Baudžiamoji byla Nr. 2K–286/2008 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.4; 2.4.2.1.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Alvydo Pikelio, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteistas atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje ar viešąsias paslaugas teikiančioje įmonėje dvejus metus.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, kuria nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,
n u s t a t ė :
V. K. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas, t. y. valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, sumenkino valstybės tarnautojo autoritetą, pažeisdamas 2004 m. liepos 8 d. Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 8 straipsnio 2, 5, 6 punktų bei 2000 m. birželio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) generalinės direktorės patvirtintų Saugos tarnybos taisyklių 13.8, 13.9 ir 28.1 punktų reikalavimus, nepranešė teritorinei policijos įstaigai ir prokuratūrai apie daromą administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką, specialiųjų priemonių ir fizinės prievartos panaudojimą, nesuteikė nukentėjusiajam pirmosios medicinos pagalbos; 2007 m. vasario 17 d., apie 00.30 val., pramogų centro (duomenys neskelbtini), esančio Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, viršydamas savo įgaliojimus, panaudojo neteisėtus veiksmus prieš S. K.: uždėjęs nukentėjusiajam, atsisakiusiam mokėti 50 Lt už sulaužytą boulingo takelio užtvarą, antrankius, stipriai užlaužęs ranką, pastūmė jį į durų staktos kampą, nusivedęs į antro aukšto tarnybines patalpas, smogė jam vieną kartą kumščiu į veidą; tokiais veiksmais, dėl nosikaulių lūžimo, viršutinio žandikaulio dešinės pusės centrinio kandžio vainiko nulaužimo, kitų veido, kaktos, nosies nugarėlės, dešiniojo riešo ir dešiniojo peties smulkių sužalojimų, nežymiai sutrikdė jam sveikatą, pažeidė jo konstitucines teises bei laisves, dėl to nukentėjusysis patyrė didelės žalos.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 17 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir jį išteisinti.
Kasatorius teigia, kad jam baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Kasatorius pažymi, kad jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, jo veiksmai atitinka drausminio nusižengimo požymius ir už tai jis buvo nubaustas drausmine tvarka. Byla visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėta, nes nukentėjusiojo veiksmai nebuvo analizuojami. Nukentėjusysis elgėsi netinkamai, todėl jis turėjo imtis priemonių nutraukti netinkamus šio veiksmus, be to, reikėjo rūpintis, kad būtų atlyginta padaryta žala. Jei jis tokių veiksmų nebūtų atlikęs, būtų apkaltintas netinkamu pareigų atlikimu. Jis nesiekė tyčia sužaloti ar pažeminti nukentėjusįjį. Nė vienas pramogų centro darbuotojas sužaloto S. K. nematė. Jis nebuvo sužalotas, todėl nebuvo pagrindo imtis priemonių, kad jam būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik nukentėjusiojo, jam artimų bei suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais, o kitų liudytojų, kurie patvirtino jo (kasatoriaus) nekaltumą, parodymus vertino kritiškai. Tokia teismo pozicija yra neteisinga ir prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Pirmosios instancijos teismas peržiūrėjo vaizdo įrašą, tačiau į aplinkybes, kurios įrodo jo nekaltumą, nekreipė dėmesio. Apeliacinės instancijos teismas vaizdo įrašo neperžiūrėjo, o tai reiškia, kad visų byloje esančių įrodymų neištyrė ir todėl priėmė neteisingą sprendimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas jo apeliacinį skundą išnagrinėjo nevisapusiškai, priimtoje nutartyje jo išdėstytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo argumentų nepaneigė.
BK 228 straipsnyje nurodytos veikos gali būti padarytos tik tyčia. Jo veikoje nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, todėl baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo V. K. kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras teigia, kad kasatoriaus nuorodos, jog jo apeliacinis skundas neišsamiai išnagrinėtas, nes teismas neperžiūrėjo byloje esančio vaizdo įrašo, nepagrįstos. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo (b. l. 161–162) matyti, kad nuteistojo gynėjas prašymo atlikti byloje įrodymų tyrimą, peržiūrėti byloje esantį vaizdo įrašą nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nutarė neatlikti įrodymų tyrimo, nes pirmosios instancijos teismas atliko jį išsamiai. Pirmosios instancijos teisme vaizdo įrašo peržiūra buvo atlikta, proceso dalyviai prašymų ar pastabų neturėjo. BPK 346 straipsnio 6 dalis suponuoja teismo teisę, o ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Jį privalu atlikti tik tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Apeliacinės instancijos teismo nutartis surašyta laikantis BPK 332 straipsnio reikalavimų, nutarties aprašomojoje dalyje į esminius apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta. Byloje nustatyta, kad V. K. be teisėto pagrindo uždėjo nukentėjusiajam (pastarojo elgesys nebuvo nei provokuojantis, nei rizikingas) antrankius, panaudojo prieš jį fizinę prievartą (pastūmė į durų staktą, smogė kumščiu į veidą), kuri buvo akivaizdžiai neadekvati buvusiai situacijai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, jo elgesys buvo nesuderinamas su apsaugos tarnybos paskirtimi. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.
Kasacinis skundas atmestinas.
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti juos ir bylą nutraukti – nėra pagrindo.
Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 324 straipsnio 6 dalies taikymo
BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal šio Kodekso XXI skyriuje nustatytas taisykles.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2007 m. vasario 17 d. vaizdo iš boulingo salės įrašas buvo peržiūrėtas, vaizdo įrašo turinys išanalizuotas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, pakartotinai ištirti įrodymus, t. y. dar kartą peržiūrėti vaizdo įrašą, nebuvo būtina, be to, ir pats nuteistasis, ir jo gynėjas atlikti įrodymų tyrimo neprašė.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kasatoriaus teiginys, kad, pakartotinai neperžiūrėjus vaizdo įrašo, byla apeliacine tvarka išnagrinėta neišsamiai, atmestinas.
Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies taikymo
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad byla išnagrinėta ir apkaltinamasis nuosprendis priimtas nesilaikant BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus nuosprendyje turi būti išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, išdėstyti ir išanalizuoti, motyvai, kodėl atmetami kiti įrodymai, nurodyti. Nuteistojo V. K. versija, kad jis nukentėjusiojo nemušė, nuosprendyje motyvuotai paneigta ne tik nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, bet ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiojo kūne rasti užsifiksavę keturių smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. Kasatoriaus teiginys, kad teismas neanalizavo nukentėjusiojo veiksmų, prieštarauja tiek nuosprendžio, tiek apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, pripažino, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su tokia šio teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, priimtoje nutartyje į esminius apelianto argumentus, kurie pakartoti ir kasaciniame skunde, yra atsakyta bei motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis).
Dėl Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalies taikymo
Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, V. K. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnyje, yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, sukėlęs padarinius – didelę žalą valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Įgaliojimų viršijimas padaromas neteisėtu veikimu.
Byloje nustatyta, kad V. K., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, viršydamas savo įgaliojimus prieš nukentėjusįjį S. K., panaudojo neteisėtus veiksmus (uždėjo antrankius ir panaudojo fizinį smurtą), dėl to nukentėjusysis patyrė didelės žalos. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Kasatoriaus teiginys, kad jis padarė tik drausminį nusižengimą, už kurį buvo nubaustas, atmestinas. Byloje nustatyta, kad V. K. įgaliojimų viršijimas sukėlė padarinius – didelę žalą fiziniam asmeniui, todėl padaryta veika pagrįstai pripažinta nusikalstama ir kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Be to, pažymėtina ir tai, kad V. K. drausmine tvarka buvo nubaustas tik už tai, kad apie specialiųjų priemonių panaudojimą nepranešė policijos pareigūnams.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir nutarties panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.`
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Gintaras Goda
Alvydas Pikelis
Aldona Rakauskienė
