A. B. pagal BK 281 str. 4 d.

2008 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 9 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutarties.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemonę vieneriems metams.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. kovo 14 d. nutartimi nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmetė.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą,

n u s t a t ė :

A. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2007 m. birželio 17 d., apie 5.15 val., Kėdainių rajone, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir taip pažeisdamas KET 68 punkte nurodytus reikalavimus, vairuodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 172 punktuose nurodytus reikalavimus: būdamas eismo dalyvis ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 53 punktas), atsižvelgti į kelio būklę, meteorologines sąlygas, matomumą ir pasirinkti saugų greitį, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę (KET 172 punktas), pasirinko nesaugų važiavimo greitį, užvažiavo ant dešiniojo žvyruoto kelkraščio, nesuvaldė automobilio, šiam praradus judėjimo stabilumą ir tiesiaeigiškumą, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio į kairėje esantį griovį, atsitrenkė į pakelės medžius ir apvirto. Eismo įvykio metu automobilio keleiviui D. P. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 9 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – draudimą vairuoti kelių transporto priemonę vieneriems metams.

Kasatoriaus teigimu, Panevėžio apygardos teismo nutartis yra priimta netinkamai pritaikius įstatymą, nesilaikant teisingumo principo (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 54 straipsnis). Panevėžio apygardos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas skundžiamą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas minimalų jos terminą, atsižvelgė į A. B. darbo pobūdį ir tinkamai įvertino šeimines aplinkybes, laiko nepagrįsta, kadangi uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones atima iš jo galimybę tęsti darbą einant UAB „K“ vadybininko pareigas, nes teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra būtina kasatoriaus darbinės veiklos sąlyga. Be to, prarasdamas darbą, kasatorius netektų ir lengvatų, susijusių su darbu vienoje ir toje pačioje įmonėje. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis gali susirasti kitą darbą be neigiamų pasekmių sau, yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino ir jo motinos sveikatos būklę bei neatsižvelgė į tai, kad dėl judėjimo funkcijos sutrikimų jai yra reikalinga kito asmens palyda dažniems apsilankymams pas gydytojus, o kasatorius yra pagrindinis ja besirūpinantis asmuo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jo motina gyvena Ukmergėje.

Anot kasatoriaus, teisingumo principas gali būti įgyvendinamas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumų, kai tarp siekiamų bausmės paskirties tikslų ir jos individualizavimo yra teisinga proporcija. Be to, įgyvendinant teisingumo principą, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę turėtų būti galima įvykdyti be itin neigiamų pasekmių bausmę atliekančiam asmeniui, tuo tarpu darbo netekimas labai neigiamai palies jo interesus ir tolesnį gyvenimą. Kasatorius supranta, kad jam paskirtosios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas yra neatsiejamas nuo siekio užtikrinti kitų eismo dalyvių saugumą, tačiau jis nėra piktybinis eismo taisyklių pažeidėjas, turi atsakingumo jausmą (tai patvirtina jį charakterizuojančių duomenų visuma), nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, iš to pasimokęs bei padaręs atitinkamas išvadas. Todėl, jo manymu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti kelių transporto priemonę vieneriems metams.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras atsiliepimu siūlo nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti. BK 68 straipsnis numato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. A. B. vairavo neblaivus, nepasirinko saugaus greičio ir, nesuvaldęs automobilio, padarė avariją, kurios metu kilo sunkios pasekmės keleiviui. Nusikalstamą veiką jis įvykdė naudodamasis teise vairuoti autotransporto priemonę. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamuoju atveju nuteistasis Kelių eismo taisykles šiurkščiai pažeidė trečią kartą per trumpą laikotarpį. Eismo įvykio metu jis turėjo net dvi galiojančias nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurių vienas susijęs taip pat su saugaus greičio viršijimu. Pirmos instancijos teismas, parinkdamas poveikio priemonę bei nustatydamas jos taikymo terminą, įvertino A. B. asmenybę apibūdinančius duomenis, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į jo jauną amžių, nuopelnus sporto srityje, į darbovietės charakteristiką, nukentėjusiojo poziciją ir pan. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išanalizavo pirmosios instancijos teismo motyvus, jiems pritarė, be to, dar nurodė, kad nuteistasis A. B. gali padėti rūpintis motina ir dirbdamas kitokį darbą. Akcentuotina ir tai, kad nuteistasis su motina kartu negyvena, ja tiesiogiai rūpinasi tėvas, todėl specialios poveikio priemonės paskyrimas negali sukelti neigiamų padarinių tiek pačiam nuteistajam, tiek artimiesiems, o interesų balansas išlieka nepakitęs. Anot prokuroro, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę bei parinkdamas poveikio priemonę ir jos taikymo terminą, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo A. B. apeliacinį skundą, nei Baudžiamojo kodekso bendrųjų normų, nei esminių procesinių normų pažeidimų, sukliudžiusių teisingai išnagrinėti bylą ir priimti tinkamą sprendimą, nepadarė.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti asmeniui, kuriam atidedamas bausmės vykdymas. Teismas, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nusikaltimą padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonę, be to, būdamas neblaivus bei nesilaikydamas būtinų atsargumo priemonių. Veika sukėlė sunkius padarinius: avarijos metu sunkiai sutrikdyta automobilio keleivio sveikata. Nepaisant nedidelio vairavimo stažo (apie trejus metus), nuteistasis jau buvo kelis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tarp jų ir už saugaus greičio viršijimą. Taigi teismas turėjo pagrindą vertinti A. B. kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valerijus Čiučiulka

Aldona Rakauskienė

Olegas Fedosiukas