Baudžiamoji byla Nr. 2K-1-1073/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50192-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.6.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – iš nuteistųjų I. G. ir Z. G. jai priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas Z. G., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 8 d. nutartis, kuria Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendis pakeistas.
Pakeista I. G. ir Z. G. nusikalstamos veikos, nurodytos BK 147 straipsnio 1 dalyje, aplinkybė, kad Z. G. turėjo tikslą gauti Lietuvos Respublikos pilietybę, ir nurodyta, kad Z. G. turėjo tikslą gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat nurodyta, kad Z. G. ir (duomenys neskelbtini) santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini).
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Iš nuteistųjų I. G. ir Z. G. išieškota po 200 Eur VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrui nukentėjusiosios atstovo dalyvavimo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka išlaidoms atlyginti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. I. G. nuteistas už tai, kad jis ir užsienio šalies pilietis Z. G., turintis tikslą gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, veikdami bendrininkų grupe, (duomenys neskelbtini), tiksliai tyrimo metu nenustatytomis dienomis, per kelis kartus atvyko pas nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini) į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir, pasinaudodami nukentėjusiosios pažeidžiamumu – lengvu protiniu atsilikimu, sunkia materialine ir socialine padėtimi, t. y. tuo, kad ji nedirba, turi sumažintą darbingumo lygį ir gauna neįgalumo pensiją, viena augina mažametį vaiką ir gauna vaiko išlaikymo išmoką, bendrais veiksmais pasiūlė sandorį už piniginį atlygį – sudaryti fiktyvią santuoką su Z. G. siekiant padėti šiam gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, už tai jai mokant kas mėnesį nuo santuokos sudarymo po 100 Eur, taip paskatindami ir nulemdami nukentėjusiosios apsisprendimą. Nukentėjusiajai dėl savo pažeidžiamumo neturint kito priimtino pasirinkimo, sutikus, t. y. ją užverbavus, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Z. G. ir nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) sudarė fiktyvią santuoką, o I. G., vykdydamas susitarimą, po santuokos sudarymo per kelis kartus iki (duomenys neskelbtini) sumokėjo nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip 700 Eur.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo I. G. gynėjas advokatas M. Zabita prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą dėl nuteistojo I. G. nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Nuteistasis I. G. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį. Įstatymas prekybos žmonėmis objektyviuosius požymius apibrėžia gana sudėtingai, todėl šio nusikaltimo sudėčiai konstatuoti būtina ne preziumuoti, o objektyviai nustatyti bent vieną nusikalstamą veikimą (neveikimą) ir bent vieną nukentėjusio asmens valios palenkimo būdą. Nesant vieno ar kito požymio, prekybos žmonėmis pagal šį BK straipsnį nėra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMyLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-332/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-332/2006">2K-332/2006</a>). Teismai I. G. inkriminavo tokius objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius – nukentėjusiosios verbavimą sudaryti santuoką su Z. G., nukentėjusiosios valios palenkimą pasinaudojant jos pažeidžiamu, jai neturint kito priimtino pasirinkimo.
2.2. Nagrinėjamoje byloje nė vienas iš prekybos žmonėmis objektyviųjų požymių, be deklaratyvaus jų konstatavimo, nenustatytas.
2.3. Nei pažeidžiamumo, nei priklausomumo egzistavimas savaime nesuponuoja prekybos žmonėmis situacijos, todėl teismai turėjo neabejotinai nustatyti, kad Z. G. ir I. G. tikslingai naudojasi šiomis aplinkybėmis savo ar vienas kito nusikalstamiems tikslams realizuoti. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, sprendžiant iš nukentėjusiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad jokios prievartos nebuvo; galima daryti išvadą, kad nukentėjusioji, objektyviai viską įvertinusi, sutiko susituokti, o kartu turėjo galimybę priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
2.4. Net ir vertinant tai, kad nukentėjusioji su nuteistuoju Z. G., dalyvaujant jo dėdei, nuteistajam I. G., susitarė už 100 Eur mėnesinį atlygį susituokti, tai yra tik fiktyvios santuokos, o ne prekybos žmonėmis požymis, kol nėra visų būtinųjų nusikalstamos veikos požymių. Įvykių raida rodo, kad nors formaliai galėjo būti susitarta dėl fiktyvios santuokos, fikciją naikina tai, kad nuteistasis Z. G. apsigyveno su nukentėjusiąja ir su ja palaikė artimus santykius tiek iki santuokos sudarymo, tiek po to.
2.5. Gynyba apeliacinės instancijos teismo prašė atkreipti dėmesį ir įvertinti 2021 m. kovo 14 d. apžiūros protokolą, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas tas pats mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi“. Šie duomenys būtent ir atskleidžia nukentėjusiosios ir nuteistojo Z. G. bendravimo ypatybes, nebūdingas fiktyviems santykiams. Susirašinėjimas tarp jų prasidėjo nukentėjusiosios žinute: „Labukas kaip pas tave reikalai mes su dukryte norim tave pamatyti. Pasiilgom“; į tai Z. G. atsakė: „Labas kaip pas jus“. Viena vertus, šio susirašinėjimo pradžia rodo, kad tarp asmenų pokalbis vyksta iki santuokos sudarymo ir jis yra familiarus, kartu tai rodo, kad pokalbis yra ankstesnių pokalbių tęsinys, nes nepažįstami ir artimai ar familiariai nebendraujantys asmenys tokio turinio pranešimo nesiųstų. Taigi, šis susirašinėjimas iki santuokos sudarymo prasideda jau po ankstesnių pokalbių ir tai reiškia, kad šie asmenys yra artimi, santykius puoselėjantys žmonės, o ne tik susitarimą sudaryti fiktyvią santuoką sudarę nepažįstamieji.
2.6. Viena vertus, objektyvieji požymiai rodo fiktyvią santuoką, tačiau ji savaime neturi būti vertinama BK 147 straipsnio 1 dalies prasme. Nors prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji ir nusikaltimą laikyti baigtu galima nuo susitarimo, tačiau visuma aplinkybių rodo, kad susitarimo dėl santuokos fikcija transformavosi į natūralius šeiminius santykius. Gynybos pozicija apeliacinės instancijos teisme taip pat iš dalies keitėsi patikslinus kaltinimą. Gynėjas prašė įvertinti situaciją ypač atidžiai ir ne vien tik formalaus nusikaltimo padarymo, bet ir ultima ratio (kraštutinė priemonė) aspektu.
3. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aurelijus Navickas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Įvertinus kasacinio skundo turinį, matyti, kad jame dėstomi argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 147 straipsnio 1 dalis) taikymo yra susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu. Kasatorius nesutinka su teismų nustatytomis aplinkybėmis dėl nukentėjusiosios pažeidžiamumo, teigia, kad bylos duomenys nepatvirtina, kad buvo suvaržyta nukentėjusiosios valia ir kad ji buvo verbuojama, nors skundžiamais žemesniųjų instancijų teismų sprendimais nustatyta priešingai. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino tiek kasatoriaus, tiek kito nuteistojo Z. G., gynėjo apeliacinių skundų argumentus dėl BK 147 straipsnio 1 dalies požymių buvimo ir, dar kartą įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad buvo padaryta nusikalstama veika veikiant bendrininkų grupe, taip pat aptarė kiekvieno nuteistojo veiksmus siekiant įgyvendinti nusikalstamos veikos planą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji veikos padarymo metu niekur nedirbo, gyveno iš gaunamos netekto darbingumo pašalpos ir išmokos už vaiką, turėjo negalią, apie tai jau pirmo susitikimo metu papasakojo I. G. ir nuteistajam Z. G.. Be to, tiek I. G., tiek Z. G. matė nukentėjusiosios buitį ir gyvenimo sąlygas (nebuvo vandens, tualetas lauke, virtuvė prasta, buvo išdaužtas langas). Kaip išplaukia iš teismų nustatytų aplinkybių, I. G., turėdamas šią informaciją ir įvertinęs nukentėjusiosios gyvenimo sąlygas, buitį, supratęs nukentėjusiosios padėtį, pirmas pasiūlė nukentėjusiajai sudaryti santuoką su Z. G. už piniginį atlygį. Nukentėjusioji, įvertinusi aplinkybes, kad jos mėnesines pajamas sudaro 300 Eur, gyvena su mažamečiu vaiku, o už santuokos sudarymą jai siūlomas 100 Eur atlygis, mokant kas mėnesį nuo santuokos sudarymo, kaip nustatyta teismų, už šiuos pinigus ji galėtų pragyventi dvi savaites, su tokiu pasiūlymu, be abejo, sutiko. Be to, kaip nustatė abiejų instancijų teismai, I. G. neapsiribojo vien tik pasiūlymu sudaryti santuoką, bet ir aktyviai veikė.
3.2. Tai, kad kasatorius nesutinka su tokiu apeliacinės instancijos teismo vertinimu ir toliau laikosi savo pozicijos, jog bylos įrodymai nepatvirtina prekybos žmonėmis objektyviųjų požymių bei nukentėjusiosios pažeidžiamumo, pateikia savo nuomonę, kaip turi būti vertinami bylos duomenys, nesuponuoja, kad bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 147 straipsnio 1 dalį. Iš kasacinio skundo argumentų matyti, kad jame nurodytas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas yra susijęs išimtinai tik su kasatoriaus nesutikimu su tuo, kaip teismai įvertino bylos duomenis, susijusius su nukentėjusiosios pažeidžiamumu ir jos verbavimu. Šiais argumentais kasatoriai iš esmės siekia pakartotinio bylos įrodymų vertinimo ir kitokių teismo išvadų dėl nuteistojo kaltės, tačiau kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo ir pakankamumo aspektais.
3.3. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai išsamiai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes dėl prekybos žmonėmis požymių buvimo nuteistojo veiksmuose, išsamiai įvertindami bylos įrodymus tiek atskirai, tiek lygindami juos tarpusavyje. Skundžiami teismų baigiamieji sprendimai yra detalūs, išsamiai motyvuoti ir neprieštaringi, o tai, kad kasatorius su tokiu teismų vertinimu nesutinka, nereiškia, kad teismai netinkamai pritaikė BK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo I. G. gynėjo advokato M. Zabitos kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 147 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo
5. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – I. G. nuteisė pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, nesant jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos sudėties požymių.
6. Prekyba žmonėmis tiek tarptautinėje, tiek Europos Sąjungos teisėje traktuojama kaip šiuolaikinė vergijos (asmens išnaudojimo) forma ir pripažįstama šiurkščiu pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimu, kuris yra nesuderinamas su demokratine visuomene ir jos vertybėmis (pvz., 2005 m. Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis preambulės 3, 5 įtraukos; šios konvencijos aiškinamojo rašto 1–3 punktai; 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR, preambulės 1 įtrauka; Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2020 m. birželio 25 d. sprendimo byloje S.M. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 60561/14, 289 punktas). Plačiąja prasme prekyba žmonėmis suprantama kaip tam tikri sandėriai dėl žmogaus, siekiant palenkti jo valią bei įgyti jo kontrolę ir paversti jį išnaudojimo objektu. Visuotinai žinomos žmogaus išnaudojimo formos, su kuriomis siejama prekyba žmonėmis, yra vergija, prostitucija ir kitos seksualinio išnaudojimo formos, pornografijos gaminimas, priverstinis darbas ir paslaugos, elgetavimas, pavergimas už skolas, baudžiavinė padėtis, nelegalus įvaikinimas, įtraukimas į nusikalstamą veiklą, santuokinė vergija, nelegalus žmogaus organų transplantavimas.
7. Viena iš šiuolaikinės vergijos ir išnaudojimo, kaip prekybos žmonėmis, formų, pripažįstamų autoritetingų tarptautinių organizacijų ir institucijų, dirbančių kovos su prekyba žmonėmis srityje (pvz., Tarptautinės darbo organizacijos, Jungtinių Tautų Organizacijos Narkotikų ir nusikalstamumo biuro, kt.), yra santuokinė vergija (kaip naujesnį šaltinį žr., pvz., Global Estimates of Modern Slavery. Forced Labour and Forced Marriage. International Labour Organization (ILO), Walk Free, and International Organization for Migration (IOM), 2022). Tarptautinėje teisėje įtvirtintame prekybos žmonėmis apibrėžime nustatant minimalų nebaigtinį išnaudojimo formų sąrašą santuoka nenurodyta (pvz., 2000 m. Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (toliau – Palermo protokolas), 3 straipsnio a punktas; Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis 4 straipsnio a punktas; minėtos Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos 2 straipsnis). Tačiau direktyvos 2011/36/ES preambulės 11 įtraukoje skelbiama, kad prekybos žmonėmis apibrėžtis apima kitą (joje tiesiogiai nenurodytą) elgesį, pavyzdžiui, priverstinę santuoką, tiek, kiek toks elgesys atitinka pagrindinius prekybos žmonėmis elementus (požymius).
8. Santuokos formos, susijusios su prekyba žmonėmis, tarptautinėje teisėje nėra vienodai ir išsamiai apibrėžtos. Nagrinėjamai bylai pirmiausia aktuali priverstinė santuoka, kurios tarptautinio teisinio apibrėžimo nėra nustatyta, tačiau ji dažnai suprantama kaip santuoka, kuriai viena ar abi šalys asmeniškai neišreiškė savo visiško ir laisvo sutikimo; prie priverstinių santuokų paprastai priskiriamos ir vaikų, t. y. asmenų, nesulaukusių aštuoniolikos metų, santuokos, laikantis pozicijos, kad vaikas negali išreikšti tokio sutikimo (pvz., 2019 m. gegužės 8 d. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto Jungtinė bendroji rekomendacija Nr. 31 / Vaiko teisių komiteto bendrasis komentaras Nr. 18 (2019) dėl žalingų praktikų, 23, 20 punktai). Pabrėžtina, kad priverstinė santuoka, kaip išnaudojimo forma, konkrečiu atveju patenka į prekybos žmonėmis sąvoką su sąlyga, kad nustatyti visi kiti būtinieji prekybos žmonėmis požymiai.
9. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad priverstinė santuoka ir fiktyvi santuoka nėra tapačios sąvokos. Tarptautinėje teisėje nėra visuotinai pripažinto fiktyvios santuokos apibrėžimo, tačiau bendriausia prasme, atsižvelgiant ir į tai, kaip ji suprantama daugelio valstybių nacionalinėje teisėje, fiktyvi santuoka paprastai apibūdinama kaip teisiškai įforminta santuoka, sudaryta asmenims neturint ketinimo sukurti santuokinių santykių ir gyventi kaip sutuoktiniams (pvz., Interlinkages between Trafficking in Persons and Marriage. Issue paper. United Nations Office on Drugs and Crime. Vienna, 2020, p. 14). Fiktyvios santuokos sudarymas paprastai susijęs su tam tikros naudos, grindžiamos susituokusio asmens teisiniu statusu, gavimu, o tokia nauda labai dažnai susijusi su neteisėta migracija, t. y. siekiu palengvinti vieno iš sutuoktinių neteisėtą atvykimą ar buvimą šalyje, kurios pilietis ar nuolatinis gyventojas jis nėra (ten pat, taip pat žr. Exploitative Sham Marriages: Exploring the Links between Human Trafficking and Sham Marriages in Estonia, Ireland, Latvia, Lithuania and Slovakia. European Institute for Crime Prevention and Control, affiliated with the United Nations (HEUNI). Helsinki, 2016, p. 49–55). Taigi tokios veikos savaime pirmiausia siejamos ne su vieno iš fiktyvių sutuoktinių išnaudojimu prekybos žmonėmis nusikaltimo prasme, o su abiejų sutuoktinių gaunama atitinkama nauda, pavyzdžiui, kaip nagrinėjamoje byloje, su neteisėta migracija ir atlygiu už tam tikro teisinio statuso suteikimą. Tam, kad fiktyvi santuoka būtų pripažinta prekyba žmonėmis, turi būti nustatyti visi privalomieji jos požymiai, kurie tarptautinėje teisėje yra išskiriami tokie: veika (parduoti, pirkti, įgyti, verbuoti, gabenti, laikyti nelaisvėje ar kitaip kontroliuoti), būdas (fizinio ar psichinio smurto naudojimas, galimybės priešintis ribojimas, pasinaudojimas priklausomumu ar pažeidžiamumu), tikslas (seksualinis išnaudojimas, priverstinis darbas, vergija, organų pašalinimas, priverstinės paslaugos) (žr., be kita ko, Interlinkages between Trafficking in Persons and Marriage. Issue paper. United Nations Office on Drugs and Crime. Vienna, 2020, p. 59–61).
10. Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMtNzE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-13-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-13-719/2020">2K-13-719/2020</a>) nurodyta, kad BK 147 straipsnyje nustatyta prekybos žmonėmis veika – tai įvairūs sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, kitoks perleidimas ar įgijimas, verbavimas, gabenimas ar laikymas nelaisvėje žmogaus) ir kurie sudaromi siekiant išnaudoti tą žmogų. Prekybos žmonėmis atveju svarbu, kad su asmeniu yra elgiamasi lyg su daiktu, juo disponuojama kaip preke, varžoma jo laisvė ir valia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LTk3Ni8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165-976/2022">2K-165-976/2022</a>).
11. Inkriminuojant šią nusikalstamą veiką, kiekvienu atveju turi būti nustatyti ir įrodyti visi būtinieji požymiai: asmens laisvės ribojimas; bent vienos iš alternatyvių veikų padarymas (verbavimas, pardavimas, pirkimas, gabenimas ir kt.); bent vieno iš alternatyvių veikos padarymo ir nukentėjusiųjų laisvės pažeidimo būdų panaudojimas (fizinis smurtas, grasinimai, apgaulė, pasinaudojimas priklausomumu ar pažeidžiamumu ir kt.); tyčia ir veikos padarymo tikslas – įtraukti kitą asmenį į tam tikrą išnaudojimo sritį; nukentėjusiojo sutikimas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kliudanti konstatuoti prekybos žmonėmis požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-788/2022).
12. I. G. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis kartu su Z. G., pasinaudodami nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) pažeidžiamumu – lengvu protiniu atsilikimu, sunkia materialine ir socialine padėtimi, pasiūlė sudaryti fiktyvią santuoką su Z. G. už piniginį atlygį, taip paskatindami ir nulemdami nukentėjusiosios apsisprendimą. Nukentėjusiajai dėl savo pažeidžiamumo neturint kito priimtino pasirinkimo, sutikus, t. y. ją užverbavus, Z. G. ir nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) sudarė fiktyvią santuoką.
13. Kasaciniame skunde, kaip ir viso proceso metu teigiama, kad Z. G. ir nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) santuoka nebuvo fiktyvi, taip pat nebuvo priverstinė, t. y. sudaryta siekiant išnaudoti ir kontroliuoti nukentėjusiąją. Su tokiais gynybos argumentais sutiktina iš dalies.
14. Sudarant santuoką, kuria nesiekiama sukurti šeimos teisinių santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.39 straipsnis), o siekiama kitų tikslų (pvz., ekonominių, teisinių, socialinių ar kitokių privilegijų), diskredituojamas santuokos institutas, menkinama jo reikšmė, taip pat pažeidžiamos įvairių šakų teisės normos (civiliniai, darbo, užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojantys ir kiti įstatymai). Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį priverstinė, fiktyvi santuoka yra vienas iš išnaudojimo būdų. Tačiau nustatant, ar fiktyvi santuoka konkrečiu atveju yra prekybos žmonėmis požymis, svarbu įvertinti ją sudarančių asmenų valios turinį ir galimybę laisvai priimti sprendimą. Taigi, nors nepriimtina moraliniu požiūriu ir priešinga teisei, fiktyvi santuoka yra abiejų ją sudarančių asmenų laisvos valios išraiška, kiekvienam iš jų šią santuoką naudojant kaip priemonę savo tikslams pasiekti, naudai gauti. Tačiau prekybos žmonėmis atveju vienas ar abu iš santuoką sudarančių asmenų (dėl aplinkybių visumos, kitų asmenų nusikalstamų veiksmų ir kt.) neturi laisvės pasirinkti sau priimtiną elgesio variantą, todėl sutikimas sudaryti santuoką neatspindi jų tikrosios valios, o jos sudarymas yra siejamas su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam, leidžiančiu palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDQtNzE5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-104-719/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-104-719/2021">2K-7-104-719/2021</a>).
15. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismai padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad Z. G. ir (duomenys neskelbtini) santuoka buvo sudaryta fiktyviai, siekiant padėti Z. G. gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, pažadėjus už tai nukentėjusiajai mokėti po 100 Eur kas mėnesį nuo santuokos sudarymo. Santuokos fiktyvumas buvo nustatytas remiantis bylos duomenų visuma, atlikus išsamų įrodymų tyrimą ir vertinimą, laikantis BPK nuostatų. Tačiau, kaip jau minėta, santuokos fiktyvumas savaime nėra aplinkybė, patvirtinanti, kad santuoka buvo sudaryta priverstinai. Nagrinėjamoje byloje nenustatyti kiti būtinieji prekybos žmonėmis požymiai: nukentėjusiosios laisvės ribojimas, siekiant ją išnaudoti ir kontroliuoti, pasinaudojant jos pažeidžiamumu. Nagrinėjamoje byloje teismai nepagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) nuteistųjų I. G. ir Z. G. buvo užverbuota sudaryti santuoką su pastaruoju, nuteistiesiems pasinaudojant jos pažeidžiamumu, dėl kurio nukentėjusioji neturėjo kito priimtino pasirinkimo.
16. Verbavimas kaip prekybos žmonėmis požymis suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) padaryti veiksmus (duoti sutikimą, vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų jį kontroliuoti ir išnaudoti. Tai iš esmės aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Verbavimu kaltininkai siekia sutelkti potencialias aukas bet kuriai iš galimų išnaudojimo formų. Asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus išnaudojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-942/2016">2K-43-942/2016</a>, 2K-7-104/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMtNzE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-13-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-13-719/2020">2K-13-719/2020</a>). Pasinaudojimas asmens pažeidžiamumu kaip prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos sudėties požymis – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiūlymą. 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis aiškinamajame rašte (83 punktas) nurodyta, kad pažeidžiamumą gali lemti bet kokia sunki padėtis, kai žmogus yra priverstas pripažinti išnaudojimą. Aukos pažeidžiamumas gali būti bet kokios rūšies: fizinis, psichologinis, emocinis, šeimos santykių nulemtas, socialinis ar ekonominis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-788/2022). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmenys, patiriantys didelių finansinių sunkumų, socialinę atskirtį, turintys fizinių ar psichinių sveikatos sutrikimų, neabejotinai yra labiau pažeidžiami ir jiems iškyla didesnė grėsmė tapti prekybos žmonėmis aukomis. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje, remiantis tarptautiniais norminiais aktais, nurodoma, kad vien to, jog yra įrodytas pažeidžiamumas, nepakanka norint pagrįsti baudžiamąjį persekiojimą ir kad tokiais atvejais patikimais įrodymais turi būti nustatytas tiek nukentėjusio asmens pažeidžiamumas, tiek ir piktnaudžiavimas tuo pažeidžiamumu, toks piktnaudžiavimas turi būti pakankamai rimto pobūdžio ir masto, kad būtų paneigta nukentėjusio asmens sutikimo reikšmė. Kita vertus, nukentėjusysis gali neidentifikuoti savęs kaip aukos, ypač kai jis ir toliau lieka priklausomas ar kitaip prisirišęs prie to, kuris piktnaudžiavo jo pažeidžiamumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-788/2022, 17–18 p.).
17. Išvadą, kad I. G. ir Z. G. verbavo (duomenys neskelbtini) pasinaudodami jos pažeidžiamumu, abiejų instancijų teismai padarė iš esmės tik remdamiesi duomenimis apie nukentėjusiosios materialinę, socialinę padėtį, gyvenimo sąlygas, jai konstatuotą sutrikimą. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) materialinė ir socialinė padėtis tuo metu, kai jai buvo pasiūlyta sudaryti fiktyvią santuoką su Z. G., buvo sunki – ji nedirbo, jai nustatytas sumažintas darbingumo lygis, mažos mėnesio pajamos viena augino mažametį vaiką; taip pat nukentėjusiajai nustatytas lengvas protinis atsilikimas. Tačiau, atsižvelgiant į bylos duomenų visumą nėra pagrindo byloje nustatytų I. G. ir Z. G. veiksmų laikyti nukentėjusiosios verbavimu, pasinaudojant jos pažeidžiamumu.
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. G. ir Z. G. pasiūlė nukentėjusiajai sudaryti fiktyvią santuoką už materialinį atlygį. Nėra nustatyta, kad nuteistieji intensyviai įkalbinėjo ar kitais būdais lenkė nukentėjusiąją sutikti su pateiktu pasiūlymu. Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jai reikia laiko pagalvoti ir apsispręsti, paskambino savo draugei (liudytojai O. V.) pasitarti, ar toks pasiūlymas „apsimoka“. Sutikusi su pasiūlymu sudaryti santuoką, nukentėjusioji aktyviai prisidėjo prie santuokos registravimo formalumų atlikimo. Po santuokos sudarymo, net ir Z. G. išvykus iš Lietuvos Respublikos, bendravimo su juo nenutraukė, bendravimas vyko laisvai, familiariai, palaikomas abiejų pusių. (duomenys neskelbtini) ir Z. G. bei I. G. pažinties aplinkybės, bendravimo turinys ir pobūdis, taip pat kitos byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad nukentėjusioji buvo I. G. ir Z. G. kontroliuojama, neturėjo galimybės laisvai apsispręsti sudaryti santuoką arba jos nesudaryti, arba bet kuriuo metu šią santuoką nutraukti. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) sprendimas tuoktis su Z. G., gaunant iš jo už sudarytą santuoką piniginį atlygį, buvo nulemtas piktavališkų nuteistųjų veiksmų, kuriais buvo apribotos nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) pasirinkimo galimybės, suvaržyta jos laisvė, ar jam turėjo esminę įtaką nukentėjusiajai nustatytas lengvas protinis atsilikimas ir sunki materialinė nukentėjusiosios padėtis.
19. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas ir I. G. bei Z. G. tikslas išnaudoti (duomenys neskelbtini). Išnaudojimo tikslas kaip prekybos žmonėmis elementas siejamas su tokiomis nesąžiningo naudojimosi kitu žmogumi formomis, kurios pasižymi pakankamu pavojingumu, šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises bei orumą ir nedera su civilizuotos visuomenės taisyklėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUxLTc4OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-551-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-551-788/2015">2K-551-788/2015</a>). Sudarydami fiktyvią santuoką, tiek Z. G., tiek (duomenys neskelbtini) siekė tam tikrų tikslų: Z. G. norėjo gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o (duomenys neskelbtini) – gauti piniginį atlygį. Taigi, tiek I. G., tiek Z. G. tikslai buvo nukreipti ne į siekį kontroliuoti ir išnaudoti (duomenys neskelbtini), o į siekį sudaryti sąlygas Z. G. gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsilyginant už tai materialiai. Tarptautinėje teisėje tokie tikslai paprastai yra siejami ne su prekybos žmonėmis, o su neteisėtos migracijos veikomis.
20. Todėl, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Z. G. su (duomenys neskelbtini) fiktyviai sudaryta santuoka neatitinka privalomųjų prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos sudėties požymių.
21. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2009">2K-177/2009</a>, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24/2014">2K-24/2014</a>). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kt.).
22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad I. G. veiksmuose nėra nustatyti BK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos – prekybos žmonėmis – sudėties požymiai, todėl baudžiamoji byla jam nutrauktina. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
Dėl Z. G. nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį
23. BPK 376 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų.
24. Nagrinėjamoje byloje kasacinis skundas paduotas tik dėl nuteistojo I. G.. Išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. G. netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – jis nuteistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, nesant jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos požymių. Už tuos pačius veiksmus dėl to paties nusikaltimo kaip ir I. G. šioje byloje nuteistas ir Z. G., pripažįstant, kad jie veikė bendrininkų grupe. Taigi, nenustačius BK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių I. G. veikoje, konstatuotina, kad šios nusikalstamos veikos požymių nėra ir Z. G. veiksmuose, todėl byla dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo Z. G. nutrauktina.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 8 d. nutartį, baudžiamąją bylą I. G. ir Z. G. nutraukti.
Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Teisėjai
Rima Ažubalytė
Artūras Pažarskis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
