L. Ž. pagal BK 281 str. 7 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-48-511/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59458-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.1; 2.4.5.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nuteistajam L. Ž.,

nuteistojo gynėjui advokatui Mariui Zabitai,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 15 d. nutarties.

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžiu L. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie bausmės, paskirtos Norvegijos Karalystės Folio pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos baudžiamąjį kodeksą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi suderintu su BK 260 straipsnio 3 dalimi, neatliktos dalies pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir L. Ž. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją paskirta atlikti pataisos namuose.

L. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, nustatyta BK 68 straipsnyje, – jam uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones dvejus metus.

Iš L. Ž. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 20 270,70 Eur.

Iš L. Ž. priteista Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 40,85 Eur proceso išlaidų.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 15 d. nutartimi nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. Ž. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio: 2017 m. lapkričio 5 d. apie 19.19 val. iš degalinės „Baltic Petroleum“, esančios Adomiškių k., Marijampolės sav., vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į degalinę „Orlen“, esančią Aleksandravo k., Marijampolės sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis 2017 m. lapkričio 5 d. apie 19.23 val., patikrinęs jo blaivumą alkoholio matavimo prietaisu – alkotesteriu „Alcotest“, nustatė 2,40 promilės girtumą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistas pateikė specialisto išvadą, kurioje L. Ž. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,46 promilės etilo alkoholio.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo L. Ž. gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismas neapgrįstai neatliko apeliaciniu skundu ir teisminio nagrinėjimo metu pareikštu prašymu įrodymų tyrimo, neatsakė į apeliacinio skundo argumentus bei nepašalino byloje esančių ir duomenimis pagrįstų abejonių, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė L. Ž., kuris transporto priemonės nevairavo.

2.2. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme L. Ž. gynė advokatas D. Gudas. Po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nuteistojo pasirinktas kitas gynėjas M. Zabita pateikė apeliacinį skundą, kuriame buvo atlikta išsami vaizdo įrašų analizė bei nurodyti motyvai, pagrindžiantys argumentus, kad transporto priemonę kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo ne L. Ž., o kitas asmuo, taip pat apeliaciniu skundu buvo prašoma atlikti įrodymų tyrimą dėl vaizdo įrašuose užfiksuotų asmenų nustatymo. Pateikus apeliacinį skundą ir atlikus paieškos veiksmus iki apeliacinio skundo nagrinėjimo pradžios gynybai pavyko nustatyti, kad prie automobilio vairo sėdėjęs asmuo yra D. L., kuris tuo metu jau dirbo Didžiojoje Britanijoje. Tuo pagrindu gynėjas teismo posėdžio metu raštu pateikė papildomą prašymą iškviesti ir apklausti kaip liudytoją D. L., kad būtų nustatyta, kas iš tiesų kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei paskirti Lietuvos teismo ekspertizės centro portreto ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar vaizdo įrašuose „15-00-33“ ir „15-17-26“ užfiksuoti asmenys yra L. Ž., D. L. ar galbūt kitas asmuo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atlikti įrodymų tyrimą atsisakė ir ši pagrįstas abejones dėl neteisingai inkriminuotos nusikalstamos veikos kelianti aplinkybė liko neištirta.

2.3. L. Ž. apeliacinės instancijos teisme papildomai paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme jis nenurodė to asmens (D. L.), nes įvykio neatsimena, buvo išgėręs ir miegojo automobilyje, todėl įvykio aplinkybių pakomentuoti negali, o kai buvo peržiūrimas vaizdo įrašas teisme, jis buvo ne toks ryškus ir aiškus, kokį pateikė naujas gynėjas, susipažinęs su bylos medžiaga.

2.4. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pasirinko lengviausią kelią ir net nesiaiškinęs iki galo visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatlikęs įrodymų tyrimo, kurį buvo prašoma atlikti tiek apeliaciniu skundu, tiek papildomai pateikus prašymą raštu bei papildomus duomenis, netyrė apeliaciniame skunde keliamų esminių asmens kaltės įrodytumą kvestionuojančių klausimų, kurie buvo ypač reikšmingi bylai teisingai išspręsti, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį. Priimdamas nutartį atmesti gynėjo prašymus ištirti bylai reikšmingas aplinkybes teismas nesiekė objektyviai ištiri byloje esančių duomenų bei skunde keliamų argumentų, todėl tai teismui sutrukdė priimti teisingą ir objektyvų sprendimą. Toks apeliacinis teismo procesas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-183/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-183/2012">2K-P-183/2012</a>, 2K-7-398/2013, 2K-34-303/2015, 2K-61-895/2017) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimų.

2.5. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas šališkai išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą, rodo nutarties motyvuojamoji dalis, kurioje teismas iš esmės aptaria tik kaltinimo pateiktus ir teisme ištirtus duomenis, kurie, teismo manymu, yra pakankami kaltės klausimui pagrįsti, tačiau gynybos pateiktų raštu duomenų apeliacinės instancijos teismo posėdyje teismas nutartyje net nenurodo.

2.6. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad tas pats asmuo, kuris užfiksuotas vaizdo įrašuose „15-00-33“ ir „15-17-26“ „Baltic Petroleum“ degalinėje, klaidingai įvardijamas kaip L. Ž., yra užfiksuotas ir vaizdo įraše „mxl0-15-184-196sale_01“ „Orlen“ degalinėje nuo 14:57 min. iki 15:22 min., o tai paneigia aplinkybę, jog teismų nurodytas „apsirengęs tamsios spalvos kelnėmis, tamsios spalvos striuke su gaubtuvu“ asmuo yra L. Ž., nes šis asmuo yra D. L..

2.7. Be to, gynybos padarytos klaidos ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme neužtikrinant nuteistojo efektyvios gynybos negali būti priežastis asmenį neteisingai nuteisti, kaip ir negali būti priežastis apeliacinės instancijos teismui atsisakyti tirti reikšmingas aplinkybes, kurias, teikiant duomenis bylai teisingai išspręsti, pateikė kitas gynėjas, nes tokiu atveju yra pažeidžiama kaltinamojo ar nuteisto teisė į teisingą ir nešališką teismą bei teisė į efektyvią gynybą.

2.8. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas galutinę bausmę nuteistajam L. Ž., nepagrįstai taikė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. L. Ž. 2012 m. lapkričio 23 d. Folio pirmosios instancijos teismo (Norvegija) nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Norvegijos baudžiamąjį kodeksą, po to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi nuosprendis suderintas su BK 260 straipsnio 3 dalimi ir jam palikta šešerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją paskirta atlikti pataisos namuose. Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi panaikino Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sprendimą dėl L. Ž. lygtinio paleidimo, ir priėmė naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje 2016 m. sausio 25 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. Ž.. L. Ž. asmens byloje buvo nustatyta, kad bausmės vykdymo pabaiga jį lygtinai paleidus yra 2018 m. balandžio 18 d. Tačiau Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo patenkintas Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimas ir vykdoma probuojamojo L. Ž. priežiūra nutraukta prieš terminą, tai reiškia, kad bausmės vykdymas taip pat pasibaigia ir bausmė yra įvykdyta.

2.9. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktą probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą asmenį lygtinai paleidus jam taikomos Probacijos įstatymo nuostatos. Jeigu asmuo pažeidimų nepadaro ir probacijos tikslai pasiekiami, laikoma, kad bausmė yra įvykdyta. Kartu pažymėtina, kad, pasibaigus probacijai Probacijos įstatymo 23 straipsnio pagrindu, lygtinai paleistas ir probuojamas asmuo, kuriam probacijos vykdymas nutraukiamas prieš terminą, išregistruojamas iš prabuojamųjų registro. Nelogiška ir nepagrįsta teigti, kad bausmės atlikimo terminas yra siejamas tik su nuosprendžiu nustatytu terminu, kadangi bausmė yra prievartos priemonė, jos rūšys yra nurodytos BK 42 straipsnyje, kaip sąlyginė alternatyva yra probacija, kuria yra pakeičiama reali bausmė. Pasibaigus probacijai negali būti laikoma, kad bausmė tęsiama, nes asmuo realiai jokios bausmės neatlieka. Taigi, bausmės vykdymo pabaiga yra siejama arba su realiai atlikta visa bausme, arba su ją pakeitus sąlygine alternatyva pasibaigusiu probacijos laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, teismai nepagrįstai taikė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinis skundas tenkintinas dalinai.

Dėl BPK pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

4. Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatliko apeliaciniu skundu ir teisminio nagrinėjimo metu pareikštu prašymu įrodymų tyrimo, neatsakė į apeliacinio skundo argumentus bei nepašalino byloje esančių ir duomenimis pagrįstų abejonių, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė L. Ž., kuris transporto priemonės nevairavo.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalis ir 332 straipsnio 3 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, motyvuotai atsakyti į skunde išdėstytus argumentus, įvertinti bylai teisingai išspręsti reikšmingų duomenų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTItMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-12-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-12-303/2015">2K-12-303/2015</a>). Taip pat apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nors pagal teismų praktiką to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, tačiau, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

6. Nuteistojo L. Ž. gynėjo M. Zabitos apeliaciniame skunde buvo išdėstyti argumentai apie tai, kad, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga bei vaizdo įrašais ir savarankiškai atlikus vaizdo įrašo analizę, išdidinus užfiksuotų asmenų vaizdą, akivaizdžiai matyti, jog vaizdo įraše (failas „15-17-26“) užfiksuotas asmuo, kurį teismas nurodo kaip keleivį, išlipusį „Baltic Petroleum“ degalinėje ir vėliau kaip vairuotoją, išvažiuojantį iš šios degalinės, nėra L. Ž., tai patvirtino ir pats nuteistasis. Gynėjo manymu, siekiant nustatyti, ar šiame vaizdo įraše užfiksuotas asmuo, pirmosios instancijos teismo nurodomas kaip keleivis, išlipęs „Baltic Petroleum“ degalinėje ir vėliau kaip vairuotojas, išvažiuojantis iš šios degalinės (failas „15-00-33“, ant DVD disko užrašyta „Degalinė „Baltic Petroleum“), yra L. Ž., ar galbūt kitas asmuo, reikalingas papildomas įrodymų tyrimas, atliekant vaizdinės medžiagos ekspertizę bei eksperimentą degalinėje „Baltic Petroleum“, papildomai užfiksavus vaizdo medžiagoje L. Ž. ir šią medžiagą sugretinus su vaizdine medžiaga faile „15-17-26“, kuriame užfiksuotas asmuo, nuosprendyje nurodomas kaip „prieš prekystalį stovintis trumpų plaukų vaikinas, apsirengęs tamsios spalvos striuke su gobtuvu ir tamsios spalvos kelnėmis“.

7. Prašymą atlikti įrodymų tyrimą advokatas M. Zabita išreiškė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, papildomai pažymėdamas, kad gynybai pavyko nustatyti asmenį, kuris galbūt yra minėtame vaizdo įraše. Gynėjas teismui pateikė šį prašymą ir raštu. Nuteistasis, pritardamas savo gynėjui, taip pat prašė teismo atlikti įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas nutarė nuteistojo ir jo gynėjo prašymo atlikti įrodymų tyrimą netenkinti, motyvuodamas tuo, kad pateiktos versijos nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

8. BPK 324 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, gali atlikti įrodymų tyrimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką atlikti įrodymų tyrimą yra apeliacinės instancijos teismo pareiga, kai pirmosios instancijos teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino ištirtų įrodymų prieštaravimų ir pan. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, nuodugniai ištirti apeliaciniame skunde esančius argumentus, juos palyginti su surinkta byloje medžiaga. Įgyvendinant šią užduotį apeliacinės instancijos teismui įstatymas suteikia teisę iš esmės nagrinėti bylą: tiek iš naujo vertinti bylos įrodymus, tiek atlikti įrodymų tyrimą, ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimamus nuosprendžius ar nutartis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>). Šios instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-21/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-21/2014">2K-21/2014</a>, 2K-29-489/2015 ir kt.).

9. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. Ž. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, be kitų įrodymų, rėmėsi ir iš degalinių „Baltic Petroleum“ ir UAB „Orlen“ gautais vaizdo įrašais. Nuosprendyje konstatuota, kad asmuo, esantis konkrečiuose vaizdo įrašų epizoduose, yra būtent L. Ž.. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog gynėjo nurodytame vaizdo įraše užfiksuotas būtent L. Ž., teismo posėdyje šio įrašo neištyręs ir šią išvadą padaręs ne iš paties vaizdo įrašo turinio, tačiau remdamasis kitais bylos duomenimis. Toks įrodymų vertinimas negali būti pripažintas tinkamu, juo labiau kad nuteistojo L. Ž. gynėjas apeliacinės instancijos teismui teikė duomenis ir argumentus, keliančius abejonių pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. kad vaizdo įrašuose užfiksuotas žmogus yra ne L. Ž., o kitas asmuo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo atlikti įrodymų tyrimą, šias aplinkybes išsiaiškinti ir pašalinti iškilusius prieštaravimus. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismui prašymą atlikti įrodymų tyrimą atmetus, svarbus apeliacinio skundo argumentas liko tinkamai neišnagrinėtas, taip padaryti esminiai BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų pažeidimai. Kartu konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, padarė esminį BPK pažeidimą, suvaržiusį proceso dalyvių teises, sukliudžiusį teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

10. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą ir ištyręs minėtą degalinės patalpose padarytą vaizdo įrašą, be kita ko, turi įvertinti šio vaizdo įrašo duomenų įrodomąją reikšmę, taip pat ar šiame įraše užfiksuoti duomenys atitinka BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatytus sąsajumo kriterijus, pašalinti byloje iškilusias abejones, ištirtus įrodymus iš naujo įvertinti kaip visumą ir padaryti tinkamai motyvuotas išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.

11. Pagal BPK 386 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla iš naujo nagrinėjama bendra tvarka. BPK 386 straipsnio 2 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, todėl teisėjų kolegija, perduodama bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, dėl kitų kasacinių skundų argumentų nepasisako, nes sprendimo dėl jų priėmimas šiuo atveju galimas tik tinkamai ir išsamiai išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Tomas Šeškauskas

Eligijus Gladutis