Baudžiamoji byla Nr. 2K-209-1214/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-6-00004-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1;
2.4.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Danutės Jočienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. (M. J.) gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, dvejų metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) visą laisvės apribojimo bausmės laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. M. J. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento (toliau – ir Generalinės prokuratūros BPD) prokuroro Dariaus Karčinsko apeliacinis skundas atmestas. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, M. J. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 246 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į BK 246 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda. Nustatytas dvejų metų paskirtos baudos sumokėjimo terminas, jis skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo dienos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis neteisėtai perleido kitam asmeniui labai didelės vertės turtą, kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas: jis, eidamas UAB „G“ (toliau – ir Bendrovė) vyresniojo rizikos ir finansinių nusikaltimų prevencijos stebėjimo vadovo bei pinigų plovimo prevencijos pareigūno pareigas, būdamas 2020 m. liepos 28 d. pasirašytinai supažindintas su ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu prokuroro 2020 m. liepos 27 d. nutarimu laikinai iki 2021 m. sausio 27 d. apriboti bendrovės „CM“ dviejose sąskaitose, atidarytose UAB „G“, esančias lėšas, susipažinęs ir savo parašu patvirtinęs 2020 m. liepos 28 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolą bei jo priedą – turto apyrašą, kuriuose nurodyta bendra turto vertė – 194 668,77 Eur, paminėtame protokole pasirašęs pasižadėjimą saugoti turto apyraše nurodytą turtą ir įspėjimą dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį, 2020 m. rugpjūčio 26 d. 10.43 val. Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš savo darbinio elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini) išsiuntė į elektroninio pašto paskyras (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) elektroninį laišką, kuriuo tyčia davė neteisėtą nurodymą UAB „G“ Mokėjimų skyriaus darbuotojams panaikinti bendrovės „CM“ sąskaitoms taikomus apribojimus. Bendrovės Mokėjimų skyriaus darbuotojai L. D. 2020 m. rugpjūčio 26 d. 11.17 val. elektroniniu laišku, išsiųstu iš bendros Bendrovės Mokėjimų skyriaus elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini) į elektroninio pašto paskyras (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pranešus M. J. ir Bendrovės Mokėjimų skyriaus darbuotojoms D. S., A. K., kad nurodymas dėl bendrovės „CM“ sąskaitoms taikomų apribojimų panaikinimo įvykdytas, 2020 m. rugpjūčio 26 d. 11.25 val. bendrovė „CM“ inicijavo 194 000 Eur mokėjimą iš savo sąskaitos, esančios UAB „G“, į savo sąskaitą, esančią banke „AS LHV Pank“. Bendrovės naudojamai operacijų stebėsenos sistemai „Covery“ sugeneravus momentinės stebėsenos pranešimą, o jį išnagrinėjusiai Bendrovės Stebėsenos komandai 2020 m. rugpjūčio 26 d. 13.22 val. nenustačius įtartinumo požymių, sustabdytos operacijos pranešimą uždarius ir pateikus Operacijų departamentui toliau vykdyti, bendrovės „CM“ inicijuota mokėjimo operacija 2020 m. rugpjūčio 26 d. 13.30 val. buvo įvykdyta, t. y. 194 000 Eur suma iš bendrovės „CM“ sąskaitos, esančios UAB „G“, buvo pervesta į šios bendrovės sąskaitą, esančią banke „AS LHV Pank“. Taip M. J. tyčia neteisėtai perleido kitam asmeniui labai didelės – 194 000 Eur – vertės turtą, kuriam buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal Generalinės prokuratūros BPD prokuroro apeliacinį skundą ir jį atmetęs, nustatė, kad po apskųsto nuosprendžio priėmimo nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925, be kita ko, pakeitęs BK 246, 248 straipsnius, kurie švelnina nuteistajam paskirtą bausmę. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi, aktyvaus teismo konstitucine samprata, siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, teismas nuteistojo M. J. nusikalstamą veiką iš BK 246 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) perkvalifikavo į BK 246 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jam naują bausmę – baudą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistojo M. J. gynėjas advokatas L. Žalnieriūnas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 17 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, nepagrįstai priėmė nutartį, o ne nuosprendį. Šis teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ne tik atmetė prokuroro apeliacinį skundą, bet kartu, nenurodydamas, kad keičia, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį – perkvalifikavo nuteistojo M. J. nusikalstamą veiką iš BK 246 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) į BK 246 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė kitą bausmę.
3.2. Baudžiamojo proceso įstatyme nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio nutartį priima tuo atveju, kai nuosprendį pakeičia BPK 328 straipsnio 3, 4 punktuose nurodytais pagrindais (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo padaryti apygardos teismo nuosprendžio pakeitimai susiję su BPK 328 straipsnio 1, 2 punktuose nurodytais nuosprendžio pakeitimo pagrindais (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; neteisingai paskirta bausmė), o ne su šio straipsnio 3, 4 punktuose nustatytais pagrindais (nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių; netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai), todėl byloje turėjo būti priimtas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
3.3. Taigi byloje susiklostė faktinė situacija, kad realiai prokuroro apeliacinis skundas nebuvo atmestas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pakeistas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais (pakeista kvalifikacija ir bausmė), nenurodant, kokia procesine norma vadovaujantis tai padaryta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BPK 326, 328 straipsnių nuostatas ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.
3.4. Kasatoriaus nuomone, iš esmės buvo pažeisti ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik prokuroras. Nuteistasis ir jo gynėjas sutiko su teismo nuosprendžiu, juo paskirta bausme, laikė jį teisėtu ir pagrįstu. Valstybinis kaltintojas apeliaciniu skundu prašė panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. J. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, o nuosprendžio dalies, kuria M. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 246 straipsnio 2 dalį, neginčijo, neprašė šios nusikalstamos veikos perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją, taip pat nuteistajam paskirti kitos bausmės. Pats apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nenustatė esminių BPK pažeidimų, todėl, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, išėjo už bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
3.5. Nuteistojo veikos padarymo metu galiojusi norma nustatė baudžiamąją atsakomybę už kvalifikuotą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 246 straipsnio 2 dalis (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija)), o nuteistojo veika buvo perkvalifikuota į itin kvalifikuotą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 246 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija)), nustatančią neteisėtus kaltininko veiksmus su aukštesnės kategorijos turtui (labai didelė vertė) priskiriamu nusikalstamos veikos dalyku. Dėl kvalifikuoto dalyko požymio taikymo, kaip ir dėl naujos bausmės paskyrimo, nuteistasis neturėjo galimybės pasisakyti. Vien jau itin kvalifikuotos normos inkriminavimas nuteistajam nėra palankesnis nei tik kvalifikuotos normos inkriminavimas. Be to, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas M. J. bausmę, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą ir parinko labiausiai teisingumo principą įgyvendinančią ir nuteistajam tinkamiausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nors turėjo galimybę parinkti ir kitos rūšies bausmę, taip pat ir baudą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, esmingai pablogino nuteistojo M. J. teisinę padėtį, pažeidė jo teisę į gynybą. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam naują bausmę, turėjo įvertinti tai, kad jis yra jauno amžiaus, dar nespėjęs įsigyti nuosavo būsto ir nesukūręs šeimos, todėl itin reikšmingos baudos paskyrimas jam būtų didelė finansinė našta, tačiau šių aplinkybių nevertino.
4. Atsiliepimu į nuteistojo M. J. gynėjo advokato L. Žalnieriūno kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas prašo nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:
4.1. Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 326, 328 straipsnių nuostatas, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą, skundžiama nutartimi, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė jį atmesti. Būtent toks sprendimas BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir yra įtvirtintas. Be to, šis teismas nustatė, kad po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojęs 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925, pakeitęs BK 246, 248 straipsnius, laikytinas bausmę švelninančiu. Todėl pagrįstai skundžiama nutartimi, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi ir aktyvaus teismo konstitucine samprata, siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, teismas nuteistojo M. J. nusikalstamą veiką iš BK 246 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) perkvalifikavo į BK 246 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir iš naujo paskyrė jam bausmę.
4.2. Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, be prokuroro prašymo perkvalifikuodamas nuteistojo M. J. paminėtą nusikalstamą veiką ir paskirdamas jam naują bausmę, prieš tai nesuteikdamas nuteistajam galimybės dėl to pasisakyti, nesilaikė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, pažeidė nuteistojo teisę į gynybą ir esmingai pablogino jo teisinę padėtį, taip pat nepagrįsti. Valstybinis kaltintojas iš tikrųjų neprašė apeliacinės instancijos teismo perkvalifikuoti M. J. BK 246 straipsnyje nurodytos veikos iš kvalifikuotos į itin kvalifikuotą, tačiau tai ir nebuvo daroma, nes apeliacinis skundas buvo paduotas iki 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo priėmimo. Prokuroro apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. J. už BK 246 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, buvo paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, nustatyti įpareigojimai, ir nuteistajam už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau skundžiama nutartimi ir ši prokuroro apeliacinio skundo dalis buvo atmesta, o nuteistojo M. J. teisinė padėtis, perkvalifikavus jo nusikalstamą veiką ir paskyrus naują bausmę, t. y. šiuo atveju baudą, buvo palengvinta.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo M. J. gynėjo advokato L. Žalnieriūno kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo
6. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas M. J. nusikalstamą veiką iš BK 246 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) į BK 246 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirdamas jam naują bausmę, iš esmės pablogino nuteistojo teisinę padėtį ir pažeidė jo teisę į gynybą. Šiuo metu galiojanti BK 246 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti itin kvalifikuotą nusikalstamos veikos sudėtį, kurios nenustatė veikos padarymo metu galiojęs BK 246 straipsnis, neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasatoriaus argumentais.
7. Baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką reglamentuojančio BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintos išimtys iš šios taisyklės. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atitinkamai pagal šio straipsnio 3 dalį baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį, grįžtamosios galios neturi (išskyrus šioje dalyje nurodytus atvejus, kurie nagrinėjamai bylai nėra aktualūs).
8. Veikos padarymo metu galiojusioje BK 246 straipsnio 2 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje ir šiuo metu galiojančioje BK 246 straipsnio redakcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) šis straipsnis, be kita ko, buvo papildytas 3 dalimi, be 2 dalyje įtvirtinto kvalifikuojančio požymio – didelės vertės turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, neteisėto perleidimo, paslėpimo, sunaikinimo ar sugadinimo, 3 dalyje įtvirtintas kvalifikuojantis požymis – labai didelės vertės turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, neteisėtas perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas. Pažymėtina tai, kad paminėtose BK 246 straipsnio redakcijose įtvirtinti veiką kvalifikuojantys požymiai – didelės vertės ir labai didelės vertės turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, atskleidžiami BK 248 straipsnyje (atitinkamai 2004 m. liepos 5 d. ir 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcijos). BK 248 straipsnio 4 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o BK 248 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, labai didelės vertės – kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Iš paminėtų normų turinio matyti, kad turto vertės (didelės arba labai didelės), kaip kvalifikuojančio požymio, nustatymas yra aiškiai susietas su konkrečiu atveju nustatyta faktine turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, verte, kuri, taikant veikos padarymo metu nustatytą MGL dydį, sulyginama su BK 248 straipsnyje nustatytomis turto vertę apibrėžiančiomis atitinkamomis MGL dydžio sumomis.
9. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad M. J. neteisėtai perleido kitam asmeniui 194 000 Eur vertės turtą, kuriam buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Nusikalstama veika buvo padaryta 2020 m. rugpjūčio 26 d., t. y. 1 MGL esant lygiam 50 Eur (2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ redakcija). Taigi, byloje nustatyta, kad nuteistojo neteisėtai perleisto minėto turto vertė sudarė 3880 MGL dydžio sumą, t. y. daugiau kaip keturis kartus viršijo 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą. Todėl, vertinant naujai įtvirtinto baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo pagal didelę ir labai didelę turto vertę aspektu, apeliacinės instancijos teismas, M. J. veiką perkvalifikuodamas pagal šiuo metu galiojančią BK 246 straipsnio 3 dalį, skirtingai nei teigia kasatorius, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai pagal faktines bylos aplinkybes (t. y. pagal faktiškai neteisėtai perleisto turto vertę, dėl kurios ginčo byloje nėra). Taigi nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pablogino nuteistojo teisinę padėtį ir pažeidė BK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvą. Nebuvo suvaržyta ir nuteistojo teisė į gynybą, nes jokios naujos faktinės aplinkybės byloje nebuvo nustatytos, joje buvo sprendžiamas tik nustatytų bylos aplinkybių teisinio vertinimo (t. y. perkvalifikavimo) pagal naujai pakeistus baudžiamuosius straipsnius (pakeisti pirmiau nutartyje paminėti BK 246, 248 straipsniai) klausimas.
10. Nagrinėjamu atveju, vertinant paminėtas BK 246 straipsnio redakcijas baudžiamojo įstatymo švelnėjimo (griežtėjimo) prasme, reikšminga yra už šių veikų padarymą nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Pažymėtina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu BK 246 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) sankcijoje buvo nustatyta tik laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė (sunkus nusikaltimas). Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK 246 straipsnio pakeitimams (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), už šio straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą, be laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmės, buvo nustatyta ir alternatyvi bausmė – bauda (taip pat sunkus nusikaltimas). Taigi, nors tyčinis nusikaltimas keičiantis baudžiamajam įstatymui liko sunkus, tačiau BK 246 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) nustačius naują alternatyvią laisvės atėmimo bausmei švelnesnę bausmę, šiuo metu, pasikeitus šiame BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo baudžiamumui, galiojantis baudžiamasis įstatymas pripažintinas bausmę švelninančiu, o kartu ir nuteistojo teisinę padėtį lengvinančiu įstatymu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, M. J. nusikalstamą veiką perkvalifikuodamas iš BK 246 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) į BK 246 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirdamas jam šio straipsnio naujos redakcijos sankcijoje nustatytą švelnesnę bausmę, t. y. baudą, BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas taikė tinkamai.
11. Kasatorius kasaciniame skunde, be kita ko, kvestionuoja apeliacinės instancijos teismo nuteistajam M. J. pagal BK 246 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) parinktą bausmės rūšį ir nustatytą jos dydį.
12. BPK 376 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. BPK nuostatos nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos. Paskirtos bausmės griežtumo klausimai kasacijos dalyku gali būti tais atvejais, kai jie siejami su bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nesilaikymu ar, sprendžiant šiuos klausimus, padarytais esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-72-489/2020, 2K-179-942/2021, 2K-51-387/2024 ir kt.). Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų dėl bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų netinkamo taikymo ar padarytų esminių BPK pažeidimų, skiriant bausmę. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas M. J. už padarytą nusikaltimą bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, tinkamai įvertino visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, šios veikos sunkumą ir pavojingumo laipsnį, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, byloje esančius nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (kurie nurodyti ir kasaciniame skunde), taip pat prokuroro apeliaciniame skunde ir baigiamųjų kalbų metu išdėstytus argumentus, kurių pagrindu valstybinis kaltintojas prašė, net ir kvalifikavus veiką pagal šiuo metu galiojančią baudžiamojo įstatymo redakciją, paskirti nuteistajam būtent laisvės atėmimo bausmę, ir nuteistajam paskyrė švelnesnę, nei pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs, bausmę – t. y. piniginę baudą, kuri tik nežymiai viršija BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytą minimalų baudos dydį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, kad laisvės atėmimas neigiamai paveiks nuteistojo socialinius ir ekonominius ryšius, motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, jog M. J. nėra tiek pavojingas, kad būtų galima daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant jam sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo argumentus ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, neturi pagrindo daryti kitokią išvadą.
13. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kasaciniu skundu iš esmės siekiama nuteistajam skundžiama nutartimi pagal BK 246 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) paskirtą 600 MGL (30 000 Eur) dydžio baudą pakeisti kita griežtesne, tačiau nesusijusia su pinigine sankcija bausme, t. y. laisvės apribojimo bausme, kuri jam buvo paskirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 246 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį. Nors BPK 176 straipsnio 3 dalies nuostatos suteikia kasacinės instancijos teismui galimybę sugriežtinti bausmę, tačiau tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Pirmiau nutartyje minėta, kad skiriant bausmę M. J. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, apeliacinės instancijos teismo nuteistajam parinkta straipsnio sankcijoje nurodyta bausmė ir nustatytas jos dydis atitinka BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bausmės paskirtį, neprieštarauja konstituciniam teisingumo principui, todėl keisti šią skundžiamos nutarties dalį nėra pagrindo.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 326 ir 328 straipsnių taikymo
14. Kasaciniame skunde keliamas ir BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto principo tantum devolutum quantum appellatum (pagal kurį apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą) pažeidimo klausimas. Teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistojo M. J. BK 246 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką iš nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios į šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją ir paskirdamas jam naują bausmę, išėjo už bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Teisėjų kolegija šiuos kasatoriaus argumentus atmeta.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia BPK 320 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
16. Nagrinėjamoje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik prokuroras, pats nuteistasis M. J., jo gynėjas nuosprendžio neskundė. Prokuroras pirmosios instancijos teisme 2023 m. balandžio 5 d. gautu (t. y. iki įstatymo, kuriuo buvo pakeistas BK 246 straipsnis, įsigaliojimo 2023 m. birželio 1 d.) apeliaciniu skundu prašė panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. J. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, ir jį dėl šios veikos nuteisti, taip pat, panaikinus BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą, nuteistajam M. J. pagal BK 246 straipsnio 2 dalį sugriežtinti bausmę – paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti, paskirti nuteistajam BK 682 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
17. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinio skundo argumentus, su jais nesutiko ir prokuroro apeliacinį skundą, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atmetė. Taigi apeliacinės instancijos teismas priėmė vieną iš BPK 326 straipsnyje nustatytų procesinių sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Kartu šis teismas, nustatęs, kad po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo įsigaliojo nuteistojo teisinę padėtį švelninantys (palengvinantys) BK 246 straipsnio pakeitimai, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi ir 2023 m. balandžio 27 d. Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių ir skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo atitinkamais straipsniais ir atskirų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi, M. J. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 246 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) į BK 246 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jam naują straipsnio sankcijoje nustatytą bausmę – baudą.
18. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal BPK 3621 straipsnį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 3621 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 3621 straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-635-976/2015, 2K-267-942/2016).
19. Be to, nors pagal teismų praktiką subjektams, turintiems teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžius ir nutartis apeliacine tvarka, nenustatyta teisė paduotą apeliacinį skundą papildyti naujais argumentais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-422/2014, 2K-561-511/2015, 2K-239-976/2017), apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdžio metu taip pat turi teisę pateikti teismui įvairių prašymų, įskaitant ir susijusius su bylos nagrinėjimo ribomis, pateikti papildomos medžiagos, baigiamosiose kalbose pateikti naujų argumentų, kurie, atsižvelgiant į jų reikšmę ir esmingumą, gali tapti svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu ir priimamam sprendimui įtakos turinčiu veiksniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-422/2014, 2K-162-303/2017, 2K-147-788/2022).
20. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu prokuroras, nurodydamas, jog nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 246 straipsnio 3 dalis švelnina nuteistojo baudžiamąją atsakomybę, prašė nuteistojo M. J. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 246 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) į BK 246 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo M. J. gynėjas baigiamųjų kalbų metu taip pat pasisakė dėl naujosios BK 246 straipsnio redakcijos bausmės švelnėjimo aspektu.
21. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau paminėtas apeliacinės bylos nagrinėjimo aplinkybes, konstatuotina, kad, skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, kaip ir nuteistojo M. J. teisė į gynybą, nebuvo pažeistos. Tiek nuteistajam, tiek ir jo gynėjui apeliacinio proceso metu buvo garantuota teisė gintis ir teisė į rungtynišką procesą, pateikiant gynybos argumentus tiek dėl prokuroro baigiamųjų kalbų apeliaciniame teisminiame procese metu išsakyto prašymo nuteistojo M. J. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 246 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) į BK 246 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), tiek dėl prokuroro prašymo paskirti M. J. trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
22. Kasatorius, be kita ko, nesutinka su apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo rūšimi bei jo priėmimo pagrindu, teigia, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas turėjo priimti ne nutartį, o nuosprendį, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendis realiai buvo pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
23. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Dėl to nėra pagrindo pripažinti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis) vien tuo pagrindu, kad jau po procesinių sprendimų priėmimo buvo priimtas ir įsigaliojo veiką dekriminalizuojantis įstatymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-635-976/2015, 2K-267-942/2016). Šie teismų praktikoje pateikti išaiškinimai aktualūs ir tuo atveju, kai po procesinio (-ių) sprendimo (-ų) byloje priėmimo priimamas ir įsigalioja bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, pagal BPK 3621 straipsnio 4, 5 dalių nuostatas, teismas, nuspręsdamas dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo, priima nutartis. BPK 3621 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimant BPK 3621 straipsnio 4, 5 dalyse nurodytas teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.
24. Minėta ir tai, kad, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinio skundo argumentus, su jais nesutiko ir prokuroro apeliacinį skundą, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atmetė. Taigi apeliacinės instancijos teismas priėmė vieną iš BPK 326 straipsnyje nustatytų procesinių sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka.
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pritarti kasatoriaus argumentams dėl netinkamos rūšies procesinio sprendimo priėmimo, padarant esminius BPK 326 ir 328 straipsnių pažeidimus. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo M. J. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinį skundą.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Tomas Šeškauskas
Danutė Jočienė
