Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-879/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35313-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.2.4; 1.2.14.5.3.1; 2.4.6.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 9 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. D. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo L. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir nuteistas 33 (trisdešimt trijų) parų areštu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, L. D. paskirta galutinė bausmė – 22 (dvidešimt dviejų) parų areštas.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. D. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio pradžios, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos ir laiko, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt patalpino melagingą, tikrovės neatitinkantį skelbimą apie tai, kad neva disponuoja ir parduoda telefoną „iPhone X“ už 160 Eur, kas turėjo įtakos nukentėjusiosios E. V. apsisprendimui dėl mobilaus ryšio telefono „iPhone X“ įsigijimo ir piniginių lėšų už ketinamą įsigyti turtą jam pervedimo, t. y. nukentėjusiosios E. V. globojamam nepilnamečiui O. B. 2022 m. rugpjūčio 8 d., apie 22.37 val., susisiekus su juo skelbime nurodytu telefonu bei suderinus mobilaus ryšio telefono „iPhone X“ pirkimo sąlygas, jis, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, nurodė pervesti už mobilaus ryšio telefoną „iPhone X“ su siuntimu 163 eurus į savo AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o E. V. pervedus minėtą pinigų sumą, mobilaus ryšio telefonas „iPhone X“ E. V. nebuvo perduotas bei piniginės lėšos negrąžintos, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai E. V. priklausantį turtą – 163 Eur.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymo L. D. vietoj arešto paskirti švelnesnės rūšies bausmę – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra. Apeliantas nurodo, kad iki spalio 24 d. atlikinėjo arešto bausmę, šiuo metu pakeitė gyvenimo būdą – įsidarbino, išsinuomojo gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena su šeima, šeimoje augina dukrą ir laukia naujagimio. Dėl savo padarytų nusikaltimų gailisi, dėl polinkio sukčiauti lankosi pas psichologą, rūpinasi šeima, po truputį moka baudas, atlygina žalas bei antstoliams susidariusias skolas. Dėl paskirtos arešto bausmės atlikimo netektų darbo ir pajamų, todėl tai ženkliai pablogintų ne tik jo, bet ir jo išlaikomos šeimos padėtį.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras M. Rašinskas prašo skundą atmesti. Prokuroras pritaria pirmosios instancijos teismo L. D. paskirtos arešto bausmės rūšies ir dydžio parinkimo motyvams bei, atsižvelgdamas į ankstesnius apelianto teistumus, pažymi, kad švelnesnės bausmės skyrimas neatitiktų baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nusistovėjusios teismų praktikos bei nebūtų efektyvus, užkertant kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl L. D. paskirtos arešto bausmės pakeitimo švelnesnės rūšies bausme – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu su intensyvia priežiūra.
6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai, be kita ko, reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.
7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.
8. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę kaltinamajam teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
9. L. D. už BK 182 straipsnio 3 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirta 33 parų arešto bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinus bausmę vienu trečdaliu, paskirta galutinė – 22 parų arešto bausmė.
10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir jos dydį.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmės paskyrimo nuteistajam L. D. motyvuotos. Apylinkės teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino visas nuteistajam skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. D. arešto bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir nustatydamas jos trukmę, bausmių skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, pagrįstai bei teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. D. padarė BK 182 straipsnio 3 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnio), veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo net trylika kartų teistas už įvairaus sunkumo nusikalstamas veikas nuosavybei (iš jų net dešimt kartų už sukčiavimą tiek pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tiek pagal to paties straipsnio 3 dalį), daug kartų baustas administracine tvarka (daugiausia už sukčiavimus, kai apgaule įgyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, žalos nukentėjusiajai neatlygino, pagrobto turto vertė nedidelė, duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą priklausomybės ligų įskaitoje nėra, kaltinamojo teigimu – gyvena faktinėje santuokoje, šiuo metu dirba, dėl polinkio sukčiauti lankosi pas psichologą. Apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį atsižvelgė ir į L. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
13. Arešto bausmė už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam L. D. pagrįstai paskyrė už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, bausmės trukmę nustatant artimą įstatyme numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Atsižvelgdamas į daugkartinį L. D. teistumą už sukčiavimą ir kitas nusikalstamas veikas nuosavybei, į daugkartinį baustumą administracine tvarka už smulkius sukčiavimus, į tai, kad nei ankstesni teistumai, nei ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės – laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad L. D. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o jo susiformavusių antivisuomeninių pažiūrų ir akivaizdaus polinkio elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms pasekmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. D. paskirta arešto bausmė ir jos trukmė yra proporcinga jo asmenybei bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl nėra jokio pagrindo ją keisti švelnesne bausme. Apeliacinio skundo argumentai, kad L. D., būdamas laisvėje, turėtų galimybę dirbti ir materialiai padėti šeimai, vertinant visas aptartas aplinkybes, nesudaro pagrindo manyti, kad šį kartą pastarasis padarys teigiamas išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų ir daugiau nenusikals. Be to, šios skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos prioritetinėmis, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei paties kaltinamojo ir įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kuriuos, skirdamas arešto bausmę, įvertino pirmosios instancijos teismas.
14. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. spalio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.
15. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindų jį keisti nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo L. D. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Algirdas Gaputis
Danutė Švitinienė
Daina Vaidachavičienė
