Civilinė byla Nr. 3K-3-423/2006
Procesinio sprendimo kategorijos:
75.7; 129.1 „(S)“
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algimanto Spiečiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. B. ir I. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 11 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų (išieškotojų) H. Ž., S. B., I. B. prašymus dėl skolininkės P. A. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – P. A., K. Ž., L. K., G. A., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento vaikų teisių apsaugos tarnyba, antstolė Janina Gančierienė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė : I. Ginčo esmė
Pareiškėjai (išieškotojai) H. Ž., S. B. ir I. B. nurodė, kad antstolis, vykdamas priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkės P. A., areštavo jai ir jos sutuoktiniui P. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – keturių kambarių butą su rūsiu, esančiu adresu: „(duomenys neskelbtini)“. Skolininkės P. A. turto dalis šioje bendrojoje nuosavybėje nenustatyta. Antstolis pasiūlė jiems kreiptis į teismą CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka dėl skolininkės P. A. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, į kurią būtų galima nukreipti išieškojimą, nustatymo.
Pareiškėjai prašė: 1) nustatyti, kad P. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto su rūsiu, esančiu adresu: „(duomenys neskelbtini)“; 2) nustatyti P. A. naudojimosi jai priklausančia buto dalimi tvarką pagal pareiškėjų prašyme nurodytą variantą.
Suinteresuotas asmuo P. A. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė nukrypti nuo lygių turto dalių principo, nustatant skolininkės P. A. turto dalį; nurodė, kad jis ir skolininkė turi du nepilnamečius vaikus, dėl to, nustatant jos turto dalį, esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, turi būti atsižvelgta į vaikų interesus. Be to, atsižvelgtina į tai, kad skolininkė paskolintas iš išieškotojų pinigines lėšas panaudojo ne šeimos, bet savo verslo reikalams. Jis prašė nustatyti, kad P. A. priklauso 1/4 dalis buto, taip pat naudojimosi P. A. priklausančią buto dalimi tvarką: skirti jai patalpą, pažymėtą indeksu 51-5(13,97 kv. m), palikti jai bendrai naudotis bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais 51-1(2,82 kv. m), 51-2(0,99 kv. m), 51-3(2,05 kv. m), 51-4(6,74 kv. m).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjų prašymus patenkino iš dalies: nustatė skolininkės P. A. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu P. A., laikant, kad P. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis buto su rūsiu, esančiu adresu: „(duomenys neskelbtini)“, o P. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso 3/4 dalys šio buto; nustatė naudojimosi butu tvarką pagal suinteresuoto asmens P. A. pasiūlytą variantą.
Teismas nustatė, kad areštuotas turtas – keturių kambarių butas su rūsiu, esantis adresu: „(duomenys neskelbtini)“, yra skolininkės P. A. ir suinteresuoto asmens P. A. bendroji jungtinė nuosavybė. Šis butas yra skolininkės, jos sutuoktinio P. A. ir jų nepilnamečių vaikų M. ir M. šeimos turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal kreditorių reikalavimus. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog skolininkė P. A., skolindamasi pinigus iš išieškotojų, veikė prieš šeimos interesus, kad paskolinti pinigai buvo panaudoti ne šeimos poreikiams tenkinti. Teismas laikė pagrįstu suinteresuoto asmens P. A. prašymą nukrypti nuo lygių turto dalių principo, nustatant skolininkės dalį. Butas, kurio skolininkei priklausančią dalį prašo nustatyti pareiškėjai, yra vienintelis šeimos būstas. Nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingos ne mažesnės šeimos turto dalys, negu skolininkei ir P. A. Vaikai yra skirtingų lyčių, jų gyvenimas viename kambaryje keltų nepatogumų ir būtų žalingas harmoningam jų vystimuisi.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjų S. B. ir I. B. atskirąjį skundą, 2006 m. sausio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo nutarties motyvais. Dėl pareiškėjų atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija nurodė, kad ši civilinė byla užvesta kreditorių (pareiškėjų) iniciatyva, o P. A. yra suinteresuotas asmuo byloje, jis laikytinas bendraskoliu, turinčiu teisę pareikšti prašymus dėl nagrinėjamo klausimo esmės (CPK 643 straipsnio 6 punktas). Teismo apsisprendimas atsižvelgti į vaikų interesus atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad svarbiausia yra vaiko interesai. Aplinkybė, kad nenustatyta vaikų gyvenamoji vieta su kuriuo nors iš tėvų, šiuo atveju vaikų teisių ir jų būtiniausių poreikių tenkinimui neturi įtakos. Aplinkybė, kad skolininkė iš kreditorių gautus pinigus panaudojo šeimos reikmėms neturi reikšmės, nes išieškojimas gali būti nukreiptas į šeimos turtą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjai S. B. ir I. B. prašo panaikinti teismų nutartis, priimti naują nutartį, kuria atmesti pareiškėjų S. B., I. B., H. Ž. ir suinteresuoto asmens P. A. prašymus nustatyti skolininkės P. A. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Jie nurodė šiuos argumentus:
1. Teismai netinkamai išaiškino ir taikė CPK 43, 667 straipsnius.
Pareiškėjas P. A. nėra skolininkės P. A. kreditorius, t. y. nėra išieškotojas vykdymo procese, dėl to jis neturėjo teisės kreiptis į teismą CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka dėl skolininko turto dalies bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje nustatymo. Jis, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis, siekdamas padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę, turėjo kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio norma vertintina kaip specialioji norma CK 3.116 straipsnio ir kitų CK trečiosios knygos VIII skyriaus normų atžvilgiu.
Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo P. A. procesines teises reikšti prašymą dėl skolininkės dalies nustatymo kildino išimtinai iš procesinio bendrininkavimo instituto. Toks P. A. procesinės padėties kvalifikavimas neatitinka CPK 43 straipsnio turinio ir prasmės. Nustatant skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje CPK 667 straipsnio tvarka mutatis mutandis taikytinos procesinę dalyvaujančių byloje asmenų padėtį reglamentuojančios procesinės teisės normos. Tai reiškia, kad suinteresuotas asmuo vykdymo procese turi turėti tam tikrą procesinį apibrėžtumą ir būti arba išieškotojo, arba skolininko pusėje. P. A. pareiškė reikalavimą dėl skolininko dalies nustatymo, o tai reiškia, kad jis su savarankišku reikalavimu įstojo į bylą išieškotojų pusėje, t. y. kad atsirado išieškotojų ir jo procesinis bendrininkavimas. Tačiau toks procesinis bendrininkavimas neįmanomas, nes P. A. pats yra skolininkas (šią aplinkybę pripažino ir teismai). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad P. A., kaip bendraskolis, turi teisę reikšti prašymus dėl nagrinėjamo klausimo esmės (CPK 643 straipsnio 6 punktas). Tačiau prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo nėra „prašymas“ CPK 643 straipsnio 6 punkto prasme, nes skolininko turto dalis bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje nustatoma pagal CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Nors šiame straipsnyje nurodyta, kad dėl skolininko turto dalies nustatymo reikiamais atvejais gali kreiptis ir bendrosios nuosavybės dalyviai, tačiau tokie atvejai galimi tik tada, kai kiti bendrosios nuosavybės dalyviai nėra skolininkai. Šiuo atveju teismai pripažino, kad P. A. yra bendraskolis ir kad jis nesikreipė į teismą CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi iš teismų procesinių sprendimų neaišku, kokiu teisiniu pagrindu buvo nagrinėjamas P. A. prašymas dėl bendraskolės P. A. turto dalies bendrojoje skolininkų nuosavybėje nustatymo.
2. Kasatorių nuomone, skolininkės P. A. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iš viso vykdomojoje byloje CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka neturėjo būti nustatinėjama, nes išieškojimas turi būti vykdomas iš bendrojo sutuoktinių turto.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. spalio 28 d. konsultacijoje Nr. A3-113 nurodė, kad, prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš asmeninio skolininko turto; kai išieškojimas vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, tai nereikia skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo procedūros, nustatytos CPK 667 straipsnyje.
Pareiškėjus ir skolininkę P. A. bei bendraskolį P. A. sieja paskolos teisiniai santykiai. Pinigai, kuriuos pareiškėjai paskolino ir perdavė skolininkei P. A., tapo jos ir jos sutuoktinio P. A. bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnis). CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog sutuoktinis sudaro sandorius, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kadangi paskolos sandoriai nepriskiriami prie sandorių, kuriems sudaryti reikalingas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas, tai galioja prezumpcija, jog prievolės pagal skolininkės P. A. pasirašytus vekselius yra bendrosios sutuoktinių prievolės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkė P. A. paskolintas pinigines lėšas panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, dėl to prievolė grąžinti skolą vertintina kaip solidarioji sutuoktinių P. A. ir P. A. prievolė. Teismai pagrįstai pripažino, kad skolininkė ir P. A. yra bendraskoliai. Tačiau tokiu atveju, esant solidariajai prievolei, neturėjo būti nustatinėjamos skolininkės dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes nepriklausomai nuo sutuoktinių A. dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje jų prievolė yra bendra ir išieškojimas turi būti nukreiptas į jų bendrą turtą. Teismai turėjo pripažinti, kad antstolis nepagrįstai pasiūlė kreditoriams kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir pareiškėjų prašymus palikti nenagrinėtus.
3. Netgi tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad teismai tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, jų procesiniai sprendimai nėra teisėti ir pagrįsti.
Teismai neįvertino aplinkybės, kad sutuoktinių A. nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su kuriuo nors iš tėvų nėra nustatyta. Dėl to nepagrįsta teismų išvada, kad P. A. paskyrus 3/4 dalis bendrosios jungtinės nuosavybės, bus užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai. Be to, turi būti vienodai ginamos visų vaikų teisės. Kasatoriai turi tris nepilnamečius vaikus, šeima gyvena nedideliame bute, kuris nuosavybės teise po 1/3 dalį priklauso kasatorei I. B. ir jos tėvams J. K. ir A. K. Skolininkei P. A. negrąžinus palyginti didelės sumos kasatoriams, nukenčia kasatorių ir jų nepilnamečių vaikų gyvenimo kokybė. Teismai taip pat neįvertino aplinkybės, kad P. A. prašymą dėl didesnės dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pareiškė ne rūpindamasis vaikų interesais, bet siekdamas išvengti bendrų prievolių su skolininke P. A. vykdymo ir atsiskaitymo su šeimos kreditoriais, t. y. piktnaudžiavos materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Teismai prioritetą suteikė ne kreditorių teisių gynybai, kaip turėtų būti pagal CK 1.5 straipsnyje nustatytus kriterijus, bet sudarė galimybę skolininkui išvengti prievolių įvykdymo.
Kasatoriai taip pat nurodė, kad kasacinio skundo prašymas panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują nutartį, kuria atmesti pareiškėjų prašymus nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, neprieštarauja logikai ir nevertintinas kaip prašymas priimti blogesnį kasatoriams sprendimą, nei buvo priėmę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Priėmus tokią nutartį, būtų galima toliau vykdyti išieškojimą iš bendraskolių turto.
Atsiliepime į kasacinį skundą skolininkė P. A. prašo teismų nutartis palikti nepakeistas, skundą atmesti. Ji nurodė, kad kasatoriai klaidingai P. A. įvardija pareiškėju byloje. Jis pareiškėjų (kasatorių) prašymu buvo įtrauktas byloje tik suinteresuotu asmeniu, nes teismo nutartis turi tiesioginę įtaką jo teisėms. Teismas savo iniciatyva neįtraukė P. A. pareiškėju ir jis neįgijo šio dalyvaujančio byloje asmens statuso. Vadovaudamasis CPK 47 straipsniu P. A. pareiškė teismui rašytinį prašymą, kuriame išdėstė savo nuomonę dėl skolininko turto dalies nustatymo ir būtinumo nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus. Pareikšdamas tokį prašymą, jis netapo pareiškėju byloje ir pareiškėjų bendrininku CPK 43 straipsnio prasme. CK 3.116 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinių turtas gali būti padalijamas tiek vieno sutuoktinio, tiek jų kreditorių prašymu. Šiuo atveju į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo kreipėsi kreditoriai, dėl to teismas, nustatydamas kiekvieno iš sutuoktinių turto dalį, pagrįstai vadovavosi CK trečiosios knygos nuostatomis. Kasacinio skundo argumentai, kad išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, išeina už bylos nagrinėjimo ribų, dėl to turi būti atmesti.
k o n s t a t u o j a : IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 667 straipsnio aiškinimo ir taikymo
Vykdymo proceso metu CPK nustatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. Kreipimosi į teismą su pareiškimu vykdymo metu bendruosius klausimus reglamentuoja CPK 593 straipsnis, o ypatumus nustato atskiri CPK straipsniai, kaip antai 667 straipsnis. CPK 593 ir 667 straipsnių analizė rodo, kad į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje besikreipiantis asmuo vadinamas pareiškėju. Vykdymo procese dalyvaujantys asmenys yra išieškotojas, skolininkas ir suinteresuoti asmenys (CPK 633 straipsnis). Pareiškimą teismui pagal CPK 667 straipsnį paduodantis asmuo yra pareiškėjas vien dėl pareiškimo padavimo fakto, o dėl savo procesinės padėties vykdymo procese jis kartu gali būti arba išieškotojas, arba skolininkas, arba suinteresuotas asmuo (pvz., bendrosios nuosavybės dalyvis). Sprendžiant pareiškimą, paduotą pagal CPK 593 ir 667 straipsnius, suinteresuotieji asmenys (skolininkai, bendrosios nuosavybės dalyviai) gali teismui pateikti savo pareiškimus dėl skolininko turto dalies nustatymo ir teismas gali tokius pareiškimus sujungti ir nagrinėti vienoje byloje. Jeigu pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo pateikė pareiškėjas – išieškotojas, tai procesiškai nėra klaidos, kad pareiškimą toje pat byloje pareiškia suinteresuotas asmuo - bendrosios nuosavybės dalyvis - ir prašo nustatyti skolininkui kitokią nuosavybės dalį, nei prašo pareiškėjas - išieškotojas. Tokiu atveju gali būti taikoma CPK 136 straipsnio 4 dalies taisyklė dėl vienarūšių bylų, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, arba reikalavimų pagal skirtingų pareiškėjų prašymus dėl tam pačiam skolininkui nustatomų teisių apimties sujungimo.
Prašymas pagal CPK 643 straipsnį ne visada yra prašymas dėl CPK 667 straipsnio procedūros vykdymo. Tai gali būti skolininko sutuoktinio prašymas, kuriame išreiškiama šio asmens nuomonė ar prieštaravimas dėl pareikšto prašymo nustatyti skolininko turto dalį ar jos dydį. Toks prašymas gali būti svarbus taikant CPK 667 straipsnį, padėtų visapusiškai išsiaiškinti aplinkybes ir turėtų būti vertinamas ne kaip prašymas, spręstinas CPK 593, 667 straipsnių tvarka, o kaip atsikirtimų ar paaiškinimų teikimo forma pagal CPK 643 straipsnio 6, 8 punktus. Nurodyti argumentai teismo turi būti išnagrinėti.
Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3. 118 ir kiti straipsniai). Kasacinio teismo teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad pažeistos procesinės nuostatos dėl pareiškimą nagrinėjamoje byloje padavusio skolininko sutuoktinio procesinės padėties teisinio įvertinimo.
Sutuoktinis, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis, pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl kito sutuoktinio skolininko dalies nuosavybėje nustatymo antstolio pasiūlymu reikiamais atvejais. Reikiamas atvejis yra tada, kai sutuoktinio skolininko dalis turi būti nustatoma dėl to, kad turi būti išieškoma tik iš sutuoktinio – skolininko - dalies. Jeigu abu sutuoktiniai pagal vykdomąjį dokumentą ir pagal prievolės prigimtį yra skolininkai, tai išieškojimas vykdomas iš abiejų sutuoktinių bendro turto, o CPK 667 straipsnyje nustatyta procedūra neatliekama. Jeigu skolininko sutuoktinis dėl prievolės prigimties yra skolininkas, tai CPK 667 straipsnio procedūra iš viso nevykdoma. Vien tie faktai, kad antstolis nurodė CPK 667 straipsnio 1 dalyje išvardytiems asmenims paduoti pareiškimą CPK 667 straipsnio tvarka, kad prašoma vykdyti CPK 667 straipsnio procedūrą ir nurodoma, kad sutuoktinis nėra skolininkas, savaime teismui nėra pagrindas taikyti CPK 667 straipsnio procedūrą. Teismas turi patikrinti, ar antstolis nepadarė klaidos ir nesant reikiamo atvejo nurodė nustatinėti turto dalį, ar išieškotojas neklysta, manydamas, kad vykdymas turi būti tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto.
Ar abu sutuoktiniai yra skolininkai, sprendžiama ne vien iš vykdomųjų dokumentų įrašų. Jeigu vykdomajame dokumente skolininku nurodytas tik vienas iš sutuoktinių, tai nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad tik šis sutuoktinis yra skolininkas, o kitas – ne. Jeigu vykdomasis dokumentas yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo, nuosprendžio, nutarimo, nutarties, teismo įsakymo pagrindu, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, tai, prieš duodamas pasiūlymą kreiptis į teismą CPK 667 straipsnio tvarka, antstolis pagal prievolės teisinę prigimtį ir išieškotojo teisių įgyvendinimo tvarką turi įsitikinti, kad turi būti išskiriama skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalis, nes išieškojimas turi būti vykdomas tik iš skolininku nurodyto sutuoktinio asmeninio turto dalies.
Vien ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies. Sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, taip pat įformintos vykdomaisiais dokumentais. Jos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Prievolėms vykdyti iš bendro sutuoktinių turto (pvz., CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 punktas) nereikia atlikti CPK 667 straipsnyje numatytos sutuoktinio skolininko dalies išskyrimo. Jeigu teismas nustato, kad išieškotojas ar kiti asmenys klaidingai tokį prašymą pareiškė, tai jis turi būti atmetamas kaip nepagrįstas, dėl negalėjimo taikyti CPK 667 straipsnį.
Pagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad pripažinus P. A. bendraskoliu, skolininkės P. A. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje neturėjo būti nustatinėjama, nes išieškojimas tokiu atveju vykdytinas iš bendro sutuoktinių turto.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad abu sutuoktiniai yra skolininkai, bet vykdomasis raštas įformintas vieno iš jų vardu. Kad suinteresuotas asmuo P. A. yra skolininkas, buvo sprendžiama iš to, kad paskolą gavo sutuoktinė, bet paskolos panaudojimas susijęs su šeimos reikalų tvarkymu. Sutuoktiniai aiškino, kad suinteresuotas asmuo buvo vienas iš UAB akcininkų, o skolininkė – UAB vadovė. Paskolos pinigai buvo panaudoti UAB reikmėms – apmokėti skoloms, darbuotojų atlyginimams. UAB akcijos buvo įgytos santuokos metu. Nuosavybės teisė į akcijas, nors įforminta vieno iš sutuoktinių vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno iš sutuoktinių vertimasis įmonės veikla, turint UAB akcijų, o kito dalyvavimas UAB valdyme rodo, kad atsirado bendro turto tvarkymo išlaidų. Paskolos lėšos, jeigu jos skirtos tokios įmonės veiklai palaikyti, gali būti vertinamos kaip sutuoktinių bendro turto išlaidos, nepriklausomai nuo įmonės pelningumo ar nuostolingumo. Su jų gavimu susijusios prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, todėl sutuoktinio - skolininko dalis iš bendros nuosavybės pagal CPK 667 straipsnį neišskiriama.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai netinkamai išaiškino ir taikė CPK 667 straipsnį, o tai yra pagrindas panaikinti teismų nutartis ir išieškotojų pareiškimą atmesti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą atmesti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algimantas Spiečius
Egidijus Laužikas
Algis Norkūnas
