Civilinė byla Nr.3K-3-416/2006
Procesinio sprendimo kategorija 124.4 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Broniaus Pupkovo,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Neris“ ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Prioritetas“ kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo BAB „Neris“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, UAB „Neries verslas“ ir UAB „Prioritetas“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas bankrutuojanti AB „Neris“ nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gegužės 15 d. nutartimi AB „Neris“ buvo iškelta bankroto byla ir visas bendrovės turtas pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą 2002 m. gegužės 15 d. duomenimis, bei dokumentai perduoti AB „Neris“ bankroto administratoriui, kuriuo ta pačia nutartimi buvo paskirta UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ įgaliotas asmuo I. J. Susipažinus su dokumentais, paaiškėjo, kad AB „Neris“ 2002 m. birželio 1 d. balanse ir 2002 m. birželio 28 d. AB „Neris“ materialiųjų vertybių priėmimo-pardavimo akte įrašyti geležinkelio privažiuojamieji keliai Nr. 46, 47, 48, 50 ir 51 nėra užregistruoti Valstybės įmonėje registrų centras. Besiaiškinant paaiškėjo, kad AB „Neris“, 1962 metais pasistačiusi šiuos geležinkelio kelius, jų neinventorizavo ir nekilnojamojo turto registro įstaigoje neįregistravo. Pareiškėjo teigimu, jis nurodytus geležinkelio privažiuojamuosius kelius sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savus, valdė daugiau kaip 10 metų, t. y. nuo 1962 metų, ką patvirtina prie pareiškimo pridėti dokumentai (AB „Lietuvos geležinkeliai“ infrastruktūros direktoriaus 2003 m. lapkričio 28 d. raštas, Naujosios Vilnios geležinkelio stoties kelių planas, AB „Neris“ 2002 m. birželio 1 d. balansas ir 2002 m. birželio 28 d. AB „Neris“ materialiųjų vertybių priėmimo-perdavimo aktas), todėl CK 4.68-4.71 straipsnių pagrindu nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktas nustatytinas teismo tvarka. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jokių ginčų dėl minėtų geležinkelio kelių nei teisme, nei kitose valstybinėse institucijose nebuvo kilę, AB „Neris“ valdymas nuo 1962 m., t. y. nuo geležinkelio kelių pastatymo momento, nebuvo ginčijamas. Pareiškėjas prašė teismo nustatyti faktą, kad AB „Neris“ pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į geležinkelio privažiuojamuosius kelius Nr. 46, 47, 48, 50 ir 51, esančius (duomenys neskelbtini).
Vilniaus miesto ketvirtasis apylinkės teismas 2004 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjo BAB „Neris“ pareiškimą patenkino ir nustatė faktą, kad AB „Neris“ įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektą – geležinkelio privažiuojamuosius kelius Nr. 46, 47, 48, 50, 51, esančius (duomenys neskelbtini).
2005 m. kovo 2 d. pareiškėjas UAB „Neries verslas“ pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktuose numatytais pagrindais, taip pat prašė panaikinti Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 5 d. sprendimą ir 2004 m. birželio 30 d. nutartį, kuriais buvo nustatytas faktas, kad AB „Neris“ pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – geležinkelio privažiuojamuosius kelius Nr. 46, 47, 48, 50, 51, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nebuvo pranešta CPK 532 straipsnyje nustatyta tvarka, kas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas; teismas, nustatydamas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu faktą, netinkamai taikė materialinės teisės normas; teismas išnagrinėjo bylą neįtraukęs į ją visų suinteresuotų asmenų, taip pat ir UAB „Neries verslas“.
Vilniaus miesto ketvirtasis apylinkės teismas 2005 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Neries verslas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Neries verslas“ atskirąjį skundą, 2005 m. birželio 15 d. nutartimi Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartį panaikino, atnaujino procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjo BAB „Neris“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir perdavė bylą nagrinėti iš esmės Vilniaus miesto ketvirtajam apylinkės teismui.
Vilniaus miesto ketvirtasis apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, 2005 m. liepos 7 d. nutartimi įtraukė dalyvauti joje suinteresuotais asmenimis UAB „Neries verslas“, UAB „Prioritetas“ ir UAB „Bankroto administravimo paslaugos“.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto ketvirtasis apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Neries verslas“ prašymą patenkino. Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 5 d. sprendimą ir 2004 m. birželio 30 d. nutartį, kuriais buvo nustatytas faktas, kad AB „Neris“ pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – geležinkelio privažiuojamuosius kelius Nr. 46, 47, 48, 50, 51, esančius (duomenys neskelbtini), panaikino ir pareiškėjo BAB „Neris“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės į nurodytus geležinkelio kelius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetė. Teismas konstatavo, kad, AB „Neris“ 2002 m. birželio 28 d. materialiųjų vertybių priėmimo-perdavimo aktu perdavus iš savo balanso pareiškime nurodytus geležinkelio privažiuojamuosius kelius bankroto administratoriui, šio nekilnojamojo turto valdymas perėjo kitam asmeniui ir nelaikytinas nepertraukiamu, todėl taikyti įgyjamosios senaties institutą nėra teisinio pagrindo (CK 4.68-4.71 straipsniai). Nustatęs, kad pareiškėjo minimi geležinkelio keliai nebuvo inventorizuoti ir nustatyta tvarka įregistruoti, teismas sprendė, kad AB „Neris“ nesiėmus priemonių šiam turtui ir teisėms į jį įteisinti, tinkamai nesuformavus objekto kaip savarankiško nekilnojamojo daikto (LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 16 straipsnis), ir jo neįregistravus (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), bendrovei gali būti pripažinta nuosavybės teisė tik į panaudotas medžiagas, o ne į patį daiktą (CK 4.253 straipsnio 1 dalis). Nustatęs, kad pareiškime nurodyti geležinkelio privažiuojamieji keliai nebuvo laiku remontuojami ir tinkamai prižiūrimi, dėl ko jų būklė buvo nepatenkinama, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir pareiškėjo argumentus, kad šiuos kelius jis valdė sąžiningai, kaip savo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą, pareiškėjo BAB „Neris“ ir suinteresuoto asmens UAB „Prioritetas“ apeliacinius skundus atmetė. Teisėjų kolegija nurodė, kad įgyjamosios senaties institutas gali būti taikomas tik tam asmeniui, kuris sąžiningai įgijo ir valdo ne savą, bet svetimą daiktą. Tuo tarpu pareiškėjas tiek pareiškimuose teismui, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė ir įrodinėjo, jog nurodytus geležinkelio privažiuojamuosius kelius dar 1962 m. pastatė (t. y. sukūrė) tuometinė gamykla „Neris“, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tokiu atveju, jeigu statytojas – gamykla „Neris“, kurios teisių perėmėjas yra pareiškėjas, statybos ir vėlesnio eksploatavimo metu būtų laikęsis įstatymuose nustatytos statinių statybos bei jos įregistravimo tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Tuo tarpu daiktas, sukurtas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu. Nekilnojamieji daiktai yra registruotini daiktai, be to, jie privalo būti suformuoti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.253 straipsnio 1 dalis). Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, neatlikęs LR nekilnojamojo turto registro įstatyme numatytų veiksmų, negalėjo įgyti nuosavybės teisės į minimus geležinkelio privažiuojamuosius kelius, nepriklausomai nuo to, kaip ilgai juos valdė, ir nepaisant to, kad valdymas nebuvo ginčijamas. Kolegija konstatavo, kad pareiškėjas visą tą laiką valdė savo daiktą, kuris tik nebuvo tinkamai suformuotas ir įregistruotas, tačiau dėl to netapo svetimu, o tiesiog pats, kaip nekilnojamasis daiktas, teisine prasme neegzistavo. Kolegijos nuomone, negalima pripažinti nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu į daiktą, kuris nėra nuosavybės teisės objektas. Pareiškėjo daiktinė teisė šiuo atveju gali būti realizuojama tik teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. suformuojant daiktą pagal LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymą ir įregistruojant jį LR nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Atmesdama suinteresuoto asmens UAB „Prioritetas“ apeliacinio skundo argumentą, kad UAB „Neries verslas“ pareiškime dėl proceso atnaujinimo nenurodė, o teismas 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendime nenustatė jokių naujų aplinkybių, galinčių turėti įtakos Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 5 d. sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija pažymėjo, kad procesas šioje byloje buvo atnaujintas ne dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, o dėl teisės taikymo klaidos, todėl, nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš esmės vertino, ar yra teisinis pagrindas pareiškėjo prašomam faktui nustatyti.
III. Kasacinių skundų dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinius skundus argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas BAB „Neris“ prašo Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjas valdė ne svetimą, o savo daiktą, netinkamai aiškino „svetimo daikto“ sąvoką. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas nebūti daikto savininku savaime nereiškia reikalavimo, kad daiktas turi būti svetimas. Priešingu atveju tektų įrodyti, kad daiktas yra svetimas, t.y. priklauso kitam asmeniui, tačiau, esant tokių įrodymų, įgyjamosios senaties institutas apskritai negalėtų būti taikomas (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Dėl to teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, iš esmės patvirtinančius, kad pareiškėjas valdė geležinkelio privažiuojamuosius kelius kaip savus, nepagrįstai įvertino juos kaip įrodymus, patvirtinančius, jog pareiškėjas valdė savo daiktą.
2. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė nekilnojamojo daikto suformavimą ir jo įregistravimą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 4.47 straipsnio 4 punkto, 4.253 straipsnio 1 dalies nuostatas), todėl nepagrįstai sprendė, kad geležinkelio privažiuojamųjų kelių nesuformavimas ir jų neįregistravimas įstatymų nustatyta tvarka yra ta aplinkybė, dėl kurios pareiškėjo prašymas pripažinti nuosavybės teisės įgijimą į šį daiktą įgyjamosios senaties būdu negali būti tenkinamas. Byloje nebuvo nustatyta, kad geležinkelio privažiuojamuosius kelius pastatė pats pareiškėjas, todėl CK 4.47 straipsnio 4 punktas, numatantis naujo daikto pagaminimą kaip vieną iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, šiuo atveju negalėjo būti taikomas. Nuosavybės teisei į minėtus geležinkelio privažiuojamuosius kelius įregistruoti pareiškėjas BAB „Neris“ turėtų pateikti įrodymus, jog būtent jis yra šio daikto savininkas (CK 4.253 straipsnio 1 dalis, LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis ir 23 straipsnio 1 dalis), tačiau būtent todėl, kad tokių įrodymų neturi, jis ir kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį į šiuos kelius pripažinimo. Dėl to ta aplinkybė, kad geležinkelio privažiuojamieji keliai nebuvo užregistruoti VĮ Registrų centras, negali būti vertinama kaip pagrindas pareiškėjo prašymui atmesti.
Suinteresuotas asmuo UAB „Prioritetas“ prašo Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 5 d. sprendimą bei 2004 m. birželio 30 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai, nesiaiškindami ir nenurodydami, kokią įtaką Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 5 d. sprendimo ir 2004 m. birželio 30 d. nutarties teisėtumui ir pagrįstumui turėjo pagrindai (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktai), kuriais remdamasis Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 15 d. nutartimi atnaujino procesą šioje byloje, o iš naujo įvertindami byloje esamus ir anksčiau pirmosios instancijos teismo 2004 m. balandžio 5 d. sprendime įvertintus įrodymus, atliko aukštesnės (apeliacinės, kasacinės) instancijos teismo funkcijas ir tuo pažeidė bylų nagrinėjimą atnaujintame procese reglamentuojančias CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos bei viršijo savo kompetenciją. Byloje esančius įrodymus ir bylos aplinkybes įvertinę neatsižvelgdami į proceso atnaujinimo pagrindus, teismai taip pat pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojantį CPK 185 straipsnį, o teismų išvada, kad geležinkelio privažiuojamieji keliai nebuvo įregistruoti VĮ Registrų centras, prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
2. Bylą nagrinėję teismai, neišsprendę suinteresuoto asmens UAB „Prioritetas“, kaip sąžiningo geležinkelio privažiuojamųjų kelių įgijėjo, teisių ir pareigų klausimo, pažeidė CPK 270 straipsnio 5 dalies 4 punkte teismų sprendimams (nutartims) keliamus reikalavimus.
3. Bylą nagrinėję teismai tinkamai nemotyvavo priimtų procesinių sprendimų ir tuo pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies bei 331 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie suinteresuoto asmens UAB „Prioritetas“ kasacinio skundo pareiškėjas BAB „Neris“ nurodo, kad su suinteresuoto asmens kasaciniu skundu iš esmės sutinka.
Atsiliepimu į kasacinius skundus suinteresuotas asmuo UAB „Neries verslas“ prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas pats pripažino, jog valdė ne svetimą, o savą daiktą, tik sukūrė jį nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, dėl ko negalėjo atlikti LR nekilnojamojo turto registro įstatyme numatytų veiksmų, būtinų nuosavybės teisei į geležinkelio privažiuojamuosius kelius įteisinti. Pareiškėjas, įrodęs savo nuosavybės teisę į minimą nekilnojamąjį turtą, gali atlikti atitinkamus įstatymuose numatytus veiksmus ir įregistruoti jo nuosavybę LR nekilnojamojo turo registro įstatyme nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo UAB „Neries verslas“ taip pat nurodo, jog ginčija pareiškėjo nuosavybės teisę į geležinkelio privažiuojamuosius kelius, nes būtent jis daugiausia prisidėjo šių kelių pastatymo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
2002 m. birželio 28 d. AB „Neris“ iš savo balanso perdavė bankroto administratoriui pagal priėmimo-perdavimo aktą visą savo turtą, taip pat ir geležinkelio privažiuojamuosius kelius Nr. 46, 47, 48, 50 ir 51, esančius (duomenys neskelbtini). Šiuos geležinkelio kelius 1962 metais pastatė tuometinė gamykla „Neris“, kurios teisių perėmėjas yra pareiškėjas. Minėti geležinkelio privažiuojamieji keliai pagal LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymą nebuvo inventorizuoti ir nekilnojamojo turto registro įstaigoje LR nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka nebuvo įregistruoti.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad pagal įstatymą kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus. Tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.
Suinteresuoto asmens UAB „Prioritetas“ kasacinis skundas iš dalies tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 370 straipsnio 4 dalis), nes padaryti esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 360 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 15 d. nutartimi, tenkindama UAB „Neries verslas“ atskirąjį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atmestas šios bendrovės prašymas dėl proceso atnaujinimo, atnaujino procesą ir perdavė bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Nutarties motyvuose teismas nurodė tris proceso atnaujinimo pagrindus (CPK 370 straipsnio 3 dalis), o būtent: 1) nagrinėdamas bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, teismas pažeidė CPK 532 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą paskelbti spaudoje pranešimą apie bylos nagrinėjimą, nurodant jame šio straipsnio 2 dalyje išvardintus duomenis (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), 2) teismas, tenkindamas BAB „Neris“ prašymą nedalyvaujant byloje pareiškėjui UAB „Neries verslas“, nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir 3) naujai paaiškėjusia aplinkybe turi būti laikoma ta aplinkybė, kad BAB „Neris“ valdymas nebuvo nepertraukiamas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atnaujinus procesą, pirmosios instancijos teismas apie bylos nagrinėjimą paskelbė spaudoje ir įvykdė visus CPK 532 straipsnyje keliamus reikalavimus bei tuo pačiu pašalino CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas UAB „Neries verslas“ buvo įtrauktas į šią bylą suinteresuotu asmeniu ir dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose.
CPK 370 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Šioje stadijoje byla nagrinėjama pakartotinai ir turi būti tikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas pagal CPK nustatytas bendrąsias bylos nagrinėjimo taisykles. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą pakartotinai nagrinėję teismai nesvarstė, ar pareiškėjo nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad geležinkelio kelių valdymas nebuvo nepertraukiamas, nes AB „Neris“, iškėlus jai bankroto bylą, visą turtą iš savo balanso perdavė bankroto administratoriui, atskleidžia priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo BAB „Neris“ buvo pripažinta nuosavybės teisė į geležinkelio kelius, ydingumą – jo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas turėtų būti aiškintinas ir taikytinas kartu su CPK 365 straipsnio 1 dalimi, t. y. būtina nustatyti, ar priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) pažeidžia pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus. Teismai šio reikalavimo neįvykdė.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad padaryti aukščiau minėtų procesinės teisės normų pažeidimai, turintys esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, turėjo įtakos neteisėto sprendimo ir nutarties priėmimui, todėl yra pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Panaikinus bylą nagrinėjusių teismų priimtus procesinius sprendimus dėl padarytų esminių procesinės teisės normų pažeidimų ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kiti kasacinių skundų argumentai tapo teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas Žeimys
Virgilijus Grabinskas
Bronius Pupkovas
