Baudžiamoji byla Nr. 2K-84-594/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24850-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.2.1; 2.1.3.6; 2.3.2.1.3.4; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Albino Antanaičio (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
Y. V. (Y. V.), kuriam byla nutraukta, gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,
civilinės ieškovės UAB „Adelta“ atstovui advokatui Andriejui Melkovui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Rūtos Pečkaitytės ir civilinės ieškovės UAB „Adelta“ atstovo advokato Andriejaus Melkovo kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartimi baudžiamasis procesas, kuris buvo pradėtas Y. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį, nutrauktas. UAB „Adelta“ ir H. S. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi iš dalies patenkinus civilinės ieškovės UAB „Adelta“ atstovo advokato Andriejaus Melkovo, kaltinamojo H. S. gynėjo advokato Rido Žemkausko ir prokuroro apeliacinius skundus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartis panaikinta dėl ikiteisminio tyrimo metu surašyto iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto ir baudžiamoji byla perduota prokurorui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. liepos 2 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutartimi civilinės ieškovės UAB „Adelta“ atstovo advokato Andriejaus Melkovo ir kaltinamojo H. S. gynėjo advokato Rido Žemkausko bei prokuroro apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro bei civilinės ieškovės atstovo, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjo, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Y. V. buvo kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2022 m. liepos 4 d. apie 23.09 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 127, 128, 129 punktų, draudžiamojo kelio ženklo Nr. 329 („Ribotas greitis“) reikalavimus, vairavo automobilį „Volvo S80“ būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 1,95 promilės girtumas, ir, važiuodamas Vilniuje, S. Stanevičiaus gatve, tiesiai link Gelvonų gatvės, S. Stanevičiaus gatvės ruože, kur leistinas maksimalus greitis yra 40 km/h, važiavo apie 104 km/h greičiu ir S. Stanevičiaus bei Fabijoniškių gatvių sankryžoje susidūrė su automobiliu „Toyota Prius“, kurį vairavo H. S.. Eismo įvykio metu H. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o automobilio „Volvo S80“ keleivei V. V. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartimi baudžiamasis procesas Y. V. pagal BK 281 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas, motyvuojant tuo, kad Y. V., analogišku būdu, laiku ir vietoje padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMTY0LTEwMzMvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-2164-1033/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-2164-1033/2022">1-2164-1033/2022</a>, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl naujo proceso jam pradėjimas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį pažeidžia asmens dvigubo nubaudimo draudimo (lot. non bis in idem) principą.
II. Kasacinių skundų argumentai
3. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausioji prokurorė R. Pečkaitytė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokurorė skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 281 straipsnio 2 dalį bei bendrosios dalies normos, nustatytos BK 2 straipsnio 6 dalyje, nuostatas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus dėl draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, nepateikė įtikinamų motyvų, pažeisdamas BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
3.2. Situacija, kai veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, kvalifikuotos pagal du baudžiamojo įstatymo straipsnius, o kaltinimai dėl šių veikų pateikti skirtinguose baudžiamuosiuose procesuose, negali būti laikoma savarankišku procesiniu pagrindu nutraukti baudžiamąjį procesą, neįvertinus bylos aplinkybių visumos. Apeliacinės instancijos teismas vieno esminio veikos požymio (automobilio vairavimo neblaiviam) abiejose bylose sutapimą klaidingai įvertino kaip aplinkybę, savaime pakankamą non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas formaliai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMi03MTkvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-32-719/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-32-719/2021">2K-7-32-719/2021</a>, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, pripažįstant ne tik visiško, bet ir dalinio faktų sutapimo reikšmę. Ši nutartis nėra precedentas nagrinėjamai bylai, nes joje nustatytos ir vertinamos kitos faktinės aplinkybės. Kasacinės instancijos teismo nutartyje buvo aptariamas BK 227 straipsnio 6 dalyje nurodytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, todėl akivaizdu, jog cituojamoje nutartyje buvusi situacija nėra nei analogiška, nei artima faktinėmis aplinkybėmis šioje baudžiamojoje byloje nustatytoms.
3.4. Bylą nagrinėję teismai priimtuose sprendimuose savo išvadoms pagrįsti kaip pavyzdį pateikė kasacinio teismo nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05OC02MjgvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-98-628/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-98-628/2022">2K-7-98-628/2022</a>. Teismai kasacinės instancijos teismo išaiškinimą interpretavo kaip suformuluotą reikalavimą, padarydami klaidingą išvadą, kad aplinkybė, kai kaltinimai dėl abiejų idealiąją sutaptį sudarančių veikų pateikti skirtinguose baudžiamuosiuose procesuose, savaime suponuoja non bis in idem principo pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo šioje kasacinėje nutartyje suformuluotą principą, kad, siekiant nepaneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, svarbus ir proporcingumo aspektas – tinkamas nuteistojo veiksmų pavojingumo ir padarinių įvertinimas.
3.5. Aktuali teismų praktika panašiose bylose rodo, kad, esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai bei veiką inkriminuojant skirtinguose procesuose, tai savaime nesuponuoja baudžiamojo proceso nutraukimo. Baudžiamasis procesas po administracinės nuobaudos paskyrimo pripažintas teisėtu ir administracinio nubaudimo faktas nelėmė baudžiamojo proceso negalimumo, nes anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, pvz., asmeniui per klaidą paskiriama administracinė nuobauda tik už vairavimą esant neblaiviam, ignoruojant faktą, kad dėl jo sukelto eismo įvykio žuvo žmonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102/2008">2K-102/2008</a>); asmeniui, nubaustam administracine tvarka už eismo įvykį, sudarantį tik dalį jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių (neįvertintas neblaivumas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę), teisinė klaida, lėmusi netinkamos atsakomybės rūšies taikymą, pripažinta šiurkščia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02MS01MTEvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-61-511/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-61-511/2023">2K-7-61-511/2023</a>).
3.6. Faktas, jog asmuo jau buvo nuteistas už veiką, kurios atskiras (ir vienintelis požymis – „neblaivumas“) požymis sutampa su inkriminuojama nusikalstama veika, netraktuotinas kaip besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą. Konkrečiu atveju nusikalstama veika, nustatyta BK 281 straipsnio 2 dalyje, tiek savo dispozicija, tiek savo sankcija yra žymiai platesnė, nei nustatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Y. V. buvo teisiamas ir teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik už vieną veiką, kuri buvo baigta nuo vairavimo apsvaigus momento. Pastarojoje byloje susiklostė situacija, kad Y. V. buvo teistas už įvykį, sudarantį tik mažą dalį jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių, tačiau liko neįvertinti kiti Y. V. priešingi teisei veiksmai – neatsargiai padarytas eismo įvykis – bei jo pasekmės – nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata. Dėl neteisėtų Y. V. veiksmų (automobilio vairavimo neblaiviam ir eismo įvykio sukėlimo pažeidus KET 127–129 punktus) buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo H. S. sveikata ir nežymiai sutrikdyta automobilio „Volvo“ keleivės V. V. sveikata. Taigi, Y. V. neteisėtais veiksmais buvo pažeistas ne tik BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų pagrindinis tiesioginis objektas – transporto eismo sauga, bet ir papildomas BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektas – sveikata. Y. V. nuteisiant tik už vairavimą neblaiviam, susidarytų situacija, kai jis atsakomybės už nusikaltimą, dėl kurio kilo realūs neigiami padariniai kitų žmonių sveikatai, išvengtų.
3.7. Nusikalstamą veiką padariusiam ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam Y. V. pritaikyti suvaržymai yra aiškiai per švelnūs ir kartu nepakankami. Atleidus Y. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jo teisinė padėtis tapo ženkliai palengvinta, jis nepatyrė tokių neigiamų padarinių kaip bausmė, teistumas. Be to, Y. V. nustatytos laidavimo sąlygos yra švelnios – laidavimas skirtas be užstato, nustatytas laidavimo terminas artimas minimaliam, o skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, teismas nustatė įstatymo nurodyto vidurkio nesiekiantį uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą. Kadangi už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės neatspindi kitos konkrečios Y. V. padarytos veikos pavojingumo, byloje nėra įgyvendinamas proporcingumo principas, nes Y. V. lieka nenubaustas.
3.8. Netaikant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, nagrinėjamu atveju būtų paneigti įstatymo leidėjo tikslai (nustatant atskirą baudžiamąją atsakomybę už vairavimą neblaiviam ir už eismo įvykio metu sukeltus padarinius), kartu ir baudžiamosios teisės esmė ir paskirtis, formuojamas nebaudžiamumas ir sudaromos prielaidos nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui nepagrįstai palengvinti teisinę atsakomybę.
3.9. Nors nusikalstamos veikos Y. V. buvo inkriminuotos atskiruose baudžiamuosiuose procesuose, tačiau tokios situacijos ištaisymas nutraukiant baudžiamąją bylą, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pažeistas saugotinas vertybes, aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi pritaikyta netinkama atsakomybės rūšis, o kitų teisinių priemonių pažeidimui pašalinti nėra. Be to, kadangi ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu bausmė Y. V. nebuvo paskirta, bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu šiuo atveju nelemia to, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad kompensacine priemone taip pat galėtų būti laikomas baudžiamojo poveikio priemonės neskyrimas ar nustatomas trumpesnis jos terminas, net jei tai reikštų, kad taikoma baudžiamoji atsakomybė yra švelnesnė, nei nustatyta baudžiamajame įstatyme, ir išeina už jo ribų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA0LTY1NC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-104-654/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-104-654/2024">2K-104-654/2024</a>). Taigi, kadangi Y. V. taikyta atsakomybė aiškiai neatitinka padarytos veikos pavojingumo, pirmosios instancijos teismui susidūrus su išskirtine situacija, priešinga non bis in idem principui, teismas turėjo imtis teisinių priemonių šiam pažeidimui pašalinti taikydamas kompensacines teisines priemones.
4. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės UAB „Adelta“ atstovas advokatas A. Melkovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė kompleksinių baudžiamosios teisės principų taikymo, materialiosios teisės ir procesinių pažeidimų, nevisiškai atsakė į apeliacinių skundų argumentus, rėmėsi nesusijusia kasacinės instancijos teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) teismine praktika, o aktualią ignoravo, taip neištaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 2 d. nutartyje nustatytų procesinių pažeidimų.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas, pateikdamas teismų praktikos pavyzdžių, kurie nėra tapatūs nagrinėjamai situacijai, padarė esminį Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio, kartu ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, yra svarbi nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMi03MTkvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-32-719/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-32-719/2021">2K-7-32-719/2021</a>, tačiau šioje byloje susiklosčiusi situacija nėra analogiška. Tai nėra tinkama analogija šioje byloje, nes nusikaltimai, nustatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje, skiriasi principiniu diferencijavimu pagal nusikaltimų požymių kompleksus, pagal baigtumo momentą, pagal saugomus gėrius.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas pateikė sąrašą kasacinių nutarčių baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjg2LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-686/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-686/2007">2K-686/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102/2008">2K-102/2008</a>, 2K-335/2012, 2K-167-788/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109-788/2016">2K-109-788/2016</a>, 2K-36-697/2019, 2K-245-788/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02MS01MTEvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-61-511/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-61-511/2023">2K-7-61-511/2023</a>, kuriose non bis in idem principas taikomas išskirtinai tais atvejais, kai asmuo pirmiau patraukiamas administracinėn atsakomybėn, o vėliau už identiškus ar iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nė vienoje iš šių nutarčių nėra susiklosčiusi situacija, kurioje būtų kilęs ginčas būtent dėl BK normų konkurencijos. Taigi negali būti laikoma nei panašia, nei analogiška situacija ginčo atveju.
4.4. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM2LTc4OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-236-788/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-236-788/2024">2K-236-788/2024</a> nurodoma, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai, asmeniui tuo pačiu laikotarpiu padarius vienarūšes nusikalstamas veikas, ikiteisminiai tyrimai yra išskaidomi ir vėliau už šių nusikalstamų veikų padarymą kaltininkas yra nuteisiamas keliais nuosprendžiais. Tokia situacija savaime nereiškia, kad buvo pažeistas non bis in idem principas (2007 m. liepos 7 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03).
4.5. Teismai nesivadovauja naujausia nacionaline ir tarptautine praktika, kurioje nurodoma, kad, net nubaudus asmenį už administracinio nusižengimo padarymą, tai savaime nesudaro pagrindo non bis in idem principo pažeidimui baudžiant už nusikaltimą. Be to, pagal EŽTT praktiką (Didžiosios kolegijos 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje Marguš prieš Kroatiją (Nr. 4455/10); Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją), išvadą, kad bylos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė ar nekaltumas buvo įvertinti iš esmės, gali patvirtinti bylos eiga konkrečioje byloje: pradėtas baudžiamasis tyrimas, asmeniui buvo pateiktas kaltinimas, kompetentinga institucija surinko ir ištyrė įrodymus ir, remdamasi tais įrodymais, priėmė pagrįstą sprendimą. Jei už atitinkamo asmens veiką kompetentinga institucija paskyrė nuobaudą, galima pagrįstai manyti, kad ji iš esmės įvertino bylos aplinkybes ir nusprendė, ar asmens elgesys buvo teisėtas. Lietuvos teismų praktikoje toks reikalavimas, kad sprendimas būtų galutinis ir pagal turinį, t. y. priimtas iš esmės ištyrus, išnagrinėjus aplinkybes, neanalizuojamas, o EŽTT, vertindamas įvairų nacionalinį reguliavimą, akcentuoja būtent sprendimo priėmimo pagrindą, t. y. ar jis priimtas iš esmės ištyrus ir įvertinus bylos aplinkybes.
4.6. Y. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl šio eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Be to, byloje yra civiliniai ieškovai, patyrę turtinę žalą. Taigi, byloje iš esmės neįvertintas kompleksas BK saugomų gėrių – asmens sveikata, civilinių ieškovų patirta turtinė žala. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad civiliniams ieškovams neužkertamas kelias savo teises ginti civilinio proceso tvarka, laikytinas cinišku, kai paliekamas atviras klausimas dėl asmens kaltės pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Teismai ignoruoja faktą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto būtent tokiu būdu, kokį apibrėžia BK 281 straipsnio 2 dalis. Šiuo atveju nekyla ginčas, kad neblaivus vairuotojas Y. V. sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata ir nežymiai sutrikdyta V. V. sveikata, o vienintelis apeliacinės instancijos teismo motyvas yra tai, kad Y. V. dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pateiktuose kaltinimuose sutampa vienas esminis veikos požymis – automobilio vairavimas neblaiviam.
4.7. Analogiškose situacijose kasacinės instancijos teismas formuoja absoliučiai priešingą teisės normų aiškinimą. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05OC02MjgvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-98-628/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-98-628/2022">2K-7-98-628/2022</a> teismas pabrėžė, kad BK 281¹ straipsnyje nurodyta transporto priemonių vairavimo neblaiviam veika nėra BK 281 straipsnio sudedamoji dalis. Tačiau kai šią veiką padaro asmuo, sukeldamas pavojingas pasekmes kitam asmeniui, ji turi būti kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tokia situacija nustatyta ir ginčo atveju – Y. V. nustatytas 1,95 promilės neblaivumas, vairuodamas automobilį tokios būsenos, jis sukėlė eismo įvykį ir šio eismo įvykio metu H. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o V. V. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
4.8. Kasacinės instancijos teismas pasisako, kad kompleksinis visų aplinkybių ištyrimas yra būtinas tokio pobūdžio bylose, ypač akcentuojant ir kaltininko asmenybę bei valinį santykį su padaryta veika, šiuo atveju BK 281 straipsnio 2 dalies subjektyviosios pusės analizei nesudaryta jokia prielaida, Y. V. eismo įvykio metu vairuojamas automobilis „Volvo S80“ nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, važiuodamas apie 104 km/h greičiu, jis viršijo leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį, nustatytas 1,95 promilės girtumas, asmuo sąmoningai pasirinko padaryti kompleksinius KET pažeidimus. Tai reiškia, kad tik išsamus bendrą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, o kiekviena jų turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Taigi, taikant kasacinės instancijos teismo aiškinimą identiškoje situacijoje, nusikaltimas, nurodytas BK 281 straipsnio 2 dalyje, negalėjo būti ignoruotas ir iš esmės paliktas nevertintas, neatlikus įrodymų tyrimo, neišklausius proceso dalyvių, neatlikus visų esminių proceso veiksmų, kurie užtikrina proceso dalyvių teisę būti išklausytiems, prieštaraujama teisingumo, proporcingumo principams. Laikytina, kad padaryta šiurkšti teisės taikymo klaida, kaip tokią ją apibrėžia kasacinės instancijos teismas nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjg2LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-686/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-686/2007">2K-686/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102/2008">2K-102/2008</a>, 2K-335/2012, 2K-167-788/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109-788/2016">2K-109-788/2016</a>, 2K-36-697/2019, 2K-245-788/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02MS01MTEvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-61-511/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-61-511/2023">2K-7-61-511/2023</a>.
4.9. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNTUtODk4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-55-898/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-55-898/2019">1A-55-898/2019</a> taip pat nurodoma, kad teismų praktika, pripažįstant BK 281 straipsnio 7 dalyje (šiuo metu BK 281¹ straipsnio 1 dalyje) nurodytos veikos baigtumo momentą nuo vairavimo apsvaigus pradžios momento, yra pakankamai gausi ir jau susiformavusi, o tai leidžia atskirti veikas, padarytas skirtingu laiku, tais atvejais, kai asmuo ilgą laiką vairuoja automobilį neblaivus, nuvažiuoja reikšmingą atstumą ir tik po kurio laiko sukelia eismo įvykį, pasišalina iš jo, pasiūlo kyšį jį sustabdžiusiems pareigūnams ir pan., todėl tokios veikos kvalifikuojamos atskirai, kartais skirtinguose teisiniuose procesuose, neįžvelgiant non bis in idem principo pažeidimo.
4.10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 2 d. nutartyje buvo pažymėta, kad teismas, nagrinėdamas bylą pagal civilinės ieškovės UAB „Adelta“ atstovo advokato A. Melkovo, kaltinamojo H. S. gynėjo advokato R. Žemkausko bei prokuroro apeliacinius skundus, turėjo vadovautis BPK 326 straipsnio 5 dalimi ir priimti vieną iš šioje normoje išvardytų nutarčių. To nepadaręs apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą, o apeliacinių skundų argumentai dėl baudžiamojo proceso nutraukimo Y. V. teisėtumo ir pagrįstumo liko neišnagrinėti. Tačiau kasacinės instancijos teismui pasisakius apie tai, kad apeliacinių skundų argumentai nebuvo išnagrinėti, perdavus bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, į pateiktus apeliacinių skundų argumentus atsakyta nebuvo. Nors buvo išaiškinta, kad įrodymų tyrimas konkrečioje byloje buvo neišvengiamas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į aiškius kasacinės instancijos nurodymus.
4.11. Pirmosios instancijos teismui net nepradėjus įrodymų tyrimo, t. y. neišsiaiškinus visų faktinių aplinkybių, svarbių non bis in idem principo (ne)taikymui, buvo pažeistas BPK 235 straipsnis. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta nesilaikant BPK reikalavimų – vienvaldiškai, apie bylos nutraukimo klausimo nagrinėjimą nepranešus dalyvaujantiems nagrinėjant bylą teisme asmenims ir neišklausius jų nuomonės. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas atskiro pranešimo šiuo klausimu pirmuose teisiamuosiuose posėdžiuose nepadarė ir skundžiama nutartis proceso dalyviams buvo iš dalies netikėta, tačiau prokuroras posėdyje šiuo klausimu pasisakė, o kiti proceso dalyviai tokia teise pasinaudojo teikdami apeliacinius skundus. Tai laikytina ciniškomis patyčiomis – apeliacinių skundų teikimas, aplenkiant proceso dalyviams suteikiamas teises iki bylos nagrinėjimo pradžios, įrodymų tyrimo, yra akivaizdus procesinių teisių pažeidimas, pasunkinantis rungimąsi. Taip buvo padaryti esminiai BPK 7 straipsnio, 44 straipsnio 7 dalies pažeidimai, nes skundžiamame sprendime nėra atsikirsta į apeliacinio skundo argumentus būtent dėl kompleksinių proceso dalyvių teisių pažeidimų.
4.12. Teismo sprendimas palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą, kuris priimtas neišnagrinėjus bylos iš esmės ir neįvertinus civilinės ieškovės reikalavimų, t. y. savo valia ir iniciatyva, taip pat pažeidžia BPK 115 straipsnio nuostatas. Teismas turėtų išspręsti kaltės klausimą ir tik tuo atveju spręsti klausimą dėl ieškinių, nes nėra aišku, kokiu nusikaltimu padaryta žala civiliniams ieškovams, kai faktinės aplinkybės neištirtos, įrodymai nevertinti. Kaip nurodoma kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, civilinių ieškovų reikalavimams patenkinti turėtų būti nustatytos civilinių atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Šis išaiškinimas iš esmės atitinka ir ginčo atvejį, deliktinės atsakomybės sąlygos galėjo būti nustatytos tik iš esmės atlikus faktinių duomenų nustatymą ir patikrinimą.
4.13. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xNS0xOTAvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-15-190/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-15-190/2018">1-15-190/2018</a> baudžiamoji byla buvo nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui), tačiau, išnagrinėjęs ją iš esmės, teismas konstatavo, kad asmenys buvo pagrįstai kaltinami, ir, nutraukęs jiems baudžiamąją bylą dėl senaties, pripažino civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiami kaltės klausimai, nebuvo nustatoma, ar padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamoji byla baigta nutartimi, o ne nuosprendžiu, todėl teismo sprendimas palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą, kuris priimtas neišnagrinėjus bylos iš esmės ir neįvertinus civilinės ieškovės reikalavimų, t. y. savo valia ir iniciatyva, pažeidžia BPK 115 straipsnio nuostatas.
4.14. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, nesusietais su konkrečiais apeliacinio skundo argumentais ir konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, paviršutiniškas pritarimas pirmosios instancijos teismo išvadoms, nepateikiant jokių išsamesnių tokio sprendimo motyvų ir aiškiai neatsakius į apeliaciniame skunde išdėstytus esminius argumentus, negali būti pripažinti motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo prašymų bei esminių argumentų pateikimu, todėl pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, iš kurios išplaukia teismo pareiga motyvuoti savo sprendimą.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiosios prokurorės R. Pečkaitytės ir civilinės ieškovės UAB „Adelta“ atstovo advokato A. Melkovo kasaciniai skundai atmestini.
Dėl draudimo persekioti ir bausti už tuos pačius veiksmus antrą kartą (non bis in idem)
6. Kasaciniuose skunduose prokurorė ir civilinės ieškovės atstovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo nutraukti baudžiamąją bylą Y. V. pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, teisėtumą ir pagrįstumą, pripažindamas non bis in idem principo pažeidimą, netinkamai taikė šį principą.
7. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas, įtvirtintas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, yra vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu (EŽTT 2006 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Asci prieš Austriją, peticijos Nr. 4483/02; 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360-976/2018, 2K-138-303/2020, 2K-208-719/2023, 2K-60-489/2025 ir kt.).
8. Byloje nustatyta, kad kitoje baudžiamojoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsniu, Y. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, konstatuojant, kad jis 2022 m. liepos 4 d. apie 23.09 val. Vilniuje, S. Stanevičiaus ir Fabijoniškių gatvių sankryžoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį, būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 1,95 promilės girtumas. Šioje byloje pateikto kaltinimo aplinkybės kildinamos ir tiesiogiai siejamos su tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje padarytu KET 14 punkto reikalavimų pažeidimu, inkriminuojant papildomus KET 127, 128 ir 129 punktų, draudžiamojo kelio ženklo Nr. 329 („Ribotas greitis“) reikalavimų pažeidimus, nurodant, kad Y. V. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, ir S. Stanevičiaus gatvės ruože, kur leistinas maksimalus greitis yra 40 km/h, važiavo apie 104 km/h greičiu, S. Stanevičiaus bei Fabijoniškių gatvių sankryžoje susidūrė su automobiliu „Toyota Prius“. Eismo įvykio metu H. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o V. V. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
9. Kasacine tvarka skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimas Y. V. dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo pateiktas skirtingose bylose, viena kurių jau yra pasibaigusi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nors abiejose bylose sutampa esminis veikos požymis – transporto priemonės vairavimas, būnant neblaiviam. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šio teisiškai reikšmingo fakto tapatumo pakako non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti, ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė draudimo asmenį du kartus bausti už tą pačią veiką principą (non bis in idem) ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą nutraukti bylą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada.
10. Tiek iš pirmosios instancijos teismo nutarties, tiek iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad bylą nagrinėję teismai detaliai išanalizavo tiek šioje byloje Y. V. pagal BK 281 straipsnio 2 dalį pateikto kaltinimo turinį, tiek kitoje baudžiamojoje byloje pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pateiktą kaltinimą, pastarojoje įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsniu, Y. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Palyginus Y. V. šioje byloje pateiktą kaltinimą, padarius BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą, ir kitoje byloje įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje nustatytas aplinkybes dėl nusikaltimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nustatyta, kad Y. V. buvo kaltinamas dėl tapačios, reikšmės veikų kvalifikavimui turinčios esminės aplinkybės – kelių transporto priemonės vairavimo neblaivaus asmens, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas (1,95 promilės). Iš pirmiau išdėstytų, skirtinguose procesuose Y. V. pateiktų kaltinimų matyti, kad skirtingose baudžiamosiose bylose pateikti kaltinimai didžiąja faktinių aplinkybių dalimi yra tapatūs. Šiuo atveju ne tik sutampa esminis veikos požymis, bet ir iš esmės dėl tapačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku, ta pačia vieta ir tuo pačiu įvykiu, buvo siekiama tęsti baudžiamąjį persekiojimą įsiteisėjus teismo nuosprendžiui kitoje byloje. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismų yra tinkamai nustatytas faktų tapatumo (idem factum) elementas.
11. Kasatoriai skunduose akcentuoja inkriminuotų veikų, nustatytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, tarpusavio santykį, pažeistų baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių svarbą, nusikalstamų veikų baigtumo momentą ir kitas aplinkybes, atskleistas kasacinės instancijos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05OC02MjgvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-98-628/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-98-628/2022">2K-7-98-628/2022</a>. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra reikšmingos tinkamam kaltininko veikos kvalifikavimui, o, kaip minėta pirmiau, non bis in idem principo taikymo kontekste svarbu tai, kad šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, jog sutaptų bent vienas esminis veikų požymis. EŽTT praktikoje non bis in idem principas aiškinamas taip, kad jo pažeidimui konstatuoti iš esmės nėra būtina, jog tos pačios faktinės aplinkybės abiejuose procesuose pagal įstatymą sudarytų būtinąjį atitinkamų teisės pažeidimų sudėčių požymį ar požymius; pakanka, kad tos pačios faktinės aplinkybės pareiškėjui buvo inkriminuotos (pareiškėjas pripažintas dėl jų kaltu ir nubaustas), net jeigu atitinkamo teisės pažeidimo sudėtis savaime jų neapėmė (2020 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Bajčić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 67334/13). Be kita ko, vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą; reikšmingas yra faktų (idem factum), o ne veikos teisinio vertinimo tapatumas (idem crimen) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11, ir kt.).
12. Šiame kontekste atmestini ir kasatorių teiginiai, susiję su idealiąja nusikaltimų sutaptimi teismams sprendžiant faktų tapatumo klausimą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad tais atvejais, kai veikų tapatumo klausimai sprendžiami padarius skirtinguose BK straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, svarbiu faktų tapatumo kriterijumi non bis in idem prasme laikytina tai, kad vertinamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Atitinkamai, kai kaltinimai dėl idealiąją sutaptį sudarančių veikų buvo pateikti skirtingose bylose, paprastai yra konstatuojamas šio principo pažeidimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMi03MTkvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-32-719/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-32-719/2021">2K-7-32-719/2021</a>, 2K-171-976/2021). Ir priešingai, šio principo pažeidimas nėra konstatuojamas, kai kaltinimai dėl tokią sutaptį sudarančių veikų buvo pateikti viename procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05OC02MjgvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-98-628/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-98-628/2022">2K-7-98-628/2022</a>). Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad veikų daugeto, esant idealiajai sutapčiai, nereikia painioti su paviene veika ir tokios tęstinės veikos epizodais. Kaip pagrįstai nurodoma civilinės ieškovės atstovo kasaciniame skunde, nėra draudžiamas nuteisimas už atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus skirtingais tokio elgesio pasireiškimo atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDYtNzE5LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-46-719/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-46-719/2023">2K-46-719/2023</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM2LTc4OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-236-788/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-236-788/2024">2K-236-788/2024</a>), tačiau šis aiškinimas neatitinka šioje byloje susiklosčiusios situacijos.
13. Pagal teismų nustatytas aplinkybes neabejotina, kad Y. V. kaltinime inkriminuota veika, kai asmens galimai priešingi teisei veiksmai – neatsargiai padarytas eismo įvykis, dėl kurio buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, ir tyčiniai veiksmai, vairuojant automobilį neblaiviam, atitinka idealiąją nusikalstamų veikų, nurodytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sutaptį, todėl jie turėjo būti nagrinėjami vienoje byloje, o aplinkybė, kad kaltinimai dėl abiejų tokią sutaptį sudarančių veikų buvo pateikti skirtingose bylose, reiškia non bis in idem principo pažeidimą. Todėl pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad, esant įsiteisėjusiam baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMTY0LTEwMzMvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-2164-1033/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-2164-1033/2022">1-2164-1033/2022</a> priimtam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiui, kuriuo Y. V. pripažintas kaltu dėl tyčinių veiksmų, vairuojant automobilį neblaiviam, šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas, be kita ko, pats baudžiamasis procesas, dėl tapačiais veiksmais, vairuojant automobilį neblaiviam, sukeltų padarinių nebuvo galimas, o pradėtas turėjo būti nutrauktas.
14. Civilinės ieškovės atstovas kasaciniame skunde nurodo, kad, neatlikus įrodymų tyrimo, t. y. neištyrus ir nenustačius visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tik perdavus bylą nagrinėti teisme, parengiamojoje teisiamojo posėdžio dalyje nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl non bis in idem principo (ne)taikymo ir baudžiamosios bylos nutraukimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais kasacinio skundo argumentais.
15. Pirmiausia pažymėtina tai, kad tiek nacionaliniuose teisės aktuose, tiek, be kita ko, ir Konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje yra įtvirtinta garantija, kad niekas negali būti vėl persekiojamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad non bis in idem principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesą, baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas nepriklausomai nuo anksčiau priimto teismo sprendimo rūšies ar proceso nutraukimo pagrindo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yOS05NDIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-29-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-29-942/2016">2K-7-29-942/2016</a>, 2K-74-719/2020, 2K-64-511/2021, 2K-2-697/2022). Kaip jau buvo minėta, sprendžiant klausimą, ar pažeidimai, už kuriuos asmuo nuteistas, išteisintas ar jam byla nutraukta, yra tie patys (idem), atsižvelgiama į tai, ar konkrečiame galutiniame, t. y. įsiteisėjusiame, sprendime, kuriuo užbaigtas procesas iš esmės, nustatytos faktinės aplinkybės yra susijusios su tuo pačiu asmeniu ir neatskiriamai susijusios tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu su naujai inicijuotame procese įrodinėjimo dalyką sudarančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Tokiam vertinimui atlikti, priešingai nei teigia kasatorius, nėra būtina ištirti ir nustatyti visuose skirtinguose procesuose tiriamų veikų aplinkybių – esant galutiniam sprendimui kitoje byloje (res judicata), pakanka palyginti skirtingose bylose suformuluotus kaltinimus, nustatant, ar kaltinimas naujai inicijuotame procese nėra tapatus (idem).
16. Pabrėžtina, kad BPK nenustato jokių papildomų sąlygų, dėl kurių baudžiamasis procesas, nustačius BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą aplinkybę, turėtų būti tęsiamas. Paaiškėjus, kad baudžiamasis procesas pradėtas dėl to paties kaltinimo, dėl kurio yra priimtas galutinis sprendimas, t. y. nustačius esminių įtarimo (kaltinimo) aplinkybių tapatumą, procesas turi būti nutraukiamas dar ikiteisminio tyrimo stadijoje (BPK 212 straipsnio 1 punktas). Šiai aplinkybei paaiškėjus vėlesnio proceso stadijoje, byla gali būti nutraukta bylos parengimo nagrinėti teisme metu, pagal BPK 232 straipsnio 7 punktą, neperdavus bylos nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šiuo atveju byla nutraukiama BPK 235 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad bylos nutraukimo klausimas gali iškilti ir vėlesnėje baudžiamojo proceso stadijoje. Nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–7 punktuose nurodytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi (BPK 254 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, perdavęs bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, parengiamojoje teisiamojo posėdžio dalyje išsprendęs bylos nutraukimo klausimą, esminių BPK pažeidimų nepadarė.
17. Šiuo aspektu kasatorius taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK nustatytos baudžiamosios bylos nutraukimo tvarkos. Kasatoriaus teigimu, buvo padaryti esminiai BPK 7 straipsnio ir 44 straipsnio 7 dalies pažeidimai, nes pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta apie bylos nutraukimo klausimo nagrinėjimą nepranešus dalyvaujantiems nagrinėjant bylą teisme asmenims ir neišklausius jų nuomonės. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo, atsakant į analogiškus apeliacinio skundo argumentus, padarytai išvadai, kad, sudarius galimybę proceso dalyviams pasisakyti dėl bylos nutraukimo apeliacinės instancijos teisme, be kita ko, suteikus ir laiko gynybai, byloje buvo užtikrintas kasatoriaus ginčijamas rungimosi principo laikymasis. Be to, pažymėtina, kad, priešingai nei nurodoma kasatoriaus skunde, pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 22 d. teisiamajame posėdyje, spręsdamas proceso dalyvių iškeltus prašymus, be kita ko, ir bylos išskyrimo, savo iniciatyva iškėlė klausimą dėl galimo non bis in idem principo pažeidimo ir išklausė ne tik prokuroro ir Y. V. gynėjo advokato, bet ir civilinės ieškovės atstovo pozicijos, be kita ko, teisę kalbėti šiame posėdyje taip pat užtikrino ir kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims (šios aplinkybės užfiksuotos teisiamojo posėdžio garso įraše, kuris yra sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis).
18. Galiausiai prokurorės skunde nurodoma, jog šiuo atveju teisingumo, proporcingumo, nukentėjusiojo teisių apsaugos principai neleidžia nutraukti kartotinio proceso, net ir nustačius non bis in idem principo pažeidimą.
19. Kasacinės instancijos teismas yra suformulavęs ir klaidos taisymo taisyklę, pagal kurią, nustačius non bis in idem principo pažeidimą, tęsiamas baudžiamasis procesas gali būti pripažintas teisėtu, jeigu anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, tačiau teisinė klaida, kuri lėmė netinkamos atsakomybės rūšies taikymą, turi būti tikrai šiurkšti ir akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjg2LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-686/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-686/2007">2K-686/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102/2008">2K-102/2008</a>, 2K-335/2012, 2K-167-788/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109-788/2016">2K-109-788/2016</a>, 2K-36-697/2019, 2K-245-788/2019, 2K-P-51-719/2023). Šis non bis in idem principo pažeidimo ištaisymo būdas taikomas kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), kai teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, nukentėjusiojo teisių apsaugos ir kiti teisės principai neleidžia nutraukti kartotinio proceso ir kai nebelieka kitų teisinių priemonių pažeidimui pašalinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02MS01MTEvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-61-511/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-61-511/2023">2K-7-61-511/2023</a>). Tačiau tokios situacijos gali susidaryti pagal nacionalinį reguliavimą tik tokiu atveju, kai dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, o administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms. Toks vertinimas turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas įsitikinimu dėl ankstesnio administracinės atsakomybės taikymo neadekvatumo nagrinėjamai situacijai ir būtinumo taisyti padarytą teisingumo klaidą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109-788/2016">2K-109-788/2016</a>, 2K-245-788/2019, 2K-P-51-719/2023, 2K-223-511/2023, 2K-149-495/2025).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo bendros taisyklės, draudžiančios dvigubą persekiojimą. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo padaryta šiurkšti, akivaizdžiai teisingumo principą pažeidžianti klaida, kuri lėmė netinkamos atsakomybės rūšies taikymą. Visų pirma, pirmiau paminėta, kad Y. V. veika – didžioji dalis esminių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotų veiksmų – jau buvo įvertinta kitoje byloje. Antra, prokurorės skunde klaidingai nurodoma, kad Y. V. pritaikyta netinkama atsakomybės rūšis. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, Y. V. buvo patrauktas ne administracinėn atsakomybėn, o pripažintas padaręs tyčinį nusikaltimą ir atleistas nuo atsakomybės baudžiamojoje byloje. Šiuo klausimu svarbu ir tai, kad, analizuodami BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų santykį, kasatoriai nepagrįstai ignoruoja ir tyčinės kaltės formos nulemtą didesnį nusikaltimo, nustatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pavojingumą ne tik dėl teistumo skaičiavimo (BK 97 straipsnis), bet ir galimo sprendimo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nebegaliojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05OC02MjgvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-98-628/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-98-628/2022">2K-7-98-628/2022</a>, BK 40 straipsnio 9 dalis). Be to, nukentėjusiojo teisių apsaugos kontekste apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sprendimas nutraukti bylą dėl non bis in idem pažeidimo neriboja ir nukentėjusiųjų ir (ar) civilinių ieškovų teisės savo pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka.
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog nagrinėjamoje byloje Y. V. baudžiamasis procesas buvo vykdomas pažeidžiant draudimą persekioti ir bausti už tuos pačius veiksmus antrą kartą (non bis in idem), yra pagrįsta, o pirmosios instancijos teismo sprendimas bylą nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu yra teisėtas. Nenustačius esminių BPK pažeidimų, teismui nutraukus bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nėra pagrindo spręsti ir dėl civilinės ieškovės atstovo paduoto kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK 115 straipsnio nuostatų taikymu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, nutraukus bylą, palikti civilinių ieškovų ieškinius nenagrinėtus atitinka teismų praktiką, pagal kurią pripažįstama, jog nutraukiant baudžiamąją bylą civilinis ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, taip neužkertant kelio asmeniui, patyrusiam žalos, reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzMtNjc3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-73-677/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-73-677/2016">2K-73-677/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-46-699/2018, 2K-165-648/2020, 2K-255-976/2024, 2K-7-56-594/2025, 2K-191-489/2025).
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo
22. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, joje nurodyta, kad už advokato K. Ožiūno suteiktą antrinę teisinę pagalbą Y. V., kuriam byla nutraukta, valstybei priteistina 87,50 Eur.
23. Baudžiamojo proceso įstatyme yra nustatyta galimybė išieškoti iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad Y. V. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, nemoka valstybinės lietuvių kalbos ir proceso metu naudojosi vertėjo pagalba, todėl gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą buvo pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, visų pirma, antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimas iš Y. V. būtų nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti tinkamą asmens teisės į gynybą įgyvendinimą. Antra, Y. V. baudžiamoji byla buvo nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. nesprendžiant kaltės klausimo, todėl iš jo, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas negali būti priteistas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Rūtos Pečkaitytės ir civilinės ieškovės UAB „Adelta“ atstovo advokato Andriejaus Melkovo kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Arūnas Budrys
Sigita Jokimaitė
Albinas Antanaitis
