Dėl steigėjų-dalininkų susirinkimo protokolo bei nutarimo iš dalies panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-418/2006

Procesinio sprendimo kategorijos:

11.9.10.10; 11.9.12; 27.7 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus verslo teisės akademijai dėl steigėjų-dalininkų susirinkimo protokolo bei nutarimo iš dalies panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. S. prašė teismo pripažinti neteisėta ir panaikinti VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos (toliau - Akademija) steigėjų-dalininkų 2004 m. gruodžio 7 d. susirinkimo protokolo dalį - nutarimą dėl rektoriaus atitikimo einamoms pareigoms, pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Ieškovas nurodė, kad jam 2004 m. gruodžio 18 d. buvo įteiktas atsakovo 2004 m. gruodžio 11 d. įsakymas be numerio ir registracijos, kuriame buvo nurodyta, kad remiantis visuotinio steigėjų-dalininkų susirinkimo 2004 m. gruodžio 7 d. protokolu jis nuo 2004 m. gruodžio 10 d. atleistas iš Akademijos rektoriaus pareigų už grubius įstatymų ir Akademijos statuto (toliau - Statutas) pažeidimus. Ieškovo nuomone, jis atleistas iš darbo atgaline data. Ieškovo teigimu, steigėjų-dalininkų susirinkimas yra neteisėtas, nes: nenumatytas jokiu teisės aktu; buvo kviečiamas steigėjų susirinkimas, o įvyko steigėjų-dalininkų susirinkimas (visuotinis posėdis); teisinio junginio „steigėjas-dalininkas“ negali būti; pažeista įstatymu numatyta dalininkų susirinkimo sušaukimo tvarka; nebuvo pakviesti visi dalininkai, kurių tuo metu buvo septyni; susirinkime dalyvavo tik du dalininkai. Kaip nurodė ieškovas, susirinkimo nutarimas ir protokolas neparemti legaliniais įrodymais; nutarimas priimtas nekompetentingo organo ir pažeidžia darbo sutarties nutraukimo procedūrą bei DK numatytus darbo sutarties nutraukimo pagrindus; nutarimo ir protokolo motyvacija prieštarauja įstatymų normoms bei yra nekonkreti, nepagrįsta, subjektyvaus pobūdžio ir nelogiška; viešoji įstaiga negali prisiimti jokių įsipareigojimų per savo dalininkus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino neteisėta VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos steigėjų-dalininkų 2004 m. gruodžio 7 d. susirinkimo nutarimo dalį, kuria nutarta „1. Nuo 2004 m. gruodžio 10 d. už grubius LR įstatymų ir VVTA statuto pažeidimus atleisti prof. R. S. iš rektoriaus pareigų, paliekant jį (jei jis sutiks) profesoriaus pareigose, mokant jam 2000 litų mėnesinį atlyginimą; 2. Nuo 2004 m. gruodžio 11 d. paskirti laikinai einančiu rektoriaus pareigas doc. E. T.; 3. 2005 metų sausio 3 d. skelbti konkursą VVTA rektoriaus pareigoms užimti“; pripažino neteisėtu 2004 m. gruodžio 11 d. VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos laikinai einančio rektoriaus pareigas doc. E. T. įsakymą „Dėl prof. R. S. atleidimo iš rektoriaus pareigų“; grąžino ieškovą į VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos rektoriaus pareigas ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 14 476,20 Lt vidutinį darbo užmokestį už pravaikštos laiką. Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio, kurį sudaro 2000 Lt, nukreipė vykdyti skubiai. Teismas nustatė, kad ieškovas pagal 2003 m. rugsėjo mėnesį sudarytą darbo sutartį buvo paskirtas rektoriaus pareigoms, o Akademijos steigėjų-dalininkų visuotinio 2004 m. gruodžio 7 d. susirinkimo priimtu nutarimu (protokolo Nr. 4) atleistas iš rektoriaus pareigų nuo 2004 m. gruodžio 10 d. už grubius įstatymų ir Akademijos statuto pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, vadovaudamasis Statuto 2.2.1 punktu, privalo dalininkams prieš 30 dienų išsiųsti registruotu laišku susirinkimo darbotvarkę, pranešimą apie susirinkimo vietą ir laiką, tuo tarpu byloje esantis Lietuvos pašto čekis nepatvirtina šių dokumentų įteikimo fakto ieškovui. Teismo vertinimu, ieškovas apie susirinkimą sužinojo tik 2004 m. gruodžio 7 d. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pažeidė visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo procedūrą. Pažymėjęs, kad atsakovas turėjo laikytis DK numatytų darbo sutarties nutraukimo pagrindų ir drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, teismas konstatavo, kad atsakovas ne tik kad nesivadovavo vienu iš DK 136 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų, bet ir netaikė jokių teisės normų, reglamentuojančių drausminių nuobaudų skyrimą. Teismas sprendė, kad atsakovo įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo yra neteisėtas, nes prieštarauja DK 136 straipsnio 3 ir 4 dalims, 240 straipsniui. Nuspręsdamas pripažinti neteisėtais visus tris nutarimus, priimtus apsvarsčius antrąjį Akademijos steigėjų-dalininkų 2004 m. gruodžio 7 d. susirinkimo darbotvarkės klausimą bei panaikindamas atsakovo 2004 m. gruodžio 11 d. įsakymą „Dėl prof. R. S. atleidimo iš rektoriaus pareigų“, teismas rėmėsi CPK 417 straipsniu.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 18 d. sprendimą ir ieškinį atmetė; iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 634,29 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kolegija nustatė, kad Akademija įsteigta 2003 m. liepos 17 d. steigimo protokolu Nr. 1, dalyvaujant steigėjams A. V. M., R. S. ir E. T., šiuo protokolu patvirtintas Akademijos statutas, o rektoriumi paskirtas R. S. Kolegija pažymėjo, jog Statuto 2.1 punkte nustatyta, kad steigėjų visuotinis susirinkimas skiria Akademijos rektorių penkeriems metams, o 3.4 punkte nustatyta, kad rektorių steigėjų susirinkimas atleidžia 2/3 balsų dauguma. Kolegija atkreipė dėmesį, jog Akademijos steigimo sutarties 8 punkte numatyta, kad steigėjai nuo įnašų padarymo dienos tampa dalininkais. Kolegijos manymu, aplinkybė, kad Akademijos visuotinio 2004 m. gruodžio 7 d. susirinkimo dalyviai įvardyti steigėjais-dalininkais, neturi esminės reikšmės, nes tai tie patys asmenys, o nuo Akademijos įsteigimo nauji dalininkai negalėjo būti priimti. Nustačiusi, kad Statute ir Viešųjų įstaigų įstatyme (toliau - VĮĮ) nebuvo numatyta naujų dalininkų priėmimo tvarka, kolegija sprendė, kad tik padarius pakeitimus Statute ir numačius naujų dalininkų priėmimo tvarką bei sąlygas būtų galimybė padidinti dalininkų skaičių. Kolegija atmetė ieškovo argumentus, kad 2004 m. gruodžio 6 d. buvo priimti nauji dalininkai, kurie nedalyvavo 2004 m. gruodžio 7 d. susirinkime, nes, kaip nurodė kolegija, ieškovo nurodyti asmenys - L. A. M., K. L. V. ir kiti - negali būti laikomi dalininkais, kadangi ieškovo vienasmeniški veiksmai priimant minėtus asmenis į įstaigos dalininkus yra prieštaraujantys Statutui ir VĮĮ, tuo pačiu niekiniai ir nesukeliantys teisinių pasekmių. Kolegija nustatė, kad apie steigėjo prof. A. V. M. iniciatyva šaukiamą 2004 m. gruodžio 7 d. susirinkimą ir jo dienotvarkę kiti steigėjai (dalininkai) buvo informuoti registruotais laiškais, jo išsiuntimo ieškovui faktą patvirtina pašto kvitas. Kolegija nurodė, kad faktą, jog apie šaukiamą susirinkimą ieškovas žinojo, patvirtina Akademijos tarybos posėdžio 2004 m. lapkričio 29 d. protokolas bei ieškovo 2004 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 24 turinys. Kolegija padarė išvadas, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie šaukiamą visuotinį Akademijos steigėjų-dalininkų susirinkimą, be to, kad ieškovas, būdamas informuotas apie keliamas problemas, elgėsi nesąžiningai, neatvyko į šaukiamą susirinkimą, siekė išvengti atsakomybės, susijusios su rektoriaus pareigomis. Nurodžiusi, kad viešoji įstaiga yra viena iš juridinio asmens rūšių, o viešosios įstaigos vadovo funkcijos iš esmės yra tos pačios, kaip ir kitų juridinių asmenų vadovų, kolegija sprendė, kad tarp Akademijos bei jos rektoriaus susiklostė pavedimo teisiniai santykiai ir atsakovas turėjo absoliučią teisę atleisti ieškovą, nepriklausomai nuo jo kaltų veiksmų buvimo, ieškovo atžvilgiu nereikėjo taikyti drausminės nuobaudos skyrimo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001, ir 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2004). Kolegija nenustatė visuotinio dalininkų steigėjų susirinkimo sušaukimo procedūros, numatytos galiojančiame Statute, pažeidimo. Pažymėjusi, kad įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš pareigų nėra nurodytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, kolegija laikė, jog tikslinga faktines atleidimo aplinkybes atitinkantį DK pagrindą nurodyti sprendime - DK 124 straipsnio 1 punktą. Aplinkybė, kad Akademijos įsakymas dėl R. S. atleidimo iš rektoriaus pareigų priimtas 2004 m. gruodžio 11 d., o atleidimo diena nurodyta ankstesnė - 2004 m. gruodžio 10 d., kolegijos vertinimu, nėra esminė ir nesudaro pagrindo atleidimą pripažinti neteisėtu.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas R. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 18 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasatoriaus teigimu, Statuto 3.4 punktas, kuriuo rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, prieštarauja įstatymui, nes rektorių - įstaigos vadovą skiria steigėjai iki viešosios įstaigos įregistravimo (VĮĮ 4 straipsnio 6 dalis), o gali atleisti tik įstatymo numatyta tvarka įregistruoti dalininkai. Anot kasatoriaus, steigėjas atleisti vadovą iš pareigų negali, nes jo funkcijos nuo juridinio asmens įregistravimo momento pasibaigia. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė VĮĮ 7 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 5 dalies, 10 straipsnio 3 dalies, CK 2.45 straipsnio, 2.46 straipsnio 2 dalies, 2.61 straipsnio nuostatas bei aukštosios mokyklos steigimo, turinčios viešosios įstaigos teisinę formą, reikalavimus, numatytus Aukštojo mokslo įstatymo 15, 16 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 999 patvirtintos Aukštųjų mokyklų steigimo tvarkos 20 punkte, teismas taip pat ignoravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. Nutarimo Nr. 969 nuostatas. Kasatorius pabrėžia, kad teisinis junginys steigėjas-dalininkas nenumatytas jokiais teisiniais aktais. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai interpretavo dalininkų susirinkimo, įvardindamas jį steigėjų-dalininkų susirinkimu, sušaukimo tvarką remdamasis tik VĮĮ įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi. Anot kasatoriaus, įstatyme yra imperatyvios normos šiuo klausimu, būtent 9 straipsnio 5 dalis, 10 straipsnio 5, 6 dalys, kurias įvertinus tampa akivaizdu, kad susirinkimo sušaukimo tvarka šiurkščiai pažeista. Apeliacinės instancijos teismo sprendime minima Statuto nuostata negalioja, nes ji prieštarauja įstatymui. Kasatorius nurodo, kad nei steigėjų, nei steigėjų-dalininkų susirinkimas negalėjo įvykti, nes tuo metu buvo teisėtai įregistruoti 7 dalininkai, tuo tarpu sprendimus priėmė du asmenys pasivadinę steigėjais-dalininkais.

2. Spręsdamas rektoriaus veiksmų teisėtumo klausimą registruojant dalininkus, apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus teigimu, priėmė sprendimą a priori ir peržengė teisminio ginčo ribas, taip pažeisdamas CPK 266, 306, 320 straipsnių reikalavimus, nes dalininkų registracijos klausimas nebuvo teisminio ginčo dalyku. Dalininkų registracijos teisėtumą, kaip valdymo organo veiksmus, galima ginčyti tik ieškinio tvarka. Teismas priėmė sprendimą neįtrauktų į bylą asmenų atžvilgiu ir tuo netinkamai išsprendė subjekto - savininko, bei jo kompetencijos klausimą.

3. Kasatoriaus teigimu, apeliuodamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtas civilines bylas Nr. 3K-7-760/2001 ir Nr. 3K-3-640/2004, siejamas su ieškovo, kaip įmonės vadovo, teisiniu statusu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taiko teismo precedentus. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas prieštarauja pats sau teigdamas, kad kadangi atleidimo pagrindas nenurodytas, tai jis savo valia nurodo atleidimo pagrindą - DK 124 straipsnio 1 dalį, nors ši DK norma yra nekonkreti, nukreipianti į kitus įstatymus. Taigi ir teismas nenurodė tinkamo atleidimo pagrindo, nes ši norma viena atskirai netaikytina. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 42 nuostatų, nes nepagrįstai Statutui suteikė prioritetą.

4. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė DK ir VĮĮ normas, pats konkrečiai nenurodė, kokias normas pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė, kuo tas netinkamumas pasireiškė, pats nurodė netinkamą atleidimo pagrindą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu, neteisėtu nes pažeidžia CPK 2, 177, 266, 328 straipsnius, CK 1.5 straipsnį neskaitant nurodytų kasaciniame skunde kitų pažeidimų ir netinkamo teisės normų taikymo. Be to, netinkamai išspręstas žyminio mokesčio klausimas, nes darbo ginčai žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas VšĮ Vilniaus verslo teisės akademija prašo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo motyvai yra nepagrįsti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

2003 m. liepos 17 d. steigimo protokolu Nr. 1, dalyvaujant steigėjams A. V. M., R. S. ir E. T., įsteigta VšĮ Vilniaus verslo teisės akademija. Tuo pačiu protokolu patvirtintas Statutas, o rektoriumi paskirtas R. S., su kuriuo 2003 m. rugsėjo mėnesį sudaryta darbo sutartis. Statuto 2.1 punkte nustatyta, kad steigėjų visuotinis susirinkimas skiria Akademijos rektorių penkeriems metams; 3.4 punkte nustatyta, kad rektorių steigėjų susirinkimas atleidžia 2/3 balsų dauguma; 2.2.1 punkte nustatyta, kad steigėjų visuotinį susirinkimą, esant būtinumui, gali šaukti rektorius arba vienas iš steigėjų; prieš 30 dienų registruotu laišku išsiuntinėjama susirinkimo dienotvarkė, pranešama susirinkimo vieta ir laikas. Akademijos steigimo sutarties 8 punkte numatyta, kad steigėjai nuo įnašų padarymo dienos tampa dalininkais. Statute nenumatyta naujų dalininkų priėmimo tvarka. Akademijos steigėjų-dalininkų visuotinio 2004 m. gruodžio 7 d. susirinkimo nutarimu (protokolo Nr. 4) be kita ko nutarta: 1. Nuo 2004 m. gruodžio 10 d. už grubius įstatymų ir VVTA statuto pažeidimus atleisti ieškovą iš rektoriaus pareigų, paliekant jį (jei jis sutiks) profesoriaus pareigose, mokant jam 2000 Lt mėnesinį atlyginimą; 2. Nuo 2004 m. gruodžio 11 d. paskirti laikinai einančiu rektoriaus pareigas doc. E. T. Akademijos 2004 m. gruodžio 11 d. įsakymu „Dėl prof. R. S. atleidimo iš rektoriaus pareigų", pasirašytu laikinai einančio rektoriaus pareigas doc. E. T., ieškovas atleistas iš rektoriaus pareigų.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas - kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, kasaciniam skundui keliamus reikalavimus nustato CPK 346, 347 straipsniai. Pagal šias teisės normas kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialinės ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, o taip pat nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Kasacinio nagrinėjimo dalyku yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Šioje byloje kasatoriaus R. S. paduotame kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio proceso specifiką, reikalavimą nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus. Todėl kasacinio nagrinėjimo dalyku yra tik tie kasatoriaus R. S. kasacinio skundo argumentai, kuriuose nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai, tuo tarpu teisiškai neargumentuoti kasatoriaus teiginiai, kaip antai, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.45, 2.61 straipsnius, VĮĮ 7 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 5 dalies nuostatas bei aukštosios mokyklos steigimo, turinčios viešosios įstaigos teisinę formą, reikalavimus, numatytus Aukštojo mokslo įstatymo 15, 16 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 999 patvirtintos Aukštųjų mokyklų steigimo tvarkos 20 punkte, ignoravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. Nutarimo Nr. 969 nuostatas, pažeidė CPK 2, 177, 328 straipsnius, CK 1.5 straipsnį, netinkamai taikė teismo precedentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-760/2001 ir Nr. 3K-3-640/2004), bei kasatoriaus teiginiai, kurie nesiejami su konkrečiu kasacijos pagrindu, kaip antai, jog netinkamai išspręstas žyminio mokesčio klausimas, nepasisakyta protokolinių sprendimų panaikinimo klausimu, įsakymas pasirašytas atgaline data bei neprisilaikant įstatymų reikalavimų ir pan., nėra kasacinio nagrinėjimo dalyku.

VĮĮ (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1977 redakcija) 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga turi turėti organą - visuotinį dalininkų susirinkimą, o šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad viešosios įstaigos vadovą atleidžia visuotinis dalininkų susirinkimas. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyvios, todėl, kaip pagrįstai, vadovaujantis CK 2.46 straipsnio 2 dalimi, nurodoma kasaciniame skunde, atsakovo Statuto normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja minėtoms imperatyvioms įstatymo normoms. Statuto 3.4 punkto nuostata, nustatanti, kad rektorių atleidžia steigėjų susirinkimas, prieštarauja minėtoms imperatyvioms įstatymo normoms, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo jos taikyti, o ją taikydamas netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė CK 2.46 straipsnio 2 dalį. Tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas panaikinti apskųstą sprendimą, nes nėra pagrindo pripažinti, kad minėti pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

VĮĮ 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą ir turi šio įstatymo ir įstatų nustatytas dalininko teises. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos steigėjai, šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka perdavę viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais. Nuostata, kad įstaigos steigėjai nuo įnašų padarymo dienos tampa viešosios įstaigos dalininkais įtvirtinta ir atsakovo steigimo sutarties 8 punkte. VĮĮ nuostatos įgalina teigti, kad viešosios įstaigos steigėjo funkcijos pasibaigia nustatyta tvarka perdavus viešajai įstaigai įnašus, kuomet steigėjas tampa viešosios įstaigos dalininku ar savininku. Pagal VĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą viešosios įstaigos vadovo atleidimas įeina į visuotinio dalininkų susirinkimo kompetenciją. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas R. S. bei A. V. M. ir E. T. buvo atsakovo steigėjai ir dalininkai, taigi jie turėjo teisę dalyvauti atsakovo visuotiniuose dalininkų susirinkimuose ir balsuoti visais tokio susirinkimo kompetencijos klausimais, tarp jų ir dėl viešosios įstaigos valdovo atleidimo iš pareigų (VĮĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 3 dalis). Aplinkybė, kad ginčo teisinių santykių atsiradimo metu atsakovo Statutas nebuvo suderintas su tuo metu galiojančia VĮĮ redakcija (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1977 redakcija) ir dėl to nenumatė tokios dalininkų teisės, šios dalininkų teisės neeliminavo. Aplinkybę, kad 2004 m. gruodžio 7 d. susirinkimo, kurio nutarimas ginčijamas dalyviai įvardinti steigėjais-dalininkais, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino kaip neturinčią esminės reikšmės, nes, kaip nustatyta byloje A. V. M. ir E. T. yra atsakovo tiek steigėjai, tiek ir dalininkai.

VĮĮ, reglamentuodamas visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo tvarką, nustato, kad visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka (VĮĮ 10 straipsnio 4 dalis), taip pat nustato eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo įvykimo būtinumą ir tokio susirinkimo kasmetinio įvykimo terminą bei viešosios įstaigos vadovo pareigą pateikti tokiam susirinkimui atitinkamus dokumentus (VĮĮ 10 straipsnio 5 dalis), nustato galimybę visuotinį dalininkų susirinkimą sušaukti teismo sprendimu bei tokios galimybės realizavimo sąlygas (VĮĮ 10 straipsnio 6 dalis), o taip pat nustato, kad viešosios įstaigos vadovas atsako už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą (VĮĮ 9 straipsnio 4 dalis). VĮĮ 9 straipsnio 5 dalis, kuria remiasi kasatorius, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos nereglamentuoja. Atsižvelgiant į VĮĮ įtvirtintą visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo reglamentavimą, darytina išvada, kad įstatymas išsamiai nenustato visų subjektų, turinčių teisę sušaukti viešosios įstaigos visuotinį dalininkų susirinkimą, ir šių klausimų reglamentavimas dalyje, kurioje jie nėra reglamentuojami įstatymo, yra paliktas viešosios įstaigos įstatų reguliavimo sričiai, nes pagal VĮĮ 6 straipsnio 2 dalies 9 punktą viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, o, kaip jau minėta, pagal VĮĮ 10 straipsnio 4 dalį visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos, turėjo pagrindą taikyti VĮĮ 10 straipsnio 4 dalį bei pagal analogiją Statuto 2.2.1 punktą (CK 1.5 straipsnio 1, 4 dalys, 1.8 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė minėtas teisės normas, vadovavosi negaliojančia Statuto nuostata.

Teisėjų kolegijos vertinimu, susirinkimo, kurio nutarimas ginčijamas, sušaukimo tvarkos pažeidimų byloje nenustatyta, jį sušaukė tam turintis teisę asmuo, apie susirinkimą buvo laiku ir tinkamai informuoti kiti du tuo metu buvę žinomi atsakovo dalininkai. Aplinkybė apie keturių naujų dalininkų įregistravimą susirinkimo išvakarėse, t. y. 2004 m. gruodžio 6 d., neduoda pagrindo padaryti kitokią išvadą.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčijamas susirinkimo nutarimas buvo priimtas laikantis jo priėmimui nustatytos procedūros reikalavimų, nes apie susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, spręstina atsižvelgiant tik į tuos atsakovo dalininkus, kurie buvo žinomi susirinkimo sušaukimo iniciatoriui pastarojo valios dėl susirinkimo sušaukimo išreiškimo metu ir buvo nustatyta tvarka kviesti dalyvauti susirinkime. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, teisinio pagrindo konstatuoti VĮĮ 10 straipsnio 3 dalies pažeidimą nėra. Šalintini apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvai, kad ieškovo vienasmeniški veiksmai priimant keturis naujus dalininkus - K. L. V., L. A. M., A. P., R. U. - yra niekiniai ir nesukeliantys teisinių pasekmių, nes tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų bei pažeidė proceso teisės normas (CPK 266, 302, 320 straipsniai).

Kasatorius teisus, teigdamas, kad DK 124 straipsnio 1 punktas yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus DK straipsnius bei kitus įstatymus, nustatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai neįgalina pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė minėtą materialinės teisės normą.

Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 42 nuostatų, atmestinas kaip nepagrįstas jau vien dėl to, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 45 minėtas Teisėjų senato nutarimas pripažintas netekusiu galios.

Kiti kasacinio skundo argumentai juridiškai nereikšmingi ir neįtakoja apskųsto sprendimo teisėtumo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Janina Januškienė

Antanas Simniškis