L. P. pagal BK 260 str., 261 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-69-489/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08317-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.2.1; 1.2.23.3; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 22 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams, pagal BK 261 straipsnį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir L. P. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.

L. P. dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. liepos 15 d. veikos) išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas T. K., o A. D., vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau ši bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 22 d. nutartimi nuteistojo L. P. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 261 straipsnį nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė ir platino narkotines medžiagas – kanapes, t. y. 2020 m. liepos 16 d., tiksliau nenustatytu laiku, iki 19.10 val., turėdamas tikslą platinti, Kaune, Panemunės šilo esančioje stovyklavietėje, Vaidilos g., šalia pastato, pažymėto numeriu 21, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), laikydamas jas trijuose lankstinukuose, šiomis narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), esančiomis viename iš minėtų folijos lankstinukų, pasidalijo ir surūkė kartu su L. S. bei nepilnamečiu A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), žinodamas, jog jis yra nepilnametis, o likusius du folijos lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė viename jų – 0,772 g (9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 0,4 proc.), kitame – 0,804 g (9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 0,4 proc.), laikė, kol įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo L. P. gynėjas advokatas R. Girdziušas prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, BPK 320 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

2.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nagrinėjamos bylos nepatikrino tinkamai ir visa apimtimi (t. y. po pateikto teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-550/2022 papildomai neapklausė ekspertų), o skundžiamoje nutartyje nevertino ir nepateikė motyvuotų išvadų apie L. P. protinius gebėjimus suvokti tiek savo neteisėtus veiksmus, tiek paskirtos laisvės atėmimo bausmės paskirtį. Kasatoriaus nuomone, teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga yra pateikiama teismui.

2.3. Pagal BK 18 straipsnio 1 dalį, teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas BK uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Pažymima, kad iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto turinio matyti, jog ekspertai pripažino tam tikrą L. P. protinį ribotumą, kuris nors ir nesiekia protinio defekto lygio, tačiau patenka į žemą lygį, t. y. L. P. bendrieji intelektiniai, verbaliniai ir neverbaliniai gebėjimai žemi, asmenybės struktūroje vyrauja nebrandumas, taip pat žemas faktinių žinių bei informuotumo lygis apie supančią aplinką, visuomenę. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai neatsižvelgė į šiuos ekspertizės akte aprašytus L. P. asmenybės trūkumus, papildomai teisiamajame posėdyje neišklausė ekspertų paaiškinimų apie tai, ar nuteistasis pagal savo gebėjimus galėjo suvokti (identifikuoti) nepilnamečio A. A. amžių, ar paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos atlikimo vieta nesukels jam papildomų sveikatos sutrikimų (reakcijų). Atkreipiamas dėmesys, kad po apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtos bylos nuteistasis dėl psichikos sutrikimo kreipėsi į gydymo įstaigą, taip pat buvo gydomas ir Lietuvos kalėjimų tarnybos ligoninėje.

2.4. Žemesnės instancijos teismai, inkriminuodami nuteistojo L. P. nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 261 straipsnį, tinkamai nenustatė nusikaltimo dalyko, t. y. ar medžiagos, kuriomis disponavo nuteistasis, buvo narkotinės medžiagos – kanapės. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai nusikalstamos veikos dalykas yra kanapės (ir jų dalys), būtina atlikti rastų medžiagų objektyvų specialių žinių reikalaujantį tyrimą, siekiant nustatyti rastose kanapėse (ir jų dalyse) esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio kiekį (jo procentinę išraišką bendroje jų masėje) tam, kad būtų galima nustatyti, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoštinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. ir kurios pagal Europos Sąjungos teisę (Tarybos reglamentas Nr. 1782/2003) valstybėse narėse visuotinai nedraudžiamos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-511/2017).

2.5. Kasatoriaus nuomone, teismai, skundžiamuose sprendimuose konstatavę, kad L. P. pasidalijo ir surūkė kartu su L. S. bei nepilnamečiu A. A. narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), rėmėsi prielaidomis ir abejonėmis, nenuosekliais ir prieštaringais ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymais, o ne objektyviais ir pagrįstais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje šios kanapės nebuvo rastos; nenustatytas jų kiekis bei veikliosios medžiagos koncentracija; taip pat įvykio vietoje nebuvo rastas ir folijos lankstinukas, kuriame galimai buvo laikomos šios kanapės; ikiteisminio tyrimo metu nei L. S., nei A. A. organizmuose nebuvo nustatoma narkotinių medžiagų pėdsakų. Tai, kad įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė dar du folijos lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), nepatvirtina, jog ir trečiame folijos lankstinuke buvo narkotinė medžiaga – kanapės. Be to, nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad L. P. disponavo ir pluoštinėmis kanapėmis.

2.6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį taikytina tam, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams. Inkriminuojant šią veiką svarbu nustatyti ne tik objektyviuosius veikos požymius, asmens amžių, platintojo suvokimą, kad asmuo yra nepilnametis, bet ir dalyką. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad nepilnamečiui A. A. buvo pasiūlyta rūkyti būtent narkotinių medžiagų – kanapių, todėl, kasatoriaus nuomone, nebuvo pagrindo ir L. P. inkriminuoti BK 261 straipsnio nuostatas.

2.7. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra vertinamasis kriterijus, todėl įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir kitais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti du tikslus, t. y. jas vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti). Tokiu atveju kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip atskiros BK 259 straipsnyje ir BK 260 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos.

2.8. Skundžiamuose sprendimuose teismai nepagrįstai ir remdamiesi iš esmės tik prielaidomis nustatė, kad L. P., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė ir likusius du folijos lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė viename jų – 0,772 g (9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 0,4 proc.), o kitame – 0,804 g (9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 0,4 proc.). Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad šie folijos lankstinukai su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis priklausė būtent L. P. Be to, teismai nevertino, ar šios narkotinės medžiagos – kanapės, kurių buvo tik 1,576 g (t. y. šis nustatytas kiekis net kelis kartus mažesnis už Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą nedidelį narkotinių kanapių kiekį), iš tiesų buvo skirtos platinti, o ne asmeniškai vartoti. Pažymima, kad platinimu nelaikytinos situacijos, kai, susitarus keliems asmenims vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, jas nuperka ir išdalija vienas iš asmenų.

2.9. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino ir galimo veikų mažareikšmiškumo.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Šarūnas Astrauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojoje byloje padarytų esminių BPK pažeidimų nepagrįsti. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodomi iš esmės analogiški argumentai, kurie buvo išdėstyti apeliaciniame skunde, į juos argumentuotai bei išsamiai atsakyta skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime.

3.2. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taigi, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

3.3. Nepagrįsti kasatoriaus skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ir formaliai išnagrinėjo bylą bei pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nei apeliaciniame skunde, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo L. P. gynėjas nekėlė klausimo dėl BK 18 straipsnio nuostatų taikymo bei kokią įtaką ekspertizės akte aprašyti L. P. asmenybės trūkumai galėjo turėti suvokiant nepilnamečio amžių. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas, susipažinę su ekspertizės aktu, teisiamojo posėdžio metu neturėjo jokių prašymų papildyti įrodymų tyrimą, t. y. papildomai apklausti ekspertus ir pan.

3.4. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismai skundžiamuose sprendimuose pagrįstai ir motyvuotai nustatė, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog nuteistasis L. P. neteisėtai disponavo būtent narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis. Taigi, nagrinėjamoje byloje inkriminuojant nuteistojo nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 261 straipsnį, nusikaltimo dalykas nustatytas tinkamai ir pagrįstai.

3.5. Kasatorius skunde iš esmės prašo įvertinti iš naujo byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu daryti kitokias išvadas dėl lankstinukų priklausomybės ir tikslo platinti narkotines medžiagas turėjimo, tačiau nepateikia jokių konkrečių teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad teismai, vertindami įrodymus ir nustatę šias faktines aplinkybes, padarė esminių BPK pažeidimų.

3.6. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad L. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos negali būti laikomos mažareikšmėmis. Be to, apeliacinės instancijos teismas šią išvadą patvirtino įvertinęs visus padarytų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo L. P. gynėjo advokato R. Girdziušo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-7-628/2020, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, šioje nutartyje nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

6. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo L. P. gynėjo kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl BK 18 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nebuvo nurodytas jo apeliaciniame skunde ir pripažinimo ribotai pakaltinamu klausimas nebuvo tiesiogiai keltas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, dėl to šie kasacinio skundo teiginiai paliekami nenagrinėti, nes yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK 20 straipsnio ir kitų pažeidimų

7. Kasaciniame skunde teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis priimti padarius esminius BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimus, be to, nesilaikyta in dubio pro reo principo – taisyklės, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

8. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

9. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus, nenustatė tokių BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pripažinti esminiais. Iš bylos duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, esmines aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino bylos įrodymus (paties nuteistojo L. P. parodymus, liudytojų L. S., A. A., R. J., L. N., D. A., D. B. parodymus, apžiūrų, slapto sekimo bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolus, 2020 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvadą, kitus rašytinius bylos duomenis). Kasacine tvarka skundžiamuose sprendimuose L. P. kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga kanapėmis ir, turint tikslą platinti, šios medžiagos platinimą kitiems dviem asmenims, tarp jų nepilnamečiui A. A., grindžiantys įrodymai yra išnagrinėti ir įvertinti, jų pagrindu padarytos teismų išvados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių yra logiškos ir aiškios. Taigi, nėra pagrindo kasacinio skundo teiginiams, kad teismai, vertindami įrodymus, neįvertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, neišdėstė teisinių argumentų dėl visų ištirtų įrodymų vertinimo, taip pat kad L. P. kaltumą nuosprendyje ir nutartyje grindė abejonėmis ir prielaidomis.

Dėl kasaciniame skunde nurodyto BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo

10. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nagrinėjamos bylos medžiagos nepatikrino tinkamai (t. y. po perskaityto teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-550/2022 papildomai neapklausė ekspertų), o skundžiamoje nutartyje nevertino ir nepateikė motyvuotų išvadų apie L. P. psichinę sveikatos būklę (t. y. šio asmens protinius gebėjimus suvokti tiek savo neteisėtus veiksmus, tiek paskirtos laisvės atėmimo bausmės paskirtį).

11. BPK 320 straipsnio 3 dalis įtvirtina reikalavimą teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Ši nuostata įtvirtina imperatyvą patikrinti bylą pagal reikalavimus, nurodytus apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakinėti į absoliučiai visus apeliacinių skundų teiginius. Apeliacinės instancijos teismas, esant pagrindui, gali nuspręsti, kad tam tikri apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nesusiję su nagrinėjama byla, neaiškūs, nekonkretūs ir pan., ir į juos neatsakinėti, tačiau tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas niekaip nereaguoja į aiškiai išreikštus argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas, turi būti konstatuojama, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią apeliacinės instancijos teismą bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2013). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimo veiksmus, tų įrodymų tyrimo rezultatų neaptaria priimtame sprendime, pažeidžiama iš BPK 320 straipsnio 3 dalies kylanti pareiga išsamiai išnagrinėti apeliacinį skundą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-655/2006, 2K-354/2008, 2K-566/2010 ir kt.).

12. Iš kasacine tvarka nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal gautą apeliacinį skundą tikrindamas apeliacine tvarka apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, siekdamas patikrinti nuteistojo L. P. sugebėjimus suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, atliko įrodymų tyrimą. Teismas 2022 m. rugpjūčio 16 d. teisiamojo posėdžio metu apklausė specialistą L. Kačinską apie nuteistojo L. P. psichinės ir psichologinės sveikatos būklę, taip pat tenkino nuteistojo gynėjo 2022 m. gegužės 31 d. pateiktą pareiškimą ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrinę, teismo psichologinę ekspertizę L. P. psichinės sveikatos būklei nustatyti. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria nutarta paskirti ambulatorinę teismo psichiatrinę, teismo psichologinę ekspertizę, ekspertams buvo pateikta didžioji dalis nuteistojo L. P. gynėjo pareiškime išdėstytų klausimų ekspertams, į juos ir buvo atsakyta atlikus ekspertizę.

13. 2022 m. spalio 12 d. ekspertizės aktu Nr. 83TPK-550/2022 (7 t., b. l. 81–86) nustatyta, kad nors L. P. protinio išsivystymo lygis, gretinant su jo amžiaus norma, patenka į žemo ir truputį žemesnio nei vidutinio lygių intervalą, tačiau nesiekia protinio defekto lygio. L. P. nenustatyta tokio protinio išsivystymo lygio, individualių psichologinių ypatybių, kurios trukdytų jam visiškai suvokti savo veiksmus ir juos valdyti; inkriminuotų veikų padarymo metu jo psichika nebuvo sutrikusi, dėl to jis galėjo bei šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat gali dalyvauti teismo procese, suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir duoti parodymus. Nors tyrimo metu L. P. konstatuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, tačiau dėl to skirti priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių nereikia, taip pat dėl tokios psichikos būklės jis nėra pavojingas sau ar kitiems asmenims.

14. BPK 286 straipsnis nustato, jog nagrinėjimo teisme dalyviai gali žodžiu užduoti ekspertui klausimų, norėdami išsiaiškinti ar papildyti ekspertizės aktą arba išsiaiškinti eksperto aktą, kad negalima pateikti išvados. BPK tiesiogiai nereglamentuoja atvejų, kad ekspertas privalo būti šaukiamas į apklausą teismo posėdyje, jei ekspertizė buvo paskirta bylos teisminio nagrinėjimo metu. Dėl būtinumo apklausti ekspertą teismo posėdyje sprendžia teismas. Ekspertas paprastai į teismo posėdį šaukiamas apklausti tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad jo parodymai būtini ekspertizės aktui paaiškinti ar papildyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas 2023 m. sausio 9 d. teisiamojo posėdžio metu perskaitė ekspertizės akto Nr. 83TPK-550/2022 išvadas, taip pat sprendė klausimą, ar proceso dalyviai yra susipažinę su ekspertizės aktu, ar turės prašymų papildyti įrodymų tyrimą ir pan. Iš 2023 m. sausio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad tiek nuteistasis L. P., tiek jo gynėjas, susipažinę su ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, neturėjo jokių prašymų papildyti įrodymų tyrimą, t. y. apklausti papildomai ekspertus ir pan. Be to, nuteistojo gynėjo baigiamojoje kalboje taip pat nebuvo kvestionuojamos konkrečios ekspertizės akto Nr. 83TPK-550/2022 išvados ar aiškiai išreikšti argumentai dėl L. P. riboto pakaltinamumo.

15. Išties skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje neaprašytos ir atskirai nevertintos teisme gauto įrodymo – ekspertizės akto Nr. 83TPK-550/2022 išvados, nepasisakyta dėl jų reikšmės L. P. pakaltinamumo nustatymui, tai neatitinka tiek BPK 20 straipsnio 5 dalies, tiek BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimų. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje nurodytą, ekspertizės metu konstatuotą L. P. psichinės sveikatos būklę, apeliacinio proceso dalyvių prašymų ją toliau tirti ar vertinti baudžiamojo įstatymo taikymo prasme nepateikimą, teisėjų kolegijos vertinimu, padaryti BPK pažeidimai nelaikytini esminiais, t. y. tokiais, dėl kurių buvo iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo L. P. teisės ar kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią bylą bei priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies ir BK 261 straipsnio taikymo

16. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nagrinėjamoje byloje nenustatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 261 straipsnyje nurodytos veikos dalykas, nebuvo nustatytas ne tik narkotinės medžiagos – kanapių kiekis, bet ir pačios narkotinės medžiagos, už kurių disponavimą L. P. nuteistas, nebuvo rastos, paimtos ir ištirtos. Tačiau šie kasacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai nepagrįsti.

17. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėtims būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos, jas radus ir paėmus paprastai atliekami ekspertiniai tyrimai, kurių metu tiksliai nustatoma, kokios tai medžiagos ir koks yra grynų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. L. P. pasidalijus ir surūkius su L. S. ir nepilnamečiu A. A. dalį narkotinių medžiagų – kanapių, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nutartyje nurodyta teismų praktika dėl nusikaltimo dalyko vertinimo, pagal kurią tais atvejais, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos nerastos, negalimas ir jų tyrimas, pvz., kai medžiagos (jų dalis arba visos) jau būna išplatintos arba suvartotos, dalyko požymis taip pat gali būti konstatuojamas vadovaujantis kitais duomenimis. Priešingu atveju, neradus narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nesant galimybės atlikti jų tyrimo, būtų sudaromos prielaidos išvengti baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-85-976/2018, 2K-179-942/2021 ir kt.).

18. Tiek BK 260 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 261 straipsnyje nenustatytas nedidelio narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekio požymis, neapibrėžta, kokiu minimaliu narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekiu turi kaltininkas disponuoti turėdamas tikslą šias medžiagas platinti, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė. Narkotinių medžiagų kiekis, inkriminuojant veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 261 straipsnį, nėra šių nusikalstamų veikų sudėčių būtinasis objektyvusis požymis. Šiuo atveju nusikalstamų veikų pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu, jų išplatinimu nepilnamečiui. Kaltininko veiksmai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai jis neteisėtai pardavė arba kitaip platino bet kokį kiekį, tačiau nesiekiantį didelio kiekio, psichotropinės ar narkotinės medžiagos.

19. Teismai, skundžiamuose sprendimuose ištyrę ir įvertinę surinktus įrodymus nagrinėjamoje byloje, nustatė, kad 2020 m. liepos 16 d. L. P. kartu su nepilnamečiu A. A. dviračiais vyko įsigyti narkotinių medžiagų – kanapių. L. P. įsigijo 3 g narkotinės medžiagos – kanapių (žolės) už 30 Eur, ši buvo supakuota į tris folijos lankstinukus. Nustatyta ir tai, kad tą pačią dieną L. P. pasidalijo vienu iš folijos lankstinukų su jame esančiomis narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis ir kartu surūkė su L. S. bei nepilnamečiu A. A., o kitus du lankstinukus su juose esančiomis kanapėmis, jų antžeminėmis dalimis (kurių bendra masė 1,576 g, o 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 0,4 proc.) laikė stovyklavietėje. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl platinamos narkotinės medžiagos rūšies, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 11–14 punktuose išsamiai pagrindė išvadą, kad nuteistasis L. P. disponavo būtent narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis. Nėra pagrindo sutikti ir su kasatoriaus skundo argumentais, kad nuteistasis L. P. neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas, o jas nupirko ir laikė tik asmeniniam vartojimui, šie argumentai taip pat apsvarstyti ir paneigti kasacine tvarka skundžiamoje nutartyje. Tai, kad nuteistasis L. P. pats vartojo narkotines medžiagas – kanapes, esant kitų aplinkybių visumai, nepaneigia žemesnės instancijos teismų sprendimuose nustatytų aplinkybių, susijusių su tikslu jas platinti, ir išplatinimo dviem asmenims (vienas kurių nepilnametis) fakto. Pagal teismų sprendimuose nurodytus argumentus, L. P. veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 261 straipsnį kvalifikuotos tinkamai, teismams nustačius šių nusikaltimų sudėtį sudarančius objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo

20. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertino ir galimą L. P. inkriminuotų nusikaltimų mažareikšmiškumą. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.

21. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal šį straipsnį, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos daryti išvadą, kad tokia veika vertinama kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo prasme.

22. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020, 2K-112-648/2022, 2K-195-976/2022, 2K-27-976/2023 ir kt.).

23. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl BK 37 straipsnio taikymo, skundžiamos nutarties 19–21 punktuose išdėstė išsamius motyvus, kodėl nuteistojo L. P. padarytų nusikalstamų veikų nepripažįsta mažareikšmėmis. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes ir daryti priešingas išvadas, kad du kartus už disponavimą narkotinėmis medžiagomis teisto neišnykus teistumui L. P. padarytais sunkiu ir labai sunkiu nusikaltimais (kanapių laikymas, turint tikslą jas platinti kitiems asmenims, jų platinimas nepilnamečiam asmeniui) iš esmės nepadaryta žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

24. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, nėra pagrindo įžvelgti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir kasatoriaus nurodytus esminius BPK nuostatų pažeidimus, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti kasacine tvarka skundžiamą nuosprendį ir nutartį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo L. P. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas