Civilinė byla Nr. 3K-3-419/2006 Procesinio sprendimo kategorijos:
75.4.1; 75.8; 77.4.2; 78.2.1 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui A. N., tretiesiems asmenims Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui, Marijampolės apskrities viršininko administracijai dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. N., kreipdamasi į teismą, nurodė, kad su atsakovu A. N. susituokė 1986 m. birželio 7 d., santuokoje gimė trys vaikai : G., gimusi 1987 m. liepos 15 d., N., gimęs 1990 m. rugsėjo 24 d., ir P., gimęs 1998 m. vasario 7 d. Šalių santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, galimybės išsaugoti šeimą nėra, nes atsakovas turi kitą moterį, nesirūpina šeima. Ieškovė A. N. prašė santuoką nutraukti, nustatant, kad šeima iširo dėl atsakovo A. N. kaltės, nutraukus santuoką palikti santuokoje turimą pavardę - N. Taip pat ieškovė prašė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų motina.
Dėl santuokinio turto atidalijimo – ieškovė prašė jai pripažinti nuosavybės teises į 0, 59 dalis gyvenamojo namo, 36 500 Lt vertės, ūkinį pastatą, kurio vertė 10 000 Lt, 1/2 dalį kiemo statinių (šulinio), 453 Lt vertės, esančių (duomenys neskelbtini), ir 90, 12 Lt valstybės vienkartinių išmokų ir kitų tikslinių kompensacijų. Priteistino turto vertė - 31 851, 62 Lt. Ieškovė prašė atsakovui A. N. nuosavybės teise pripažinti 0, 41 dalį gyvenamojo namo, kurio vertė 36 500 Lt, ūkinį pastatą, kurio vertė 7 460 Lt, 1/2 dalį kiemo statinių (šulinio), kurio vertė 453 Lt, esančių (duomenys neskelbtini), automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. GMD 367, kurio vertė 600 Lt, 45,06 Lt valstybės vienkartinių išmokų ir kitų tikslinių kompensacijų. Priteistino turto vertė - 23 296 Lt. Ieškovei iš atsakovo priteisti 4913, 83 Lt kompensaciją. Ieškovė taip pat prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką: ieškovei A. N. paskirti naudotis patalpomis Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis indeksais G-1, 24, 51 kv. m; R-3, 11, 26 kv. m; R-4, 25-37 kv.m; 1-6,17, 01 kv. m; 1-7, 24-30 kv. m.; atsakovui A. N. paskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais R-l, 9, 17 kv. m; R-6, 19, 17 kv. m; l-l, 9, 12 kv. m; 1-9, 26, 74 kv. m.; taip pat patalpomis R-2, 6, 40 kv. m, R-5, 7, 07 kv.m, 1-2, 4,41 kv. m, 1-3, 13, 28 kv. m, 1-4, 0, 93 kv. m, 1-5, 4, 30 kv. m, 1-8, 7, 05 kv. m paskirti naudotis bendrai.
Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu šalys pateikė taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir santuoką nutraukti bendrų šalių sutikimu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2005 m. gegužės 23 d. sprendimu konstatavo, kad prašymas nutraukti santuoką taikiai ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį šalių interesų nepažeis, todėl santuoka nutrauktina, o pasekmių sutartis tvirtintina (CK 3.51, 3.174, 3.192 straipsniai) ir nusprendė:
A. N., gimusios 1964 m. birželio 7 d., ir A. N., gimusio 1961 balandžio 26 d., santuoką, sudarytą 1986 m. birželio 7 d., akto įrašas Nr.148 Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti.
Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – N. ir N.
A. N. pripažįstama nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą lAl/p, kurio unikalus Nr. 4400-0515-6804, esantį (duomenys neskelbtini), bei šio gyvenamojo namo priklausinius: ūkinį pastatą 211/p (unikalus Nr. 4400-0515-6832), ūkinį pastatą 311/p (unikalus Nr. 4400-0515-6865), ūkinį pastatą (priestatą) lil/ž, ūkinį pastatą(priestatą) R, esančius toje pačioje vietoje.
A. N. įsipareigoja išmokėti už turtą: gyvenamąjį namą lAl/p, kurio unikalus Nr. 4400-0515-6804, esantį (duomenys neskelbtini), bei šio gyvenamojo namo priklausinius: ūkinį pastatą 211/p (unikalus Nr. 4400-0515-6832), ūkinį pastatą 311/p (unikalus Nr. 4400-0515-6865), ūkinį pastatą (priestatą) lil/ž, ūkinį pastatą (priestatą) R už A. N. jai tenkančią turto dalį piniginę kompensaciją – 20 500 litų. 20000 litų kompensaciją A. N. sumoka sutarties pasirašymo metu. Pinigų gavimo faktą A. N. patvirtina atskiru prierašu prie sutarties. Likusius 500 (penkis šimtus) litų A. N. įsipareigoja sumokėti A. N. per du mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
A. N. įsipareigoja išsikelti su visa manta iš gyvenamojo namo 1 Al/p, kurio unikalus Nr. 4400-0515-6804, esančio (duomenys neskelbtini), bei šio gyvenamojo namo priklausinių ne vėliau kaip iki 2005 metų spalio 1 dienos.
A. N. pripažįstama asmeninės nuosavybės teisė į automobilį VW Passat, valst. Nr. GDM 367 - 600 litų vertės.
A. N. pripažįstama asmeninės nuosavybės teisė į 90,12 litų valstybės vienkartinių išmokų ir kitų tikslinių kompensacijų. A. N. yra pripažįstama asmeninės nuosavybės teisė į 45,06 litų valstybės vienkartinių išmokų ir kitų tikslinių kompensacijų.
A. N. pripažįstama teisė išsipirkti namų valdos žemės sklypą prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini).
G. N., gimusios 1987 m. liepos 15 d., bei P. N., gimusio 1998 m. gruodžio 7 d., gyvenamoji vieta nustatoma kartu su mama A. N.; N. N., gimusio 1990 m. rugsėjo 24 d., gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu A. N.
Pakeičiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2000 m. liepos 31 d. sprendimas dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams šiuo būdu: A. N. įsipareigoja išlaikyti G. N. iki jos pilnametystės, A. N. įsipareigoja išlaikyti N. N. iki jo pilnametystės.
A. N. įsipareigoja teikti P. N. išlaikymą po 150 litų kas mėnesį iki jo pilnametystės.
A. N. įsipareigoja padengti iš savo asmeninių lėšų skolą kreditoriui – D. M. - viso 12 000 litų, dėl šios skolos ateityje nereikšdamas jokių pretenzijų A. N.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkino ieškovės A. N. apeliacinio skundo ir paliko nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovės A. N. valią sudaryti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį įrodo aplinkybės, jog A. N. ją pasirašė, prašė ją patvirtinti ir jokių pastabų dėl sutarties nepareiškė. Sutartis sudaryta šalims priimtinomis sąlygomis. Priimdamas sprendimą teismas užtikrino nepilnamečių vaikų interesus - vaikų gyvenamoji vieta nustatyta ir jų išlaikymas nustatytas pagal šalių susitarimą bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonę. Ieškovė sutiko išsikelti iš gyvenamojo namo, gaudama 20 500 Lt kompensaciją. Už tokią pinigų sumą ji galinti įsigyti kitą gyvenamąją patalpą, tuo užtikrindama savo ir vaikų interesus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį, bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, neatsižvelgė, kad taikos sutarties sąlygos nepagrįstai suteikia kitai šaliai perdėtą pranašumą. Viena iš pagrindinių sutarties sąlygų yra ta, kad nuosavybės teisės pripažinimas atsakovui į visą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio vertė pagal byloje esančius VĮ Registrų centro duomenis yra 55 148,18 Lt, o ieškovei už tenkančią turto dalį išmokama 20 500 Lt kompensacija, lėmė atsakovo perdėtą pranašumą, todėl vien tik dėl šios aplinkybės teismui pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama (CK 6.228 straipsnis). Teismas, pripažindamas A. N. nuosavybės teisę į visą nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgė, kad byloje nenustatyta tikroji nekilnojamojo turto rinkos vertė ir nukrypo nuo lygių dalių principo, neparinko optimaliausio turto padalijimo būdo, neatsižvelgė į šalių poreikius ir būtinybę apsaugoti ieškovės bei vaikų teisėtus interesus.
2. Turto padalijimo budo parinkimui teismas netaikė reikšmingos CK 3.127 straipsnio 3 dalies, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 12 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-3-1081/2003 J. J. v. S. J.) suformuluotą teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklę, kuri nustato kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, parenkant turto dalijimo būdą ir padalijant turtą natūra: nepilnamečių vaikų interesai, ieškovės sveikatos būklė, turtinė padėtis. Teismas neatsižvelgė į turto padalijimui labai svarbias šioje byloje aplinkybes: būtinybę apsaugoti vaikų naudojimosi gyvenamuoju namu teises ir galimybę padalyti gyvenamąjį namą. Teismas neįvertino tai, kad neužtikrinus nepilnamečiams vaikams gyvenamosios vietos bus pažeisti pagrindiniai vaikų išlaikymo principai, vaikai neturės gyvenimo sąlygų, kokių reikia jų tolimesniam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi (1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis). Teismas neįvertino, kad A. N. serga nepagydoma liga (medicininių dokumentų išraše nurodyta diagnozė - carcinoma), kurios gydymui reikalingos papildomos piniginės lėšos, o gaunamos pajamos yra minimalios. Kadangi šioje byloje šalių pateikta tvirtinti taikos sutartis prieštaravo imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, teismas patvirtinęs tokią santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pažeidė CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisės normas.
3. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje viena iš priežasčių sandoriui pripažinti negaliojančiu, yra sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, o kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo. Sunkiomis susidėjusiomis aplinkybėmis, įtakojusiomis ieškovės valią sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį būtina laikyti ieškovės ligą, atsakovo naudotą fizinį smurtą ir psichologinį spaudimą prieš ieškovę.
4. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių ir paaiškinimų apie atsakovo skolą D. M. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad ieškovė nuo 1996 metų su atsakovu neveda bendro ūkio, šeimyniniai santykiai yra nutrūkę, vaikams nuo 2000 metų liepos mėnesio priteisti alimentai. Taip pat nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė apie sudarytą paskolos sutartį, sužinojo tik teismo posėdžio metu. Tokiu būdu teismas nesiaiškinęs ir netyręs kokiems tikslams atsakovas buvo paėmęs ir kam panaudojęs paskolą, teismas pažeidė CPK 183 straipsnio normas.
5. Teismai neužtikrino nepilnamečių vaikų interesų, nors teismas, spręsdamas šeimos bylas, turi būti aktyvus, savo iniciatyva siekti išsiaiškinti ginčo esmę, padėti šalims įgyvendinti jų teises, nes tokiose bylose sprendžiamas ne tik privatus, bet ir viešo intereso apsaugos klausimas. Teismai, patvirtindami santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir nustatydami G. N. ir P. N. gyvenamąją vietą su motina A. N., kuri sutartimi įsipareigojo išsikelti su visa manta iš gyvenamojo namo, neįvertino motinos galimybės už gautą 20 500 Lt kompensaciją sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam doroviniam ir socialiniam vystymuisi (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnio 2 dalis.
6. Nustatydami nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su kiekvienu iš tėvų atskirai, teismai nesiaiškino šeimos aplinkos sąlygų, vaikų prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų, brolių ir sesers tarpusavio santykių, neįvertino, kad nuo gimimo visuomet visi trys vaikai gyveno kartu.
Atsakovas A. N. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir remiasi tuo, kad CK 6.983-6.985 straipsniai reglamentuoja, jog taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą ar kitus ginčytinus klausimus. Šioje byloje šalys priėjo kompromiso. Visos sutarties sąlygos nepažeidžia nei A. N., nei nepilnamečių vaikų interesų, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimas yra visiškai įvykdytas sumokėjus ieškovei 20 500 litų kompensaciją, o ieškovė iš ginčo pastatų išsikėlė. Taikos sutartis sudaryta geranoriškai, dalyvaujant šalių advokatams. Taikos sutarties sąlygos ieškovei buvo priimtinos. Už kompensaciją ieškovė galėjo įsigyti kitą tinkamą gyventi būstą. Be to, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai pateikė išvadą, kad sutartis neprieštarauja vaikų interesams.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Bylos šalys A. N. ir A. N. santuoką sudarė 1986 m. birželio 7 d., santuokoje gimė trys vaikai: G. N., gimusi 1987 m. liepos 15 d., N. N., gimęs 1990 m. rugsėjo 24 d., ir P. N., gimęs 1998 m. gruodžio 7 d. Ieškovė A. N. ieškiniu savo iniciatyva prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo A. N. kaltės. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme šalys pateikė taikos sutartį, kurioje numatytas santuokos nutraukimas bendru šalių sutikimu, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo tvarka.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ar nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniais pagrindais šioje byloje keliamas teisės normų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu taikymo.
Nutraukti santuoką sutuoktinių bendru sutikimu galima, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju sutuoktiniai, sutardami, kad jų santuoka iširo, ir norėdami pasinaudoti supaprastinta santuokos nutraukimo tvarka, privalo susitarti ir dėl teisinių jos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai sutarė, kad jų santuoka iširo, bet nesusitaria dėl santuokos nutraukimo padarinių, nutraukti santuokos šio straipsnio tvarka negalima.
CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagrindinė teismo funkcija nagrinėjant tokias bylas yra patikrinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinį. Taigi teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, privalo patikrinti, ar jos sąlygos teisėtos, t. y. ar jos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesų, ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių interesų. Jeigu tokios aplinkybės nustatomos, teismas sutarties negali tvirtinti. Sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygų kontrolė nustatyta, visų pirma, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Prieštaraujančiomis viešajai tvarkai laikytinos tokios sutarties sąlygos, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (pvz., kai sutarties sąlygomis panaikinama nepilnamečių vaikų teisė likti gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje). Vaikų interesus pažeidžiančiomis pripažintinos sutarties sąlygos, nustatančios akivaizdžiai per mažą, atsižvelgiant į išlaikymą mokančio tėvo ar motinos pajamas ir vaikų poreikius, išlaikymo dydį ir panašiai. Vieno iš sutuoktinių interesus pažeidžiančiomis laikytinos sąlygos, kurios riboja turtines ar asmenines neturtines sutuoktinio teises (pvz., sutuoktinių turtas, nesant teisinio pagrindo, padalijamas nelygiomis dalimis).
Pagrįstai kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo ir pan.), nesiaiškino, ar sutartis sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negali būti tvirtinama. Teismų priimti procesiniai sprendimai rodo, kad šie kasacinio skundo argumentai laikytini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, neatsižvelgė, kad taikos sutarties sąlygos nepagrįstai suteikia kitai šaliai perdėtą pranašumą. Atsakovui pripažinta nuosavybės teisė į visą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, kurio vertė pagal byloje esančius VĮ Registrų centro duomenis sudaro 55 148,18 Lt, o kasatorei už tenkančią turto dalį išmokama 20 500 Lt kompensacija. Sprendžiant dėl turto padalijimo būdo, neatsižvelgta į šioje byloje svarbias aplinkybes: būtinybę apsaugoti vaikų naudojimosi gyvenamuoju namu teises ir galimybę padalyti gyvenamąjį namą natūra. Sutartimi ir teismų priimtais sprendimais, kuriais patvirtinta šalių sudarytoji sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pažeistas pagrindinis vaikų teisių apsaugos principas – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios yra būtinos jų fiziniam protiniam ir socialiniam vystymuisi (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis). Sutartis dėl santuokinio turto padalijimo sudaryta, neatsižvelgiant į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, kurios numato, kad padalijant turtą ir nustatant kiekvieno iš sutuoktinių dalis, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, kiekvieno sutuoktinio sveikatos būklę ir turtinę padėtį, bei kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į minėtas ir kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto lygių dalių principo. Tuo tarpu bylą nagrinėję teismai, tvirtindami šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nesilaikė aptartų įstatymo nuostatų. Sutartyje išspręstas ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, į kurį gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnis). Bylos duomenimis išreikštas vaiko noras gyventi su tėvu, kuris dirba tolimųjų reisų vairuotoju, negali atitikti vaiko interesus, vaikų išskyrimas, nustatant jų gyvenamąją vietą atskirai su tėvu ir su motina, gali neigiamai veikti vaikų tarpusavio ryšius. Be to, tvirtinant šalių susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, liko neatskleistos aplinkybės dėl atsakovo skolinių įsipareigojimų. Dėl aptartų trūkumų teismų patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti laikoma teisėta (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys).
Nurodyta, kad nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl jos nutraukimo padarinių. Kasaciniame skunde kasatorė nurodo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymui įtakos turėjo tai, kad bylos nagrinėjimo metu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo metu buvo veikiama sutuoktinio naudojamo fizinio smurto ir nuolatinio psichologinio spaudimo, būdama streso būsenoje, būdama sunkios sveikatos būklės ir neturėdama derybų patirties. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina šalių sudarytas sutarties turinys, duomenys dėl atsakovo smurto naudojimo prieš vaikus ir ieškovę, sveikatos pažymėjimas ir kt (b. l. 174, 202–204).
Teismas negali tvirtinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kai jos sąlygos neatitinka įstatymų reikalavimų ir nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, remiantis CK 3.51–3.54 straipsnių nuostatomis. Tokiu atveju teismas turi palikti pareiškimą nenagrinėtą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, o bet kuris sutuoktinis gali reikšti ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.55–3.60 straipsnius. Ieškovė šioje byloje yra pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį.
Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo teismų priimti sprendimai naikinami ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui spręsti dėl santuokos nutraukimo ne bendru sutikimu, o vieno sutuoktinio prašymu (CK 3.49 straipsnio 2 dalis) ir išnagrinėti tas nustatytinas faktines aplinkybes, kurias teismas turi nustatyti nutraukdamas santuoką (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 3.59 straipsnis, CPK 360 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 straipsniu,
n u t a r i a :
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Marijampolės rajono apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Janina Januškienė
Antanas Simniškis
