atitinkamai R. E. pažeisti teisės aktų reikalavimai netiksliai išdėstyti ir apylinkės bei apeliacinės instancijos teismų nutartyse. Dėl to patikslintina, kad R. E. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. V-1251 2 punkte (2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1548 redakcija) nustatytą pirmiau minėtą įpareigojimą transporto priemonėje dėvėti kaukę. Kartu pažymėtina, kad R. E. nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios buvo žinoma, kuo jis yra kaltinamas, t. y. visos nusižengimo padarymo aplinkybės buvo aiškiai suformuluotos ir protokole, ir nutarime. Tiek iš įvykio faktinių aplinkybių, tiek iš R. E. duotų paaiškinimų, taip pat ir iš jo pareiškime dėl bylos atnaujinimo dėstomų argumentų matyti, kad gindamasis nuo pareikšto kaltinimo jis suprato inkriminuoto administracinio nusižengimo esmę; nėra pagrindo spręsti, kad jam apribota jo teisė tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo ar aptariamu aspektu buvo kitaip suvaržytos įstatymu garantuotos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisės.

15. Nagrinėjamų pareiškėjo argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo prašyme nurodomi teiginiai dėl ANK 567 straipsnio 3 dalies, 569 straipsnio 4 dalies nuostatų, susijusių atitinkamai su įrodinėjimo pareiga ir įrodymų vertinimu, nesilaikymo nagrinėjant jo bylą yra deklaratyvūs, nes nepagrįsti teisiniais argumentais. Tuo tarpu pagal ANK 662 straipsnio 2 dalį prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, be kita ko, turi būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų bylos atnaujinimo pagrindų buvimą. Todėl pirmiau paminėti bendro pobūdžio, deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai vertintini kaip nesudarantys atnaujintos bylos nagrinėjimo pagrindo ir yra nenagrinėtini.

Dėl ANK 652 straipsnio 1 dalies laikymosi nagrinėjant bylą apygardos teisme

16. Pareiškėjas nurodo, kad apygardos teismas, nagrinėdamas jo apeliacinį skundą, pažeidė ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pasisakė ne dėl visų, net ir esminių, jo argumentų.

17. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019).

18. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad apeliaciniame skunde jis nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 567 straipsnio 3 dalies, ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus, taip pat kad pareiškėjui netinkamai pritaikyta ANK 526 straipsnio 3 dalis. Apygardos teismas motyvuotas išvadas dėl esminių apeliacinio skundo argumentų išdėstė. Tuo tarpu, priešingai nei teigiama prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, jokių argumentų apie tai, kad apylinkės teismas neatsakė į skundo argumentus dėl Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijai, ŽULPKĮ ir TPĮ, apeliaciniame skunde nebuvo pateikta, beje, jų nepateikta ir prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo.

19. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą buvo pažeistos ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Artūras Pažarskis

Eligijus Gladutis