Dėl sandorio ir administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K-3-381/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

94.2.1; 99.1.1; 106.4

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 17 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 13 d. nutarties, kuriomis išspręstas ieškinio priėmimo kausimas, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, ieškinį Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ dėl sandorio ir administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, siekiantis apginti viešąjį interesą, nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui priimant sprendimą dėl detaliojo plano, Vilniuje, Olimpiečių g. 1, taip pat Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį bei išduodant UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ 2007 m. vasario 15 d. statybos leidimą Nr. NS/180/07/0129, kuriuo leista statyti administracinį pastatą Vilniuje, Olimpiečių g. 1, buvo padaryta nustatytos tvarkos pažeidimų, kuriais pažeistas viešasis interesas. Anot ieškovo, parengtas detalusis planas yra nesuderintas su Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniu padaliniu; 0,16 ha naujas kitos paskirties laisvos valstybinės žemės sklypas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ išnuomotas nesilaikant Žemės įstatymo 9 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatų (šis žemės sklypas galėjo būti išnuomotas tik aukciono būdu); statybos leidimas išduotas vadovaujantis statinio projektu, parengtu pagal projektavimo sąlygų sąvadą, kuris parengtas nesilaikant nustatytų reikalavimų, ir pagal detalųjį planą, pažeidžiantį teisės aktų nustatytus detaliųjų planų derinimo tvarkos reikalavimus. Ieškovas prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. 30-1405 „Dėl teritorijos šalia Rinktinės ir Olimpiečių gatvių (prie Rinktinės g. 3/1) detaliojo plano tvirtinimo“; 2) pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ 2006 m. balandžio 4 d. susitarimą dėl 1995 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N01/95-4474 dalinio pakeitimo; 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. vasario 15 d. statybos leidimą Nr. NS/180/07-0129, išduotą UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ administraciniam pastatui Vilniuje, Olimpiečių g. 1, statyti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Teismo vertinimu, ieškovas per plačiai traktuoja daiktinės teisės institutą. Nurodęs, kad ginčo žemės sklypas priklauso valstybei, o UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ sklypą valdo nuomos sutarties pagrindu, kad ieškinio patenkinimo atveju žemės sklypo savininkas nepasikeis, taip pat atkreipęs dėmesį į CK 4.22 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas sprendė, kad skaičiuodamas ieškinio sumą ieškovas nepagrįstai rėmėsi CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Teismas konstatavo, kad ieškinys teismingas apylinkės teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, atskirąjį skundą, 2008 m. kovo 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad, nors ieškinyje suformuluotas reikalavimas dėl 2006 m. balandžio 4 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir yra turtinio pobūdžio ginčas, susijęs su nuomos sutarties pripažinimu negaliojančia, kuri jos šalims sukūrė turtinio pobūdžio teises, tačiau šis ieškinio reikalavimas neįkainojamas, nes jo negalima išreikšti pinigais. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą teigti, jog CPK 85 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartį bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 13 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos – Vilniaus apygardos – teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ginčas dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2006 m. balandžio 4 d. susitarimą yra turtinis, tačiau nepagrįstai nurodė, kad šio ieškinio reikalavimo negalima išreikšti pinigais. Kasatoriaus nuomone, iš neteisėto valdymo išreikalaujamas turtas turi savo vertę, kuri gali būti išreikšta pinigais. Anot kasatoriaus, žemės valdymas nuomos pagrindais suteikia nuomininkui teises, kurias įgyvendinęs, be kita ko, pastatęs statinius, nuomininkas iš esmės pakeičia nuomos objekto būklę ir dėl to iš esmės pasikeičia nuomotojo ir nuomininko teisių ir pareigų pusiausvyra nuomos objekto atžvilgiu (CK 6.557, 6.559 straipsniai, 4.105 straipsnio 2 dalis). Toks pusiausvyros pasikeitimas gali lemti didelius apsunkinimus nuomotojui, todėl ieškinio suma pagrįstai skaičiuotina nuo išreikalaujamo turto – žemės – rinkos vertės. Kasatoriaus manymu, nuomos teisė atitinka visus daiktinės teisės požymius.

2. Kasaciniame skunde pažymima, kad proceso įstatymas neskirsto turtinių ginčų į tuos, kuriuos galima išreikšti pinigais, ir tuos, kurių negalima išreikšti pinigais, todėl apeliacinės instancijos teismo argumentas, jog aptariamasis reikalavimas yra turtinis, tačiau neįkainojamas, nes jo negalima išreikšti pinigais, kasatoriaus manymu, yra pats sau prieštaraujantis ir neatitinka sisteminio CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto aiškinimo. Ginčijamo nuomos susitarimo pripažinimas negaliojančiu ab initio lemtų restitucijos taikymą – daikto išreikalavimą iš svetimo neteisėto valdymo. Restituciją atliekant pinigų ekvivalentu, šis apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką privalo grąžinti ir būtent šis ekvivalentas laikytinas aptariamojo ieškinio reikalavimo pinigine išraiška ir kriterijumi, kuriuo remiantis skaičiuotina ieškinio suma. Anot kasatoriaus, teismų praktikoje, skaičiuojant žyminio mokesčio dydį, vertinama, ar prašomas pripažinti negaliojančiu sandoris jo šalims tiesiogiai sukuria turtines teises ar ne. Kasatorius pažymi, kad jo pareikšto ieškinio patenkinimo atveju nuomininkas netektų daiktinių teisių – valdymo ir naudojimo teisių į ginčo sklypą, t. y. netektų atitinkamo turto, todėl būtent pagal šį turtą skaičiuotinas žyminis mokestis ir ieškinio suma nustatytina pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kurio nepagrįstai netaikė ieškinio priėmimo klausimą nagrinėję teismai.

3. Kasatoriaus teigimu, svarbiausia ieškinio sumos instituto paskirtis – teisingo žyminio mokesčio apskaičiavimas. Modeliuojant situaciją, kai ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia reikštų kitas asmuo ir mokėtų 100 Lt žyminį mokestį, išeitų, kad toks žyminis mokestis neatitiktų prevencinės funkcijos ir nebūtų kliūtis galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis. Netaikant CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkto ginčams dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, būtų paneigta, kad nuomos santykių pagrindu nuomininkas įgyja daiktines teises į nuomos objektą, taip pat būtų iškreiptas CK 4.20 straipsnio turinys, be to, susidarytų situacija, reiškianti, kad tam tikriems turtiniams reikalavimams netaikomas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir būtų apskritai neaišku, kuriomis CPK nuostatomis vadovautis skaičiuojant ieškinio sumą ir žyminį mokestį byloje, kuriose reiškiamas reikalavimas dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Aptariamo pobūdžio ieškinio reikalavimus pripažinus ne turtiniais, o kitais, nebūtų galimybės diferencijuoti tokių reikalavimų pagal jų dalyko vertę, o tai, kasatoriaus nuomone, neabejotinai neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniu skundu kasatorius skundžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis, kuriomis, atsisakant priimti pateiktą ieškinį, vienas iš pareikštų ieškinio reikalavimų – pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ 2006 m. balandžio 4 d. susitarimą dėl 1995 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N01/95-4474 dalinio pakeitimo – kvalifikuotas kaip turtinis neįkainojamas reikalavimas ir atitinkamai pasisakyta dėl bylos (ieškinio) teismingumo apylinkės, kaip pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras ieškinyje, kurį atsisakyta priimti apskųstomis teismų nutartimis, nurodė, kad, patenkinus ieškinio dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pasikeistų žemės sklypo daiktinių teisių režimas; nurodyta, kad ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos kaina yra 3 200 093,19 Lt. Iš ieškinio turinio taip pat matyti, kad ginčijamu susitarimu 0,16 ha žemės sklypas nuomininkui UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ išnuomotas 99 metų terminui kitai paskirčiai (žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – prekybos, paslaugos ir pramogų objektų statybos). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad aptariamasis ieškinio reikalavimas (dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu) yra turtinio pobūdžio – tai konstatuota apeliacinės instancijos teismo nutartyje ir šios išvados neginčija kasatorius. Pateiktu kasaciniu skundu kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad šis turtinis reikalavimas yra neįkainojamas, nes jo negalima išreikšti pinigais. Anot kasatoriaus, nuomos teisė atitinka visus daiktinės teisės požymius ir ieškinio suma nustatytina pagal ginčo žemės sklypo rinkos vertę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės teorijoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu, tuo tarpu neįkainotini turtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma.

CPK 85 straipsnis reglamentuoja taisykles, pagal kurias nustatoma ieškinio suma. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Daiktines teises reglamentuoja CK ketvirtosios knygos normos. CK 4.20 straipsnyje nustatyta, kad daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Viena iš daiktinių teisių yra ilgalaikė nuoma (emphyteusis) (CK ketvirtosios knygos X skyrius). Pagal CK 4.167 straipsnį ilgalaikė nuoma nustatoma išnuomojamo nekilnojamojo daikto savininko ir nuomininko susitarimu arba testamentu. Taigi, kai nuomos santykių pagrindas yra savininko ir nuomininko susitarimas, tai dėl nuomos kvalifikavimo kaip ilgalaikės (emphyteusio), sprendžiama pagal susitarimo turinį. Iš nuomos sutarties kylančių teisių ir pareigų sekimas paskui nuomojamą daiktą yra daiktinės teisės požymis.

Šioje byloje teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad reiškiamas reikalavimas pripažinti ginčijamą 2006 m. balandžio 4 d. sandorį negaliojančiu reiškia turtinio ginčo egzistavimą.

Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendę teismai nenustatė, kad ginčijamas yra būtent ilgalaikės nuomos sandoris, ir kasatorius kasaciniame skunde to neginčija. Kasatorius kasaciniame skunde nepagrįstai tapatina ilgalaikę nuomą (emphyteusį), kaip daiktinę teisę, ir nuomą.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškiniu, kurio priėmimo klausimas išspręstas apskųstomis teismų nutartimis, yra, be kita ko, ginčijamas sandoris, sudarytas dėl žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 3 200 093,19 Lt, nuomos 99 metų laikotarpiui su teise statyti statinius, šią teisę nuomininkas įgyvendina (yra įgyvendinęs). Nurodytu ieškinio reikalavimu keliamas teisinis ginčas dėl paties objekto – žemės sklypo – ir teisių į jį, o ne dėl sutartinių santykių modifikavimo. Aptariamo reikalavimo patenkinimo atveju ginčijamo sandorio nuomininkas prarastų sutartimis sulygtas ilgalaikes teises į vertingą įvairiais aspektais objektą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, aiškindama CPK 85 straipsnį, konstatuoja, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju ieškinio suma dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu sandorį turi būti nustatoma pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą taisyklę ir kaip ieškinio suma tokiu atveju yra laikytina turto rinkos vertė, kuri ir lemia rūšinį civilinės bylos teismingumą.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta neteisėta apeliacinės instancijos teismo išvadą apie reiškiamo reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kvalifikavimą kaip neįkainotino, taip pat pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadas dėl šios bylos teismingumo apylinkės teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Kadangi aptarto reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dalyje ieškinio suma yra didesnė kaip 100 000 Lt, tai pagal CPK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rūšinio teismingumo taisyklę toks ieškinys yra teismingas apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apskųstos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartys yra priimtos pažeidžiant proceso teisės normas, todėl naikintinos, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, įsiteisėjus šiai kasacinio teismo nutarčiai (CPK 362 straipsnio 1 dalis), nustoja galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2008 m. balandžio 21 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė (įrašas viešajame registre dėl draudimo perleisti visų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ (j. a. k. 122593433, buveinės adresas: Jovaro g. 9, Vilnius) priklausančio administracinio pastato, esančio Vilniuje, Olimpiečių g. 1, unik. Nr. 4400-1079-0160, patalpų nuosavybės teises, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka). Apie laikinosios apsaugos priemonės pasibaigimą informuotina valstybės įmonė Registrų centras, išsiunčiant šios nutarties nuorašą (CPK 3 straipsnio 6, 7 dalys, 137 straipsnio 6 dalis, 340 straipsnio 5 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 7 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 3 straipsnio 6, 7 dalimis, 137 straipsnio 6 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 7 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti.

Ieškinio priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Išsiųsti šios nutarties nuorašą valstybės įmonei Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Antanas Simniškis

Gintaras Kryževičius

Sigita Rudėnaitė