Dėl K. A. išteisinimo pagrįstumo ir juos motyvuotai atmetė

Kasacinio skundo Nr. DOK-2320/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18243-2022-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Olego Fedosiuko, rašytinio proceso tvarka spręsdama Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus Vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnaitės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 25 d. nutarties priėmimo, klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 25 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir 305 straipsnio 3 dalies 3 punktą, įrodymus vertino selektyviai, nesusiejo jų į visumą, kai kurių įrodymų visai nevertino, kas lėmė klaidingą išvadą, jog K. A. nepadarė nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje. Sutiktina su teismų nustatytomis aplinkybėmis, kad K. A. savavališkai, be nukentėjusiosios A. A. žinios, paėmė jos namuose buvusius grynuosius pinigus (35 000 Eur), tačiau apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, nevertino jų visumos, todėl padarė neteisingą išvadą, jog neįrodyta, kad išteisintasis veikė tiesiogine tyčia. Byloje nevertinta, kad nukentėjusioji nenorėjo kreiptis į policiją; kreipėsi tik tada, kai išteisintasis nustojo su ja bendrauti, o ji suprato, kad pinigų neatgaus. Teismas neįvertino, kad išteisintasis nukentėjusiajai pinigus grąžino tik 2022 m. birželio 12 d., t. y. jau pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl pinigų vagystės. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti nesant tyčios pasisavinti pinigus. Pažymėtina, kad laikinas pasinaudojimas turtu be tikslo jį galutinai užvaldyti, kai tarp turto savininko ir asmens, pasinaudojusio turtu, nėra leidimo (vienkartinio ar daugkartinio) šiuo turtu naudotis, sudaro BK 178 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, nes turto (pinigų) valdymas buvo išėjęs iš jo teisėto savininko žinios.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu bylos įrodymų (nukentėjusiosios A. A.) vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kasaciniame skunde pateikiamas savas įrodymų vertinimas, akcentuojant, kaip teismas turėjo vertinti nukentėjusiosios parodymus.

Pirmiau nurodytų kasacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiame sprendime nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Pagal teismų praktiką nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, įrodymų vertinimas bei jų pakankamumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-628/2019). Taigi kasacinio skundo argumentai, savaip vertinant bylos įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes, kasacinio apskundimo pagrindų buvimo nepatvirtina. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokurorės apeliacinį skundą, išsamiai patikrino jame keltus argumentus dėl K. A. išteisinimo pagrįstumo ir juos motyvuotai atmetė. Pažymėtina, kad aplinkybės, pagal kurias sprendžiama, ar buvo padaryta nusikalstama veika, baigiamos tikrinti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus Vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnaitės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Algimantas Valantinas

Olegas Fedosiukas