Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo

Civilinė byla Nr. e2A-25-544/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00443-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.3.1.13.; 3.3.1.18.1

(S)

PANEVĖŽIO apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1695-1000/2023 pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui D. A. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. A. (toliau – ir ieškovė) pateiktu ieškiniu prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7551-223/2016 priteistą išlaikymą dukrai G. A. (gimusi (duomenys neskelbtini) iš jos tėvo D. A. ir priteisti iš jo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu nustatytas materialinio išlaikymo dydis nebeatitinka nepilnametės dukros G. A. minimalių poreikių. Pagal ieškovės ieškinyje pateiktą ir teismo posėdžio metu patikslintą vaiko poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą nepilnametei dukrai per mėnesį reikia skirti apie 897-930 Eur, t. y. 220 Eur maistui, 105 Eur dienpinigiams (ne mažiau kaip po 5 Eur į dieną), 100 Eur būsto išlaikymui, 120 Eur mokslui, ugdymo priemonėms, 80-100 Eur sveikatai, higienai, 150 Eur drabužiams ir avalynei, 70 Eur poilsiui ir laisvalaikiui, 40 Eur transporto išlaidoms, 25 Eur mobiliojo ryšio ir interneto išlaidoms. Ieškovė nurodė, jog dukra mokslo metų laikotarpiu lanko keramikos, pynimo ir siuvimo būrelius Panevėžio moksleivių namuose, kurie kainuoja 30 Eur (kiekvienas po 10 Eur) per mėnesį; taip pat būreliams reikia pirkti papildomas medžiagas. Dukra mokykloje taip pat lanko tinklinio būrelį, kuris yra nemokamas, tačiau reikalinga pirkti sportinę aprangą ir avalynę. Vaikas turi sveikatos problemų – dukrai diagnozuotas alerginis rinitas, dėl kurio nuolat vartoja priešalerginius vaistus; dėl nuolatinio kosulio, aukštos temperatūros kilusios komplikacijos – ausų uždegimas, ko pasėkoje trūkęs ausų būgnelis, gydytojo nurodymu įsigytas ausų procedūrų atlikimo aparatas, lankomos procedūros. Naujiems mokslo metams dukrai reikės pirkti uniformą (apie 70 Eur), taip pat batus, pėdkelnes, dvi sportines aprangas (apie 130 Eur), pratybas (iki 80 Eur), kitas mokymosi priemones (iki 100 Eur), mokykloje išpirkta spintelė už 40 Eur metams. Dukrai reikalingas matematikos korepetitorius, kurį reikia lankyti visus metus du kartus per savaitę už 20 Eur/h mokestį. Mergaitė važiuoja į mokyklos ekskursijas, eina žaisti biliardą, į draugų gimtadienius, į krepšinio varžybas, kino teatrą, vasarą važiuoja prie jūros ir į kitas išvykas, dėlioja mozaikas, gamina vainikus, papuošalus, kam reikia papildomų lėšų. Be to, dukros kambariui reikalingas remontas, nauji baldai (sofa-lova, spinta, komoda), kompiuteris.

3. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovo turtinė padėtis, lyginant ją su 2016 metais, yra pagerėjusi, jis ir šiuo metu dirba, gauna stabilias pajamas, turi nekilnojamojo turto. Paaiškino, kad ji su dukra gyvena ieškovės mamai priklausančiame trijų kambarių bute, moka 100-120 Eur komunalinių mokesčių vasarą, žiemą – iki 200-220 Eur, kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Šiuo metu ieškovės atlyginimas atskaičius mokesčius sudaro 750-780 Eur, kitų pajamų negauna. Pažymėjo, jog nuo 2016 m. iki 2022 m. atsakovas mokėjo 186 Eur išlaikymą, po indeksacijos – 219 Eur, dukra vaiko pinigus – 85,75 Eur, tačiau paskutinį mėnesį, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, gavo 135 Eur. Ieškovė pati turi sveikatos problemų – alerginį rinitą, astmą, padidėjusį kraujospūdį, tačiau darbingumas nėra apribotas.

4. Atsakovas D. A. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies ir prašo priteisti iš jo išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 240 Eur. Nurodė, jog ieškovė neįrodinėja, kad nuo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių iki ieškinio pateikimo dienos iš esmės pasikeitė ieškovės ir ar atsakovo turtinė padėtis ir (arba) vaiko poreikiai. Atsakovas sutinka, kad dukters poreikiai nuo 2016 metų galėjo padidėti, tačiau pasikeitimas neesminis. Pažymėjo, kad atsakovas išlaikymo sumą indeksuoja ir moka ne 150 Eur per mėnesį, o 219 Eur per mėnesį. Atsakovo nuomone, ieškovės nurodyta nepilnametės dukters būtiniausių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga suma yra aiškiai per didelė ir neįrodyta, ji turėtų būti 500-550 Eur. Ieškovės pateikti kvitai galimai patvirtina tam tikras išlaidas dukters išlaikymui, tačiau tikrai ne ieškinyje deklaruojamas 897 Eur išlaidas. Be to, dukra dažnai lankosi atsakovo namuose, pas jį nakvoja, tuo metu atsakovas rūpinasi pilnaverte dukters mityba ir kitais būtiniausiais poreikiais.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka dėl vaiko maitinimo išlaidų ir 2 Eur, o ne 5 Eur dienpinigių suma, išlaidos būstui galėtų būti apie 40 Eur. Nesutinka su išlaidomis mokslui, ugdymui, nes pats ne kartą pirko tokias priemones, todėl šiam tikslui turi pakakti 60 Eur per mėnesį. Sveikatos ir higienos reikmėms pakaktų 30 Eur, išlaidoms drabužiams ir avalynei - 60 Eur, poilsiui ir laisvalaikiui – 50 Eur, transporto išlaidoms – 10 Eur. Atsakovas dėl dukros išvykų į stovyklas sutinka, tačiau išvykos į Ventspilį, Palangą yra ne būtinybė, o prabanga. Paaiškino, jog turi namo paskolą, darbdavio įmonei šiuo metu sunki finansinė padėtis, nėra užsakymų, darbo užmokestis atskaičius mokesčius šiuo metu sudaro 1100 Eur, iš kurio yra išskaitomas 220 Eur vaiko išlaikymas, 60 Eur pensijos kaupimo fondui, 306 Eur – paskolos įmoka. Atsakovas paaiškino, jog 2022 m. darbo užmokestis buvo ženkliai didesnis, kadangi buvo didesni užsakymai, daugiau darbo, atsakovas dirbdavo viršvalandžius. Kitų pajamų ir išlaikytinių neturi, turi vieną automobilį, kadangi į darbą reikalinga važinėti mašina, gyvena žmonos bute, už paslaugas (be šildymo) moka apie 60 Eur, su šildymu – 120-140 Eur. Moka komunalinius mokesčius ir už kotedžą (vasarą – 30 Eur, žiemą – 230 Eur), kuriame negyvena, nes jis dar neįrengtas. Žmona dirbanti, jos atlyginimas apie 700 Eur atskaičius mokesčius. Nurodė, kad papildomai prisideda prie dukros išlaikymo – kai dukra prašo, užsako jai prekių iš Ali Express internetinės svetainės, susitikus duoda 10-20 Eur.

6. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų pakeistas ankstesniu sprendimu priteistas išlaikymas. Tarnybos nuomone, atsakovas, atsižvelgiant į jo amžių ir gaunamas pajamas, turėtų galimybes teikti savo nepilnametei dukrai didesnio dydžio nei iki šiol teiktą išlaikymą, prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo dukrai užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jos poreikių patenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos dukros motinai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškovės D. A. ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7551-223/2016 iš atsakovo D. A. priteistą išlaikymą nepilnametei G. A., mokamą po 150 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės ir priteisė išlaikymą po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. sausio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 833,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, valstybei – 26,10 Eur žyminį mokestį, 11,55 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

8. Nagrinėjamojoje byloje teismas nustatė, kad šalys yra nepilnametės G. A. tėvai. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7551-223/2016 iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 150 Eur kas mėnesį. Ieškovė prašė padidinti išlaikymą vaikui ir priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaikymą mokamą kiekvieną mėnesį. Atsakovas su pateiktu ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad nepilnametės dukros išlaikymui gali mokėti 240 Eur.

9. Teismas nagrinėjamojoje byloje nustatė pagrindą pakeisti anksčiau nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui dydį, nes 2016 m. lapkričio 25 d. teismo sprendimo priėmimo metu šalių dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metai, o šiuo metu jai yra (duomenys neskelbtini) metų, t. y. šalių dukra yra paauglė. Teismas nustatė, kad šalių dukros poreikiai padidėjo dėl jos amžiaus, papildomų poreikių atsiradimo, taigi išaugo ir jos išlaikymo išlaidos. Nurodyti pasikeitimai (vaiko poreikių padidėjimas), teismo vertinimu, yra esminiai, todėl nagrinėjamoje byloje nustatė pagrindą padidinti ankstesniu teismo sprendimu nustatytą išlaikymo vaikui dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis).

10. Vertino, kad ieškovės nurodytos nepilnametės dukros išlaikymui reikalingos 897-930 Eur išlaidos galėtų būti nustatytos kaip pagrindas, sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, tik esant pakankamai gerai šalių turtinei padėčiai.

11. Nustatė, kad ieškovė yra dirbanti, jos atlyginimas atskaičius mokesčius sudaro 750-780 Eur, gauna 85,75 Eur išmoką vaikui, išmokėta vienkartinė 135 Eur dydžio išmoka už vaiką, kilnojamojo ir/ar nekilnojamoj, kreditorinių įsipareigojimų ar skolų, kitų išlaikytinių neturi. Remiantis ieškovės paaiškinimais, vasarą už butui teikiamas paslaugas ieškovė moka 100-120 Eur komunalinių mokesčių, žiemą – iki 200-220 Eur.

12. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas yra dirbantis, gauna vidutiniškai apie 1100 Eur atlyginimą, iš kurio yra išskaitomas 220 Eur vaiko išlaikymas, 60 Eur pensijos kaupimo fondo įmoka, 306 Eur paskolos įmoka. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 210/1392 dalis žemės sklypo ir butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis negyvena, kadangi jis dar neįrengtas, vasarą moka 30 Eur, o žiemą – 230 Eur komunalinių mokesčių, o už internetą – dar papildomai 40 Eur. Už komunalines paslaugas jo žmonos bute, kuriame gyvena, be šildymo moka apie 60 Eur, su šildymu – 120-140 Eur. Remiantis Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra, atsakovas kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Iš byloje pateiktų Luminor Bank AS duomenų nustatė, jog atsakovas turi paėmęs 46000 Eur dydžio kreditą, mėnesinės įmokos suma – 303,09 Eur (galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2041 m. sausio 28 d.).

13. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytą vaiko būtiniesiems poreikiams prašomą priteisti 300 Eur sumą, į vaiko amžių, tėvų turtinę padėtį, turimus skolinius įsipareigojimus, padarė išvadą, kad kai kurios ieškovės nurodomos išlaidos vaiko poreikiams patenkinti yra per didelės, kurias protingai ir racionaliai planuojant bei atsisakant to, kas nėra būtina, galima sumažinti.

14. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos dukros maitinimo išlaidos 220 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į jos amžių, šalies ekonominę situaciją, padidėjusias maisto produktų kainas, yra pagrįstos. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog vaikas mokykloje gauna nemokamą maitinimą, ieškovės nurodytą ne mažesnę kaip 5 Eur dienpinigių sumą laikė per didele, todėl ją sumažino iki 2 Eur, t. y. 42 Eur per mėnesį. Ieškinyje nurodytas 100 Eur būsto išlaikymo išlaidos teismas sumažino iki 50 Eur (skirtingas išlaidų dydį žiemos ir kitais mėnesiais), iki 80 Eur sumažino išlaidas mokslui, ugdymui (mokyklinė uniforma, pratybos, kiti mokymosi reikmenys nėra perkami kiekvieną mėnesį), 80-100 Eur išlaidas sveikatai ir higienai sumažino iki 50 Eur (vaistai kompensuojami, konsultacijos pas gydytojus nemokamos, higienos priemonių užtenka ilgiau nei mėnesiui), 150 Eur išlaidas drabužiams ir avalynei – iki 70 Eur (rūbai ir avalynė kas mėnesį nėra perkami, kainos užaukštintos), 70 Eur išlaidas poilsiui ir laisvalaikiui - iki 50 Eur (į vasaros stovyklas ir ekskursijas vyksta ne daugiau kaip du kartus per metus, į kitas išvykas ne kiekvieną mėnesį), 65 Eur išlaidas transportui ir mobiliam ryšiui – iki 20 Eur (kainos užaukštintos).

15. Įvertinęs ir ištyręs byloje pateiktus duomenis, teismas nusprendė, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti būtina išlaidų suma mėnesiui yra apie 600 Eur. Teismas atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamą teismų praktiką (LAT 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), nagrinėjamu atveju nustatytą nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydį 600 Eur, sumažino išmokos vaikui suma 85,75 Eur, todėl tėvų teiktino išlaikymo dalį, teismas nustatė nuo 515 Eur sumos.

16. Teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių, jo poreikius, vaiko tėvų turtinę padėtį, į aplinkybę, kad ieškovė suteikia dukrai būstą, todėl jai tenka kasdienė mergaitės priežiūra ir rūpinimasis, dukros išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, jam nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, pripažino, kad nepilnametės dukros išlaikymui šiuo metu jos tėvų galima teikti suma yra apie 515 Eur per mėnesį, o atsakovo dalis šioje vaiko išlaikymo prievolėje turi būti 260 Eur. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovė D. A. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1695-1000/2023 dalį ir priimti naują sprendimą – iš atsakovo D. A. priteistą išlaikymą padidinti iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, papildomai iš atsakovo priteisiant išlaikymo įsiskolinimą bei apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį, neteisingai paskirstęs įrodinėjimo naštą. Apeliantė nurodo, kad pagal LAT praktiką byloje dėl išlaikymo priteisimo, nustatant vaiko poreikius, motina (tėvas) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalios mėnesinės algos, išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalios mėnesinės algos išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT 2020 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

19. Apeliantės teigimu, atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, patvirtinančių pagrindą skirti mažesnį negu minimali mėnesinė alga išlaikymą, bet dalyvavo lengvo turinio pokalbyje apie tai, kad vaiko išlaikymas nereikalauja tiek lėšų, kiek nurodyta ieškinyje. Apeliantė mano, jog nepakanka vien atsakovo pasakymo, kad 2 Eur dienpinigiai yra pakankami, neatskleidus ką už juos galima nusipirkti, be to, reikėjo atsižvelgti į tai, kiek dienpinigių skiria kiti tėvai, kad dukra nebūtų diskriminuojama. Nurodo, kad svarbu ne tai, kad dukra per metus vyko į dvi ekskursijas, o tai, kiek buvo organizuotų ekskursijų, kuriose dėl finansinių sunkumų dukra negalėjo dalyvauti. Pasisakydamas dėl per didelių kainų mobiliajam ryšiui, telefonui išlaidas būstui, jo remontui, drabužiams, vaistams, higienos priemonėms atsakovas turėjo pareigą pateikti informaciją iš šias paslaugas teikiančių organizacijų, o ne spėlioti kiek pinigų tam reikia.

20. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir tą aplinkybę, kad atsakovo gyvenamasis namas yra kaip nuostolių šaltinis, nes pagal teismų praktiką, grąžinami būsto kreditai nelaikomi mažinančiais išlaikymo dydį, kadangi jie didina savininko turto masę. Atsakovo 1100 Eur mėnesio darbo užmokestis dirbtinai sumažintas, jis neieško papildomų pajamų šaltinių. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiėmė veiksmų nustatant tikrąją atsakovo turtinę padėtį, todėl neatskleidė bylos esmės.

21. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato, jog priteistino padidinto išlaikymo suma visais atvejais privalomai turi būti mažinama valstybės išmokų suma, nes pagal kasacinio teismo praktiką išlaikymas negali būti mažinamas valstybės išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia jiems vykdyti savo kaip tėvų pareigas visa apimtimi (LAT 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

22. Apeliantė nesutinka su teismo išvada padidintą 260 Eur išlaikymą priteisti nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. sausio 27 d.) ir mano, jog teismas turėjo išeiti už ieškinio ribų ir padidintą išlaikymą priteisti nuo 2020 m. sausio 27 d. (teisė į padidintą išlaikymą, vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, atsirado daugiau kaip prieš 3 metus).

23. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

26. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo padidintas priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnametės G. A. tėvai. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7551-223/2016 iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 150 Eur kas mėnesį. Ieškovė prašė padidinti išlaikymą vaikui ir priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaikymą mokamą kiekvieną mėnesį. Atsakovas su pateiktu ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad nepilnametės dukros išlaikymui gali mokėti 240 Eur.

28. Pirmosios instancijos teismas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7551-223/2016 priteistą išlaikymą nepilnametei G. A. padidino ir priteisė iš atsakovo D. A. išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 260 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. sausio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

29. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

30. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

31. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

32. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (LAT 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

33. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pavyzdžiui, savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (LAT 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

34. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-37-687/2018).

35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 25 d. teismo sprendimo priėmimo metu, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, šalių nepilnametei dukrai buvo šešeri metai, o šiuo metu jai yra trylika metų. Byloje nėra ginčo, kad dėl pasikeitusio vaiko amžiaus yra padidėję vaiko poreikiai. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė ir reikalavo pakeisti teismo sprendimu nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydį iš esmės remdamasi pasikeitusiais nepilnametės dukros poreikiais.

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

37. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

38. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pagal ieškovės pateiktą išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą iš viso nepilnametės dukros poreikiams tenkinti kas mėnesį yra reikalinga 897-930 Eur suma.

39. Vertindamas ieškovės nurodytas išlaidas nepilnametės dukros poreikiams patenkinti, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos yra aiškiai per didelės, todėl jas sumažino: dienpinigių sumą nuo 5 Eur (105 Eur per mėnesį) iki 2 Eur (42 Eur per mėnesį), išlaidas būsto išlaikymui sumažino nuo 100 Eur iki 50 Eur, išlaidas mokslui, ugdymui sumažino nuo 120 Eur iki 80 Eur, išlaidas sveikatai ir higienai sumažino nuo 80-100 Eur iki 50 Eur, išlaidas drabužiams avalynei sumažino nuo 150 Eur iki 70 Eur, išlaidas poilsiui ir laisvalaikiui sumažino nuo 70 Eur iki 50 Eur, išlaidas transportui sumažino nuo 40 Eur iki 20 Eur, išlaidas mobiliam ryšiui ir internetui sumažino nuo 25 Eur iki 20 Eur (21 sprendimo punktas).

40. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas sprendimo 21 punkte nurodytas išlaidas, iš esmės rėmėsi tuo, kad jos patiriamos ne kiekvieną mėnesį (tą patvirtina ir byloje ieškovės pateikti pirkinių čekiai) ir yra nepagrįstai užaukštintos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktą išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, neturi pagrindo nesutikti su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir ištyręs byloje pateiktus duomenis, pagrįstai nusprendė, jog šalių vaiko poreikiams patenkinti būtina išlaidų suma per mėnesį yra apie 600 Eur.

41. Ieškovė (apeliantė) tvirtina, kad atsakovas byloje neįrodinėjo aplinkybių, patvirtinančių pagrindą skirti mažesnį, negu minimali mėnesinė alga, išlaikymą vaikui (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020), o teismas pažeidė CPK 178 straipsnį, nes neteisingai paskirstė įrodinėjo naštą. Su šiuo apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

42. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodytoje kasacinio teismo praktikoje tikrai nurodyta, kad tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Tačiau nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas, remdamasis savo patirtimi apie patirtas realias išlaidas ir vaiko poreikius per tuos laikotarpius, kai šalių dukra gyvena pas jį, pakankamai detaliai išdėstė ir nurodė kokios ir kodėl išlaidos vaiko išlaikymui yra pagrįstos, būtinos, o kokios – nepagrįstos ir/ar aiškiai per didelės. Šalies paaiškinimai taip pat yra įrodinėjimo priemonė, vienas iš įrodymų gauti bylai reikšmingus faktinius duomenis (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuri turi būti ir buvo pirmosios instancijos teismo įvertinta pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalies nepilnametės dukters išlaikymui skirtų išlaidų reikalingumą apeliantė grindžia ne objektyviais duomenimis, bet subjektyvaus pobūdžio vertinimais. Pavyzdžiui, nurodo, kad vaikui skirtų dienpinigių dydis turi būti susietas su tuo, kiek dienpinigių vaikams duoda kiti tėvai, o ne su realiais ir būtinais nepilnametės dukros poreikiais ir tėvų finansinėmis galimybės, kaip tai numato aukščiau išdėstytas teisinis reguliavimas.

44. Teismas, nagrinėjantis bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Be to, ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį.

45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (LAT 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

46. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (LAT 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai nustatė ir pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino šalių turtinę padėtį. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 16-17 punktų, byloje buvo nustatyta, kad ieškovė dirba, jos atlyginimas atskaičius mokesčius sudaro 750-780 Eur, neturi kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, kreditorinių įsipareigojimų, kitų išlaikytinių, darbingumas neapribotas, moka mokesčius už butą (detalūs mokami mokesčiai priklauso nuo metų laiko), gauna 85,75 Eur išmoką vaikui, aktualiu laikotarpiu gavo 135 Eur vienkartinę išmoką vaikui. Atsakovas yra dirbantis, gauna vidutiniškai apie 1100 Eur atlyginimą, moka 220 Eur išlaikymą vaikui, iš atsakovo atlyginimo yra išskaičiuojamas 60 Eur pensijos kaupimo fondo įmoka, turi nekilnojamo turto, už kurį moką paskolą (mėnesinė įmoka sudaro 303,09 Eur), moka mokesčius (detalūs mokami mokesčiai priklauso nuo metų laiko), neturi transporto priemonių, kitų išlaikytinių, sveikatos problemų.

48. Taigi, remiantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo prieita prie išvados, jog šalių turtinė padėtis nėra tokia gera, kad jie vien dukros išlaikymui per mėnesį galėtų skirti 897-930 Eur, todėl šią sumą pagrįstai sumažino iki 600 Eur.

49. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas atsakovo atlyginimas (1100 Eur) yra dirbtinai sumažintas, be to, jis neieško papildomų pajamų šaltinių, o teismas nesiėmė jokių veiksmų nustatant tikrąją atsakovo turtinę padėtį, todėl byloje neatskleidė bylos esmės. Su tokiais apeliantės argumentais ir teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

50. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, apeliantės argumentą, jog pirmosios instancijos teismo nurodytas atsakovo atlyginimas (1100 Eur) yra dirbtinai sumažintas, vertina kaip subjektyvią jos nuomonę, nepagrįstą jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad atsakovo darbo laikas ir atlyginimas yra pagrįstas oficialiu įrodymu (darbdavio išduota pažyma), todėl joje nurodytų ir patvirtintų duomenų teisingumu abejoti nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą vertina ir apeliantės argumentą, kad atsakovas nesiekia ieškotis papildomų pajamų šaltinių, nes atsakovo darbo užmokestis yra artimas vidutiniam, nėra duomenų, kad atsakovas dirba trumpesnį laiką ar mažesnės apimties darbus, nei faktiškai jie yra pas jo darbdavį.

51. Remiantis teismų praktika skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš nepilnametės dukros poreikiams patenkinti reikalingos 600 Eur sumos išskaičiavo valstybės skiriamus 85,75 Eur vaiko pinigus, todėl tėvų teiktino išlaikymo dydį skaičiavo nuo 515 Eur sumos, tačiau šį argumentą pripažinti pagrįstu taip pat nėra pagrindo.

52. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių turtinė padėtis nėra itin gera, todėl vadovautis cituota teismų praktika nebuvo pagrindo (LAT 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Pagal šioje nutartyje pateiktą išaiškinimą, išlaikymas negali būti mažinamas valstybės išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia jiems vykdyti savo kaip tėvų pareigas visa apimtimi, kas nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, Taigi, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktiką, pagal kurią teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (LAT 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

53. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka ir su tuo, kad pirmosios instancijos teismas padidintą 260 Eur išlaikymą priteisė nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. sausio 27 d.) ir tvirtina, jog jis turėjo būti priteistas nuo 2020 m. sausio 27 d. (CK 3.200 straipsnis).

54. CK 3.200 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaikymo priteisimo momentą, nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

55. Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (LAT 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

56. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog iki ieškinio pateikimo dienos (2023 m. sausio 27 d.) apeliantė būtų informavusi atsakovą, kad pasikeitus vaiko poreikiams šalių nepilnametei dukrai reikalingas didesnis išlaikymas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidintą išlaikymą priteisė nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. sausio 27 d.).

57. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad nors ji bylą pirmosios instancijos teisme neprašė priteisti padidinto išlaikymo įsiskolinimo, tačiau jos manymu, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis vaiko teisių ir apsaugos gynimo principu, tą turėjo padaryti savo iniciatyva ir išeiti už ieškinio ribų. Su tokiu apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

58. CPK 376 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

59. Vertinant nutarties 57 punkte nurodytą skundo argumentą pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva nespręsdamas išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus priteisimo klausimo, pagrįstai neperžengė ieškinio ribų, nepažeidė CPK 376 straipsnio nuostatų. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai) (LAT 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 86 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, LAT 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023).

60. Bylos duomenys rodo, kad apeliantė nebuvo pareiškusi materialinio reikalavimo priteisti iš atsakovo padidintą išlaikymo įsiskolinimą senaties termino ribose, dėl tokio reikalavimo atsakovas neteikė atsiliepimo, teismas šių aplinkybių nenustatė, netyrė, nevertino. CPK 312 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, dėl šio apeliantės reikalavimo plačiau nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

61. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

62. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteisė 260 Eur išlaikymą, yra teisėtas ir pagrįstas, nes teismas nagrinėdamas bylą nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Taigi, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas yra atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

63. Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ramunė Čeknienė