Baudžiamoji byla Nr. 2K-13-654/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19745-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.12; 2.4.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Aleno Piesliako (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):
260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams;
260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams;
260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką V. Š. įskaičiuotas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. kovo 21 d.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti M. V. ir E. B., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisti R. S., V. K. ir A. N., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 23 d. nutartis, kuria nuteistųjų V. Š. ir M. V. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. Š. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su M. V., organizavusiu psichotropinių medžiagų neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą, bei E. B., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis:
1.1. M. V., atliekantis laisvės atėmimo bausmę buvusiuose Kybartų pataisos namuose adresu: Vilkaviškio r. sav., Kybartai, J. Biliūno g. 14, kaip organizatorius iš anksto (laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 23 d. iki 2017 m. balandžio 25 d.) parengė nusikalstamos veikos planą neteisėtai įgyti psichotropinių medžiagų ir jas platinti Kybartų pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems ir šį planą 2017 m. balandžio 23 d. – 2017 m. balandžio 25 d. vykusių pokalbių telefonu metu išdėstė V. Š. ir bendrai veikiančiam E. B.. Pagal parengtą planą V. Š. turėjo Kauno mieste įgyti psichotropinių medžiagų, jas supakuoti į atskirus paketus, o bendrai veikiantis E. B. turėjo įgyti laidynę, skirtą šiems paketams su psichotropinėmis medžiagomis permesti – įšauti į pataisos namų teritoriją; įvykdžius šią plano dalį, V. Š. ir bendrai veikiantis E. B. turėjo tarpusavyje susisiekti ir kartu atvykti į Kybartus, Vilkaviškio r. sav., bei atgabenti šias psichotropines medžiagas, kad jos būtų permestos į pataisos namų teritoriją, esančią J. Biliūno g. 14, Kybartuose, Vilkaviškio r. sav.;
1.2. Vykdant M. V. parengtą nusikalstamos veikos planą, 2017 m. balandžio 23–24 d. V. Š. Kauno mieste tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo 2,290 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,1089 g psichotropinės medžiagos – FUB-AMB (metil(1-(4-fluorobenzil)-1H-indazol-3-carbonil)-L-valinato), šias medžiagas jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iki 2017 m. balandžio 25 d. laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, ten dalį šių psichotropinių medžiagų, skirtų permesti į Kybartų pataisos namų teritoriją, supakavo į keturis paketus: į du paketus supakavo 2,177 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir į du paketus supakavo 0,1089 g psichotropinės medžiagos – FUB-AMB (metil(1-(4-fluorobenzil)-1H-indazol-3-carbonil)-L-valinato). Šiuos paketus su psichotropinėmis medžiagomis 2017 m. balandžio 25 d. apie 9.30 val. jis ir bendrai veikiantis E. B. iš Kauno miesto automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, turėdami tikslą platinti, atgabeno į Kybartus, Vilkaviškio r. sav., ten E. B. pagal M. V. parengtą planą turėjo juos specialiai įgyta laidyne permesti – įšauti į Kybartų pataisos namų stadioną, esantį J. Biliūno g. 14, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes tą pačią dieną – 2017 m. balandžio 25 d. apie 9.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., E. B. pagal gautą išankstinę žvalgybinę informaciją buvo sulaikytas Kybartų pataisos namų pareigūnų; sulaikymo metu pas jį buvo rastos ir iš jo paimtos psichotropinės medžiagos: du paketai su 2,177 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino bei du paketai su 0,1089 g psichotropinės medžiagos – FUB-AMB (metil(1-(4-fluorobenzil)-1H-indazol-3-carbonil)-L-valinato), o likęs kiekis – 0,113 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino – buvo rastas ir paimtas 2017 m. balandžio 25 d. 17.10 val. V. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, atliktos kratos metu.
2. V. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti ir jas platino: 2017 m. rugsėjo mėn. pradžioje, tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 16.00–18.00 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, už 140 Eur E. B. pardavė 20,066 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriose?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 3,4–3,5 proc.
3. V. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turėdamas tikslą jas platinti: iki 2017 m. rugsėjo 8 d. vakaro automobilyje „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčiame kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti Kauno mieste įvairiems asmenims, laikė didelį kiekį – 930,706 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriose?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 3,5–11,4 proc., kol 2017 m. rugsėjo 8 d. apie 20.00–20.30 val., apžiūrint automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintį (duomenys neskelbtini), Kaune, namo kieme šį didelį kiekį narkotinių medžiagų surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistojo V. Š. gynėjas advokatas M. Vagonis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį ir bylą dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų grąžinti nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo; arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria V. Š. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 20,066 g narkotinių medžiagų – kanapių pardavimo E. B.) ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, bei Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį ir šią bylos dalį nutraukti; dėl likusios dalies sušvelninti paskirtą bausmę. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų (BPK 10, 45 straipsnių, 44 straipsnio 8 dalies, 322 straipsnio, 323 straipsnio, 324 straipsnio 1 dalies) pažeidimą ir šis pažeidimas suvaržė nuteistojo teises, t. y. baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta neinformavus V. Š. apie teismo posėdžio vietą ir laiką.
4.2. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nuteistojo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažįstamas būtinu tuo atveju, kai teismas nusprendžia atlikti įrodymų tyrimą (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2011), kai nuteistasis pageidauja dalyvauti teismo posėdyje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221/2009">2K-221/2009</a>, 2K-376/2010, 2K-215/2011). Taigi sisteminė normų analizė ir teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pageidavimą dalyvauti jo bylos teisminiame nagrinėjime ir jam pageidaujant įgyvendinti šią teisę, turi būti suteikta reali galimybė tai padaryti. Siekdamas tai užtikrinti, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės nagrinėti bylą nedalyvaujant nuteistajam, privalo įvertinti ne tik tai, ar tinkamai jam pranešta apie posėdį, bet ir nuteistojo pageidavimą bei realias galimybes dalyvauti jame (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2013).
4.3. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatyta, kad nuteistasis V. Š. 2022 m. sausio 19 d. pateikė apeliacinį skundą Kauno apylinkės teismui dėl šio teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio; nutartyje taip pat nustatyta, kad V. Š., kaip ir kitiems proceso dalyviams, 2022 m. sausio 24 d. buvo išsiųstas pranešimas apie gautus apeliacinius skundus bei bylos siuntimą apeliacinės instancijos teismui, nurodant bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme datą ir laiką. Tačiau vien formalus teismo pranešimo išsiuntimas neleidžia daryti išvados, kad teismo siųstas pranešimas adresatui buvo įteiktas. Nuteistasis V. Š. nebuvo gavęs jokio teismo pranešimo apie teismo posėdžio datą ir laiką, tad, nebūdamas tinkamai informuotas, nedalyvavo bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme, byla pagal jo pateiktą skundą buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Pats nuteistasis, pateikdamas apeliacinį skundą, jame buvo išreiškęs pageidavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tai suponuoja išvadą apie paties nuteistojo norą dalyvauti žodiniame teismo posėdyje, kurio metu jis turėtų galimybę pasisakyti dėl pateikto skundo ir pasinaudoti kitomis BPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Šią aplinkybę pagrindžia ir tai, kad atsitiktinai sužinojęs, jog byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, V. Š., praėjus keletui dienų po teismo posėdžio, t. y. tada, kada jam tapo žinoma apie bylos nagrinėjimą, kreipėsi į bylą nagrinėjusį Kauno apygardos teismą su prašymu atnaujinti įrodymų tyrimą byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį prašymą ignoravo ir paskelbė ginčijamą nutartį.
4.4. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad pranešimas apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo išsiųstas ir V. Š. gynėjui, jį gynusiam pirmosios instancijos teisme, nesudaro pagrindo teigti, jog nuteistasis buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Teisinių paslaugų sutartis su gynėju, gynusiu V. Š. pirmosios instancijos teisme, buvo nutrūkusi. Priešingu atveju apeliacinės instancijos teismui nebūtų reikėję kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir VGTPT) dėl gynėjo V. Š. parinkimo. Šiuo atveju V. Š. su buvusiu gynėju po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo jokio ryšio nebepalaikė, teisinių paslaugų sutartis nebuvo pratęsta. Iš to išplaukia, jog pranešimo apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką išsiuntimas buvusiam gynėjui nesuteikia pagrindo daryti išvadą apie paties nuteistojo tinkamą informavimą apie bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo informavimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką negali būti laikomas formaliu veiksmu. Bylą nagrinėjantis teismas privalo įvertinti aplinkybę ne tik apie pranešimo formalų išsiuntimą nuteistajam, bet ir apie šio pranešimo realų įteikimą. Formalus teismo požiūris į nuteistojo teisių užtikrinimą lemia nuteistojo teisės į gynybą ir teisės į teisingą teismo procesą pažeidimą.
4.5. Nuteistasis V. Š., pateiktame apeliaciniame skunde prašydamas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kartu pageidavo ir pats asmeniškai dalyvauti ją nagrinėjant teismo posėdyje – tai patvirtina minėtas vėliau nuteistojo teismui pateiktas raštas, kuriame išreikštas nepasitenkinimas dėl jo neinformavimo apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Ši aiškiai pareikšta nuteistojo pozicija dėl pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje apeliacinės instancijos teismui tapo žinoma praėjus kelioms dienoms po įvykusio teismo posėdžio, tačiau dar nepriėmus galutinio procesinio sprendimo. Pagal šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, remiantis BPK 324 straipsnio 10 dalimi, 300 straipsnio 1 dalimi, turėjo galimybę atnaujinti įrodymų tyrimą, sudaryti galimybę nuteistajam dalyvauti teismo posėdyje, išklausyti jo žodinius paaiškinimus. Nuteistojo pageidavimas dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje nebuvo formalaus pobūdžio, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis nesutiko su pareikštu kaltinimu, užėmė aktyvią gynybinę poziciją. Kasacinės instancijos teismo praktikoje teisės dalyvauti teismo posėdyje, kai to pageidauja nuteistasis, neužtikrinimas pripažįstamas esminiu teisės į gynybą pažeidimu.
4.6. Atkreiptinas dėmesys ir į kitus teisės į gynybą suvaržymo aspektus. Apeliacinis skundas buvo paduotas paties nuteistojo, o ne advokato, gynusio jį pirmosios instancijos teisme. Iš Kauno apygardos teismui pateikto nuteistojo prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą buvo akivaizdu, jog jis norėjo pats surasti sau tinkamą gynėją, tačiau apeliacinės instancijos teisme jį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį nuteistajam apie paskirtą gynėją pranešama nedelsiant įteikiant ar išsiunčiant nutarties (ar nutarimo) paskirti gynėją nuorašą. Tokia teismo nutartis V. Š. išsiųsta nebuvo, taigi jis nebuvo tinkamai informuotas apie jam parinktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantį gynėją, dėl to jis neturėjo galimybės suderinti gynybos pozicijų, o tai sutrukdė veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad buvo suvaržytos baudžiamojo proceso įstatymo garantuotos nuteistojo teisės į gynybą, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė iš BPK 10 straipsnio, 44 straipsnio 8 dalies, 322 straipsnio 2 dalies, 323 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 1 dalies kylančių reikalavimų.
4.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 260 straipsnio 2 dalies nuostatas. Abiejų instancijų teismai rėmėsi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tačiau neatskleidė ir byloje surinktais įrodymais nepagrindė V. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymio – pavojingų veiksmų, t. y. narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo. Tai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.
4.8. Teismuose nebuvo nustatyta, kas automobilyje rastą didelį kiekį kanapių įgijo; taip pat nebuvo nustatyta, jog ant paketo su kanapėmis būtų V. Š. biologinių pėdsakų, pirštų atspaudų. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog automobilis stovėjo kieme ir buvo blogos techninės būklės, nerakintas, todėl dėl laisvos prieigos prie jo bet kas turėjo objektyvią galimybę ten pasidėti ir laikyti kanapes. Nuteistasis E. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad būtent jam ir priklauso automobilyje rastos kanapės. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai padarytos išvados dėl V. Š. tariamai laikyto didelio kiekio kanapių yra nepagrįstos bylos nagrinėjimo metu surinktais įrodymais.
4.9. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės visiškai nepasisakė dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su V. Š. inkriminuoto didelio kiekio kanapių laikymu, pasisakydamas tik tiek, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į samprotavimus. Su šiuo apeliacinės instancijos teismo argumentu negalima sutikti, nes taip iš esmės yra paneigiama teismo pareiga motyvuoti priimamą procesinį sprendimą ir pažeidžiama nuteistojo teisė į jo bylos peržiūrėjimą apeliacine tvarka. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad V. Š. priklausančiame automobilyje narkotines medžiagas galėjo palikti kiti asmenys. Kartu teismas pažymėjo, kad E. B. tik pirmosios instancijos teisme nurodė, jog automobilyje rastos kanapės priklausė jam, tačiau visiškai nepasisakė, kaip šį nuteistojo E. B. teiginį vertina. Teismo išvados dėl byloje nustatytos aplinkybės, siejamos su kitų asmenų galėjimu laikyti narkotines medžiagas V. Š. priklausančiame automobilyje, yra aiškiai prieštaringos. Aplinkybė, jog E. B. tik teisme pasakė teisybę ir prisipažino laikęs kanapes automobilyje, niekaip negali sunkinti V. Š. teisinės padėties. Įvertinus byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes ir sugretinus jas su byloje esančiais įrodymais, akivaizdu, kad teismai V. Š. pripažino kaltu dėl didelio kiekio kanapių laikymo remdamiesi prielaida, bet ne byloje esančiais įrodymais. Pagal V. Š. pareikštą kaltinimą teismai privalėjo nurodyti ir byloje surinktais įrodymais pagrįsti, jog automobilyje rastos kanapės buvo V. Š. žinioje. Tačiau teismai dėl šio nusikalstamos veikos požymio visiškai nepasisakė.
4.10. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje nurodyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atribojimo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog V. Š. tariamai laikė kanapes, privalėjo byloje surinktais įrodymais pagrįsti ir tikslą, t. y. laikyta savo reikmėms ar siekiant platinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-138/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-138/2013">2K-138/2013</a>, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014). Tačiau dėl šio nusikalstamos veikos požymio teismai visiškai nepasisakė, o tik preziumavo V. Š. kaltę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai visiškai neatskleidė nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, sudėties objektyviųjų požymių ir tyčios turinio V. Š. veiksmuose, dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
4.11. Konstatuodami V. Š. kaltę dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymo, teismai byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, išskirtinę reikšmę suteikdami nenuosekliems ir prieštaringiems E. B. parodymams, nevertindami jų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste; teismai neatskleidė ir byloje surinktais įrodymais nepagrindė V. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymio – pavojingų veiksmų, t. y. narkotinių medžiagų kanapių pardavimo. Tai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.
4.12. Bylą nagrinėję teismai laikė nustatyta aplinkybę, jog narkotines medžiagas kanapes E. B. įgijo iš V. Š.. Tačiau ši teismų išvada padaryta remiantis E. B. nenuoseklių parodymų fragmentais, nevertinus jų visumos bei kitų byloje esančių įrodymų. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kuriuose būtų objektyviai užfiksuota, kada ir iš ko E. B. įgijo narkotines medžiagas. Pats pardavimas taip pat nėra objektyviai užfiksuotas. Tad šiuo atveju bylą nagrinėję teismai turėjo itin atsargiai vertinti nuteistojo E. B. parodymus, įvertinę tiek paties nuteistojo procesinę padėtį, tiek parodymų turinį. Nepaisydami E. B. parodymų prieštaringumo dėl esminių aplinkybių, teismai visiškai nepagrįstai juos laikė patikimais ir vien jų pagrindu nustatė faktą, kad V. Š. tariamai jam pardavė narkotines medžiagas.
4.13. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. B. nurodė, kad: 2017 m. rugsėjo mėn. pradžioje buvo nuvykęs pas V. Š. į namus (duomenys neskelbtini), Kaune, ir šio paprašė parduoti 20 gramų kanapių; Vaidas pasakė, kad gaus; apie 16–18 val. Vaidas grįžo namo ir parvežė 20 gramų kanapių, kurios buvo polietileniniame maišelyje. Tačiau kai E. B. buvo apklausiamas pirmosios instancijos teisme, jis nurodė, kad: (duomenys neskelbtini). buvo rastas paketas su narkotinėmis medžiagomis; tą pačią dieną buvo įvykę du pardavimai, vienam pardavė „žolės“, kitam – amfetamino; pardavimus darė pats E. B.; „ratus“ įsigijo iš kažko, o „amfetaminą“ ir „žolę“ išvažiuodamas į užsienį paliko žmogus, kaip ir pasaugoti; vieną paketą „žolės“ pasiėmė ir pas V. Š. namie svėrėsi; V. Š. pamatė, gal pro langą ar į vidų užėjęs; jie susipyko, V. Š. jam sakė dingti; kiek galėjo, mažą kiekį pasislėpė laiptinėje, o didžioji dalis liko mašinos bagažinėje, negalėjo vežtis, nes tėvai būtų radę; kai su V. Š. susipyko, galvojo jam truputį pakerštauti, nes (duomenys neskelbtini) buvo 10–20 gramų kanapių, ir jis pareigūnams nurodė, kad pirko iš V. Š.; pamelavo, nes labai pyko ant V. Š., kad išvarė; su V. Š. nėra draugai, bet ir nėra priešai. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, E. B. parodymai nėra nuoseklūs, jie prieštaringi ir skiriasi dėl esminių faktinių aplinkybių. Apklausiamas teisme E. B. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo V. Š. ir sakė netiesą, jog įgijo kanapes iš jo. Tad pirmosios instancijos teismas turėjo jo parodymus vertinti atsižvelgdamas į visumą byloje surinktų įrodymų, o ne selektyviai pasirinkti tik ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nenurodydamas, kodėl būtent šiais parodymais vadovaujasi, o kitus atmeta. Tačiau jokio E. B. parodymų vertinimo pirmosios instancijos teismas neatliko. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertino E. B. parodymų kitų byloje esančių įrodymų kontekste, tik formaliai nurodė, jog taip pat iš esmės remiasi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
4.14. Sistemiškai vertinant E. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktų įrodymų kontekste, akivaizdu, jog jis, apkalbėdamas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu, davė aiškiai neteisingus parodymus. Šį teiginį patvirtina šios teismo nustatytos aplinkybės: pakankamai ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo metu ilgą laiko tarpą V. Š. ir E. B. buvo taikytos neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės, t. y. slaptas sekimas, judriojo ryšio telefono skenavimo įranga ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, tačiau nebuvo nustatyta, jog V. Š. būtų taręsis su E. B. dėl narkotinių medžiagų pardavimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai cituoja atskirus tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodoma, kad neva V. Š. galimai tiekia narkotines medžiagas ir netikrus eurus E. B., tačiau akivaizdu, kad tai buvo tik ikiteisminio tyrimo metu keltos prielaidos, kadangi joks narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimas nebuvo užfiksuotas. Pirmosios instancijos teismo cituotuose tarnybiniuose pranešimuose nurodoma informacija ne tik nepatvirtina V. Š. kaltės, tačiau ją paneigia ir parodo, jog E. B., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, aiškiai melavo ir V. Š. apkalbėjo. 2017 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėjo D. Masionio tarnybiniame nutarime pažymima, kad taikant procesines prievartos priemones nurodoma, jog E. B. iš nurodyto telefono numerio (kuris nėra V. Š.) skambina asmuo ir jam duoda nurodymus, konsultuoja, kokios taktikos reikia imtis norint išvengti policijos pareigūnų sulaikymo, maskuoti savo nusikalstamas veikas, tai galimai nusikalstamos veikos bendrininkas, kurį reikia nustatyti (4 t., b. 1. 62–64). Šios aplinkybės tik patvirtina, jog E. B., siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį, t. y. sudaryti prielaidas, neva jis duoda nuoširdžius parodymus, sąmoningai V. Š. apkalbėjo, taip kartu siekdamas apsaugoti jam narkotines ir psichotropines medžiagas tiekiančio asmens tapatybę.
4.15. Tariamas narkotinių medžiagų sandoris objektyviai nėra užfiksuotas jokiais leistinais įrodymais. V. Š. pokalbių buvo klausomasi ilgai, tad jeigu jis būtų taręsis su E. B. dėl kanapių pardavimo telefonu ar trumposiomis SMS žinutėmis, būtų užfiksuotas bent jau jų susitarimas susitikti kaltinime nurodytu laiku. Tačiau to byloje nėra. Ant rasto pas E. B. paketo, kuriame buvo sudėtos kanapės, nėra išlikę jokių V. Š. biologinių pėdsakų, pirštų atspaudų, kvapų ar mikrodalelių. O tai tik dar kartą patvirtina, jog V. Š. neturėjo jokio ryšio su pas E. B. rastomis kanapėmis. Taigi, teismų priimti procesiniai sprendimai yra paremti prielaidomis, o įrodymai įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo tvarką (BPK 20 straipsnio 5 dalis).
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Bingelienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Kasatoriaus teiginiai apie apeliacinės instancijos teismo padarytus procesinius pažeidimus, nesudarius nuteistajam V. Š. galimybės dalyvauti teismo posėdyje (tinkamai jam apie posėdį nepranešus), nepagrįsti. Nuteistasis V. Š. 2022 m. sausio 19 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio. 2022 m. sausio 24 d. pranešimu apie tai buvo informuoti kiti proceso dalyviai. Kadangi buvo gautas ir nuteistojo M. V. apeliacinis skundas, 2022 m. sausio 24 d. pranešimu buvo informuoti ir kiti proceso dalyviai, taip pat ir V. Š.. Pasibaigus terminui paduoti apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 24 d. pranešimu dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka visus proceso dalyvius informavo, jog baudžiamoji byla su nuteistųjų V. Š. ir M. V. apeliaciniais skundais siunčiama Kauno apygardos teismui. Minėtame pranešime paryškintu šriftu pažymėta, kad apeliaciniai skundai bus nagrinėjami Kauno apygardos teisme 2022 m. kovo 2 d. 10.30 val. Šiuo atveju apeliacinius skundus pateikė tik nuteistieji, t. y. apeliaciniai skundai nebuvo paduoti nuteistųjų padėtį sunkinančiais pagrindais, proceso dalyviams buvo siunčiami pranešimai. Minėtas pranešimas išsiųstas ir nuteistajam V. Š. į jo deklaruotą gyvenamąją vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), Kaune. Taip pat minėtas pranešimas buvo išsiųstas ir nuteistojo V. Š. gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui. Iš 2022 m. kovo 2 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo prokuroras, nuteistasis M. V., jo gynėjas, nuteistojo V. Š. gynėja advokatė Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė, o nuteistasis V. Š. teismo posėdyje nedalyvavo. Teisėjų kolegijos pirmininkas paklausė proceso dalyvių nuomonės dėl galimumo nagrinėti bylą jam neatvykus. Nuteistojo V. Š. gynėja, prokuroras ir kiti proceso dalyviai neprieštaravo baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Teisėjų kolegija, pasitarusi vietoje, nutarė baudžiamąją bylą nagrinėti, nes V. Š. apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti skundo nagrinėjimą negauta. Taigi, nuteistasis V. Š. laiku ir tinkamai buvo informuotas apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką, nuteistojo V. Š. teisė žinoti apie apeliacinį procesą, jo pagrindą, laiką ir vietą, taip pat teisė dalyvauti šiame procese nebuvo apribotos ar pažeistos, teisė į gynybą nesuvaržyta.
5.2. Kasatoriaus skundas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalių) pritaikymo atmestinas kaip nepagrįstas. Priešingai nei teigiama kasatoriaus skunde, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nutartyje išdėstė išsamius motyvus dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas itin atidžiai tyrė byloje surinktus duomenis, kurie patvirtintų ar paneigtų nuteistojo V. Š. veiksmus dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir neteisėto 20,066 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) pardavimo E. B.. Nutartyje išsamiai aptartas kiekvienas įrodymas atskirai, įvertinta įrodymų visuma, paneigtos nuteistojo iškeltos versijos, įrodymų turinio interpretacijos. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo motyvuotomis išvadomis nėra teisinio pagrindo. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas patikrino įrodymų patikimumą, palygino įrodymus tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nutartyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia V. Š. kaltumą. Visus įrodymus apeliacinės instancijos teismas vertino bendra tvarka pagal BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, bylai reikšmingas aplinkybes nustatė tinkamai. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus nuosprendį ir nutartį, konstatuota nebuvo.
5.3. Kasaciniu skundu nuteistojo V. Š. gynėjas prašo sušvelninti paskirtą bausmę (dėl veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 1 dalyje). Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniame skunde turi būti pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę, nes savaime bausmės švelninimas ar griežtinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Nenustačius netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ši prašymo dalis dėl bausmės sušvelninimo atmestina.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo V. Š. gynėjo advokato M. Vagonio kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl nuteistojo teisės į gynybą pažeidimo
7. Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo padaryti esminiai BPK 10 ir 45 straipsnių, 44 straipsnio 8 dalies, 322 straipsnio, 323 straipsnio ir 324 straipsnio 1 dalies pažeidimai, nes buvo pažeista nuteistojo teisė dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant jo bylą apeliacine tvarka ir suvaržyta teisė gintis pačiam ar per savo pasirinktą gynėją.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtinti teisės į teisingą (sąžiningą) procesą, teisės į gynybą, rungimosi ir kiti principai. Pagal BPK 7 straipsnį bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo: kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti. BPK 10 straipsnyje įtvirtinta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą; teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų. Šių teisių ir principų užtikrinimą garantuoja kitos BPK normos. Pagal BPK 22 straipsnio 3 dalį kaltinamasis baudžiamajame procese turi teisę teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų, reikšti nušalinimus, užduoti klausimus ir pan. BPK 45 straipsnyje nustatytas įpareigojimas teisėjui, prokurorui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui ne tik išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises, bet ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Pagal BPK 44 straipsnio 8 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją. Kaltinamojo ar nuteistojo gynimasis bei gynėjo dalyvavimas procese yra lygiavertės konstitucinės teisės į gynybą realizavimo formos, todėl gynėjo dalyvavimas procese neužkerta kelio kaltinamajam ar nuteistajam asmeniškai realizuoti savo teisę į gynybą.
9. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad, siekdamas užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, nuodugniai ištirti apeliaciniame skunde esančius argumentus, juos palyginti su byloje surinkta medžiaga (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgtNTExLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-48-511/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-48-511/2020">2K-48-511/2020</a>, 2K-272-458/2019, 2K-241-303/2018, 2K-255-648/2017, 2K-P-135-648/2016, 2K-230-648/2016, 2K-284-648/2016). Įgyvendinant šiuos tikslus apeliacinės instancijos teismui įstatymas suteikia kuo plačiausius įgaliojimus: tiek iš naujo vertinti bylos įrodymus, tiek atlikti įrodymų tyrimą ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimamus nuosprendžius ar nutartis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgtNTExLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-48-511/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-48-511/2020">2K-48-511/2020</a>, 2K-241-303/2018, 2K-P-135-648/2016). Todėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka irgi turi būti užtikrintos proceso dalyvių teisės, leidžiančios veiksmingai dalyvauti procese.
10. BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dalyvauti teismo posėdyje turi teisę nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylos. Iš šių nuostatų išplaukia, kad teismas privalo įsitikinti, ar šiems asmenims buvo laiku ir tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-214/2014, 2K-146-222/2015, 2K-344-303/2017, 2K-346-303/2017, 2K-84-648/2019, 2K-136-697/2020).???BPK 324 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pradėdamas posėdį teismas nusprendžia, ar galima nagrinėti bylą, jei kas nors iš proceso dalyvių neatvyko; šis sprendimas priimamas vadovaujantis BPK 266 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
11. Iš BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad nuteistojo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nėra būtinas. Teismų praktika yra suformulavusi taisykles, kad nuteistojo (išteisintojo) dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas tuo atveju, kai apeliacinis skundas yra paduotas jo padėtį bloginančiais pagrindais (BPK 319 straipsnio 2 dalis) arba kai teismas nusprendžia atlikti įrodymų tyrimą (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2011), arba kai nuteistasis pageidauja dalyvauti teismo posėdyje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221/2009">2K-221/2009</a>, 2K-376/2010, 2K-215/2011), arba kai teismas dėl kitų priežasčių pripažįsta, kad nuteistojo ar išteisintojo dalyvavimas posėdyje yra būtinas. Sisteminė normų analizė ir teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas visų pirma turi įsitikinti, kad nuteistajam tinkamai pranešta apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą. Tuo atveju, kai nuteistajam tinkamai pranešta, tačiau jis į posėdį neatvyko, teismas turi nuspręsti, ar galima bylą išnagrinėti be nuteistojo dalyvavimo. Teismas sprendimą turi padaryti remdamasis teisės į teisingą teismą ir teisės į gynybą principų turinio aiškinimu ir pirmiau nurodytomis nuostatomis, siekdamas teisingo bylos išnagrinėjimo.
12. Įžanginėje apeliacinės instancijos teismo posėdžio dalyje teismo posėdžių sekretorė pranešė, kad į teismo posėdį yra atvykę prokuroras, nuteistojo V. Š. advokatė Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė, nuteistasis M. V. ir jo advokatas Tomas Liutauras Petkauskas. Teismo posėdžio pirmininkui paklausus proceso dalyvių nuomonės dėl galimybės nagrinėti bylą, visi proceso dalyviai pasisakė, kad bylą nagrinėti galima, ir teismas, kaip nurodyta teisiamojo posėdžio protokole, nutarė bylą nagrinėti. Tokia posėdžio eiga ir teisėjų kolegijos sprendimai neatitinka BPK 322 straipsnio 2 dalies ir 324 straipsnio reikalavimų, asmens teisės į teisingą teismą ir teisės į gynybą principų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų taikant apelianto dalyvavimą teismo procese reglamentuojančias nuostatas.
13. BPK 324 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įžanginėje posėdžio dalyje kolegijos pirmininkas patikrina, kas atvyko į posėdį, ar apie bylos nagrinėjimo laiką buvo pranešta asmenims, nurodytiems BPK 322 straipsnyje, taip pat ir nuteistajam. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio garso įraše užfiksuota, kad, teismo posėdžių sekretorei paskelbus, kas yra atvykęs į teismo posėdį, ir posėdyje dalyvaujantiems asmenims pasakius savo nuomonę dėl galimybės nagrinėti bylą, posėdžio pirmininkas tik pasako, kad V. Š. nėra išreiškęs nuomonės, ir toliau tęsia posėdį. Teismo posėdžio pirmininkas nesiaiškino, ar V. Š. yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, kaip to reikalauja BPK 322 straipsnio 1 dalis.
14. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija susipažino su apeliacinio proceso dokumentais ir nerado dokumentų, patvirtinančių, kad nuteistajam V. Š. būtų žinoma apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką. 2022 m. sausio 24 d. Kauno apylinkės teismas išsiuntė proceso dalyviams, taip pat ir V. Š., pranešimus dėl baudžiamosios bylos siuntimo nagrinėti apeliacine tvarka, kuriuose nurodyti bylos nagrinėjimo vieta ir laikas, tačiau byloje nėra informacijos, ar nuteistajam V. Š. pranešimas buvo įteiktas. Vien pranešimo išsiuntimas, net jei jame posėdžio laikas parašytas paryškintu šriftu, neturint duomenų, kad proceso dalyvis pranešimą gavo, nėra tinkamas fakto, kad proceso dalyviui tinkamai pranešta, pagrindimas. Toks teismo procesas tampa formalus, juo nesiekiama teisingo bylos išnagrinėjimo ir tikrojo teisingumo, o teismo elgesys neatitinka BPK 45 straipsnyje nustatytos pareigos užtikrinti proceso dalyviams galimybę pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Įstatymu įtvirtintas reikalavimas pranešti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nereiškia dokumento formalaus išsiuntimo, o jis reiškia faktą, kad asmeniui yra žinoma apie bylos nagrinėjimą, ir rūpestį, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis. Tai, kad BPK nustato galimybę nuteistajam, kurio padėties neprašoma bloginti, pranešti apie teismo posėdį ne šaukimu, o pranešimu, nereiškia, kad teismas neturi įsitikinti, jog nuteistajam apie teismo posėdį pranešta.
15. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teismas neskyrė tinkamo dėmesio klausimui, ar bylą galima tinkamai išnagrinėti V. Š. nedalyvaujant. Teismas nesiaiškino, ar V. Š. pageidauja dalyvauti teismo posėdyje, nepateikė jokių argumentų, kodėl mano, kad jo apeliacinį skundą galima tinkamai išnagrinėti jam nedalyvaujant, nors, kaip jau minėta, ilgametė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiškinant apeliacinės instancijos teismo procesą reglamentuojančias teisės normas nurodo apeliacinės instancijos teismui atsižvelgti į nuteistojo pageidavimą dalyvauti jo bylos teisminiame nagrinėjime ir, jam pageidaujant, įgyvendinti šią teisę, suteikti jam realią galimybę tai padaryti.
16. Sprendžiant, ar V. Š. norėjo dalyvauti apeliacinės instancijos teismo procese, svarbu, kad apeliaciniame skunde V. Š. nurodė, jog jis prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo posėdis gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Pagal BPK 313 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde turi būti nurodyti ir apelianto motyvuoti prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka, o pagal BK 3251 straipsnio 4 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir tada, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Žodinio proceso tikslas yra sudaryti sąlygas nuteistajam pasinaudoti BPK 7 ir 22 straipsniuose nustatytomis teisėmis, visų pirma ginčyti žemesnės instancijos teismo jam nepalankaus sprendimo argumentus, kitos šalies argumentus, pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti, tiesiogiai teismui išsakyti savo argumentus. Apeliaciniame skunde esantis paties nuteistojo rašyto apeliacinio skundo prašymas apeliacinės instancijos teisme nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka gali rodyti, kad nuteistasis pageidauja dalyvauti apeliaciniame procese ir įgyvendinti savo teises.
17. Nuteistojo V. Š. norą dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodo ir 2022 m. kovo 7 d. teisme (teismo posėdis įvyko 2022 m. kovo 2 d.) gautas jo rašytas prašymas atnaujinti procesą. Jame nuteistasis nurodė, kad apie bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis nežinojo, o apie jau išnagrinėtą bylą sužinojo atsitiktinai. Teismo posėdis įvyko be jo, nors jis norėjo susirasti norimą gynėją, pasisakyti dėl skundo, prašyti atlikti įrodymų tyrimą ir pasakyti paskutinį žodį. Gavęs šį prašymą apeliacinės instancijos teismas dėl jo pasisakė skundžiamoje nutartyje. Teismas įvertino, kad BPK reikalauja nuteistajam, kurio teisinės padėties neprašoma sunkinti, išsiųsti pranešimą apie teismo posėdžio vietą ir laiką, toks pranešimas buvo išsiųstas nuteistojo nurodytu gyvenamosios vietos adresu ir taip, teismo vertinimu, nuteistajam buvo tinkamai pranešta apie posėdį. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis, o, kaip minėta, BPK nuostatos įpareigoja teismą įsitikinti, jog apeliantui tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką. Kasacinės instancijos teismo praktikoje teisės dalyvauti teismo posėdyje, kai to pageidauja nuteistasis, neužtikrinimas pripažįstamas esminiu teisės į gynybą pažeidimu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl nuteistojo procesinių teisių dalyvauti teismo posėdyje neužtikrinimo ir nerealizavimo buvo suvaržyta įstatymų garantuota jo teisė į gynybą.
18. Kasaciniame skunde yra nurodyti ir teisės į gynybą netinkamo užtikrinimo motyvai – nuteistasis pats norėjo pasirinkti advokatą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paskyrus jam advokatą, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 3 dalimi, jam turėjo būti išsiųstas nutarties nuorašas, tačiau jis išsiųstas nebuvo.
19. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 8 dalis). Tokia nuostata reiškia, kad visų pirma pats asmuo turi pasirūpinti savo gynyba. Jeigu jis galvoja, kad pats negalės kvalifikuotai savęs apginti, jis gali pasirinkti sau tinkamą gynėją. Tokios nuostatos atsispindi ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme (toliau – Įstatymas) įtvirtintuose advokato lojalumo klientui, tarpusavio pasitikėjimo santykiuose principuose. Jos įpareigoja teismą visų pirma suteikti asmeniui galimybę, kai tai įmanoma, pačiam pasirūpinti teisės į gynybą realizavimu, o tik paskui rūpintis valstybės garantuojama teisine pagalba. BPK 50–52 straipsniuose nustatyta gynėjo kvietimo, paskyrimo ir atsisakymo nuo jo tvarka. BPK 51 straipsnyje nurodyti atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besąlygiškai turi būti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes, pavyzdžiui, gynėjo dalyvavimas privalomas ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 straipsnio 1 dalis).
20. Pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį teismas, nustatęs, kad procese būtinas gynėjo dalyvavimas, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskiria šios institucijos parinktą gynėją. Įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam apie paskirtą gynėją pranešama nedelsiant įteikiant ar išsiunčiant nutarties ar nutarimo paskirti gynėją nuorašą.
21. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pirmosios instancijos teisme V. Š. gynė jo paties pasirinktas gynėjas. Byloje nėra jokių duomenų, kad teisiniai santykiai su šiuo gynėju nutrūko. Gavęs V. Š. apeliacinį skundą ir išsprendęs jo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas surašė pranešimą dėl bylos siuntimo nagrinėti apeliacine tvarka ir išsiuntė jį tiek pirmosios instancijos teisme V. Š. gynusiam advokatui, tiek Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. 2022 m. vasario 21 d. Kauno apygardos teismas gavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštą, kad V. Š. ginti parinkta advokatė Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė. Toliau byloje yra advokatės orderis ir teismo posėdžio protokolas. Byloje nėra BPK 51 straipsnio 3 dalies tvarka priimtos nutarties paskirti parinktą gynėją ir, akivaizdu, ji nebuvo išsiųsta nuteistajam. Tai, kad pirmosios instancijos teisme V. Š. buvo pats pasirinkęs gynėją, apeliacinės instancijos teismui turėjo rodyti, kad nebuvo pagrindo spręsti, jog jis neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir gali nemokamai gauti teisinę pagalbą, o kaip bus realizuota teisė į gynybą, būtina išsiaiškinti su pačiu nuteistuoju. Taigi, nuteistasis V. Š. apie jam parinktą gynėją nieko nežinojo, jam nebuvo sudaryta galimybė pačiam pasirinkti gynėją ir taip buvo pažeista jo teisė gintis pačiam arba per pasirinktą gynėją (BPK 44 straipsnio 8 dalis).
22. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje VGTPT V. Š. ginti parinkta advokatė nebuvo pakankamai aktyvi. Iš posėdžio eigos matyti, kad V. Š. parinkta gynėja nebuvo susisiekusi su V. Š. ir gynė jį apeliacinės instancijos teisme nebendravusi su savo ginamuoju. Toks advokato elgesys rodo daugiau formalų jo dalyvavimą teismo posėdyje, nežinant ginamojo pozicijos jam svarbiais klausimais ir galimos nuo apeliacinio skundo padavimo pasikeitusios ginamojo situacijos. Kaip minėta, Įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad advokatų veikla yra grindžiama ir lojalumo klientui principu. Pagal Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai. Pagal Lietuvos advokatų etikos kodeksą advokatas visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai; advokato lojalumas klientui yra profesionalaus advokato ir kliento bendradarbiavimo bei tinkamo advokato funkcijų vykdymo būtinoji sąlyga, taip pat lemianti advokato pareigą paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ir pats nuteistasis turi teisę gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį ir susipažinti su byla bei gali aktyviai šiomis teisėmis naudotis. Jam nėra būtina laukti pranešimų iš teismo ir jeigu per protingą laiką jis informacijos negauna, gali pats ją sužinoti. Taip pat nuteistasis gali pasirinkti advokatą nelaukdamas apeliacinio proceso pradžios. Kuo anksčiau pasirinkęs advokatą nuteistasis gali gauti iš jo patarimų ir informacijos apie vykstantį procesą.
24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai
Sigita Jokimaitė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Alenas Piesliakas
