Baudžiamoji byla Nr. 2K-80-813/2026
Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00101-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.6.2.1; 2.8.9.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,
nuteistajai M. G.-S., jos gynėjui advokatui Dariui Novikui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. G.-S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžiu M. G.-S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, o dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nuosprendis dėl M. G.-S. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei dėl išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir priimtas naujas nuosprendis.
M. G.-S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda, šią baudą ji įpareigota sumokėti per vienerių metų terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. G.-S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija) išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Ši bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu M. G.-S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) nuteista už tai, kad būdama UAB „Žemukas“ direktorė ir materialiai atsakinga už jai patikėtą didelės vertės bendrovės turtą nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pasisavino didelės vertės svetimą turtą – 39 869,58 Eur grynųjų pinigų. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:
1.1. M. G.-S. 106 atvejais apskaitos dokumentais (pinigų priėmimo kvitais ir kasos kvitais) pagrindė iš viso 292 757,46 Eur lėšų gavimą iš ūkio subjektų, iš jų: UAB „Balas“ – 260 725,18 Eur, L. Gontar įmonės – 13 752,32 Eur, UAB „Delvina“ – 16 609,25 Eur, UAB „Stogdesta“ – 1653,76 Eur, UAB „Šilutės agrotechnika“ – 7,95 Eur (kreditinis kasos aparato kvitas), UAB „Inter Car-Lietuva“ – 9 Eur; 753 atvejais apskaitos dokumentais (algos išmokėjimo žiniaraščiais, mokėjimo žiniaraščiais, kasos aparatų kvitais, pinigų priėmimo kvitais, išrašytais ūkio subjektų vardu) pagrindė iš viso 184 834,30 Eur (2016 m. – 63 541,76 Eur, 2017 m. – 47 505,35 Eur, 2018 m. – 73 787,19 Eur) lėšų sumokėjimą ūkio subjektams; pagrindė 68 249,22 Eur atskaitingam asmeniui direktorei L. G. įsiskolinimui sumokėti.
1.2. M. G.-S. neįtraukė į bendrovės apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 39 869,58 Eur (292 953,10 – 184 834,30 – 68 249,22) lėšų sumokėjimo ūkio subjektams, jų nepanaudojo bendrovės veikloje.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas M. G.-S. pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes neišsamiai įvertino byloje surinktus duomenis, tinkamai neįvertino jos atliktų veiksmų, kurie atitiko pasisavinimo veikos požymius, dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Šiuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio dalį ir M. G.-S. priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes nustatė mažesnį pasisavinto turto dydį, nei buvo inkriminuota kaltinime.
3. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. G.-S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista nepagrįstai, tinkamai neįvertinus byloje surinktų įrodymų visumos ir padarius bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismas panaikino šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir priėmė naują išteisinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistoji M. G.-S. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalį, kuria dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ji išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Kasatorė skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką ir padarė esminius BPK 1 straipsnio 1 dalies, BPK 20 straipsnio, BPK 22 straipsnio 3 dalies, BPK 44 straipsnio 5–7 dalių, BPK 255 straipsnio, BPK 256 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3 dalies, ultima ratio (paskutinė priemonė) principo pažeidimus, šie pažeidimai suvaržė nuteistosios procesines teises į veiksmingą gynybą ir teisingą (sąžiningą) procesą, taip pat sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
4.2. Nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio nuostatos, nes apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas M. G.-S. kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, skundžiamame nuosprendyje savo iniciatyva nustatė kitas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (t. y. kad M. G.-S. neįtraukė į bendrovės apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 39 869,58 Eur (292 953,10 – 184 834,30 – 68 249,22) lėšų sumokėjimo ūkio subjektams, jų nepanaudojo bendrovės veikloje ir taip pasisavino UAB „Žemukas“ didelės vertės – 39 869,58 Eur turtą), nei buvo nurodytos kaltinime, kuriame ji buvo kaltinama pagal BK 183 straipsnio 3 dalį. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas apie kaltinimo keitimą ir veikos perkvalifikavimą nepranešė nei nuteistajai, nei jos gynėjui, dėl to nebuvo suteikta teisė jiems pasisakyti (pvz., užduoti klausimų specialistams), taip pažeista nuteistosios teisė į gynybą ir teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nagrinėjamos bylos nepatikrino tinkamai (t. y. tinkamai neįvertino ultima ratio principo, dėl to nepagrįstai kriminalizavo civilinius teisinius santykius) ir tiek, kiek to buvo prašoma nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniame skunde.
4.4. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai ir neteisėtai M. G.-S. pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes jos veiksmuose nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų (kaltės) pasisavinimo požymių visumos. Be to, vien tik turto (pinigų) paėmimo faktas yra nepakankamas išvadai, kad buvo padarytas turto pasisavinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTc1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-575/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-575/2010">2K-575/2010</a>, 2K-7-330/2011 ir kt.).
4.5. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai pasisavinami arba perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-84/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-84/2012">2K-7-84/2012</a>, 2K-148/2013, 2K-138/2014 ir kt.). Be to, turto pasisavinimo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu ar turtine teise arba juos perleidžia, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDExLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-411/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-411/2012">2K-411/2012</a>, 2K-373/2013 ir kt.).
4.6. Pažymima, kad UAB „Žemukas“ lėšos pas šios bendrovės direktorę M. G.-S. buvo laikomos teisėtai, nes ji buvo materialiai atsakinga už šios bendrovės turtą, o bendrovė neturėjo kasos. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateikta UAB „Verus auditus“ 2024 m. lapkričio 23 d. konsultacinė specialisto išvada Nr. 11/23. Be to, UAB „Žemukas“ apskaitos registre 243502 (debitorinis įsiskolinimas atskaitingo asmens bendrovei) buvo apskaitytas 38 172,37 Eur M. G.-S. įsiskolinimas bendrovei, dėl to šių pinigų nuteistoji nebuvo pavertusi savo nuosavybe. Tai, kad nuteistoji M. G.-S. šių grynųjų pinigų negrąžino bankroto administratoriui, akivaizdžiai nepatvirtina apeliacinės instancijos teismo išvados, jog taip ji pasisavino UAB „Žemukas“ didelės vertės – 39 869,58 Eur – turtą. Pažymima, kad kai pasibaigė bankroto byla ir bendrovę vėl valdė M. G.-S. į bendrovės kasą buvo įneštos šios lėšos.
4.7. Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, dėl to, inkriminuojant šią nusikalstamą veiką, būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTc1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-575/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-575/2010">2K-575/2010</a>, 2K-P-95/2012 ir kt.). Be to, vien tik faktas, kad patikėtas ar esantis žinioje turtas yra saugomas nenustatytoje vietoje, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog tas turtas buvo pasisavintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTI2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-526/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-526/2010">2K-526/2010</a>).
4.8. Iš bylos duomenų matyti, kad nei UAB „Žemukas“, nei jos kreditoriams nebuvo padaryta turtinė žala. Be to, nuteistoji, būdama debitorė, įsiskolinimą UAB „Žemukas“ grąžino iki 2022 m. birželio 27 d., o kaltinamasis aktas buvo surašytas tik 2022 m. lapkričio 9 d. Kasatorės nuomone, tai, kad ji bendrovei grąžino turėtus 38 735,60 Eur, negali būti vertinama tik kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes pasisavinimas kaip nusikaltimas akivaizdžiai nebuvo baigtas. Šie jos veiksmai iš esmės galėtų būti vertinami tik kaip savanoriškas atsisakymas baigti nusikaltimą (BK 23 straipsnio 1, 2 dalys).
4.9. Turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę jis neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xOTgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-198/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-198/2008">2K-7-198/2008</a>, 2K-106/2013, 2K-148/2013 ir kt.).
4.10. Kasatorės nuomone, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios pasisavinti UAB „Žemukas“ lėšas. Šią išvadą patvirtina tai, kad už laikytas bendrovės lėšas nebuvo įsigytas joks asmeninis turtas, nebuvo atliktos jokios finansinės operacijos, nebuvo klastojami dokumentai, taip pat nenustatyta, jog dėl to buvo padaryta reali žala bendrovei, nes pinigai bendrovei grąžinti ir pan. Taigi, M. G.-S. neatliko jokių neteisėtų ir tyčinių veiksmų, kurie patvirtintų jos sumanymą laikytas bendrovės lėšas paversti savu turtu.
4.11. Patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-210/2012 ir kt.). Kasatorės nuomone, šioje nagrinėjamoje byloje civiliniai teisiniai santykiai akivaizdžiai buvo nepagrįstai kriminalizuoti.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistosios M. G.-S. kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK 255, 256 straipsnių pažeidimų apeliacinės instancijos teisme
6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 255, 256 straipsnių nuostatas bei nuteistosios teisę žinoti, kuo ji kaltinama, ir teisę į gynybą. Nurodyti pažeidimai siejami su tuo, kad apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėjimo dalyviams nepranešė, kad M. G.-S. pateiktame kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota iš BK 183 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) į BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), ir, skundžiamame sprendime savo iniciatyva nustatęs kitas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, pripažino M. G.-S. kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
7. BPK 255 straipsnis nustato nagrinėjimo teisme ribas. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis.
8. Pažymėtina, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Tačiau tai darant turi būti atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-942/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-7-25-495/2020, 2K-20-788/2024, 2K-140-594/2025 ir kt.). Be to, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, tačiau apie tokią galimybę teismas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams (BPK 256 straipsnio 2 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-236-648/2020, 2K-39-628/2024, 2K-246-1073/2024 ir kt.). Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
9. M. G.-S. pirmosios instancijos teisme pagal 2022 m. lapkričio 9 d. kaltinamąjį aktą buvo kaltinama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), o prokuroro 2023 m. gruodžio 18 d. prašymu pakeistame kaltinime buvo kaltinama pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (nes įstatymo leidėjas 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2023 m. birželio 1 d., naujai išaiškino didelės vertės turto sąvoką – kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, ir labai didelės vertės turto sąvoką – kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą) dėl to, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, būdama UAB „Žemukas“ direktorė ir materialiai atsakinga už jai patikėtą bendrovės turtą nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., pasisavino bendrovės turtą – 61 486,42 Eur grynųjų pinigų. Dėl šio kaltinimo M. G.-S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisinta. Prokuroro apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl M. G.-S. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį – pripažinti M. G.-S. kalta, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje.
10. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kaltinime inkriminuotus M. G.-S. veiksmus pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, jog kaltinime nurodytos aplinkybės, susijusios tik su pasisavinto bendrovės turto vertės dydžio nustatymu, yra tikslintinos (mažintinos), savo iniciatyva kaltinime nurodytą veiką perkvalifikavo iš BK 183 straipsnio 3 dalies į BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir M. G.-S. nuteisė už tai, kad, būdama UAB „Žemukas“ direktorė ir materialiai atsakinga už jai patikėtą bendrovės turtą nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., ji pasisavino didelės vertės svetimą turtą – 39 869,58 Eur grynųjų pinigų. Kita vertus, šios veikos perkvalifikavimas buvo padarytas neįspėjus gynybos iš anksto, t. y. nesilaikant BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.
11. Tokiais atvejais tokio pažeidimo pripažinimas esminiu, t. y. suvaržiusiu įstatymų garantuotas kaltinamojo (nuteistojo) teises, priklauso nuo to, ar gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-7-304-976/2016, 2K-236-648/2020, 2K-20-788/2024, 2K-61-489/2025 ir kt.).
12. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų teisiamuosiuose posėdžiuose M. G.-S. savo kaltę dėl galimai pasisavinto UAB „Žemukas“ turto nuosekliai neigė. Teisėjų kolegija, įvertinusi M. G.-S. gynybos poziciją viso proceso metu, nusprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog jos gynyba šioje byloje iš esmės būtų buvusi kitokia, jeigu jai būtų tekę apeliacinės instancijos teisme gintis nuo kaltinimo pasisavinus didelės vertės svetimą turtą – 39 869,58 Eur grynųjų pinigų. Be to, veikos perkvalifikavimas pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą nebuvo susijęs nei su kaltinimo apimties padidėjimu, nei su naujų esminių aplinkybių inkriminavimu, o lėmė tai, kad neįrodyta kaltinime nurodyto pasisavinto svetimo turto dydžio suma. Kita vertus, nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje pateiktu nusikalstamos veikos kvalifikavimu nuteistoji bei jos gynėjas turėjo galimybę ginčyti ir kasaciniame skunde, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo priimtas ir perduotas nagrinėti kasacine tvarka.
13. Taigi, išnagrinėjusi kasacinio skundo argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto procesinio pažeidimo perkvalifikuojant nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos neįvykdymas, t. y. nepranešimas apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę, esant konkrečiai šioje byloje susidariusiai procesinei situacijai, iš esmės nesuvaržė M. G.-S. teisės žinoti, kuo ji kaltinama, ir jos galimybės veiksmingai gintis nuo kaltinimo.
Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo
14. Nuteistoji M. G.-S. kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad ji pasisavino didelės vertės UAB „Žemukas“ turtą – 39 869,58 Eur grynųjų pinigų, tinkamai nenustatė BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios. Be to, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino, kad šios lėšos, laikomos pas nuteistąją, buvo apskaitytos bendrovės apskaitos registre, už šias lėšas nebuvo įsigytas joks asmeninis turtas, taip pat nebuvo atliktos jokios kitos neteisėtos finansinės operacijos ar klastojami dokumentai, o nutraukus UAB „Žemukas“ bankroto bylą, šie pinigai buvo grąžinti bendrovei. Šie kasatorės skundo teiginiai pagrįsti.
15. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino didelės vertės jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai.
16. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks teisėtai kaltininko valdomas turtas (turtinė teisė) tampa jo neteisėtai valdomas, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, ir taip padaroma žala turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239-495/2024, 2K-111-719/2025, 2K-36-495/2026 ir kt.).
17. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą).
18. Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (esantį jo žinioje) bendrovės turtą, – ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. G.-S., būdama UAB „Žemukas“ akcininkė, direktorė bei kasininkė, nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo materialiai atsakinga už jai patikėtą bendrovės turtą, be kita ko, ir grynuosius pinigus, kurių dalį ji laikė pas save kaip atskaitingą asmenį, nes bendrovė kasos neturėjo. Tai, kad bendrovės lėšos (38 172,37 Eur) laikomos pas M. G.-S., buvo nurodoma ir bendrovės apskaitos registre (įvardijant kaip atskaitingo asmens įsiskolinimą bendrovei). 2018 m. gruodžio 12 d. UAB „Žemukas“ buvo iškelta bankroto byla, o bendrovės direktorė įpareigota bankroto administratoriui perduoti visą bendrovės turtą bei buhalterinės apskaitos dokumentus. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi UAB „Žemukas“ direktorei M. G.-S. buvo paskirta bauda už bendrovės turto, dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui, o 2019 m. lapkričio 18 d. UAB „Žemukas“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis ir UAB „Žemukas“ bankroto byla nutraukta. O M. G.-S. 2022 m. gegužės 2–3 d. ir 2022 m. birželio 27 d. į UAB „Žemukas“ kasą grąžino 38 735,60 Eur (16 719,93 Eur + 21 452,44 Eur + 563,23 Eur).
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos M. G.-S. veiksmus, taip pat atsižvelgęs į tai, kad už laikomus bendrovės pinigus nebuvo įsigytas asmeninis turtas ar atliekamos kitos neteisėtos finansinės operacijos, klastojami dokumentai, taip padarant žalą bendrovei, konstatavo, jog šiuose kaltinamosios veiksmuose nebuvo tyčios pasisavinti bendrovės lėšas, todėl dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį M. G.-S. išteisino kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.
21. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo apskųsto išteisinamojo nuosprendžio dalies pagrįstumą ir teisėtumą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, nesutiko su tokiu pirmosios instancijos teismo teisiniu vertinimu ir konstatavo, kad M. G.-S. veiksmai vertintini kaip tyčinis turto pasisavinimas, nes kai tiriamuoju laikotarpiu iš M. G.-S. buvo pareikalauta bendrovės pinigų, kuriuos ji laikė pas save, ji šių pinigų neperdavė bankroto administratoriui, nepagrindė apskaitos dokumentais šių lėšų sumokėjimo ūkio subjektams, jų negrąžino į bendrovės kasą, nepanaudojo skoloms (pvz., Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondui („Sodrai“), kitiems kreditoriams) grąžinti, taip pat šie pinigai nebuvo rasti ir ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratą M. G.-S. namuose.
22. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad M. G.-S. veiksmuose nėra subjektyviojo nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, požymio – tiesioginės tyčios, nukreiptos į bendrovės pinigų užvaldymą. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 183 straipsnio nuostatas, išteisindamas M. G.-S. kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad M. G.-S. pas save laikomų bendrovės pinigų po bankroto bylos iškėlimo neperdavė bankroto administratoriui, negrąžino jų į bendrovės kasą ar nepanaudojo bendrovės skoloms ir pan., nepatvirtina, kad ji šias lėšas pasisavino. Nenustatyta ir tai, kad dėl tokių M. G.-S. veiksmų bendrovei buvo padaryta reali turtinė žala. Be to, vien tik faktas, kad patikėtas ar esantis žinioje turtas yra saugomas nenustatytoje vietoje, nesudaro pagrindo išvadai, kad šis turtas buvo pasisavintas. Tam, kad civilinės teisės pagrindu valdomas turtas būtų pripažintas neteisėtai ir neatlygintinai paverstu savu, turi būti atlikti neteisėti veiksmai, kurie patvirtintų kaltininko sumanymą jo dispozicijoje esantį turtą paversti savu. Vien tik turto laikymo kitoje, nei priklauso, vietoje fakto nepakanka šiai nusikalstamai veikai pagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTI2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-526/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-526/2010">2K-526/2010</a>). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad M. G.-S. už apskaitytus bendrovės apskaitos registre ir pas save laikomus pinigus neįsigijo jokio asmeninio turto, neatliko jokių neteisėtų finansinių operacijų, neklastojo dokumentų ir pan., o nutraukus bendrovės bankroto bylą, pinigus grąžino į UAB „Žemukas“ kasą. Taigi, byloje nustatytos ir įvertintos aplinkybės dėl M. G.-S. bendrovės lėšų laikymo teisėtumo, jų atvaizdavimas bendrovės apskaitos registre, apskaitos dokumentų tikrumas, lėšų nepanaudojimas asmeninėms reikmėms, jų sugrąžinimas bendrovei iki kaltinamojo akto surašymo nesudaro pagrindo išvadai, kad bankroto bylos iškėlimo laikotarpiu negrąžinti bendrovės pinigai buvo tyčia M. G.-S. pasisavinti.
24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. G.-S. buvo išteisinta, ir pripažindamas M. G.-S. kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikinama ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis be pakeitimų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio dalį dėl M. G.-S. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir dėl šios dalies palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų.
Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Algimantas Valantinas
Darius Kantaravičius
