Dėl neturtinės žalos priteisimo

Administracinė byla Nr. I1-1631-872/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00730-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M.skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

nustatė:

1. Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, LKT), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. rugsėjo 19 d. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (iki 2022 m gruodžio 31 d. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) gyvenamojoje patalpoje buvo netinkamas plotas, įrengtas vienas dušas ir viena skalbimo mažina bei neužtikrintas privatumas kalbant taksofonu. Pareiškėjo pokalbius galėjo girdėti ir klausytis pareigūnai. Taip pat pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2024 m. balandžio 22 d. pareiškėjas taip pat buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, t. y.: kalbant taksofonu nebuvo užtikrintas jo privatumas, jo pokalbius galėjo girdėti ir klausytis pareigūnai bei kiti nuteistieji, dušo patalpose nebuvo įrengtos pertvaros ar užuolaidos. Taip pat kamerose nėra įrengta pagalbos iškvietimo sistema, todėl pareiškėjui prireikus pagalbos jis jos tiesiog negalėtų išsikviesti. Dėl šių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė diskriminavimą, diskomfortą.

3. Tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą. Tarnyba atsiliepime nurodo, kad:

3.1. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 2 būrio 3 patalpą, kurios plotas yra 66,68 kv. m. ir yra 21 miegama vieta. Atsižvelgiant į Įsakymo Nr. V-31 2.1 papunkčio nuostatas, pareiškėjui Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2 būrio 3 patalpoje teko 3.17 kv. m. ploto. LKT Turto valdymo skyriaus 2024 m. gegužės 10 d. pažyma Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) pridedama.

3.2. Pareiškėjui paskirtoje gyvenamojoje patalpoje buvo 1 dušo sietelis, 6 praustuvės ir 2 kojų plautuvės. Pareiškėjas šiomis patalpomis galėjo pasinaudoti jam tinkamu laiku, atsižvelgiant į tai nesutinkamam su pareiškėju, kad negalėjo tinkamai pasinaudoti dušu. HN 134:2015 40 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Nagrinėjamu atveju, ginčui aktualiu laikotarpiu nuteistieji savo asmeninius drabužius galėjo išsiskalbti (naudojant nuosavas skalbimo priemones) būriuose įrengtomis skalbimo mašinomis. Skalbimo mašinų įrengimo nuteistiesiems skaičiaus asmenims teisės aktai nenumato.

3.3. Vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 12.11 p. priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema įrengiama kamerose, kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose. Tuo tarpu, bendrabučio tipo patalpose pareigūnų iškvietimo sistemos (mygtukų) įrengimas nėra numatytas.

3.4. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus dušinėse ginčo laikotarpiu pertvaros iki 2022 m. spalio 14 d. nebuvo įrengtos, kadangi tokios prievolės laisvės atėmimo vietų įstaigai teisės aktai nenumatė. Nuo 2022 m. spalio 14 d. Trečiojo sektoriaus dušinėse pertvaros buvo įrengtos. Taigi, dušu be pertvarų pareiškėjas naudojosi sąlyginai trumpu laikotarpiu nuo 2022-09-19 iki 2022-10-14. Taigi, 14 ir 18 būrių dušų galvutės visą nuteistojo kalinimo laikotarpį buvo atskirtos pertvaromis su įrengtomis dušo užuolaidomis. Nuo 2022 metų pabaigos 14 ir 18 būriai buvo perkelti į naujai įrengtas modulines patalpas, kur gyvenantys nuteistieji galėjo naudotis gyvenamosios patalpos sanitariniame mazge įrengtu 1 tualetu, 1 kriaukle ir 1 dušu.

3.5. Teisės aktai nenumato, kad skambinimo metu privaloma visiškai užtikrinti pokalbio privatumą ir konfidencialumą, įrengiant visiškai uždaras kabinas, priešingai, kaip matyti iš pateiktų teisės normų, pareigūnai privalo kontroliuoti suimtųjų ir nuteistųjų pokalbius, o šių pareigų atlikimui turi būti sudaromos tinkamos sąlygos. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnai, kontroliuojantys ir vykdantys suimtųjų (nuteistųjų) telefoninius pokalbius, nesiklauso suimtųjų (nuteistųjų) telefoninių pokalbių su jų artimaisiais ir griežtai vadovaujasi nustatytų teisės aktų nuostatomis ir veikė teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

4. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

5. Pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. rugsėjo 19 d. buvo kalinamas Pravieniškių 2-ajame kalėjime; nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2024 m. balandžio 22 d. Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Pareiškėjo teigimu Pravieniškių kalėjime buvo netinkamos sąlygos, t. y:. kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas gyvenamasis plotas ir įrengtas tik vienas dušas ir viena skalbimo mažina; nebuvo užtikrinamas privatumas duše; nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis telefonu ir nebuvo užtikrinamas naudojimasis telefono skambučiais; kamerose neįrengta pagalbos iškvietimo sistema (mygtukai). Pareiškėjas teigia, jog patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir diskomfortą.

6. Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

7. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad ginčo laikotarpiu įkalinimo patalpose nebuvo užtikrintas tinkamas gyvenamasis plotas.

7.1. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. V-317 (toliau – ir Įsakymas) numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose; 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose; 4,1 kv. m – Kauno tardymo izoliatoriuje laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose (išskyrus neįgaliuosius, kuriems skiriama 5 kv. m) (2 p.).

7.2. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2024 m. gegužės 10 d. pažymos Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), pareiškėjas Pravieniškių kalėjime visu ginčo laikotarpiu buvo kalinamas bendrabučių tipo patalpose. Pažymoje nurodyta, kokią dieną, kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas, kas leidžia detalizuoti jam tenkantį plotą. Taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 2 būrio 3 patalpą, kurios plotas yra 66,68 kv. m. ir yra 21 miegama vieta. Atsižvelgiant į Įsakymo 2.1 papunkčio nuostatas, pareiškėjui Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2 būrio 3 patalpoje teko 3.17 kv. m. ploto.

7.3. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymuose nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMzUxLTYyNC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1351-624/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1351-624/2017">A-1351-624/2017</a>, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03MDItNzU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-702-756/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-702-756/2017">A-702-756/2017</a>). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

7.4. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas visu aptariamu laikotarpiu buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3.17 kv. m. ploto (pareiškėjas Šiaulių kalėjime ginčo laikotarpiu buvo kalinamas bendrabučių tipo patalpose). Lietuvos kalėjimų tarnybos administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,1 kv. m patalpos ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

8. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo užtikrinamas tinkamas naudojimasis telefonu.

8.1. Vertinant privatumo užtikrinimą, skambinant telefonu, kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų, taksofonai įrengti per atstumą vienas nuo kito, nurodoma, jog atstumas yra 1,13 – 1,23 m, taksofonai turi šonines sieneles pokalbio privatumui užtikrinti. Viename aukšte netoli vieno iš taksofonų yra pareigūnui skirtas stalas, kuris nuo kito taksofono atskirtas spintele, kituose aukštuose stalų pareigūnams nėra. Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 14 straipsnis numato, kad suimtieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu nėra priimtas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas apriboti suimtojo teisę paskambinti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. LR-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintos „Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės“ reglamentuoja ir asmenų, esančių kalėjime, skambinimo telefonu tvarką. Šių taisyklių 80 straipsnis numato, kad suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis surinko asmens, kuriam leidžiama skambinti, telefono numerį. Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį. Nė vienas iš aukščiau paminėtų teisės aktų, nei kiti teisės aktai nenumato, kad skambinimo metu privaloma visiškai užtikrinti pokalbio privatumą ir konfidencialumą, įrengiant visiškai uždaras kabinas, priešingai, kaip matyti iš pateiktų teisės normų, pareigūnai privalo kontroliuoti suimtųjų ir nuteistųjų pokalbius, o šių pareigų atlikimui turi būti sudaromos tinkamos sąlygos. Šiuo atveju, įvertinus taksofonų įrengimą, matyti, kad pakankamas privatumas, įrengiant šonines sieneles, bei esant pakankamam atstumui tarp taksofonų, yra užtikrintas. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodo konkretaus pažeidimo, kad kas nors aiškiai būtų klausęsis jo pokalbių, tik nurodo, kad tokia galimybė buvo, skundų dėl to buvimo Pravieniškių kalėjime metu neteikė, tad šis argumentas atmestinas.

9. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina taip pat iš to, jog dušai įrengti netinkamai bei nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas prausiantis.

9.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) dušų kabinų įrengimas numatytas tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse reikalavimai dėl dušų kabinų įrengimo nuteistųjų būriuose įrengtoms maudymosi vietoms – nenumatyti. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo patvirtinto“ 1.1 punktu patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, įsigaliojusių nuo 2023 m. sausio 1 d. 24.5 punkte numatyta, kad nuteistieji išleidžiami į dušą ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiose teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpose įrengti pertvaras.

9.2. Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Tačiau LVAT teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00NTUyLTU3NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-4552-575/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-4552-575/2018">A-4552-575/2018</a>, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xOTQ2LTUyNS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1946-525/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1946-525/2019">A-1946-525/2019</a>, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMDY3LTY2Mi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3067-662/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3067-662/2019">A-3067-662/2019</a>). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09).

9.3. Naujausioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMjI3LTYyNC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1227-624/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1227-624/2020">A-1227-624/2020</a>, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNjc0LTYyNC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1674-624/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1674-624/2020">A-1674-624/2020</a>, 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtNDM2LTQ2My8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-436-463/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-436-463/2023">TA-436-463/2023</a>).

9.4. Atsakovė patvirtina, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus dušinėse ginčo laikotarpiu pertvaros iki 2022 m. spalio 14 d. nebuvo įrengtos, kadangi tokios prievolės laisvės atėmimo vietų įstaigai teisės aktai nenumatė. Nuo 2022 m. spalio 14 d. Trečiojo sektoriaus dušinėse pertvaros buvo įrengtos. Taigi, dušu be pertvarų pareiškėjas naudojosi sąlyginai trumpu laikotarpiu nuo 2022-09-19 iki 2022-10-14. Darytina išvada, kad pareiškėjas nurodė aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti pareiškėjo privatumo pažeidimą naudojantis dušu, kadangi atsakovė patvirtina, jog dušu be pertvarų pareiškėjas naudojosi nuo 2022-09-19 iki 2022-10-14. Vadovaujantis minėta LVAT praktika pripažintina, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeistas vieną mėnesį, kadangi pertvaros šiuo laikotarpiu nebuvo įrengtos.

10. Dėl darbužių skalbimo ir pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimo.

10.1. HN 134:2015 40 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

10.2. Byloje nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas savo asmeninius drabužius galėjo išsiskalbti (naudojant nuosavas skalbimo priemones) būriuose įrengtomis skalbimo mašinomis. Taigi, sutiktina su atsakove, kad skalbimo mašinų įrengimo nuteistiesiems skaičiaus asmenims teisės aktai nenumato, todėl pareiškėjo argumentai dėl skalbimo mašinų laikytini deklaratyviais.

10.3. HN 134:2015 numatyta, kad Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (HN 134:2015 12 p.).

10.4. Vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 12.11 p. priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema įrengiama kamerose, kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose.

10.5. Tesimo vertinimu, pareiškėjas skunde deklaratyviai nurodė, kad neveikė pareigūnų iškvietimo sistema, tačiau nesiejo šios aplinkybės su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimo pareiškėjui būtų kilę kokie nors padariniai, todėl nesant tokių duomenų, atsakovės atsakomybė šiame kontekste negalima. Taigi, teisės aktuose bendrabučio tipo patalpose pareigūnų iškvietimo sistemos (mygtukų) įrengimas nėra numatytas, todėl ir šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

11. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl skunde išdėstytų aplinkybių patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir diskomfortą.

11.1. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, atsakovo atstovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą.

Pareiškėjas prašo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, ši suma nėra proporcinga, ji neatitinka pažeidimų pobūdžio, nagrinėjamu atveju nenustatytos neigiamos pasekmės pareiškėjo sveikatai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistos jo teisės dėl privatumo naudojantis dušu bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 100 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė