N. M. pagal BK 225 str. 2 d., 225 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-33-1073/2026 Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00016-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.9.3; 1.2.19.1.1; 1.2.19.1.2.1; 1.2.19.3.1; 2.1.7.5; 2.3.2.2.13; 2.8.9.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,

nuteistajam N. M.,

nuteistojo N. M. gynėjui advokatui Dariui Raulušaičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. M. ir jo gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu N. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos galutinės subendrintos 958 MGL (47 900 Eur) dydžio baudos pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos dalis – 342 MGL (17 100 Eur) ir N. M. paskirta subendrinta 1300 MGL (65 000 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmės dalis. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir BK 68¹ straipsnio 3 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti bet kokį vadovaujamą darbą ar eiti vadovaujamas pareigas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose atėmimas trejiems metams.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendis pakeistas: N. M. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 350 MGL (17 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 958 MGL (47 900 Eur) dydžio baudos pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos – 300 MGL (15 000 Eur), ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1258 MGL (62 900 Eur) dydžio bauda. Į bausmę įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir sumokėta bauda. Vadovaujantis BK 68¹ straipsnio 3 ir 4 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti bet kokį vadovaujamą darbą ar eiti vadovaujamas pareigas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose atėmimas trejiems metams.

Šioje byloje taip pat nuteistas R. Ž., tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. N. M. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriumi, 2020 m. kovo 6 d. savo darbo kabinete susitikimo su UAB „V M“ inžinieriumi-vadybininku R. Ž. metu tiesiogiai savo naudai priėmė 138 Eur vertės kyšį – 100 Eur vertės bilietą į viskio parodą ir 38 Eur vertės dvi klubo narystės korteles, suteikiančias galimybę patekti į krepšinio komandos namų varžybas, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už R. Ž. atstovaujamos UAB „V M“ parduodamo elektromiografo įtraukimą į VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (viešųjų pirkimų tvarka perkamų) pirkinių poreikių sąrašus ir palankumą bei išimtinės padėties sudarymą UAB „V M“ dalyvaujant VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės rengiamuose medicinos įrangos viešuosiuose pirkimuose.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis N. M. ir jo gynėjas advokatas D. Raulušaitis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nuosprendį ir bylą nutraukti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nuosprendį – už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę sumažinti iki 100 MGL (5000 Eur) dydžio ir neskirti BK 68¹ straipsnio 3 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės arba susiaurinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apimtį – paskirti teisės dirbti vadovaujamą darbą arba eiti vadovaujamas pareigas viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose atėmimą trejiems metams. Kasatoriai skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pakeitęs kaltinimą ir apie tai iš anksto neinformavęs nuteistojo N. M. ir jo gynėjo, pažeidė nuteistojo teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 10 straipsnis, 44 straipsnio 7 dalis, 256 straipsnio 1 ir 3 dalys). Dėl šių BPK pažeidimų nuteistasis neturėjo galimybės tinkamai pasirengti gynybai nuo naujo kaltinimo ir pateikti įrodymų, kurie galėjo turėti lemiamą reikšmę teisingam nuosprendžiui priimti, t. y. kad elektromiografas nebuvo įtrauktas į VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės viešųjų pirkimų planus ir kad nuteistasis neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų siekta tokį įtraukimą inicijuoti. Tokia situacija akivaizdžiai neatitinka BPK 256 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimų, t. y. kad apie esminį kaltinimo keitimą turi būti iš anksto pranešta visiems bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, o kaltinamajam ir jo gynėjui turi būti suteikta galimybė prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Šių garantijų nesuteikimas turi būti vertinamas kaip esminis BPK pažeidimas, atitinkantis BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

2.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje akcentuojama, kad tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimą neįspėjęs apie tai gynybos, teisės į gynybą suvaržymas paprastai konstatuojamas, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia. Teigimas, kad dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių gynyba galėjo būti kitokia, turi būti motyvuotas.

2.3. Kaltinimas buvo iš esmės pakeistas – iš neteisėto veikimo į teisėtą, nurodant, kad kyšis priimtas už elektromiografo įtraukimą į VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės viešųjų pirkimų planus. Toks kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas iš esmės keičia nusikalstamos veikos apimtį ir padarymo būdą bei reikalauja visiškai kitokios gynybos nei ta, kurią nuteistasis taikė viso proceso metu, gindamasis nuo kaltinimo dėl kyšio priėmimo už sutarties sudarymą tarp VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir UAB „V M“ dėl elektromiografo pirkimo. Apie šį esminį kaltinimo pakeitimą N. M. sužinojo tik iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio. Per visą bylos nagrinėjimo procesą nei N. M., nei jo gynėjas nebuvo informuoti apie kaltinimo keitimą arba galimybę keisti kaltinimą, todėl neturėjo galimybės tinkamai pasirengti gynybai nuo naujai suformuluoto kaltinimo. Apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva iš esmės pakeitęs kaltinimą, neįspėjęs apie tai gynybos, neužtikrinęs teisės prašyti pertraukos pasirengti gynybai nuo naujo kaltinimo ir nuteisęs N. M. už kyšio priėmimą, kad elektromiografas būtų įtrauktas į viešųjų pirkimų planus, akivaizdžiai pažeidė jo teisę į gynybą. Nuteistasis viso proceso metu nuosekliai ir atskirai gynėsi nuo kaltinimo, kad kyšis buvo priimtas už sutarties sudarymą tarp VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir UAB „V M“ dėl elektromiografo pirkimo. Nuteistojo N. M. gynyba buvo orientuota į iš esmės kitokį kaltinimą nei tas, pagal kurį jis nuteistas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu.

2.4. Apeliacinės instancijos teismui iš esmės pakeitus kaltinimą ir apie tai iš anksto nepranešus nei nuteistajam N. M., nei jo gynėjui, nuteistasis neturėjo galimybės pateikti įrodymų, kurie būtų esminiai ginantis nuo naujo kaltinimo. Dėl tokio baudžiamojo proceso pažeidimo N. M. negalėjo pateikti duomenų, kad elektromiografas nebuvo įtrauktas į VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 2020–2021 m. pirkimų planus, tai patvirtina viešai prieinama informacija Centriniame viešųjų pirkimų portale, kad iniciatyva dėl elektromiografo pirkimo įtraukimo nebuvo svarstyta VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (toliau – ir VMKL) Gydymo taryboje, kuri pagal VMKL vidaus tvarką sprendžia dėl medicinos įrangos įsigijimo poreikio, kad savaime elektromiografo įtraukimas į viešųjų pirkimų planus nesukuria jokios realios pridėtinės vertės UAB „V M“, nes pirkimų planas yra tik strateginio pobūdžio dokumentas, kuriame nurodoma, ką ir kada planuojama pirkti, o ne tai, kas bus perkama ar iš ko.

2.5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymų turinį (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir klaidingai nusprendė, kad nuteistasis N. M. priėmė kyšį už palankumo suteikimą ar išimtinės padėties sudarymą R. Ž. atstovaujamai UAB „V M“, dalyvaujant VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės organizuojamuose medicinos įrangos viešuosiuose pirkimuose.

2.6. Apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas N. M. už kyšio priėmimą už elektromiografo įtraukimą į viešųjų pirkimų planus, neįvertino esminių byloje esančių įrodymų, kurie tiesiogiai paneigia šį kaltinimą, ir padarė klaidingą išvadą, kad N. M. priėmė kyšį už elektromiografo įtraukimą į viešųjų pirkimų planus. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad po nuteistojo N. M. ir R. Ž. susitikimo elektromiografas nebuvo įtrauktas į viešųjų pirkimų planus; N. M. nesiėmė jokių veiksmų, kurie galėjo būti naudingi UAB „V M“, dalyvaujant VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės skelbtuose viešuosiuose pirkimuose; UAB „V M“ neįgijo jokios išimtinės padėties vykdytuose viešuosiuose pirkimuose. Priešingai, R. Ž. atstovaujama UAB „V M“ ne kartą dalyvavo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės skelbtuose viešuosiuose pirkimuose, tačiau jų nelaimėjo.

2.7. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi vienu R. Ž.ir nuteistojo N. M. pokalbio epizodu, t. y. N. M. žodžiais, kad elektromiografo kaina tinka, ir pasiūlymu R. Ž. kreiptis į VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Neurologijos skyriaus vedėją. Tačiau šie nuteistojo N. M. žodžiai nepatvirtina nei susitarimo, nei ketinimo imtis kokių nors veiksmų UAB „V M“ naudai. Priešingai, jie rodo, kad nuteistasis N. M. aiškiai nurodė, jog viešųjų pirkimų procedūros bus vykdomos pagal nustatytą vidaus tvarką, o sprendimai dėl konkrečios medicinos įrangos įsigijimo poreikio pirmiausia priklauso nuo kompetentingo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės padalinio – šiuo atveju Neurologijos skyriaus sprendimo. Toks nuteistojo N. M. elgesys ne tik paneigia bet kokį susitarimą ar ketinimą veikti UAB „V M“ naudai, bet ir patvirtina, kad sprendimų priėmimas buvo paliktas objektyviai ir skaidriai VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės viešųjų pirkimų procedūrai.

2.8. Apeliacinės instancijos teismas selektyviai vertino tik tuos byloje esančius duomenis, kurie galėjo būti palankūs išvadai dėl kyšio priėmimo už elektromiografo įtraukimą į viešųjų pirkimų planus, visiškai ignoruodamas kitus byloje esančius įrodymus, kurie šią išvadą paneigia. Be to, nepateikė motyvų, kodėl, nepaisant objektyvių duomenų, nustatė, kad elektromiografas buvo įtrauktas į viešųjų pirkimų planus. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad net ir hipotetinis elektromiografo įtraukimas į viešųjų pirkimų planą savaime nesukuria jokių garantijų tiekėjui. Todėl, net jei elektromiografas būtų buvęs įtrauktas į viešųjų pirkimų planą (nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad nebuvo), tai nesukurtų UAB „V M“ jokios realios pridėtinės vertės – palankumo ar išimtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas nevertino to, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis N. M. ir R. Ž. tarėsi dėl techninių specifikacijų derinimo ar jų pritaikymo konkrečiai UAB „V M“ parduodamai medicinos įrangai. Vienintelė šiuo aspektu byloje esanti aplinkybė yra ta, kad nuteistasis N. M. nurodė R. Ž. komercinį pasiūlymą dėl elektromiografo perduoti Neurologijos skyriaus vedėjai, nes ji rašys specifikacijas. Tačiau šie nuteistojo N. M. žodžiai savaime nepatvirtina, kad pokalbio metu jie tarėsi dėl techninių specifikacijų derinimo, o tik rodo, kad komercinis pasiūlymas buvo perduodamas kompetentingam padaliniui.

2.9. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymų turinį (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nes klaidingai nusprendė, kad nuteistasis N. M. priėmė kyšį už palankumą ir išimtinės padėties sudarymą R. Ž. atstovaujamai UAB „V M“, dalyvaujant VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės rengiamuose medicinos įrangos viešuosiuose pirkimuose. Teismai privalėjo objektyviai nustatyti, kad toks palankumas iš tiesų buvo realizuotas, t. y. kad nuteistasis N. M. atliko konkrečius veiksmus, kurie suteikė UAB „V M“ palankumą ir išimtinę padėtį viešuosiuose pirkimuose.

2.10. Apeliacinės instancijos teismas R. Ž.ir nuteistojo N. M. pokalbio frazes interpretavo kaip susitarimą teikti prioritetą R. Ž. atstovaujamos įmonės lovų ir elektromiografo įsigijimui, tačiau neįvertino to, kad frazės yra abstrakčios ir neleidžia nustatyti susitarimo turinio; byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių susitarimo egzistavimą; net jei toks susitarimas būtų buvęs, jis nebuvo įgyvendintas; po R. Ž.ir nuteistojo N. M. susitikimo UAB „V M“ dalyvavo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės viešuosiuose pirkimuose, tačiau jų nelaimėjo. Pokalbio metu nebuvo kalbama nei apie elektromiografo įtraukimą į viešųjų pirkimų planus, nei apie palankumą ar išimtinės padėties sudarymą. Pokalbis tarp sveikatos priežiūros įstaigos vadovo ir medicinos įranga prekiaujančios įmonės atstovo, kuriame aptariami rinkos poreikiai ir perduodamas komercinis pasiūlymas, savaime negali būti laikomas nusikalstamu veikimu. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir esminės aplinkybės, kad R. Ž. susitikimo tikslą ir pokalbio turinį siejo su noru pristatyti UAB „V M“ parduodamas lovas, o ne elektromiografą. Be to, iš karto po susitikimo su nuteistuoju R. Ž. susitiko su VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Medicinos technikos ir metrologijos skyriaus vedėja J. T. ir, šiai paklausus „ką siūlei?“, R. Ž. atsakė – „lovas“. Pokalbyje su VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės sekretore-referente, kuris įvyko iškart po pokalbio su R. Ž., nuteistasis N. M. išreiškė pasipiktinimą, kad R. Ž. jau bendravo su gydytojais dėl savo atstovaujamos įmonės įrangos, aiškiai parodydamas, kad R. Ž. veiksmus, galimai darant spaudimą dėl VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vykdytų viešųjų pirkimų procedūrų, vertina kritiškai ir niekaip nesiekia proteguoti UAB „V M“.

2.11. Apeliacinės instancijos teismas nepaaiškino, kuo pasireiškė tariamas susitarimas dėl palankumo ir išimtinės padėties. Nuteistasis buvo nuteistas iš esmės už tai, kad susitikimo metu su R. Ž. pakalbėjo apie UAB „V M“ parduodamą medicinos įrangą, VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės poreikius ir pokalbio metu kelis kartus pavartojo žodį „sutariam“. Jei apeliacinės instancijos teismas vertino, kad nuteistasis N. M. galėjo daryti įtaką viešųjų pirkimų procedūroms, jis turėjo pareigą objektyviai įvertinti, ar tokia įtaka buvo faktiškai daroma, kokia apimtimi ir kokiais konkrečiais veiksmais ji pasireiškė. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad N. M. būtų daręs tokią įtaką ar tiesiogiai, ar per kitus asmenis.

2.12. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai nusprendė, kad bilietas į viskio parodą ir dvi klubo narystės kortelės yra kyšio dalykas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis N. M. jau pokalbio su R. Ž. metu suprato, jog jam buvo perduotas bilietas į viskio parodą. Neginčijant šios aplinkybės, pažymėtina, kad vien šios aplinkybės nepakanka išvadai, kad bilietas į viskio parodą būtų laikomas kyšiu pagal BK 230 straipsnio 4 dalį. Tam būtina nustatyti ir tai, kad aptariamo bilieto priėmimas buvo susietas su konkrečiu nuteistojo N. M. teisėtu veikimu vykdant įgaliojimus, t. y. elektromiografo įtraukimu į viešųjų pirkimų planus, ir su išimtinės padėties ar palankumo suteikimu UAB „V M“ naudai dalyvaujant VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės organizuotuose medicinos įrangos viešuosiuose pirkimuose. Papildomai pažymėtina, kad iškart po susitikimo su R. Ž., pokalbio su VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės sekretore-referente metu, nuteistasis nurodė manęs, jog bendravo ne su UAB „V M“, o su kitos įmonės, anksčiau tiekusios medicinos įrangą VšĮ Vilniaus miesto klinikinei ligoninei, atstovu. Ši aplinkybė yra esminė sprendžiant, ar bilietas galėjo būti suvoktas kaip kyšis. Kadangi bilietas buvo perduotas pokalbio pradžioje, kai nuteistasis N. M. dar klaidingai identifikavo pašnekovą, jis objektyviai negalėjo suvokti, kad tariamas neteisėtas atlygis galėtų būti siejamas su UAB „V M“ interesais. Net ir pripažinus, kad nuteistasis N. M. suprato priėmęs bilietą į viskio parodą, nėra pagrindo konstatuoti, jog jis buvo priimtas kaip kyšis.

2.13. Dvi klubo narystės kortelės negali būti laikomos kyšiu pagal BK 230 straipsnio 4 dalį, nes, pirma, kortelių perdavimas įvyko spontaniškai, R. Ž.ir nuteistojo pokalbiui netikėtai pasisukus apie krepšinį, ir tik po to, kai N. M. teigiamai atsakė į klausimą, jog mielai stebi krepšinio varžybas arenoje, kai turi galimybę; antra, nei nuteistasis N. M., nei R. Ž. iki susitikimo pabaigos neturėjo išankstinio ketinimo nei perduoti šias korteles, nei jas priimti, o tai paneigia išankstinę tyčią papirkti ar kyšininkauti; trečia, kortelių perdavimas nebuvo susijęs su jokiu nuteistojo N. M. veikimu ar susitarimu dėl palankumo UAB „V M“ naudai, nebuvo jokių užuominų apie tai, kad kortelės perduodamos mainais už konkrečius sprendimus ar veiksmus; ketvirta, viso proceso metu nuteistasis nuosekliai teigė, kad korteles priėmė ne kaip kyšį, o kaip mandagų, reprezentacinį gestą. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad dvi klubo narystės kortelės negali būti laikomos reprezentacine dovana, nes jos nereprezentavo UAB „V M“, yra nepagrįstas ir prieštarauja verslo etiketo praktikai, nes reprezentacinė dovana nebūtinai turi būti tiesiogiai susijusi su įmonės veikla ar turėti jos logotipą, be to, vertinant dovanos pobūdį svarbus ne pats perduodamas daiktas, o jo perdavimo kontekstas ir tikslas.

2.14. Nuteistajam N. M. paskirta 17 500 Eur bauda už 138 Eur vertės kyšio priėmimą yra akivaizdžiai neproporcinga. Veika pasižymėjo itin mažu pavojingumo laipsniu – nekilo jokių neigiamų padarinių, o kyšio suma tik nežymiai viršijo 1 MGL ribą, nuo kurios kyšio priėmimas laikomas baudžiamuoju nusižengimu, o ne nusikaltimu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis ėjo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas. Ši aplinkybė jau buvo įvertinta įstatymų leidėjo, kriminalizuojant valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kyšio priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas nepakankamai įvertino kaltinamojo asmenybę. Nuteistasis yra biomedicinos mokslų daktaras, aukštos kvalifikacijos gydytojas kraujagyslių chirurgas, 1991–2021 m. laikotarpiu dirbo VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Jis niekada nebuvo baustas drausmine tvarka, priešingai – ne kartą skatintas ir apdovanotas už indėlį į visuomenės sveikatos apsaugą. Šios aplinkybės rodo aukštą jo profesinę etiką, atsakingą požiūrį į pareigas ir itin mažą tikimybę, kad jis ateityje galėtų daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju visi bausmės tikslai galėtų būti pasiekti paskiriant minimalią BK už apysunkius nusikaltimus nustatytą baudą – 100 MGL (5000 Eur) dydžio.

2.15. Nuteistajam N. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra akivaizdžiai neproporcinga ir netikslinga. Ji neatitinka nei baudžiamojo poveikio priemonėms keliamų tikslų, nei konkrečios situacijos ir nėra tinkamai individualizuota. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad nuteistasis korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas sistemiškai darė ir vėliau, negali būti laikomas tinkamu motyvu šioje byloje skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Šioje byloje nagrinėjama pirmą kartą nuteistojo N. M. padaryta nusikalstama veika. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas už vėliau padarytas nusikalstamas veikas. Tai, kad teisėsaugos institucijos šioje byloje nagrinėjamos veikos neišaiškino anksčiau, negali lemti sprendimo nuteistajam N. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudžiančią dirbti vadovaujamą darbą ar eiti vadovaujamas pareigas tiek viešosiose, tiek privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad sveikatos priežiūros sritis yra ypač jautri visuomenei, nuteistasis N. M. galėtų pažeisti viešąjį interesą net dirbdamas vadovaujamą darbą privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje, yra pernelyg abstraktus ir nesudaro pagrindo nuteistajam šioje situacijoje skirti baudžiamojo poveikio priemonę, apimančią draudimą jam dirbti vadovaujamą darbą ar eiti vadovaujamas pareigas ir privačioje sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje. Baudžiamojo poveikio priemonė turi būti tinkamai individualizuota. Nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė atima teisę dirbti bet kokį vadovaujamą darbą sveikatos priežiūros įstaigose, nors nusikalstama veika buvo susijusi su labai specifine situacija – viešųjų pirkimų planavimu.

2.16. Apeliacinės instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėję daugiau nei penkeri metai. Toks laiko tarpas turi esminę reikšmę vertinant baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą ir tikslingumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2004 m. liepos 27 d. sprendime byloje Sidabras ir Džiautas prieš Lietuvą yra konstatavęs, kad darbo apribojimai, ypač privačiame sektoriuje, tampa neproporcingi, jei jie taikomi praėjus ilgam laikui nuo veiksmų, kurie lėmė tokių apribojimų taikymą, jei jų taikymo apimtis yra pernelyg plati ir jie nėra aiškiai motyvuoti ar pagrįsti. Nuteistasis N. M. nuo 2021 m. sausio 23 d. nebedirba VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Pastaruosius ketverius metus jis dirba privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri nėra susijusi su viešuoju administravimu ar viešaisiais pirkimais. Todėl teisės atėmimas dirbti bet kokį vadovaujamą darbą ar eiti vadovaujamas pareigas tiek viešosiose, tiek privačiose sveikatos priežiūros įstaigose nebeatitinka nei baudžiamojo poveikio priemonės esmės, nei jos tikslų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti panaikinta. Jei kasacinės instancijos teismas nuspręstų, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi būti taikoma, ji turėtų būti susiaurinta ribojant nuteistajam N. M. tik teisę eiti vadovaujamas pareigas viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose, tokioje įstaigoje veika ir buvo padaryta.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, nekeisdamas nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir nepažeisdamas BPK 256 straipsnio reikalavimų, pagrįstai kitaip įvertino nuteistojo veiksmus ir teisėtai perkvalifikavo juos pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, nepažeisdamas nuteistojo teisės į gynybą. Apeliacinės instancijos teismas jokių naujų faktinių aplinkybių nenustatė ir BPK 256 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Kaltinamajame akte kyšio priėmimas buvo siejamas su sprendimais viešųjų pirkimų srityje ir palankumo sudarymu konkrečiam tiekėjui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad dalis kaltinime nurodytų veiksmų objektyviai negali būti laikomi neteisėtais, tačiau jie neabejotinai patenka į kaltinamojo darbinės veiklos apimtį. Taigi teismas nepakeitė kyšio priėmimo tikslo, o tik patikslino jo teisinį vertinimą, atskirdamas neteisėto ir teisėto veikimo požymius. Toks padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių patikslinimas nebuvo susijęs nei su kaltinimo apimties padidėjimu, nei naujų esminių aplinkybių inkriminavimu, taigi neturėjo realios įtakos pasirinktai gynybos taktikai.

3.2. Pritartina apeliacinės instancijos teismui, kad, įvertinus nuteistųjų pokalbio eigą, užfiksuotą 2021 m. balandžio 30 d., R. Ž. ne tik domėjosi, kokią įrangą ir kuriuo metu nuteistojo N. M. vadovauta Ligoninė planuoja įsigyti, bet ir pats savo iniciatyva aktyviai siūlė įsigyti tam tikrus daiktus, iš kurių du, t. y. lovas ir elektromiografą, nuteistasis N. M. įvardijo kaip aiškius Ligoninės viešųjų pirkimų prioritetus. Tai rodo, kad abu pokalbio dalyviai suprato besitariantys dėl to, jog Ligoninės viešuosiuose pirkimuose šioms prekėms įsigyti UAB „V M“ būtų teikiamas prioritetas. Šie nuteistųjų veiksmai taip pat rodo nuteistojo R. Ž. suinteresuotumą, perduodant neteisėtą ir nepagrįstą atlygį nuteistajam N. M., siekti naudos savo atstovaujamai UAB „V M“ potencialiai laimint VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės rengiamus viešųjų pirkimų konkursus.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas nuteistųjų elgesys, jų pačių pokalbis, taip pat pokalbiai su Ligoninės darbuotojomis aiškiai rodo, jog nuteistasis N. M. suprato priimantis, o R. Ž. – duodantis nepagrįstą atlygį (kyšį) už Ligoninės direktoriaus palankumą UAB „V M“. Atmestini deklaratyvūs kasacinio skundo teiginiai, kad dvi klubo narystės kortelės buvo perduotos ne kaip neteisėtas atlygis už nuteistojo, kaip VMKL vadovo, teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o kaip mandagus gestas krepšinio gerbėjui, be jokio susitarimo ar sąsajos su VMKL vykdomais viešaisiais pirkimais.

3.4. Pagal BPK nuostatas, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę tik tokiu atveju, kai neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. O kasaciniame skunde, be deklaratyvaus nesutikimo su nuteistajam paskirtos bausmės dydžiu, nenurodyta jokių naujų teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad žemesnės instancijos teismai, skirdami bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo N. M. ir jo gynėjo advokato D. Raulušaičio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl esminio BPK 256 straipsnio nuostatų pažeidimo

5. Kasaciniame skunde kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pakeitė kaltinimą ir apie tai iš anksto neinformavo nuteistojo ar jo gynėjo, taip pažeisdamas nuteistojo N. M. teisę į gynybą (BPK 10 straipsnis, 44 straipsnio 7 dalis, 256 straipsnio 1 ir 3 dalys). Dėl šių BPK pažeidimų nuteistasis neturėjo galimybės tinkamai pasirengti gynybai nuo naujo kaltinimo ir pateikti įrodymų, kurie galėjo turėti lemiamą reikšmę teisingo nuosprendžio priėmimui. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais sutinka.

5.1. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktą, BPK 10 straipsnio 1 dalį, kiekvienam įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) garantuojama teisė į gynybą. Teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis gintis nuo įtarimų bei kaltinimų ir imtis reikiamų priemonių jų asmeninių ir turtinių teisių apsaugai užtikrinti. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai pranešta apie jam pateikto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti laiko ir galimybių pasirengti gynybai (BPK 10 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis).

5.2. Konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis).

5.3. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Šiame straipsnyje įtvirtinti du kaltinimo keitimo teisme atvejai: 1) pagal prokuroro ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą; 2) teismo iniciatyva. Bet kuriuo atveju teismui tenka pareiga apie tai, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams.

5.4. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014, 2K-526/2014, 2K-441/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-42-942/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-278-788/2018 ir kt.). Minėta, kad, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas, nustatęs pagrindą, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, tačiau tokiu atveju apie tokią galimybę teismas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuoti apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai, taip užtikrindamas kaltinamojo teisę į efektyvią gynybą pagal jau anksčiau paminėtas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.

5.5. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime yra konstatavęs, jog situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nustatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad kitaip vertintina situacija, kai kaltinamasis nuteisiamas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nustatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme. Nors tokiu atveju kaltinamasis žino, kuo yra kaltinamas, turi galimybę gintis nuo kaltinimo (ginčyti tiek nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus teisinius požymius, tiek jų visumą), jis neprivalo numatyti, kad atskiri baudžiamajame įstatyme nustatyti nusikalstamos veikos požymiai gali būti pakeisti kitokiais arba kad gali būti nustatyti nauji požymiai. Žinodamas tokią galimybę, kaltinamasis galėtų kitaip organizuoti savo gynybą. Vadinasi, apie tai, kad kaltinamasis gali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, įtvirtinantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, teisiamajame posėdyje jam turi būti iš anksto pranešta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-199-696/2017, 2K-56-696/2018, 2K-236-648/2020, 2K-117-697/2021 ir kt.).

5.6. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pats savo iniciatyva, įvertinęs pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ir byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodytomis aplinkybes, jog kyšis buvo duotas ir priimtas už neteisėtą veikimą – sutarties sudarymą tarp VMKL ir UAB „V M“ dėl elektromiografo įsigijimo, taip pat nepagrįstai kvalifikavo veiką kaip kyšininkavimą už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokios sutarties sudarymą ar tai, kad nuteistasis turėjo realias galimybes ar įgaliojimus tokią sutartį sudaryti ar daryti lemiamą įtaką jos sudarymui, taip pat neįrodyta, kad kyšis buvo duotas ar priimtas už neteisėtą veikimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pakeitė. Iš kaltinimo aprašymo šis teismas pašalino teiginius apie susitarimą dėl konkrečios sutarties sudarymo ir neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir vietoj to nustatė, kad kyšis buvo priimtas už teisėtą veikimą – nuteistojo R. Ž. atstovaujamos UAB „V M“ siūlomo elektromiografo įtraukimą į VMKL planuojamų įsigyti prekių (pirkinių poreikių) sąrašus, taip pat už palankumo ir išimtinės padėties sudarymą šiai bendrovei dalyvaujant viešųjų pirkimų procedūrose. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistojo N. M. veiką perkvalifikavo iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį, t. y. pripažino, kad kyšis buvo priimtas už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

5.7. Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendis byloje priimtas pažeidžiant BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatas, taip apribojant nuteistojo teisę į veiksmingą gynybą, nes apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistojo veiką iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį, ne tik pakeitė veikos teisinį vertinimą, t. y. nustatė, kad kyšis buvo paimtas už teisėtą veikimą, bet ir iš esmės pakeitė kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes – t. y. padarė išvadą, kad N. M. kyšį priėmė ne už sutarties dėl elektromiografo pirkimo-pardavimo sudarymą, bet už R. Ž. atstovaujamos UAB „V M“ parduodamo elektromiografo įtraukimą į N. M. vadovautos VMKL pirkimų sąrašus. Šie pakeitimai buvo padaryti iš anksto apie tai neįspėjus kaltinamojo BPK 255 ir 256 straipsniuose nustatyta tvarka.

5.8. Todėl sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad kaltinime nurodytos aplinkybės dėl sutarties sudarymo ir apeliacinės instancijos teismo naujai nustatytos aplinkybės dėl įrangos įtraukimo į pirkimų planavimo procesą nėra tapačios – jos apima skirtingo pobūdžio veiksmus ir reikalauja skirtingo faktinio bei teisinio vertinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis viso proceso metu nuosekliai gynėsi būtent nuo kaltinimo, jog kyšis buvo priimtas už konkrečios sutarties sudarymą, akcentuodamas, kad tokia sutartis apskritai nebuvo sudaryta, nebuvo imtasi jokių veiksmų jai inicijuoti, taip pat nebuvo jo realių įgaliojimų tokį sprendimą priimti. Tuo tarpu dėl apeliacinės instancijos teismo naujai nustatytų aplinkybių, susijusių su medicinos įrangos įtraukimu į pirkimų planavimo procesą, gynyba nebuvo organizuojama, nes tokios aplinkybės kaltinime nebuvo nurodytos, o apie galimą jų inkriminavimą proceso metu kaltinamasis iš anksto nebuvo informuotas.

5.9. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo padarytas esminių veikos faktinių aplinkybių bei veikos teisinio kvalifikavimo pakeitimas, iš anksto apie tai neįspėjus kaltinamojo, nesuderinamas su teisės į gynybą užtikrinimu. Apeliacinės instancijos teismas, pašalinęs iš kaltinimo aplinkybes dėl kyšio priėmimo už sutarties sudarymą (teisine prasme – už neteisėtą veikimą) ir nustatęs naujas veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su medicinos įrangos įtraukimu į pirkimų planavimo procesą (t. y. veikimą neperžengiant turimų įgaliojimų ribų), iš esmės pakeitė kaltinimo turinį. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad nuteistojo N. M. gynyba šioje byloje būtų buvusi kitokia, jeigu jam būtų tekę gintis nuo kaltinimo dėl kyšio priėmimo už tokius veiksmus, o ne nuo kaltinimo dėl sutarties sudarymo.

5.10. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra esminis, nes juo buvo suvaržyta įstatymų garantuota nuteistojo N. M. teisė į gynybą, o tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią bylos dalį ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinamos aplinkybės, neatitinkančios kaltinimo ribų, kuriomis kyšio priėmimas siejamas su nuteistojo N. M. teisėtu veikimu vykdant įgaliojimus (BPK 255, 256 straipsniai).

5.11. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų (BPK 376 straipsnio 1, 2 dalys).

5.12. Kadangi šioje byloje nustatytas netinkamas baudžiamojo proceso įstatymo taikymas, peržengiant kaltinimo ribas ir pažeidžiant BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimus, todėl, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir prieš tai išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas ne tik dėl kasacinį skundą padavusio nuteistojo N. M., bet ir dėl nuteistojo R. Ž., pašalinant iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybes, neatitinkančias kaltinimo ribų, kuriomis kyšio davimas siejamas su nuteistojo N. M. teisėtu veikimu vykdant įgaliojimus.

Dėl esminio BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo ir BK 225 straipsnio 1 dalies taikymo

6. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai įvertino įrodymų turinį spręsdamas, kad nuteistasis kyšį priėmė už palankumą ar išimtinės padėties sudarymą R. Ž. atstovaujamai UAB „V M“ dalyvaujant VMKL rengiamuose medicinos įrangos pirkimuose. Apeliacinės instancijos teismas nepaaiškino, kuo pasireiškė toks tariamas susitarimas dėl palankumo ar išimtinės padėties suteikimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas klaidingai nusprendė, kad bilietas į viskio parodą ir dvi krepšinio klubo kortelės yra kyšio dalykas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais kasacinio skundo teiginiais.

6.1. Pagal BK 225 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (1 dalis), už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (2 dalis). Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė kyla, kai siekiama tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties ar palankumo (BK 225 straipsnio 5 dalis). Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta nuo bet kurios iš pirmiau nurodytų alternatyvių veikų padarymo momento.

6.2. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis (BK 230 straipsnio 4 dalis). Šio turtinio atlygio materialus pavidalas gali būti įvairus. Pripažįstant atlygį kyšiu svarbu tai, ar šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, siejamas, be kita ko, būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens išimtine padėtimi ar palankumu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00OC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-48/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-48/2009">2K-7-48/2009</a>, 2K-138/2012, 2K-416/2012, 2K-536/2013, 2K-83/2014, 2K-13-697/2015, 2K-7-128-699/2017, 2K-218-222/2017, 2K-221-942/2020). Kyšis, turintis ekonominę vertę rinkoje, gali būti turtas (pinigai, vertybiniai popieriai, akcijos, meno kūriniai, drabužiai, kitoks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, kurias patvirtina dokumentai, ir kt.), taip pat turtinę vertę turinčios paslaugos (nemokamai suteikiamos mokamos paslaugos, nemokamas buto, automobilio remontas ir kt.) ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYwLTMwMy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-260-303/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-260-303/2016">2K-260-303/2016</a>). Kyšiu gali būti pripažintas tik neteisėtas ar nepagrįstas atlygis, todėl neteisėtumas ar nepagrįstumas yra įrodinėtinos aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTYtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-96-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-96-788/2021">2K-96-788/2021</a>). Pažymėtina, kad kyšininkavimo teisinė koncepcija nebekelia reikalavimo, kad kyšio gavėjas aiškiai nurodytų kyšio davėjui priežastį, dėl kurios šis turėtų duoti kyšį. Apie tai, už ką duodamas ir imamas kyšis, gali būti sprendžiama iš viso byloje nustatytų aplinkybių konteksto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-48-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-48-788/2018">2K-48-788/2018</a>, 2K-94-788/2022, 2K-111-976/2023). Nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi tai, ar priėmus kyšį buvo patenkinti kyšio davėjo interesai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-511/2025).

6.3. Kadangi ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad tam tikros turtinės ar asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui priėmimas kaltininko yra suprantamas kaip atlygis jam už konkretų veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus, ar už išimtinę padėtį ar palankumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023).

6.4. Byloje surinkti įrodymai (nuteistojo ir liudytojų parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų metu užfiksuoti pokalbiai, kiti bylos duomenys) teismams leido pagrįstai konstatuoti, kad tarp nuteistojo N. M. ir R. Ž. vyko ne atsitiktinis ar neutralus bendravimas, o kryptingas kontaktas, susijęs su VMKL vykdomais ir planuojamais medicinos įrangos pirkimais. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad susitikimo metu buvo aptariami konkretūs Ligoninės poreikiai ir galimas tam tikros įrangos įsigijimas, o nuteistasis N. M., būdamas įstaigos vadovas, ne tik suteikė informaciją apie pirkimų organizavimą, bet ir išreiškė palankią poziciją R. Ž. atstovaujamos UAB „V M“ siūlomai produkcijai, nukreipė jį į sprendimų priėmimo grandinę ir taip sudarė prielaidas šio tiekėjo pasiūlymams būti svarstomiems Ligoninės viduje.

6.5. Teismai, įvertinę byloje esančių įrodymų visumą, taip pat nustatė, kad UAB „V M“, kaip tiekėja, buvo suinteresuota dalyvauti Ligoninės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose ir juos laimėti. R. Ž. buvo suinteresuotas nuteistojo N. M., kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, einančio vadovaujamas pareigas, turinčio administracinius įgaliojimus ir galinčio daryti įtaką Ligoninėje vykstantiems procesams, palankumu, o nuteistasis, eidamas vadovaujamas pareigas, turėdamas administracinius įgaliojimus ir realią galimybę daryti įtaką viešųjų pirkimų procesams, tokį suinteresuotumą suprato ir priėmė atlygį. Nors byloje nenustatyta, kad nuteistasis būtų įsipareigojęs atlikti konkrečius veiksmus ar priimti konkretų sprendimą dėl viešųjų pirkimų, tačiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad turtinės naudos priėmimas buvo susijęs su jo pareigomis ir galimybėmis veikti viešųjų pirkimų organizavimo procese. Tokią išvadą pagrindžia ir teismų nustatytos aplinkybės, jog nors nuteistasis iki šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo nebuvo teistas, tačiau vėliau buvo nuteistas už 13 analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų.

6.6. Taigi nuteistojo N. M. einamų pareigų pobūdis pagrindžia išvadą, kad jis turėjo realią galimybę daryti įtaką Ligoninėje vykstantiems procesams, be kita ko, susijusiems su medicinos įrangos poreikio formavimu ir pirkimų inicijavimu, todėl R. Ž., perduodamas turtinę vertę turinčius kuponus ir bilietus, siekė būtent tokio palankumo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kyšio priėmimas šiuo atveju buvo susijęs su nuteistojo veikla vykdant įgaliojimus ir siekiu sudaryti palankesnes sąlygas konkrečiam ūkio subjektui, todėl apeliacinės instancijos teismo išvados, kad nuteistasis N. M. priėmė kyšį už palankumą ar išskirtinės padėties sudarymą, yra pagrįstos, o kasacinio skundo argumentai jų nepaneigia.

6.7. Kartu pažymėtina, kad kaltinimas dėl palankumo ar išimtinės padėties sudarymo R. Ž. atstovaujamai UAB „V M“, dalyvaujant VMKL vykdomuose medicinos įrangos pirkimuose, nuteistajam N. M. buvo inkriminuotas nuo pat proceso pradžios. Nuteistasis turėjo realią galimybę gintis nuo šios kaltinimo dalies ir ja pasinaudojo. Teismų išvados šioje dalyje yra pagrįstos, todėl keisti ar naikinti teismų sprendimų nėra pagrindo.

7. Atsakant į kasatorių skundo argumentus dėl bilieto į viskio parodą ir klubo narystės kortelių nepripažinimo kyšio dalyku, pažymėtina, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą šias vertybes laikyti kyšiu BK 230 straipsnio 4 dalies prasme. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad šie turtinę naudą turintys daiktai buvo perduoti ne atsitiktinai ar kaip neutralus socialinis gestas, o būtent tarnybinių santykių kontekste – susitikimo metu nuteistojo darbo kabinete, darbo metu, aptariant medicinos įrangos tiekimo ir Ligoninės poreikių klausimus. Toks turtinę vertę turinčių daiktų kaip kyšio dalyko vertinimas atitinka ir aptartą teismų praktiką, todėl daryti kitokias išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismai, nėra pagrindo.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės

8. Kasaciniame skunde kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas 350 MGL (17 500 Eur) baudą, jos dydžio tinkamai nepagrindė ir neatsižvelgė į mažą veikos pavojingumo laipsnį, neigiamų padarinių nebuvimą, nedidelę kyšio vertę bei nuteistojo asmenybę, nepagrįstai sureikšmino jo eitas pareigas. Taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę ir jos tinkamai neindividualizavo.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės rūšis ir konkretus bausmės dydis yra BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumos įvertinimo išraiška. Pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjktNDg5LzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69-489/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69-489/2026">2K-69-489/2026</a>).

10. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, parenkant ir skiriant bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę, buvo įvertintos visos bausmėms individualizuoti reikšmingos aplinkybės (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 51, 53, 62–64 punktai).

11. Tačiau teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nustatė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurie nulėmė apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pakeitimus, susijusius su dalies aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo procese pripažintų nustatytomis, pašalinimu, dėl to iš esmės sumažėja nuteistajam inkriminuotos veikos apimtis ir jos pavojingumas. Taip pat kad apeliacinės instancijos teismo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, nustatyta vertinant platesnę kaltinimo apimtį, nebeatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, ji, atsižvelgiant į byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, yra mažintina iki 260 MGL (14 300 Eur). Kadangi baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti vadovaujamą darbą sveikatos priežiūros įstaigose atėmimas – buvo paskirta taip pat atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir apimtį, jai sumažėjus, ši priemonė nebeatitinka proporcingumo principo, todėl atitinkamai švelninama, sumažinant jos terminą iki vienerių metų šešių mėnesių.

12. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos aplinkybės, kuriomis kyšio davimas ir priėmimas buvo siejami su nuteistojo N. M. teisėtu veikimu vykdant įgaliojimus, nesudaro pagrindo keisti nuteistajam R Ž. paskirtos bausmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. Ž. siekė užmegzti ir palaikyti ryšį su nuteistuoju N. M., užsitikrinti jo palankumą ir bendradarbiavimą vykdant viešųjų pirkimų procedūras. Taigi, konkretaus veikimo, su kuriuo buvo siejamas kyšio davimas, apimtis šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės vertinant nuteistojo R. Ž. veikos pavojingumą ir paskirtos bausmės pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nuteistajam R. Ž. paskirta bausmė atitinka teisingumo ir proporcingumo principus ir jos keisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nuosprendį pakeisti.

Iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teismo nustatytą aplinkybę, kad nuteistasis N. M. priėmė kyšį už R. Ž. atstovaujamos UAB „V M“ parduodamo elektromiografo įtraukimą į VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (viešųjų pirkimų tvarka perkamų) pirkinių poreikių sąrašus.

Iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teismo nustatytą aplinkybę, kad nuteistasis R. Ž. davė N. M. kyšį už R. Ž. atstovaujamos UAB „V M“ parduodamo elektromiografo įtraukimą į VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (viešųjų pirkimų tvarka perkamų) pirkinių poreikių sąrašus.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžiu nuteistajam N. M. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį paskirtą 350 MGL (17 500 Eur) dydžio baudą sumažinti iki 260 MGL (14 300 Eur) dydžio.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie nuteistajam N. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 958 MGL (47 900 Eur) dydžio baudos pridėti dalį šia nutartimi nustatytos baudos – 260 MGL (14 300 Eur) – ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam N. M. nustatyti 1218 MGL (60 200 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, BK 68¹ straipsnio 3 dalimi, nuteistajam N. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti bet kokį vadovaujamą darbą ar užimti vadovaujamas pareigas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose atėmimo – terminą sumažinti iki vienerių metų šešių mėnesių.

Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Alenas Piesliakas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė