Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2S-37-739/2024

Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00968-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9313-783/2023 (naujas Nr. e2-212-783/2024) pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui A. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Institucija), išnagrinėjo ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovė S. R. ieškiniu prašo nepilnamečio vaiko V. Š., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove), patvirtinti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką su vaiku, priteisti iš atsakovo A. Š. nepilnamečiui vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 315 Eur iki vaiko pilnametystės bei 7500 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

2. Ieškovė, pateikusi ieškinį, prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti vaiko V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamą vietą su motina S. R.; 2) nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku V. Š. tvarką: vaiko tėvas su vaiku bendrauja socialines paslaugas teikiančioje institucijoje (Kupiškio socialinių paslaugų centre) pirmus tris mėnesius kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 15 val. iki 16 val., šių bendravimų metu dalyvaujant centro psichologui bei kartu ir vaiko motinai, o po to nurodytomis dienomis nuo 15 val. iki 17 val. ir be vaiko motinos dalyvavimo, tačiau dalyvaujant nurodytos institucijos psichologui ar kitam kompetentingam atstovui. Vaiko tėvai privalo pranešti kitai šaliai šios pateiktu elektroniniu paštu ar SMS žinute priešingos šalies pateiktu telefono abonento numeriu bei nurodytos institucijos atstovui kiekvieną kartą, kai negalės atvykti į šią instituciją bendrauti su vaiku nurodytu laiku. Toks pranešimas turi būti pateiktas nedelsiant, kai apie tokį negalėjimo atvykti bendrauti su vaiku sužinos kiekvienas iš tėvų; 3) priteisti vaikui V. Š. laikiną išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

3. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė teigė, jog atsakovas yra išsakęs ieškovei grasinimą atimti vaiką iš jos, todėl, įvertinus vaiko amžių (2 metai), kad nuo pat gimimo jis gyveno tik su motina ir ji vienintelė juo rūpinosi bei jį išlaikė, o atsakovas nuo viso to nusišalino, jo ir vaiko bendravimas buvo tik mažavertis, tarp vaiko ir atsakovo nėra susiformavusio visiškai jokio emocinio, dvasinio ar kitokio ryšio, vaikas jo nepažįsta, todėl nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka turi būti kiek įmanoma konkretesnė, jog antstolis, kilus ginčui dėl jos vykdymo, galėtų tinkamai ją aiškinti bei vertinti kuri šalis tinkamai ar blogai vykdo ją ar nevykdo jos. Laikino bendravimo metu būtinas kito asmens, t. y. neutralaus psichologo ar specialisto dalyvavimas ne tik dėl nurodyto vaiko ir tėvo ryšio sukūrimo, tačiau ir dėl pastarųjų aplinkybių (atsakovo neadekvatumo, turėtos ar dar ir turimos nurodytos priklausomybės, polinkio smurtauti bei pažeidinėti teisės aktų jam nustatytas privalomo elgesio taisykles). Nurodė, kad atsakovas visiškai neteikia jokio išlaikymo vaikui, jo neišlaiko, todėl iš atsakovo priteistinas ir laikinas vaiko išlaikymas.

4. Atsakovas A. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame neprieštaravo, jog vaiko laikinoji gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nesutiko su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka ir prašė nustatyti laikiną jo bendravimo su nepilnamete dukra V. Š. tvarką iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje: su nepilnamete dukra V. Š. bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.; jis bendrauja su dukra V. Š. antros ir ketvirtos mėnesio savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukrą iš vaikų darželio 17.00 val. ir parveždamas ją į gyvenamąją vietą 19.00 val. Visais atvejais bendrauja su dukra be pašalinių asmenų ir nedalyvaujant dukters motinai. Atsakovas nurodė, jog sutinka mokėti nepilnametei dukrai V. Š. laikiną materialinį išlaikymą po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra 2023 m. rugsėjo 22 d. iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

5. Institucija pateikė išvadą, jog S. R. šeimai nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. inicijuota atvejo vadyba, siekiant padėti tėvams spręsti konfliktus dėl nepilnamečio vaiko. Dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su mama Institucija neprieštaravo, dėl laikinos bendravimo su vaiko tvarkos nustatymo Institucija nurodė, jog atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir surinktą informaciją, į tai kad tarp šalių kyla ginčai dėl vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo, į prioritetinius šalių vaiko interesus – būtinybę užtikrinti saugią aplinką, įprastą maitinimo ir poilsio režimą, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę, taip pat šalių įtemptus tarpusavio santykius, į tai, kad vaikas yra mažametis, kad visą laiką gyvena ir auga tik su mama, ir kuriant santykį su tėvu turi būti sudarytas adaptacinis laikotarpis, daro išvadą, jog tikslinga patvirtinti ieškovės prašomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką. Institucijos manymu, socialinio darbuotojo dalyvavimas vaiko ir tėvo susitikimuose neprieštarautų vaiko interesams. Institucija nurodė, kad sutinka su ieškovės prašomu priteisti laikinu išlaikymo po 300 Eur kas mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ­– nustatė V. Š., laikiną gyvenamąją vietą su jos motina S. R. iki bus išnagrinėta civilinė byla, nustatė A. Š. laikiną bendravimo su vaiku V. Š. tvarką, pagal kurią vaiko tėvas A. Š. su vaiku bendrauja socialines paslaugas teikiančioje institucijoje (Kupiškio socialinių paslaugų centre) kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 15 val. iki 16 val., išskyrus švenčių dienas, šių vaiko bendravimų su tėvu metu su dalyvaujant socialinei darbuotojai bei vaiko motinai. Taip pat priteisė laikiną išlaikymą iš A. Š. nepilnamečiam vaikui V. Š. po 250 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki civilinės bylos išnagrinėjimo dienos. Nurodė, kad vaiko atvežimą į Kupiškio socialinių paslaugų centrą užtikrina vaiko motina S. R., iššaiškino S. R. ir A. Š., kad vaiko tėvai privalo pranešti kitai šaliai šios pateiktu elektroniniu paštu ar SMS žinute priešingos šalies pateiktu telefono abonento numeriu bei nurodytos institucijos atstovui kiekvieną kartą, kai negalės atvykti į šią instituciją bendrauti su vaiku nurodytu laiku. Toks pranešimas turi būti pateiktas nedelsiant, kai apie tokį negalėjimo atvykti bendrauti su vaiku sužinos kiekvienas iš tėvų.

7. Teismas, nustatęs, kad ieškovės S. R. ir atsakovo A. Š. dukra V. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena su motina, ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, tenkino.

8. Dėl laikino bendravimo su vaiku, teismas nurodė, kad ieškovės ir atsakovo pozicijos dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, suformuluotos procesiniuose dokumentuose, iš esmės išsiskiria dėl vaiko nakvynės pas atsakovą bei trukmės. Ieškovė nesutiko, kad atsakovas paimtų vaiką pas save per naktį (su nakvyne), motyvuodama tuo, jog vaikas jokio ryšio su tėvu neturi, turėtų būti pereinamasis laikotarpis atsakovui sukurti ryšį ir bendrauti su vaiku socialines paslaugas teikiančioje institucijoje.

9. Teismas konstatavo, kad, šiuo atveju, svarbu tai, jog šalių dukra yra mažametė (2 metai), visą laiką nuo pat gimimo gyvena ir auga su mama, atsakovas kartu su dukra negyveno, todėl tokio amžiaus vaiko paėmimas iš jo motinos ilgesniam laikui gali daryti neigiamą įtaką vaiko emocinei būklei, kelti grėsmę mažamečio vaiko interesams, kas rodo, jog šalių nepilnamečiui vaikui šiuo metu svarbu užtikrinti pastovią gyvenamąją vietą, saugią aplinką, jai įprastą maitinimo ir poilsio režimą, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę. Dėl to, teismas nustatė tokią laikiną bendravimo tvarką, kurią siūlo ieškovė, išskyrus sąlygą, jog jose dalyvaus ne psichologas, o socialinis darbuotojas, teismas taip pat pakoregavo ieškovės siūlomą tvarką ir nenustatė termino, kokį laiką ji bus taikoma, kadangi laikina bendravimo tvarka nustatoma tokia, kokia aktuali šiai dienai, o pasikeitus aplinkybėms vienos iš suinteresuotos šalių prašymu tvarka gali būti koreguojama.

10. Dėl laikino išlaikymo priteisimo, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes, siekdamas apsaugoti šalių nepilnametės dukros interesus, pripažino, jog bylos nagrinėjimo metu laikinas išlaikymas turi būti priteistas, bei atsižvelgus į tai, kad ieškovė yra nedirbanti, duomenų apie atsakovo gaunamas byloje nėra, ji augina vaiką iki trijų metų, be to, nėra žinomi tikslūs vaiko poreikiai (jie įrodinėjami civilinės bylos nagrinėjimo metu), ieškovės prašymą dėl šios laikinosios apsaugos priemonės tenkino iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė laikiną išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki civilinės bylos išnagrinėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu atsakovas prašo Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį pakeisti – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra V. S. tvarką iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje: su nepilnamete dukra V. S. bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.; atsakovas bendrauja su dukra V. S. antros ir ketvirtos mėnesio savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukrą iš vaikų darželio 17.00 val. ir parveždamas ją į gyvenamąją vietą 19.00 val. Visais atvejais bendrauja su dukra be pašalinių asmenų ir nedalyvaujant dukters motinai. Įpareigoti nepilnametės dukros V. S. tėvus S. R. ir A. Š. pranešti kitai šaliai elektroniniu paštu ar trumposiomis SMS žinutėmis kiekvieną kartą, kai negalės bendrauti su nepilnamete dukterimi nustatytu laiku. Priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai V. Š. laikiną materialinį išlaikymą po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra 2023 m. rugsėjo 22 d. iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje

11.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ieškovės pateiktus tendencingus duomenis apie atsakovą neįsigilino į bylos esmę, nutartis priimta prieš nepilnametės dukros interesus, nes nepagrįstai apribota atsakovo teisė matytis su dukra. Atsakovas teigia, kad nuo pat dukros gimimo esminę laiko dalį gyveno su dukra ir ieškove (duomenys neskelbtini), nuolat dukra rūpinosi, tarp jų yra susiformavęs glaudus ryšys. Dukters ribojimas matytis su tėvu neigiamai paveiks dukrą. Atsakovas su dukra pastoviai bendravo iki 2023 m. vasaros, ją pasiimdavo su savimi kelioms dienoms, jokių problemų nebuvo. Atsakovas turi įgūdžių pasirūpinti dukra, žalingų įpročių neturi, gyvena su sūnumi, kuris yra nepilnametis, neįgalus, jį prižiūri kartu su vaiko motina. Teigia, kad atsakovo gražius santykius su dukra patvirtina pridedamos fotografijos, darytos nuo vaiko gimimo iki 2023 m. vasaros. Fotonuotraukose matyti, kad dukra būna tik su tėvu (atsakovu) ir jo sūnumi. Todėl paneigtina teismo išvada, kad atsakovas nebuvo su dukra, jos nepažįsta, kad negalės pasirūpinti dukra. Teismas nutartį priėmė tik ieškovės argumentais, tačiau atsakovo pateiktos fotografijos, susirašinėjimas, asmenų paaiškinimai, patvirtina, kad atsakovas turi tvirtus ryšius su dukra, gali ja pasirūpinti. Mano, kad teismo nutartis priimta iš esmės neteisingai vertinant tik vienos pusės pateiktus paaiškinimus, neišklausius kviestinų liudytojų, atsakovo paaiškinimų, neleidus jam pateikti rašytinių įrodymų.

11.2. Pasak apelianto, ta aplinkybė, kad jis kelia pavojų dukrai ar netinkamai su ja elgiasi, yra išgalvota ir neįrodyta. Apeliantas nurodo gyvenantis name, buitinės sąlygos geros, turi kartu gyvenantį mažametį sūnų, gyvena su sūnaus mama, neturi žalingų įpročių, dukra gali tinkamai pasirūpinti, turi įgūdžių rūpintis dukra, nes ji užsaugo prie atsakovo, jiems gyvenant su ieškove kaip šeima, atsakovas nurodo dažnai būdavęs su dukra vienas, su dukra išvykdavo į keliones, pasivaikščiodavo su ja. Teigia mylintis savo dukrą, galintis ja pasirūpinti geriau negu kiti asmenys, todėl nėra jokio faktinio pagrindo konstatuoti, jog vaikui gyventi su atsakovu yra nesaugu. Pažymi, kad dukra lanko daželį, būna visą dieną, todėl dukra yra įpratusi bendrauti su svetimais asmenimis, vaikais, atsakovo sūnus bendrauja maloniai su mergaite, jie kartu žaidžia, puikiai sutaria, atsakovui pasiėmus dukrą, abu vaikai galėtų bendrauti tarpusavyje, neišnyktų esamas tarp jų tamprus ryšys.

11.3. Atsakovo teigimu, teismas leido jam bendrauti su dukra tik po 1 valandą, nors jam kelionė iš gyvenamosios vietos iki Kupiškio trunka iki valandos laiko. Todėl bendravimo tvarka yra neracionali, neprotinga, brangiai kainuojanti. Bendravimas turėtų trukti bent kelias valandas su dukra, nedalyvaujant ieškovei, nes ji trukdo bendrauti su dukra, blaško dukrą.

11.4. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria iš jo priteistas išlaikymas kiekvieną mėnesį po 250 Eur. Ginčijamoje nutartyje teismas nurodė, kad nevertina dukros poreikių, sprendžia, kad 250 Eur suma yra reikalinga vaiko poreikių tenkinimui, nurodė, kad ieškovė nedirba, tačiau dukra yra sveika, lanko darželį, jokių specialių poreikių dukrai nėra, jai du metai, dukrai yra mokamos išmokos, o ieškovė, tvarkydama vaikui skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos.

11.5. Pasak apelianto, nutartis yra negaliojanti dėl absoliučių negaliojimo pagrindų – nutartyje nėra nurodyta nei vieno argumento, kurio pagrindu taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantas teigia, kad yra registruotas (duomenys neskelbtini) kaip nedirbantis, gauna socialines išmokas, per mėnesį vidutiniškai po 273-292 svarus. Gyvena su sugyventine, turi neįgalų sūnų, jo poreikiai yra didesni, negu dukros, sūnaus mama uždirba apie 393 Eur, todėl iš atsakovo turi būti priteistas laikinas išlaikymas po 200 Eur.

11.6. Atsakovas prašo teismo priimti papildomus įrodymus, nes byla nėra nagrinėjama iš esmės ir įrodymams pateikti nėra suėjęs terminas, be to, byloje yra viešas interesas. Fotonuotraukos patvirtina atsakovo ir dukros ryšius, jų bendravimą ir tuo pačiu paneigia atsakovės teiginius apie tai, kad atsakovas su dukra nebendravo; pažyma apie atsakovo pajamas ir T. J. darbo sutartis patvirtina sugyventinių bendras pajamas; sūnaus gimimo liudijimas, bei neįgalumo pažymėjimas patvirtina, kad yra išlaikytinis; paaiškinimai patvirtina atsakovo įgūdžius, ryšį su dukra; susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas teikė paramą, bendravo su dukra, santykiai gražūs.

12. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

12.1. Ieškovė pažymi, kad, atsakovas, kiek yra žinoma ieškovei, iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą grįžo 2023 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje ir nuo to laiko iš esmės terorizuoja atsakovę, reikalaudamas jam duoti pasiimti / išsivežti vaiką kiekvieną savaitgalį, visiškai nepaisydamas ieškovės nesutikimo su tokia atsakovo pozicija argumentų, kad vaikas jo, kaip tėvo, nepažysta, nėra susiformavęs joks atsakovo ir vaiko emocinis, dvasinis, psichologinis ar kitoks ryšys, o vaikas yra labai prisirišęs prie mamos (ieškovės) ir be jos negali išbūti net ilgesnį laiką, jau nekalbant apie galimybę būti atitrauktam nuo motinos keletui dienų. Vaikas bijo likti nors kiek ilgesnį laiką nematant mamos (ieškovės), o būdamas be jos jaučiasi labai nelaimingas, būna baikštus, dažnai verkia. Mano, kad nurodytos aplinkybės įrodo, kad šiuo metu vaiko buvimas skyrium nuo ieškovės atsakovo norimam laikui, ypatingai, su nakvyne, akivaizdu, kad padarytų ne tik, kad neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, tačiau ir pakenktų vaikui bei jo interesams, pažeistų jo teises į saugią aplinką ir kt., be to, tai sukeltų ir traumą vaikui.

12.2. Ieškovė pažymi ir tai, kad šiuo metu jai nėra žinoma ir tai, jeigu vaiką su nakvyne tėtis pasiimtų su savimi, kokiomis sąlygomis bei kokioje aplinkoje, su kuom vaikas tuo metu gyventų ir ar tuo metu būtų užtikrintos vaikui tinkamos bei saugios sąlygos, saugi ir jo poreikius bei interesus atitinkanti bei užtikrinanti aplinka.

12.3. Pasak ieškovės, nagrinėjamu atveju dėl vaiko amžiaus, charakterio, asmeninių psichologinių savybių vaikui ypatingai reikalingas pastovumas, stabilumas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad vaiko ir tėvo ryšys nėra susiformavęs, o iki 2023 m. kovo mėn. kažkoks ir buvęs ryšys šiuo metu yra visiškai nutrūkęs, vaikas tėčio neprisimena. Pateikti paaiškinimai leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir tėvų valdžios panaudojimo vaiko interesais.

12.4. Apeliantės manymu, vertinant atsakovo turtinę padėtį, pajamas bei jo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymą, nėra jokio pagrindo net ir šiuo metu perkelti vaiko išlaikymo pareigos vien tik ar daugiau ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui visiškai ar iš dalies nusišalinti nuo prievolės vaikui vykdymo. Apelianto deklaruojama padėtis nesudaro pagrindo vertinti, kad jis negali susirasti darbo, gauti papildomų pajamų, todėl nėra jokio pagrindo leisti jam nusišalinti nuo jo pareigos teikti vaikui jo poreikius atitinkantį tinkamą išlaikymą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Tiek apeliantas kartu su atskiruoju skundu, tiek ieškovė atsiliepime į jį, pateikė naujus įrodymus – fotonuotraukas, susirašinėjimų kopijas, darbo sutartį, T. J. ir L. Š. pareiškimus apie atsakovą, duomenis apie atsakovo išlaikytinį, atsakovo gaunamas išmokas, daiktų pirkimo čekių kopijas, 2023 m. spalio 5 d. atvejo aprašymą.

15. CPK 314

16. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti byloje kylantys klausimai dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo, bei į tai, kad pateikti papildomi rašytiniai įrodymai yra susiję su bylą, todėl apelianto ir ieškovės pateiktus įrodymus priima ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

17. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektas – nutarties dalių, kuriomis teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. priteisė iš atsakovo laikiną nepilnamečio vaiko išlaiką po 250 Eur, nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovas su minėtomis skundžiamos nutarties dalimis nesutinka, teigdamas, kad vaiko poreikiai nėra tokie dideli, o atsakovo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad atsakovas galėtų teikti vaikui išlaikymą po 250 Eur per mėnesį, taip pat teigdamas, kad teismas nepagrįstai apribojo jo bendravimo su vaiku galimybes.

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas.

19. CK

20. Nors atskirajame skunde atsakovas nurodo argumentus dėl savo turtinės padėties, pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius įrodymus apie gaunamas išmokas, apie turimą dar vieną išlaikytinį, sprendžiant dėl laikinojo išlaikymo priteisimo nėra sprendžiamas ginčas iš esmės, laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nustatoma laikina situacija, kuri užtikrintų nepilnamečių vaikų ir šalių interesus iki bylos išnagrinėjimo. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali pasisakyti dėl bylos esmės, šioje stadijoje nėra galimybės nustatyti nei tikslių vaiko poreikių, nei tikrosios šalių turtinės padėties, kadangi tai galima padaryti tik iš esmės išnagrinėjus šalių pateiktus duomenis.

21. Spręsdami laikinojo išlaikymo klausimą teismai atsižvelgia į minimaliosios mėnesinės algos dydį, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems minimaliems poreikiams patenkinti, kuri skundžiamos nutarties priėmimo metu siekė 633 Eur (atskaičius mokesčius), o nuo 2024 m. sausio 1 d. siekia 708,42 Eur (atskaičius mokesčius), taip pat gali atsižvelgti į valstybės skiriamas išmokas vaikui (nutarties priėmimo metu – 85,75 Eur suma), tačiau privalo atsižvelgti ir į kitas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, tokias kaip šalių turtinė padėtis, išlaikytinių skaičius, sveikatos būklė, nepilnamečių vaikų, jų tėvų amžius ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatyta laikina išlaikymo suma – 250 Eur, iš esmės yra pagrįsta, atitinkanti tiek teismų taikomus orientacinius kriterijus, tiek byloje esančius duomenis apie vaiko amžių, šalių turtinę padėtį. Nors atsakovas teigia, kad jis turi dar vieną išlaikytinį, neįgalų vaiką, kad jis kitoje šalyje yra registruotas kaip bedarbis ir gauna nedarbingumo išmokas, preliminarūs byloje esantys duomenys, pvz. šalių susirašinėjimai, atsakovo ieškovei siūlytos pinigų sumos, galimai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nėra atskleidęs tikrosios savo turtinės padėties.

22. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, įvertins aplinkybes dėl tikrųjų atsakovo pajamų, įvertins atsakovo galimybes prisidėti prie vaiko materialinės gerovės, atsižvelgiant į visas atsakovo nurodomas aplinkybes, tokias kaip kito išlaikytinio buvimas, atsakovo sugyventinės pajamas ir pan., tuo pačiu įvertins tikruosius vaiko poreikius bei pačios ieškovės finansines galimybes, nustatys kiekvieno iš tėvų dalį išlaikymo prievolėje ir priims geriausius vaiko interesus atitinkantį procesinį sprendimą.

23. Tuo pačiu pažymėtina, kad nutartys dėl laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo, neturi res judicata (teismo sprendimo) ir prejudicinės galios, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos / panaikintos pateikus prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, faktinėmis aplinkybėmis, be to, jos nesaisto bylą iš esmės nagrinėjančio teismo ir, galutiniu teismo sprendimu išsprendus bylą iš esmės, išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams priteisiamas nustačius tikslius vaikų poreikius, tėvų galimybes ir pan.

24. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo skundžiamos nutarties dalies dėl vaikui priteisto laikino išlaikymo dydžio vertinti kaip neteisėtos ir nepagrįstos.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

25. Šeimos santykiuose nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

26. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

27. Nagrinėjamu atveju, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo bei šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, ieškovė nurodė, kad bendraujant atsakovui su vaiku, dėl vaiko amžiaus, dėl aplinkybės, kad vaikas visuomet gyveno tik su mama ir nėra ryšio su tėvu, būtinas psichologo ar kito asmens bei motinos dalyvavimas. Tuo tarpu atsakovas pareiškė prašymą dėl intensyvesnės bendravimo tvarkos, prašydamas nustatyti, kad jis vaiką pasiima savaitgaliais su nakvyne, taip pat darbo dienomis porai valandų pasiima vaiką iš darželio, o bendraujama be pašalinių asmenų ir vaiko motinos.

28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokio amžiaus vaiko paėmimas iš jo motinos ilgesniam laikui gali daryti neigiamą įtaką vaiko emocinei būklei, kelti grėsmę mažamečio vaiko interesams, sprendė, kad šalių nepilnamečiui vaikui šiuo metu svarbu užtikrinti pastovią gyvenamąją vietą, saugią aplinką, jai įprastą maitinimo ir poilsio režimą, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę, todėl iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nustatydamas, kad atsakovo bendravimas su vaiku vyksta du kartus per savaitę, vieną valandą socialines paslaugas teikiančios institucijos patalpose, dalyvaujant institucijos atstovui (socialiniam darbuotojui) ir vaiko motinai (ieškovei).

29. Apeliantas atskirajame skunde su tokiais teismo argumentais nesutinka, teigdamas, kad jo ryšys su vaiku yra stiprus, jis vaiką augino nuo gimimo, gyveno kartu su ieškove kaip šeima, rūpinosi vaiku, kartu su juo būdavo, todėl teigia, kad nėra pagrindo riboti jo bendravimo su vaiku, priešingu atveju, vaikui būtų daroma žala.

30. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Dėl to, jau minėta, kad sprendžiant klausimą dėl laikinos vieno iš tėvų bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo svarbiausi yra vaikų interesai ir jų apsaugojimas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, o ne tėvų subjektyvūs norai.

31. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

32. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

34. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad šalių dukra yra mažo amžiaus – 2 metų, byloje esantys abiejų šalių teikti susirašinėjimai ir paaiškinimai procesiniuose dokumentuose patvirtina, kad atsakovas su ieškove kartu negyvena, ieškovė viena prižiūri vaiką, o atsakovo pasimatymai su vaiku iki šios bylos iškėlimo buvo ne nuolatiniai, iš bylos duomenų galima suprasti, kad atsakovas dirbo / užsienyje. Kad atsakovo ir vaiko emocinis ryšys nėra toks stiprus, jog būtų galimas toks laikinas bendravimas, kokio prašo atsakovas, patvirtina tiek 2023 m. rugsėjo 28 d. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, tiek byloje esantis 2023 m. spalio 5 d. atvejo aprašymas, kai vykdant skundžiamą nutartį buvo organizuotas atsakovo ir vaiko susitikimas Kupiškio socialinių paslaugų centre. Minėtame atvejo vadybininkės atvejo aprašyme detalizuotas vykęs susitikimas, kuris nebuvo produktyvus, nurodyta, kad atsakovas buvo emocionalus, jam pasiūlyta nereikšti emocijų ir nepriekaištauti vaiko motinai vaiko akivaizdoje, elgtis tėviškai ir stengtis susikoncentruoti tik į vaiką. Pažymėta, kad vaikas viso susitikimo metu vengė bendravimo su tėvu, graudinosi, norėjo likti pas mamą. Atvejo vadybininkės pateikta rekomendacija kitame susitikime dalyvauti psichologui.

35. Sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamoje bylos stadijoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas negebėtų pasirūpinti vaiku, kad jo aplinka vaikui būtų nesaugi ar kad jo asmeninės savybės neleistų jam savarankiškai bendrauti su vaiku, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad skundžiama teismo nutartis yra priimta siekiant atkurti, sustiprinti vaiko emocinį ryšį su tėvu, kad dėl itin mažo vaiko amžiaus ir prisirišimo prie motinos, nustatytos rutinos, poilsio režimo, nebūtų daroma žala vaiko emociniam stabilumui. Pažymėtina, kad byloje gautoje Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2023 m. spalio 12 d. išvadoje iš esmės pritariama pereinamojo laikotarpio atsakovo bendravimui su vaiku nustatymui.

36. Nors apeliantas teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Santykiai dėl bendravimo su vaiku yra tęstinio pobūdžio, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pasikeitus faktinėms aplinkybėms bei bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje svarbu yra tai, kad tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, todėl, nagrinėjamu atveju, atkūrus atsakovo ir vaiko ryšį, byloje esant objektyvių duomenų, kad atsakovas su vaiku gali bendrauti ne tik be vaiko motinos, bet ir be pašalinių asmenų – socialinių darbuotojų ar psichologų, laikinosios apsaugos priemonės galės būti keičiamos, nes būtent to ir yra siekiama – tėvo ir vaiko emocinio ryšio atkūrimo ir sustiprinimo laikinųjų apsaugos priemonių pagalba. Tokiu atveju, neabejotina, kad atsakovas turėtų teisę į savarankišką bendravimą su šalių nepilnamečiu vaiku, nes tai yra ir viena pagrindinių vaiko teisių – bendrauti su abiem tėvais, tačiau atsakovas turi dėti pastangas, kad skundžiamomis laikinosios apsaugos priemonėmis nustatyti atsakovo ir vaiko susitikimai vyktų sklandžiai ir būtų produktyvūs, kad būtų galima įvertinti realias galimybes, nekenkiant vaiko interesams, atsakovui su vaiku bendrauti intensyviau.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kurie suponuotų išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, darytų neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko interesams, žalingai veiktų vaiko vystymąsi ar jo pasaulėžiūrą. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai ištirti ir įvertinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo su vaiku tvarkos nustatymui.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Pranckienė