I. V. pagal BK 129 str. 2 d., 284 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-63-489/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26512-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.2.3.1.2.8; 2.1.7.4.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

nuteistajam E. V. (nuotoliniu būdu),

jo gynėjams advokatams Jolitai Razminaitei-Gvozdovičienei ir Linui Belevičiui,

nuteistajai I. V.,

jos gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei,

nukentėjusiosioms J. B., A. K.,

jų atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. gynėjos advokatės Jolitos Razminaitės-Gvozdovičienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžio, taip pat nukentėjusiųjų J. B., V. K., A. K. ir jų atstovo advokato Edgaro Dereškevičiaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu:

I. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteista laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams, pagal BK 284 straipsnį nuteista laisvės apribojimu vieneriems metams dviem mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams.

E. V. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams, pagal BK 284 straipsnį nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesiams.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš I. V. ir E. V. jai solidariai priteista 6834,93 Eur turtinei žalai atlyginti bei 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš I. V. ir E. V. jam solidariai priteista 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš I. V. ir E. V. jai solidariai priteista 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš I. V. ir E. V. jam solidariai priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas, iš I. V. ir E. V. solidariai ieškovei priteista 4792,56 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai A. K. iš I. V. ir E. V. priteista po 2000 Eur advokato išlaidoms atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalis, kuria I. V. pripažinta kalta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – I. V. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinta, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

Panaikintos nuosprendžio dalys, kuriomis:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrintos I. V. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį paskirtos bausmės;

iš I. V. civiliniams ieškovams solidariai priteista: A. K. – 6834,93 Eur turtinei žalai ir 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, V. K. – 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, J. B. – 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 4792,56 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. K. iš nuteistojo E. V. priteista 6834,93 Eur turtinei žalai atlyginti ir 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K. iš nuteistojo E. V. priteista 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. B. iš nuteistojo E. V. priteista 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo E. V. priteista 4792,56 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiesiems A. K., V. K., J. B. ir D. J. priteista po 800 Eur iš E. V. ir I. V. lygiomis dalimis (iš kiekvieno po 1600 Eur) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo už nukentėjusiųjų atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių nuteistojo E. V. gynėjos kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų bei jų atstovo kasacinį skundą atmesti, prokuroro bei nukentėjusiųjų ir jų atstovo, prašiusių jų kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo E. V. gynėjos kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. V. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 23 d. apie 4.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), viešoje vietoje – prie mokyklos, esančios Varėnos r., (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų – be jokios akivaizdžios priežasties ir elgdamasis įžūliai – nužudė E. K., t. y. E. V. tyčia du kartus ranka smogė nukentėjusiam E. K. į galvos sritį, dėl to nukentėjusysis du kartus griuvo ir trenkėsi galva į asfaltuotos aikštelės dangą. Tokiais veiksmais E. V. padarė E. K. odos nubrozdinimą kairės plaštakos penkto piršto krumplio projekcijoje, pakaušio sumušimą, kuris pasireiškė odos nubrozdinimu pakaušio kairėje pusėje su kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, kairės pusės momens sumušimą, kuris pasireiškė kraujosruva momens minkštuosiuose audiniuose, kairio momenkaulio ir smilkinkaulio linijiniu lūžiu, nusileidžiančiu į kaukolės vidurinę kairę daubą su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, kuris sukėlė galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą, dėl to nukentėjusysis E. K. 2019 m. birželio 30 d. 0.35 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose mirė.

2. Taip pat E. V. ir I. V. pirmosios instancijos teismo nuteisti pagal BK 284 straipsnį už tai, kad 2019 m. birželio 23 d. apie 4.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio (tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), viešoje vietoje – prie mokyklos, esančios Varėnos r., (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: siekdami priešpriešinti save aplinkiniams, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, pašalinių žmonių akivaizdoje be jokios aiškios priežasties E. V. tyčia du kartus ranka smogė į galvos sritį nukentėjusiam E. K., dėl to nukentėjusysis E. K. du kartus griuvo ir trenkėsi galva į asfaltuotos aikštelės dangą, tyčia ranka ne mažiau kaip vieną kartą smogė į veidą nukentėjusiajam D. J., I. V. nukentėjusįjį E. K. tyčia apipylė alumi, 5–6 kartus delnais trenkė jam į veidą, stvėrusi už plaukų, lenkė jo galvą link žemės ir spyrė į šoną, buteliu smogė į galvą ir kėsinosi suduoti buteliu nukentėjusiajam D. J. į galvą, vadino E. K. ir D. J. įžeidžiančio turinio žodžiais.

3. Taip pat I. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteista, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisinta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl to, kad ji kartu su E. V. 2019 m. birželio 23 d. apie 4.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio (tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), viešoje vietoje – prie mokyklos, esančios Varėnos r., (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais iš chuliganiškų paskatų – be jokios akivaizdžios priežasties ir elgdamiesi įžūliai – nužudė E. K.: E. V. tyčia du kartus ranka smogė į galvos sritį nukentėjusiam E. K., dėl to nukentėjusysis E. K. du kartus griuvo ir trenkėsi galva į asfaltuotos aikštelės dangą, po to I. V. tyčia vieną kartą buteliu smogė į kairę galvos sritį E. K., tokiais bendrais veiksmais padarė E. K. kairės pusės momens sumušimą, kuris pasireiškė kraujosruva momens minkštuosiuose audiniuose, kairio momenkaulio ir smilkinkaulio linijiniu lūžiu, nusileidžiančiu į kaukolės vidurinę kairę daubą su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, pakaušio sumušimą, kuris pasireiškė odos nubrozdinimu pakaušio kairėje pusėje su kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, kairio smilkinio srities sumušimą, kuris pasireiškė poodine kraujosruva kairės akies išoriniame kampe, pereinančia į minkštuosius audinius bei iš dalies į kairįjį smilkinio raumens audinį, odos nubrozdinimą kairės plaštakos penkto piršto krumplio projekcijoje, dėl to, kraujui išsiliejus virš kietojo galvos smegenų dangalo ir sukėlus galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą, nukentėjusysis E. K. 2019 m. birželio 30 d. 0.35 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose mirė.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nurodė, kad byloje nekyla abejonių dėl medicininės nukentėjusiojo mirties priežasties (sunki galvos smegenų trauma, kuri pasireiškė kairiojo smilkinkaulio bei momenkaulio linijiniu lūžiu, nusitęsiančiu į pamatą, ir kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, to komplikacija – smegenų suspaudimas išsiliejusiu krauju bei smegenų mirtis). Tačiau pirmosios instancijos teisme nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp pateiktų specialistų ir ekspertų išvadų dėl sužalojimų, kurie buvo E. K. mirties priežastis, mechanizmo (dėl smūgių sudavimo ar griūnant). Apklausti pirmosios instancijos teisme specialistai D. Banionis ir P. Petreikis laikėsi pozicijos, kad E. K. mirtį lėmęs galvos sužalojimas, labiausiai tikėtina, buvo sukeltas mažiausiai vienu smūgiu kietu, buku daiktu. Ekspertai J. Rybalko ir V. Kolomiecas (V. Kolomiec) patvirtino savo išvadą, kad labiau tikėtina, jog E. K. mirties priežastimi buvusį galvos sužalojimą sukėlė kontaktas su kietu, buku, ribotu paviršiumi griuvimo, esant pašaliniam jėgos poveikiui, metu.

5. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ekspertai J. Rybalko ir V. Kolomiecas turėjo aiškiai platesnę tyrimo medžiagą, ištyrė ir įvertino daugiausia duomenų, jų pateiktos išvados atitinka ir kitais byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, todėl teismas rėmėsi jų pateikta specialisto išvada Nr. KM 60/2019 (01) ir paaiškinimais pirmosios instancijos teisme, jog E. K. mirtį lėmęs kairės pusės momens sumušimas yra paaiškinamas kairės pusės trauminiu kontaktu su kietu, buku pagrindu griuvimo metu. Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad tik po E. V. suduotų smūgių E. K. parkrito ant asfaltuotos aikštelės dangos, taigi tarp nuteistojo E. V. veikos (suduotų smūgių) ir atsiradusių padarinių (nukentėjusiojo E. K. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

6. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pripažinus, jog mirtiną sužalojimą nukentėjusiajam padarė tik vienas iš nuteistųjų, juos abu pripažinti kaltais dėl nužudymo galima tik nustačius bendrininkavimo požymius. Teismas nurodė, kad iš baudžiamojoje byloje nustatytos įvykių eigos matyti, jog konfliktas aikštelėje prie mokyklos vyko tam tikrais epizodais, tęsėsi pakankamai ilgą laiką. Patikimų, abejonių nekeliančių duomenų, kad I. V. buvo greta, matė savo sutuoktinio E. V. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepakanka, todėl nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog I. V., būdama neblaivi ir suduodama vieną smūgį alaus buteliu nukentėjusiajam į galvos sritį, išreiškė pritarimą E. V. smurtiniams veiksmams, sutiko su smurto, naudojamo prieš E. K., pobūdžiu, numatė jo padarinius, suprato naudojamo smurto pavojingumą ir jo pasekmes. Faktinės baudžiamosios bylos aplinkybės neleidžia manyti, kad nuteistieji buvo aptarę smurto ribas ir turėjo tikslą nužudyti E. K.; tarp nuteistųjų suduotų smūgių buvo tam tikras laiko intervalas, nėra įrodyta, kad smurtas buvo naudojamas bendrininkų akivaizdoje, todėl šiuo atveju nėra pagrindo kalbėti apie susitarimą dėl smurto panaudojimo konkliudentiniais veiksmais. Taigi, E. V. ir I. V. šiuo atveju negali būti pripažinti nusikaltimo bendravykdžiais, o nenustačius, kad I. V. atliko veiksmus, priskiriamus objektyviesiems nužudymo požymiams, tarp jos suduoto smūgio ir nukentėjusiojo mirties nenustatytas ir priežastinis ryšys, todėl ji nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

7. Kasaciniu skundu nuteistojo E. V. gynėja advokatė J. Razminaitė-Gvozdovičienė prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:

7.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai dėl E. V. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnį yra priimti netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 4 dalis, 15 straipsnis), be pagrindo konstatavus BK specialiojoje dalyje nurodytų nusikaltimo sudėčių buvimą, padarius esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 5, 6, 7 dalių, 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, dėl to buvo suvaržytos nuteistojo E. V. procesinės teisės į veiksmingą gynybą ir sukliudyta priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

7.2. Pirmosios instancijos teismas E. V. kaltę grindė ne byloje surinktų neginčijamų įrodymų visuma, o prielaida, nes byloje nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai tarp atskirų įrodymų šaltinių, t. y. teismo medicinos specialistų išvadų, ekspertizės aktų, teismo ekspertų ir specialistų parodymų. Šiais veiksmais buvo pažeistas ir nekaltumo prezumpcijos principas. Teismo medicinos ekspertų išvados dėl sužalojimų susidarymo mechanizmo nesutapo, o byloje liko nepašalinta abejonė, kad A. K. padaryti sužalojimai galėjo susidaryti pačiam krentant. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, sąmoningai ignoruodamas tų pačių ekspertų nurodomas aplinkybes ir paaiškinimus, kurie paneigia E. V. kaltę arba leidžia pagrįstai ja abejoti. Be to, teismas ignoravo ekspertų nurodomas aplinkybes, kad ekspertizės aktuose bei specialistų duotuose paaiškinimuose nurodomas traumos mechanizmas yra tik tikėtinas, bet ne kategoriškas.

7.3. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų, papildomai neapklausė specialistės J. Dementavičienės, kuri pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuo smūgio taip paprastai skliauto kaulai nelūžta, turi būti sąlytis su kokiu nors kietu daiktu. Teismai visiškai nevertino liudytojos N. M. parodymų, jų nesugretino su kitais duomenimis, jog E. K. nuo suduoto smūgio į veidą griūdamas trenkėsi į šalimais stovinčio automobilio prekinį sparną ir tik po to pargriuvo ant grindinio. Aplinkybė, susijusi su galimu kontaktu su stovinčiu automobiliu, nebuvo vertinta, t. y. ar galėjo E. K., krisdamas atsitrenkęs į šalimai stovintį automobilį, kai kūnas galėjo prarasti dalį kinetinės jėgos, patirti byloje konstatuotus sužalojimus. Todėl E. K. mirties mechanizmas nėra galutinai aiškus, ekspertai negalėjo daryti kategoriškos išvados, ar deceleracinė (lėtėjimo) trauma turėjo įtakos mirties priežasčiai (specialisto išvada Nr. KM-60/2019(01)).

7.4. Abiejų instancijų teismai nevertino įrodymų visumos, todėl padarė klaidingas išvadas dėl asmens mirties aplinkybių nustatymo, nes nėra ištirta, ar nuo suduoto smūgio E. K. krito ant grindinio, ar bekrisdamas atsitrenkė į (užkabino) šalia stovinčios transporto priemonės kėbulo dalį, kas galėjo turėti įtakos sužalojimo pobūdžiui. Pasak liudytojo D. J., smurto vartojimas truko labai trumpą laiko tarpą, po smūgio sudavimo E. K. atsikėlė nuo grindinio, buvo žvalus ir ėmė telefonu filmuoti vykstantį konfliktą. Niekas iš šalia esančių asmenų nematė, kad parkritusį E. K. kas nors dar būtų mušęs, o atvažiavus į įvykio vietą policijos pareigūnams pastarasis stovėjo šalia ir stebėjo. Taip pat iš liudytojos N. M. parodymų matyti, jog E. K. nuo suduoto smūgio į veidą griūdamas trenkėsi į šalia stovinčio automobilio priekinį sparną, paties smūgio liudytoja nematė, tačiau iš jos telefonu darytų vaizdo įrašų matyti, jog E. K. guli šalia mikroautobuso.

7.5. Teismai nėra pasisakę ir dėl specialistės J. Dementavičienės konstatuoto judesio artefaktų buvimo ir jų įtakos išvadai. Ekspertas J. Rybalko teismo posėdyje pabrėžė, kad galvos trauma griūvant priklauso ir nuo griuvimo aukščio, nes tokiu atveju galėjo įvykti kūno amortizacija. Tokiam eksperto manymui pritarė ir specialistas D. Banionis, pabrėždamas, kad medicinoje svarbus kritimo aukštis. Ekspertinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad lūžio linija neprasideda smilkinkaulio ribose, o prasideda aukščiau, faktiškai viršugalvyje, nors, teismo vertinimu, nukentėjusysis krito aukštielninkas arba ant kairės kūno pusės. Specialisto P. Petreikio teigimu, kompiuterinė tomografija tiksliai neaprašo, ar keli linijiniai lūžiai (smilkinkaulio ir momenkaulio) yra susiję ir ar galėjo būti du trauminiai poveikiai su dviem atskirais lūžiais, ar vienas trauminis poveikis su Y formos lūžiu. Specialistas D. Banionis, duodamas autopsijos išvadą, nepateikė operacijos protokolo, todėl jis neturėjo pirminio sužalojimo vaizdo, kurį mato neurochirurgas, atvėręs galvą, ir kurio vaizdo po chirurgo pakeitimo jau daugiau niekas kitas nepaminėjo. Radiologė gydytoja J. Dementavičienė lūžio požymių neaprašė ir nenustatė, nors ekspertai konstatavo tikėtiną kūno kontaktą su plokštuma. Byloje išliko kompiuterinė tomografija (skaitmeniniai duomenys), kurios pagrindu galima nustatyti operacijos metu atliktų chirurginių pjūvių eigą. Svarbūs bylos duomenys nebuvo ištirti, o teismas grindė nuosprendį prielaidomis ir spėlionėmis.

7.6. Nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistas ar ekspertai, galintys paaiškinti ar patikslinti pirminius specialisto D. Banionio, P. Petreikio paaiškinimus, kviesti ir apklausti nebuvo. Todėl byloje liko prieštaravimų, kurių abiejų instancijų teismai neišsiaiškino. Šiuo aspektu svarbi išsamesnė specialistų ar ekspertų pagalba byloje, atsakant į klausimus, ar tokie fiziniai kontaktai (kūno griuvimas ant stovinčios transporto priemonės) turi įtakos kūno lėtėjimui griuvimo metu ir atsirandantiems sužalojimams, kartu išsamiau išsiaiškinant specialistų paaiškinimus apie tai, kiek trauminių poveikių buvo konstatuota ir ar byloje esamos kompiuterinės tomografijos duomenys gali turėti įtakos sužalojimo mechanizmui konstatuoti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje visiškai neaptarta, kodėl nebuvo tenkinamas I. V. gynėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, o teismas, neturėdamas tam specialių žinių, pats iš esmės interpretavo ekspertų išvadas, neatliko tinkamo bylos duomenų vertinimo. Todėl byloje buvo būtina ne tik sudaryti galimybę ekspertams duoti papildomus parodymus teisiamojo posėdžio metu, bet ir užtikrinti E. V. (jo gynėjo) teisę užduoti šiems kaltinimo ekspertams klausimus, kaip to reikalaujama BPK 44 straipsnio 7 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102/2009, 2K-476/2013, 2K-115/2014). Tai lėmė tam tikrų bylos duomenų neteisingą vertinimą, apsiribojant fragmentuotu ir selektyviu bylos duomenų akcentavimu, prielaidų pobūdžio teiginiais, kuriais buvo atmestos, neįvertintos gynybos iškeltos abejonės.

7.7. Taip pat teismai neatsižvelgė į liudytojų duotų parodymų prieštaravimus, visiškai nepagrįstai vertino kaip patikimus ir nekeliančius abejonių prieštaringus I. B., J. K., L. L., K. N., N. B. (M.) parodymus, tokias išvadas padarė šių parodymų neanalizuodami ir nelygindami tarpusavyje bei su kitais bylos duomenimis, taip iš esmės pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Iš teismų baigiamųjų aktų turinio matyti, kad šių liudytojų parodymus teismai laikė itin reikšmingais sprendžiant esminius E. V. kaltės klausimus, nors jie yra neinformatyvūs. Liudytoja V. V. pažymėjo, jog apklaustiems byloje liudytojams buvo darytas poveikis (nukentėjusieji bandė papirkti), todėl teismai paminėtų liudytojų duotus parodymus privalėjo įvertinti per patikimumo prizmę, o ne besąlygiškai vertinti kaip teisingus ir patikimus, nes jie yra pažįstami su nukentėjusiaisiais ir gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Abiejų instancijų teismai nepakankamai atsižvelgė į tai, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu nuteistas D. J. už paties E. V. ir jo žmonos sumušimą. Dalies liudytojų, apklaustų abiejose bylose, parodymai skiriasi.

7.8. Minėtų liudytojų, kaip tiesiogiai įvykyje dalyvavusių asmenų, parodymai buvo esminiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas E. V. gynėjo skundo argumentų tuo klausimu išvis nevertino, dėl jų išsamiai nepasisakė, taip pažeisdamas BPK 332 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas bylos duomenis vertino ne sistemiškai, o epizodiškai, teismo išvados paremtos tik dalimi įrodymų, sąmoningai ignoruojant (nevertinant) E. V. teisinančius duomenis.

7.9. Byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų pozicija lėmė, kad kaltinamasis E. V. buvo priverstas pats įrodinėti savo nekaltumą, rinkti savo kaltę paneigiančius duomenis, kuriuos tie patys teismai atsisakė išreikalauti, pridėti prie bylos ir įvertinti. Toks teismo procesas nesuderinamas nei su Konvencijos 6 straipsnio reikalavimais, nei su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija.

7.10. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl E. V. nuteisimo padaryta nesilaikant išvadų argumentavimo ir išsamaus apeliacinio skundo išnagrinėjimo nuostatų, šie pažeidimai laikytini esminiais, o pateikta E. V. veikos kvalifikacija neatitinka tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo reikalavimų. Gynybos argumentai dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo nebuvo išklausyti ir vertinami, nes apie tai nepasisakoma ir skundžiamame nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pasisakė tik dėl kitos nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo ir dėl E. V. paskirtos bausmės dydžio, nepatikrinęs bylos tiek, kiek buvo prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, taip padarydamas esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus.

7.11. Po apeliacinės instancijos teismo sprendimo teismų nustatytos įrodyta pripažintos E. V. nusikalstamos veikos sudėties faktinės aplinkybės neatsispindi, todėl taip pažeista nuteistojo E. V. teisė žinoti, už ką jis yra nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme. Taip pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o netikslus kaltinimas ir neaiškios teismo nuosprendžiu nustatytos veikos aplinkybės, neatspindinčios inkriminuojamo nusikaltimo sudėties, prielaidomis grįstas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrindas pripažinti E. V. teisės į teisingą teismą pažeidimą.

8. Kasaciniu skundu nukentėjusieji J. B., V. K., A. K. ir jų atstovas advokatas E. Dereškevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatoriai skunde nurodo:

8.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnyje, 305 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose, 331 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Esminiai BPK pažeidimai lėmė netinkamą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymą I. V..

8.2. Šioje byloje, esant skirtingai teismo medicinos ekspertų nuomonei dėl to, kokiu būdu E. K. buvo padarytas mirtį lėmęs sužalojimas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinės instancijos teismo nuoseklia praktika, ištyrė ir įvertino visus bylai reikšmingus duomenis laikydamasis įstatymo reikalavimų, nuosprendyje pasisakė dėl jų patikimumo ir pakankamumo, įrodomosios reikšmės. Būtent pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymų visetą (proceso dalyvių parodymus ir teismo medicinos specialistų pateiktas išvadas bei paaiškinimus), juos gretindamas su kitais bylos įrodymais ir jų pagrindu nustatydamas tikrąsias bylos aplinkybes, kad nukentėjusiojo E. K. mirčiai įtakos turėjo bendri abiejų nuteistųjų I. V. ir E. V. veiksmai, laikėsi BPK reikalavimų.

8.3. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertų ir specialistų pasisakymus teisme bei jų teiktas išvadas, liudytojų parodymus, padarė neabejotiną išvadą, kad nukentėjusiojo E. K. mirties priežastis buvo tyčiniai kaltinamųjų veiksmai suduodant stiprius smūgius į gyvybiškai pavojingą kūno vietą – galvą ir kad sunkią galvos traumą lėmė ne mažiau kaip vienas smūgis. Nukentėjusysis E. K. nuo dviejų E. V. suduotų smūgių pargriuvo ant asfalto: krisdamas ant nugaros susižalojo pakaušį, liko nubrozdinimas, bet, teismo medicinos ekspertų teigimu, šis sužalojimas negalėjo sukelti mirtinų padarinių. Nuo kito suduoto smūgio, liudytojų teigimu, nukentėjusysis krito ant asfalto labiau šonu, bet nukentėjusiojo galvos kairėje pusėje momens ir smilkinio dalyje jokių išorinių požymių, kurie leistų manyti, jog būtent šia galvos dalimi nukentėjusysis pargriuvo ant asfaltuotos aikštelės, neužfiksuota. Be to, neginčijamai nustatyta, kad kaukolės lūžis buvo linijinis, o ne įspaustinis, tai patvirtino visi teisme apklausti specialistai ir ekspertai. Ekspertai D. Banionis, P. Petreikis neatmetė galimybės, kad linijinis kaulo lūžis galėjo įvykti ir suduodant smūgį (smūgius) kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, nes nukentėjusiojo smilkininėje-momeninėje galvos srityje užfiksuotos dvi kraujosruvos, o tai galėjo būti tiek kumštis, tiek stiklinis butelis. J. Dementavičienė teigė, kad ten, kur buvo suduotas smūgis, turėjo skilti kaulas ir įvykti kraujo išsiliejimas. Ji nei patvirtino, nei paneigė, kad tokį sužalojimą buvo galima padaryti buteliu. Ekspertas J. Rybalko nurodė, kad jų išvada dėl sužalojimo mechanizmo yra tikėtina. Jo nuomone, mirtinoms pasekmėms atsirasti pakanka ir vieno kontakto. Jis negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, ar antras kontaktas į tą pačią vietą galėjo prisidėti prie pirmo kontakto padarinių. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino įrodytomis aplinkybes, kad tiek nuo sudavimo butelio plokštuma, kaip teigia liudytojas E. P., virš kairės ausies ties smilkiniu, tiek ir suduodant smūgį į galvą ranka bei krisdamas ant asfaltuotos aikštelės labiau kaire puse nukentėjusysis patyrė galvos linijinį lūžį (lūžius), tai šiuo atveju sukėlė nukentėjusiojo mirtį, dėl to pripažino, kad tarp kilusių padarinių ir abiejų nuteistųjų E. V. ir I. V. tyčinių veiksmų yra juridiškai svarbus priežastinis ryšys.

8.4. Apeliacinės instancijos teismas dėl nukentėjusiojo E. K. sužalojimų mechanizmo nusprendė vertindamas ne proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų visetą, bet pažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytus įrodymų vertinimo ir BPK 331 straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus. Teismas suteikė nepagrįstą prioritetą specialisto išvadai, kurią pateikė tyrimą atlikę ekspertai J. Rybalko ir V. Kolomiecas, taip nesilaikydamas specialių žinių panaudojimo ribų teisinio reguliavimo, pagal kurį teismo ekspertai negali duoti išvadų teisiniais klausimais (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ignoravo kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, kad byloje pateiktas ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik prielaida teisinei išvadai, tai yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, jis neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti bylos duomenys ir turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nustatyti priežastinį ryšį, asmens kaltę, atlikti teisinį faktų vertinimą, t. y. spręsti teisinius klausimus, turi tik teismas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390-1073/2017, 2K-293-788/2018 ir kt.).

8.5. Darydamas išvadas, apeliacinės instancijos teismas nevertino specialisto D. Banionio paaiškinimų teisme, kad, apibendrinus visus sužalojimus, griuvimui tai nebūdinga ir nelabai paaiškinama; odos nubrozdinimas pakaušyje iš darytų nuotraukų labiausiai tikėtinas ir panašus į griuvimą ant kažkokio grublėto plokštumos paviršiaus ir greičiausiai aukštielninkam, kaip specialistas negali pasakyti, kokiu būdu buvo padarytas mirtį lėmęs sužalojimas, teismo medicinos gydytojas kontaktinės jėgos nenustato, kalbant apie konkretų atvejį, tai kiekvieno jėgos yra visiškai skirtingos ir tokį sužalojimą įmanoma padaryti ir buteliu, ir kumščiu, teoriškai gal ir būtų galima vertinti, kad labiau tikėtina, jog tai turėjo būti butelis.

8.6. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo sureikšmino kompiuterinės tomografijos tyrimą ir ignoravo specialisto P. Petreikio parodymus teisme, kad išimtas kaukolės kaulinis audinys šiuo atveju yra labai svarbus: kompiuterinėje tomografijoje gydytoja J. Dementavičienė mato keletą lūžių, o ne vieną; ekspertizės akte esančiame aprašyme matyti keli linijiniai lūžiai ir neaišku, kaip jie susieina; gali būti Y formos lūžis, o gali būti jis išskirtas į šoną, kaip du atskiri traumavimo požymiai ir du atskiri būdai; šiuo atveju atskirti negalima, nes kompiuterinė tomografija tiksliai neaprašo; jeigu kaulinis kaukolės audinys būtų paimtas ir atiduotas į medicininę laboratoriją, pasakytų tiksliau; kadangi nėra odos nubrozdinimų, kas yra būdinga griuvimui ant asfalto, tai jis vertina kaip labiau tikėtina esant smūgiui. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir radiologijos specialistės J. Dementavičienės parodymų, kad atsakyti, ar kaukolės skliauto lūžis yra Y formos, tiksliai negali, nes viena linija matyti aiškiai, o kitoje vietoje yra judesio artefaktų, kurie atsiranda pacientui sujudėjus kompiuterinės tomografijos metu, tada atsiranda dvigubas kaulo kontūras ir tokiu atveju tą vietą įvertinti labai sunku.

8.7. Be to, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pateisinti BPK reikalavimų neatitinkantį įrodymų vertinimą, motyvuose naudojo ekspertų paaiškinimų fragmentus, atsietus nuo konteksto, dėl to iškraipančius ekspertų paaiškinimų esmę, bet parinktus taip, kaip neva pagrindžiančius teismo sprendimo – išskirti kaip prioritetinę specialistų J. Rybalko ir V. Kolomieco pateiktą išvadą – teisingumo motyvus.

8.8. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino kiekvieno iš nuteistųjų veiksmus tiek dėl viešoje vietoje kilusio konflikto, tiek dėl fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo ir teisingai konstatavo, kad nuteistieji E. V. ir I. V. viso konflikto metu buvo netoli vienas kito, matė vienas kito veiksmus, suprato sunkią nukentėjusiojo padėtį, po įvykio baiminosi dėl galimų sunkių padarinių. Tai rodo, kad jie abu suprato savo veiksmų pavojingumą dar įvykio metu, galimus sunkius padarinius ir, nors nukentėjusiojo mirties nenorėjo, sąmoningai leido kilti šiems padariniams, t. y. nuteistieji veikė netiesiogine tyčia.

8.9. Apeliacinės instancijos teismas nurodė nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistieji E. V. ir I. V. nužudė nukentėjusįjį E. K. bendrininkaudami, tačiau šio teismo nuosprendyje (39 punkte) nurodyti teiginiai ne tik nelogiški, klaidingi dėl kaltės turinio, bendrininkavimo požymių, bet ir lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Apeliacinės instancijos teismo pastangos paneigti bendrininkavimą rodo teismo šališkumą, dėl to nėra pagrindo sutikti su tokiais teiginiais ir laikyti juos teisingais ir pagrįstais.

8.10. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo vieną iš pagrindinių įrodymų šioje byloje – liudytojo E. P. parodymus, patvirtinančius bylai teisingai išspręsti esmines aplinkybes, t. y. kad šventės metu buvo du konfliktai, kuriuos skyrė nemažas laiko tarpas: pirma I. V. apipylė E. K. alumi, o vėliau sudavė buteliu per galvą; nuo I. V. suduoto smūgio tuščiu stikliniu alaus buteliu E. K. susiėmė už galvos, už kairės pusės smilkinio ir iš karto pradėjo rėkti iš skausmo, smūgio į smilkinį garsas buvo nemažas, jeigu žmogus rėkia, smūgis buvo nesilpnas. Liudytojo E. P. parodymų turinį apeliacinės instancijos teismas iškraipė, neva šis liudytojas tikino, jog po šio smūgio E. K. tikrai neparkrito. Taip, nesilaikydamas BPK keliamų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas pagrindė savo motyvus dėl neva nepakankamo nuteistosios I. V. suduoto smūgio buteliu nukentėjusiajam E. K. stiprumo ir pavojingumo. Kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir neatitinka BPK keliamų reikalavimų, rodo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio (17 punkto) teiginys, jog byloje esančiuose vaizdo įrašuose butelio nematyti. Priešingai, prie bylos pridėtuose vaizdo įrašuose, kurių yra ne vienas, ypač žiūrint juos sulėtintai, gerai matoma, kad nuteistoji I. V. rankose laikė stiklinį butelį.

8.11. Apeliacinės instancijos teismas neatskyrė byloje nagrinėjamo įvykio dieną įvykusių dviejų atskirų konfliktų: 1) šventės pradžioje, kai E. K. atsisakė atidaryti parduotuvę ir duoti butelį E. V., dėl to I. V. išpylė alų E. K. ant veido, šiame konflikte E. V. nedalyvavo; ir 2) apie 3 val. nakties, pasibaigus šokiams ir išjungus muziką, kai abu nuteistieji bendrai smurtavo prieš E. K. – I. V. sudavė smūgį buteliu nukentėjusiajam E. K. į galvos kairę pusę iš karto po E. V. nukentėjusiajam suduotų smūgių į galvą. Dėl to, kad įrodymus vertino nesilaikydamas BPK keliamų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje antrojo konflikto metu nuteistųjų E. V. ir I. V. bendrus veiksmus prieš nukentėjusįjį E. K. neteisingai atskyrė į du etapus – neva kiekvienas iš nuteistųjų ne tuo pačiu metu smurtavo prieš nukentėjusįjį E. K..

8.12. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad nuteistieji E. V. ir I. V. negali būti pripažinti nusikaltimo bendravykdžiais, motyvavo tuo, kad faktinės baudžiamosios bylos aplinkybės neleidžia manyti, jog nuteistieji buvo aptarę smurto ribas ir turėjo tikslą nužudyti E. K.. Tačiau tikslas ir smurto ribų aptarimas galimas tik veikoje, kuri padaroma tiesiogine tyčia, kuri šioje byloje nėra nustatyta šių nuteistųjų veiksmuose. Šioje byloje nustatyta ir nekvestionuojama abiejų nuteistųjų kaltės forma – netiesioginė tyčia ir tai, kad nuteistųjų pritarimas vienas kito veiksmams pasireiškė konkliudentiniais veiksmais. Abu nuleistieji E. V. ir I. V., tiek kiekvienas suduodamas smūgius, tiek matydami ir žinodami, kad kitas bendrininkas taip pat smurtauja, suduoda smūgius į galvą rankomis ir buteliu, suvokė, jog šiais bendrais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo E. K. gyvybę, ir pritarė tokiems vienas kito veiksmams. Nuteistųjų E. V. ir I. V. smūgiai į galvą tiek kumščiu, tiek buteliu buvo tokie stiprūs, kad nuo suduotų E. V. smūgių ranka į kairę galvos pusę E. K. abu kartus krito ant asfalto, o nuo I. V. suduoto smūgio buteliu į kairę galvos pusę E. K. susiėmė rankomis už galvos ir pradėjo rėkti iš skausmo. Nuteistųjų E. V. ir I. V. veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su E. K. mirtimi, dėl to abu yra bendravykdžiai, nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams, ir abu veikė netiesiogine tyčia, nukentėjusysis mirė nuo jų abiejų padarytų galvos sužalojimų.

8.13. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, jog nenustatyta, kad I. V. atliko veiksmus, priskiriamus objektyviesiems nužudymo požymiams, kad tarp nuteistosios I. V. suduoto smūgio ir nukentėjusiojo mirties nenustatytas priežastinis ryšys, kad nenustatyti nuteistųjų bendrininkavimo darant nužudymo nusikaltimą požymiai, rėmėsi tik selektyviai parinkta dalimi duomenų, o kitus įrodymus, nepatogius tokioms išvadoms, formaliai įvertino kaip nepatikimus ar neteisingus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas BPK nustatyta tvarka nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų apie nustatytas faktines aplinkybes, nuteistųjų E. V. ir I. V. veikimą kaip bendravykdžių ir jų veiksmų priežastinio ryšio su kilusiais padariniais – E. K. mirtį lėmusiais sužalojimais, taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo atlikto teisingo nuteistųjų veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Apeliacinės instancijos teismo padaryti esminiai BPK pažeidimai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo dėl kvalifikuotojo nužudymo nepritaikymą I. V..

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistojo E. V. gynėjos advokatės J. Razminaitės-Gvozdovičienės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiųjų J. B., V. K., A. K. ir jų atstovo advokato E. Dereškevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinės bylos nagrinėjimo ribų

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad didelė dalis argumentų, kuriais grindžiami kasatorių teiginiai, yra susijusi su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kasatoriams pateikiant jų poziciją atitinkančias įrodymų vertinimo versijas, ypač akcentuojant teisės medicinos specialistų išvadų, liudytojų bei specialistų parodymų netinkamą vertinimą. Dėl tokių skundų argumentų pasakytina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos priimtose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, o šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-31-788/2021). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021).

11. Atsižvelgiant į tai, visų paduotų kasacinių skundų argumentai yra nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, ir laikantis BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatų, nurodančių, kad kasaciniame teisme nagrinėtini tik tie klausimai, kurie kelti ir nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Dėl nuteistojo E. V. gynėjos advokatės J. Razminaitės-Gvozdovičienės kasacinio skundo argumentų

12. Nuteistojo E. V. gynėja kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (be pagrindo konstatavo BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sudėčių buvimą) ir padarė esminius BPK nuostatų (44 straipsnio 5, 6, 7 dalių, 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio) pažeidimus: pirmosios instancijos teismas E. V. kaltę grindė prielaidomis, nepašalino esminių prieštaravimų tarp įrodymų (specialistų išvadų, ekspertų ir specialistų parodymų), nepagrįstai liudytojų I. B., J. K., L. L., K. N., N. B. (M.) parodymus vertino kaip patikimus; tai lėmė neteisingą bylos duomenų vertinimą; E. V. buvo priverstas pats įrodinėti savo nekaltumą; apeliacinės instancijos teismas šių klaidų neištaisė, sąmoningai ignoravo E. V. teisinančius parodymus; neatsakė į esminius E. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentus.

13. Iš gynėjos kasaciniame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir esminiai BPK nuostatų pažeidimai iš esmės grindžiami nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytais smurtiniais nuteistojo E. V. veiksmais, atliktais įvykio metu. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal kasacinio teismo praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020).

14. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Atitinkamai šios pareigos apimtis priklauso tiek nuo teismo priimamo sprendimo rūšies, tiek nuo konkrečių nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybių (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65-976/2017, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad vien tik tai, jog apeliacinės instancijos teismas atsakė į apelianto skundo argumentus ne taip, kaip, proceso dalyvio nuomone, turėjo atsakyti, savaime negali būti vertinama kaip netinkamas apeliacinio skundo išnagrinėjimas BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-697/2020).

15. Patikrinusi šią bylą teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tiek pirmiau nurodytų, tiek kitų esminių BPK pažeidimų, susijusių su E. V. kaltumą nustatančių įrodymų vertinimu, jo gynėjo apeliacinio skundo netinkamu išnagrinėjimu, E. V. nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimais bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo trūkumais, nenustato.

16. Atmestinas kasatorės argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių nuteistojo E. V. gynėjo pateikto apeliacinio skundo argumentų. Nuteistojo gynėjas advokatas A. Mažeika apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir E. V. dėl E. K. nužudymo išteisinti, pašalinti iš kaltinimo pagal BK 284 straipsnį aplinkybes, susijusias su smurto panaudojimu prieš E. K.. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl specialistų išvadų vertinimo, liudytojų bei specialistų parodymų vertinimo, skunde ginčydamas tiek pirmosios instancijos teismo konstatuotą E. K. mirties priežastį (t. y. kad ją galėjo sukelti tiek E. V., tiek I. V. smūgiai), tiek patį faktą, kad E. V. apskritai sudavė smūgius E. K., bei keldamas versiją, kad E. K. galėjo susižaloti parkritęs vonioje. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad 14, 15 šio nuosprendžio punktuose nurodomi duomenys, patvirtinantys teismų išvadas, jog būtent E. V. sudavė E. K. du smūgius į galvą, nuo kurių šis abu kartus krito, susitrenkė galvą į asfaltuotą paviršių ir abu kartus buvo praradęs sąmonę. Nuosprendžio 19, 20 punktuose pasisakyta dėl liudytojų parodymų patikimumo, atsižvelgiant į gynybos teiginius, kad dalis liudytojų duoda nuteistiesiems nenaudingus parodymus, nes jie yra E. K. draugai, taip pat dėl jiems daryto neteisėto A. K. poveikio. Nuosprendžio 22 punkte teismas pateikia apibendrinančią išvadą dėl liudytojų parodymų vertinimo, atskirai pasisakydamas dėl nukentėjusiojo D. J. parodymų patikimumo atsižvelgiant į aplinkybę, kad šis liudytojas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu nuteistas dėl E. V. ir I. V. sveikatos sutrikdymo to paties įvykio metu. Nuosprendžio 23–36 punktuose pateikta išsami byloje esančių specialiųjų teisės medicinos duomenų analizė, teismui darant išvadas dėl mirtino sužalojimo E. K. padarymo mechanizmo, argumentuojant, kodėl teismas remiasi būtent Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. KM 60/2019; pasisakoma dėl priežastinio ryšio tarp E. V. atliktų veiksmų (suduotų smūgių) bei kilusių nusikalstamų padarinių (E. K. mirties), dėl gynybos argumentų, susijusių su E. K. sužalojimo mechanizmu (bei versijos apie galimą E. K. susižalojimą kitu, nei byloje nustatyta, būdu).

17. Taigi, kaip matyti, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atsakyta į visus esminius nuteistojo E. V. gynėjo apeliaciniame skunde keltus argumentus. Tad nuteistojo gynėjos kasacinio skundo teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pasisakė tik dėl kitos nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentų ir E. V. paskirtos bausmės dydžio, yra nepagrįsti, nes neatitinka kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio. Iš apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio turinio matyti, kad teismas įvertino bylai reikšmingų duomenų visumą, nuosprendyje pateikė šių duomenų analizę kartu su savo išvadomis dėl faktinių aplinkybių, atkurdamas, kiek tai įmanoma, konflikto tarp E. ir I. V. bei E. K. eigą, bei išvadomis dėl E. V. nustatytų nusikalstamų veikų požymių buvimo jo veiksmuose. Be to, kaip minėta, teismas išsamiai atsakė į atitinkamus apeliacinio skundo argumentus, pašalino abejones, kilusias dėl specialistų išvadų vertinimo.

18. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo gynėjos kasaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl netinkamo atskirų liudytojų parodymų (I. B., J. K., L. L., K. N., N. B. (M.)) vertinimo. Kasatorė nurodo, kad šių liudytojų parodymai prieštaringi, dalis jų kitoje byloje davė skirtingus parodymus, taip pat akcentuoja, kad liudytojams buvo darytas neteisėtas poveikis. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo E. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, nuosprendyje patikrino šių liudytojų parodymų įrodomąją vertę nustatant bylos aplinkybes, be kita ko, įvertino ir kasatorės nurodomas aplinkybes dėl galimo neteisėto poveikio liudytojams, taip pat tai, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu D. J. nuteistas už E. V. ir I. V. sumušimą, pasisakydamas dėl šių aplinkybių reikšmės atitinkamų liudytojų duotų parodymų patikimumui bei jų vertinimui. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog nužudytojo motina A. K. galimai darė neteisėtą poveikį liudytojams, nepasitvirtino (Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 233 straipsnio 1 dalį). Teismas nustatė, kad tiek kasatorės nurodytų liudytojų, tiek nukentėjusiojo D. J. parodymai išsamūs, nuoseklūs, jie sutampa tarpusavyje ir su kitais baudžiamosios bylos duomenimis, tad teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti. Taip pat teismas nenustatė, kad nukentėjusiojo D. J. parodymų patikimumui turėjo įtakos tai, jog kitame baudžiamajame procese jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas dėl E. V. ir I. V. sveikatos sutrikdymo tų pačių muštynių metu.

19. Kita vertus, kasatorė – nuteistojo E. V. gynėja – nenurodo, kokie konkrečiai liudytojų duoti parodymai viename ir kitame baudžiamajame procese skyrėsi. Iš nuteistojo E. V. gynėjo apeliaciniame skunde minimo ir teismų LITEKO sistemoje esančio Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. įsiteisėjusio nuosprendžio matyti, kad šiame teisme buvo apklausti liudytojai E. V., J. K., M. B., T. T. (T. T.), J. M., D. K., V. V., I. B., E. P., E. P., K. N., M. K., M. J., I. Č., D. N., V. Č., E. L., kurie taip pat buvo apklausti ir kasacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Tik liudytoja M. J., apklausiama Alytaus apylinkės teisme, nurodė, kad buvusių įvykių nepamena, o apklausiama nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teisme davė išsamesnius parodymus. Tačiau visi kiti kasatorės nurodyti liudytojai tiek viename, tiek kitame procese 2019 m. birželio 23 d. nakties įvykius nupasakojo iš esmės tapačiai. Pažymėtina ir tai, kad nors Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, D. J. pripažintas kaltu dėl to, kad nežymiai sutrikdė E. V. sveikatą ir nesunkiai sutrikdė I. V. sveikatą, tačiau teismai nustatė D. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas ir provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys.

20. Nuteistojo E. V. gynėja kasaciniame skunde taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK nuostatas, netenkino I. V. gynėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka – papildomai neapklausė išvadas pateikusių specialistų, taip pat radiologijos specialistės J. Dementavičienės. Šie reikalavimai kasaciniame skunde kildinami iš kasatorės argumentų, jog byloje liko nepašalintų abejonių dėl to, kaip E. K. buvo padarytas mirtį sukėlęs galvos sužalojimas.

21. Atsakant į šiuos argumentus pažymėtina, kad BPK nenustato pareigos apeliacinės instancijos teismui visais atvejais atlikti įrodymų tyrimą ar, nusprendus atnaujinti įrodymų tyrimą, iš naujo tirti visus byloje esančius įrodymus. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka įrodymų tyrimas atliekamas tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, ir ištiriamos pirmosios instancijos teismo netirtos aplinkybės, taip pat pakartotinai ištiriami esminę reikšmę teismo išvadoms turintys įrodymai, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-303/2020, 2K-178-976/2021, 2K-169-976/2022, 2K-214-976/2023 ir kt.).‏‏‎ Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas kruopščiai ištyrė byloje esančius duomenis ir nuosprendyje juos aprašė. Tiek radiologijos specialistė J. Dementavičienė, tiek specialistai P. Petreikis, J. Rybalko, V. Kolomiecas, D. Banionis, pateikę specialistų išvadas, buvo apklausti pirmosios instancijos teisme ir taip pat davė išsamius paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino šiuos duomenis, jų patikimumą, pakankamumą išvadoms pagrįsti, tarpusavio sąveiką bei šių duomenų visumos pagrindu padarė išvadas dėl E. K. mirties priežasties. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad kasatorės nurodomų duomenų papildomas tyrimas (t. y. papildomos specialistų apklausos) apeliacinės instancijos teisme būtų galėjusios suteikti naujos reikšmingos informacijos. Tokių aplinkybių nenurodo ir kasatorė, o skunde deklaratyviai nurodomos nepašalintos abejonės grindžiamos akcentuojant atskirus specialistų išvadų bei jų parodymų fragmentus. Pažymėtina ir tai, kad kasatorės (nuteistojo gynėjos) teiginys, jog teismas netenkino prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nėra teisingas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyko žodinio proceso tvarka, be to, teismas atnaujino įrodymų tyrimą – 2023 m. vasario 1 d. posėdyje dar kartą apklausė nukentėjusįjį D. J. bei liudytojus E. ir E. P., peržiūrėjo vaizdo įrašus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, dar kartą tyrė tuos duomenis, kuriuos manė esant reikalinga.

22. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad abiejų instancijų teismai, nagrinėdami bylą, padarė kasatorės nurodytus BPK pažeidimus Nustatęs, kad E. K. mirtiną galvos traumą patyrė tik nuo E. V. smūgių kritęs ir susitrenkęs galvą į asfaltuotą paviršių, apeliacinės instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo ir teismų praktikos nuostatas atitinkančią išvadą, kad būtent šio nuteistojo veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiojo mirtimi. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas E. V. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 284 straipsnis), konstatavęs, kad E. V., suduodamas E. K. du stiprius smūgius (nuo kurių šis krito) į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, tyčia jį nužudė iš chuliganiškų paskatų, t. y. be jokios akivaizdžios priežasties ir elgdamasis įžūliai; taip pat nustatyta, kad kitais įžūliais viešoje vietoje demonstruojamais veiksmais prieš D. J. E. V. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl kasacinių skundų argumentų, susijusių su specialiųjų teisės medicinos duomenų vertinimu

23. Byloje nekyla ginčų, kad E. K. medicininė mirties priežastis buvo sunki galvos smegenų trauma, sukelta trauminio poveikio į kairę galvos pusę. Šioje byloje išsiskyrė teismo medicinos ekspertų nuomonė dėl mirtį sukėlusio sužalojimo galvoje padarymo mechanizmo: ar mirtinas sužalojimas E. K. buvo padarytas dėl kelių trauminių poveikių, galimai smūgiuojant kietu buku daiktu (ekspertų D. Banionio ir P. Petreikio išvados), ar nukentėjusiojo mirtį lėmė vienas trauminis poveikis į kairio momens sritį, trauminis kontaktas su kietu buku pagrindu griuvimo metu (Janušo Rybalko ir Viačeslavo Kolomieco paaiškinimai teismuose, ekspertizės akto išvados). Visi kasatoriai, skirtingai argumentuodami, teigia, kad teismai, vertindami byloje esančius specialiuosius teisės medicinos duomenis, padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio, 331 straipsnio 2 dalies ir 320 straipsnio pažeidimus.

24. Nukentėjusieji ir jų atstovas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad mirtina trauma E. K. buvo padaryta tik E. V. veiksmais, jų nuomone, kaltais dėl E. K. mirties turėtų būti pripažinti tiek E. V., tiek ir I. V. (kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas). Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas I. V., suteikė prioritetą atskiriems įrodymams (specialistų J. Rybalko ir V. Kolomieco pateiktai išvadai), vertindamas juos atsietai nuo įrodymų visumos. Nuteistojo E. V. gynėjos kasaciniame skunde nesutinkama su abiejų instancijų teismų sprendimu pripažinti E. V. kaltu dėl galvos smegenų traumos sukėlimo E. K. ir nužudymo, teigiama, jog šio nukentėjusiojo mirtį sukėlę veiksniai byloje nėra tinkamai nustatyti, teismai nepašalino su šia aplinkybe susijusių abejonių.

25. Nagrinėjamoje byloje, pagal apeliacinės instancijos teismo patikrintas ir abiejuose nuosprendžiuose išdėstytas bei apeliacinės instancijos teismo patikslintas bylos aplinkybes, chaotiškai Joninių naktį vykusio konflikto metu fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. K. naudojo abu nuteistieji. Byloje nustatytos tokios 2019 m. birželio 23 d. įvykių aplinkybės:

26. Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini), prie mokyklos vykstant Joninių šventei, apie 2–3 val. ryto prie E. K. ir E. V., besikalbančių apie pastarojo negrąžintą skolą E. K., priėjo I. V., ji užsipuolė E. K. ir apipylė jį turimu alumi (liudytojų K. N., E. P., M. M., I. B. parodymai). Po to E. K. sugriebė I. V., prirėmė prie tvoros ir pasakė, kad nieko blogo prieš ją neturi, paklausė, kodėl ši taip elgiasi. I. V. delnais trenkė jam per veidą (apie 6 kartus), sakė daug necenzūrinių žodžių (liudytojo K. N. parodymai). Tuo ši konflikto dalis baigėsi. Apie 3.30 val., pasibaigus šokiams, kilo dar vienas konfliktas, prasidėjęs nuo to, kad jaunuolis mokyklos aikštelėje sudaužė stiklinį butelį; iš mokyklos pastato išbėgęs neblaivus E. V. ėmė aiškintis, kas sudaužė butelį, tačiau neradęs kaltininko pribėgo prie vaikinų, stovinčių prekybininkų autobusiuko priekyje, ir ėmė su jais konfliktuoti, triukšmauti, keiktis. Tuo metu iš mokyklos išbėgo ir I. V., ši taip pat ėmė konfliktuoti su šiais vaikinais (I. B. parodymai). Konflikto metu E. V. staiga dešine ranka sudavė smūgį E. K. į kairę galvos pusę; nuo šio smūgio E. K. krito ant asfalto nugara ir gulėjo kelias minutes be sąmonės. J. K. kartu su L. L. pakėlė E. K. ir pasodino ant bortelio. Pamatęs, kad E. V. sudavė smūgį E. K., D. J. priėjo prie E. V., pastarasis ir jam sudavė smūgį į veidą; tarp jų dviejų prasidėjo muštynės (liudytojų T. T., J. K., nukentėjusiojo D. J. parodymai). Konflikte dalyvavo ir I. V.. Atgavęs sąmonę, prie konfliktuojančių E. V., D. J. ir I. V. vėl priėjo E. K. ir tuo metu E. V. antrą kartą ranka sudavė smūgį jam į galvos sritį ties smilkiniu. Nuo šio smūgio E. K. krito visu svoriu ant asfaltuotos dangos (liudytojų I. B., J. K., L. L., K. N., N. B. (M.) parodymai). Tarp D. J. ir E. V. kilo muštynės; nuo D. J. smūgių E. V. krito ir liko sėdėti atsirėmęs į mokyklos sieną, o I. V. ir D. J. toliau konfliktavo tarpusavyje. Tuo metu raminti konflikto atėjo E. ir E. P.; konfliktavo I. V., E. K. ir D. J. (liudytojų D. S., E. ir E. P. parodymai). I. V. rankoje laikomu buteliu bandė smogti D. J., tačiau jos ranką sulaikė E. P., o pasisukęs į E. K. jis pamatė, kaip I. V. jam per petį turimu buteliu smogė E. K. virš ausies į smilkinį. E. K. susiėmė už galvos, pradėjo rėkti iš skausmo; po to išsitraukė telefoną ir ėmė filmuoti (liudytojų D. S., K. N., E. P. parodymai). I. V., tai pamačiusi, vėl užsipuolė E. K., stengėsi jam suduoti (liudytojo U. S. parodymai), tęsė konfliktą su D. J.. Konfliktą nutraukė į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. E. K. apie 5 val. ryto sugrįžo į namus ir atsigulė miegoti, tačiau po kelių valandų pasijuto blogai; apie 9 valandą A. K. pastebėjo E. K. gulintį ant grindų; jis buvo išvežtas į Varėnos ligoninę, o iš jos neatgavęs sąmonės pervežtas į Kauno klinikas. 2019 m. birželio 30 d. E. K. mirė; jo mirties priežastis – sunki galvos smegenų trauma.

27. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes, E. V. besitęsiančio konflikto metu sudavė kumščiu du smūgius nukentėjusiajam į kairę galvos pusę, dėl to nukentėjusysis E. K. po kiekvieno smūgio krito ant asfalto ir kurį laiką gulėjo be sąmonės, o I. V. sudavė vieną smūgį buteliu į nukentėjusiojo kairę galvos pusę. Jos suduotas smūgis buvo paskutinis, jo metu E. K. buvo sąmoningas, stovėjo kartu su kitais asmenimis įvykio vietoje, po smūgio jis susiėmė už galvos, suriko iš skausmo, tačiau sąmonės neprarado. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad tik tarp nuteistojo E. V. veikos (suduotų smūgių ranka nukentėjusiajam į galvos sritį, nuo kurių pastarasis krito ant asfaltuotos aikštelės dangos ir atsitrenkė į ją galva) ir atsiradusių padarinių (nukentėjusiojo E. K. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

28. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (pvz. kasacinės nutartys s baudžiamojoje byloje Nr. 2K-423/2006, 2K-292-693/2017).

29. Pasisakant dėl aktualaus bylai klausimo, t. y. kieno iš įvykio dalyvių smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas mirtinas sužalojimas, esminę reikšmę turi byloje pateiktos specialistų išvados, jų paaiškinimai.

30. Nagrinėjamoje byloje pateiktos iš viso trys specialistų išvados: 1) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M556/2019 (02) (kartu su papildoma Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pM10-M556/2019 (02)), kurioje nurodoma, kad sužalojimas, sukėlęs mirtį, labiausiai tikėtina, padarytas kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu ar įrankiu. Šias išvadas pateikęs specialistas D. Banionis, apklaustas teisme, palaikė savo išvadą ir nurodė, kad E. K. padaryta mirtina trauma labiau būdinga smūgio sudavimui nei griuvimui; 2) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. KM 60/2019, kurioje nurodyta, kad mirtinas sužalojimas yra paaiškinamas kairės pusės trauminiu kontaktu su kietu buku pagrindu griuvimo metu. Išvadą pateikę ekspertai J. Rybalko ir V. Kolomiecas teismuose ją patvirtino ir paaiškino; 3) teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0191/20, kurioje nurodoma, kad lūžio, sukėlusio E. K. mirtį, mechanizmas, labiau tikėtina, yra dėl smūgio, nes nėra odos nubrozdinimo kaip pakaušyje (asfaltas – šiukštus paviršius) bei smilkinkaulio sritis lengviausiai pažeidžiama kietu buku daiktu dėl plono kaulo. Išvadą pateikęs specialistas P. Petreikis, apklaustas pirmosios instancijos teisme, taip pat ją palaikė. Taigi, visi šioje byloje išvadas pateikę specialistai sutiko, kad mirtis E. K. ištiko dėl sunkios galvos smegenų traumos, sukeltos trauminio poveikio į kairę galvos pusę, tačiau nesutarė, kokiu būdu ši trauma buvo padaryta, t. y. ar nukentėjusiajam atsitrenkiant į kietą buką pagrindą griuvimo metu (ekspertai J. Rybalko ir V. Kolomiecas), ar smūgiuojant į galvą kietu buku daiktu (specialistai D. Banionis ir P. Petreikis).

31. Pažymėtina, jog, pagal teismų praktikoje suformuluotas taisykles, ekspertizės aktą ar eksperto arba specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). Ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Taigi, vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą kaip įrodymą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-316-699/2015, 2K-206-693/2017, 2K-208-976/2017, 2K-97-976/2020).

32. Iš apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio matyti, kad šiam klausimui – kaip (kieno veiksmais) E. K. buvo padaryta mirtį sukėlusi trauma – spręsti teismas skyrė itin daug dėmesio (nuosprendžio 23–33 punktai). Nuosprendyje aptartos bei išanalizuotos visos trys byloje pateiktos specialistų išvados, taip pat šias išvadas pateikusių specialistų teismuose duoti paaiškinimai. Įvertinęs specialistų išvadų bei jų paaiškinimų turinį, jas palyginęs tarpusavyje, sugretinęs su kitais bylos duomenimis, šis teismas nutarė remtis ekspertų J. Rybalko ir V. Kolomieco pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. KM 60/2019, kurioje nurodyta, kad E. K. patirtas mirtinas sužalojimas yra paaiškinamas kairės pusės trauminiu kontaktu su kietu buku pagrindu griuvimo metu. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 31–33 punkte pateikti tokio sprendimo motyvai, t. y. teismas nustatė, kad ekspertai J. Rybalko ir V. Kolomiecas turėjo platesnę tyrimo medžiagą ir daugiau duomenų nei kiti du išvadas pateikę specialistai D. Banionis ir P. Petreikis (ekspertai susipažino su specialisto D. Banionio pateiktomis išvadomis, baudžiamosios bylos medžiaga bei E. K. medicininiais dokumentais, turėjo skaitmeninę laikmeną su nukentėjusiajam iki operacijos atliktos kompiuterinės tomografijos rezultatais bei dėl jos papildomo vertinimo kreipėsi į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro gydytoją J. Dementavičienę); minėtoje išvadoje išsamiau įvertinti E. K. medicininiai duomenys bei nuteistųjų veiksmai nusikalstamos veikos padarymo metu; išanalizuotos ir palygintos pasekmės žmogaus fizinei sveikatai, kurias konkrečiomis aplinkybėmis gali sukelti tiek smūgis (alaus buteliu), tiek nukentėjusiojo griuvimai po smūgių sudavimo. Taigi, įvertinęs byloje pateiktas specialistų išvadas, taip pat ekspertų ir specialistų teisme pateiktus paaiškinimus, sugretinęs juos su byloje nustatyta konflikto eiga, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad E. K. mirtinas sužalojimas buvo padarytas tik nuteistojo E. V. veiksmais, būtent šiam asmeniui sudavus du smūgius nukentėjusiajam į galvą, nuo kurių jis krito ir trenkėsi galvą į asfaltuotą dangą.

33. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateiktas specialistų išvadų vertinimas atitinka baudžiamojo proceso įstatyme bei teismų praktikoje suformuluotas taisykles: t. y. pateiktas išvadas teismas įvertino tiek pagal bendruosius įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus (BPK 20 straipsnis), tiek atsižvelgdamas į šio įrodymų šaltinio specifiką – vertindamas specialistams pateiktos medžiagos išsamumą, pakankamumą ir kokybiškumą, pateiktų pradinių duomenų teisingumą, pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumą, išvadų išsamumą, taikytus tyrimo metodus, tikrindamas, ar specialistai neviršijo savo specialių žinių ribų. Su tokiu vertinimu kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti su kasatorių teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nenustatė, kokiu būdu (kieno veiksmais) E. K. buvo padaryta mirtį sukėlusi galvos trauma.

34. Atmestini kasatorių argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai, neišsamiai įvertino atskirus specialistų (D. Banionio, P. Petreikio) pateiktų išvadų ar jų parodymų teiginius, neskyrė pakankamai dėmesio atskiroms aplinkybėms: kad nebuvo išsaugotas ir tirtas E. K. kaukolės kaulinis audinys; kad po E. V. smūgio, prieš atsitrenkdamas į asfaltuotą dangą, E. K. trenkėsi (atsirėmė) į šalia stovintį automobilį; J. Dementavičienės parodymams apie judesio artefaktų buvimą E. K. galvos kompiuterinėje tomogramoje.

35. Kaip minėta, nustatydamas E. K. mirtį sukėlusio sužalojimo padarymo aplinkybes, darydamas išvadą, kad mirtina trauma E. K. padaryta E. V. veiksmais (smūgiais į galvą, nuo kurių jis krito), kad I. V. veiksmai (smūgis buteliu į galvą) mirtinų padarinių nesukėlė ir prie jų neprisidėjo, apeliacinės instancijos teismas savo išvadas grindė tiek specialiais teisės medicinos duomenimis, tiek kitų bylos duomenų visuma, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principo – tai yra taisyklės, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų visiškai pašalinti.

36. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 35 punkte argumentuotai pasisakyta, kodėl teismas vertina, kad kaulinio audinio (kaip tiesioginio informacijos apie padarytą galvos traumą šaltinio) neištyrimas netrukdė tinkamai nustatyti E. K. mirties priežasties. Nors šis audinys nebuvo išsaugotas ir pateiktas tyrimui, kiti specialistams ir ekspertams pateikti medicininiai duomenys buvo pakankamai išsamūs, jų specialistams pakako, kad būtų pateiktos atitinkamos išvados. Pasisakant dėl nukentėjusiųjų ir jų atstovo kasacinio skundo argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino specialisto D. Banionio paaiškinimų (kad, apibendrinus visus sužalojimus, griuvimui tai nebūdinga), pažymėtina, jog kasatoriai cituoja tik tam tikrą šio specialisto parodymų fragmentą, juo grįsdami savo išvadas. Iš D. Banionio duotų parodymų matyti, kad šis specialistas laikė, jog E. K. padarytas mirtinas sužalojimas nėra būdingas griuvimui, remdamasis tuo, kad šio sužalojimo metu nebuvo padarytas odos nubrozdinimas galvoje (ta pačia aplinkybe rėmėsi ir specialistas P. Petreikis). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. KM 60/2019, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, išanalizuoti abu galimi traumos mechanizmai (griūnant ir trenkiant buteliu), aptarta, kokios pasekmės kyla tiek vienu, tiek kitu atveju, kokie atitinkamų trauminių poveikių požymiai. Išvadą pateikę ekspertai J. Rybalko ir V. Kolomiecas teismo posėdyje paaiškino, kokiu pagrindu atmetė tikimybę, kad mirtiną sužalojimą E. K. galėjo sukelti smūgis buteliu. Išvadą pateikę ekspertai pažymėjo ir tai, kad, susitrenkiant galvą į kietą paviršių, ne visais atvejais padaromi nubrozdinimai ar kitokie išoriniai sužalojimai.

37. Kasatoriai (tiek nuteistojo gynėja, tiek nukentėjusieji ir jų atstovas) teigia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino radiologijos specialistės J. Dementavičienės parodymų dėl judesio artefaktų E. K. galvos kompiuterinėse tomogramose, neįvertino šių artefaktų įtakos specialistų išvadoms dėl E. K. mirties priežasties. Iš bylos duomenų matyti, kad radiologijos specialistė J. Dementavičienė buvo išsamiai apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje, atsakė į teismo ir proceso dalyvių pateiktus klausimus (įskaitant ir apie judesio artefaktų susidarymo aplinkybes, priežastis, jų įtaką tomogramos duomenų vertinimui), o jos parodymus apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje įvertino. Pakartotinį teismo medicinos tyrimą atlikę ekspertai J. Rybalko ir V. Kolomiecas dėl E. K. galvos tomografijų, atliktų tiek prieš operaciją, tiek ir po jos, rezultatų vertinimo konsultavosi su šia radiologijos specialiste (apie tai pažymėta specialisto išvadoje Nr. KM 60/2019, taip pat tai nurodė ekspertas J. Rybalko 2021 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje). Taigi, išvadą Nr. KM 60/2019 pateikę specialistai buvo susipažinę su E. K. kompiuterinių tomogramų duomenimis ir radiologijos specialistės J. Dementavičienės pateiktu šių duomenų vertinimu (įskaitant nustatytus judesio artefaktus). Specialisto išvadoje nepažymėta, kad tomogramose užfiksuoti judesio artefaktai būtų kliūtis specialistams nustatyti E. K. mirtį sukėlusio sužalojimo padarymo mechanizmą.

38. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, atmestinas ir nuteistojo gynėjos kasacinio skundo teiginys, kad E. K. sužalojimo mechanizmas nėra iki galo atskleistas. Grįsdama šį teiginį, kasatorė itin akcentuoja aplinkybę, kad po E. V. suduoto smūgio, prieš parkrisdamas ant asfalto, E. K. atsitrenkė į šalia stovintį mikroautobusą (liudytojos N. B. (M.) parodymai), ir tai, pasak kasatorės, galėjo sumažinti jo atsitrenkimo į asfaltą jėgą. Byloje nustatyta, kad E. V. sudavė E. K. du smūgius, po kurių šis abu kartus krito ir atsitrenkė galva į asfaltuotą dangą, tačiau į mikroautobusą E. K. atsitrenkė tik vieno iš griuvimų metu. Specialisto išvadoje Nr. KM 60/2019 konstatuota ir apeliacinės instancijos teismo 24 punkte aptarta, kad vieno iš griuvimų metu E. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (pakaušio sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu pakaušio kairėje pusėje su kraujosruva minkštuosiuose audiniuose), o kito metu – sunkus sveikatos sutrikdymas, konkrečiu atveju sukėlęs mirtį. Taigi, byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad po vieno iš dviejų E. V. suduotų smūgių E. K. parkritęs susitrenkė galvą į kietą asfaltuotą dangą ir patyrė mirtiną galvos traumą, o po kito – nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl kasatorės nurodoma aplinkybė, kad po vieno iš smūgių krisdamas E. K. atsirėmė į mikroautobusą, neturi įtakos teismo išvadoms dėl to, kad E. K. sužalojimo mechanizmas nėra iki galo atskleistas.

39. Atmestini kasatorių – nukentėjusiųjų ir jų atstovo – argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė specialių žinių panaudojimo ribų, draudžiančių teismo ekspertams teikti išvadas teisiniais klausimais. Šios kasaciniame skunde deklaratyviai cituojamos nuostatos taikymo (pažeidimo) klausimas nagrinėjamu atveju apskritai nekyla. Kaip matyti iš specialistų išvadų turinio, kiekvienoje iš jų sprendžiami klausimai, reikalaujantys specialių (medicininių) žinių ir išeinantys už teismo kompetencijos ribų, t. y. pateikiamos išvados dėl E. K. mirties priežasties (mirtino sužalojimo ir šį sužalojimą sukėlusio trauminio poveikio). Nė vienoje specialisto išvadoje nėra pasisakoma teisiniais klausimais.

40. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šioje byloje pateiktas specialistų išvadas, nepažeidė BPK nustatytų bendrųjų įrodymų vertinimo reikalavimų, taip pat teismų praktikoje suformuluotų specialiųjų taisyklių šios rūšies įrodymų vertinimui.

Dėl kitų nukentėjusiųjų J. B., V. K., A. K. ir jų atstovo advokato E. Dereškevičiaus kasacinio skundo argumentų

41. Nukentėjusieji ir jų atstovas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad I. V. veiksmuose smurtaujant (suduodant buteliu į galvą) prieš E. K. nėra bendrininkavimo jį nužudant požymių.

42. Bendrininkavimo nužudant kitą žmogų būtinieji objektyvieji požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji – tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis neteisėtai atimant kito žmogaus gyvybę, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK 129 straipsnio 1 ir 2 dalyse, požymius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-580/2011, 2K-482-139/2015, 2K-292-693/2017 ir kt.). Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-147-489/2021).‏‏‎

43. Kaip minėta pirmiau nutartyje, smurtinių nusikaltimų atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-292-693/2017).

44. Byloje nustatyta, kad smurtą prieš E. K. naudojo abu nuteistieji E. ir I. V., suduodami smūgius jam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad E. K. mirtį sukėlė tik E. V. veiksmai – smūgiai nukentėjusiajam į galvą, nuo kurių šis krito ir susitrenkė galvą į kietą (asfaltuotą) paviršių. Taigi, sprendžiant klausimą dėl I. V. kaltės dėl E. K. mirties, turi būti nustatytas jos tyčios turinys: ar ji siekė nukentėjusiojo mirties, ar tarp jos ir kito nuteistojo buvo susitarimas (išankstinis ar kilęs staiga) smurtauti prieš nukentėjusįjį, kėsinantis į jo gyvybę, kaip jis pasireiškė, ar I. V. matė ir suvokė E. V. pavojingus veiksmus ir akivaizdžiai prie jų prisidėjo.

45. Kasatoriai (nukentėjusieji ir jų atstovas), nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog I. V. veiksmuose nėra bendrininkavimo požymių, nurodo, kad šis teismas ignoravo, iškraipė liudytojo E. P. parodymus ir dėl to neteisingai nustatė faktines aplinkybes (kad atskiras konflikto dalis, kai kiekvienas iš nuteistųjų naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, skyrė nemažas laiko tarpas). Tokie kasatorių argumentai neatitinka apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas įvykių aplinkybes, E. bei E. P. kvietė į papildomą apklausą. Byloje iš tiesų nustatyta (liudytojo E. P. ir kitų liudytojų parodymais), kad iki to meto, kai E. ir I. V. naudojo smurtą prieš E. K., įvyko dar vienas konfliktas, kurio metu I. V. apipylė E. K. alumi bei sudavė jam smūgius rankomis. Tačiau nėra pagrindo sutikti su kasatorių daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas šiuos parodymus netinkamai interpretuoja ir neteisingai aiškina įvykio aplinkybes. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas vertino tik vėlesnįjį konfliktą, kuriame jau dalyvavo abu nuteistieji, analizavo su šiais įvykiais susijusius duomenis ir nustatė ne tik tai, kad skyrėsi smurtinių veiksmų pobūdis, bet ir tai, kad smurtą prieš E. K. nuteistieji naudojo ne tuo pačiu metu, jų veiksmus skyrė tam tikras laiko tarpas ir kiti į tą tarpą įsiterpę įvykiai.

46. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. V. įvykio naktį elgėsi agresyviai, konfliktavo su kitais šventės dalyviais, naudojo smurtą ir vartojo necenzūrinius žodžius, kėsinosi suduoti buteliu ir kitam asmeniui. Tokie I. V. veiksmai viešoje vietoje Joninių šventės metu nepriimtini tiek teisės, tiek moralės požiūriu ir teismų tinkamai teisiškai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos sutrikdymas (BK 284 straipsnis), tačiau savaime nepatvirtina jos bendrininkavimo su E. V. nužudant E. K..

47. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pagrindiniai konflikto, pasibaigusio E. K. mirtimi, dalyviai buvo E. ir I. V., E. K. bei D. J., tačiau, konfliktui tęsiantis tam tikrą laikotarpį, prie jo skirtingais epizodais prisijungė kiti asmenys, konfliktas vyko chaotiškai, įvykio vietoje buvo daug asmenų, vienaip ar kitaip dalyvavusių konflikte arba jį stebėjusių, mačiusių atskirus konflikto etapus, skirtingus konfliktuojančius asmenis ir jų atliekamus veiksmus. Pirmiau nutartyje nurodytos byloje nustatytos aplinkybės, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pirmiausia du smūgius, lėmusius nukentėjusiojo griuvimą bei trauminį kontaktą su kietu buku pagrindu, E. K. sudavė E. V., iš karto po to kilo muštynės tarp E. V. ir D. J., jos truko tam tikrą laiko tarpą; liudytoja D. K. iškvietė policiją, o liudytoja J. M. bandė išskirti besimušančius asmenis; ir, jau sumuštam E. V. sėdint prie mokyklos sienos, konfliktą su D. J. tęsė I. V.. Liudytojas M. B. padėjo E. V. atsikelti ir palydėjo į mokyklos vidų nusiprausti veido; raminti konflikto atėjo liudytojai E. ir E. P.; E. K. jau buvo atgavęs sąmonę po abiejų E. V. jam suduotų smūgių ir grįžęs prie kitų konfliktuojančiųjų, ir tik tada I. V. pabandė buteliu suduoti D. J. ir iškart po to sudavė E. K.. Taigi, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistieji E. V. ir I. V. prieš E. K. smurtavo skirtingu laiku, tarp jų smurtinių veiksmų buvo įsiterpę ir kiti įvykiai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog savo veiksmais (suduodama vieną smūgį alaus buteliu nukentėjusiajam į galvą) I. V. veikė sutartinai su savo vyru, išreiškė akivaizdų pritarimą E. V. smurtiniams veiksmams, numatė galimus padarinius (nukentėjusiojo gyvybės atėmimą) ir tam pritarė, tokių padarinių norėjo, ar sąmoningai leido jiems atsirasti. Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad smurtiniai I. V. veiksmai nebuvo nukreipti išskirtinai tik į E. K., – pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad šios nuteistosios įžūlūs veiksmai buvo bendrai nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, įvykio metu ji konfliktavo su keliais asmenimis, bandė suduoti nukentėjusiajam D. J., sudavė smūgius rankomis liudytojui D. N..

48. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas I. V. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes neįrodyta, kad ji padarė šį labai sunkų nusikaltimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK 305 straipsnio, 331 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimų bei netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 54, 61 straipsnių) taikymo

49. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl pagal teismų praktiką apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir rastas faktų nustatymo ir teisės taikymo klaidas ištaisyti laikydamasis nuoseklumo. Šios instancijos teismas, nustatęs, kad bendravykdžių, kaltintų bendrai padarius veiką, sumažėjo ar pašalinamos atskiros kaltininkų bendro dalyvavimo darant nusikaltimą aplinkybės, nesant BK 26 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimties, darydamas nuosprendyje pakeitimus, turi nuosekliai taip pat patikrinti, ar vieno iš bendrininkų asmens išteisinimas, konstatavimas, kad jam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, gali palankiai paveikti ir kitų, likusių nuteistų asmenų teisinę padėtį. Teismas turi įsitikinti, ar vieniems asmenims padaryti pokyčiai dėl jų baudžiamosios atsakomybės siaurinimo teismo neįgalina keisti kitų bendrai kaltintų asmenų baudžiamosios atsakomybės vertinimo, jų veikų apimties, jiems paskirtos bausmės dydžio, kitų BK bendrosios dalies nuostatų tinkamo taikymo jiems. Tačiau šiuo atveju, priimdamas naują nuosprendį ir keisdamas nustatyto kvalifikuotojo E. K. nužudymo aplinkybes, šios nusikalstamos veikos padarymo formą, visiškai pašalindamas dviejų susitarusių asmenų bendrininkavimą nužudant kitą žmogų, apeliacinės instancijos teismas nebuvo nuoseklus ir neatliko visų reikiamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimų, bylą apeliacine tvarka tikrino darydamas esminius BPK pažeidimus, taip pat netinkamai E. V. taikė baudžiamąjį įstatymą, nes neatsižvelgė į bendrąsias bausmių skyrimo taisykles. Dėl to abu teismų priimti nuosprendžiai keistini (BPK 369 straipsnio 2, 3 punktai, 383 straipsnis).

50. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. V. ir I. V. buvo nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad bendrininkaudami dėl chuliganiškų paskatų nužudė E. K.. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl dviejų asmenų bendrininkavimo nužudant kitą žmogų ir I. V. dėl nužudymo išteisino. Taip pat teismas nuosprendyje nurodė, kad I. V., smūgiuodama buteliu nukentėjusiajam E. K. į smilkinį, padarė šiam žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, o byloje nesant duomenų, kad į kairį smilkinį nukentėjusiajam būtų smūgiavęs E. V., šių smurtinių veiksmų padarymą pašalino iš E. V. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą suformuluoto kaltinimo aplinkybių. Nors apeliacinės instancijos teismas ir nenurodė, kad nuosprendis E. V. keičiamas, aprašydamas šiam nuteistajam E. K. nužudymo aplinkybes nuosprendžio 45 punkte, teismas jau neįtraukė į nužudymo aprašymą I. V. atliktų smurtinių veiksmų (smūgio buteliu) bei šiuo smūgiu padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atitinkamai sumažino E. V. inkriminuotų bendrai padarytų pavojingų smurtinių veiksmų apimtį, tačiau užmiršo pašalinti pirmosios instancijos teismo pripažintą sunkinančią aplinkybę, kad E. K. nužudymas padarytas nuteistiesiems veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Sumažinus E. V. su kitu asmeniu bendrai veikiant padarytų smurtinių veiksmų apimtį ir kartu sumažėjus nužudymo pavojingumui, teismas nepasisakė dėl tokių pakeitimų įtakos nuteistojo E. V. teisinei padėčiai, jam paskirtai bausmei. Palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo šiam nuteistajam skirtą bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų šešiems mėnesiams, teismas dėl E. V. paskirto tokio bausmės dydžio jokių argumentų neišdėstė. Taigi, nevertindamas padarytų pakeitimų įtakos nuteistajam skirtai bausmei, neišdėstydamas jokių išvadų dėl jos teisingumo, teismas padarė esminius BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 331 straipsnio 4 dalies pažeidimus ir nesilaikė BK 54 straipsnyje ir 61 straipsnio 1 dalyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų, imperatyviai nurodančių skiriant kriminalinę bausmę vertinti veikos pavojingumą, bendrininkavimo aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių reikšmę. Šie pažeidimai taisytini kasacinės instancijos teisme šalinant E. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir švelninant jam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atitinkamai, atsižvelgiant į BK 41, 54, 61 straipsniuose išdėstytas bausmės skyrimo taisykles bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 37 punkte nustatytas aplinkybes apie E. V. asmenybę, nuteistojo padaryto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, sunkinančios aplinkybės buvimą, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, nuteistajam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirtina ir atitinkama laisvės atėmimo bausmė bei dėl dviejų nusikaltimo padarymo nustatytina nauja subendrinta galutinė bausmė.

52. Tikrindamas E. V. nustatyto viešosios tvarkos pažeidimo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas taip pat nebuvo atidus. Teismai byloje konstatavo, kad E. V. nusikalstamo elgesio prieš E. K. paskatos buvo chuliganiškos. Pagal baudžiamojo įstatymo teisės normų visumos ir dalies konkurencijos taisykles ir pagal teismų nustatytas aplinkybes šioje byloje, labai sunkaus nusikaltimo, E. K. nužudymo dėl chuliganiškų paskatų sudėtis (kaip visuma) visiškai apima dalį E. V. smurtinių veiksmų, aprašytų ir kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kuris padarytas įžūliais veiksmais (t. y. BK 284 straipsnio sudėtimi). Taigi iš šio nesunkaus nusikaltimo nustatytų aplinkybių šalintinos tapačios nužudymo sudėtyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad E. V. tyčia du kartus ranka smogė į galvos sritį nukentėjusiajam E. K., dėl to nukentėjusysis E. K. du kartus griuvo ir trenkėsi galva į asfaltuotos aikštelės dangą.

53. Pažymėtina ir tai, kad nustatęs, jog I. V. neteisėti veiksmai su nukentėjusiojo mirtimi priežastiniu ryšiu nėra susiję, darydamas nuosprendyje pakeitimus dėl I. V. baudžiamosios atsakomybės apimties, švelnindamas ją, naikindamas jai paskirtą už kvalifikuotąjį nužudymą ir galutinę subendrintą bausmę, teismas neišdėstė jokių išvadų dėl pirmosios instancijos teismo motyvų dėl I. V. pagal BK 284 straipsnį paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydžio. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad už nužudymą šiai nuteistajai skiria realią laisvės atėmimo bausmę, jai kartu su šia bausme jokių BK 48 straipsnyje nurodytų įpareigojimų, intensyvios priežiūros neskyrė. Išteisinęs I. V. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, apeliacinės instancijos teismas pagal BK 48, 54 straipsnių taisykles šiai nuteistajai pirmosios instancijos nuosprendžiu nustatytos bausmės teisingumo netikrino ir jos nekeitė. Šio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio trūkumo kasacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, nes, pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas, kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu, tik tada, kai dėl to paduotas skundas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 6 d. nuosprendį.

Pašalinti E. V. nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad E. K. jis nužudė veikdamas bendrininkų grupe su I. V..

Pašalinti iš teismų nustatytų pagal BK 284 straipsnį aplinkybių, kad E. V. du kartus ranka smogė į galvos sritį nukentėjusiajam E. K., dėl to nukentėjusysis E. K. du kartus griuvo ir trenkėsi galva į asfaltuotos aikštelės dangą.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą E. V. paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę, taikant bausmių apėmimo būdą, subendrinti su vienerių metų laisvės apribojimo bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, ir nustatyti E. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų šešiems mėnesiams.

Kitų Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalių nekeisti.

Nukentėjusiųjų J. B., V. K., A. K. ir jų atstovo advokato Edgaro Dereškevičiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai

Alenas Piesliakas

Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas