Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-8801-1102/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00576-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 10.1; 10.6; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Panevėžys

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės ir Eglės Mauricės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento 2025 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 25S7044 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nutrauktas pareiškėjo prašymo Nr. 2304-PIL ATK-0162 dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas. Pareiškėjas savo poziciją grindė teisės aktų nuostatomis, tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1. Pareiškėjas 2023 m. liepos 25 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybe?s atkūrimo. Kartu su prašymu pateikė ir jo priedus, tad laikytina, kad jo prašymas ir dokumentai pateikti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio ir 38 straipsnio 3 dalies nustatytais pagrindais ir tvarka.

1.2. Pareiškėjui per Lietuvos migracijos informacine? sistema? MIGRIS (toliau – ir MIGRIS) 2023 m. lapkričio 28 d. buvo išsiųstas raštas pateikti papildomus dokumentus ir patikslinti duomenis. Buvo raštu informuotas, kad prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybe?s atkūrimo nagrinėjimas sustabdomas, o jeigu per metus laiko nuo rašto išsiuntimo nebus pateikti papildomi dokumentai, prašymo nagrinėjimas bus nutrauktas.

1.3. Negalėdamas šių dokumentų pateikti per MIGRIS, juos išsiuntė elektroniniu paštu: <[email protected]>, laiško temoje nurodė: „Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Nr. 2304-PIL ATK-0162“. Nusiųsti dokumentai užregistruoti. Be to, (duomenys neskelbtini) gyvenanti jo teta I. T. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ypatingąjį archyvą. Parengta pažyma buvo atsiųsta tiesiogiai atsakovui. Užklausimas buvo adresuotas Lietuvoje gyvenančiai jo tetai, kadangi nebuvo žinoma, ar pažyma fiziškai bus siunčiama paštu, ar elektroniniu būdu tiesiogiai Migracijos departamentui.

1.4. Pareiškėjas kreipdamasis į atsakovą dėl Lietuvos Respublikos pilietybe?s atkūrimo, užpildė klausimyną, pateikė visus turimus dokumentus, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) ir Pilietybės įstatyme. Pareiškėjas laiko, kad yra pateikęs visus reikalingus ir atsakovo nurodytus dokumentus. Todėl mano, kad Sprendimas priimtas visapusiškai nesusipažinus su situacija ir turi būti panaikintas.

2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė teisės aktų nuostatomis, tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėjas 2023 m. liepos 25 d. pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. 2023 m. lapkričio 28 d. pareiškėjui per MIGRIS buvo išsiųstas raštas pateikti papildomus dokumentus ir patikslinti duomenis apie jo prosenelės P. R., gim. (duomenys neskelbtini): 1) iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalis, 2) anketinius duomenis: gimimo datos iš,, (duomenys neskelbtini)“ į,, (duomenys neskelbtini)“, tėvavardžio iš,,P.“ į,,K. (K.)“ ir, galimai, gimimo vietovės iš,, (duomenys neskelbtini)“ į,, (duomenys neskelbtini)“ keitimą (nesutapimą) patvirtinančius dokumentus, nes pateiktoje pažymoje apie P. R. gimimą, nurodyta, jog P. ir O. iki santuokos J. R. duktė vardu P.J., gimė (duomenys neskelbtini), o pateiktame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rašte nurodyta, jog:,,P. R. (dukra K.), gim. (duomenys neskelbtini) <...>.“ Santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), įraše taip pat nurodyta, jog P. R., gim. (duomenys neskelbtini), K. duktė.

2.2. Pareiškėjas per nustatytą laiką prašomų dokumentų nepateikė, todėl Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nutraukė pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą.

2.3. Pareiškėjo su prašymu pateikti dokumentai buvo įvertinti, tačiau jie nepatvirtino, kad jo prosenelė P. R., gim. (duomenys neskelbtini), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Taip pat pareiškėjo buvo prašoma pateikti dokumentus, patvirtinančius anketinių duomenų keitimą, nes prie jo su prašymu pridėtuose dokumentuose nesutampa jo prosenelės gimimo data, tėvo vardas ir galimai gimimo vietovė.

2.4. Pareiškėjo skunde nurodomas dokumentas (2024 m. vasario 12 d. Lietuvos ypatingojo archyvo pažyma – atsakovo pastebėjimu, Sprendime nurodyta per klaidą data 2024 m. vasario 8 d.)), išsiųstas elektroniniu paštu: [email protected], priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertintas ir konstatuota, kad minėtoje pažymoje nėra duomenų (informacijos), kurių pareiškėjo buvo paprašyta papildomai pateikti 2023 m. lapkričio 28 d. Migracijos departamento raštu, t. y., kad jo prosenelė turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir duomenų apie aukščiau nurodytus nesutapimus dokumentuose. Pareiškėjas kitų dokumentų, kurie patvirtintų, jog jo prosenelė turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir dokumentų dėl nesutampančių anketinių duomenų nepateikė. Todėl pareiškėjo skundo argumentai turėtų būti vertinami kaip deklaratyvūs. Atsakovo nuomone, priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas

konstatuoja:

Skundas atmestinas

3. Byloje ginčas kilo dėl to, ar Migracijos departamentas pareiškėjo V. T. atžvilgiu pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą 2025 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 25S7044. Sprendime nurodoma, kad nuspręsta nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą, nes asmuo per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikė prašomos informacijos ar dokumentų. Sprendimas priimtas vadovaujantis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu.

4. Iš šalių į bylą pateiktų dokumentų nustatyta:

4.1. Pareiškėjas V. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietis (pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini)).

4.2. Pareiškėjo per MIGRIS pateiktame 2023 m. balandžio 13 d. prašyme dėl pilietybės Nr. 2304-PIL ATK-0162, nurodyta, kad pareiškėjas gimė ir gyvena (duomenys neskelbtini). Grafoje prie Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo duomenų nurodyta, kad yra ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. asmens palikuonis. Trėmimo data ir vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjo jo prosenelė. Teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio pažymėjimo neturi. Prosenelės vardas, pavardė – P. R. (M.), gim. (duomenys neskelbtini).

4.3. Pareiškėjui atsiųstame 2023 m. gegužės 15 d. MIGRIS pranešime „Dėl įkeltų dokumentų“ nurodoma, kad peržiūrėjus dokumentus nustatyti trūkumai, kuriuos pareiškėjas turi pašalinti. Paaiškinta, kaip turi būti pateikiami dokumentai.

4.4. Pareiškėjui atsiųstame 2023 m. liepos 20 d. MIGRIS pranešime „Dėl prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Nr. 2304-PIL ATK-0162, tikslinimo“ nurodoma, kad peržiūrėjus dokumentus nustatyti trūkumai, kuriuos pareiškėjas turi pašalinti. Paaiškinta, kaip turi būti pateikiami dokumentai. Nurodyta pateikti pareiškėjo senelės ir mamos santuokos liudijimų vertimus į lietuvių kalbą. Išaiškintos Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies 1-5 punktų nuostatos dėl to, kokie dokumentai patvirtina, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę.

4.5. Pareiškėjui atsiųstame 2023 m. lapkričio 28 d. MIGRIS pranešime „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ nurodoma, kad prie pateikto prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo prosenelės P. R., gim. (duomenys neskelbtini): 1) iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, kurie nurodyti Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse; 2) anketinių duomenų: gimimo datos iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“, tėvavardžio iš „P.“ į „K. (K.)“ ir, galimai, gimimo vietovės iš (duomenys neskelbtini) keitimą (nesutapimą) patvirtinančius dokumentus, nes pateiktoje pažymoje apie P. R. gimimą, nurodyta, jog P. ir O. iki santuokos J. R. duktė vardu P., gimė (duomenys neskelbtini), o pateiktame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rašte nurodyta, jog: „P. R. (dukra K.), g. (duomenys neskelbtini) (...)“. Santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), įraše taip pat nurodyta, jog P. R., gim. (duomenys neskelbtini). Paaiškinta, kaip turi būti pateikiami dokumentai.

4.6. Pareiškėjo V. T. motina – N. O. T., (duomenys neskelbtini) (iš gimimo liudijimo nustatyta, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvas – O. M. T., (duomenys neskelbtini), motina – N. O. T., (duomenys neskelbtini)).

4.7. Pareiškėjo V. T. motinos N. O. T. mergautinė pavardė buvo K. (iš Gyventojų civilinės būklės aktų apie valstybinę santuokų registraciją valstybės registro išrašo dėl ikisantuokinės pavardės keitimo nustatyta, kad O. M. T. ir N. O. T. (iki santuokos K.) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini); santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo pagrindu).

4.8. Pareiškėjo V. T. motinos N. O. Ka.mama (pareiškėjo senelė) buvo J. d. P. K. (iš N. O. K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo nustatyta, kad jos tėvas – O. M. K., motina – J. d. P. K.).

4.9. Pareiškėjo senelės iš motinos pusės J. d. P. K. mergautinė pavardė buvo R. (iš santuokos liudijimo nustatyta, kad O. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. d. P. R. (pavardė po santuokos K.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini); taip pat iš J. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo nustatyta, kad jos mama yra P. R., sukakusi (duomenys neskelbtini), tautybė – (duomenys neskelbtini), pilietybė – nenurodyta; duomenų apie tėvą nėra).

4.10. Lietuvos valstybės istorijos archyvo (toliau – ir LVIA) 2023 m. kovo 8 d. archyvo pažymoje apie gimimą Nr. (P1-845) P2-2674 nurodyta, kad N. R. katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta P. ir O. iki santuokos J. R. duktė vardu P., gim. (duomenys neskelbtini).

4.11. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2023 m. gegužės 25 d. pažymoje Nr. 55R-452 nurodoma, kad P. R. (dukra K.) g. (duomenys neskelbtini) buvo išvežta iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) priverstiniams darbams. (duomenys neskelbtini) dirbo žemės ūkio darbus iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini).

4.12. Lietuvos ypatingojo archyvo 2024 m. vasario 12 d. pažymoje apie P. R. nurodoma, kad P. R., K. (taip dokumente), gim. (duomenys neskelbtini) (kitur dokumentuose – (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), „vokiečių-lietuvių“ policijos (duomenys neskelbtini) išvežta darbams į (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini) priemiestyje vokiečių ūkininko ūkyje iki (duomenys neskelbtini) Vokiečių kariuomenei atsitraukiant, iš ūkio (duomenys neskelbtini) išvežta į lagerį (duomenys neskelbtini) (taip dokumente) prie (duomenys neskelbtini). Dirbo popieriaus fabrike, popierius buvo siunčiamas į (duomenys neskelbtini). 1945 m. sausio mėn. prie (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta Raudonosios armijos. 3-o Baltarusijos fronto repatriacijos skyriaus sprendimu, 1945 m. vasario 8 d. išsiųsta į (duomenys neskelbtini) lagerį (taip dokumente). 1945 m. vasario 21 d. patikrinta (duomenys neskelbtini) punkte. (duomenys neskelbtini) grįžo į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

4.13. LVIA 2023 m. kovo 20 d. archyvo pažymoje apie santuoką Nr. (P1-844) P2-3133 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė P. M., J. sūnus (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir P. R., K. duktė (gimusi (duomenys neskelbtini), tautybė – (duomenys neskelbtini)); pavardės po santuokos – M., M.

5. Ginčo santykius reglamentuoja Pilietybės įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d., su vėlesniais pakeitimais), kuris apibrėžia Lietuvos Respublikos pilietybės principus, nustato Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, reglamentuoja kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius. Taip pat Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 (toliau – ir Aprašas; redakcija, galiojusi nuo 2023 m. vasario 3 d., su vėlesniais pakeitimais).

6. Pilietybės įstatymas apibrėžia nagrinėjamai situacijai aktualias sąvokas: Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalis); teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę šio įstatymo nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis); asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę (ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo) (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 11 dalis); asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 2 dalis); Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

7. Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimo tvarką reglamentuoja Pilietybės įstatymo 38 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, asmuo prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, be kita ko, prideda dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis.

8. Aprašo 26 punktas nustato, kad Jeigu Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nustato, kad nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas šį prašymą pateikusiam asmeniui išsiunčia pranešimą per MIGRIS ir nustato pagrįstą, bet ne ilgesnį kaip vienų metų, terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti arba patikslinti. Šiuo atveju aprašo 27 punkte nustatytas prašymo nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto pranešimo išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų priėmimo Migracijos departamente dienos. Jeigu Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, Migracijos departamentas šį prašymą pateikusiam asmeniui išsiunčia pranešimą per MIGRIS ir nustato ne ilgesnį kaip vienų metų terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti arba patikslinti. Šiuo atveju aprašo 27 punkte nustatytas prašymo nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto pranešimo išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų priėmimo Migracijos departamente dienos.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde teigia, kad Migracijos departamentui pateikė visus reikalingus, Migracijos departamento nurodytus dokumentus. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su tokiu pareiškėjo teiginiu dėl žemiau nurodytų motyvų.

10. Migracijos departamentas pareiškėjui 2023 m. liepos 20 d. per MIGRIS atsiųstame pranešime „Dėl prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Nr. 2304-PIL ATK-0162, tikslinimo“ išaiškino Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies 1-5 punktų nuostatas dėl to, kokie dokumentai patvirtina, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, o 2023 m. lapkričio 28 d. per MIGRIS atsiųstame pranešime „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ konkrečiai nurodė, kad turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo prosenelės P. R., gim. (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, kurie nurodyti Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse.

11. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d.

12. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų dokumentų, pareiškėjas Migracijos departamentui neteikė jokių Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje išvardintų dokumentų, kurie patvirtintų jo prosenelės iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę.

13. Pareiškėjas pateiktais dokumentais įrodinėjo savo kilmę, o būtent tai, kad yra P. R. (ar P. R., ar P. R.) provaikaitis. Taip pat pareiškėjo iniciatyva buvo gautos ir Migracijos departamentui pateiktos pažymos, liudijančios, kad P. R. (ar P. R.), K., g. (duomenys neskelbtini) (kitur dokumentuose – (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo išvežta priverstiniams darbams į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) grįžo į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

14. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo Migracijos departamentui pateikti dokumentai yra prieštaringi. Nėra aišku, kuriais konkrečiai dokumentais pareiškėjas įrodinėja aplinkybes, nurodytas Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje (t. y. asmens gyvenimą, darbą, mokymąsi Lietuvoje ir pan.). Taip pat nėra aišku, kurio asmens gyvenimą, darbą, mokymąsi Lietuvoje įrodinėja pareiškėjas, t. y. ar (duomenys neskelbtini) bažnyčioje (duomenys neskelbtini) pakrikštytos P., kurios tėvas P. R., ir kuri gimė (duomenys neskelbtini), ar priverstiniams darbams į (duomenys neskelbtini) išvežtos P. R. (P. R.), kurios tėvas K. (K.) ir kuri gimė (duomenys neskelbtini). Savo prašyme Nr. 2304-PIL ATK-0162 dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pareiškėjas nurodė, kad jo prosenelė yra P. R. (M.), gim. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pareiškėjo senelės J. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše, kurio data (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad J. R. mama (pareiškėjo prosenelė) yra P. R., sukakusi (duomenys neskelbtini). Jei pareiškėjo prosenelė, kaip jis teigia, gimė (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini) (juo labiau (duomenys neskelbtini)) ji dar nebuvo sukakusi (duomenys neskelbtini) (buvo (duomenys neskelbtini)).

16. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 28 d. pareiškėjui per MIGRIS atsiųstame pranešime konkrečiai nurodė nustatytus (P. R., P. R., P. R.) tėvavardžio (P. ar K. (K.)), gimimo metų ((duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)), gimimo vietos ((duomenys neskelbtini)) neatitikimus ir nurodė juos pašalinti. Pareiškėjas su skundu nepateikė įrodymų, kad būtų teikęs Migracijos departamentui dokumentus ar paaiškinimus, kurie pašalintų neatitikimus. Jokių paaiškinimų dėl Migracijos departamento neatitikimų dokumentuose nenurodė ir skunde teismui. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad siuntė dokumentus atsakovui tiesiogiai el. paštu, tačiau iš su skundu pateiktų priedų matyti tik pats faktas, kad iš el. pašto dėžutės [email protected] adresu [email protected] buvo siųstas 2024 m. vasario 12 d. laiškas, pavadinimu „Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Nr. 2304-PIL ATK-0162“. Nėra aišku, kas buvo siųsta šiuo laišku. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad jis pateikė visus Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 28 d. pranešime nurodytus dokumentus.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) ir šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais. VAĮ 10 straipsnis nustato, kad administracinis aktas turi atitikti bendruosius įforminimo reikalavimus, jame turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punktas). Taigi individualiam administraciniam aktui keliamas motyvacijos reikalavimas. Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; kt.).

18. Skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas atsakovo 2025 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. 25S7044 atitinka aukščiau nurodytus administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Minėtame Sprendime nurodyta, kada ir kokiu būdu pareiškėjui buvo nurodyta pateikti papildomus dokumentus, patikslinimus. Pažymėta, kad įvertinta ir naujai gauta 2024 m. vasario 12 d. pažyma iš Lietuvos ypatingojo archyvo. Teismas sutinka su Sprendimo išvada, kad šioje Lietuvos ypatingojo archyvo pažymoje nėra Migracijos departamento prašytos informacijos, patikslinimų, nes kaip matyti, ši pažyma tik plačiau atskleidžia aplinkybes, kurios jau buvo žinomos iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2023 m. gegužės 25 d. pažymos (apie P. R./P. R., K., išvežimą priverstiniams darbams), tačiau nepašalina prieštaravimų dėl tėvavardžio, gimimo metų, gimimo vietos neatitikimų.

20. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta ir nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo 2025 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. 25S36289 yra priimtas pagrįstai ir teisėtai. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

21. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, kad pareiškėjui garantuojamas jo pažeistų teisių gynimas ne tik administracinio proceso tvarka. Tais atvejais, kai asmeniui trūksta neginčijamų duomenų apie jo protėvių turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, tokie faktai yra galimi nustatyti kreipiantis su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į bendrosios kompetencijos teismą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti reikšmingos aplinkybės nagrinėjamos ir vertinamos civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, nustatymo pagal CPK 445 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTEwMy01MjAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1103-520/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1103-520/2024">eA-1103-520/2024</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTQtNDIxLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-94-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-94-421/2023">e3K-3-94-421/2023</a>; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM5LTcwMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-239-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-239-701/2021">e3K-3-239-701/2021</a>; kt.). Pastebėtina, kad Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo V. T. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Erminijus Baziulis

Dovilė Jazdauskaitė

Eglė Mauricė