Baudžiamoji byla Nr. 1-11-992/2021

Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00053-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.4.4.1.; 1.1.4.4.2.;1.1.4.4.3.; 1.1.4.4.5.; 1.1.4.5.1.; 1.1.4.5.2.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.10.1.; 1.1.12.1.; 1.2.17.6.1.; 1.2.18.8.4.; 1.2.18.10.; 2.1.8.; 2.1.15.1.1.; 2.1.16.1.6.; 2.1.16.1.9.; 2.1.16.2.1.; 2.1.16.2.12.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.4.6.2.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja V.ija Šelmienė,

sekretoriaujant Linai Sadovskai, Deimantei Fiodorovaitei, Ramintai Braškienei,

vertėjaujant Jolitai Urnikytei - Vaicekauskienei, Katerinai Chvatovai,

dalyvaujant prokurorui Valerijui Sevostjanovui, prokurorei Audronei Žentelienei,

kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei Ingridai Botyrienei,

kaltinamajam Z. S. (Z. S.), jo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,

kaltinamajam L. S. (L. S.), jo gynėjui advokatui Laimundui Baršauskui,

kaltinamajam B. J. Č. (B. J. Č.), jo gynėjui advokatui Mantui Valiukui,

kaltinamajai O. S., jos gynėjai advokatei Linai Balčiūnei,

civilinės ieškovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams Renatai Kozlovai (buvusi pavardė – B.), Onai Daugėnienei, Jonui Želviui, Ričardui Jankovskiui,

specialistams J. R., M. J., V. J., Č. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „Q.“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas ar BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.),

Z.AS L. (Z. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „R.“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį bei 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.),

L.AS S.IUS (L. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „Y.“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.),

B.AS J.US Č.AS (B. J. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „D.“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį, paskirta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda, bauda sumokėta 2019 m. gruodžio 10 d.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.), 202 straipsnio 1 dalį,

O.A S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. S., Z. S., L. S., B. J. Č., veikdami bendrininkų grupe, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – UAB) „E.“, besiverčiančios gėlių ir sodinukų didmenine prekyba (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (toliau tekste – EVRK) kodas– 46.22.00) turtą (pajamas, išlaidas ir pelną), sąmoningai organizavo bei apgaulingai tvarkė įmonės teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės „E.“ - veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. S., nuo 2006 m. lapkričio 28 d. būdamas UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pridėtinės vertės mokesčio (toliau tekste – PVM) mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), o nuo 2010 m. ir 50% įmonės akcijų akcininku, siekdamas asmeninės ir organizuotos grupės nario Z. S. naudos bei veikdamas juridinio asmens UAB „E.“, kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, naudai ir interesais, tyR. tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei nuo 2006 m. lapkričio 15 d., kartu su Z. S. parengė nusikalstamos veikos planą – nuslėpti prekybą gėlėmis vykdančio juridinio asmens UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), tikrąjį gaunamą turtą (pajamas, išlaidas ir pelną), kiekvienam bendrininkų grupės nariui davė nurodymus, kurie veikė jo duotų nurodymų ribose.

Įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, A. S. ir Z. S., veikdami vieninga tyčia, pažeisdami 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau tekste - ir BAĮ) Nr. IX–574 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir siekdami, jog dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, organizavo dalies produkcijos – gėlių, skirtų naudoti UAB „E.“ veikloje, įsigijimą be apskaitos dokumentų iš Nyderlandų Karalystėje esančio gėlių pirkimo – pardavimo aukciono (aukcionų) per Nyderlandų Karalystės įmones tarpininkes bendrovę R.‘s B.V. (PVM mokėtojas nuo 2003 m. rugpjūčio 28 d. iki 2013 m. lapkričio 26 d., kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), ankstesnis pavadinimas B. h/o H.J. D. B. van R.`s B.V., buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), taip pat bendrovę P. B.V. (PVM mokėtojas nuo 1995 m. spalio 30 d., kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)), t. y., tyR. tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau nei nuo 2006 m. lapkričio 15 d., A. S. su Z. S., veikdami vieninga tyčia, pasiūlė bendrovės R.‘s B.V. atstovui L. S. bei nenustatytiems bendrovės P. B. V. atstovams, kad didžioji šių įmonių produkcijos – gėlių - dalis uždarajai akcinei bendrovei „E.“ būtų parduodama be pirkimo - pardavimo apskaitos dokumentų. Nyderlandų Karalystės įmonės R.‘s B.V. atstovui L. S. bei nenustatytiems bendrovės P. B. V. atstovams sutikus su A. S. bei Z. S. pasiūlymu, dalis produkcijos – gėlių – uždarajai akcinei bendrovei „E.“ buvo pateikta be apskaitos dokumentų. L. S. pateikdavo Olandijos įmonės R.‘s B.V. atstovams duomenis, kurių pagrindu Olandijos įmonės R.‘s B.V. buhalteriniuose dokumentuose buvo fiksuojama, kad prekės - gėlės, kurios buvo realizuotos uždarojoje akcinėje bendrovėje „E.“ be apskaitos dokumentų, buvo parduotos neegzistuojančioms bendrovėms „C.“, kurios buveinės adresas įvardintas (duomenys neskelbtini); „U.“, kurios buveinės adresas įvardintas (duomenys neskelbtini). Bendrovės P. B. V. nenustatytas atstovas įtakojo, kad Olandijos įmonės P. B. V. buhalteriniuose dokumentuose būtų užfiksuota, kad prekės (gėlės), kurios buvo realizuotos uždarojoje akcinėje bendrovėje „E.“ be apskaitos dokumentų, buvo parduotos neegzistuojančioms bendrovėms „V.“, bei „N.“, kurios buveinės adresas įvardintas (duomenys neskelbtini).

Duomenis apie Olandijos įmonės R.‘s B.V. buhalterinėje apskaitoje apskaitytus pardavimus UAB „E.“, taip pat duomenis apie UAB „E.“ mokėtinas sumas už Olandijos įmonėje R.‘s B.V. be apskaitos dokumentų pirktas gėles, kurios Olandijos įmonėje R.‘s B.V. buhalterinėje apskaitoje apskaitytos kaip parduotos neegzistuojančioms bendrovėms „C.“ ir „U.“, L. S. elektroniniu paštu teikė Z. S. ir A. S. faile pavadinimu „new S.“, o nenustatytas Olandijos įmonės P. B. V. atstovas Z. S. ir A. S. faile pavadinimu „new S.“ teikė duomenis apie Olandijos bendrovės P. B. V. buhalterinėje apskaitoje apskaitytus pardavimus UAB „E.“, taip pat duomenis apie UAB „E.“ mokėtinas sumas už Olandijos įmonėje P. B. V. be apskaitos dokumentų pirktas gėles, kurios Olandijos įmonėje P. B. V. buhalterinėje apskaitoje apskaitytos kaip parduotos neegzistuojančioms bendrovėms „V.“ ir „N.“.

Už be apskaitos dokumentų įgytą produkciją A. S., o jam nesant Z. S., nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. vasario 3 d. atsiskaičius grynaisiais pinigais su Nyderlandų Karalystės įmonių R.‘s B.V. bei P. B. V. atstovais, juos perduodant per vairuotojus, transportuojančius įsigytą produkciją (gėles), o nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. grynuosius pinigus perduodant tiesiogiai J. B. Č., kuris, vykdydamas bendrininkų grupės narių bendrą susitarimą - nuslėpti nuo mokesčių administratoriaus neapskaitytus grynuosius pinigus, už ikiteisminio tyR. metu tiksliai nenustatytą atlygį, tačiau ne didesnį nei 17 266 Eur (ne didesnį nei 1% nuo pervestos sumos), pats bei per kitus ikiteisminio tyR. nenustatytus asmenis, pasinaudodamas savo ir jam artimų asmenų T. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyR. buvo nutrauktas, kontroliuojamų lengvatinio apmokestinimo įmonių „V.“, registruotos (duomenys neskelbtini), „H.“, registruotos (duomenys neskelbtini); „O.“, registruotos (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos bankuose atidarytose sąskaitose: V., sąsk. Nr. LV92 (DUOMENYS NESKELBTINI) EUR, H. sąsk. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) EUR, O. (DUOMENYS NESKELBTINI) EUR, esančiomis lėšomis, atliko ne mažiau nei 68 (šešiasdešimt aštuonis) apmokėjimus (pavedimus) ne mažesnei nei 1 296 600 Eur (vieno milijono dviejų šimtų devyniasdešimt šešių tūkstančių eurų) sumai į Nyderlandų Karalystės įmonės R.‘s B.V., sąskaitą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) ir į L. S. priklausančią sąskaitą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), esančias Nyderlandų bankuose, turint tikslą atsiskaityti už įgytą UAB „E.“ neapskaitytą produkciją (gėles) iš Nyderlandų Karalystės įmonės R.‘s B.V., ir ne mažiau nei 44 (keturiasdešimt keturis) apmokėjimus (pavedimus) ne mažesnei nei 430 000 Eur (keturių šimtų trisdešimties tūkstančių eurų) sumai į Nyderlandų Karalystės įmonės P. B. V. sąskaitą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), esančią Nyderlandų Karalystės banke, turint tikslą atsiskaityti už įgytą UAB „E.“ neapskaitytą produkciją (gėles) iš Nyderlandų Karalystės įmonės P. B. V., iš viso atlikdamas ne mažiau nei 112 (vieną šimtą dvylika) apmokėjimų (pavedimų) už ne mažesnę nei 1 726 600 Eur (vieno milijono septynių šimtų dvidešimt šešių tūkstančių šešių šimtų eurų) sumą.

Tokiu būdu A. S., Z. S., L. S., J. B. Č., veikdami vieninga tyčia, nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. organizavo ir vykdė uždarosios akcinės bendrovės „E.“ apgaulingą buhalterinę apskaitą, sąmoningai pažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, neapskaitė bendrovės „E.“ buhalterinėje apskaitoje išlaidų už dalį įgytos produkcijos iš Nyderlandų Karalystės įmonių R.‘s B.V. bei P. B. V.

Tęsdami nusikalstamą veiką, siekdami išvengti dalies prekių pardavimo fiksavimo išrašant pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą - faktūrą ar kasos aparato kvitą, siekdami išvengti prievolės apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį, taip pat siekdami neapskaityti dalies pajamų gavimo ir tokiu būdu A. S., Z. S. bei uždarosios akcinės bendrovės „E.“ naudai išvengti prievolės sumokėti į valstybės biudžetą apskaičiuotą pridėtinės vertės mokestį, pajamų mokestį ir socialinį mokestį, tyčia pažeisdami 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ laikotarpiu nuo tyR. nenustatytos datos, tačiau ne vėliau nei nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. A. S., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „E.“ direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei, priimti sprendimus uždarosios akcinės bendrovės „E.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, kartu su Z. S. tiesiogiai vykdydami didmeninius gėlių pardavimus uždarosios akcinės bendrovės „E.“ prekybos vietoje – sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavė įgytą iš Nyderlandų Karalystės kompanijų uždarosios akcinės bendrovės „E.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą produkciją (gėles), neišrašant privalomų apskaitos dokumentų - pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų arba kasos aparato kvitų, tai yra, neišskiriant ir neskaičiuojant pardavimo pridėtinės vertės mokesčio bei nefiksuojant gautų realių pajamų.

Visas atliktas ūkines operacijas A. S. ir Z. S. fiksavo Excel formato bylose „Book1“ (2006 - 2007 m.), „2008 Sandėlis“, „2009 Sandėlis“ ir „2010 Sandėlis“ ir „new S.“, kurias laikė įrašytose išorinėse USB laikmenose, ir tokiu būdu A. S., o jam nesant Z. S., vedė „dvigubą“ buhalteriją, kurioje fiksavo nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. realiai atliktus ūkinius įvykius - gėlių pardavimus, kurių metu buvo nuslėpta ir jiems pasibaigus į apskaitos dokumentus neįrašyta ne mažiau kaip 24 117 508 Lt (6 984 913,11 Eur) realiai gautų pajamų (2006 m. – 525 102 Lt, 2007 m. – 6 720 339 Lt, 2008 m. – 6 890 846 Lt, 2009 m. – 4 842 801 Lt; 2010 m. – 5 138 420 Lt), susijusių su uždarosios akcinės bendrovės „E.“ turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu.

A. S. ir Z. S., veikdami vieninga tyčia, tęsdami nusikalstamą veiką, A. S., pagal 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir būdamas atsakingas už uždarosios akcinės bendrovės „E.“ veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdamas garantuoti apskaitos įrašų teisingumą, žinodamas, jog jo įmonės veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos yra neteisingai ir fiktyviai pavaizduojamos buhalterinės apskaitos registruose, turėdamas tikslą išvengti prievolės apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį ir prievolės sumokėti į valstybės biudžetą apskaičiuotą pridėtinės vertės mokestį, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamus veikos padarinius, ir kad tokiu būdu bus trukdoma nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „E.“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, neteikė duomenų ir dokumentų apie realiai įvykusius ūkinius įvykius, pirkimus ir pardavimus uždarosios akcinės bendrovės „E.“ apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinančioms buhalterinę apskaitą tvarkiusioms K. L. A., dirbusiai nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. birželio 21 d., J. R., dirbusiai nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2008 m. balandžio 21 d., ir Ž. V., dirbusiai nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., dėl ko nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. uždarosios akcinės bendrovės „E.“ buhalterinę apskaitą tvarkantys asmenys neapskaitė uždarosios akcinės bendrovės „E.“ iš neoficialios prekybos gėlėmis gautų pajamų – ne mažiau nei 24 117 508 Lt (6 984 913,11 Eur) bei išlaidų - ne mažiau nei 5 961 604,48 Lt (1 726 600 Eur), kurie buvo panaudoti atsiskaitymams su tiekėjais už prekes (gėles).

Dėl tokių A. S. ir jo suburtos bendrininkų grupės narių Z. S., L. S. ir B. J. Č. nusikalstamų veiksmų, apgaulingai tvarkant uždarosios akcinės bendrovės „E.“ buhalterinę apskaitą buvo pažeistos 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 4 straipsnio nuostata, numatanti, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1. tinkama, objektyvi ir palyginama; 2. pateikiama laiku; 3. išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 14 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka; 16 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, o apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, dėl to iš dalies negalima nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „E.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros 2007, 2008, 2009, 2010 mokestiniais metais.

Tokias savo veiksmais A. S. ir Z. S., veikdami bendrininkų grupe, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, o L. S. ir B. J. Č., veikdami bendrininkų grupe su A. S. ir Z. S., padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. buvo kaltinami tuo, kad veikdami A. S. suburtoje organizuotoje grupėje, kurios nariais buvo A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č., siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – apgaule išvengti mokesčių, nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „E.“ gaunamas pajamas, pelną ir turtą ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, tokiu būdu apgaule A. S., Z. S. ir juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „E.“, kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas. A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. buvo pareikštas toks kaltinimas:

A. S., nuo 2006 m. lapkričio 28 d. būdamas UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), registruotos (duomenys neskelbtini), o nuo 2010 m. 50% įmonės akcininku, siekdamas asmeninės ir organizuotos grupės nario Z. S. naudos bei veikdamas juridinio asmens UAB „E.“ naudai ir interesais, tyR. tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei nuo 2006 m. lapkričio 15 d. kartu su Z. S. parengė nusikalstamos veikos planą – nuslėpti prekybą gėlėmis vykdančio juridinio asmens UAB „E.“ tikrąjį gaunamą turtą (pajamas, išlaidas ir pelną), kiekvienam organizuotos grupės nariui davė nurodymus, kurie veikė jo duotų nurodymų ribose.

Įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, veikdami vieninga tyčia, A. S. su Z. S., pažeisdami 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ir siekdami, jog dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau - BAĮ) numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, organizavo dalies produkcijos – gėlių, skirtų naudoti UAB „E.“ veikloje, įsigijimą be apskaitos dokumentų iš Nyderlandų Karalystėje esančio gėlių pirkimo – pardavimo aukciono (aukcionų) per Nyderlandų Karalystėje esančias įmones tarpininkes – R.‘s B.V. (PVM mokėtojas nuo 2003 m. rugpjūčio 28 d. iki 2013 m. lapkričio 26 d., kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), ankstesnis pavadinimas B. h/o H.J. D. B. van R.`s BV, adresas (duomenys neskelbtini), taip pat P. B.V. (PVM mokėtojas nuo 1995 m. spalio 30 d., kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), adresas), t. y. tyR. tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau nei nuo 2006 m. lapkričio 15 d., veikdami vieninga tyčia, A. S. su Z. S., pasiūlė R.‘s B.V. atstovui L. S. bei P. B.V. atstovams, kad didžioji šių įmonių produkcijos – gėlių - dalis UAB „E.“ būtų parduodama be pirkimo - pardavimo apskaitos dokumentų. Nyderlandų Karalystės įmonės R.‘s B.V. atstovui L. S. bei P. B.V. atstovams sutikus su A. S. bei Z. S. pasiūlymu, dalis produkcijos - gėlių - UAB „E.“ buvo pateikta be apskaitos dokumentų, o L. S. pateikdavo Olandijos įmonės R.‘s B.V. atstovams duomenis, kurių pagrindu Olandijos įmonės R.‘s B.V. buhalteriniuose dokumentuose buvo užfiksuota, kad prekės - gėlės, kurios buvo realizuotos UAB „E.“ be apskaitos dokumentų, buvo parduotos neegzistuojančioms bendrovėms C., adresas, U. adresas (duomenys neskelbtini), įmonės P. B.V. nenustatytas atstovas įtakojo, kad Olandijos įmonės P. B.V buhalteriniuose dokumentuose būtų užfiksuota, jog prekės - gėlės, kurios buvo realizuotos UAB „E.“ be apskaitos dokumentų, buvo parduotos neegzistuojančioms bendrovėms V.

Duomenis apie Olandijos įmonės R.‘s B.V. buhalterinėje apskaitoje apskaitytus pardavimus UAB „E.“, taip pat duomenis apie UAB „E.“ mokėtinas sumas už Olandijos įmonėje R.S B.V. be apskaitos dokumentų pirktas gėles, kurios Olandijos įmonėje R.‘s B.V. buhalterinėje apskaitoje apskaitytos kaip parduotos neegzistuojančioms bendrovėms C. ir U.., L. S. elektroniniu paštu teikė Z. S. ir A. S. faile pavadinimu „new S.“, o nenustatytas Olandijos įmonės P. B.V atstovas Z. S. ir A. S. faile pavadinimu „new S.“ teikė duomenis apie Olandijos įmonės P. B.V buhalterinėje apskaitoje apskaitytus pardavimus UAB „E.“, taip pat duomenis apie UAB „E.“ mokėtinas sumas už Olandijos įmonėje P. B.V be apskaitos dokumentų pirktas gėles, kurios Olandijos įmonėje P. B.V buhalterinėje apskaitoje apskaitytos kaip parduotos neegzistuojančioms bendrovėms V. ir N..

Už be apskaitos dokumentų įgytą produkciją A. S., o jam nesant Z. S., nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. vasario 3 d. atsiskaičius grynaisiais pinigais su Nyderlandų Karalystės įmonių R.‘s B.V. bei P. B.V. atstovais, juos perduodant per vairuotojus, transportuojančius įsigytą produkciją – gėles, o nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. grynuosius pinigus perduodant tiesiogiai organizuotos grupės nariui J. B. Č., kuris vykdydamas organizuotos grupės narių bendrą susitarimą nuslėpti nuo mokesčių administratoriaus neapskaitytus grynuosius pinigus, už tyR. metu tiksliai nenustatytą atlygį, tačiau ne didesnį nei 17 266 Eur (ne didesnį nei 1% nuo pervestos sumos), pats bei per kitus ikiteisminio tyR. nenustatytus asmenis, pasinaudodamas savo ir jam artimų asmenų – T. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyR. nutrauktas, kontroliuojamų lengvatinio apmokestinimo įmonių: V., registruotos (duomenys neskelbtini), Naujoji Zelandija; O., registruotos 23/17 Naujoji Zelandija, Latvijos Respublikos bankuose atidarytose sąskaitose: V., sąsk. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) EUR, H. sąsk. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) EUR, O. (DUOMENYS NESKELBTINI) EUR, esančiomis lėšomis, atliko ne mažiau nei 68 apmokėjimus (pavedimus) ne mažesnei nei 1 296 600 Eur sumai į Nyderlandų Karalystės įmonės R.‘s BV, sąskaitą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) ir į L. S. priklausančią sąskaitą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), esančias Nyderlandų bankuose, turėdami tikslą atsiskaityti už įgytą UAB „E.“ neapskaitytą produkciją – gėles - iš Nyderlandų Karalystės įmonės R.‘s BV, ir ne mažiau nei 44 apmokėjimus (pavedimus) ne mažesnei nei 430 000 Eur sumai į Nyderlandų Karalystės įmonės P. B. V. sąskaitą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), esančią Nyderlandų Karalystės banke, turėdami tikslą atsiskaityti už įgytą UAB „E.“ neapskaitytą produkciją – gėles - iš Nyderlandų Karalystės įmonės P. BV, iš viso atlikdamas ne mažiau nei 112 apmokėjimų (pavedimų) už ne mažesnę nei 1 726 600 Eur sumą, tokiu būdu organizuotos grupės nariai A. S., Z. S., L. S., J. B. Č., veikdami vieninga tyčia, nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. tyčia organizuojant ir vykdant UAB „E.“ apgaulingą buhalterinę apskaitą, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, neapskaitė bendrovės „E.“ buhalterinėje apskaitoje išlaidų už dalį įgytos produkcijos iš Nyderlandų Karalystės įmonių – R.‘s BV bei P. B.V.

Tęsdami nusikalstamą veiką, UAB „E.“ direktorius A. S., turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei, priimti sprendimus UAB „E.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, siekdami išvengti dalies prekių pardavimo fiksavimo išrašant pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą ar kasos aparato kvitą, siekdami išvengti prievolės apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį, taip pat siekdami neapskaityti dalies pajamų gavimo, ir taip organizuotos grupės narių A. S. ir Z. S. bei UAB „E.“ naudai išvengti prievolės sumokėti į valstybės biudžetą apskaičiuotą pridėtinės vertės mokestį, pajamų mokestį ir socialinį mokestį, tyčia pažeisdami 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, laikotarpiu nuo tyR. tiksliau nenustatytos datos, tačiau ne vėliau nei nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. A. S. su Z. S. tiesiogiai vykdydami didmeninius gėlių pardavimus UAB „E.“ prekybos vietoje – sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavė įgytą iš Nyderlandų Karalystės kompanijų UAB „E.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą produkciją – gėles - neišrašant privalomų apskaitos dokumentų - pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų arba kasos aparato kvitų, tai yra, neišskiriant ir neskaičiuojant pardavimo pridėtinės vertės mokesčio bei nefiksuojant gautų realių pajamų.

Visas atliktas ūkines operacijas A. S. ir Z. S. fiksavo Excel formato bylose „Book1“ (2006 - 2007 m.), „2008 Sandėlis“, „2009 Sandėlis“ ir „2010 Sandėlis“ ir „new S.“, kurias laikė įrašytose USB laikmenose, tokiu būdu A. S., jam nesant Z. S., vedė „dvigubą“ buhalteriją, kurioje fiksavo nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. realiai atliktus ūkinius įvykius - gėlių pardavimus, kurių metu buvo nuslėpta ir jiems pasibaigus į apskaitos dokumentus neįrašyta ne mažiau kaip 24 117 508 Lt (6984913,11 Eur) realiai gautų pajamų (2006 m. – 525 102 Lt, 2007 m. – 6 720 33 Lt, 2008 m.‑ 6 890 846 Lt, 2009 m. – 4 842 801 Lt; 2010 m. – 5 138 420 Lt), susijusių su uždarosios akcinės bendrovės „E.“ turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu.

Tęsdami nusikalstamą veiką, uždarosios akcinės bendrovės „E.“ direktorius A. S., turintis teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575, 28 straipsnio nuostatą, būdamas atsakingas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, su Z. S., veikdami vieninga tyčia, per tęstinį laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., iš anksto žinodami, jog A. S. vadovaujamoje įmonėje UAB „E.“ apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, tai yra, dalis prekių – gėlių - perkama ir parduodama be apskaitos dokumentų, o buhalterinę apskaitą tvarkančios K. L. A., dirbusi nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. birželio 21 d., J. R., dirbusi nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2008 m. balandžio 21 d., ir Ž. V., dirbusi nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., nežinodamos apie daromą nusikalstamą veiką ir kad joms pateikti duomenys apie bendrovės ūkines operacijas yra melagingi ir neatitinka tikrovės (neteisingi), šiuos duomenis įtraukė į UAB „E.“ buhalterinę apskaitą, kaip duomenis apie pajamas, išlaidas, pelną, nurodė šioms apskaitą tvarkančioms darbuotojoms pagal A. S. bei Z. S. pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis parengti pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600), metines pelno mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) metines laikinojo socialinio mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) teikiamas Valstybinei mokesčių inspekcijai Vilniaus skyriui.

Apskaitą tvarkančios darbuotojos, jų darbo įmonėje laikotarpiu įvykdžiusios A. S. bei Z. S. nurodymus, t. y., parengusios minėtas finansinės veiklos deklaracijas pagal A. S. bei Z. S. pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „E.“ pajamas, pelną turtą, šias deklaracijas, pasinaudodamos elektronine deklaravimo sistema, pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, t. y.:

2006 m. gruodžio 27 d. pateiktoje už 2006 m. lapkričio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 424 Lt (122,80 Eur), nors turėjo 139513 Lt (40405,76 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 21282 Lt (6163,69 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2007 m. sausio 25 d. pateiktoje už 2006 m. gruodžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB ‚E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 21916 Lt (6347,31 Eur), nors turėjo 385589 Lt (111674,29 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 58819 Lt (17035,16 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2007 m. birželio 8 d. pateiktoje patikslintoje už 2007 m. sausio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 44010 Lt (12746,18 Eur), nors turėjo 495396 Lt (143476,60 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 75569 Lt (21886,29 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2007 m. birželio 8 d. pateiktoje patikslintoje už 2007 m. vasario mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 28374 Lt (8217,68 Eur), nors turėjo 600906 Lt (174034,41 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 91664 Lt (26547,73 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2007 m. birželio 8 d. pateiktoje patikslintoje už 2007 m. kovo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 91091 Lt (26381,78 Eur), nors turėjo 755195 Lt (218719,59 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 115199 Lt (33363,94 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2007 m. liepos 24 d. pateiktoje patikslintoje už 2007 m. balandžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 67903 Lt (19666,07 Eur), nors turėjo 517511 Lt (149881,55 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 78942 Lt (22863,18 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2007 m. liepos 24 d. pateiktoje patikslintoje už 2007 m. gegužės mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 56766 Lt (16440,57 Eur), nors turėjo 756751 Lt (219170,24 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 115437 Lt (33432,87 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2007 m. rugpjūčio 31 d. pateiktoje patikslintoje už 2007 m. birželio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 70647 Lt (20460,79 Eur), nors turėjo 495067 Lt (143381,31 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 75519 Lt (21871,81 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2007 m. rugpjūčio 22 d. pateiktoje už 2007 m. liepos mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 37847 Lt (10961,25 Eur), nors turėjo 545266 Lt (157915,83 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 83176 Lt (24089,43 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2007 m. rugsėjo 25 d. pateiktoje už 2007 m. rugpjūčio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 51190 Lt (14825,65 Eur), nors turėjo 580805 Lt (168212,75 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 88597 Lt (25659,46 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2007 m. lapkričio 19 d. pateiktoje patikslintoje už 2007 m. rugsėjo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 38954 Lt (11289,86 Eur), nors turėjo 487098 Lt (141073,33 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 74303 Lt (21519,64 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2007 m. lapkričio 21 d. pateiktoje už 2007 m. spalio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 57210 Lt (16569,16 Eur), nors turėjo 649562 Lt (188126,16 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 99086 Lt (28697,29 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2007 m. gruodžio 19 d. pateiktoje už 2007 m. lapkričio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 42915 Lt (12429,04 Eur), nors turėjo 504310 Lt (146058,27 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 76929 Lt (22280,17 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2008 m. sausio 23 d. pateiktoje už 2007 m. gruodžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 111471 Lt (32284,23 Eur), nors turėjo 332472 Lt (96290,55 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 50716 Lt (14688,37 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

taip pat 2008 m. rugpjūčio 18 d. pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) kurioje įrašė duomenis apie UAB „E.“ mokėtiną į biudžetą pelno mokestį: deklaracijos skiltyje „Mokesčio bazė“, laukelyje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ įrašė 831413 Lt (240793,85 Eur), o turėjo įrašyti 5695203 Lt (1649444,80 Eur) daugiau gautų pajamų, ir šios deklaracijos laukelyje „Pelno mokesčio suma“ neįrašė deklaruotino pelno mokesčio, o turėjo įrašyti 101132 Lt (29289,85 Eur) mokėtino pelno mokesčio,

taip pat 2008 m. rugpjūčio 18 d. pateiktoje Metinėje socialinio mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) kurioje įrašė duomenis apie UAB „E.“ mokėtiną į biudžetą socialinį mokestį: laukelyje „mokesčio suma“ įrašė 0 Lt, o turėjo įrašyti 20226 Lt (5857,85 Eur) mokėtino socialinio mokesčio,

2009 m. kovo 10 d. pateiktoje patikslintoje už 2008 m. sausio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 54 928 Lt (15 908,25 Eur), nors turėjo 538 526 Lt (155 967,91 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 82 148 Lt (23 791,75 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2009 m. kovo 10 d. pateiktoje patikslintoje už 2008 m. vasario mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 55910 Lt (16192,66 Eur), nors turėjo 85 7296 Lt (248 290,08 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 130 774 Lt (37 874,77 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2009 m. kovo 10 d. pateiktoje patikslintoje už 2008 m. kovo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 123722 Lt (35832,37 Eur), nors turėjo 882282 Lt (255526,53 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 134585 Lt (38978,51 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2009 m. kovo 10 d. pateiktoje patikslintoje už 2008 m. balandžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 181737 Lt (52634,67 Eur), nors turėjo 688182 Lt (199311,28 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 104977 Lt (30403,44 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2009 m. kovo 10 d. pateiktoje patikslintoje už 2008 m. gegužės mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 170891 Lt (49493,45 Eur), nors turėjo 721904 Lt (209077,85 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 110121 Lt (31893,25 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2009 m. kovo 10 d. pateiktoje patikslintoje už 2008 m. birželio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 113933 Lt (32997,28 Eur), nors turėjo 501265 Lt (145176,38 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 76464 Lt (22145,51 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2008 m. rugsėjo 10 d. pateiktoje patikslintoje už 2008 m. liepos mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 134654 Lt (38998,49 Eur), nors turėjo 412254 Lt (119397,01 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 62886 Lt (18213,04 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2008 m. rugsėjo 23 d. pateiktoje patikslintoje už 2008 m. rugpjūčio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 135315 Lt (39189,93 Eur), nors turėjo 428652 Lt (124146,20 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 65388 Lt (18937,67 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2009 m. kovo 10 d. pateiktoje patikslintoje už 2008 m. rugsėjo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 102122 Lt (29576,57 Eur), nors turėjo 560944 Lt (162460,61 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 85568 Lt (24782,21 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2009 m. kovo 10 d. pateiktoje patikslintoje už 2008 m. spalio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 60535 Lt (17532,15 Eur), nors turėjo 466062 Lt (134980,88 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 71094 Lt (20590,25 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2008 m. gruodžio 26 d. pateiktoje už 2008 m. lapkričio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 57346 Lt (16608,55 Eur), nors turėjo 367443 Lt (106418,85 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 56051 Lt (16233,49 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2009 m. sausio 23 d. pateiktoje už 2008 m. gruodžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 73045 Lt (21155,29 Eur), nors turėjo 466036 Lt (134973,35 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 71090 Lt (20589,09 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

taip pat 2009 m. kovo 30 d. pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) kurioje įrašė duomenis apie UAB „E.“ mokėtiną į biudžetą pelno mokestį: deklaracijos skiltyje „Mokesčio bazė“, laukelyje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ įrašė 1301778 Lt (377020,97 Eur), o turėjo papildomai įrašyti 5839700 Lt (1691294,02 Eur) daugiau gautų pajamų, ir šios deklaracijos laukelyje „Pelno mokesčio suma“ įrašė 7552 Lt (2187,21 Eur), o turėjo įrašyti 110097 Lt (31886,30 Eur) daugiau mokėtino pelno mokesčio,

2010 m. kovo 29 d. pateiktoje patikslintoje už 2009 m. sausio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 42590 Lt (12334,92 Eur), nors turėjo 354634 Lt (102709,11 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 56622 Lt (16398,86 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2010 m. kovo 29 d. pateiktoje patikslintoje už 2009 m. vasario mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 67436 Lt (19530,82 Eur), nors turėjo 442307 Lt (128100,96 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 70620 Lt (20452,97 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2010 m. kovo 29 d. pateiktoje patikslintoje už 2009 m. kovo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 71150 Lt (20606,46 Eur), nors turėjo 490630 Lt (142096,27 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 78336 Lt (22687,67 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2010 m. kovo 29 d. pateiktoje patikslintoje už 2009 m. balandžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 65084 Lt (18849,63 Eur), nors turėjo 619861 Lt (179524,15 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 98969 Lt (28663,40 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2010 m. kovo 29 d. pateiktoje patikslintoje už 2009 m. gegužės mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 78083 Lt (22614,40 Eur), nors turėjo 414006 Lt (119904,43 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 66102 Lt (19144,46 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2010 m. kovo 29 d. pateiktoje patikslintoje už 2009 m. birželio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 86639 Lt (25092,39 Eur), nors turėjo 517121 Lt (149768,59 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 82566 Lt (23912,77 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2010 m. kovo 29 d. pateiktoje patikslintoje už 2009 m. liepos mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 72321 Lt (20945,61 Eur), nors turėjo 263966 Lt (76449,84 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 42146 Lt (12206,33 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2010 m. kovo 29 d. pateiktoje patikslintoje už 2009 m. rugpjūčio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 58633 Lt (16981,29 Eur), nors turėjo 347393 Lt (100611,97 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 55466 Lt (16064,06 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2010 m. kovo 29 d. pateiktoje patikslintoje už 2009 m. rugsėjo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 97680 Lt (28290,08 Eur), nors turėjo 421969 Lt (122210,67 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 73234 Lt (21210,03 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2010 m. kovo 29 d. pateiktoje patikslintoje už 2009 m. spalio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 128005 Lt (37072,81 Eur), nors turėjo 349664 Lt (101269,69 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 60685 Lt (17575,59 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2010 m. kovo 29 d. pateiktoje patikslintoje už 2009 m. lapkričio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 59099 Lt (17116,25 Eur), nors turėjo 271973 Lt (78768,83 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 47202 Lt (13670,64 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2010 m. balandžio 20 d. pateiktoje patikslintoje už 2009 m. gruodžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 65388 Lt (18937,67 Eur), nors turėjo 349277 Lt (101157,61 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 60618 Lt (17556,18 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

taip pat 2010 m. gegužės 26 d. pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) kurioje įrašė duomenis apie UAB „E.“ mokėtiną į biudžetą pelno mokestį: skiltyje „Mokesčio bazė“ ir laukelyje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ įrašė 902231 Lt (261304,16 Eur), o turėjo papildomai įrašyti 3987526 Lt (1154867,35 Eur) daugiau gautų pajamų, ir šios deklaracijos laukelyje „Pelno mokesčio suma“ įrašė 31896 Lt (9237,72 Eur), o turėjo įrašyti 96402 Lt (27919,95 Eur) daugiau mokėtino pelno mokesčio,

2011 m. birželio 8 d. pateiktoje patikslintoje už 2010 m. sausio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 64132 Lt (18573,91 Eur), nors turėjo 247518 Lt (71686,17 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 42958 Lt (12441,50 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2011 m. birželio 8 d. pateiktoje patikslintoje už 2010 m. vasario mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 59778 Lt (17312,91 Eur), nors turėjo 381058 Lt (110362,03 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 66134 Lt (19153,73 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2010 m. balandžio 22 d. pateiktoje už 2010 m. kovo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 108427 Lt (31402,63 Eur), nors turėjo 595603 Lt (172498,55 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 103369 Lt (29937,73 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2011 m. birželio 8 d. pateiktoje patikslintoje už 2010 m. balandžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 60676 Lt (17572,98 Eur), nors turėjo 532307 Lt (154166,76 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 92384 Lt (26756,26 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2011 m. birželio 8 d. pateiktoje patikslintoje už 2010 m. gegužės mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 74759 Lt (21651,70 Eur), nors turėjo 447050 Lt (129474,62 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 77587 Lt (22470,75 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2011 m. birželio 8 d. pateiktoje patikslintoje už 2010 m. birželio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 80891 Lt (23427,65 Eur), nors turėjo 568690 Lt (164704 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 98698 Lt (28584,92 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2011 m. birželio 8 d. pateiktoje patikslintoje už 2010 m. liepos mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 62163 Lt (18003,65 Eur), nors turėjo 372023 Lt (107745,31 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 64566 Lt (18699,61 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2011 m. birželio 8 d. pateiktoje patikslintoje už 2010 m. rugpjūčio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 55180 Lt (15981,23 Eur), nors turėjo 522092 Lt (151208,29 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 90611 Lt (26242,76 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2011 m. birželio 8 d. pateiktoje patikslintoje už 2010 m. rugsėjo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 75015 Lt (21725,85 Eur), nors turėjo 533665 Lt (154560,07 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 92619 Lt (26824,32 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2011 m. birželio 8 d. pateiktoje patikslintoje už 2010 m. spalio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 71290 Lt (20647,01 Eur), nors turėjo 540133 Lt (156433,33 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 93742 Lt (27149,56 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2011 m. birželio 8 d. pateiktoje patikslintoje už 2010 m. lapkričio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 86347 Lt (25007,82 Eur), nors turėjo 332420 Lt (96275,49 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 57693 Lt (16709,05 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2011 m. birželio 8 d. pateiktoje patikslintoje už 2010 m. gruodžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „E.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 277865 Lt (80475,27 Eur), nors turėjo 65862 Lt (19074,95 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 11431 Lt (3310,65 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

taip pat 2011 m. gegužės 23 d. pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) kurioje įrašė duomenis apie UAB „E.“ mokėtiną į biudžetą pelno mokestį: skiltyje „Mokesčio bazė“, laukelyje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ įrašė 1133462 Lt (328273,29 Eur), o turėjo įrašyti 4246628 Lt (1229908,48 Eur) daugiau gautų pajamų, ir šios deklaracijos laukelyje „Pelno mokesčio suma“ neįrašė deklaruotino pelno mokesčio, o turėjo įrašyti 57448 Lt (16638,09 Eur) mokėtino pelno mokesčio.

Dėl tokių organizuotos grupės narių A. S., Z. S., L. S., J. B. Č. nusikalstamų veiksmų, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai už 2006 m. – 2010 m. laikotarpį buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „E.“ pardavimus, dėl ko nesumokėta iš viso 3 840 741 Lt (1 112 355,48 Eur) pardavimo pridėtinės vertės mokesčio;

taip pat Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai už 2006 m. – 2010 m. laikotarpį buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „E.“ gautas pajamas: bendrovė Metinėse pelno mokesčio deklaracijose turėjo deklaruoti 19 769 057 Lt (5 725 514,65 Eur) didesnes pelno mokesčiu apmokestinamąsias pajamas ir nuo jų sumokėti 365 079 Lt (105 734,19 Eur) pelno mokestį bei už 2007 m. sumokėti 20 226 Lt (5 857,85 Eur) socialinį mokestį.

Tokiu būdu A. S. bei organizuotos grupės nariai Z. S., L. S., J. B. Č., A. S., Z. S. ir juridinio asmens UAB „E.“ naudai už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. išvengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, kurių bendra suma sudaro 4 226 046 Lt (1 223947, 52 eurų).

Tokias savo veiksmais A. S., Z. S., L. S., B. J. Č. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d., redakcija).

B. J. Č. neteisėtu būdu stambiu mastu ėmėsi finansinės veiklos. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: B. J. Č. laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Vilniaus mieste, veikdamas kaip fizinis asmuo, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 5 straipsnio nuostatą, nustatančią, kad mokėjimo paslaugas sudaro: 1) paslaugas, kurias teikiant sudaromos sąlygos grynuosius pinigus įmokėti į mokėjimo sąskaitą, ir visos su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusios operacijos“, 6 straipsnio nuostatą, numatančią, kad „mokėjimo paslaugų tiekėjai yra 1) kredito įstaigos, įskaitant kredito įstaigų, kurių buveinė yra valstybėse narėse ar užsienio valstybėse, valstybėse narėse įsteigtus filialus; 2) elektroninių pinigų įstaigos; 3) mokėjimo įstaigos; 4) pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę teikti mokėjimo paslaugas; 5) Europos centrinis bankas ir valstybių narių centriniai bankai, kai jie teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su jų, kaip pinigų ar valstybės institucijų, funkcijomis; 6) valstybių narių valstybės, regionų, savivaldybių institucijos, kai jos teikia funkcijas, nesusijusias su jų, kaip valstybės, regionų ar savivaldybių institucijų, funkcijomis“ ir 7 straipsnio nuostatą, numatančią, kad „fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie nėra mokėjimo paslaugų teikėjai, draudžiama teikti šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta paslaugas, negalėdamas būti nurodytų finansinių (mokėjimo) paslaugų teikėju, žinodamas, kad jis, kaip fizinis asmuo, nėra įstatyme nurodytų paslaugų subjektas, ir suvokdamas, kad teikdamas mokėjimo paslaugas veiks neteisėtu būdu ir vykdydamas nusikalstamą susitarimą su A. S., Z. S. bei L. S. pervesti jam perduodamus UAB “E.“ buhalterijoje neapskaitytus grynuosius pinigus, skirtus apmokėti už iš Nyderlandų įmonių įgyjamą neapskaitytą produkciją – gėles, į Nyderlandų Karalystėje esančių ūkio subjektų – įmonės R.‘s BV sąskaitą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), įmonės P. B.V. sąskaitą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) ir fizinio asmens L. S. sąskaitą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), taip nuslepiant tikrąją grynųjų pinigų kilmę, nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., Vilniaus mieste be jokių mokėjimą patvirtinančių dokumentų iš A. S. ir Z. S. per kelis kartus gavęs ne mažiau nei 1 726 600 Eur grynųjų pinigų tyR. nenustatytu būdu įnešė į savo ir jam artimo asmens T. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyR. nutrauktas, kontroliuojamų lengvatinio apmokestinimo įmonių 1) V., registruotos, JAV, sąskaitą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) EUR, 2) H., registruotos (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) EUR; 3) O., registruotos (duomenys neskelbtini) Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) EUR sąskaitas, atidarytas Latvijos Respublikos bankuose.

B. J. Č. pats tiesiogiai arba jo prašymu tyR. metu nenustatyti asmenys tyR. metu nenustatytu būdu iš minėtų lengvatinio apmokestinimo kompanijų banko sąskaitų atliko ne mažiau kaip 68 (šešiasdešimt aštuonis) apmokėjimus (pavedimus) ne mažesnei nei 1 296 600 Eur (vieno milijono dviejų šimtų devyniasdešimt šešių tūkstančių šešių šimtų eurų) sumai į Nyderlandų Karalystės įmonės R.‘s B.V. ir fizinio asmens L. S. priklausančias sąskaitas ir ne mažiau kaip 44 (keturiasdešimt keturis) apmokėjimus (pavedimus) ne mažesnei nei 430 000 Eur (keturių šimtų trisdešimties tūkstančių eurų) sumai į įmonės P. B. V. sąskaitą, t. y., neteisėtu būdui stambiu mastu ėmėsi finansinės veiklos iš viso atlikdamas ne mažiau kaip 112 (vieną šimtą dvylika) apmokėjimų (pavedimų) už ne mažesnę nei 1 726 600 Eur (vieno milijono septynių šimtų dvidešimt šešių tūkstančių šešių šimtų eurų) sumą. Tokiais savo veiksmais B. J. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje.

O. S.

Kaltinamųjų parodymai

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo A. S. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (127 t., 171 - 178 b. l., 128 t., 18 - 22 b. l.). Kaltinamasis A. S. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, sutiko duoti parodymus, parodė, kad kaltinamajame akte parašyta, jog jis suorganizavo organizuotą grupę, kurią sudarė Z. S., L. S., B. J. Č., O. S.. Nori informuoti, kad jis to nedarė ir nuo 2006 metų jokios grupės negalėjo organizuoti, su L. S. susipažino 2007 metais, su J. B. Č. – 2009 - 2010 metais. Su Z. S. jie pažįstami nuo 2004 metų, L. veždavo gėles iš Olandijos ir jie iš matymo pažinojo vienas kitą, jokių santykių tuo metu nepalaikė. Kai buvo įkurta UAB „U.“, jis buvo pakviestas dirbti duomenys neskelbtini), paskui L. išėjo iš darbo ir pasiūlė dirbti su juo UAB „E.“. Nuo 2006 metų, kai buvo įkurta įmonė „E.“, pas juos buvo 3 darbuotojai: Z. S., jo žmona N. S. ir jis, vėliau priėmė A. M.. S. rūpinosi gėlių užpirkimu, o jis buvo atsakingas už transportą. Po metų pradėjo gilintis į aukcionus, pradėjo padėti užpirkinėti Z.i gėles.

Aukcionas vyko Olandijoje ankstų rytą, nuo 6 val., baigdavosi apie 11 val., priklausomai nuo gėlių pirkimo ir poreikio. 2007 metais rugpjūčio mėn. jam buvo pasiūlyta tapti įmonės „E.“ akcininku, jis sutiko, įsigijo 50 proc. akcijų. Kažkur nuo 2007 metų pabaigos su Z. pradėjo pilnai kartu dirbti. Jis [A. S.] buvo direktorius, o Z.as formaliai kaip vadybininkas. Personalo, finansinius reikalus sprendė kartu; tiek Z.as, tiek jis, visą laiką tardavosi, nes įmonė buvo maža, iš viso tik 3 asmenys. Į logistiką Z.as nelabai gilinosi, jis [A. S.] labiau žino, kiek vietos transporte užima ir kt.

Nuo 2006 įmonėje galima pasakyti buvo priimami užsakymai el. paštu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Olandams dažniausiai siųsdavo iš (duomenys neskelbtini), olandams siuntė invoisus, kainas, packing listus, ką pirko ir t.t.

Kol nebuvo sandėlio sistemos, užsakymus vesdavo excel lentelėje, kad žinotų, kokio kiekio reikia. Tuo metu sandėlio programos dar nebuvo. Buhalterinė programa buvo „Rivilė“. Visus užsakymus, gėlių pirkimus, po aukciono Z.as suvesdavo į excel lentelę, pagal kurią suvedami antkainiai, nustatoma kaina ir nusiunčiama klientams. Visi pirkimai buvo vykdomi per sąskaitas - faktūras arba kasos kvitus. Kai atvykdavo gėles, jie tuos užsakymus perkeldavo į PVM sąskaitas - faktūras, lentelėse būdavo visi faktiniai gėlių pardavimai, kiek tą dieną suprekiauta, koks likutis. Turėjo žinoti, koks yra likutis, kad galėtų parduoti gėles, kol jos važiuoja, o ne stovi ant prekystalio. Nuo 2011 metų jiems pasiūlė įdiegti naują sandėlio programą, kuri labai lengvino darbą, buvo mažiau žmogiškojo faktoriaus klaidų.

Tara – vežimėliai, kur dedamos gėlės, prie tų vežimėlių lentynos, plastmasiniai kibirai, visos gėlės būdavo su vandeniu, nes buvo skintos. Gėles įmonė nusipirkdavo aukcione, suformuodavo tokį kaip ir kainininką, žmonės užsisakydavo, tada jie pirkdavo gėles iš aukciono. Kadangi jie - Lietuvos įmonė, o aukcionas Olandijoje - pasaulinis, jiems reikėdavo tokio kaip ir garantinio [tarpininko], kas apmokėtų jų sąskaitas ir pirkimus. R.‘s B.V. ir T. įmonės būdavo tas garantas, jie jų vardu pirkdavo ir taip dalyvaudavo. Turėjo specialius kompiuterius, iš kurių buvo perkama per aukcionus. 2006 - 2010 m. turėjo du kompiuterius, skirtus aukcionams. Aukcionuose „E.“ dalyvavo netiesiogiai, o per R.‘s B.V. ir T., t. y., prisijungdavo per savo tarpininką. Su aukciono pardavėjais būdavo iškart atsiskaitoma, su R.‘s B.V. ir T. atsiskaitymas vykdavo taip pat, jie sąskaitą (angl. invoice) išrašydavo, koks buvo jų [„T.”] susitartas atsiskaitymo su R.‘s B.V. ir T. terminas, dabar tiksliai nebeprisimena, gal 5, gal 15 ar 30 dienų, tie grafikai priklauso nuo situacijos, jei ne švenčių dienos, buvo galimi įsiskolinimai, sistemingai buvo gaunami invoisai, kuriuos jie uždengdavo. Provizija – komisinis mokestis už tarpininkavimą, Olandijoje tiek R.‘s B.V., tiek T. jiems sukraudavo gėles, supakuodavo ir už tai imdavo pinigus, provizija sudarė apie 10 procentų.

Taros kainos nėra, tarą jie gaudavo fiziškai, ji buvo daugkartinė, kiek įmanoma, paskaičiuodavo ir grąžindavo atgal, tam samdydavo transportą ir išveždavo kaip krovinį. Pretenzijų iš R.‘s B.V. ir T. įmonių dėl nepilno taros grąžinimo nebuvo. Taros transportavimo išlaidas prisiimdavo „E.“. Jos į buhalterinę apskaitą buvo įtraukiamos kaip transporto paslaugos, gėlės atvažiuodavo kibiruose, atgal į Olandiją išvažiuodavo kibirai, vežimėliai, lentynos, viskas kompaktiškai.

Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis A. S. paaiškino, kad jų su Z. S. konfliktas įvyko 2012 m. pabaigoje, nes buvo išimti pinigai (120 tūkstančių litų) iš sąskaitos, kurie turėjo būti nuvežti į banką, o Z. S. jų nenuvežė, pasiėmė sau. 2006 - 2010 metais tarp jų įtemptų konfliktų nebuvo.

2018 m. liepos 16 d. teismo posėdyje kaltinamasis A. S. parodė, kad tyR. metu į bylą nebuvo surinkta jokių duomenų dėl aukcioninių kompiuterių. Ar pagal aukciono programą KOA galima išsaugoti pirkimų aukcione informaciją už 2006 – 2010 m., jis negali pasakyti, nes ne informatikas, bet mano, kad Olandijos aukcione realu užprašyti duomenų pagal IP adresą, kadangi toje sistemoje kiekvieną kartą prisijungus matosi, kelintą valandą, kokią minutę, ką tu nusipirkai, iki sekundės tikslumo visa eiga užfiksuota, kada pasijungei, ką nupirkai. Papildo, kad aukcione dalyvaudavo arba R.‘s B.V., arba T. vardu, jiems [„E.”] buvo skirtas konkretus prisijungimo kodas, visada pagal vieną ir tą patį kodą vykdomi pirkimai. Vienas kodas buvo skirtas R.‘s B.V., kitas - T., kodų sukeisti negalėjo. Aukcionas tas pats, bet per atskirus tarpininkus,su skirtingomis programomis, t. y., buvo atskiri prisijungimai, du kompiuteriai dviem skirtingoms įmonėms, dviem skirtingoms programoms. Kad prisijungia „E.”, R.‘s B.V. suprasdavo pagal IP ir vartotojo kodą, kuris nekisdavo, tas pats ir su T., buvo IP adresas ir vartotojo vardas, kuris nekinta. Aukciono valdytojas mato, kad perka R.‘s B.V., bet jo klientas toks ir toks. Nežino, ar aukcionui R.‘s B.V. pateikia duomenis, kad būtent „E.“ perka. Nemano, kad aukcionui aktualus klausimas, ar ten buvo „E.“, ar kita įmonė.

Atsakydamas į papildomus kaltinamojo Z. S. klausimus, A. S. paaiškino, kad pinigai [iš „T.” kasos] buvo išimami kiekvieną dieną, nes buvo įplaukos iš kasos, jos išimamos, įnešama, arba į vidinę banko sąskaitą, arba vidiniams naudojimams. Įprastai tuo užsiimdavo arba jis, arba Z. Būdavo banke per kasą įnešami pinigai ir užfiksuojama, kas įnešė pinigus. Banko sąskaitos prisijungimą turėjo tiek Z. S., tiek A. S.. Prie banko sąskaitos prisijungdavo su banko generatoriumi, kuris būdavo seife, tiek Z. S., tiek S.ius turėjo kodus, galėjo atidaryti ir pasižiūrėti, sąskaitą valdyti.

Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2018 m. liepos 16 d. posėdis) apie failą „PV“, A. S. paaiškino, pavadinimas „PV“ jam nieko nesako, nebuvo jokio susitaR. su „T.“. Tai nereiškia nei kažkokios prekių grupės, nei pardavėjo, gal tai pateikta iš kokių senų „T.“ dokumentų. Jis asmeniškai neatkreipė dėmesio į pavadinimą „PV“, čia jų reikia paklausti, kodėl būtent „PV“, „T.“ savininko I. D. yra paaiškinęs, kad tai - Rusijos kompanija, įsikūrusi Maskvoje, byloje nėra nustatyta, kad tokia kompanija neegzistuoja.

Dar nori atkreipti dėmesį, kad planšetiniuose kompiuteriuose buvo rasti duomenys už 2011 - 2012 metus, o ne už kaltinimo laikotarpį. Kiek su tais failais yra susidūręs, gali paaiškinti, kad „E.” siųsdavo duomenis apie taros, kurioje buvo vežamos gėlės, kiekį. Jie [„E.”] į buhalteriją taros neįtraukinėjo, ją olandai patys skaičiuodavosi. Jie [„E.”] patys taros nei pirko, nei pardavinėjo, todėl į savo buhalterinę apskaitą netraukdavo. Jiems olandai siųsdavo duomenis, kiek išvažiavo, kiek grąžinta, kokie likučiai, t. y., taros apskaitą vedė būtent olandai. Ne visą laiką pagal transportą gali apskaičiuoti taros kiekį, tai ne visada atitinka realybę, nes tos sumos gali būti už kelis vežimus iš karto.

Pačios tos lentelės aplinkybes patvirtina ir jo [A. S.] gyvenamoje vietoje rasto planšetinio kompiuterio apžiūros duomenys, iš kurių matyti, kad kompiuteryje buvo būtent olandų parengti taros apskaitos duomenys, kaltinamajame akte atsispindi kaip balansas. Tie duomenys buvo pateikti už kiekvieną vežimą. Tokia apskaita buvo pildoma su kiekvienu vežimu. Nori atkreipti dėmesį, kad planšetiniame kompiuteryje rasti duomenys (3 t., 13 – 23 b. l.) yra nesusiję su jam inkriminuotais kaltinimais, nes jie yra už 2011 - 2013 metus. Tą patį gali pasakyti ir apie elektroninius laiškus (3 t., 67 - 86 b. l.), kurie taip pat nesusiję su kaltinimo laikotarpiu. 2011 – 2013 metais nebuvo nustatyta jokių buhalterinės apskaitos pažeidimų, kas rodo, kad jie su „PV” nesusiję, todėl šituose failuose šitas pavadinimas nieko bendro neturi, negali būti sureikšmintas. Kaip ir minėjo, tara į įmonės buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukiama.

Dėl jam inkriminuojamų pavedimų gali paaiškinti, kad su B.u susipažino 2009 metais. Iš pradžių bendravo su D.i [Francuzovičiumi], nes jis anksčiau dirbo kitoje įmonėje, paskui atėjo į „K.”, paskui įkūrė „K.”. Visi klausimai dažniausiai buvo sprendžiami su D., o B. buvo UAB „K.” vadovas. Dėl B. kartais atliktų mokėjimų kitoms įmonėms, kai „E.” laikinai negalėjo disponuoti savo lėšomis sąskaitose (pvz., dėl laiku nesumokamo PVM), o olandai skubiai prašė pavedimų, tai B. kartais buvo paprašoma atlikti mokėjimą, bet tai buvo vieną ar du kartus. Buvo kartas, kad „E.” buvo skolinga „K.”. Nuo vasario mėn., apie kovo 8 d. buvo daug vežimų, jiems reikėjo pagalbos, nes „K.” turėjo tik dvi mašinas. Jie [„E.”] jiems išrašinėjo sąskaitas, jie jiems [„E.”], bet tai būdavo tik tada, kai tą dieną negali padaryti pavedimo, negali disponuoti pinigais, nes vyksta inkasacija ar dar kažkas.

Dėl ofšorinių kompanijų, kurios minimos byloje, paaiškina, kad jam nėra žinoma, iš kur buvo daromi pavedimai, tuo labiau, kad iš bylos matyti, jog yra asmeniniai santykiai tarp B. ir L., dėl kurių jam [A. S.] nežinoma. Kas dėl L. S., tai jie [„E.”] tikrai nebuvo vieninteliai jo klientai, jis dirbo tiek su Pabaltijo šalimis, tiek su Slovakija, Lenkija.

Dėl byloje esančių S. el. pašto dėžutėje (106 t., 120 - 125 b. l.) rastų duomenų apie mokėjimo nurodymus, mano, kad nėra atitikties pagal kažkokias konkrečias sąskaitas – faktūras, nes įmonės nurodo tą patį invoiso numerį. Padarytas tas pats pavedimas dėl 15 000 eurų į R.‘s B.V. sąskaitą. 2010 m. vasario 26 d. pavedime į „T.“ matyti ta pati skaičių kombinacija. Manytų, tai rodo, kad mokėjimai buvo atlikti ne pagal kažkokias „T.” konkrečias sąskaitas, todėl negali identifikuoti, tai galbūt iš viso nesusiję su „T.” mokėjimais.

Apie informaciją, rastą pas jį [A. S.] laikmenoje Prestigio (24 t., 72 - 75 b. l.), gali parodyti, kad priešingai nei ikiteisminio tyR. metu nurodė Z. S., lenteles pavadinimais „Sandėlis 2008”, 2009 ir kt., pildydavo visi įmonės darbuotojai, priėjimą turėjo visi. Tokia lentelė pagal visus „T.” klientus buvo sudaroma kiekvienais metais. Sandėlio lentelės buvo įmonės kompiuteryje, kiekvieną dieną jie pildydavo pirkimus, pardavimus, o darbo dienos pabaigoje išsiųsdavo el. paštu, dėl to ta informacija kaupdavosi. Prie tos lentelės dirbo jie visi, galėdavo prieiti prie to sandėlio, išsiųsti duomenis. Pildydavo salės darbuotojai, jis [A. S.], Z.as, priklausydavo, kas tuo metu būdavo salėje ir aptarnaudavo klientus. Stengdavosi lentelėje „Sandėlis” pildyti kažkokias papildomas išlaidas, antkainius, dažniausiai pildydavo Z.as. Bet šitos lentelės buvo vykdomos vidinei apskaitai, nes turėjo būti duomenys kiekvienai dienai, kitaip įmonė negalėjo funkcionuoti. Tai tikrai nebuvo juodoji buhalterija, nes vesti juodąją ir baltąją buhalteriją tame pačiame faile būtų nesąmoninga. Kas būtų dar aktualu, tai toje excel’inėje lentelėje duomenys nėra tikslūs, nes nuo panaudotos formulės, žmogiškojo faktoriaus, kažkokios įsivėlusios klaidos, galėjo duoti netikslius duomenis, jei kablelį ne ten uždedi ar pan. Dažnai būdavo, kad pasitaikydavo klaidų, tada sėdi ir aiškiniesi, tai ne ant to kliento užrašyta, tai dar kažkas.

Dėl S.o sausio 31 d. apklausoje išsakytų komentarų dėl Y. pagal failą „Sandėlis 2006”, gali paaiškinti, kad Y. sumos visada buvo skaidomos. Y. turėjo dalį klientų, kuriems išvežiodavo gėles, o sąskaitas išrašydavo pagal klientus. Užsakymas daromas vienai sumai, o paskui išskaidomas į 4 - 10 sąskaitų. Likusias gėles, kurias jis asmeniškai parduodavo, išrašydavo jo vardu arba dar būdavo jo žmona Vilija. Bet visa tai jie [„E.”] išrašydavo sąskaitose - faktūrose, galbūt ne visada būdavo galima atsekti tą failą, nes klientams išrašydavo, jei nurodytas klientės vardas pavardė, kodas, gal turi verslo liudijimą, ji išsiskaidydavo. Paskui, kai jau 2011 m. įvedė naują sistemą, buvo galima viską atsekti ir sužiūrėti, o 2006 - 2011 m. to neturėjo.

Kas

Kaltinamasis A. S. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (130 t., 141 – 147 b. l.).

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti kaltinamojo A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyR. metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalis). 2013 m. sausio 30 d. įtariamasis A. S. atsisakė duoti parodymus (124 t., 137 b. l.).

2014 m. birželio 2 d. apklaustas įtariamuoju A. S. parodė, kad buvo UAB „E.“ direktoriumi. Bendrovėje buhalterio pareigas ėjo samdomas darbuotojas, kuris pagal pasirašytą darbo sutartį į bendrovės patalpas tvarkyti buhalterinius dokumentus atvykdavo fiksuotam laikui. Buhalterines operacijas atlikti buhalteris atvykdavo pagal poreikį, tam tikras operacijas galėjo atlikti nuotoliniu būdu. Bendrovės kasa buvo saugoma bendrovės patalpose tam skirtame seife. Raktai nuo seifo buvo saugomi bendrovės patalpose sutartoje vietoje. Raktais galėjo naudotis direktorius, buhalteris, akcininkas Z. S. Pinigai iš kasos buvo imami pagal kasos išlaidų orderius, kuriuos išrašydavo buhalteris. Iš kasos paimtų pinigų (išlaidų) patvirtinimas buvo atliekamas pateikus PVM sąskaitas - faktūras bei kitus dokumentus. Visi išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo perduodami buhalteriui, kuris įtraukdavo juos į apskaitą (124 t., 138 – 139 b. l.).

2014 m. birželio 9 d. ir 2017 m. gegužės 10 d. įtariamasis A. S. parodymus duoti atsisakė (124 t., 141, 154 – 155 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo Z. S. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (127 t., 122 – 129, 131 - 135 b. l.). Kaltinamasis Z. S. teisiamajame posėdyje teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, teigė, kad nori pakalbėti apie apklausas. Pirma apklausa vyko 2013 metų sausio pabaigoje - vasario pradžioje, toje apklausoje duotus parodymus palaiko, ten tikrai buvo surašyta iš jo žodžių ir tai, ką pasakė, buvo tiesa. Jam inkriminuojami kaltinimai dėl labai stambios veiklos, apie kurią jis nieko nežinojo. Antrą apklausą vykdė teisme liudytoju apklaustas M. J., jis teismui taip ir nepasakė, kiek jie buvo susitikę, tai buvo 10 - 12 kartų, o protokolai yra tik keturi. Jį iškvietė J ir apklausa vyko be advokato, buvo kalba apie tai, kokiuose jie santykiuose su A. S. Jis [Z. S.] ir pasakė, kad A. S. buvo įmonės direktorius ir per jo direktoriavimą jam [Z. S.] buvo padaryta turtinė žala. Situacija tarp jų buvo konfliktinė. M. J. pasiūlė bendradarbiavimą, kad greičiau jis [Z. S.] apgintų savo teises, jam [Z. S.] parodė excel lentelę ir paaiškino, kas joje yra. Pas juos su S. buvo konfliktinė situacija dėl įmonės finansų, įmonei grėsė bankrotas. Jam [kaltinamajam Z. S.] A. atsisakė duoti ataskaitas, ko jis klausė, A. S. sakė, kad viskas taip turi būti. J paaiškino, kad jei Z. S. bendradarbiaus su teisėsauga, turės šansą atgauti apie 350 tūkstančių litų. Jam tai buvo didelė suma. Tai, kad S. nesąžiningai elgėsi ir kažką neteisėtai vykdė įmonės veikloje, jis suprato, bet nežinojo, kas ir kaip tiksliai vyko, nežinojo faktų. M. J. jam parodė excel’io lentelę, kurioje viskas buvo juodu ant balto surašyta, ką A. S. darė „G.“. Jam [Z. S.] pasiūlė patvirtinti tuos duomenis ir tada jis iš kaltinamojo galės pereiti į nukentėjusiojo statusą, o iš A. S. prisiteis žalą.

Atsakydamas į teismo klausimus, kaltinamas Z. S. paaiškino, kad 2004 metais jis įkūrė UAB „E.“ kaip gėlių saloną (duomenys neskelbtini); prieš 2006 metus jis su A. S. susipažino bendrovėje „U.“, kur jis [Z. S.] dirbo užpirkimo vadybininku, A. S. iš pradžių dirbo vairuotoju, paskui duomenys neskelbtini). Nutraukę santykius su ta įmone, nutarė vykdyti didmeninę prekybą gėlėmis patys. Jo [Z. S.] funkcijos buvo gėlių užpirkimas, kuris vyksta per aukcionus, kas yra dinaminis ir specifinis procesas, reikalauja daug dėmesio ir įgūdžių, nedaug kas gali sėkmingai dirbti tuose aukcionuose. Aukcionai vykdavo 2 - 4 kartus per savaitę Olandijoje; darbas prasideda anksti ryte, užperkamos gėlės, sudėliojamos klientams, paskui atvažiuoja ir yra parduodamos. 2006 m., kai pradėjo veiklą, buvo išnuomotos patalpos, įmonė vystėsi, darbuotojų skaičius augo, paskui įsikūrė (duomenys neskelbtini) A. S. vykdė įmonės administravimo funkcijas, buvo direktorius, valdė transportą, personalą ir įmonės finansinius reikalus. Per Olandijos R.‘s BV ir T. įmones pirko gėles, jos duodavo jiems [„E.i“] savo prisijungimo kodą dalyvauti aukcione. Visus finansinius klausimus derino A. S., jis [Z. S.] derino gėlių kiekį ir asortimento klausimus.

Nori

Kai pradėjo gilintis, jam keistai atrodė, kad O. S. IĮ vykdė mažmeninę prekybą, paskui ji įkūrė įmonę jų patalpose ir prekiavo priedais (celofanais, juostelėmis ir pan.). Per trumpą laikotarpį „E.“ iš O. S. IĮ buvo nusipirkusi prekių už 200 000 Lt ir su ja atsiskaičiusi. Tai jam pasirodė keista, nes G. daugiau niekam tokios prekės nebuvo parduodamos, pati „E.“ tokių prekių savo veikloje nenaudojo. Jo įsitikinimu, A.as su O. tokiu būdu tiesiog išpumpuodavo taip pinigus iš „T.“.

L. S. yra jo pažįstamas nuo mokyklos laikų, L.as pasiūlė kartu dirbti; jis tuo metu gyveno Olandijoje ir dirbo su gėlėm. Per jį susipažino su R.‘s BV, L. S. buvo jų pirminis tiekėjas. L. S. iš esmės jį [Z. S.] ir supažindino su ta įmone, su kuria jie pradėjo veiklą. B. Č. užsiiminėjo transportu, teikė „E.i“ transportą ir buvo A. S. draugas, dažnai pas A. atvažiuodavo. A. tą transportą administravo ir su Č. derino. Tiek jam ir tėra žinoma.

Kaltinamasis Z. S., atsakydamas į papildomus prokuroro klausimus, paaiškino, kad R.‘s BV ir T. yra gėlių tiekėjai. Tai Olandijos įmonės, kurios pasirašo tiesiogiai sutartis dėl aukcionų, jiems suteikia prieigas, programinę įrangą dalyvauti aukcione. Jeigu jis gerai supranta, tos gėlės iš pradžių buvo nuperkamos jų vardu, paskui būdavo atvežamos pas juos ir ta Olandijos įmonė išskirsto jo [Z. S.] nupirktas gėles, išrašo sąskaitą faktūrą. Iš pradžių bendradarbiavo su R.‘s BV, įmonė P. atsirado vėliau.

Jis kaip užpirkėjas iš programos spausdino transakcijų sąrašą, jo supirktų gėlių sąrašus, juos paskui suvesdavo į sistemą. Kai gėlės pakraunamos, išrašomas invoisas - pirkimo pardavimo sąskaita – faktūra, kuris buvo atsiunčiamas dažniausiai tą pačią dieną ar dieną po pasikrovimo, kiek jam žinoma, invoisas ateidavo į įmonės elektroninį paštą. Failo „newS.“ nematė, kiek jam žinoma, faile „newS.“ buvo vedami taros balansai; R.‘s BV tarą skaičiavo ne pinigais, o kiekiu: kiek gauta, kiek grąžinta ir kiek liko. Sumos buvo nurodytos, pateikiamas piniginis balansas, tara verta apie 20 proc. krovinio, ji brangi. Su įmone T. tarą jau skaičiavo piniginiu atžvilgiu.

Kiek žino, olandų įmonės tarpininkai ėmė proviziją už savo tarpininkavimo paslaugas, jos dydis buvo apie 10 - 12 procentų (prie savikainos), tai - jų pelnas už jų aptarnavimą. Toliau A. derino visus finansinius klausimus, jis [Z. S.] paskui sužinojau, kad įmonė labai daug skolinga įmonės tiekėjams. A. jam paaiškino, kad tai - ne jo reikalas, kad nesikištų.

Tą pastebėjo, kai olandų tiekėjai pradėjo blokuoti aukcionus, priežasčių nesuprato, nes atrodė, kad viskas gerai, veikla pelninga. 2012 m. pabaigoje, lapkričio – gruodžio mėnesiais, jis įsijungė programą, ten nieko nevyksta, skambina T., o ten sako, kai sumokėsite skolas, tada galėsite toliau prisijungti ir dalyvauti aukcionuose. Pasirodo, buvo skolų. Kai pamatė, kad „E.“ nusipirko iš O. S. įmonės prekių, bet jų nenaudojo ir nepardavė, suprato, kad jie jį apgaudinėja.

Negali papasakoti apie mokesčių slėpimą, nes tai buvo ne jo žodžiai, o M. J.. Jis [Z. S.] buvo įsitikinęs, kad A. sukčiauja, bet nežinojo, kaip ir kas. Taip galvojo, nes žinojo užperkamų gėlių kiekį ir kainą, žinojo, kad nebuvo daug išmetamų gėlių; nebuvo tokio masto, kad įmonė veiktų nuostolingai. Per apklausas M. J. jam parodė USB raktus, panašius jis buvo matęs pas A. S. M. J. sakė, kad jie yra juodoji įmonės buhalterija. Jam [Z. S.] rodė duomenis iš tų USB raktų, dalį klientų jis pažinojo. Apklausos protokolas buvo rašomas jam dalyvaujant, M. J. pasikvietė jį prie kompiuterio ir sakė, kad jis [Z. S.] aiškintų tai, ką jis [M. J.] jam [Z. S.] prieš tai parodė susitikime be protokolo. Toje lentelėje sumos, kaip M. J. pasakė, labai stipriai neatitiko bankinių pavedimų su olandais. J jam sakė, kad tuos duomenis tyR. išsiaiškino, sumos buvo surašytos dėl atsiskaitymų, dėl kurių nebuvo invois‘ų. M. J. jam rodė failą newS., jame atvaizduotas taros balansas.

Kaltinamasis Z. S., atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, aiškino, kad iš R.‘s BV bendravo su J. A., iš P. - su E. K.. Kad galėtų dalyvauti aukcione, kompiuteris turėjo atitikti tam tikrus parametrus, atsimenu, kad „E.“ siuntė kompiuterį į Olandiją, kur informatikai instaliavo savo programą. T. įmonė instaliavo programą nuotoliniu būdu. Aukcionų programa [KOA programa] galėjo būti viename kompiuteryje, tai - prieiga prie vieno aukciono, buvo suteiktas aukciono numeris, kiekvienas pirkėjas turi dar savo unikalų numerį, kad nesusimaišytų.

Kai „E.“ nupirkdavo gėles, jis atspausdindavo iš KOA programos transakcijas - sąrašą, tada jas suvedinėjo į sistemą, į excel‘inį failą, ten būdavo formulės suvestos: nupirktų gėlių kiekiai su kainomis, paskui viską perkeldavo į „Rivilę“ (vėliau - į programą Forms). Excel failai buvo talpinami kompiuteryje, paskui eksportuojami į apskaitos programą. Tame excel faile jis suvesdavo duomenis apie nupirktas gėles: kiekį, kainą, asortimento poziciją. Pvz., rožė, bet skirtingas ilgis, skirtingi augintojai. Tie excel‘iniai failai būdavo sudaromi po kiekvieno aukciono.

Apie atsiskaitymus grynais žino tiek, kad jis neatsiskaitinėjo, bet yra matęs, kad A.as vairuotojams duodavo nedideles grynųjų pinigų sumas, jam paaiškindavo, kad tai - premija vairuotojams asmeniškai, kad greičiau parvažiavo. Nematė, kad A.as duotų pinigų vairuotojams prieš išvykstant į Olandiją. Tai, kad jis pats perdavė grynųjų pinigų vairuotojams, jam nurodė sakyti M. J., kuris sakė, kad taip jo parodymai būtų išsamesni ir atrodytų tikresni, reikėjo parodyti, kad jis pats toje veikloje turėjo dalyvauti. Dėl atsiskaitymų grynaisiais dar nori pasakyti, kad apklausos metu neskaičiavau savaičių, vežimų ir sumų. Tai buvo duomenys iš to excel‘io. Pasakė, kad pinigai per Č. buvo pervedami į Olandiją, nes J paklausė apie Č. ofšorines įmones. Jis žinojo konkrečias įmones, žinojo S., dar kažkokią, jas ir pasakė. Tai, kad sumos buvo pervestos už neapskaitytas gėles į Olandiją, tokios aplinkybės atsirado, nes tyrėjas pasakė tas įmones, kurias jis žinojo, aiškino, kad su tiekėjais per jas buvo atsiskaitoma ir kad aš perdavinėjo tuos pinigus, jis pats grynųjų pinigų fiziškai nevaldė.

Apie Č. ofšorinių įmonių veiklą su „E.“ nežinojo. S. bendrovė jam [Z. S.] žinoma, nes jo buvusios žmonos pavedimai ėjo per tą ofšorą.

Palaiko parodymus, kuriuos davė pirmos apklausos, vykusios 2013 m. sausio 31 d., metu. Tų parodymų, kuriuos davė tyrėjui M. J. ir ikiteisminio tyR. teisėjui.

Atsakydamas į teismo klausimus apie susirašinėjimą elektroniniais laiškais, parodė, kad šio susirašinėjimo pakomentuoti negali, laiškai iš adresato (duomenys neskelbtini) greičiausiai iš L. gauti. Parodžius 2008 m. liepos 8 d. elektroninio laiško priedo išklotines (106 t., 174 - 196 b. l.), Z. S. atsakė, kad čia yra olandų tiekėjų patvirtinimas iš jų nupirktų gėlių, konkrečiai, iš R.‘s BV. Su L. bendravo būtent dėl užpirkimų, gėlių asortimento, jis buvo kaip ir R.‘s BV įmonės atstovas. Kas pildė failą newS., jam nežinoma. Tyrėjas sakė, kad failas pas A. S. buvo.

Kaltinamasis Z. S. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (130 t., 152 – 163, 168 - 173 b. l.).

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti kaltinamojo Z. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyR. metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalis). 2013 m. sausio 31 d. apklaustas įtariamuoju Z. S. parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmė jam yra aiški, kokio nusikaltimo padarymu yra įtariamas suprato, tačiau kaltu dėl jo padarymo neprisipažįsta. Sutinka duoti parodymus apie savo darbinę veiklą. Jis, atrodo, 2004 metais, tiksliai datos neprisimena, įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „E.“. Šios įmonės pagrindinė veikla buvo prekyba įvairiomis gėlėmis. Iki 2006 metų, datos tiksliai neprisimena, jis buvo vienintelis įmonės „T.“ akcininkas ir šios įmonės direktorius. 2006 metais pusę – 50 procentų - UAB „T.“ akcijų pardavė savo geram pažįstamam A. S.. Nuo 2006 metų A. S. pradėjo vadovauti UAB „E.i“, tapo šios įmonės direktoriumi ir dirba iki šio laiko. Jis įmonėje nuo 2006 metų iki dabar dirbo vadybininko pareigose. A. S. įmonės akcijas pardavė už 5000 litų. Direktorius A. S. įmonėje užsiima personalo valdymu, tvarko visus įmonės finansinius reikalus, tvarko įmonės logistikos klausimus. Jo, kaip vadybininko, pareigos yra aukcionų pagalba, naudojantis internetu, iš Olandijos įsigyti gėles, gėlių kainoraščių sudarymai, bendravimas su klientais dėl gėlių pirkimo – pardavimo, užsakymų surinkimas.

Su klientais gėlių pirkėjais jis bendrauja įmonės „E.“ elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiose elektroninio pašto dėžutėse esančius susirašinėjimus su klientais jis savanoriškai sutinka pateikti ikiteisminio tyR. pareigūnams, tai yra, neprieštaraus, kad būtų padaryta šių pašto dėžučių turinio apžiūra. Taip pat, kadangi jam priklauso ir 50 procentų šios įmonės akcijų, jis domisi šios įmonės veikla, jos finansine būkle. Bendrovės būkle daugiau pradėjo domėtis 2012 metų gruodžio mėnesio pradžioje, nes iš tiekėjų, parduodančių gėles, sužinojo, jog įmonė „E.“ jiems yra skolinga apie 200 000 eurų. Nors jis pats, dirbdamas įmonėje, ir sulygindamas tai, kiek įmonė užsisakydavo gėlių ir kiek jų vėliau realizuodavo, pamatė, jog įmonė realiai turėtų turėti pelną, bet ne dirbti nuostolingai. Kai jis dėl įmonės skolų pasiteiravo direktoriaus A. S., šis atsisakė kažką paaiškinti ir pasakė, jog įmonės būklė yra puiki. Įmonės kompiuteryje esančioje sandėlio programoje, kurioje yra fiksuojami visi įmonės gėlių užsakymai ir pardavimai, jis pastebėjo, jog kai kurie įmonės gėlių pardavimai vyksta neišrašant PVM sąskaitų faktūrų, o vietoje tų faktūrų sistemoje nurodomi krovinio važtaraščiai, kurie vėliau iš kompiuterio sandėlio sistemos būna pašalinami ir į programą neįrašomos PVM sąskaitos faktūros, kurios turėtų būti išrašomos, todėl neaišku, ar tos gėlės buvo kažkam parduotos ir už kokią sumą parduotos. Kas pašalindavo iš sandėlio programos dokumentus, jis nežino ir negali pasakyti. Kai jis paprašė direktoriaus A. S. paaiškinti, kodėl gėlės yra parduodamos neišrašant PVM sąskaitų faktūrų, A. S. paaiškino, jog nesvarbu, kad gėlės yra parduodamos tokiu būdu, nes visus pinigus, kuriuos jis gauna už gėles neišrašant būtinų buhalterinių dokumentų, jis panaudoja įmonės „E.“ veikloje. Jo paskaičiavimais, įmonė „E.“, vykdydama gėlių pardavimus, neišrašant visų būtinų buhalterinių dokumentų, per mėnesį galėjo gauti apie 100 000 (vieną šimtą tūkstančių) litų, tačiau jis nežino, kur direktorius A. S. šiuos pinigus panaudojo. Įmonės „E.“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), yra įsikūrusi ir direktoriaus A. S. žmonos O. S. personalinė įmonė, prekiaujanti floristikos prekėmis. Tikrindamas įmonės „E.“ dokumentus, jis pastebėjo, jog įmonė „E.“ per paskutinius dvejus metus iš O. S. įmonės įsigijo įvairių prekių maždaug už 200 000 (du šimtus tūkstančių) litų, tai yra buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros maždaug tokiai sumai, ir įmonėje „E.“ buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai ir čekiai tokiai sumai, tačiau realiai jis nematė, jog už tokią sumą įsigytų prekių kiekis iš O. S. įmonės būtų naudojamos įmonės „E.“ veikloje. Todėl mano, jog įmonės „E.“ pinigus A. S. ir jo žmona O. S. galėjo naudoti savo asmeninėms reikmėms. Daroma pertrauka ir apklausa bus tęsiama vėliau (123 t., 44 – 46 b. l.).

2013 m. spalio 23 d. papildomos apklausos įtariamuoju metu Z. S. parodė, kad laisva valia nori duoti parodymus apie UAB „E.“ (PVM mokėtoja) visą veiklą nuo jos įkūR. iki jos bankrutavimo. Taigi 2006 m. pabaigoje, tikslaus laiko negali pasakyti, jis bei jo geras pažįstamas, buvęs bendradarbis (jie kartu prieš tai dirbo įmonėje UAB „U.“) A. S. nusprendė kartu užsiimti didmenine gėlių prekyba, prekes importuojant iš Olandijos. Išsinuomojo tam tikslui patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso negali šiuo metu pasakyti, kurios buvo su jiems reikalinga įranga. Iš ko išsinuomojo, šiuo metu negali pasakyti. Nusprendė, kad jis užsiims gėlių užpirkimu bei kainų sudarymu Lietuvos klientams, t.y., jiems realizuoti, o A. S. bus atsakingas už logistiką, t.y., prekių atgabenimą iš Olandijos bei įmonės veiklos administravimą. Iš pradžių 100 procentų akcijų priklausė jam (Z. S.). Gėlių prekyboje jau nuo anksčiau, kai jie dirbo, kaip pavyzdys UAB „U.“, egzistavo mokesčių slėpimo bei apgaulingos buhalterijos schema, t.y., mažmeniniai gėlių prekeiviai kreipdavosi į didmenininkus su užsakymais įsigyti gėles neišrašant jiems sąskaitų faktūrų, norint neparodyti jų buhalterijoje realių išlaidų bei gaunamų pajamų. Didmenininkai, šiuo atveju, UAB „E.“, tai galėjo padaryti. Olandijos įmonės tarpininkės, kurios dalyvaudavo, nes turėjo tam teisę, galimai pagal Olandijos teisę, gėlių pardavimo aukcionuose suteikdavo galimybę Lietuvos gėlių prekybos didmenininkams nusipirkti gėlių neįtraukiant jų pirkimo dokumentų į Lietuvos didmenininkų, užsiimančių prekyba gėlėmis, buhalteriją.

Dirbant UAB „U.“, jie produkciją (gėles) pirkdavo per Olandijos įmonę tarpininkę, konkrečiai iš R.'s B.V (duomenys neskelbtini). Ši Olandijos įmonė suteikė prieigą UAB „U.“, t. y., jai atsiuntė kompiuterį su jame instaliuota programa pavadinimu „KOA“, kurios pagalba UAB „U.“ galėjo dalyvauti aukcione H., tikslaus adreso negali pasakyti. Aukcionas H. matydavo, jog Olandijos kompanija R.'s BV dalyvauja aukcione, pirko iš jo gėles. Sąskaitas faktūras (ang. invoice) aukcionas išrašydavo Olandijos kompanijai R.'s B. V. Kaip Olandijos įmonė R.'s B. V. identifikuodavo, kad UAB „U.“ nupirko tam tikrą kiekį gėlių, negali tiksliai pasakyti, mano, kad matydavo pagal IP adresą, ar kompiuterių identifikacinį adresą MAK. Nupirktas gėles Olandijos įmonė R.'s B. V. supakuodavo ant vežimėlių, po to atvykdavo UAB „U.“ samdyta logistikos kompanija, kuri atgabendavo visą produkciją į Lietuvos Respubliką. Sąskaitos – faktūros, kurios vadinosi „proform“, būdavo išsiunčiamos Olandijos įmonės R.'s B. V. elektroniniu paštu į UAB „U.“ pašto dėžutę. Joje matydavosi visas realus kiekis, kiek jie nupirko gėlių, bei kaina, už kurią įsigydavo. Tada išpardavus visas gėles būdavo sprendžiama, kiek, kokį kiekį gėlių bei kokia kaina, reikia melagingai įrašyti į sąskaitą – faktūrą, kadangi reikėdavo neparodyti tikslaus pirkimo kiekio bei visos kainos, nes, kaip minėjo, to prašydavo klientai. Suskaičiavus tai, būdavo skambinama Olandijos įmonės tarpininkės atsakingam asmeniui, kuriam perduodavo visą informaciją, po to būdavo atsiunčiama sąskaita - faktūra su jiems reikalingais duomenimis.

Turėdamas šios schemos, su kuria buvo susidūrę dirbant UAB „U., informaciją, jis 2006 m. rudenį nuvyko į Olandiją, į įmonę R.‘s B. V. S. su J. C. A., su kuriuo bendravo perkant gėles iš R.‘s B.V., kai dirbo UAB „U.“. Susitikimo metu jam pasakė, kad su A. S., kurį irgi pažinojo olandas, atidaro įmonę, kuri užsiims didmenine prekyba gėlėmis Lietuvoje - UAB „E.“. Susitarė dėl gėlių pirkimo per šią Olandijos įmonę sąlygų, kurios buvo tokios: jam į elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) jis atsiųs vadinamą proform Excel formatu, kuriame bus nurodyti tikslūs gėlių kiekiai, kuriuos UAB „E.“ įsigys nuperkant jas per aukcioną, taip pat ten bus tikslios gėlių kainos, bendra kaina. Melagingus duomenis, t. y., tuos, kuriuos reikėdavo įtraukti į UAB “E.“ buhalteriją, A. S., naudodamasis el. pašto dėžute (duomenys neskelbtini) nusiųsdavo J. C. A. el. pašto dėžutę, jei gerai pamena, (duomenys neskelbtini) (žodis, kurio negali pasakyti). Po to, jis sąskaitą - faktūrą su melagingais duomenimis, t. y., sumažintu gėlių kiekiu bei jų kaina, jei gerai pamena, būdavo žymiai sumažinta bendra suma, atsiųsdavo į el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Pinigų santykis, t. y., pinigų likutis, kuris susidarydavo nuo realios pinigų sumos minusuojant sąskaitoje faktūroje esančią sumą, būdavo nuvežamas vairuotojų kito reiso metu bei atiduodamas į rankas J. C. A. (pvz., UAB „E.“ nusiperka gėlių iš aukciono už 100 eurų, sąskaita faktūra būdavo išrašoma 20 eurų. Taigi likutis, kuris būdavo nuvežamas, būdavo 80 eurų ir atiduodamas J. C. A.). Už šios schemos veikimą J. C. A. pasakė, kad jie jam turės mokėti 10 ar 12 procentų pinigų sumos, skaičiuojant ją nuo realios pinigų sumos, t. y., nuo realaus užsakymo. Ši suma tiek proform‘e, tiek sąskaitose - faktūrose būdavo įvardijama ang. provision. Sąlygos jiems tiko. Taigi pradėjo prekiauti gėlėmis per Olandijos įmonę tarpininkę R.'s B. V. Ši Olandijos įmonė suteikė prieigą UAB „E.“, t. y., jiems atsiuntė kompiuterį su jame instaliuota programa pavadinimu „KOA“, kurios pagalba UAB „E.“, o konkrečiai, jis (Z. S.) galėjo dalyvauti aukcione H., (duomenys neskelbtini) mieste, tikslaus adreso negali pasakyti, ir užpirkinėti gėles.

Kokį kiekį gėlių bei asortimentą [pirkti] jis jau žinodavo, kadangi prieš tai gaudavo informaciją iš UAB „E.“ pirkėjų - klientų. Jam dalyvaujant gėlių pirkime, aukcionas H. matydavo, jog Olandijos kompanija R.'s B. V. dalyvauja aukcione, pirko iš jo gėles. Sąskaitas faktūras (ang. invoice) aukcionas išrašydavo Olandijos kompanijai R.'s B. V. Kaip Olandijos įmonė R.'s B. V. identifikuodavo, kad UAB „E.“ nupirko tam tikrą kiekį gėlių, negali tiksliai pasakyti, mano, kad matydavo pagal IP adresą, ar kompiuterių identifikacinį adresą MAK.

Nupirktas gėles Olandijos įmonė R.'s B. V. supakuodavo ant vežimėlių, po to atvykdavo UAB „E.“ samdyta transporto kompanija, tokios kaip UAB „D.“, UAB „Gs“, UAB „F.“, UAB „K.“, UAB „B.“, UAB „Lj“, Latvijos kompanija, kurios negali įvardinti, kuri atgabendavo visą produkciją į Lietuvos Respubliką. Logistika, kaip minėjo, rūpindavosi A. S..

Realius kiekius, t. y., gėlių kiekius, jų realią kainą už nupirktą produkciją, kaip minėjo, į jo elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) atsiųsdavo J. C. A. vadinamą proform Excel formatu, kuriame buvo nurodyti tikslūs gėlių kiekiai, kuriuos UAB „E.“ įsigijo nuperkant jas per aukcioną, taip pat ten buvo nurodytos tikslios gėlių kainos, taip pat bendra kaina. Tada UAB „E.“ įsigytą produkciją parduodavo klientams. Tai darė visi UAB „E.“ darbuotojai įskaitant ir jį (Z. S.) bei A. S.. Klientams pareikalavus nebuvo išrašomi tikslūs dokumentai, t.y., buvo išrašomi melagingi dokumentai, kuriuose buvo įrašomas sumažintas įsigyjamų gėlių kiekis bei jų kaina, taip pat būdavo tokių klientų, kuriems visai neišrašydavo sąskaitų faktūrų. Visi klientai mokėdavo grynaisiais pinigais. Visus duomenis, t. y., kiek realiai nupirkdavo klientas iš UAB „E.“ A. S. susivesdavo į kompiuterį, excel formate esantį failą pavadinimu „Sandėlis“. Jame būdavo įrašomi tiek realus įgytų gėlių kiekis, jų įsigijimo kaina, tiek duomenys apie parduotas gėles, t. y., jų kiekį, kainas, klientų duomenys, jų skolos, taip pat visi kiti reikalingi duomenys, tokie kaip, kokie bei kada yra nuvežtas bei perduotas grynųjų pinigų kiekis J. C. A., sumokėjimai už transporto paslaugas, grynųjų pinigų išmokėjimas jam (Z. S.) bei A. S.. Visus šiuos duomenis suvedinėjo A. S.. Suskaičiavus UAB „G.“ išrašytas sąskaitas - faktūras klientams, A. S. melagingus duomenis, t. y., tuos, kuriuos reikėdavo įtraukti į UAB „E.“ buhalteriją, naudodamasis savo el. pašto dėžute (duomenys neskelbtini) nusiųsdavo J. C. A. el. pašto dėžutę, jei gerai pamena, į (duomenys neskelbtini) (žodis, kurio negali pasakyti). Po to jis sąskaitą faktūrą ang. invoice, su melagingais duomenimis, t.y., sumažintu gėlių kiekiu bei jų žymiai sumažinta bendra suma, atsiųsdavo į el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Šios sąskaitos faktūros buvo įtraukiamos į UAB „E.“ buhalteriją. Klientai, kuriems visai nereikėdavo išrašyti sąskaitų faktūrų, kurie pirkdavo iš UAB “E.“, buvo S. P., Martynas bei J. P., O. S., E. D., bei kiti klientai, kurie yra nurodyti faile „Sandėlis“, jį pamačius, galės įvardinti tiksliau.

Gėlių pasikrovimai Olandijoje būdavo du kartus savaitėje (pirmadieniais bei ketvirtadieniais), atvežimai į Lietuvą būdavo visada du kartus savaitėje, t. y., antradienio bei ketvirtadienio vakare. Atvykstant gėlėms, atvykdavo jų pasiimti klientai, vietoje atsiskaitydavo.

Dėl vairuotojų, kurie tuo laiku, t.y., 2006 - 2007 m., vežė grynuosius pinigus, gali pasakyti tiek, kad visus šiuos klausimus derino A. S., vieną vairuotoją atsimena, tai buvo R. iš Šilalės, UAB „D.“ savininkas, kuris buvo ir vairuotojas. Jį atsimena, nes su juo bendravo dėl transporto. Atsimena tiek, kad jis pats keletą kartų, t. y., apie du ar tris kartus buvo įdėjęs grynuosius pinigus, kuriuos keisdavo stotyje į eurus, 10 000 eurų ar didesnes sumas, dabar tiksliai negali pasakyti, nes tai buvo 2010 m., atsimenu tiek, kad tuo metu A. S. atostogavo. Taigi galėjo įdėti iš viso iki 30 000 eurų ar didesnę sumą per visus du ar tris kartus. Grynuosius pinigus sudėdavo į maišelius, kuriuos perduodavo vairuotojams nuvežti bei atiduoti juos asmeniškai J. C. A. į rankas.

2009 m., jei gerai pamena, mano, tada, kai A. S. surado transporto kompaniją UAB „K.“, A. S. perduodavo grynuosius pinigus jų sumokėjimui J. C. A. UAB „K.“ darbuotojui J. B. Č., kuriam apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus. Jis šiuos pinigus pervesdavo tiesiai J. C. A. į Olandiją, kokiu būdu, tiksliai negali pasakyti, kadangi visus reikalus dėl grynųjų pinigų perdavimo J. K. A. rūpindavosi A. S.. Girdėjo, kad pokalbio metu J. B. Č. A. S. pasakė, kad A. S. turi mokėti procentą, kokį, negali pasakyti, J. B. Č. už pinigų pervedimą į Olandiją. Po to, kiek žino, J. B. Č. turėjo mokėti A. S. procentą nuo grynųjų pinigų pervedimo į Olandiją J. K. A., nes pavedimai buvo daromi per vieną kartą atsiskaitant už tris ar keturis kartus, t. y., buvo pervedama didesnė suma J. K. A.. Pagal šią schemą buvo sunku dirbti, kadangi J. K. A. visada prašė greičiau atsiskaityti. Taigi neapskaitytų pinigų per mėnesį UAB „E.“ susidarydavo ne mažesnė nei 80 000 eurų, per metus ne mažesnė nei 960 000 eurų suma.

2010 m. pabaigoje gėlių verslą pradėjo tikrinti Finansinių nusikaltimų tarnyba, kiek žino, yra iškelta baudžiamoji byla. Tada 2010 gruodžio mėnesį, Vilniuje, kavinėje „Širdelė“ buvo susirinkusi dauguma gėlių verslo didmenininkų. Nuo UAB „E.“ dalyvavo A. S. bei jis (Z. S.), iš UAB „Vilniaus gėlių prekyba“ buvo moteris, vardu Inga su kažkokiu vyru, jo negali įvardinti. Kitų asmenų nelabai pažinojo. Kas buvo susirinkimo iniciatorius, negali pasakyti. Susirinkimo metu nutarė, kad nustos dirbti neapskaitant pinigų su Olandijos įmonėmis, susitarė, kad visi laikysis šio susitaR., kad nebūtų iškraipoma konkurencija. Taigi nuo 2011 m. pradžios dirbo taip, kaip susitarė, tačiau A. S., jo nuomone, nesilaikė susitaR. bei prekiavo vėlgi neįtraukiant tiek išlaidų, tiek gaunamų pajamų į UAB „E.”. Su R.’s B. V. įmone tarpininke nustojo dirbti nuo 2011 m. pabaigos. Po to pradėjo dirbti su Olandijos įmone tarpininke per H. (duomenys neskelbtini) mieste aukcioną su įmone I. B. V. Šios įmonės kontaktinis asmuo buvo L., pavardės šiuo metu negali pasakyti. Su šiuo asmeniu dirbdavo bei visus darbinius reikalus derindavo A. S.. Mano, kad su šia įmone jie dirbo vesdami teisingą buhalteriją įtraukiant į ją tiek pajamas, tiek išlaidas. Nori pabrėžti, kad nuo 2010 m., tikslaus laiko negali pasakyti, UAB „E.“ pradėjo įsigyti prekes ir iš kito aukciono „T.“ (ang. T., adr. (duomenys neskelbtini)), per įmonę tarpininkę P. ((duomenys neskelbtini)). Ji suteikė taip pat prieigą (kompiuterį su jame instaliuota programa). Šios įmonės atsakingas asmuo buvo lietuvis E. K., jam apie (duomenys neskelbtini) metai, jei gerai pamena. Su šiuo asmeniu dėl atsiskaitymų bendravo tik A. S..

Apie kliento ID pavadinimu „PV“, gali pasakyti, kiek jam žinoma, tai buvo vedamas P. bei UAB “E.“ taros balansas. Šios operacijos, kiek jam yra žinoma, nebuvo įtraukiamos į UAB „E.“ buhalterinę apskaitą. Už UAB „E.“ suteiktą prieigą prie gėlių aukcionų reikėjo mokėti po 200 EUR P. bei R.'s B. V. (123 t., 51 – 56 b. l.).

2013 m. spalio 31 d. papildomos apklausos metu Z. S. parodė, kad laikosi parodymų, duotų įtariamojo papildomos apklausos metu 2013 m. spalio 23 d. Apie jam apklausos metu parodytą informaciją, įrašytą į kompaktinę plokštelę (duomenys neskeltbini) – moteris, prekiaujanti gėlėmis netoli Lukiškių aikštėje, kurie pirko iš UAB „E.“ prekes.

Eilutėje, pažymėtoje „1“ yra nurodytos 2010 metų gėlių atvežimo iš Nyderlandų Karalystės į UAB „E.“ sandėlį datos, jos prasideda nuo sausio 5 d. iki gruodžio 28 d. Per šiuos metus, t.y. per 2010 m., buvo 77 vežimai. Stulpeliuose, kurie yra geltonos spalvos, yra parašyti kliento įsiskolinimai UAB „E.“. Stulpeliuose, kurie yra baltos spalvos, yra parašyti kliento atsiskaitymai grynaisiais bei pavedimais UAB „E.“ už nupirktas dienas. Stulpeliuose, kurie yra mėlynos spalvos, yra pažymėtos prekių pirkimo sumos, per laikotarpį nuo vieno vežimo iki kito. Kaip pavyzdys, iki 2010-01-05 S. - šiuo metu S. P., UAB „E.“ buvo skolingas 2853 litus už prekes, per laikotarpį tarp 2010-01-05 ir 2010-01-12 jis įsigijo prekių už 2964 litus iš (2010-01-05 vežimo bei likučių), sumokėjo UAB „E.“ grynaisiais pinigais 2400 litus ir 2010 m. sausio 12 dienai jis buvo skolingas UAB „E.” 3417 litus. Dar nori pabrėžti, kad žiūrint į šią ataskaitą, reikia dėmesį kreipti į kitus esančius failus, kurie, kaip pastebėjo apklausos metu, taip pat yra įrašyti į kompaktinę plokštelę. Kaip pavyzdį, gali parodyti, kad grįžtant į įrašytų failų į kompaktinę plokštelę meniu, matomas failas Excel formatu, pavadintas „NUP 01 05“. Šis failas atspindi konkretaus gėlių vežimo, šiuo atveju 2010-01-05, gėlių kiekius, kainas ir pardavimus pagal klientus. Šiuo konkrečiu atveju gali pasakyti, kad ataskaitoje 2010-01-05 vežime S. P. nupirko prekių už 2964 litus. Funkcijų eilutėje matyti, kad ši suma suskaidyta į dvi dalis „2612+352“, t. y. du pirkimus. Atsidarius jo minėtą failą „NUP 01 05“, matyti aplanko pavadinimą „S.“, jį atsidarius matyti lentelė, kurią atspausdinus pavadinta Priedas nr. 1, kuriame matosi S. P. tikslus įgytų prekių iš UAB „E.” kiekis, jų kaina, nuolaidos, taip pat suma, t. y. 2612 litų (tai yra suma su nuolaida be pridėtinės vertės mokesčio). Taip pat šiame faile „NUP 01 05“ suradus aplanką „S. 01 09“ bei jį atidarius matosi lentelė, kuri atspausdinta, pavadinta Priedas Nr. 2, kuriame matosi tikslus S. P. įgytų prekių iš UAB „E.” kiekis, jų kaina, nuolaidos, taip pat suma, t. y., 352 litai (tai yra suma su nuolaida be pridėtinės vertės mokesčio). Taigi UAB „E.” buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta 2964 litai. Palyginimui, kaip buvo įtraukiami tik pridėtinės vertės mokesčiai nuo sąskaitų faktūrų, kurios buvo įtraukiamos į „Rivilės“ buhalterinę programą. Kaip pavyzdį, gali parodyti, kad grįžtant į įrašytų failų į kompaktinę plokštelę meniu, matyti failas Excel formatu, pavadintas „NUP 01 12“. Šis failas atspindi konkretaus gėlių vežimo, šiuo atveju 2010-01-12, gėlių kiekius, kainas ir pardavimus pagal klientus. Šiuo konkrečiu atveju gali pasakyti, kad ataskaitoje 2010-01-05 vežime S. P. nupirko prekių už 5145 litus. Funkcijų eilutėje matyti, kad ši suma suskaidyta į penkias dalis „4784+42+21+136+162“, t.y., penkis pirkimus. Atsidarius minėtą failą „NUP 01 12“, matyti aplanko pavadinimas „S.“, jį atsidarius matyti lentelė, kuri [apklausos metu] atspausdinta, pavadinta priedas Nr. 3, kuriame matyti S. P. tikslus įgytų prekių iš UAB „E.” kiekis, jų kaina, nuolaidos, taip pat suma, t. y., 4784 litų (tai yra suma su nuolaida be pridėtinės vertės mokesčio). Taip pat šiame faile „NUP 01 12“ suradus aplanką „S. 01 15“ bei jį atidarius matyti lentelė, kuri [apklausos metu] atspausdinta ir pavadinta Priedas Nr. 4, kuriame matosi tikslus S. P. įgytų prekių iš UAB „E.” kiekis, jų kaina, nuolaidos, taip pat suma, t. y., 136 litai (tai yra suma su nuolaida be pridėtinės vertės mokesčio). Taip pat šiame faile „NUP 01 12“ suradus aplanką „S. 01 16“ bei jį atidarius matyti lentelė, kuri [apklausos metu] atspausdinta, pavadinta Priedas Nr. 5, kuriame matosi tikslus S. P. įgytų prekių iš UAB „E.” kiekis, jų kaina, nuolaidos, taip pat suma, t. y., 162 litai (tai yra suma su nuolaida be pridėtinės vertės mokesčio). Nori pabrėžti, kad sumoms 42 litams bei 21 litui buvo išrašytos sąskaitos faktūros dvi, kur buvo 21% PVM 42 bei 21 litams. Taigi UAB „E.” buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta 5082 litai, 63 litai įtraukti, kaip pridėtinės vertės mokestis į „Rivilės“ buhalterinę apskaitą.

Trečiu atveju, kalbant apie ataskaitą, kai kuriems klientams, kaip pavyzdį gali paminėti O., visada buvo rašomos sąskaitos faktūros, tai matyti ir ataskaitoje, t. y., šiuo konkrečiu atveju gali pasakyti, kad ataskaitoje 2010-01-05 vežime UAB „O.“ nupirko prekių už 232 litus. Funkcijų eilutėje matyti, kad ši suma suskaidyta į penkias dalis „232“, t. y., vieną pirkimą. Atsidarius jo minėtą failą „NUP 01 05“, matyti aplanko pavadinimas „OGMEJA 01 12“, jį atsidarius matyti lentelė, kuri [apklausos metu] atspausdinta ir pavadinta Priedas Nr. 6, kuriame matosi UAB „O.“ tikslus įgytų prekių iš UAB „E.” kiekis, jų kaina, nuolaidos, taip pat suma, t. y., 231,78 litų (tai yra suma su nuolaida su pridėtinės vertės mokesčiu) (123 t., 57 -76 b. l.).

2014 m. balandžio 29 d. papildomos apklausos metu Z. S. parodė, kad laisva valia nori duoti parodymus, laikosi duotų parodymų įtariamojo papildomų apklausų metu 2013 m. spalio 23 d., 2013 m. spalio 31 d. Pratęsiant 2013 m. spalio 31 d. papildomos įtariamojo apklausos metu duotus parodymus nori parodyti, kad žiūrint į apklausos metu parodytą informaciją, įrašytą į kompaktinę plokštelę (raudonos spalvos „Prestigio“ USB apžiūros protokolas, rastas bei paimtas pas A. S. asmens kratos metu) failo pavadinimu Excel formatu pavadinimu „2010 SANDĖLIS“ gali pratęsti bei pakartoti, kad tai yra bendra UAB „E.” pardavimų klientams apskaita, t. y., buvo vedama kartu „juodoji“ bei „baltoji“ apskaita. Pasikartos, kad eilutėje, pažymėtoje „1“, yra nurodytos 2010 metų gėlių atvežimo iš Nyderlandų Karalystės į UAB „E.” sandėlį datos, jos prasideda nuo sausio 5 d. iki gruodžio 28 d. Per šiuos metus, t.y., 2010 m., buvo 77 vežimai. Stulpeliuose, kurie yra geltonos spalvos, yra parašyti kliento įsiskolinimai UAB „E.i”. Stulpeliuose, kurie yra baltos spalvos, yra parašyti kliento atsiskaitymai grynaisiais bei pavedimais UAB „E.” už nupirktas gėles, kitas prekes, susijusias su įmonės veikla (kaspinai, žaluma bei kt.). Stulpeliuose, kurie yra mėlynos spalvos, yra pažymėtos prekių pirkimo sumos, per laikotarpį nuo vieno vežimo iki kito, t. y., nuo vieno iki sekančio prekių atvežimo klientas galėjo pirkti kelis kartus, o mėlyname stulpelyje yra visa suma per laikotarpį.

Eilutėje, pažymėtoje numeriu „139“ ir kuri yra raudonos spalvos, įrašyti skaičiai yra suminiai stulpelių skaičiai, kaip pavyzdį gali pasakyti, kad „139“ eilutėje bei stulpelyje „B“ geltonos spalvos nurodytas skaičius „106015“ yra suminis skaičius (šimtas šeši tūkstančiai penkiolika litų) visų klientų įsiskolinimas įmonei „E.“ dienai, nurodytai eilutėje „1“, t. y., 2010-01-05, „139“ eilutėje bei stulpelyje „C“ mėlynos spalvos nurodytas skaičius „83473“ yra suminis skaičius (aštuoniasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt trys litai) visų klientų pirkimo (įmonės UAB „E.” pardavimai) prekių iš įmonės „E.“ per laikotarpį nuo vežimo iki kito vežimo prekių, šiuo atveju yra nuo 2010-01-05 iki 2010-01-12, „139“ eilutėje bei stulpelyje „D“ baltos spalvos nurodytas skaičius „-74415,6“ yra suminis skaičius (septyniasdešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai penkiolika litų šešiasdešimt centų) visų klientų atsiskaitymai įmonės UAB „E.” už prekių įsigijimą iš įmonės „E.“ per laikotarpį nuo vežimo iki kito vežimo prekių, šiuo atveju yra nuo 2010-01-05 iki 2010-01-12, šis skaičius pažymėtas minusu, nes reikia jo su minusu formulei, kuri skaičiuoja įsiskolinimus (pvz., eilutėje „131“ „Z.“ turėjo skolą 5288 litus (eilutė 131, stulpelis B), pirko prekių už 4130 litus (eilutė 131, stulpelis C), sumokėjo „E.i” UAB 4800 litų (eilutė 131, stulpelis D), įmonei UAB „E.” skolingas liko 4618 litų (eilutė 131, stulpelis E). Eilutėje, pažymėtoje numeriu „140“, stulpelyje „Q“, nurodytas užrašas „Likutis“ yra skaičius, atitinkantis stulpelyje „P“ eilutėje „140“, t. y., „-27836“. Šis skaičius reiškia, kad įmonėje UAB „E.” nuo praeito vežimo, t. y., iki 2010-02-02, liko ši suma, t.y., dvidešimt septyniais tūkstančiais aštuoniais šimtais trisdešimt šešiais litais. Šis skaičius susidaro iš klientų atsiskaitymo UAB „E.i” per laikotarpį nuo 2010-01-26 iki 2010-02-02, t. y., 76750 litus, pridedant likutį nuo praeito vežimo, šiuo atveju, 33 000 litus, atimant išlaidas, kurios susidaro susumuojant skaičius, nurodytus eilutėse nuo „142“ iki „162“ imtinai, stulpelyje „M“. Eilutėje 140, stulpelyje „R“ esantis skaičius „-149575“ reiškia einamąją šio vežimo (2010-02-09) prekių savikainą, kuri susidaro iš nupirktų gėlių Olandijoje sumos ir išlaidų transportui. Tai matosi funkcijų eilutėje, kai paspaudžiama ant šio skaičiaus, t. y.“ =-38750*3,46-11000-4500“. -38750*3,46“ yra paskaičiuojama gėlių savikaina Olandijoje, t.y. 38750 eurai yra dauginami iš koeficiento 3,46 ir gaunama litų suma, šiuo atveju 134 075 litai, po to pliusuojama su minuso ženklu „-11000-4500“ jų atvežimai, t. y., išlaidos transportui jų atgabenimui. Šiuo atveju matoma, kad šios prekės buvo gabenamos per du kartus ar vežė du atskiri automobiliai, ar dvi atskiros kompanijos. Eilutėje 140, stulpelyje „S“ esantis skaičius „-30812“, t. y., likutis piniginės lėšos, kuriomis UAB „E.” disponuoja, t. y., skaičius susidaro lygiai taip pat, kaip ir eilutėje „140“ stulpelyje „P“ susidaręs skaičius, t. y., piniginės lėšos. Eilutėse nuo „142“ iki „162“ yra nurodytos įmonės UAB „E.” patirtos išlaidos, tačiau, kaip mato iš jam pateiktos apklausos metu lentelės, kažkuriose vietose įrašytos ir pajamos, tačiau eilučių šioje sandėlio programoje paskirtis buvo susiskaičiuoti įmonės patirtas išlaidas per vieną vežimą. Kaip pavyzdį gali pakomentuoti nuo 2010-01-19 dienos vežimo patirtas iki 2010-01-26 UAB „E.“ išlaidas. Eilutėje „142“ bei eilutėje „143“ stulpelyje „J“ nurodyti skaičiai „5000“ bei „14000“ reiškia, kad už transporto paslaugas atvežant prekes iš Olandijos buvo sumokėta 19000 litų. Kad tai už transporto paslaugas žymima buvo stulpelyje „K“ pavadinimu „TRANSP“. Eilutėje „142“ stulpelyje „K“ prie pavadinimo „TRANSP“ yra pridėtas paaiškinimas, ant kurio užėjus matosi komentaras „BOGD 4800 vyrai 200“. Šį komentarą gali paaiškinti, kad „BOGD 4800“ gali reikšti, jog B. J. Č. buvo sumokėta 4800 litų už transporto paslaugas, nupirktas iš UAB „K.”, „vyrai 200“ gali paaiškinti, kad tai galėjo būti kaip premija 200 litų vairuotojams. Mokėdavo premijas, kai buvo atvežama laiku. Eilutėje „144“ stulpelyje „J“ nurodytas skaičius „34570“ reiškia sumą 34570 Lt, kuri buvo išmokėta R.’s B.V., kuri yra Olandijos įmonė, gėlių tiekėja, ji įvardinta eilutėje „144“ stulpelyje „K“ „A.“. Apie šią įmonę gali paaiškinti, kad už gėles – prekes, kurias įsigydavo iš Olandijos įmonės R.’s B.V. buvo mokama į „A. BV“ sąskaitą. Eilutėje „145“ stulpelyje „J“ nurodytas skaičius „17285“ reiškia sumą 17285 Lt, kuri buvo išmokėta T. BV, kuri yra Olandijos įmonė, gėlių tiekėja, ji įvardinta eilutėje „145“ stulpelyje „K“ „T.“. Eilutėje „147“ stulpelyje „J“ nurodytas skaičius „1800“ reiškia sumą 1800 Lt, kuri buvo išmokėta už patalpų esančių (duomenys neskelbtini), kam tiksliai negali prisiminti, šios išlaidos įvardintos eilutėje „147“ stulpelyje „K“ „NUOMA“. Eilutėje „153“ stulpelyje „J“ nurodytas skaičius „10000“ reiškia sumą 10 000 litų, kurie buvo išmokėti A. S. kaip atlyginimas, kadangi ant šios operacijos pavadinimo „ATLYG“, kuris parašytas šioje eilutėje stulpelyje „K“, yra komentaras „A.“. Eilutėje „159“ stulpelyje „J“ nurodytas skaičius „-7951,1“ reiškia sumą 7951,1 Lt, kuri buvo įmokėta UAB „E.”, nes suma parašyta su minuso ženklu. Šią operaciją atliko B. J. Č., kadangi Eilutėje „159“ stulpelyje „K“ nurodytas pavadinimas „B. procentai“. Šios operacijos negali paaiškinti. Eilutėje „160“ stulpelyje „J“ nurodytas skaičius „3150“ reiškia sumą 3150 Lt, kuri buvo išmokėta B. J. Č., nes suma parašyta su pliuso ženklu. Šią operaciją atliko B. J. Č., kadangi Eilutėje „160“ stulpelyje „K“ nurodytas pavadinimas „B. PVM“. Šios operacijos negali paaiškinti. Komentaruose, kuriuose nurodyta ATT, reiškė paslaugos už šiukšlių išvežimą. Nori taip pat pabrėžti, kad išlaidose, kur nurodytos „KITOS PS“, kas atitinka “kitos paslaugos ar operacijos”, kai kuriuose komentaruose nurodyta „paved“, ar „V. pavedimas“. Tai buvo parašoma, nes šis klientas atlikdavo pavedimus per banką už nupirktas iš UAB „E.” prekes, taigi šios sumos buvo įrašomos į skolų (baltos spalvos) eilutę su minusiniu ženklu, o lentelės apačioje buvo įrašoma ši suma su pliuso ženklu (kaip išlaidos), nes ši suma buvo įtraukiama į „baltąją“ buhalteriją. Šią sandėlio lentelę pildė A. S., nes ji buvo vieninteliu egzempliorius įrašytas į USB laikmeną, kurią nešiodavosi tik A. S.. Pats Z. S. pildė šią lentelę, kai A. S. išvykdavo atostogų ar jam nesant darbo vietoje, USB laikmeną su minėtą lentele (duomenimis) A. S. jam perduodavo asmeniškai (123 t, 77 – 80 b. l.).

Ikiteisminio tyR. pareigūnui duotus parodymus įtariamasis Z. S. patvirtino 2014 m. gegužės 7 d. apklaustas pas ikiteisminio tyR. teisėją, kur taip pat parodė, kad 2013 m. spalio 23 d., 2013 m. spalio 31 d. ir 2014 m. balandžio 29 d. parodymus davė savo valia, niekieno neverčiamas, juos patvirtina, jie teisingi, galbūt kai kur yra netikslumai, nes jau senas laikotarpis, tačiau parodymų esmė yra teisinga. Netikslumai gali būti tik dėl datų, laikotarpių, tikslių sumų. Kalbama apie didmeninę gėlių prekybą ir su tuo susijusią veiklą. Jis yra susijęs su didmenine gėlių prekyba maždaug nuo 2005 m., įsidarbino UAB „U.“, ta įmonė vykdė didmeninę gėlių prekybą. Toje įmonėje dirbo pažįstamas A. S.. 2006 m. nusprendė kartu atidaryti savo didmeninę gėlių prekybos įmonę UAB „E.". Iš esmės čia buvo jo įkurta įmonė, kuri užsiiminėjo mažmenine prekyba, ant jos pradėjo vykdyti didmeninę gėlių prekybą, nes ji jau buvo įkurta, turėjo PVM mokėtojo kodą. Kai įkūrė, jis buvo vienas akcininkas, 100 procentų akcijų priklausė jam. S. jis pardavė akcijas, tačiau ne 2006 m., maždaug po metų, pardavė 50 procentų akcijų už nominalią jų vertę, bet įkūrėjas įmonės buvo jis.

Gėlės pagrinde buvo perkamos iš Olandijos tiekėjų, buvo tokia praktika, kad ne visos gėlės buvo įtraukiamos į pirkimo apskaitą, ne visi pirkimai deklaruojami, pardavimai irgi ne visi buvo deklaruojami buhalterijoje, ne visi mokesčiai skaičiuojami. Ta sistema atėjo iš UAB „U.“, visi konkurentai dirbo taip, nes antkainis ant gėlių buvo 15-20 procentų ir jeigu konkurentai nemoka PVM, tai jų prekės yra pigesnės už jo savikainą. Jis užsiiminėjo gėlių užpirkimu. Olandų tiekėjai duoda prieigą prie olandų aukciono ir dalyvaudamas aukcione jis užpirkinėjo gėles. Jam atrodo, jis gėles užpirkinėjo pas R.'s B.V. Jis bendravo su J. A. (J. A.).

Pradėjo veiklą didmenine prekyba ir toliau tęsė bendradarbiavimą su ta pačia įmone R.'s B.V., su J. A.. Jis dalyvaudavo aukcione, nupirkdavo gėles, jos nuvažiuodavo pas jų olandų firmą, jie supakuodavo į specialius vežimėlius ir pakraudavo į transportą. Atvykus į Lietuvą tos gėlės buvo parduodamos Lietuvos klientams, užsiimantiems mažmenine gėlių prekyba. Buvo sutartas antkainis nuo užpirktų gėlių vertės su J. A., jeigu gerai prisimena, iš pradžių buvo 12 procentų, vėliau 10 procentų.

Kai jis užpirkdavo gėles, jam į paštą ateidavo užpirktų gėlių kiekis, jų charakteristika ir kaina. Pagal tai darydavo kainininką, išsiųsdavo klientams pasiūlymą, rinkdavo užsakymus ir pagal tas kainas prekiaudavo. Jo darbas buvo užpirkti gėles, padaryti kainininką, pasiūlymą klientams, priimti užsakymus, parduoti gėles. Tuo laikotarpiu į kainininką PVM nebuvo įtraukiamas, kainos buvo be PVM, jeigu klientas nereikalauja sąskaitos - faktūros, tai būdavo paimamas pinigų kiekis be PVM ir apskaitos dokumentai nebuvo išrašomi, pinigai neįtraukiami į buhalteriją. Struktūra buvo tokia, kad sąskaitų - faktūrų buvo išrašoma nedaug palyginus su realia apyvarta, apie 10 - 20 procentų. Buvo deklaruojama apie 10 - 20 procentų prekybos, todėl atitinkamai reikėjo sumažinti pirkimus iš olandų. Visus tuos finansinius ir organizacinius reikalus tvarkė A.as, kuris buvo direktorius. Pagrinde pinigai Olandijai būdavo perduodami per vairuotojus grynais pinigais. Tai būdavo transporto įmonių darbuotojai, su kuriais bendradarbiavo “E.“, tai buvo „D.“, „Gs". Už oficialias sąskaitas -faktūras pinigai būdavo pervedami per banką. Č.as atsirado maždaug 2009-2010 m., jis turėjo transporto įmonę „K.as“, turėjo savo transportą ir pasiūlė vežėjo paslaugas. Kartu jis pasiūlė A.ui daryti pavedimus į Olandiją, juodųjų, neapskaitytų pinigų. Kaip jis tai darė, jis nežino, bet A.as jam duodavo grynuosius pinigus ir po kelių dienų ta pinigų suma eurais atsidurdavo pas olandus sąskaitoje. Jis asmeniškai pinigų jam neperdavinėjo, perdavinėjo A.as, nes visa finansine ir organizacine veikla užsiiminėjo A. S., jis dirbo su gėlėmis, o A.as su finansais ir personalu. Sunku pasakyti vairuotojus, kuriems buvo perduoti pinigai, jis asmeniškai pinigus perdavė tik keletą kartų, kai A.as buvo atostogose arba negalėjo to padaryt. Jis įsivaizduoja, kad Č.as turėjo kažkokią proviziją, antkainį nuo pervedimo sumos, vėliau jis pasiūlė, kad jeigu darys pavedimus didesnėmis sumomis, tai jis jiems mokės atitinkamus dydžius nuo pavedimo. Jis sakė, kad didesnį pavedimą daryti jam naudingiau, jis užsiiminėjo tokiais pavedimais. Nebūtinai pinigai būdavo perduodami J. A.. 2008 - 2009 m. jie surado dar vieną tiekėją T., paskui dar vėliau atsirado nemažai tiekėjų iš Olandijos, bet pagrindiniai buvo R.'s B.V. ir T.. Ir pradžių pinigų perdavimai buvo per vairuotojus, o paskui per Č.ą, nes tai ir saugiau, ir patikimiau, sumos buvo nemažos, o vėliau jie iš to ir naudą turėjo.

Su R.'s B.V. nustojo dirbti 2011 m. gruodžio mėn., nes jie turėjo kažkokių vidinių problemų. Invoice - tai olandiško tiekėjo sąskaita - faktūra, dokumentas, patvirtinantis prekių įsigijimą. Fiziškai jis su gėlėmis nebuvo perduodamas, išsiunčiamas paštu ir tai buvo lygiaverčiai įteikimui. Iš anksčiau prekių kiekiai nebūdavo teisingi, „E." nedeklaruodavo visų pirkimų, automatiškai tie invoice buvo sumažinti ir jie neatitiko tikrovės, ne visi, ne visada, bet pagrinde neatitiko. 2006 - 2010 m. neapskaičiuotos sumos įmonėje buvo, pvz., vienas sunkvežimis gėlių kainuoja apie 20 000 eurų, plius transporto išlaidos, plius įmonės antkainis, tai išeina apie 100 000 pardavimas. Vežimai buvo du kartus per savaitę, pirmadienį ir ketvirtadienį. 2007 – 2009 m. „E.“ veždavo po vieną, pusantros mašinos, vidutiniškai apie pusantros mašinos per savaitę. Pinigine išraiška apie 100 000, iš jų apskaityta apie 10 - 20 procentų. Padauginus iš 56 savaičių bus gauta, kiek per metus. Per mėnesį apie 350 000. Per metus 4 200 000 neapskaičiuotų pinigų.

2011 m. gėlių prekyba pradėjo domėtis teisėsaugos struktūros, buvo krėtimai, buvo daromi tyrimai. Buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl gėlių įmonių. Jie susitiko su konkurentais ir aptarė, kad jeigu visi laikysis sąlygų, vienodai skaičiuos tą PVM, tai gėlės pabrangs, bet pabrangs pas visus ir konkurencijos sąlygos išliks vienodos. „E.“ pradėjo viską pardavinėti ir deklaruoti, nustojo neskaičiuoti. Jie viską vykdė, tačiau konkurentai kai kuriems klientams darė išlygas, neskaičiavo PVM. A. pasakė, kad kai kuriuos klientus jie praras, todėl jiems jie turi neskaičiuoti PVM.

Jam buvo parodyta iš A. paimtų USB turinys ir jo buvo paprašyta paaiškinti, kas ką reiškia. Ikiteisminio tyR. metu kiek galėjo, kiek žinojo, detaliai paaiškino ir tai patvirtina. Nurodė, ką reiškia koks stulpelis, koks įrašas ką reiškia. Šitie pinigai nebuvo mokami Č., čia per Č., jam atrodo, ten nėra pažymėta, ar perduota per Č., ar per vairuotojus, nes matė, kad ten buvo keletas įrašų, nes „E.“ su Č. siejo ir kiti santykiai, jis buvo pasiskolinęs iš UAB „E.“ ženklią pinigų sumą ant tam tikro procento. USB rakte yra Excel failai, kurie atspindi realią įmonės veiklą, pinigų srautus, prekių pardavimus. Failo pavadinimas yra „Sandėlis“. Tą programą vedė A. S., tai buvo vienintelis egzempliorius, jis jį nešiojosi su savimi, jis (Z. S.) pildė keletą kartų, kai A. S. jam palikdavo, išvykdamas atostogų.

Pagrinde elektroniniu paštu ir telefonais bendravo su Olandijos įmonėmis. Buvo konkretūs elektroniniai paštai, juos nurodė ikiteisminio tyR. metu. 2006 m. net nebuvo svarstoma, kaip viską daryti, nebuvo svarstoma, ar slėps mokesčius, ar ne, nes tuo metu visi konkurentai taip dirbo. Įkuriant įmonę jau žinojo, kad mokesčius slėps. Jis įsivaizduoja, kad vairuotojai turėjo matyti, kokią pinigų sumą perduoda J. A.. Visus parodymus, duotus ikiteisminio tyR. metu, palaiko, juos patvirtina, nurodytos sumos yra preliminarios, parodymų esmė yra teisinga.

Iš pradžių UAB „U.“ dirbo su (duomenys neskelbtini), bet jie buvo gana brangūs. Iš pradžių jis pats aukcionuose nedalyvaudavo, duodavo užsakymą olandams ir jie užpirkdavo, tačiau užpirkdavo brangiai. Jam patarė, kad jeigu nori pigiau, reikia ieškoti mažesnės firmos ir su jais tartis dėl gėlių pirkimo. Kas jam pasiūlė tą R.‘s B.V., negali pasakyt, jie turėjo kelis Lietuvos klientus. Jam atrodo, kad tarp tų asmenų buvo asmenys, kurie vėliau įkūrė „V.“, I. ir L., pavardžių nežino, tik vardus (123 t., 83 – 86 b. l.).

2014 m. gegužės 23 d. papildomos apklausos metu Z. S. parodė, kad laikosi duotų parodymų įtariamojo papildomų apklausų metu 2013 m. spalio 23 d., 2013 m. spalio 31 d., 2014 m. balandžio 29 d.

Patikslino, kad dirbant su Olandijos kompanija R.‘s B.V., kartu su J. K. A. dirbo ir L. S.. Jį pažįsta nuo vaikystės, nes mokėsi vienoje mokykloje. Su R.‘s B.V. dirbo nuo 2004 m., su šia kompanija pradėjo dirbti UAB „U.“, kai paslaugas gėlių pirkimą – pardavimą pasiūlė teikti L. S., kuris ir dirbo R.‘s B.V. kartu su J. K. A.. Su juo kartu ir A. S. jie aptarė, kaip bus perkamos gėlės iš R.‘s B.V., t. y., buvo aptarta, kad bus prekiaujama dėl dalies gėlių įtraukiant išlaidas bei pajamas į buhalteriją, kita – didžioji dalis gėlių kiekio - bus perkama bei vežama parduoti į Lietuvą iš Olandijos neįtraukiant visų išlaidų bei pajamų į UAB „E.“ buhalteriją, nes kaip minėjo, kitokiu būdu, t. y., įtraukiant visas pajamas bei išlaidas, pelningai dirbti neįmanoma. L. S. visa tai žinojo. L. S. kartu su J. K. A. dalyvaudavo gėlių pirkime aukcione pagal jo užsakymus. Užsakymus davinėjo jiems elektroniniu paštu, tačiau adresų negali pasakyti. Vėliau bendraudavo su jais naudojantis Skype programa. Už nupirktas gėles visada sąskaitos - faktūros buvo siunčiamos elektroniniu paštu, kurių adresų šiuo metu neatsimena. Iš įmonės R.‘s B.V. patvirtinimų nebūdavo, taip, kaip pirko gėles iš kitos Olandijos įmonės T. B.V., iš kurios gaudavo patvirtinimus, kaip minėjo, buvo iš el. pašto (duomenys neskelbtini). J. K. A. bei L. S. buvo mokami pinigai, kurie buvo skirti apmokėti už neapskaitytas gėles, kurias UAB „E.” buvo nupirkusi iš R.‘s B.V. N. pabrėžti, kad pinigai, kurie buvo mokami Olandijos kompanijoms R.‘s BV bei T. BV už gėles, kurias įsigydavo neįtraukiant nei išlaidų, nei gaunamų pajamų (neapskaitomos gėlės UAB „E.”) buvo vežami vairuotojų, kurie pargabendavo gėles iš Olandijos. Šiuos reikalus tvarkydavo, buvo atsakingas, A. S.. UAB „E.” gėles pergabendavo UAB „D.“, vairuotojas buvo vardu R., jo anketinių duomenų negali pasakyti, iš Šilalės. Jis galėjo pinigus perdavinėti, nes jis buvo pagrindinis vairuotojas. Taip pat kartais šios kompanijos pats direktorius, vardu R., anketinių duomenų nežino, veždavo gėles iš Olandijos minėtų kompanijų. Ar jis perdavinėjo pinigus, negali pasakyti. Taip pat pinigus galėjo vežioti Z. M., šiuo metu jis dirba UAB „Q.“, todėl, kad jis yra A. S. kaimynas, pasitikėjo juo A. S.. Pinigus, kurių neapskaitydavo atsiskaitant su Olandijos įmonėmis R.‘s B. V. bei T., vėliau perduodavo per B. J. Č.. Jis juos pervesdavo per ofšorines kompanijas, kokias tiksliai, negali pasakyti, nes tuo rūpindavosi A. S.. Atsimena vieną atvejį, kai vienu metu olandai, jei gerai pamena, iš T. B. V., paskambino ir pasakė, kad nėra pavedimo už neapskaitytas gėles. Tada J. B. Č. buvo paklausta, kodėl nebuvo persiųsti pinigai, jis atsakė, kad pinigai gal užstrigo bankuose. Pasakė, kad jis pats patikrins pavedimą, pokalbio metu jis pasakė, kad ofšorinė kompanija, per kurią, galimai buvo pervedinėjami pinigai, tai H., duomenų daugiau nežino. Pavedimų patvirtinimų jis nematė, bet mano, kad jie turėjo būti. Už šiuos pervedimus, jam mokėdavo iš pradžių procentą, po to jis paprašė, kad jie (UAB „E.”) duotų jam pervesti didesnėmis sumomis, tada jis dar jiems primokėdavo procentą, kokį tiksliai, neatsimena, mano 0,002%. UAB „E.” skolindavo jam grynuosius pinigus. Tai darė konkrečiai A. S.. Kokia tiksliai buvo suma, negali pasakyti, mano 50 000 eurų. Davė grynaisiais pinigais, t. y., iš neapskaitytų pinigų. Pervesti jam į sąskaitą negalėdavo, nes neturėjo oficialiai apyvartinių lėšų. Skolino jam už procentus, kokius šiuo metu negali pasakyti. Pinigus jis atidavė, kada tai buvo bei kur, tiksliai negali prisiminti.

T. BV atstovavo, t. y., kalbėdavosi tik su E. K.. Jie tvarkė visus reikalus, susijusius su gėlių pardavimu, t. y., su E. K. derindavo, kiek vietų bus transporte, A. S. derindavo piniginius reikalus su E. K., t. y., jis pilnai atstovavo T. B.V. Taip pat žino, kad ten dirba sandėlio darbuotojas Kazys, kurio anketinių duomenų negali pasakyti. Jis pakuoja, t. y., sudeda gėles į automobilį (123 t., 88 – 90 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo L. S. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (127 t., 135 – 139, 159 - 164 b. l.). Kaltinamasis L. S. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės dėl jam nusikalstamų veikų nepripažino; paaiškino, kad 2015 m. sausio mėnesį buvo jo pirmas susitikimas su pareigūnais, 2015 m. su gėlėmis jis nedirbo jau apie 5 m., savo veiklą kaip gėlių pardavėjo nutraukė 2010 - 2011 m. 2015 m. sausio mėn., ankstų rytą nuvežė dukrą į mokyklą, paleido, tada kieme vienas policijos pareigūnas, kitas įšoko į mašiną, pradėjo uždavinėti klausimus: „ar tu pažįsti Z. S., kur J., kur Inga, ką veikia, negalime J.o rasti“. Sakė, kad kaip ir pažįsta, nebendrauja daug metų, paskutinį kartą matėsi gal 2011 m. Pareigūnai nuvežė namo, padarė kratas, rodė teismo nutartis, dokumentus, kad jis yra įtariamasis dviejų įmonių – „T.” ir „Vilniaus gėlių prekybos” – byloje, kad slepia kažkokius dokumentus, kompiuterius. Pasiėmė laptopą, telefoną, po visų kratų, įsodino į savo mašiną ir nuvežė į policijos departamentą Žvėryne, ten jis prasėdėjo gerų porą valandų, jam uždavinėjo tuos pačius klausimus apie gėlių prekybą, prašė papasakoti apie „G.ą”, klausė, kur J.. Tyrėjas M. J. pradėjo sakyti, kad „tu suprask, mes ir taip viską žinome, jei nepapasakosi, yra įtariamieji, kurie bendradarbiauja su teisėsauga, nori, parodymus parodysiu, kad jau bendradarbiauja Z. S.“, pradėjo skaityti, rodyti ištraukas jo parodymų, kad yra juodos buhalterijos schema, kažkokias lenteles pradėjo rodyti, pavadinimus. Sakė, jei bendradarbiaus, jo statusas iš įtariamojo bus padarytas liudytoju. Prasėdėjo policijoje nuo ryto iki 22 val., kompiuteriu atspausdintus parodymus perskaitė, kai ką paprašė išbraukti, nest ų surašytų dalykų nežinojo, bet jam tyrėjas aiškino, kad visko negali išbraukti, kad ten viskas, kas jiems yra žinoma, turi patvirtinti, taip jausdamas spaudimą sutiko pasirašyti, nesuvokė, kad tuos parodymus duoda prieš save, galvojo, kad juos duoda prieš „G.“, prieš S..

Paprašytas papasakoti apie darbo santykius su R.‘s B.V., „E.”, kaltinamasis L. S. paaiškino, kad darbinis bendravimas buvo ribotas, poreikio bendradarbiauti nebuvo, nes „E.” turėjo keletą kompiuterių, pirko gėles patys. Su Z. S. pažinojo vienas kitą nuo mokyklos laikų, daugiau bendrų reikalų kaip bendramoksliai turėjo. Apie „T.“ vidinį darbą nežinojo, apie „T.“ pirkimus, srautus, perkamų gėlių kiekius žinojo labai ribotai, nes, kaip minėjo, „E.” pirko patys. Jis [L. S.] buvo kaip ir tarpininkas, gaudavo užmokestį nuo kažkokio pelno, J. minėdavo, kad uždirbo iš „T.“, jam [L. S.] sumokėdavo tam tikrą sumą pinigų. Jis dirbo su kitais klientais Rusijoje, Ukrainoje, tais, kurie nepirko nuotoliniu būdu, neturėjo savo kompiuterių, todėl negalėjo patys pirkti [iš aukcionų]. Jis [L. S.] „T.“ pirkimų nevykdė, gaudavo nuo pelno procentą, jam mokėjo komisinį olandiškais pinigais, ne iš Lietuvos. Jis „T.“ atstovus supažindino su J. K. A.. Jis [L. S.] buvo R.‘s B.V. klientas. J. taip pat nepirkdavo aukcionuose pagal „T.“ užsakymus, „E.” pirko patys, nes turėjo aukcionams reikiamus kompiuterius, bet J. dirbo aukcione, turėjo visą viziją, rinką, kaip kas vyksta, kokios gėlės, kokios kainos.

Jam pareikštas kaltinimas yra nonsensas, jo nepripažįsta, nes tikrai suburtoje grupėje nebuvo, gėlių pardavimo buhalterijos tvarkyme nedalyvavo. Nori papasakoti apie olandišką banko sąskaitą, buvo ją atsiaręs nuo 2000 m., kai gyveno Olandijoje, ja naudojosi, kai išsikraustė iš Olandijos, sąskaitos neuždarinėjo, J. apie tai žinojo ir vieną dieną paprašė leisti kartais pasinaudoti ta sąskaita, kadangi jis [L. S.] tuo metu jau nebuvo Olandijos rezidentas, neturėjo mokėti kažkokių mokesčių bankui, kuriuos turėjo mokėti patys olandai. Ta puikiai žinojo Y., todėl ir paprašė pasinaudoti jo asmenine sąskaita savo verslui, nes taip nereikėjo mokėti mokesčio bankui. Jis [L. S.] gaudavo pinigų sumas iš Ukrainos, kiek prisimena, N, F., dar kažkokių įmonių, tų pinigų negrynindavo, toliau pervesdavo Y.

Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis L. S. parodė, kad atsiskaitymas aukcione už gėles galimas tik pavedimais, grynais negalima, mano, kad įmonėje, kuri yra aukcione, galima atsiskaityti grynais pinigais. 2015 m. sausio 15 d. apklausos metu gera valia duotų paaiškinimų ir parodymų praktiškai nėra, tai - sufabrikuota dalis, kurią reikėjo patvirtinti. Pas teisėją jis sakė panašiai, kaip tuos pirmus parodymus, nes jei duodi tokius parodymus ir tikimybė, kad būsi liudytoju, o ne įtariamuoju. Kaltinamasis L. S. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (130 t., 173 – 176, 179 - 185 b. l.,).

2018 m. birželio 18 d. teismo posėdyje (127 t., 135 – 139, 159 - 164 b. l.), ankstesnės sudėties teismui, kaltinamasis L. S. parodė, kad prašo vadovautis jo parodymais, duotais parodymais pas ikiteisminio teisėją 2015 metais. Olandijoje atsidūrė (duomenys neskelbtini) m., dirbo keliose įmonėse vadybininku, pardavinėjo gėles. Prieš susipažindamas su J. K. A. dirbo kitose įmonėse. Iki R.‘s B.V. dirbo su kita įmone, R.‘s B.V. dirbo komisiniu pagrindu, oficialiai nebuvo įdarbintas, gaudavo atlygį už tam tikrą apyvartą, pelną.

2004 - 2005 m. per Z. S. susipažino su A. S., žinojo, kad jie turi įkūrę įmonę „E.” ir pardavinėja gėles, suvedė juos su R.‘s B.V. S. tarp R.‘s B.V., A. S. ir Z. S. buvo žodinis, su J.u jie susitarė dėl sąlygų, kad kažką su faktūrom, kažką be faktūrų pirks - parduos. Gėlių pirkimas forminamas buvo sąskaitose - faktūrose, o už neapskaitytas gėles kažkoks failas siunčiamas. Buvo toks., kad dalis produkcijos nebus rodoma dokumentuose, J. A. jam pasakojo, jis tiesiogiai apie neapskaitomas gėles nediskutavo, derybose nedalyvavo. R.‘s B.V. sutiko „E.i gėles parduoti be dokumentų. Olandijoje tokia praktika buvo įprasta, nes buvo daug prekiaujama ir reikėjo prie visų prisitaikyti.

„E.” gavo iš R.‘s B.V. 2 - 3 kompiuterius, iš kurių galima nuotoliniu būdu pirkti gėles aukcionuose, ir jie per programą pirko. Pagal kažkokį numerį matydavosi, kad gėles nupirko būtent „E.”. Po pirkimo pildydavo sąskaitas - faktūras, kiek žino, jas tvarkydavo J. A. ir administratorė A. K.. Suformuodavo sąskaitas - faktūras ir tuos failus siųsdavo į Lietuvą „E.i”, kartais siųsdavo per jį. Jei nenueidavo meilas, siųsdavo jam ir jis persiųsdavo. Kur be apskaitos dokumentų pirkta produkcija, kiek žino, buvo dar kažkoks papildomas failas, jame atsispindėdavo kiekis ir sumos. Su „E.” bendraudavo el. paštu, skaipu, telefonu. Turėjau keletą el paštų, tuo metu, atrodo, (duomenys neskelbtini). Viską, ką gaudavo iš J.o, persiųsdavo į „E.”, el. Pašto adreso neprisimena, (duomenys neskelbtini)2005 ar 2006. Jam buvo žinomas toks failas „newS.“, J. A. pildė tą failą. Atsiskaitymas už produkciją buvo pavedimais, dar pradžioje buvo gaunami pinigai grynais per vairuotojus. Pavedimais buvo atsiskaitoma už apskaitytą produkciją. Grynaisiais atsiskaitymas buvo toks, kad vairuotojai nuveždavo pinigus. Grynaisiais, mano, buvo atsiskaitoma už neapskaitytą produkciją. Gyrėsi Y., Č.as, kad vairuotojai veža pinigus. 10, 20, 30 tūkstančių sumomis buvo vežami pinigai, pinigus atsiimdavo Y., paskui jie kažkokiu būdu atsidurdavo buhalterijoje. Č.as rūpinosi transportu, paskui pavedimais, per savo ofšorines įmones juos pervesdavo.

Č.as

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti kaltinamojo L. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalis). 2015 m. sausio 15 d. apklaustas įtariamuoju L. S. (L. S.) parodė, kad 2005 - 2006 metais Nyderlanduose susipažino su asmeniu Piet A., kuris buvo kompanijos P. A. B. V. S., užsiimančia gėlių pardavimu į užsienio šalis, savininkas. Jis pasiūlė užsiimti šioje įmonėje klientų paieška, kuriems būtų tiekiamos gėlės, nupirktos aukcione Nyderlanduose. Jam jis pasiūlė todėl, kadangi jis mokėjo olandų, anglų, lenkų, rusų kalbas, buvo geras tarpininkas - derybininkas ieškant klientų. Taip pat pasakė, kad gaus komisinius 1% ar 0.5% nuo gauto pelno su jo surastais klientais. Jis nebuvo įdarbintas šioje kompanijoje. Šioje įmonėje taip pat dirbo J. K. A., kuris taip pat užsiėmė klientų paieška, taip pat gėlių užpirkimu dalyvaujant gėlių aukcione, A. K. [K.], jei gerai pamena pavardę, kuri buvo administratorė, bei nuo 2011 m. pradžios, jei gerai pamena, šioje įmonėje dirbo F., pavardės negali pasakyti, kuris nusipirko šią įmonę, buvo jos vadovas.

Buvo

Nuo 2008 m., tikslaus laiko negali pasakyti, iki 2011 m. pabaigos, tikslaus laiko negali pasakyti, UAB „E.” transportavimo paslaugas teikė B. J. Č. įmonė UAB „K.”. Jį su juo supažindino A. S.. B. J. Č. jam bei A. S., negali prisiminti, ar buvo J. K. A., pasiūlė paslaugą, t. y., už tam tikrą komisinių sumą, kokią, šiuo metu negali prisiminti, tačiau tai nebuvo didelis procentas, netgi galėtų pasakyti, - simbolinis, pervesti pinigus, skirtus atsiskaityti su R.‘s B.V. už be apskaitos dokumentų pristatytas gėles UAB „E.i”, per jo, kaip suprato, ofšorines kompanijas. Kokias – šiuo metu tiksliai negali pasakyti, tačiau tai tikrai gali būti nurodytos pranešime apie - V., t. y., jam A. S., kuris UAB „E.” tvarkė finansinius reikalus, turėjo duoti grynuosius pinigus skirtus sumokėti R.‘s B.V. už jau minėtą be apskaitos dokumentų nupirktą UAB „E.” produkciją - gėles, kuriuos jis, naudodamasis savo ofšorinėmis kompanijomis, iš jų sąskaitų, jų numerių tiksliai negali pasakyti, jie matosi įtariamojo asmeninės sąskaitos, esančios Nyderlanduose, išraše, už minėtą simbolinį atlygį, pervesdavo į R.‘s B.V. sąskaitą, esančią Nyderlandų banke, taip pat į jo (įtariamojo) sąskaitą, esančią Nyderlandų banke. Jo sąskaitos reikėjo tam, kad J. K. A. galėtų išsigryninti pervestus į jo sąskaitą pinigus, kadangi didžioji jam pervestų lėšų dalis buvo jo paties pervedama į J. K. A. priklausančią sąskaitą, kita dalis buvo pervedama į R.‘s B.V. sąskaitą. Jis jam į asmeninę sąskaitą pervestų iš minėtų ofšorinių kompanijų sąskaitų pinigų nenusiiminėjo, tik pasilikdavo komisinius, kurie nuo mėnesio apyvartos, sudarė apie 50 eurų (skaičiuojant nuo 10 000 eurų sumos), tačiau tiksliai įvardinti negali, nes apyvarta svyravo. Kartais būdavo, jog buvo vėluojama atsiskaityti už minėtą UAB „E.” suteiktą produkciją be apskaitos dokumentų, tai tokiu atveju skambindavo iš savo tel. į J. B. Č. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus, kurių šiuo metu neturi išsaugojęs, ar parašydavo elektroninį laišką iš savo jau minėto pašto į J.B. Č. el. paštą, tikslaus jo adreso negali pasakyti, tačiau jo domenas buvo gmail.com. Gerai prisimena, kad jis prisistatydavo pašte „I. I.“. Pasakydavo jam, kad nėra pavedimo už jau minėtas be apskaitos dokumentų parduotas UAB „E.” gėles, jis atsakydavo, kad bus vėliau. Po to, jis kartais atsiųsdavo iš savo jau minėto el. pašto pavedimo kopijas. Šiuo metu jo buvęs el. paštas (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi tik jis, yra nuo 2011 m., tikslaus laiko negali pasakyti, neaktyvus ir užblokuotas. Taip J. B. Č. per ofšorines kompanijas pervedinėjo nuo 2009 m. pradžios iki 2011 m. pradžios, tikslių laikų negali pasakyti. Kokią tiksliai iš viso sumą buvo pervedęs J. B. Č. į jo asmeninę sąskaitą, negali pasakyti, gali būti, jog iš viso, t. y., į jo asmeninę bei į R.‘s B.V. sąskaitą, jis pervedė pranešime apie nurodytą sumą - 2 508 100 eurų.

Nuo 2011 m. vidurio jis (įtariamasis) nustojo vykdyti jau minėtą veiklą. Kodėl UAB „E.” pirko gėles iš R.‘s B.V. be apskaitos dokumentų, negali pasakyti, taip pat nežino, kodėl A. S., Z. S. tai darė. Neatstovavo UAB „T.” interesų, jo veikla apsiribojo tik dėl gėlių, nupirktų iš R.‘s B.V. UAB „T.”, apmokėjimo, t.y., kad būtų įvykdytas apmokėjimas R.‘s B.V. N. pabrėžti, kad dėl šios veiklos buvo atliktas mokestinis Nyderlandų Karalystėje, buvo apklaustas Lietuvos mokesčių inspektorių, kurie persiuntė šią medžiagą Nyderlandų karalystės mokesčių inspektoriams, kadangi buvo įtaR.ai dėl J. K. A. bei R.‘s B.V. finansinės veiklos. Kiek žino, įmonė nebeveikia nuo 2013 m., veiklos nevykdo (123 t., 141 – 143 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus įtariamasis L. S. patvirtino 2015 m. sausio 20 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur taip pat parodė, kad dėl jam pareikšto įtaR.o kaltu prisipažįsta iš dalies. 2015 m. sausio 15 d. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Sakė tiesą, paaiškinimus tvirtina. 2005 - 2006 metais, tiksliai pasakyti negali, Nyderlanduose susipažino su asmeniu Piet A., kuris buvo kompanijos P. A. BV R., užsiimančios gėlių pardavimu į užsienio šalis, savininkas. Minėtas asmuo pasiūlė šioje įmonėje užsiimti klientų paieška, kuriems būtų tiekiamos gėlės, nupirktos iš Nyderlandų aukcionų. Už šią paslaugą P. A. pažadėjo nedidelį piniginį atlygį nuo 0,5 iki 1 procento nuo gauto pelno. Tokį pasiūlymą iš P. A. gavo dėl to, kad moka olandų, anglų, lenkų ir rusų kalbas. Šioje įmonėje dirbo dar J. K. A., kuris taip pat užsiiminėjo klientų paieška. P. A. įmonės administratorė buvo A. K. [K.]. Kiek prisimena, nuo 2011 metų pradžios šioje įmonėje dirbo F., pavardės neprisimena, kuris nusipirko šią įmonę ir buvo jos vadovas.

Nuo vidurinės mokyklos laukų pažįsta Z. S.. Jis žinojo, kad jis su A. S. buvo įsteigęs įmonę UAB „E.”, kuri užsiiminėjo didmenine prekyba gėlėmis Lietuvoje. 2006 metais A. S., Z. S., P. A. ir J. N. susitarė dėl gėlių tiekimo UAB „E.”. Vėliau iš J. girdėjo, kad už parduotas gėles UAB „E.” atsiskaitys savaitės bėgyje po prekių gavimo. Jam žinoma, kad už pateiktas gėles A. S. ir Z. S. atsiskaitydavo grynais pinigais. Gėlės iš Nyderlandų įmonių buvo parduodavo be apskaitos dokumentų, tačiau pačioje Nyderlandų įmonėje parduotos gėlės buvo apskaitomos nurodant sąskaitose - faktūrose kitus prekių gavėjus. Ši sistema buvo taikoma ir UAB „E.” atžvilgiu. J. iš Nyderlandų excel formate jam perduodavo informaciją apie aukcione įsigytus gėlių kiekius. Šis failas vadinosi „newS.”. Gautą informaciją persiųsdavo Z. S. ir A. S., kurie turėjo bendrą elektroninį paštą. Jis naudojosi pašto dėžute, kuri yra (duomenys neskelbtini), o J. pašto dėžutė yra (duomenys neskelbtini). Jis girdėjo, kad už gautą produkciją gėles be apskaitos dokumentų UAB „E.“ atsiskaitydavo grynais pinigais - eurais. Tiksliai negali pasakyti, bet mano, kad pinigai buvo perduodami į Olandiją J. A.. Kiek girdėjo iš J., pinigus iš Lietuvos jam atveždavo vairuotojas, atvykęs paimti gėlių. Su vairuotojais, kurie vežiodavo gėles iš Nyderlandų į Lietuvą, jis nebendravo, todėl jų nepažįsta ir atpažinti negalėtų. Iš J. girdėjo, kad pinigai gauti iš UAB „E.” už parduotas gėles, buvo perduodami į R.‘s B.V. buhalteriją. J. sakė, kad grynų pinigų sumos jam buvo perduodamos įvairaus dydžio, tačiau suapvalintos nuo 10 000 eurų iki 30 000 eurų.

Nuo 2008 metų iki 2011 metų pabaigos, o gal ir vėliau, tikslaus laiko neprisimena, UAB „E.” įmonei transportavimo paslaugas teikė J. B. Č. įmonė UAB „K.“. Su J. B. Č. jį supažindino Z. S. ir A. S.. J. B. Č. pasiūlė atsiskaityti su gėlių tiekėjais ne grynais pinigais, o per savo ofšorines kompanijas: V., Tu, BI. A. S. J. B. Č. duodavo grynus pinigus, o pastarasis per savo ofšorines kompanijas atsiskaitydavo su R.‘s B.V. už nupirktas gėles. Pinigai už nupirktas gėles buvo pervedami į R.‘s B.V. ir jo sąskaitą. Gautus pinigus vėliau jis persiųsdavo į J. K. A. sąskaitą. Jo telefone yra užfiksuotas J. B. Č. telefono numeris (duomenys neskelbtini). Kodėl UAB „E.” pirko gėles iš R.‘s B.V. be apskaitos dokumentų negali pasakyti. Jis UAB „E.” interesų neatstovavo. Jo veikla apsiribojo tik atsiskaitymu už nupirktas gėles ir jų sklandžia prekyba. Iš J. A. girdėjo, kad 2012 ar 2013 metais jų įmonėje buvo atliktas mokestinis patikrinimas. Girdėjo, kad Nyderlandų įmonė R.‘s B.V. šiuo metu yra bankrutavusi.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, parodė, kad nuo 2009 metų pradžios iki 2011 metų pabaigos galėjo būti į jo ir R.‘s B.V. sąskaitą persiųsta 2 508 100 eurų per ofšorines kompanijas. Su B. J. Č. bendravo elektroniniu paštu. Bendraujant elektroniniu paštu jis pristatydavo I. I. vardu. metu tyrėjai jam parodė, kad yra toks failas „newS.“. Tame faile buvo rašomi duomenys apie atsiskaitymą grynais pinigais už nupirktas gėles. Mano, kad buvo tiesioginiai pinigų pervedimai iš UAB „E.” į R.‘s B.V. sąskaitas. Mano, kad pervedimai per ofšorines kompanijas kažkam buvo naudingi. Jis iš to jokios naudos negavo. Dalis gėlių siuntų buvo įforminama tinkamai pagal buhalterinius dokumentus, o kita dalis be jokių dokumentų. Jo veikla buvo prižiūrėti, kad būtų sklandi gėlių prekyba ir atsiskaitymai. Schemų kūrime jis nedalyvavo (123 t., 146 – 148 b. l.).

Papildomai apklaustas įtariamuoju L. S. parodymus duoti atsisakė (123 t., 150 - 151, 163 – 164 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo B. J. Č. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (127 b. t., 164 - 167 b. l., 169-171 b. l.). B. J. Č. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad parodymus palaiko, neturi, ką papildyti. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, B. J. Č. paaiškino, kad vežimai vyko kartą į savaitę, vairuotojas visą laiką išvažiuodavo šeštadienį, pirmadieniais pasikraudavo, o antradienio vakare būdavo Lietuvoje. Į mašiną tilpo 33 vežimėliai, dažniausiai „E.“ užsakydavo pilną mašiną, vienoje mašinoje galėjo būti taip, kad pusė mašinos „E.i“, kita pusė mašinos, pavyzdžiui, Maximai. J. A. nepažįsta; pas L. namuose yra buvęs gal 5-10 kartų, žinojo, kad jis gėlėmis užsiima. Gėlių pervežimo verslas jam buvo patrauklus, nes dėl mažesnio krovinio svorio būdavo mažesnės sąnaudos, verslas pelningesnis.

Atsakydamas į klausimus apie paskolas A. S., paaiškino, kad skolindavo 2 – 3 kartus per metus, tiek, kiek paprašydavo, tai vyko 2012 -2013 metais. Atsakydamas į klausimus apie T. J., kad jis dirbo „K.“ nuo 2009-2010 m., Tomas nebuvo išvykęs iš Lietuvos, nežino, kiek jis klasių baigęs, mokyklą gal net nebaigęs, „K.“ dirbo mechaniku, T. J. – kaltinamojo B. J. Č. žmonos brolis.

Jokių pavedimų per ofšorines kompanijas jis neatlikinėjo ir tos kaltinime nurodytos sąskaitos nenaudojo. Tikrai žino, kad toms minėtoms firmoms [ofšorinėms kompanijoms] buvo daryti pavedimai iš UAB „K.“, iš „K.“ pavedimus galėjo daryti jis ir jo brolis, nes jie užpirkinėjo traktorius iš Kinijos, juos vežė per Rusiją, nes Rusija juos finansavo, pavedimai buvo daryti už traktorius. Už neapskaitytas gėles lėšų iš „T.“ negaudavo, gaudavo tik už transporto paslaugas, už gėles niekada nėra gavęs. Įmonės „Z.“, „R.“, „A.“, „N.“, „N” jam negirdėtos. O „T.“ - tai čia įmonė, kurios direktorius ir šeimininkas buvo vienas iš jų [„K.“] akcininkų, jie pervesdavo jam pinigus už traktorius. Tuos rekvizitus „S.“ jis duodavo, o „S.“ mokėjimai skirti Rusijai.

Pareigūnai paėmė iš jų [„K.“] visus CMR, jei neklysta, jų CMR su „T.“ [duomenimis] sutapo, gal tik du vežimai nesutapo, jokių neapskaitytų vežimų, susijusių su “E.“, pareigūnai nerado.

Kaltinamasis B. J. Č. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (130 t., 185 – 188, 189 - 191 b. l.).

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti kaltinamojo B. J. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalis). 2014 m. gegužės 14 d. apklaustas įtariamuoju B. J. Č. parodė, kad yra UAB „K.“ direktorius nuo 2001 m. liepos 10 d. Minėtą datą šią įmonę įsteigė jo brolis A. Č.. Jam priklauso 100 % akcijų. Ši įmonė užsiima mažmenine prekyba žemės ūkio bei statybos technika, transporto paslaugomis. Teikti transporto paslaugas įmonė pradėjo nuo 2008 m., jei gerai pamena, t. y., tada, kada buvo įsigytas krovininis automobilis VOLVO FH12, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstyb. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Su šiuo krovininiu automobiliu dirbo UAB „K.“ darbuotojai vairuotojai K. S., V. K. bei K. K.. Teikti šią paslaugą jam pasiūlė A. S., kuris buvo UAB „E.“ direktorius. Ši įmonė užsiėmė gėlių prekybos verslu. Su šiuo asmeniu jį suvedė draugas D. F., kuris anksčiau veždavo jam gėles iš Olandijos. A. S. sakė, kad reikės vežti gėles iš Olandijos, iš kur tiksliai, nesakė. Jis pasiskaičiavo išlaidas bei gaunamas pajamas ir nusprendė, jog verta užsiimti šiuo verslu, t. y., teikti gėlių pervežimo paslaugas UAB „E.“. Už paslaugą buvo sutarta, jog sutartis bus pasirašoma kiekvieną kartą, kai vyks vežimas, taigi kiekvieną kartą, kai buvo prašoma pervežti gėles iš Olandijos, į įmonės elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) buvo atsiunčiama transporto paslaugų užsakymo sutartis, kurioje buvo nurodyta pakrovimo data, iškrovimo vieta, taip pat data, koks krovinys, t. y., nurodomas gėlės bei temperatūrinis režimas. Kiekis buvo nurodomas, kaip transportavimo vienetas, t. y., būdavo rašoma, kaip pavyzdys „33 cc‘, tai reiškia, jog į krovininį automobilį bus pakrauti 33 „troliai“ (vežimėliai) 1m*1m*2,2 m.. Juose yra sukraunamos gėlės – kubiluose skintos gėlės, taip pat kraunamos gėlės, kuriuos jau buvo supakuotos į dėžes. Nuo to buvo skaičiuojama ir pervežimo kaina, t. y., nuo vietos. Tiksliau gali pasakyti apie kainas dėl paslaugų teikimo D. F., kuris apklausos metu buvo UAB „K. transportas“ direktorius.

Iš kokio elektroninio pašto buvo atsiunčiamos sutartys dėl transporto paslaugų užsakymo, negali pasakyti. Su juo elektroniniais paštais tikriausiai bendravo D. F.. Po to su vairuotojais, kurie vykdavo į Olandiją paimti bei pergabenti gėles, bendraudavo A. S. tiesiogiai, t. y., jis siųsdavo SMS žinutes arba skambindavo vairuotojams tiesiogiai ir jiems pasakydavo pakrovimo adresus bei iškrovimo adresus. Taip pat pasakydavo kiekį. Tada vairuotojas, nuvykęs į Olandiją jam pasakytu adresu, pasikraudavo gėles į vežimėlius, išsirašydavo CMR krovinio važtaraščius, kuriame buvo nurodyta: siuntėjas, gavėjas, gėlių kiekis (vietos), vairuotojas, krovininis automobilis, jo valstybinis numeris. Vieną egzempliorių vairuotojai palikdavo Olandijos įmonei, kitas likdavo UAB „E.“, kitas egzempliorius buvo paliekamas įmonėje. 2009 - 2010 m. UAB „E.“ gėles pirkdavo iš BV A., po to, kiek pamena, iš BV T.. Tai gali teigti, nes pats išrašydavo sąskaitas UAB „E.“, kur nurodydavo tiekėją bei pakrovimo datą. Už teikiamas paslaugas UAB „E.“, o tiksliau, A. S. arba Z. S., kuris buvo akcininkas bei vienas iš savininkų, jam sumokėdavo asmeniškai arba D. F. grynaisiais pinigais, arba pavedimu į UAB „K.“ sąskaitą. Visais atvejais, kai būdavo mokami grynieji pinigai, jis, kaip UAB „K.“ direktorius, išrašydavo kasos pajamų orderius. Visi šie orderiai yra buhalterijoje. Vienas vežimas kainuodavo UAB „E.“ apie 5000 litų, tačiau tiksliai negali to pasakyti, tai, kaip minėjo, geriau žino D. F.. UAB „E.“ visada prašydavo atvežti gėles iš Olandijos vieną kartą per savaitę. Olandijos piliečių jis nepažįsta, taip pat nepažįsta asmens, vardu J. K. A.. Žino tik vieną asmenį, kuris susijęs su Olandijos gėlių kompanija, kaip UAB „E.“ gėlių tiekėja, koks jos pavadinimas, negali pasakyti, tai - L. S.. Kelis kartus yra girdėjęs, tuo metu, kai nuvykdavo į UAB „E.“ sandėlius, adr. (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso negali pasakyti, kaip Z. S., naudojantis Skype programa, kalbasi su L. S. lenkų kalba dėl gėlių užpirkimo, t. y., gėlių kiekius, jų transportavimo vietas. Žino, kad iš šio asmens Z. S. visada užpirkinėja gėles. Dar atsimena, kad vieną kartą, kai atvyko nusipirkti gėlių iš UAB „E.“, buvo atvykęs L. S. kartu su, kaip jis sakė, svečiu iš Olandijos. Kaip tas atrodė nelabai atsimena, atpažinti negali. L. S. taip pat jam sakė, kad jis Olandijoje turi partnerį, kuris, kaip mano, ir buvo tas besisvečiavęs asmuo. Su juo jie ir verčiasi gėlių pardavimu UAB „E.i“, minėjo tai, kad kai nėra minėto olando, t. y., jis atostogauja ar būna išvykęs, jis vyksta ir atlieka sandorius pats Olandijoje. Taip pat jis, kiek atsimena, minėjo, jog jie yra kartu bendramoksliai. Jo žiniomis, jis ir yra susijęs su BV A., t. y., jai atstovauja, iš kurios UAB „E.“ pirko gėles, kurias UAB „K.“ atgabendavo iš Olandijos į Lietuvą.

Jam verčiantis žemės ūkio technikos – traktorių prekyba, reikėdavo kartais pasiskolinti pinigų įsigyti technikos, taigi nusprendė, jog juos gali pasiskolinti iš A. S. bei Z. S., t. y., iš UAB „E.“. Taip nusprendė, kadangi UAB „E.“ būdavo skolinga UAB „K.“ už suteiktas paslaugas, taigi jie jam paskolindavo reikalingą sumą. Skolindavosi nuo 30 000 litų iki 150 000 litų, 2 ar 3 kartus per 2010 metus. Visada jo minėtas pinigų sumas A. S. ar Z. S. perduodavo grynaisiais pinigais. Kodėl jie taip darė, negali pasakyti. Jis, norėdamas, kad UAB „K.“ buhalterija būtų tvarkinga, visada šiuos pinigus įnešdavo kaip fizinis asmuo į UAB „K.“ sąskaitą, nurodydamas, kad tai - „trumpalaikė paskola įmonei“. Atsiradus UAB „K.“ laisvų apyvartinių lėšų (paskolas ėmė apyvartinėms UAB K. lėšoms), paskolintą sumą pinigų nusiimdavo iš UAB „K.“ sąskaitos banke, įvardindamas finansinę operaciją – grynųjų pinigų išėmimas. Šiuos pinigus nusiėmęs jis juos grynaisiais pinigais atiduodavo A. S. ar Z. S.. Jokių sutarčių dėl pinigų skolinimo nepasirašinėjo. Jokių procentų dėl paskolinimo jie neparašydavo. Atsimena, kad du kartus yra pasirašęs vekselius A. S., Z. S. niekada nepasirašinėjo jokių dokumentų dėl paskolos. Visada skolindamas pinigus juos duodavo arba A. S., arba Z. S., kuris tuo metu buvo laisvesnis, t. y., neužsiėmęs. Per visus kartus jis iš Z. S. ir A. S. pasiskolino apie 500 000 ar 600 000 litų, kuriuos atidavė.

2015 m. sausio 15 d. apklausiamas įtariamuoju B. J. Č. pareiškė, kad nori duoti parodymus pabendravęs su advokatu, pažeidžiama jo teisė į gynybą, apie įtaR.ą nieko negali pasakyti, nes tyrėjas su juo ir jo advokatu bendrauja pakeltu tonu (123 t., 197 – 200 b. l.), 2017 m. gegužės 9 d. papildomai apklaustas įtariamuoju B. J. Č. parodymus duoti atsisakė (124 t., 14 – 15 b. l.); papildomai apklausiamas 2017 m. birželio 13 d. pareiškė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius ir teisingus parodymus, juos patvirtina, papildyti ar patikslinti, atsakyti į papildomus klausimus nepageidauja (124 t., 16 - 17 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamosios O. S. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (128 b. t., 24 - 29 b. l.). Kaltinamoji O. S. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinama, savo kaltės nepripažino, sutiko duoti parodymus. O. S. teismui teigė, jog norėtų papasakoti apie sulaikymą, kratas. Kai buvo vykdoma krata „G.“, „E.“ ir O. S. personalinė įmonė buvo toje pačioje patalpoje, tą dieną, apie 20 val., ji buvo darbe ir aptarnavo klientą, įbėgo kažkiek vyrų, klausė, „kur yra kabinetas“. Ji dar pasitikslino, koks kabinetas, kodėl jie čia atvyko ir kokiais reikalais. Jai niekas nieko nepaaiškino. Ji klausė, į kokią įmonę jie atvyko, tada tie vyrai sustojo ir perklausė, kiek įmonių ten yra. Vėliau VMI darbuotojas atliko kasos patikrinimą. Suprantu, kad atsirado šioje byloje vien dėl to, kad žmonės, kurie atėjo daryti patikrinimo UAB „E.“, nebuvo kompetentingi žinoti, kad yra dar viena įmonė, kur O. S. įmonė, kur „T.“ ribos, kitaip paaiškinti sudėtinga. Mano, kad buvo paprasčiausiai pritraukta prie bylos, nes kai važiavo su pareigūnu daryti namuose kratą, jai buvo aiškiai pasakyta, jei grįš į bazę, bus įtraukta į bylą, o jei liks namuose, bus viskas gerai. Buvo aiškiai matyti, kad buvo prieš A. viskas nustatyta, nei vienas darbuotojas UAB „T.“, nei klientas, nei kas kitas nebuvo sulaikytas, buvo sulaikytas tik A.as. Dar buvo daug veiksmų, bet nei patikros, nei kažkokie dalykai nebuvo vykdomi, stovėjo neiškrautas sunkvežimis, kuris nebuvo patikrintas, nepatikrintas nei vienas CMR, nei vienas iškrovimas. Paklausė pareigūnų, ar galima daryti iškrovimą, nes bus išmestos gėlės, jei neiškraus sunkvežimio, klausė, ar tai - sulaikytos prekės, atsakymas buvo, kad ne. Darbuotojai iškrovė sunkvežimį, pareigūnai perskaičiavo, matėsi, kiek yra kubilų, kiek yra gėlių, koks invoisas. 8 val. ryto A.as sulaikytas buvo išvežtas iš T. patalpų. Tada ją iškvietė 8 val. į kabinetą apklausai, bet pareigūnai jau laukė jos važiuoti daryti kratos į (duomenys neskelbtini).

Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamoji O. S. teigė, kad nieko negali pasakyti apie skaičius, kurie nurodyti kaltinamajame akte, nes buhalterija, buvusi (duomenys neskelbtini) patalpose, buvo paimta per kratas. Kasos išlaidų orderiai, kasa, sąskaitos - faktūros tą dieną viskas atitiko vienas prie vieno, kontroliniai užpirkimai kontroliniai (duomenys neskelbtini) nuolat vykdavo. Nuo 2006 m. lapkričio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. turėjo tik vieną mažą parduotuvėlę Naujininkuose. Ji savo personalinėje įmonėje kartą per savaitę nuspręsdavo, koks kiekis ir asortimentas turi būti užsakomas iš „T.“. Skaičių tikrai galvoje nelaiko, viskas yra užpajamuota dokumentuose. Užsakymų atsiimti vykdavo stabiliai, jų įmonėje buvo nusistovėję, kad antradienį - trečiadienį didžiausias kiekis gaunamų gėlių, nes ji kaip personalinės įmonės savininkė galėjo sau leisti, nuvažiuoti tada, kada gali. Tikrai nežino, kaip „G.” kas vyko, kaip buvo atkraunamos gėlės, nes tai neįėjo į jos pareigas, ji buvo klientė, jai išduodavo gėles salės darbuotojai, ji pati tikrindavo, ar atitinka kokybę, kiekį jos užsakymas, jei jai reikėjo kažko papildomai, ji pasirinkdavo iš salės ir jai buvo išrašoma sąskaita – faktūra pagal gėlių pasiėmimo faktą, išveždama gėles ji turėjo sąskaitą - faktūrą. Tais metais banko kortelių skaitytuvo dar nebuvo, daugiausiai buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. „G.” specialių sąlygų dėl atsiskaitymo jai nebuvo sudarytų. Atsakydama į gynėjų klausimus apie kratas „G.“, O. S. teigė, kad nematė, kokie daiktai kratos metu buvo paimti, vėliau jai pasakė, kad paimti kompiuteriai, o artėjo pirmadienio užpirkimai, ji su prokurore šnekėjo, prašė leisti išgelbėti biznį, prašė atiduoti kompiuterį, kad būtų galimybė užpirkti [gėlių], prokurorė leido nupirkti kietą diską, kad tyrėjai visą informaciją permestų į kietąjį diską ir pasiliktų sau, o atiduotų kompiuterį darbui, taip ir buvo padaryta, ji [O. S.] pateikė laikmeną, į kurią nusikopijavo visą informaciją iš kompiuterio, naudojamo aukcione, o kompiuterį jai sugrąžino. Tikrai nebuvo taip, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje „E.” per savaitę atsiveždavo šimtą tūkstančių gėlių, kiekių tokių nebuvo. Jai pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta, jame nurodyta suma yra nereali K. O. S. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (130 t., 191 – 197 b. l.).

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti kaltinamosios O. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalis). 2013 m. sausio 30 d. įtariamoji O. S. parodymus duoti atsisakė (124 t., 168 b. l.). 2017 m. liepos 10 d. apklausta įtariamąja O. S. parodė, kad nuo 2006 m. lapkričio 11 d. iki apklausiama nelegaliu būdu neįsigijo ir nepardavė. IĮ O. S. veikla buvo gėlių bei jų priedų prekyba. Šiuo metu įmonė yra likviduota. Minėtu pranešime laikotarpiu buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė Ž. V., kuri tuo pačiu laikotarpiu tvarkė buhalterinę apskaitą ir UAB „E.”. Šį žmogų pažįsta ilgai, sieja darbiniai santykiai. Prekių įsigijimo dokumentus, tokius kaip PVM sąskaitas faktūras, kasos išlaidų orderius, kvitus, ji po prekių įsigijimo atiduodavo buhalterei Ž. V.. Prekes (gėles) ji įsigydavo iš UAB „U.“, UAB „Tik gėlės“, UAB „E.“ bei iš kitų įmonių. Dėl prekių (gėlių) įsigijimo iš UAB „E.” ji visada bendraudavo su kasininku, kurio duomenų neprisimena. Po prekių gavimo iš kasininko ji dažniausiai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, po to jai būdavo išrašoma PVM sąskaita faktūra. Kartais savo pageidavimus/norus įsigyti tam tikros rūšies bei tam tikrą kiekį gėlių ji užsakydavo iš UAB „E.”, naudodamasi el. paštu (duomenys neskelbtini), kartais ir paskambindavo telefonu užsakyti tam tikrą kiekį bei tam tikros rūšies gėlių. Su kuo, kokiu asmeniu, bendravo iš UAB „E.” neatsimena. Prekių (gėlių) įsigijimą bei jų apmokėjimą iš UAB „E.” atlikdavo tik ji. Grįžus su prekėmis, ji jas užpajamuodavo įmonėje, sąskaitą faktūrą atiduodavo buhalterei. Kur buvo buhalterės darbo vieta, nežino. Ji dokumentus atvykdavo ir pasiimdavo iš O. S.. Ji vykdydama prekybą gėlėmis nesirašė/nefiksavo į jokius užrašus prekių įsigijimo bei jų pardavimo. Įmonėje sąskaitos - faktūros buvo išrašomos floristų - kasininkių dirbusių tuo laikotarpiu pagal darbo sutartis (neprisimena jų anketinių duomenų). Ar ji pati išrašinėdavo PVM sąskaitas - faktūras negali pasakyti, jei reikėdavo, tai išrašydavo. Kadangi klientai buvo dažniausiai fiziniai asmenys, sąskaitų - faktūrų buvo nedaug. Įmonėje buvo kasa, kurioje buvo laikomi grynieji pinigai. Kitose vietose (ne kasoje) gauti pinigai iš prekybos gėlėmis bei jų priedais nebuvo laikomi. Grynuosius pinigus, gautus iš minėtos veiklos, ji pati įnešdavo į banko sąskaitą. Ar tai galėjo daryti buhalterė, negali pasakyti, nes neatsimena. Tačiau ar buvo kitų finansinių grynųjų pinigų operacijų, negali pasakyti, nes tai buvo per seniai. Ji supranta bei žino, jog pagal buhalterinės apskaitos įstatymą ji, kaip įmonės vadovė, yra atsakinga už dokumentų pristatymą buhalterei, buhalterė atsakinga už dokumentuose esančių skaičių teisingumą. Į advokato klausimą, kiek iš viso žmonių dirbo IĮ O. S. įmonėje minėtu laikotarpiu, atsakė, kad neatsimena. Į klausimą, ar pažįsta visus (juridinius/fizinius) asmenis, atsakė, kad G. U. ir UAB „M.“ neprisimena (124 t., 179 – 180 b. l.).

Liudytojų parodymai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 5 dalimi, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinės apklausos nebuvo kviečiami, jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, buvo paskelbti ir ištirti (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytoja J. R. teismui parodė, kad ieškojo darbo, rado skelbimą, kad įmonė ieško buhalterės. Pokalbyje dėl darbo dalyvavo direktorius A. S. ir Z. S., kuris tuo metu gal buvo vadybininkas, kiek ji suprato, Z. S. rūpinosi gėlių užpirkimu. Pokalbis dėl darbo vyko su A. [S.]. Darbo funkcijos buvo kaip vyr. buhalterės, t. y., apskaitos tvarkymas, sąskaitų, ataskaitų, apskaitos klausimai, deklaravimas, visas buhalterijos vedimas pagal numatytus buhalterinės apskaitos, verslo apskaitos standartus. Ji perėmė buhalteriją iš prieš tai dirbusios buhalterės, bet jos vardo ir pavardės neprisimena. Darbo vieta buvo Metalo g. 10, kur buvo sandėlis. Savo kabineto ji neturėjo, su ja kartu sėdėjo direktorius A.as, ir Z. S. ten buvo, taip pat merginos užeidavo. Tame pačiame kambaryje buvo buhalterija, kaip ir visur, buhalteriniai dokumentai stovi prie buhalterio, su jais nuolat dirbama. Kabinetas nebuvo rakinamas, ten buvo vienas kambarys. Ji turėjo darbo kompiuterį, bet ar dar kas nors ką nors jame darydavo, nežino. Jos darbo laikas buvo nuo 8.00 val. iki 14.00 val., vėliau mažino darbo laiką, jos vadovybei tai nepatiko, todėl ji ir išėjo iš darbo; įsidarbino birželio pabaigoje, o iš darbo išėjo sausį, dirbo apie pusę metų. Direktorius visada buvo darbe, jo niekada nereikėjo pavaduoti.

Iš kaltinamųjų ji pažįsta direktorių A. S., Z. S.. Buvo vedama suminė apskaita, o gėlės atskirai pagal pavadinimus vedamos nebuvo. A.as norėjo sutvarkyti buhalteriją, nupirko programą „Rivilė“, vadybininkai pajamuodavo prekę, po to parduoda tą prekę, išrašo faktūrą, po to tuos buhalterinius dokumentus jai pateikdavo. Pirminius ir visokius kitokius apskaitos dokumentus pateikdavo direktorius. Pagal pirminius apskaitos dokumentus „Rivilės“ programoje buvo sudaromi buhalteriniai registrai. Pagal tuos registrus buvo sudaromas bendras balansas, pagal suvestus duomenis pateikiamos deklaracijos M. K. buvo atsakingas už gėlių pirkimus, ji nesigilino, nesiaiškino, kas ką tvarkė, dirbo daugiau su A.u. Atrodo, kad Z. S. dirbo prie gėlių pirkimų. Įsigijus gėles užsienio aukcionuose, jai buvo pateikiami vadinamieji invoisai, t. y. PVM faktūros. Juos jai pagrinde duodavo direktorius A.as, gal kada ir Z.as duodavo, neprisimena. Pirkimų ji neprisimena, nes jau 10 metų praėjo. Ji tuos invoisus įvesdavo į programą, užpajamuodavo prekes, tokiu būdu atsirasdavo skola pardavėjui. Gėlių pardavimas pas juos vyko kompiuterizuotai, salėje buvo du kompiuteriai, dvi merginos A. ir N.pramoko iš programos pardavinėti tas gėles, išrašydavo PVM sąskaitas - faktūras ir kasos pajamų orderius, jei atsiskaitydavo grynais. Dar iš turgaus buvo kvitukai, bet jų nedaug ir nedidelėmis sumomis. Pardavimą patvirtinančius dokumentus direktorius pateikdavo, gal ir merginos kada teikdavo, neprisimena. Kadangi parduodant tie dokumentai jau buvo įvesti į programą „Rivilė“, ji automatiškai paimdavo iš sandėlio prekes, suformuodavo faktūrą, paskaičiuodavo likutinės vertės mokestį ir atspausdindavo PVM sąskaitą - faktūrą. Būdavo dar kasos kvitas, jei kažkiek sumokėta ir tada viską atiduodavo jai. Ji susegdavo į dokumentų segtuvą ir mėnesiui baigiantis darydavo ataskaitas, atspausdindavo buhalterinius žiniaraščius, susitikrindavo, ar viskas atitinka. Prekės į sandėlį buvo užpajamuojamos pagal invoisą. Po to lyg ir tos merginos įvesdavo į programą „Rivilę“, nes tos merginos norėjo parduoti, o jos [liudytojos] nebuvo visą dieną. „Rivilė“ programa buvo įdiegta dviejuose kompiuteriuose, vienas kompiuteris buvo jos, kitas stovėjo prekybos salėje. Merginos pačios įvesdavo ir tai automatiškai įkrisdavo į sandėlį. Į pabaigą, funkcijas su sandėliu, atlikdavo merginos. Kiek ji pamena, faktūras spausdino merginos, gal ir pats A.as. Ji matė tuos pirminius dokumentus, registruose matėsi visas judėjimas ir likutis tai dienai. Kad ji pajamuotų prekes be sąskaitos – faktūros, to nebuvo. Visos prekės pajamuojamos tik pagal sąskaitas-faktūras. Pajamavimo pagal važtaraščius ji niekada nedarė. Sąskaitų - faktūrų su tokiais pirkėjų pavadinimais kaip „PV“, ji nematė. Kaip buvo tvarkoma taros apskaita, neprisimena. Pagal idėją, užbalansinė apskaita turėjo būti, bet tiksliai neprisimena. Su sandėlio programa „Forms“ neteko dirbti, nežino tokios. Prekyba tarp „E.“ ir O. S. įmonės, atrodo vyko, nedaug buvo sąskaitėlių, kiek konkrečiai, pasakyti negali. Į „E.“ patalpas O. S. atvažiuodavo kokius 2 - 3 kartus per mėnesį, ji atvykdavo gėlių savo salonui nupirkti. Kiek jai reikėjo gėlių, tiek atvažiuodavo. Užbalansinė apskaita įtakos balansui nedaro, ten prižiūR., taip vadinamas kiekinis judėjimas. Ji skirta daugiau vidinei apskaitai. Taros kiekio ir jų verčių, neprisimena. Sandėlio užbalansinės apskaitos nežino. Jos apskaita buvo tvarkoma pagal pirkimo, pardavimo dokumentus, jie buvo pajamuojami. Ji buvo vyr. buhalterė ir buvo atsakinga tik už tai, ką ji gauna, ką jai pateikdavo direktorius A.as ir merginos, kasos ir faktūrų dokumentus. Kai ji darydavo balansus, ji sutikrindavo tuos dokumentus, ar viskas atitinka. Neatitikimų tarp dokumentų ir balansų, nematė. Iki jos atėjimo pati produkcijos apskaita buvo suminė. Paskui jie su A. sutvarkė, kompiuterizavo, kad būtų geresnė tvarka ir tada jau buvo vykdoma pagal atskiras gėles, tam ir buvo įdiegta ta buhalterinė programa. Jie gaudavo invoisą, ten surašytos gėlės, kainos ir sumos, pagal tą invoisą buvo pajamuojamos prekės. Analogiškai pagal invoisą buvo surašoma faktūra, nurodant, kokios gėlės, kokia kaina ir tada programa bendrą sumą išmesdavo ir jie patikrindavo. Buvo įvedama gėlės pavadinimas ir pirkimo kaina, kiekis, suma ir sudaromas pajamavimo registras. Faktūroje buvo nurodoma suma pagal gėles, visos tos faktūros bendra suma. Kas buvo iki buhalterinės programos įvedimo, nežino, ji tik likučius perėmė. Jei pirkėjai mokėdavo grynais pinigais, buvo išrašomas kasos pajamų orderis. Kasos aparato nebuvo, todėl išrašinėjo kasos pajamų orderius.

Visas buhalterines ataskaitas ji teikdavo VMI, kaip įgaliotas asmuo. VMI sistemoje ji prisijungdavo elektroniniu būdu. Buvo sugalvojusi asmeninį slaptažodį, kad ji visur prisijungtų, kaip įgaliotas asmuo, prisijungimo slaptažodžio niekada niekam nėra perdavusi. VMI ji teikdavo PVM mėnesines deklaracijas, GPM mėnesines deklaracijas, pelno mokesčio ataskaitas, dar kažkokias statistines. Teikdavo viską, kas priklauso vyr. buhalterio funkcijoms teikti. Jos manymu, apskaita tvarkingai buvo vedama, kompiuterizuota. Jai, kaip vyr. buhalterei, nekilo įtarimų, ji nematė, jos niekas neinformavo, kad įmonėje vyktų kažkas nelegalaus, ar būtų vedama dviguba buhalterija. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (127 t., 58 - 62 b. l.; 131 t., 1 b. l.).

Liudytoja Ž. V. parodė, kad dirbo O. S. įmonėje buhaltere, atliko visas finansines operacijas, kurios priklausė pagal pareigas: nuo pirminių dokumentų suvedimo iki balansų. Dirbo viena, nebuvo padėjėjų. Tvarkė visą įmonės buhalteriją. Pirmiausia buvo įdarbinta pas O.ą, po to jai pasiūlė dirbti „G.“, nes iš ten išeidinėjo buhalterė. „G.“ dirbo ne kiekvieną dieną, gal kas antrą. O.os įmonėje įsidarbino gal 2008 m. O. S. įmonėje anksčiau tvarkytą buhalteriją jai ilgai perdavinėjo, bet perdavė su aktais; dokumentai buvo salone, esančiame (duomenys neskelbtini). O. S. įmonėje produkcija daugiausia buvo perkama iš „T.“, bet buvo ir kitų įmonių. Įsigijimo dokumentus jai teikdavo pati savininkė: atnešdavo sąskaitas - faktūras ir kasos pajamų orderius. Pirkimai vyko su sąskaitomis - faktūromis, kurias ji įvedinėjo į „Rivilės“ programą. Be savininkės kiti asmenys neteikdavo dokumentų dėl gėlių pirkimo. Kas rūpinosi gėlių užpirkimu, ji nežino, turbūt darbuotojai užsakymus daro, o savininkė perka. Gėlių pardavimas O. S. įmonėje vyko salone per kasos aparatą. Jei kas prašydavo, darbuotojai išrašydavo sąskaitas -faktūras, iš esmės įmonėms reikėjo faktūrų, fiziniams asmenims parduodavo per kasos aparatą.

Į „G.ą“ priėmė direktorius A. S.; dokumentus perėmė iš buhalterės J. R.. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) g. 11, kabinetu dalinosi su direktoriumi ir vadybininku Z. S.; vadybininkė Natalija užeidavo, kiti darbuotojai. Patalpos buvo pardavimų salė ir kabinetas. Buvo jai skirtas kompiuteris, programa „Rivilė“, dokumentai buvo ten vietoje, ji atvažiuodavo ne kasdien, dirbo ne visą darbo dieną. „G.“ pagal faktą buvo vedama buhalterija, ji viską suvesdavo. Prekes pirkdavo direktorius, jam siųsdavo invois‘us (produkcijos užpirkimo dokumentus), jis spausdino ir dėdavo jai ant stalo, ji juos vesdavo į programą „Rivilė“. Z. S. pirkdavo gėles, dalyvaudavo aukcionuose. Atrodo, pats L. jai nepateikdavo dokumentų. Produkcijos dokumentus pateikdavo darbuotojai. A. S., kai prireikdavo, pavadavo Z. S., tačiau taip atsitikdavo nedažnai, kai A.as atostogavo. Iš darbuotojų klientams sąskaitas - faktūras pradžioje išrašinėjo N. K., A. M., paskui buvo daug darbuotojų. Ji į programą „Rivilė“ suvesdavo tas sąskaitas - faktūras. Kadangi buvo didelis krūvis, ji viena nespėdavo, buvo nuspręsta praktikantei duoti suvesti tas sąskaitas – faktūras, ji sutikrindavo, ar viskas gerai.

Programa „Rivilė“ buvo jos kompiuteryje, dar papildomas modelis pardavimams buvo, kad vadybininkės galėtų prisijungti, slaptažodžio nebuvo. Ji su sandėliavimo sistema nedirbo, dirbo tas, kas dirbo su gėlėmis. Apmokėjimas už gėles vyko pavedimu, periodiškai, ne kiekvieną dieną. Už transportavimą ir grynais, ir pavedimu buvo apmokama. Vežėjai buvo lyg ir „M.“, „Gs“, nebeprisimena pavadinimų. Grynais vyko atsiskaitymas pagal kasos pajamų orderius.

VMI deklaracijas, t. y., PVM, prekių teikimą į užsienį, visas deklaracijas, kurias reikėjo pildyti (gyventojų pajamų deklaracijas, pelno deklaracijas) teikė elektroniniu būdu. Atrodo, kad be jos niekas negalėjo prisijungti prie deklaravimo sistemos, ji turėjo asmeninį prisijungimą.

Atsakydama į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja Ž. V. teigė, kad su O. S. šiuo metu nieko bendro neturi. Negali pasakyti, kokio masto vyko pirkimai tarp O. S. įmonės ir „T.“. O. S. buvo maža įmonė, gėlių salonas. „E.“ - didmeninė įmonė, ten sumos didesnės. Invois‘us ji matė, o sąskaitų -faktūrų su klientu „PV“ jai neteko matyti. Kaip „G.“ buvo tvarkoma taros apskaita, nežino, jai neteko matyti. Pajamuoti prekes iš kitų šalių pagal važtaraščius neteko. „Rivilės“ programa „G.“ buvo jos asmeniniame ir dar viename kompiuteryje, atskirame, kuris priklausė „E.“, tai buvo stacionarus kompiuteris. Programa „Rivilė“ buvo įdiegta vienoje vietoje, kaip kasa. „Rivilės“ programos buvo sujungtos, kiti prisijungdavo ir galėdavo įeiti tik į pardavimų dalį. Pardavimų sąskaitas-faktūras spausdino atskirai, į „Rivilę“ tik skaičius įvesdavo. Faktūras atspausdindavo kitame kompiuteryje.

Ji paruošdavo pavedimus, o direktorius su banko generatoriumi juos tvirtino, banką valdė direktorius. Nežino, ar dar kas turėjo priėjimą. Jos žiniomis, buvo vienas banko generatorius. Nebuvo kitų pavedimų, tik tie, kuriuos ji ruošdavo. Ji pati prie banko be direktoriaus negalėjo pasijungti, ji nuolat stebėjo banke esančių lėšų judėjimą. Sąskaitoje - faktūroje darbuotojas pasirašydavo; invois‘e nebuvo pasirašyta, nes elektroniniu būdu atsiųsdavo. Invois‘ai, atrodo, buvo atsiunčiami į įmonės bendrą elektroninį paštą, ji neturėjo prieigos prie įmonės elektroninio pašto, sąskaitas - faktūras gaudavo jau atspausdintas. Kas jas spausdino, nežino. Būdavo, kad matydavo, jog direktorius spausdina, būdavo, kad jau rasdavo ant stalo padėtas.

Dėl taros: žino, kad tara buvo, pardavėjai, kurie pardavinėdavo, užrašinėdavo, kas pasiima, kokią tarą, kiek, kada grąžindavo; čia įmonės vidaus kontrolei. Taros kiekį reguliavo direktorius. Su tara iš užsienio irgi tas pats. Ji nežino, kaip konkrečiai arą reguliavo. Važtaraščių ji netvarkė. Ji CMR su invoice‘u sutikrindavo, ar gerai išrašė už transportą; jie pildė, kokią tarą grąžina į užsienį; ant CMR buvo užrašytas taros grąžinimas; taros vertė ant invoice‘o atsispindėdavo.

Dirbdama ji nematė, kad „G.“ prekyba būtų vykdoma be buhalterinės apskaitos. Kasa bendrovėje buvo su grynais pinigais; su jais dirbo tas, kas dirbo su kasa. Ji matydavo, kiek pinigų buvo; grynųjų pinigų neatitikimo nematė. Su sandėliavimo sistema ji nedirbdavo. Turbūt direktorius suvedinėjo atvežimus pagal invoice‘us. Kas atvažiavo, tą įvedė į sandėlio sistemą. Darbuotojai ir parduodavo iš sandėlio. Ar darbuotojai galėjo įvesti į sistemą, nežino. Buvo suvedami kiekiai ir darbuotojai parduodavo iš to, ką jie mato. Sandėliavimo sistema nebuvo buhalterinės programos dalis, ji buvo įmonės vidaus apskaitai. Po jos jau pas ją [liudytoją] eina sąskaitos - faktūros. Labai retai būdavo, kad ji prie sandėliavimo sistemos prisijungdavo; prisijungdavo, jei, tarkim, sąskaitų - faktūrų eiliškumo pritrūkdavo, arba blogai suvesti duomenys, nesueidavo per kasą. Apskaita buvo tokia, kad pardavimai kiekiniai, o pati programos „Rivilė“ apskaita buvo suminė. Reiškia, gėlės suvedamos sumomis. Jei nurašymai, tai darbuotojai nurodo, už kokią sumą ir vertę.

Kaltinamąjį B. Č. pažįsta, yra mačiusi „G.“, jis su A.u bendraudavo. Bendraudavo prie jos, pasišalindavo tada, kai abu eidavo parūkyti. Užsakymų su „K.“ būdavo, bet kiek procentaliai jie apėmė sandorių, negali pasakyti. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (127 t., 62 - 68 b. l.; 131 t., 1 b. l.).

Liudytojas N. G. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta A., O. ir Z. Tiksliai neatsimena, maždaug 2011 metais, jį priėmė į darbą IT specialistu „G.“ dėl kompiuterinės technikos priežiūros, įdiegti bendrovei programą „Forms“ pasiūlė savo iniciatyva. Papasakojo, kad yra toks geras produktas, su ta programa galima greičiau aptarnauti klientus. Jis dirbo laisvu grafiku. Esant poreikiui atvažiuodavo ir taisydavo, gal kartą per savaitę į „G.ą“ atvykdavo. Fiksuotą atlyginimą jam mokėjo per banką, pagal sutartį. Apie 10 kompiuterių buvo „G.“, dalis stovėjo apačioje, salėje, kur klientus aptarnavo, dalis viršuje – ten, kur ofisas. Programa „Forms“ – tai toks formų rinkinys, su ta programa galima greitai surasti reikalingas prekes, greitai sukurti sąskaitos - faktūros formą, kurią galima greitai suderinti su pirkėju. Tai šablonų pasiūlymų siuntimas klientams, užsakymų darymas internetu. Tą programą galima naudoti ir iš paprasto stacionaraus kompiuterio, iš bet kokio, ji autonomiškai veikia. Jis jau buvo kaltinamas dėl šios programos. Programa neskirta buhalterinei apskaitai, tą programą galima naudoti savo asmeniniams paskaičiavimams – kiek išleidi ir pan. Į ją galima įvesti atitinkamus duomenis, tik programa nežinos, ar čia viskas realiai vyko. Dėl šios programos vyko vienas procesas, jis buvo išteisintas, tas procesas nesusijęs su „E.“.

Neatsimena, ar „Forms“ programoje buvo funkcija „gėlių tara“. Programa buvo tobulinama, kuriamos naujos formos, buvo galimybė spausdinti sąskaitas - faktūras iš programos. Programa buvo įdiegta ir kitose įmonėse, tai buvo paklausi, patogi programa. Į kiek kompiuterių, esančių „G.“ buvo įdiegta programa, neatsimena. Pagal vardus pavardes nepasakys, bet žino, kad programą naudojo kasininkai, kurie priima užsakymus, ir gal tie, kurie kažkokius dokumentus siūlė. „G.“, kiek atsimena, buvo parduodamos gėlės. Girdėjo, kad gėlės būdavo įgyjamos aukcionuose. Duomenys į programą „Forms“ patekdavo per „excel“ failą. Tame faile būdavo duomenys apie kainą, asortimentą, nurodomi pavadinimai ir kiekis. Iš „excel‘io“ automatiškai būdavo duomenys importuojami į „Forms“ programą. Darbuotojai patys importuodavo, kurie konkrečiai, jis nežino. Su „Forms“ programa jis apmokė dirbti A.ą, ką dar apmokė, neatsimena. Duomenų teisingumo ar tikrumo jis [liudytojas] neturėjo teisės vertinti, tai buvo ne jo pareiga. Kai tas „excel‘inis“ failas atsidurdavo programoje, iš jos būdavo visiems išsiunčiami pasiūlymai, siunčiama per elektroninį paštą visiems įvestiems klientams. „Forms“ programos struktūroje dar yra grafa „contact list“ (liet. kontaktų sąrašas) – tai standartiniai duomenys apie klientus, rekvizitai ir pan. Slaptažodis prisijungti prie interneto buvo reikalingas. Prie užsakymų tokia pati informacija, kaip sąraše, - pasiūlymai. Tiesiog ten dokumentai, pardavimai ir ne pardavimai. Pardavimuose atsispindėdavo šablonai, nes jie nepasirašyti. Šablonuose yra nurodyta, tačiau programa nežino, realiai parduota ar neparduota. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (127 t., 75 – 78 b. l., 131 t., 1 b. l.).

Liudytoja K. L. A. parodė, kad „G.“ dirbo buhaltere, tai buvo gal 2004 - 2005 m., vadovas, jeigu gerai prisimena, buvo Z. S., jie turėjo gėlių parduotuvę (duomenys neskelbtini), ji vedė tos parduotuvės apskaitą. A. S. pavardė girdėta, bet asmeniškai jo nepažįsta. O. S. taip pat nepažįsta. Jie ieškojo parduotuvei buhalterės. UAB buvo nauja, jai atrodė, kad tvarkinga. Z.as buvo jos kaimynas, gyveno viename kieme, pasiūlė pas jį dirbti. Jai pasirodė, kad tai - visai patraukli darbo vieta. Ofiso tada kaip ir nebuvo, buvo tik parduotuvė (duomenys neskelbtini), kurioje prekiavo gėlėmis. Ji dirbo iš namų. Vieną kartą per mėnesį nuvažiuodavo į parduotuvę, atsišviesdavo kasos knygą, sutikrindavo ir namuose suvesdavo duomenis į programą. Dažniausiai pati vykdavo paimti dokumentų, būdavo, kad Z.as kartais užveždavo, jei pro šalį važiuodavo. Tai buvo mažmeninės prekybos parduotuvė, buvo kasos aparatas. Kokių porą sąskaitų būdavo tais atvejais, jei kokiai įmonei parduodavo produkciją, bet retai. Banko išrašai buvo, visi pirminiai buhalteriniai dokumentai buvo. Ji suvesdavo duomenis į apskaitos programą „Rivilė“, kuri buvo jos asmeninė. Deklaracijas ruošdavo pagal tuR.us pirminius duomenis, kuriuos susivesdavo. Jeigu buvo padarytas kažkoks pavedimas ir nėra sąskaitos, ją surasdavo, bet tuo metu nebuvo jokių trūkumų. Neatsimena, kaip tuo metu teikė deklaracijas į VMI – popierines ar elektroniniu būdu. Išėjo iš darbo, nes turėjo pagrindinį darbą ir visur nespėdavo. „G.“ darbas jai buvo tik papildomas. Kai išėjo iš darbo, tikrai kažkam perdavė apskaitą, visus likučius. Kada tai buvo, nebepasakys, nes praėjo jau daug laiko. Be direktoriaus Z. S. kitų asmenų, kurie jai teikė dokumentus, nebuvo. Kai ji tvarkė apskaitą, pirkėjos O. S. neprisimena. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (127 t., 85 - 86 b. l., 131 t., 2 b. l.).

Liudytojas S. P. parodė, kad prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi praėjo daug laiko. Paaiškino, kad iš kaltinamųjų pažįsta A. S., O. S., Z. S., pirko iš jų gėles. Jis pirko kaip juridinis asmuo, buvo UAB „S.“ vadovas, bendrovė įsteigta 2011 m. Neatsimena, ar iki to laiko teko bendrauti su „E.“. Jo bendrovė „S.“ teikė transporto paslaugas, prekyba gėlėmis buvo šalutinė veikla. Kokiais periodais dirbo su verslo liudijimu, neatsimena, verslo liudijimą pirkdavo metams.

Smulkmenų neatsimena, su A. S., O. S. susipažino bazėse, tiesiog atvažiuoja pirkti gėlių ir susipažįsta. Sužinojo, kad A.as įmonės savininkas, o O. jo žmona. Z. S. tiesiog kaip „T.“ vadybininką pažinojo. Jo įmonė pirko iš „T.“ produkciją. Kada prasidėjo pirkimai, tikrai neprisimena. Iš jų pirko dėl to, kad jiems pasirodė geras jų produkcijos kainos ir kokybės santykis. Ar čia buvo pagrindinė priežastis, kodėl iš jų pirko, nežino, bet jiems tiko. Kartais ir kitur pirkdavo, užsisakydavo ir įsigydavo bazėje, jos adreso nežino, išsiveždavo savo transportu. Tai nebuvo pastovūs pirkimai, gal 1 -2 kartai per mėnesį. Produkcijos pirkimas buvo įforminamas sąskaitomis – faktūromis, kas jose buvo įvardijamas kaip pirkėjas, neatsimena, nes jo [liudytojo] žmona dar ir pagal verslo liudijimą dirbo, todėl gali būti ir „S.“, ir V. P. vardu pagal verslo liudijimą. Perkant produkciją iš „T.“ buvo atvejų, kad sąskaitos - faktūros buvo išrašomos ir kitų vardu, pvz., O. S. įmonės. Dėl kokių priežasčių taip buvo daroma, jis nežino. Neatsimena, kas nuspręsdavo nurodyti ne tą pirkėją, kuris buvo realus. Kažkas iš vadybininkų išrašydavo sąskaitas - faktūras, kas konkrečiai, nežino. Pats tokių sąskaitų nėra matęs, nelaikė jų rankose. Tiesiog girdėjo apie tai iš vadybininkų, konkrečiau nieko negali atsakyti. Pinigus tokiais atvejais sumokėdavo tiesiog grynais vietoje, kam sumokėdavo, neatsimena. Kiek tokiuose sandoriuose dalyvavo A.as, neatsimena. Neatsimena, ar jam būdavo išduoti kokie nors dokumentai, kai O. vardu buvo įforminamos sąskaitos – faktūros, kiek buvo tokių atvejų, irgi neprisimena. Dabar su A. beveik nebendrauja, kaip juridinis asmuo tikrai nebendrauja, o kaip fizinis asmuo – pasisveikina, jei tenka būti pas juos bazėje, jei jį pamato, toks ir bendravimas. Neatsimena, ar yra turėjęs kokių konfliktų su S. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (127 t., 87 – 91 b. l.; 131 t., 2 b. l.).

Liudytojas R. S. parodė, kad prieš 15 metų teikė transportavimo paslaugas, užsiiminėjo gėlių pervežimu iš Olandijos. Jis turi savo įmonę „D.“, įmonė veikia 8 - 10 metų, anksčiau įmonė vadinosi jo vardu ir pavarde (R. S. įmonė). Laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2010 m. turėjo gal 4 - 5 automobilius, vadinamus „šaldytuvus“, vairuotojų buvo apie 8 - 10. Asmeniškai jis kaltinamųjų nepažįsta, daugiau verslo reikalais, iš matymo. Kaltinamųjų pavardžių nežinojo, vadindavo juos Z. ir A.. Minėti asmenys tikriausiai atstovavo įmonei „E.“. Kaip užsimezgė jų santykiai, tiksliai nebeprisimena. Tas bendravimas vykdavo telefonu, daugiausia su A., kas A.as buvo „G.“ (direktorius ar direktoriaus pavaduotojas), nežino, bet A.as daugiau viskuo rūpindavosi. Su Z. S. yra tik porą kartų bendravęs telefonu.

Transportavimo paslaugų teikimas atsispindėdavo užsakyme. Tai būdavo laisvos formos sutartis - užsakymas. Neretai dėl pasitikėjimo būdavo tiesiog tik žodinis. Ar būdavo, kad „E.“ užsakymas buvo vykdomas tik pagal žodinį, jis tiksliai negali pasakyti, nes praėjo jau labai daug laiko, surašydavo laisvos formos sutartį ir tiek. Dokumentą atsiųsdavo elektroniniu paštu arba faksu. Kiek prisimena, visada atsiųsdavo A. S., užsakymai buvo pasirašyti būtent A.. Jis jais pasitikėjo, dažnai ir pats nepasirašydavo, jam užtekdavo, kai pasirašydavo tik S. iš „T.“ pusės. Kokiu būdu „E.“ turėdavo dokumentą, kuriame įformintas paslaugų teikimas su abiejų įmonių anspaudais, nežino. Tokį dokumentą galėjo turėti tik tuomet, kai jis antspauduodavo ir pasirašydavo dokumentą, kai jis neantspauduodavo ir nepasirašydavo, tai A.as turėjo tik tai, ką siuntė jis pats, be jo [liudytojo] atgalinio atsakymo. Žino, kad gal tai jo paties aplaidumas, bet taip būdavo. S. iš jo pasirašyto dokumento nereikalavo, o jam užtekdavo, kad jis atsiunčia užsakymą-sutartį. 2005 - 2006 m. jis dar pats [liudytojas] vairavo, pats atveždavo gėles. Kai atveždavo gėles, tada tiesiogiai su S. ir pabendraudavo jų įmonėje, ten, kur sandėliai. Paskutinį kartą S. matė turbūt 2009 m. Atsiskaitymas vykdavo arba grynais pinigais, arba pinigų paėmimo kvitu, arba pinigų pavedimu. Daugiau atsiskaitymų būdavo pavedimais. Kol jis pats už vairo sėdėdavo, paimdavo pinigus pats. Kai dirbo vairuotojai, tada atsiskaitymai vykdavo tik pavedimais. Kai grynais, tai mokėdavo tik jam asmeniškai. Tokių atvejų iš viso buvo keli. Pinigus perduodavo ten, kur išsikraudavo, tai yra įmonės sandėliuose. Jeigu užsakymas nebūdavo įforminamas jokia paslaugų teikimo sutartimi, tai nebuvo jokio skirtumo apmokėjimui. Atsiskaitymas vyko pagal jo išrašytą sąskaitą. Kiek kartų vežė „E.“, dabar pasakyti sunku. Gal dešimtis kartų, tikrai ne šimtus. „E.“ nebuvo pagrindinis jo užsakovas.

Iš S.iaus ir S.o nebuvo sulaukęs prašymų pristatyti grynuosius pinigus į Olandiją. Nei vienas iš minėtų asmenų nuo 2006 m. iki 2010 m. neprašė pervežti paketų ar kažkokių daiktų į Olandiją. Kiek atsimena, 2010 m. jie beveik nebendraudavo. Tikrai nesulaukė jokių prašymų dėl nuvežimų. Laikotarpyje nuo 2006 m. iki 2010 m. jo įmonės buveinė buvo Šilalėje, būtent čia veikė įmonė, transporto priemonės taip pat būdavo Šilalėje. Transportavimo paslaugų teikimas nebuvo vienodai intensyvus, tai buvo vežimai keletą kartų per metus.

Bendrąja prasme jam, kaip vežėjui, transportuojant gėles reikalingas vienintelis dokumentas – CMR. Ar vežant gėles „E.“ CMR dokumentai visada buvo užpildomi, nežino. Būna išimčių, kai CMR nėra užpildomas, bet nežino, ar tai gali taikyti „E.“. Būna, kai vairuotojai praneša, kad nėra CMR, tada jis reikalauja, kad būtų surašytas kelionės dokumentas - važtaraštis. Ar buvo tokių atveju su „E.“, neprisimena.

Gėlių pasikrovimas vykdavo atvažiuojant į Olandiją ryte, išsikrauni ir tada įprastai baigiasi darbo laikas. Privažiuoji prie naktinės rampos, tada susispaudęs kodus, kuriuos turi, atsidarai duris, turi konteinerių kodus ir pavadinimus, susirandi juos, ant konteinerių randi su plėvele prikabintus CMR. CMR‘e buvo rašoma, kiek yra konteinerių. Konteineriai visada sutapdavo, tą tikrindavo, daugiau jie nieko netikrino. Vežimo kaina priklausė nuo konteinerių kiekio. Pasikrauni ir išvyksti, visa tai darydavo jie patys, vairuotojai. Niekas tuo metu ten jų nelaukdavo. Faktiškai jie su niekuo pasikrovimo vietoje ir nebendraudavo. CMR‘ai buvo privynioti su plėvele. Pilnos mašinos „E.i“ nėra vežęs. Jeigu būdavo laisvos vietos, jie jam paskambindavo, o jei iš „T.“ ir nepaskambindavo, jis nuostolių nepatirdavo. Turėjo kitų klientų, jo klientai yra Kaune, Gargžduose, Akmenėje, Klaipėdoje, į Vilnių vežti nedidelį kiekį jam pačiam nelabai apsimokėdavo. „E.“ jis kraudavo tik tiek, kiek turėdavo laisvos vietos. „E.“ veždavo, ko gero, iš Olandijos firmos „T.“, ar buvo vežama iš kitų įmonių, neprisimena. Reisas į Olandiją visada vykdavo iš Šilalės, iš Vilniaus jie nevažiuodavo. Ar jo vairuotojai iš „T.“ yra gavę pasiūlymų pervežti pinigus į Olandiją, jis tikrai nežino ir už juos atsakyti negali. Jis tik prisimena, kad buvo atvejų, kai vairuotojai iš reiso grįždavo patenkinti, gal būdavo gavę „ant alaus“, bet kas ten buvo įdėta į tašę jis tikrai nežino, nėra to girdėjęs. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (128 t., 64 - 66 b. l.; 131 t., 2 b. l.).

Liudytojas K. S. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta A. S., kartais veždavo jam gėles, taip pat Z. S.. 2006 - 2010 m. dirbo vairuotoju įmonėje „K.“, kur liepė važiuoti, ten važiavo. Dabar ši įmonė vadinasi „O.“, šiai dienai dirba ten pat. B. Č. buvo direktorius ir jo tiesioginis vadovas. Nepasakytų, kad bendraudavo dažnai su B. Č., bendraudavo tiek ir tada, kiek reikia bendrauti su direktoriumi. Visus nurodymus, kur važiuoti, kam vežti, t. y., adresą ir iš kokios firmos vežti Olandijoje, duodavo vadybininkas D. F.. Su A. S. bendraudavo tada, kai išsikraudavo gėles nuvykęs pas jį į sandėlį (duomenys neskelbtini) A. S. atstovavo įmonei „E.“. Iš įmonės „E.“ iš matymo žinojo ir daugiau darbuotojų. Taip pat bendravo ir su Z. S., kai jis būdavo ir priimdavo gėles.

Negali pasakyti, kiek per 2006 - 2010 metų laikotarpį buvo atlikta reisų įmonei „E.“, bet tai nebuvo šimtai kartų, greičiau keli ar kelios dešimtys. Viskas vykdavo paprastai, atvažiuoji į Olandiją, surandi savo gėles, kadangi ant pačių gėlių surašyta, kam jos skirtos ir krauni. Daugiausia kraudavosi vėlai, atvažiuoji, atsirakini su naktiniu kodu, susirandi gėles. Kam priklauso gėlės, būdavo parašyta ant specialių vežimėlių gėlėms, į kuriuos sukrautos gėlės. Vadybininkas viską pasakydavo, kiek turi būti vežimėlių, koks kiekis. Kiek priklauso tam žmogui, tiek jis parveža. Jei atvyksi vakare, tai dokumentas – CMR būdavo išrašytas prie gėlių ant kažkurio vežimėlio, o jeigu dienos metu, CMR buvo ofise. CMR‘uose būdavo nurodyta, kokioje firmoje krauniesi ir kam veži, gėlių kiekio ten nerašydavo. CMR‘uose būdavo nurodytas vėžimėlių kiekis, tam, kad sutikrintų. Kiekius jis visada sutikrindavo. Neatsimena tokių atvejų, kad neatitiktų dokumente nurodytas vežimėlių kiekis su realiu. Pasikrovęs važiuodavo į Lietuvą. Būdavo visaip – ir pilna mašina buvo vežama „E.i“, ir nepilna. Būdavo, kad visas šaldytuvas buvo užpildytas tik firmos „E.“ gėlėmis. Atvažiavus su kroviniu į vietą, būdavo A.as, Z.as. CMR‘uose pasirašydavo tik jie, daugiau niekas. Neprisimena, kad išsikraunant krovinį, nebūtų A. S. arba Z. S.. Vienas iš jų visada būdavo. Nepamena, iš kokių Olandijos įmonių veždavo „E.i“, praėjo daug laiko.

Nėra gavęs iš A. S. ar Z. S. pinigų. Nebent kartais, kai gerai pakraudavo, A.as duodavo 10 Lt, tai buvo kaip paskatinimas. Nei iš A.o, nei iš Z.o nėra gavęs prašymo nuvežti į Olandiją kažkokius daiktus ar paketus. Su pinigais tuo labiau jokių reikalų neturėjo, nevežė jų, iš liudytojo vadovybės prašymų vežti į Olandiją daiktus ar pinigus taip pat nebuvo. Nepamena, ar teko kada važiuoti tuščiam. Liudytojo teigimu, Olandijoje su jokiais firmų vadovais bendrauti neteko, tik su darbininkais. Jei atvykus pasikrauti, būdavo diena ir eidavo į ofisą paimti CMR‘ą, tai jį paduodavo darbuotojas, darbuotojo pareigų nežino. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (128 t., 79 – 80 b. l., 131 t., 2 b. l.).

Liudytojas E. D. parodė, kad pažįsta Z. S., A. S. ir O. S., jų pareigų nežino. Su jais bendravo 2006 m., juos siejo darbiniai santykiai. Įmonės pavadinimo ir adreso nepamena, kadangi ne su viena firma dirbo, bet firma buvo oro uosto rajone. Atvykdavęs į jų sandėlius oro uosto teritorijoje, iš jų pirkdavo gėles. Iš pradžių padarydavo preliminarų užsakymą dėl gėlių pirkimo telefonu, jokio raštiško prašymo nebuvo. Atvažiavęs sutartu laiku, paimdavo gėles iš sandėlio. Jis važiuodavo antradienį ir trečiadienį, per savaitę vieną kartą imdavo gėles. Per dvejus metus buvo apie 100 ėmimų, jie jam išrašydavo sąskaitą už gėles, o jis pagal sąskaitą apmokėdavo grynais. Pinigus paduodavo tam, kuris išrašydavo sąskaitą, kas tuo metu dirbo kasoje. Niekas neparduodavo grynais gėlių be sąskaitos. Sąskaitose būdavo nurodytas toks kiekis, kokį ir norėdavo įsigyti. Jis gaudavo savaitgaliais pasiūlymus el. paštu dėl gėlių pirkimo, ten atsispindėdavo ateinančios savaitės gėlių asortimentas ir preliminarios gėlių kainos. Pasiūlymai būdavo preliminarūs. Jam paskambinus ir pateikus užsakymą dėl gėlių, šį užsakymą suformuodavo bendrą, o po to išskaidydavo pagal sąskaitas, kas ką konkrečiai užsakė. Būdavo, keli žmonės jo paprašydavo jiems nupirkti gėlių, kadangi vykti kitam žmogui dėl 30 rožių neaktualu dėl sąnaudų. Tiems asmenims buvo atsiskaitoma taip: jis nuveža gėles, gauna pinigus, sutvarkęs dokumentus. Visą laiką vyko tokia tvarka ir toks pirkimas. Iš UAB „E.“ už keliasdešimt tūkstančių litų pirkta gėlių tikrai negalėjo būti, bet už 3 tūkst. litų galėjo būti prieš šventes, pavyzdžiui, Motinos dieną. Dėl atsiskaitymų su O. S. nebendravo, gal daugiau bendravo su ja dėl vazoninių gėlių. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (128 t., 123-124 b. l.; 131 t., 2 b. l.).

Liudytojas D. F. (D. F.) parodė, kad pažįsta beveik visus kaltinamuosius, tik L. S. nepažįsta. Atrodo, laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. dirbo UAB „K.“ transporto vadovo pareigose, užsiimdavo logistikos transporto paslaugomis. Iki 2010 m. įmonė buvo UAB „K.“. Buhalterija ir direktorius buvo atsakingi už finansinę pusę. Įmonė veždavo įvairius krovinius, veždavo ir UAB „E.i“. Atsiskaitymai vykdavo pagal sutartis. Į jo pareigas įėjo bendravimas su klientais, su vairuotojais, taip pat su UAB „E.“, A. S. ir Z. S.. Klientui atsiuntus sutartį paštu ar el. paštu, vykdydavo pervežimus. Buvo sudaromos transportavimo sutartys, kurias rengdavo klientas, ir perveždavo gėles. Sutartis buvo sudaroma dėl kiekvieno vežimo. 2006 m. pabaigoje - 2010 m. pabaigoje UAB „E.“ sudarė gal 15 procentų visų jų vežimų. Negali tiksliai pasakyti, kiek buvo vežimų per mėnesį, bet sezono, švenčių metu buvo daugiau užsakymų. Atsiskaitymai vykdavo daugiausia pavedimais, būdavo ir grynais pinigais, pagal išrašytą kasos pajamų orderį. Per šį laikotarpį iš UAB „E.“ jis negavo pasiūlymo pervežti grynuosius pinigus, o prieš išvažiuojant į reisą įmonės vairuotojai nevykdavo į UAB „E.“ patalpas. UAB „K.“ vilkikai buvo laikomi sunkiojo transporto aikštelėje. Kai kuriems vairuotojams, kurie gyveno ne Vilniuje, leisdavo vykti iš namų.

Olandijoje dažniausiai pirmadieniais būdavo vakariniai gėlių pasikrovimai. Gėlės buvo sumarkiruotos, pažymėtos lipdukais, vairuotojai žinojo, kiek gėlių ir kam pakrauti. Vairuotojai gėlių pasikrovimus vykdydavo patys. 2006 m. pabaigoje - 2010 m. pabaigoje UAB „K.“ vairuotojais dirbo V. K., K. S., broliai M., jie dažniausiai vežiojo UAB „E.“ gėles. UAB „K.“ turėjo du vilkikus, kuriais vežiojo UAB „E.“ gėles. Vairuotojai vykdavo po du, V. K. su K. S. ir broliai. Jis pats (liudytojas) nedažnai vykdavo į UAB „E.“ dėl sutarčių ir užsakymų vykdymo. Neteko vykti tuščiam vilkikui į Olandiją pasikrauti gėlių, vilkikai visada vykdavo su kroviniu. Tikrai nebuvo siūlymo pervežti grynųjų pinigų, liudytojas tą tikrai žinotų, kadangi su vairuotojais jo santykiai buvo geri.

Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas D. F. paaiškino, kad kai jis pradėjo dirbti UAB „K.“, A. S. su Z. S. atidarė UAB „E.“. Labiau bendraudavo su A. S., A. S. pasirašinėjo sutartis. Kai atsiskaitymai vyko grynaisiais pinigais, būdavo, pats vykdavo į UAB „E.“, yra priėmęs pinigus. Jis [liudytojas] nurodydavo vairuotojams, kur reikia nuvykti, t.y., nurodydavo gėlių pasikrovimo vietą. Įprastinė praktika, kad transporto vadybininkas bendrauja su vairuotojais, nurodo jų vykimo vietą, ekstra atvejams A. S. žinojo vairuotojo numerį, jeigu reikėdavo, irgi bendraudavo su vairuotojais. Nieko nežino dėl „K.“ pinigų pervedimo į ofšorines kompanijas ir grynųjų pinigų sumokėjimą kaip atlyginimą vairuotojams. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (128 t., 128A-129 b. l.; 131 t., 2 b. l.).

Liudytojas F. S. V. (F. S. V.) parodė, kad jokių giminystės ryšių su kaltinamaisiais neturi. Prokurorui paprašius papasakoti apie įmonės „R.‘s B.V.“ veiklą, vykdytus pardavimus gėlių aukcione nuotoliniu būdu laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2011 m., liudytojas paaiškino, kad nuo 2008 m. iki 2013 m. buvo įmonės bendrasavininkis, 2013 m. įmonei buvo paskelbtas bankrotas. Į Lietuvą gėlės buvo eksportuojamos nuo 2008 m. Į klausimą, kokia buvo aukciono veikimo schema, liudytojas paaiškino, kad jų firma buvo gėlių eksporto firma, turėjo labai daug klientų, apie 50-60. Iš jų vienas buvo p. L.as, kuris organizavo, kad gėlės būtų eksportuojamos į Lietuvą. Kiek žino, gėlės buvo perkamos už komisinį procentą ir viskas buvo pilnai apmokėta. Kažkokiu momentu jie nustojo eksportuoti, bet įmonė R.‘s B.V. jokių problemų dėl apmokėjimo neturėjo. L.as nebuvo „R.‘s B.V.“ darbuotojas, jis buvo klientas. Dėl J. A. žino, kad J. pakavo gėles, bet ar jis buvo darbuotojas, nežino. Nepažįsta L. ir Y.io klientų.

UAB „E.“ pavadinimą yra girdėjęs, nes per L. buvo daromos sąskaitos -faktūros. Visos sąskaitos buvo apmokėtos ir apmokėtos per L. ir Y.. Negali atsakyti, ar UAB „E.“ atsiskaitydavo grynais pinigais, reiktų patikrinti duomenis banke. Tuo metu daug buvo mokama grynais ir pavedimais. Būdavo toks uždaromas maišelis, į jį sudedami pinigai, maišelis nunešamas į banką. Banke nuskanuoja kodą ant to maišelio ir taip pinigai patenka į sąskaitą. Jokių susitarimų su banku nebuvo, buvo svarbiausia, kad būtų sumokama. O kaip mokėti, nebuvo svarbu. Įmonės „VL“, „O.“ ir „SVL“ jam nežinomos.

Įmonės „C.“ ir „R.“ buvo R.‘s B.V. klientai, tiksliau L. ir Y.io klientai. Jie pirko gėles iš R.‘s B.V. per L. ir J.; sąskaitas apmokėdavo ir grynais, ir pavedimais per banką. Buhalteris išrašydavo įmonėms sąskaitas faktūrų būdu.

Šioms įmonėms buvo suteikta galimybė įsigyti gėles aukcione nuotoliniu būdu. Mano, kad šioms įmonėms buvo išrašomi tarptautinio krovinio važtaraščiai, CMR, tačiau to reikėtų klausti L.. L.as ar J. pirkdavo ir pardavinėdavo tas gėles, patys paskirstydavo gėles klientams. Nežino tokio dalyko, kad J. ir L. būtų turėję savo įmonę. Negali atsiminti, ar „R.‘s B.V.“ sąskaitose matosi pavedimai iš užsienio, nes, kaip minėjo, buvo 50-60 klientų, gaudavo mokėjimus iš visų. Reikėtų tikrinti buhalteriją, kurią įmonėje tvarkė buhalterė A. K.. B. J. Č. nepažįsta, niekada apie tokį negirdėjo. Dėl L. S. ir Y.io dalyvavimo aukcione nuotoliniu būdu paaiškino, kad buvo padaryta aukciono sistema, jog būtų galima nuotoliniu būdu nusipirkti gėlių. Reikėdavo per kompiuterį prisijungti prie sistemos, L.as ir J. gėles pirko per „R.‘s B.V.“. Nežino, kas buvo jų klientai. Jie mokėjo komisinius, visos sąskaitos iš jų pusės buvo apmokėtos. Kiekviena įmonė turėjo keletą vietų. Nepamena, kiek jis konkrečiai turėjo vietų, tačiau tos vietos buvo naudojamos įpakuoti gėles ir paruošti jas eksportuoti. „R.i B.V.“ buvo suteiktas numeris, jie naudojo vieną vietą ir šaldytuvus. Tame aukcione „R.‘s B.V.“ turėjo 4-5 pirkimų numerius. Ar Y. ir L.as turėjo numerius, negali pasakyti, žino, kad jie naudojosi ta vieta. Sąskaita-faktūra buvo išrašoma „R. B.V.“, kai ryte gėlės buvo išperkamos, tą pačią dieną sumokama. Kurią produkciją pirkdavo L.as, kurią Y., negali atskirti. Į klausimą, kaip nustatydavo, už kokią sumą L.as ir Y. turi atsiskaityti, jei aukcionas sąskaitą išrašydavo įmonei, liudytojas parodė, kad buvo daromas užsakymas, 100 rožių – čia yra vienas užsakymas, o kur tos rožės važiuoja, jis nežino. Pavyzdžiui, L.as nurodydavo tiek - tam klientui, tiek – tam, tada buvo sudaroma faktūra. 10 000 užsakė, už 10 000 sumokėta, tada faktūra. Iš Y. ir L. yra gavęs atsiskaitymų grynaisiais pinigais, kurie buvo sudedami į maišelį, jis užklijuojamas ir nunešama į banką. Vairuotojui buvo duodama grynų pinigų, šiuo metu sumos negali pasakyti, tačiau eidavo tūkstančiai ir vairuotojai perduodavo pinigus „R.‘s B.V.“. Nežino, iš kokių konkrečiai klientų tokiu būdu gaudavo pinigus. Neturi supratimo, iš kur tie pinigai atkeliaudavo, ar grynuosius pinigus vairuotojai atveždavo iš Lietuvos. Niekada nematė, kad tarp vairuotojų, iš kurių gaudavo grynuosius pinigus, buvo Y.io ar L. klientai, bet čia gėlių biznis, tokiu būdu dažnai buvo daromi atsiskaitymai. Jis asmeniškai, kai įduodavo kažkokį dokumentą vairuotojui, neįduodavo dokumento, kad paėmė pinigus, tačiau to reikėtų klausti L.. Tikisi, kad kai L.as ar J. jam duodavo pinigus, jie patys pasiskaičiuodavo, bet R.‘s B.V. tuos grynus pinigus registruodavo buhalterijoje. Jie mato, koks numeris perka, koks tai klientas. Iš aukciono asmenys gaudavo savo identifikacinius numerius, su kuriais jie dalyvaudavo aukcione. Pagal konkretų numerį žinodavo, koks klientas kokias prekes perka. Sąskaitos - faktūros buvo sudaromos pagal aukciono duomenis, po aukciono duomenys negalėjo būti keičiami. Klientai pagal sąskaitas-faktūras mokėdavo „R.i B.V.“, t. y., įmonei, o ne jam (F. S. V.) kaip asmeniui.

L.as

Liudytojas I. D. (I. D.) parodė, kad yra įmonės „P.“, kuri eksportavo gėles, vadovas, įmonė įkurta 1995 m., vadovauja nuo įmonės įkūrimo pradžios, jų gėlių aukcionas yra (duomenys neskelbtini) (oland. (duomenys neskelbtini)) mieste, čia yra įmonės pirkimų ir pardavimų skyriai. Laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2010 m. įmonėje „P.“ gėlių pirkimas aukcione dažniausiai vykdavo Naldvike, bet yra ir kiti aukcionai (duomenys neskelbtini) (oland. Aalsmeer) ir Reinsburge (oland. Rijnsburg). Tame aukcione turi vietą, registraciją, gali užsiimti pirkimu iš tribūnos arba nuotoliniu būdu per programą (angl. software). Dalyvavimas aukcione vyksta ir nuotoliniu būdu, ir nenuotoliniu. Nuotoliniu būdu yra instaliuojama speciali programa, įmonė aukcione identifikuojama pagal įmonei suteiktą tam tikrą numerį. Aukcionas įmonei pateikdavo sąskaitą el. paštu. Įmonės „P.“ klientai aukcione dalyvaudavo įvairiai, jie gali atsiųsti užsakymą elektroniniu paštu arba telefonu, gali nupirkti per jų internetinę parduotuvę (angl. web-shop). Kai kurie klientai gali prisijungti prie jų programos ir per juos dalyvauti aukcione. Prisijungę per juos, klientai galėjo naudotis „P.“ numeriu. Nežino, kiek klientų galėjo naudotis registracijos numeriu, bet klientų turi daug. Klientai pas juos turi savo kliento numerį, pavadinimą, tokiu būdu identifikuodavo klientus. Pagal prisijungimą per programą matydavo, kas būdavo klientas. Tokiu būdu aukcionas sąskaitą atsiųsdavo įmonei „P.“. Kai reikdavo išskirti ir išrašyti sąskaitas savo klientams, kurie dalyvaudavo aukcionuose po įmonės registracijos numeriu, pažiūrėdavo per komunikacijos sistemą, kas prisijungę. Viskas susieta su programa ir tokiu būdu jie mato, kas yra prisijungę. 2006 - 2010 m. „P.“ įmonė dirbo su Rusija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanu, Lietuva ir gal dar kitoms šalim. Su kuo tiksliai dirbo iš Lietuvos, pasakyti negali, bet pavadinimas „E.“ jam yra žinomas. Gali būti, kad matė įmonės „E.“ atstovus aukcione, bet konkrečiai dabar nieko negali pasakyti. Jam girdėta tik A. S. pavardė, o L. S., B. J. Č., Z. S. pavardės negirdėtos. A. S. pavardė greičiausiai girdėta iš „T.“, bet gali būti, kad buvo susitikę mokesčių inspekcijoje, kur apklausė. Mano, kad K. buvo jo įmonėje atsakingas už atsiskaitymus tarp „P.“ ir „E.“ ir kuravo atsiskaitymų sritį. K. yra direktorius aukcionui, jis už viską atsako. K. turi ofisą aukcione ir jam vadovauja. Tame aukcione būna apie 3000 žmonių. K. dirba jo įmonėje, bet jo vieta aukcione. Negali pasakyti, nuo kada prasidėjo bendradarbiavimas su Lietuvos įmone „E.“. Apie jokias aplinkybes, susijusias su gėlių pardavimu UAB „E.“, supratimo neturi, tik gali pasakyti, kad „E.“ buvo jų klientas.

Iš įmonės pusės turi būti duotas leidimas, kad šitą programą (angl. software) galima būtų instaliuoti. „P.“ patys negali instaliuoti programos (angl. software). Kiek žino, jeigu turi kompiuterį, jo įmonė viską perduoda aukcionui ir ten daromi šitie reikalai. Pats tiksliai visko nežino, kaip tai vyksta. Mano, kad tai daro aukciono skyrius. Kai kurie klientai mokėdavo abonementinį mokestį už naudojimąsi programa, kuri yra priskirta „P.“. Aukcionas pats su „P.“ tvarko finansinius reikalus. Tada „P.“ perskaičiuoja klientams, kai kuriems tai padaro, o kai kuriems ne. Priklauso nuo to, ką yra vienas su kitu susitarę. Kai jau yra įvykęs pakrovimas ir jei jau yra išvykęs krovinys, tada suformuodavo ir pirkėjui pateikdavo sąskaitą-faktūrą. Į klausimą, sąskaitas-faktūras suformuodavo pagal pirkimo ar pagal pakrovimo faktą, liudytojas paaiškinti tikslaus momento negalėjo. Jo teigimu, tai įvyksta tą dieną, kai krovinys pakrautas ir kai jau išvyksta. Sąskaitas -faktūras išrašo pagal sistemą, kurioje žiūri kliento pavadinimą (vardą, pavardę), žiuri į patį įpakavimą ir komisinius, nes ten kažkoks mokestis eina. Iš aukciono atėję duomenys gali būti keičiami, jie tą daro, nes pačioje sistemoje atlieka pakeitimus, žiūri perskaičiavimus.

EKT komunikacijų sistema yra tarp „P.“ ir aukciono. „P.“ gauna pranešimą ir mato ekrane, kad yra tokie ir tokie pranešimai. Tuomet gali daryti, ką nori. Gali pakeisti kainą, gali suteikti tokią kainą vienam klientui arba atvirkščiai. „P.“ tam tikru momentu sistemoje mato, jeigu „P.“ klientas pats savarankiškai nuotoliniu būdu dalyvauja aukcione su „P.“ registracijos numeriu. Klientas atsiskaito su „P.“, o aukcionas tuos pinigus nurašo iš „P.“. Jeigu klientas kažką per „P.“ perka, tai tada „P.“ iš karto mato, ką jis nupirko. Kliento numeris yra žinomas „P.“ ir jis atsispindi „P.“ sistemoje. Jeigu klientas pats savarankiškai dalyvauja aukcione, jis atsiskaito ne su aukcionu, o su „P.“. Tokiu atveju pateikia klientui sąskaitą - faktūrą. Praktiškai čia yra kliento pasirinkimas, kam jis nori mokėti.

Taros apskaitą „P.“ vykdo išrašydami faktūrą, registruoja, kiek taros išvyksta ir kiek atvyksta atgal. Taros duomenys gali būti įtraukiami į sąskaitą - faktūrą. Tara – tai puodai ir dėžės. Dėžės išvyksta, tą gali registruoti faktūroje įrašydami kodus arba specifikaciją, kaip priedą prie sąskaitos - faktūros. Jeigu klientas nori pasilikti, turi sumokėti už tarą, tuomet išrašo faktūrą. Kai klientai to nenori, tada padaro balansą. 2006 - 2010 metų laikotarpiu šis dalykas priklausė nuo kliento ir „P.“ tarpusavio susitarimo. Gėlių krovinį krauna „P.“. Paruoštų gėlių atsiėmimas vykdavo ir darbo metu, ir po darbo. Kaip 2006 - 2010 m. laikotarpiu vykdavo gėlių atsiėmimas ne darbo laiku, nežino, bet įprastai vairuotojai patys turėdavo kodus arba jiems kažkas atidarydavo duris. Kodas buvo „P.“ vietos, kur vyksta pakrovimai. Tam tikru momentu turėjo žmogų, kuris visą šitą procesą kontroliuodavo, bet, kaip buvo būtent 2006 - 2010 m., pasakyti negali. Vairuotojas, patekęs į sandėliavimo patalpas su kodu, turėjo sąrašą, pagal kurį atskirdavo krovinį, kuris skirtas jam išvežimui. Dažniausiai būdavo, kad „P.“ paruošdavo krovinį tam tikram transportui. Kroviniai būdavo pažymėti ant palečių. Visa „P.“ ir „P.“ klientų iš aukcionų įsigyta produkcija buvo apskaitoma „P.“ apskaitoje.

Įmonės „M. F.“, „V.“ girdėtos. Su „P.“ atstovu K., kuris tuo metu buvo direktorius, seniai yra bendravęs. Nežino, kas iš bendrovės „V.“, „N.“ kuravo aukcionus. Klientai galėjo gėles užsakyti ir telefonu, bet kas tokiu atveju realiai užsakydavo gėles aukcione, nežino. K. ir kiti asmenys, kurie turėjo savo darbo vietą aukcione, patys galėjo užsakinėti gėles per kompiuterinę programą. Nežino, kas tokiu atveju matėsi įmonės sistemoje kaip gėlių pirkėjas. Buvo įprasta praktika, kad už įsigytas prekes klientai su „P.“ įmone atsiskaitydavo grynais pinigais. Klientai, atvažiavę į aukcioną dažniausiai su savo vairuotoju, pinigus perduodavo K. Vairuotojai atveždavo, paduodavo K. ir tada viskas buvo padedama į banką.

Įmonės „H.“, „O.“, „SVL“ negirdėtos. Kalbant apie Rusiją, būdavo, kad už klientus atsiskaitoma per kitų įmonių sąskaitas. Liudytojo manymu, „E.“ neatsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Jam nebuvo žinomas nei vienas atvejis, kad K. būtų vykdęs kažkokius pirkimus įmonės „P.“ vardu, kurie būtų nesuderinti ar nepagrįsti. Negali pasakyti, ar jam teko matyti sąskaitose - faktūrose, kad kliento identifikatorius būtų nurodytas žodžiu „PV“. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (129 t., 74 – 79 b. l.; 131 t., 2 b. l.).

Liudytojas E. K. parodė, kad pažįsta A. S. ir Z. S., L. S. ir B. J. Č. gal girdėti, bet jų nepažįsta. Jis yra „P.“ darbuotojas, šioje įmonėje dirba apie 12 - 13 metų, užsiima firmos technine dalimi – žmonių įdarbinimu, klientų aptarnavimu, visomis sritimis nuo gėlių pirkimo iki supakavimo bei transportavimo, jis yra atsakingas ne už pardavimus, o už žmones, viską, kas vyksta firmoje, išskyrus tai, kas susiję su finansais. Nežino, kas yra įmonės vadovas. Su Z. S. susipažino Vilniuje per kažkokį „T.“ renginį su floristais, su A. S. susipažino Olandijoje. „T.“ pavadinimas jam yra žinomas. A. S. yra tos įmonės direktorius, o Z. S. gal akcininkas, bendradarbis. Įmonė „E.“ pirkdavo Olandijos aukcione gėles.

„P.“ duoda klientams kompiuterį, instaliuoja programą ir klientas, prisijungęs biržoje, pirkdavo gėles. Kompiuterį su programa gauna „P.“ ir perduoda klientui. Seniau buvo, kad iš aukciono pirkdavo kompiuterį su instaliuota programa. 2006 - 2010 m. įmonė „E.“, panorusi įsigyti gėlių produkciją iš aukciono, programinę įrangą gavo būtent iš „P.“. Paprasčiausiai klientas užsakydavo ir „P.“ kompiuterį su programa įdėdavo per transportą arba klientas atvažiuodavo jo pasiimti pats. Norint, kad įmonė aukcione galėtų dalyvauti nuotoliniu būdu, reikėjo gauti slapyvardį, „B.“ programą, prisijungimo kodus, kad galėtų naudotis programa. Vykstant aukcionui, įmonei „P.“ ateina pranešimas į sistemą, kad buvo „E.“ ir pirko gėles. „E.“ aukcione dalyvavo per „P.“ įmonę. Tai aukcione rodydavo, kad dalyvaudavo būtent „P.“. Kadangi „E.“ turi savo numerį, pagal tą numerį jų programa atpažindavo, kad tai yra konkrečiai „T.“ pirkinys. Iš aukciono įmonė „P.“ per duomenų perdavimo EKT, skaitmeniniu būdu per paštą, gaudavo duomenis apie gėlių pavadinimus, kiekius, svorius, kokybę. Pavyzdžiui, sistema iš „P.“ duoda skaitmeninį signalą, kad yra informacija, „P.“ programa tą signalą pradeda skaityti. Informacijoje yra nurodyta, kas nupirkęs, kad tai - „T.“ gėlės. „P.“ turi savo indikacijos numerį, tai olandiškai vadinamas „plat“ numeris. Ta informacija ateina, kad „E.“ yra nupirkusi tokias ir tokias gėles aukcione. Įmonė „P.“ identifikuoja, kad tas KOA numeris yra būtent „E.“.

Toliau įmonėje „P.“ būdavo paruošimo lapas, tuos duomenis perduodavo savo žmonėms, kurie formuodavo faktūrą. Išminusuoti iš pakavimo lapo (angl. packlist) gėles, kurios neatvažiuodavo iš aukciono. Sąskaitą - faktūrą jų įmonėje „P.“ formuodavo žmonės, kurie tuo užsiima. „P.“ paruošia pakavimo sąrašą, sutikrina, ar viskas atitinka, ar viskas suvažiavo, viskas yra supakuota ir nuskenuota, tada nusiunčia savo kolegoms, kurie padaro faktūrą. Į klausimą, kas buvo atsakingas dėl „T.“, taip pat už tai, kokia informacija nurodyta pakavimo sąraše, ką pateikdavo darbuotojams, ruošdavusiems sąskaitą-faktūrą, liudytojas paaiškino, kad viskas yra pas juos sistemoje automatiškai. Pvz., jeigu pirkta EKT sistema ir pakuoja į „T.“ pakavimo lapą, tai automatiškai informacija nuėjo į priėmimo kompiuterį. Tada jie tas gėles išnešioja per klientus. Paskui surenka, formuoja krovimo vietas. Prieš kraudami patikrina, ar visos gėlės yra, ką pirko ir nuvažiavo „E.i“. Viskas yra kompiuterizuota, jie nevaikšto su jokiais lapais. Sąskaita - faktūra buvo pateikiama paštu. Nežino, kaip 2006 - 2010 m. buvo pateikiamos, bet dabar tai paštu. Tikrai nepamena, kam konkrečiai buvo siunčiamos, kas siuntė sąskaitas 2006 - 2010 m., ar tai eidavo el. paštu, ar buvo perduodami vairuotojams. Tuo metu atsiskaitymas nevyko, vyko faktūrų perdavimas. Nenori pameluoti, neatsimena, bet nuo kažkurio laikotarpio nebereikėdavo paduoti faktūrų. Kai mašina pasikraudavo krovinį, ji jau turėdavo turėti faktūrą ir CMR, pakrovimo važtaraštį. Nuo kurių metu tai yra nebūtina, negali pasakyti. Atsiskaitymai vyko per banką. Kiek jam žinoma, nebuvo kitokių atsiskaitymų. Nežinoma ir tai, kad „E.“ būtų atsiskaičiusi grynaisiais pinigais.

Jis, kaip „P.“ darbuotojas, kas susiję su įmone „E.“ darydavo tai, kad jeigu kas nors neatvažiuotų iš aukciono, automatiškai siųsdavo informaciją, ką jie nupirkę, kad jie galėtų susitikrinti. Konkrečiai viskas yra vykdoma automatiškai. Klientas persiuntė pinigus, nusipirko gėles. Jeigu kyla klausimų, jei gėlės sugedę, tada bendrauja su klientu. Su A. S. susitikdavo vieną kartą metuose, o su Z. S. kai atvažiuodavo į Lietuvą ir kai „G.“ vykdavo į kažkokias floristikos šventes. Teko lankytis „T.“ patalpose, ten susipažino su Z. S..

Liudytojas (E. K.) pats galėdavo pirkti gėles kaip klientas nuotoliniu būdu. Įmonė „P.“ yra išsinuomojusi patalpas (duomenys neskelbtini) mieste, ten sandėliuodavo ir laikydavo klientų gėles. 2006 - 2010 m. lietuviai dirbo sandėlio darbuotojais. Jam nežinomi susitaR.ai dėl to, kad „E.“ būtų įsigijusi gėles jų neapskaitydama arba apskaitydama mažesnį kiekį. Taip pat nežinomos aplinkybės, jog įmonė „E.“ už įsigytą produkciją būtų atsiskaičiusi per ofšorines kompanijas. Iš firmų „C.“, „R.“, „M. F.“, „V.“ girdėta tik „V.“, bet seniai, kiti vardai visai negirdėti. Negali pasakyti, ar žinomas klientas su ID „PV“, kadangi dabar yra apie 400 klientų, o kas buvo prieš 10 metų, tikrai nepasakys. Negali tiksliai nurodyti laiko, nuo kada „E.“ dirba su įmone „P.“, nepamena.

„P.“ turėjo savus užpirkėjus, yra keli identifikacijos numeriai, yra „plat“ numeris – kiti pirkėjai, ir tai yra „P.“ numeris. Yra kiekvieno užpirkėjo identifikacijos numeris, visi numeriai priskirti „P.“. Aukcionas pagal „plat“ numerį identifikuodavo, kad pirkėjas - „P.“. Aukcionas tą pačią dieną, apie pietus, suformuodavo „P.“ mokėjimo dokumentus po įvykusio pirkimo. Jeigu yra pirkėjas, kuriam suteiktas identifikavimo numeris, kuris pats aukcione dalyvauja nuotoliniu būdu, tai kaip susitaria klientai, kam ir kokiame etape buvo suformuojamas mokėjimo dokumentas. Yra, kad atsiskaito per dvi savaites arba į priekį pinigus sumoka. Jeigu klientas gaudavo faktūrą, po dviejų savaičių jis turėdavo susimokėti. Tokiu atveju aukcionas formuodavo sąskaitas „P.“. Aukcionas „M. F.“ nemato jokių „P.“ klientų, mato tik identifikacijos numerius. „P.“ žino, kad tai - konkretus jų klientas. Visas sąskaitas faktūras siųsdavo būtent „P.“. Aukciono sistemoje „P.“ nieko negali koreguoti, gali koreguoti tik, jeigu kažkas neatvažiavo. Klientų pakrovimo lapą gali koreguoti, bet tada „P.“ daro grąžinimą. „P.“ sistemoje apie metus saugomi duomenys apie įvykusius pirkimus. Transportavimui paruošiama produkcija buvo laikoma „P.“ nuomojamuose sandėliuose aukciono patalpose. Visą laiką būdavo, kad „T.“ automobiliai atvažiuodavo anksčiau negu būdavo paruoštas krovinys. Žmogus pakraudavo krovinį pagal CMR ir darbininkas iš sandėlio atiduodavo. „P.“ įmonėje krovimai vyksta iki 22.00 val. vakaro, yra žmonės, kurie ateina po pietų į darbą. Seniau buvo žmonės firmoje, kurie pakraudavo mašiną. Kaip buvo 2006 - 2010 m., sunkiai prisimena, bet iš Lietuvos visą laiką laukdavo krovinio. Pakrovimo procedūroje dalyvaudavo specialūs darbuotojai, jis pats dalyvaudavo tik tada, jeigu būdavo kažkokių nesusipratimų. Jokių konfliktų su „E.“ nebuvo. Nežino apie tokius atvejus, kad įmonei „E.“ gėlės buvo parduodamos, o sąskaitos faktūros išrašomos kitai įmonei. Nežino, ar „P.“ buvo „P.“ klientė. Įmonių „Tu Ltd“, „BI Ltd.“, „SVL“ nėra girdėjęs. Kalbant apie „E.“ ir jų vykdytus pirkimus, visais atvejais buvo išrašomos sąskaitos faktūros, liudytojas pats patikrindavo šitą procesą, nes įmonėje „P.“ yra balansai, kad nebūtų klaidų, kad klientas už dyką negautų gėlių. Su A. S. šiuo laikotarpiu bendrauja, jis toliau perka gėles per kitą įmonę. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (129 t., 92 - 96 b. l.; 131 t., 2 b. l.).

Liudytojas J. K. A. (J. C. A.) parodė, kad dirbo su įmone „R.‘s B.V.“, bet toje įmonėje jis niekada nebuvo etatiniu darbuotoju, dirbo savarankiškai, buvo „R.‘s B.V.“ klientas ir per šią įmonę nuo 2004 ar 2005 m. iki 2012 m. pirko gėles aukcione. Turėjo savo verslo partnerį L. S., kuris tas gėles pardavinėjo. Jis [liudytojas J. K. A.] pirko gėles, rūpinosi įpakavimu ir transporto paruošimu, o verslo partneris [L. S.] pardavinėjo gėles. Visas gėlių pirkimo procesas per įmonę R.‘s B.V. vyko taip, kad jis buvo firmos klientas. Buvo klientai Ukrainoje, Rusijoje, kurie, pavyzdžiui, skambindavo antradienį, o transportas jau būdavo penktadienį. L.as jam skambindavo vakare, dviese peržiūrėdavo visą užsakymą, tada jis [liudytojas J. K. A.) skambindavo direktoriui. „R.‘s B.V.“ buvo labai didelė firma, turėjo visų gėlių įpirkimą (rožės, frezijos ir t.t.) ir kiekvienoms gėlėms buvo atskiras taip vadinamas „laikrodis“. Buvo pakabintas didelis laikrodis, pagal kurį žiūri, už kokią kainą gali įpirkti tas gėles. Kiekvienoms gėlėms buvo atskiras pirkėjas. Pavyzdžiui, jis patarė, už kokią kainą gali pirkti, kiek gali pirkti žmogus, kuris pirko lelijas. Kiekvienas žmogus eidavo į savo „laikrodį“, tai toks terminas aukcione, rodyklės rodo, už kokią kainą galima pirkti. Liudytojas aukcione žiūrėdavo, kas ir kiek buvo perkama. Jeigu viskas buvo gerai, jie turėdavo atskirą šaldiklį, į kurį dėdavo nupirktas gėles. Tuomet penktadienį gėlės būdavo pakuojamos ir transportuojamos. Jis [J. K. A.] kontroliuodavo, kad viskas būtų gerai pakuojama, tiesiogiai dalyvaudavo aukcionuose. Gėles pirko su „R.‘s B.V.“ numeriu. „R.‘s B.V.“ automatiškai gaudavo į jų kompiuterinę sistemą kiekvieną transakciją – gėlių užsakymus. Pas juos ateina pranešimas, jog, pavyzdžiui, penkis kartus po 100 rožių po 39 centus buvo pirkta. Jie visa tai mato, mato, koks klientas. Jis pats iš aukciono nieko negaudavo, viskas būdavo siunčiama įmonei „R.‘s B.V.“, o tada įmonė siųsdavo jiems. R.‘s B.V. turėjo gal 100 klientų. Per vieną dieną pirkdavo sau, dar dviem - tR.s klientams, apie penkiasdešimčiai „R.‘s B.V.“ klientų. Tiek sau, tiek „R.i B.V.“ aukcione pirko vienu numeriu. „R.‘s B.V.“ išrašinėdavo sąskaitas - faktūras jo [liudytojo] klientams. Jie naudojosi įmonės „R.‘s B.V.“ infrastruktūra.

Žino įmonę UAB „E.“. Iš šios įmonės žino tik Z. S., su juo kalbėdavo angliškai. Z. S. buvo „R.‘s B.V.“ klientas, jis tris kartus per metus atvažiuodavo į Olandiją pirkti gėlių, tokiomis dienomis kaip kovo 8 d. atvažiuodavo apsižiūrėti, kokios gėlės. “E.“ buvo „R.‘s B.V.„ klientas, o Z. S. dirbo „G.“. Mano, kad Z. S. pirkdavo „E.i“. Žino „T.“ direktorių A. S.. Su „E.“ nebuvo jokio bendradarbiavimo. „E.“ buvo R.‘s B.V. klientas ir jie buvo klientai. Pirmą kartą A. S. ir Z. S. atvažiavo į Olandiją kaip “E.“ atstovai, kai jie pusę metų buvo „R.‘s B.V.“ klientais.

Duodamas parodymus apie bendradarbiavimo sąlygas tarp „T.“ ir „R.‘s B.V.“, liudytojas paaiškino, kad per „R.‘s B.V.“ jie turėjo du kompiuterius, kuriais naudojosi Lietuvoje ir per juos galėjo pirkti gėles aukcione (duomenys neskelbtini)yje. Jie [„E.“] patys pirko gėles ir viską darė pas „R.‘s B.V.“. Yra speciali sistema, per kurią galima dalyvauti nuotoliniu būdu aukcione. Padaromas užklausimas, šiuo atveju, „R.‘s B.V.“ užklausia. Kiekvienas, kuris gauna tokį kompiuterį, taip pat gauna ir numerį aukcione. Numeris, kuris rūšiuoja, per kurį matoma, kiek ir kokios gėlės perkamos. Tai turi daryti firmos direktorius, nes jis turi pasirašyti. „R.‘s B.V.“ aukcione turi apie 10-15 pirkimo numerių. Įrangą, 2 - 3 kompiuterius „E.“ suteikė firma „R.‘s B.V.“, nes „E.“ buvo „S. BV“ klientai. „S. B.V.“ direktorius turėdavo pasirašyti už tai, kad jiems yra suteikiami kompiuteriai su aukciono sistema. Nežino, kaip buvo išrašoma sąskaita „E.i“, nes tuo neužsiimdavo įmonėje „R.‘s B.V.“. Pats asmeniškai yra buvęs Lietuvoje, 3 - 4 kartus buvo „G.“. Jis į Lietuvą važiavo ne dėl firmos „E.“, vykdavo pas L., nes jis buvo Lietuvoje. Jis [liudytojas] nieko nesiuntė ir nesusirašinėjo el. paštu su Z. S. dėl įmonės „E.“ užsakymų, failas pavadinimu „newS.“ jam nežinomas. Nežino apie prašymus dėl produkcijos, kurią „E.“ įsigydavo aukcionuose, neapskaitymo. Jam atrodo, kad „E.“ patys viską darė, apie faktūras taip pat nieko nežino. Jie turėjo savo firmoje žmogų, kuris išrašinėdavo tas faktūras. Nebuvo tarp jo asmeniškai ir „T.“ atstovų dėl neapskaitytos produkcijos. Apie atsiskaitymus tarp „T.“ ir „R.‘s B.V.“ taip pat nieko nežino. Nemano, jog iš įmonės „E.“ buvo mokama grynaisiais pinigais, nors tiksliai nežino. Nežino, kaip ten viskas vyko, jeigu atvažiuodavo vairuotojai. Pats nėra gavęs grynųjų pinigų iš „T.“ atstovų, vairuotojų ar kitų asmenų, pristatinėjusių krovinius. Į klausimą, už ką L. S. į jų sąskaitą darė pavedimus nemažomis sumomis su prierašais: „pinigai iš Lietuvos“, liudytojas paaiškino, kad darė pavedimus, nes L.as buvo Lietuvoje. Naudojo jo sąskaitą. Reikėjo klientams iš Maskvos ir Ukrainos – „N“, „R.a“, kažkas su Krasnodaru. „N“ ir „R.a“ buvo jų klientai. Šios įmonės atstovus matė, bet asmeniškai kontaktų neturėjo, nes jie nekalba jo kalba. Vienas asmuo iš „N“ kalbėjo angliškai, daugiau niekas. Per L. S. negavo pinigų už įmonės „E.“ įsigytą ar įgytą produkciją. Negali pasakyti, kad jam žinomos įmonės „SVL“, „VL“, „O.“. El. pašto adresas (duomenys neskelbtini) nežinomas. L. S. už atliekamus pervedimus nemokėdavo jokių pinigų. Tarp jo ir L. S. yra buvę konfliktų, nes jis rytais vėluodavo į darbą, o su Z. S. ir A. S. konfliktų neturėjo. B. J. Č. nežino, jo pavardę pamatė teismo dokumente.

Mano, kad nėra įmanomas per aukcioną įsigytų gėlių neapskaitymas ir jų pardavimas be dokumentų, sąskaitų - faktūrų, kadangi viskas buvo daroma per elektroninę sistemą. Po kiekvieno pirkimo aukcione gauna aukciono faktūrą, viskas registruojama sistemoje, aukciono duomenų koreguoti negalima; faktūrą turi atitikti aukciono faktūrą. Kiekviena gėlių rūšis turi savo elektroninę paskyrą.

Nežino, kas iš „R.‘s B.V.” įmonės fiziškai paruošdavo išvežimui iš sandėlio gėles „E.i“. Iš „R.“ buvo labai keisti užsakymai, ji turėjo labai keistus mokėjimus. Jeigu vairuotojas buvo, tai jie nepasitikėdavo vairuotoju. Tada tas vairuotojas duodavo L.ui ir per L. sąskaitą jis veždavo pinigus čia. „R.‘s B.V.“ surašydavo dokumentą, kuriame atsispindi, kokia gėlių būklė, taip pat sąskaitą - faktūrą „R.ai“ ir kitiems asmenims, iš kurių užsakymus gaudavo L.as. Į klausimą, kaip iš L. S. sąskaitos į jo sąskaitą pervesti pinigai už gėles, kurias pardavė „R.‘s B.V.“, patekdavo į „R.‘s B.V.” įmonę, liudytojas parodė, kad banke pasako, jog reikia 20 000 eurų, kurie yra pervesti, bankas juos duodavo grynais ir juos nešdavo „R.i B.V.“. Tai buvo jo asmeninė sąskaita, nenorėjo joje pinigų laikyti ir viską nešdavo „R B.V.“. Į savo sąskaitą negaudavo pinigų iš įmonių „R. Ltd“, „SVL“. Jeigu bankui buvo perduodami pinigai, tai tik iš L., o ne iš kitų. Duodamas paaiškinus apie tai, kodėl buvo reikalinga pinigus iš pradžių pervesti į L. S. sąskaitą, o po to iš L. S. į jo sąskaitą, kodėl ne tiesiogiai pinigai patekdavo „R.i B.V.“, liudytojas parodė, kad nieko bendro neturi, čia yra jo klientas. Jeigu jis (J. K. A.) perveda iš savo sąskaitos į „R.‘s B.V.“ sąskaitą, tada „R.‘s B.V.“ gali turėti juridinių pretenzijų. Nebuvo jokio privalumo „R.‘s B.V.“ gauti pinigus per L. S. ir jo sąskaitą, o ne tiesiogiai, taip buvo gal tik kokius 8 kartus. Dėl didelių sumų ir daugkartinių pervedimų, liudytojas paaiškino, kad su didelėmis sumomis, tai čia, kai švenčių dienomis, nes nebuvo vairuotojo. Juk nesiųs svetimo vairuotojo su 50 000-100 000 eurų. Nieko nežino apie tai, jog L. S. yra nurodęs, kad už „T.“ neapskaitytą produkciją, pinigai būdavo pervedami į „ofšorus“, t. y., į kompanijas: „S.“, „BI“, „R.“, iš kurių pinigai pasiekdavo L. S. sąskaitą, o L. S. pervesdavo jam [liudytojui J. K. A.] ir už tai iš jo gaudavo tam tikrą komisinių sumą. \

Su A. S. nebendravo, nes jis nekalba angliškai. Atvykęs pasakė A. S. „hello“, daugiau nekalbėjo. L.as ir liudytojas (J. K. A.) turėjo sąskaitą Olandijos ABM Amro banke. Pinigai į L. sąskaitą buvo pervedami dėl praktiškumo, o ne dėl mokestinių lengvatų Olandijos banke.

Įmonės „N“ ir „R.a“ yra didelės, jų apyvartos labai didelės, jie pirkdavo labai brangias gėles ir pirkdavo daug. Šios kompanijos atsiskaitinėdavo per ofšorines kompanijas, jie pervedinėjo pinigus iš bankų iš Kaimano, Amerikos. „N“ - labai didelė įmonė, jie turėjo draudimo kompanijas. Nebuvo jokio su „E.“ dėl gėlių tiekimo be apskaitos dokumentų, už tai atsiskaitant grynaisiais pinigais. Tokių su „E.” nedarė, nes Z. S. ir „E.“ yra ne jo klientai, jie [“E.“ ir Z. S.] tariasi su „R.‘s B.V.“. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (129 t., 83 – 89 b. l.; 131 t., 2 b. l.).

Liudytojas M. J. teismui parodė, kad atsimena, jog apklausė liudytoją S. P.; apklausa atlikta vadovaujantis BPK, laikantis visų reikalavimų. Kiekvienam liudytojui atvykus į apklausą, išaiškinamos jo teisės. Apklausos eigos dabar pasakyti negali, apklausos turinys buvo toks, kad ką pats liudytojas pasakoja, tas ir buvo užrašyta. Jeigu būtų užduodamas klausimas liudytojui, jis būtų fiksuojamas, o po juo sektų liudytojo atsakymas, po kuriuo liudytojas pasirašytų, kad tai yra jo atsakymas. Faktas, kad jei užduodamas klausimas, jis į protokolą būtinai užrašomas. Liudytojas turi teisę perskaityti protokolą, padaryti pastabas, pastebėjimus, prašymus. Ar liudytojui S. P. buvo leista susipažinti su jo ankstesniais apklausos protokolais, negali pasakyti, neprisimena. Sakinys apklausoje, kad jis tvirtina savo anksčiau duotus parodymus, atsirado pagal tai, kad tą pasakė pats asmuo.

Jo [M. J.] darbo pobūdis yra susijęs su apklausomis, visų apklausų atsiminti negali, todėl smulkiai tos konkrečios liudytojo S. P. apklausos neprisimena. Datos nuo 2006 m. pabaigos iki 2010 m. pabaigos buvo įvardintos pagal liudytojo pasakojimus. Protokolas yra liudytojo apklausos protokolas, kuriame ir surašyta liudytojo apklausa. Jis nesupranta, iš kur atsirado liudytojo apklausos protokole nurodytos datos. Jis galvoja, kad čia pats liudytojas turi paaiškinti, iš kur tos datos atsirado. Apklausa vyko laisva forma, tiesiog liudytojui pasakojant, tos datos nurodytos taip pat pagal liudytojo pasakojimą. Kiti duomenys suponavo pagrindą, kad liudytojas sako tiesą. Pačiam surašyti parodymų nesiūlė. Faktas yra tas, kad jis [M. J.] liudytojo parodymus surašo, o ne savo ar kieno nors. Jam klausimų nekilo, kodėl liudytojas nurodė tokį laikotarpį, t. y. nuo 2006 m. pabaigos iki 2010 m. pabaigos, kuris anksčiau nebuvo minimas. Jis [S. P.] davė sąžiningus ir tikslius parodymus, tie parodymai atitiko visą bylos medžiagą. Negali atsakyti, ar perkopijavo duomenis iš liudytojo ankstesnių apklausų. Jokių datų su liudytoju S. P. nederino. Apklausos laikas nuo 10.00 iki 11.00 val. užfiksuotas objektyviai. Tikrai nepasakys, ar tą dieną buvo priežasčių, turėjusių įtakos apklausos trukmei. Įrašas protokolo pabaigoje buvo atliktas perskaičius liudytojui protokolą. Faktas, kad jis [S. P.] pats perskaitė apklausos protokolą.

Liudytojas M. J., apklausiamas 2019 m. balandžio 23 d. posėdyje, parodė, kad visos apklausos atliekamos pagal BPK numatytus reikalavimus. Pirmiausia su įtariamuoju yra suderinimas apklausos laikas, išsikviečiamas įtariamasis, jo gynėjas ir tada jau įvyksta apklausa. Viskas fiksuojama protokole. Iki pirmos apklausos, t. y. 2013 m. spalio 11 d. jokie jo ir Z. S. neprocesiniai susitikimai nevyko, už kitus negali garantuoti. Jis su Z. S. iki pirmosios apklausos nebendravo. Pirmoji apklausa yra užprotokoluota, viskas matyti protokole. Žmogus parodymus duoda savo valia, nieko neverčiamas. Pateikiamas įtaR., tada išsiaiškinama žmogaus pozicija, tuomet duodami parodymai. Kitos apklausos yra tikslinančios. Buvo kelios Z. S. apklausos. Kiek atsimena, visas tas apklausas jis patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Viskas buvo laisva valia, užtikrinant visas jo [Z. S.] teises ir pareigas, dalyvaujant jo advokatui. Kiekvieno proceso metu yra užtikrinama, ypač įtariamojo, teisė į gynėją. Būtent jis proceso metu ir atstovauja įtariamajam. Dabar jau pasakyti negali, kas Z. S. parinko gynėją, ar gynėjas buvo samdytas, neprisimena. Visų apklausų metu gynėjas dalyvavo, pasišalinęs nebuvo. Viskas protokoluojama: datos, laikas, parašai. Žmogus perskaito savo parodymus ir patvirtina juos savo parašu. Jei neklysta, pasirašė kiekviename lape, nes jis preciziškai šituos dalykus žiūri. Turbūt, kad Z. S. laisva forma viską pasakojo, dabar jau tiksliai neprisimena. Jeigu kyla kažkokių klausimų, jis paklausia. Reikėtų pasižiūrėti protokolą, ar buvo klausimų. Aišku, jeigu būtų užduotas klausimas, jis būtų užprotokoluojamas. Klausimas yra fiksuojamas protokole. Laisva forma surašytas protokolas, tai, ką pasakė įtariamasis, jo valia išreikšta protokole. Tikrai nesiūlė įtariamajam ir nepatarinėjo, kokio turinio parodymus jis turėtų duoti. Kategoriškai gali patvirtinti, kad jis nieko su Z. S. nepatarinėjo ir nenurodinėjo jam, ką pasakoti. Ar viską žmogus perskaitė, reikia klausti to asmens, kuris pasirašė protokolą.

Apie apklausas, vykusias 2013 m. spalio 31 d. ir 2014 m. balandžio 29 d., kurios susijusios su laikmenų (USB) apžiūra, gali paliudyti, kad yra aprašyta tų apklausų eiga. Jei gerai prisimena, buvo naudojamasi kompiuteriu, jie žiūrėjo USB turinį ir asmuo laisvai pasakojo, kas yra turinyje. Kadangi tai nebuvo aiškūs duomenys, nebuvo aišku, kokie ten failai, ką jie reiškia, kur yra nusikalstamos veikos elementai ir patys būdai, būtent pats įtariamasis papasakojo, ką reiškia vienoks ar kitoks failas. Tas buvo fiksuota atspausdinus priedus. Per tą apklausą buvo išsiaiškinta pats „modus operandi“, ką reiškia vienoks ar kitoks skaičius. Gali pateikti pavyzdį: naudojantis „excel“ programa, užėjus ant vieno skaičiuko, tik funkcijos eilutėje pasirodė, kas realiai tai yra. Tarkim, 100+100. 100 - tai yra suma, už kurią buvo įsigytos prekės, buvo išrašyta sąskaita - faktūra. Plius 100, tai yra kita suma, už kurią nebuvo išrašomos sąskaitos – faktūros, nors pačioje eilutėje matydavosi plikas skaičius 200. Šiuos duomenis reikėjo aplipdyti, t. y., paneigti arba patvirtinti. Visa tai pasitvirtino gavus medžiagą iš Olandijos, taip pat elektroniniuose paštuose esančią informaciją. Jis stengėsi, kuo tiksliau ir aiškiau užrašyti, ką įtariamasis pasakojo, kad jie matytų iš jo apklausos, kaip laikmenose buvo pildoma vadinama juodoji ir baltoji buhalterija. Per tą apklausą viskas ir pasimatė, kur yra juodoji, o kur baltoji buhalterija. Iki tol turėjo tik popierinę, vadinamą baltąją buhalteriją. Kai sudėjo duomenis iš elektroninio pašto, iš rastų duomenų USB laikmenoje, duomenis, gautus iš Olandijos (sąskaitas - faktūras, kur būtent išėjo gėlės), tada ir pamatė visą vaizdą. Po apklausos, kai įtariamasis paaiškino visas aplinkybes, duomenis, kai susipažino su USB laikmenomis, tada ir tapo aišku, kas ką reiškia, kaip jie buvo pildomi, kas juos pildė. Prieš apklausą jam šitos aplinkybės nebuvo žinomos. Būtent po visų apžiūrų, Z. S. paaiškinimų ir paaiškėjo aplinkybės, t. y. tos aplinkybės, kurios buvo fiksuotos Z. S. apklausoje apžiūrint laikmenas, ir paaiškėjo po to, kai jis papasakojo. Tada tapo aišku, ką reiškia kiekvienas skaičius, kaip viskas buvo pildoma, kaip buvo viskas maskuojama, kokia naudota konspiracija, pradedant nuo užsakymo, baigiant apmokėjimu už produkciją. Iki tol nebuvo įmanoma atskirti, kur baltoji, o kur juodoji buhalterija. Po apklausos viskas paaiškėjo, buvo pridėti priedai prie apklausos. Dar po to, kai buvo gauta visa medžiaga iš Olandijos, paaiškėjo, kad visos sumos buvo išrašytos į sąskaitas -faktūras, jos nuėjo į Rusijoje neegzistuojančias Moldavijos įmones. Jau nekalbant apie el. pašte rastus duomenis, kuriuose konkrečiai yra lentelės, viskas diena dienon surašyta, tiek pas visus dalyvavusius organizuotos grupės asmenis. Jis nesutinka su Z. S. parodymais, duotais teisme, kuriuose nurodyta, kad būtent jis [M. J.] nurodė surašytus duomenis, o pats Z. S. tik pasirašė protokolą. Jam atrodo, kad tai yra Z. S. kliedesiai, kad jis jį kažkuo įtikino, ką jis turi pasakoti. Tyrėjas fiksuoja ikiteisminio tyrimo veiksmą, o ne nusikaltimo aprašymą. Jis fiksuoja tai, kas yra sakoma laisva valia, nieko neverčiant. Tyrėjas negali susigalvoti nusikalstamos veikos schemos, jis negali įrašyti į laikmenas kažkokių fantastinių skaičių. Jeigu yra užrašyta protokole, vadinasi, tą pasakė būtent apklausiamasis. Ką proceso dalyvis sako, tą ikiteisminio tyrimo pareigūnas užrašo. Buvęs įtariamasis galėjo ir turėjo pilnas sąlygas, jeigu jam kilo kažkokie spaudimai, sakymai ar netiesos fiksavimas protokoluose, viską nurodyti, nes jis juk buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Jis turėjo pilną laisvę ten nurodyti, kad yra užfiksuoti neteisingi duomenys. Z. S. nukentėjusiojo statusas žadėtas nebuvo. Dėl kažkokio kito statuso jam nėra žinoma. Jis nori pasakyti, kad jie turi Etikos kodeksą, turi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, jais ir vadovavosi. Jis ėmėsi veiksmų, kad surasti vairuotojus. Yra ir UAB „K.os“ analizė padaryta, kur vežė, kas vežė. Derino M. B. padaryta išklotinė, kur yra blogi vežimai, kur yra geri. Jie buvo lyginami su Olandijos kompanijų pateiktais duomenimis, su UAB „K.os“, UAB „E.“ pateiktais duomenimis. Byloje turi būti, kad jis ėmėsi veiksmų surasti vairuotojus, jis dabar neatsimena. Ar vairuotojai buvo apklausti, jis neprisimena, nes tai buvo prieš 5 metus. Analizė buvo padaryta derinant klausimus, išsikeliant sau tikslus, kada vyko automobiliai tiek iš R.‘s B.V., kas ten vyko, kokiu tikslu, siekiant identifikuoti vairuotojus, kas važiavo būtent tomis dienomis. Sandėlio programoje nurodyta, kada vyko automobiliai su produkcija. Reikia pasižiūrėti medžiagą, ar buvo išsiaiškinta, kas buvo krovinio gavėjas. Pats tiriamasis laikotarpis iš pradžių buvo didesnis, iki 2012 m. Po to, kad nekiltų jokių abejonių, jie apsibrėžė, vadovaujant prokurorui, laikotarpį nuo 2006 m. iki 2010 m. Tada konkrečiai buvo surinkti, jų manymu, duomenys, kuriais remiantis surašytas kaltinimas. Jų pareigūnai siuntė teisinės pagalbos prašymą, buvo apklausiamas I. D.. Apklausą vykdė du Olandijos pareigūnai, jis dalyvavo toje apklausoje, kadangi buvo kreiptasi su teisinės pagalbos prašymu. Apklausa vyko olandų kalba, atrodo, kad buvo vertėjas. Olandijos protokole konkrečiai užrašyta, kas atlikinėjo apklausą. Jei nurodyta, kad Mokesčių tarnyba, vadinasi, taip ir yra – apklausinėjo Mokesčių tarnybos pareigūnai. Jis nežino Olandijos sistemos ir neatsakys, ar Mokesčių tarnyba priklauso policijos sistemai, bet mano, kad jeigu Olandijos Generalinė prokuratūra pavedė būtent Mokesčių tarnybai, tai reiškia, kad ji yra kompetentinga tą padaryti. Olandijoje apklausiamo asmens atsakymus fiksavo tik Olandijos pareigūnai. Čia Olandijos jurisdikcija. Jis tik dalyvavo toje apklausoje ją stebėdamas, nieko nefiksavo.

Dėl įtariamuoju buvusio L. S. apklausos, atliktos 2015 m. sausio 15 d., gali parodyti, kad ši apklausa atlikta lygiai taip pat kaip ir visos kitos apklausos. Parodymus įtariamasis davė laisva valia, savo pasakojimu. Protokole fiksuojamas laikas, kada prasideda ir kada baigiasi apklausa. Šios apklausos metu gynėjas nedalyvavo, negali pasakyti, dėl kokių priežasčių nedalyvavo. Protokole yra nurodytos BPK numatytos, konkrečiai surašytos teisės ir pareigos. Žmogus perskaito protokolą, kartais ir pats perskaito asmeniui tą protokolą ir žodžiu paaiškina dėl teisės turėti gynėją. Apklausa vyko laisva forma, t. y., įtariamojo pasakojimu, po to, kai jam buvo pateiktas pranešimas. Jis nedavė jam jokių, kaip reikia nurodyti vienokias ar kitokias aplinkybes. Viskas užrašyta pagal asmens pasakojimą. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (127 t., 120 - 122 b. l., 129 t., 42 – 47 b. l.; 131 t., 2 b. l.).

Liudytojas M. P. parodė, kad su kaltinamaisiais teko bendrauti, nes jis Lietuvoje pirkdavo - pardavinėdavo gėles. Jis - pirkėjas, jie - pardavėjai. Nežino, kada tai buvo, metų nepasakys, maždaug prieš dešimt metų, iki 2014 metų, nes tais metais jis išvyko gyventi kitur. Tiksliai nežino, kas ir kokias pareigas užėmė, negali tiksliai pasakyti, su daug firmų bendravo, jie nebuvo tuo metu vieninteliai tiekėjai. Kokias pareigas „G.“ užėmė A., O., Z., pasakyti negali.

Jis gaudavo išankstinius pasiūlymus, ko gero, jie užsakydavo savaitgalį, kadangi aukcionas būdavo pirmadienį, jie iki sekmadienio vakaro užsakydavo gėles. „E.“ gėles veždavo į Lietuvą pagrinde antradieniais, bet kažkada yra važiavęs atsiimti ir kitą dieną, gal kokį penktadienį. Buvo pateikiami preliminarūs kainininkai. Užsakymai tikriausiai vyko el. paštu. Jis pats pateikdavo užsakymą el. paštu. Gėlių atsiėmimas vykdavo, kai gėlės grįždavo, turbūt antradienį vakare. Kas buvo nupirkta, tas buvo surūšiuota jų užsakymui. Apmokėjimai vykdavo taip: pasiimdavo užsakymus ir išrašydavo sąskaitas - faktūras. Jie [liudytojas] mokėdavo grynais, jam išrašydavo pinigų priėmimo kvitą, atsiskaitymai visuomet vykdavo grynais. Nebuvo taip, kad gėlės būtų parduotos be apskaitos dokumentų.

Nežino, ar buvo asmuo, kuris atiduodavo gėles. Kai jie atvažiuodavo antradienio vakarą, gėlės būdavo sudėtos, į rankas jų neduodavo. Parodydavo kur ir jie tiesiog susikraudavo. Jį aptarnaudavo su dokumentais, išrašydavo apskaitos dokumentus, dėl parašo nežino, bet dažniausiai jį aptarnaudavo A. arba Z.. Su L. S., J. B. Č. jam bendrauti neteko. „E.“ tiekdavo prekes, jos atkeliaudavo į Lietuvą sunkvežimiais, kaip ir visur, jis [liudytojas] buvo nedidelis klientas, atvažiuodavo autobusiuku. Kokiose patalpose būdavo „E.“, kai jis iš jų pirkdavo gėles, neprisimena, adreso nepasakys, tik žino, kaip nuvažiuoti. Iš pradžių „E.” dirbo viename sandėlyje, vėliau persikraustė į kitą. „T.” tiekiamo gėlių masto nežino, nežino, ar yra dalyvavęs jų gėlių iškrovime. „E.“ nebuvo suteikusi jam išskirtinio tiekėjo statuso. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (132 t., 129 - 131 b. l.).

Liudytojas K. K. parodė, kad 2007 m. jis dirbo „K.“ vilkiko vairuotoju, B. J. Č. buvo jo vadovas; A. S., kuris prekiavo gėlėmis, teko vežti kelis kartus gėles iš Olandijos, Z. S. irgi ten buvo. Užsakymą gaudavo iš direktoriaus, per telefoną, SMS‘u. Vilkiko bazė buvo Vievyje, stovėjo prie namų, išsikraudavęs Vilniuje, grįždavo į Vievį. Nebuvo pateikto prašymo nuvežti ir parvežti kažkokias sumas. Poroje dirbo su savo broliu V. K., kai V. K. liko dirbti vairuotoju, V. K. dirbo su K. S..

Darbo pobūdis buvo toks, kad važiuodavo vilkiku - šaldikliu iš Lietuvos, Olandijoje gaudavo SMS, atsiųsdavo adresą, kur jiems pasikrauti, rampos numerį. Jei veždavo gėles, jas kraudavo Olandijoje, bet būdavo ne tik gėlės, veždavo ir kitus krovinius. Gėles veždavo A.ui, nebuvo nustatyto grafiko, kokiu periodiškumu S. veždavo gėles. Tuo metu buvo viena transporto priemonė, su ja ir dirbo. Vilkiko talpa – pilnas šaldytuvas būdavo, šaldytuvo tūrio neatsimena, vilkiko ilgis gal 13 metrų, pločio nežino, kitų matmenų neatsimena. Gėlės būdavo vežamos vežimėliais, neatsimena, keliais aukštais būdavo kraunamos. Kiek vežimėlių tilpdavo į vilkiką, neatsimena, bet tikrai daugiau negu vienas. Vežimėlių visokių yra, kažkur 30 vežimėlių tilpdavo, čia skaičius netikslus, tiksliai neatsimena. Ant vežimėlių būdavo surašyta „E.“, t.y., parašyta, kam gėlės skirtos. Ar buvo pervežimo dokumentai ir kokie, neatsimena. Neatsimena, ar sutikrindavo kiekius dokumentuose. Kiek vežė, visą laiką būdavo dokumentai prie gėlių. Nestandartiniu laiku neteko atsiimti gėlių. Gėlės buvo vežamos įvairios: ir skintos, ir vazonėliuose. Olandijoje gėles paimdavo iš (duomenys neskelbtini) miesto.

Ar būdavo vilkikas ne pilnai pakrautas, neatsimena; šiaip neapsimoka vežti po pusę vilkiko, todėl nemano, kad taip galėjo būti. Nežino, keliems pirkėjams būdavo vežamos gėlės, jie tiesiog į vietą Vilniuje atveždavo ir viskas. Nebuvo, kad tiesiogiai su S. ir Z. tartųsi dėl užsakymų. Nebuvo taip, kad vežtų tarą. Kaip vežė, taip iškrovė. Kas vyko su kibirais ir vežimėliais, nežino. Atvežtą produkciją priimdavo kažkoks darbuotojas, kad S. ir Z. priimtų užsakymus, neatsimena. Pas Č. dirbo pusę metų, po to perėjo į kitas pareigas ir vilkiko nebevairavo. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (132 t., 131 – 133 b. l.).

Liudytoja A. M. parodė, kad pažįsta Z. S. ir A. S., dirbo su jais „G.“ nuo 2007 m. iki 2011 m. pradžios, buvo pardavėja floristė, tuomet išėjo dekretinių atostogų. Šiuo metu su kaltinamaisiais nebedirba. Jos darbo pobūdis buvo tvarkyti gėles, sudėlioti užsakymus, atiduoti užsakymus. Dirbo (duomenys neskelbtini) g. 11, kito adreso neprisimena. Kai atvažiuodavo gėlės, atspausdindavo užsakymus klientams, sudėliodavo, klientai pasiimdavo. Užsakymai tiesiog būdavo spausdinami iš „excel‘io“, ji pagal užsakymą patikrindavo, kiek vienetų, kas užsakinėjo, su gėlėmis atiduodavo pirkėjui faktūras, kasų pajamos orderius. Atvažiuodavo gėlės su dokumentais, t. y., su invoice‘ais, jie pagal tuos invoice‘us tikrindavo, kas atvažiavo: gėlių kiekius, rūšis, ar sutampa kiekiai. Dažniausiai kiekiai sutapdavo. Nebuvo taip, kad atvažiuotų daugiau gėlių negu invoice parašyta. Gėlių kiekių neprisimena, atvažiuodavo gėlės vieną kartą per savaitę, antradieniais. Ji pati gėlių priėmime pradėjo dalyvauti nuo 2008 m. A.as, Z.as, Natalija tuo metu dalyvaudavo gėlių priėmime, visi skaičiuodavo, ar atitinka gėlės, suvesdavo, surašydavo kiekį, perskaičiuodavo, kad nesuklystų. Visada buvo invoice‘as. Ar galėjo būti taip, kad jos nesuskaičiuotos gėlės galėjo būti be invoice‘o, neprisimena.

Jai nepriklausė tikrinti, kiek iš vilkiko gėlių patenka į salę. Nebuvo taip, kad gėlės būtų neskaičiuojamos. Nebuvo, kad kažkas kažką atideda, ar nematytos gėlės atsiranda sandėliuose. Ji išrašydavo kasos pajamų orderį, sąskaitas. Sąskaitą – faktūrą, būdavo, atspausdina ir neša į buhalteriją, priduodavo, ten viską tvarkydavo.

Pardavimų salėje stovėjo kompiuteris, neprisimena, kas jame būdavo, programos „Excel“, „Rivilė“ buvo, kitų programų neatsimena. Su „Excel“ lentelėmis dirbo, išrašydavo sumą, kiek žmogus sumokėjo, „excel‘io“ lentelė pildoma buvo kasdien. Kaip tos „excel“ lentelės vadinosi, neprisimena, nežino, ar jos turėjo pavadinimus, jas pildydavo kasoje, salės kompiuteriu, prie jo galėjo keturi asmenis prieiti, t. y., ji, Natalija, A. S. ir Z. S.. Nebuvo vieno atsakingo žmogaus. Kas aptarnaudavo klientą, tas ir pildydavo. „Excel‘io“ lentelės tikslas buvo toks, kad matytųsi, kiek klientas sumokėjo; rašydavo firmos pavadinimą arba vardą pavardę, daugiau duomenų nebuvo. Neprisimena, ar tikrino kliento skolas, ar gėles atiduodavo nesumokėjusiam klientui. Kas sekė apmokėjimo faktą, nežino, jai nepriklausė to sekti. Neprisimena, ar pasitaikydavo klaidų, nesutapimų.

Į programą „Rivilė“ būdavo vedami duomenys, gėlių kiekiai, išrašomos sąskaitos-faktūros. Neprisimena, ar kaina atsispindėdavo faktūroje. Neprisimena, kas pirmiau buvo naudojama - „Rivilė“ ar „Excel“. Buhalterinės apskaitos tvarkymas į jos pareigas neįėjo, ji nesinaudojo buhalterine apskaita. Programą „Rivilę“ naudojo kartais sąskaitoms - faktūroms išrašyti, kai klientas prašydavo sąskaitos – faktūros, kai ją reikėdavo išrašyti klientui, tada ir naudodavosi. Kasos pajamų orderį išrašydavo, kai klientas grynais mokėdavo. Nebuvo taip, kad paėmusi grynuosius pinigus neišrašytų kasos pajamų orderio.

Liudytoja A. K. teismui parodė, kad ji dirbo „R.‘s B.V.“, iš ten prisimena L. S.. Jos darbas buvo atsakinėti į telefoninius skambučius, dalinti gėlių skaičių kompiuteryje ir išrašinėti sąskaitas - faktūras. Žino, kad „E.“ buvo jų klientas, pirko gėles. „E.“ buvo R.‘s B.V. klientas, viskas buvo labai seniai, kuriais tiksliai metais, tikrai nepasakys. „E.“ pirkdavo gėles nuotoliniu būdu, per kompiuterį. Ką pirkdavo per kompiuterio sistemą, vairuotojas atvykdavo pasiimti gėlių. Gėles pirkdavo galbūt vieną kartą per savaitę, tiksliai neprisimena. „E.“ atsiskaitydavo sumokėdami per banką, grynais pinigais neatsiskaitinėdavo. Negali būti, kad pirkdavo gėles be apskaitos dokumentų, nes klientas pirkdavo nuotoliniu būdu, per kompiuterį, visos prekės būdavo automatiniu būdu padalinamos, tada ateina visos gėlės ir jos automatiškai padalinamos klientui kompiuteryje. Gėlės padalinamos reiškia, kad pirkėjai aukcione turi priskirtus vietos numerius, tai yra skirta tam, kad pardavėjas galėtų juos atpažinti ir kada pirkėjas tas gėles nusipirko, tai aukcionas žino, kur reikia siųsti tas gėles. Taip vyksta „M. F.“ aukcionas. R.‘s B.V. buvo nedidelė verslo įmonė. „E.“ iš „M. F.“ nusipirkti gėlių negalėjo, tam reikėjo būti klientu, o R.‘s B.V. buvo aukciono „M. F.“ klientas, pačiame aukcione buvo R.‘s B.V. biuras. Tuo metu, kai R.‘s B.V. dirbo su „E.“, turėjo labai daug ir kitų klientų. „T.“ užsakymai niekuo neišsiskirdavo. Vieną savaitę galėdavo būti 5 - 6 vagonėliai, kitą galėjo būti ir 15. Kiekviena savaitė skyrėsi pagal kainą.

Kad turėtų vietą aukcione, kiekvienas pirkėjas turi turėti suteiktą pirkėjo numerį, vienas pirkėjas gali turėti kelis suteiktus numerius, bet naudotis vienu numeriu aukcione keli klientai negalėjo. Jeigu nori gauti numerį aukcione, turi prašyti jo per „R.‘s B.V.“, tada jie gauna KOA kompiuteryje, kad galėtų pirkti nuotoliniu būdu. Kompiuteryje susiformuoja, susidaro atitinkamas numeris ir tuo numeriu galima pirkti. Ar vienu numeriu buvo keli KOA, ji nežino. Negali pasakyti, ar buvo to paties kliento KOA keliems kompiuteriams. R.‘s B.V. aukcione didelis klientas, turėjo keletą suteiktų numerių. R.‘s B.V. suteikdavo savo numerį „E.i“ ir per tą numerį jie galėdavo patys pirkti. R.‘s B.V. išrašydavo sąskaitas-faktūras, bet jos buvo formuojamos, kai padaromas užsakymas iš kompiuterio. „E.“ pirkdavo gėles pati, pirkdavo kompiuteriu, nuotoliniu būdu. R.‘s B.V. buvo svarbu, kad įmonė turėtų savo finansinę praeitį, galvoja, kad R.‘ s B.V. tikrindavo klientų mokumą, bet tai atlikdavo ne ji, o jos viršininkas. Kai dirbo su „E.“, viršininkas buvo Piet A., vėliau F. V..

Kadangi gėlių pirkimas vykdavo nuotoliniu būdu per kompiuterį, tai automatiškai numeris, susijęs kompiuteryje, iš „M. F.“ nusiunčiamas ir būtent iš to kliento numerio, kompiuteryje išeina rodomas EKT. EKT – tai toks pranešimas, kiek ir ką jie nusipirko, kokias gėles, kokiais kiekiais, kokios spalvos, koks gėlių ilgis, kaina. Tai būdavo padaroma automatiškai, priklausomai nuo duomenų, kurie ateidavo į kompiuterį, išrašydavo sąskaitas -faktūras. „E.i“ buvo pateikiamos sąskaitos - faktūros, tai buvo padaromos automatiškai, nusiunčiamos el. paštu. Neprisimena, kokiu el. paštu buvo siunčiamos sąskaitos - faktūros. EKT suformuoto dokumento negalima koreguoti ar taisyti. Gėlių užsakymus vairuotojai pasiimdavo fiziškai, sunkvežimiu. Kiekviena įmonė turi priskirtą sandėliavimo vietą aukcione, t. y., R.‘s B.V. turi vietą aukcione, nes R.‘s B. V. buvo klientas, „E.“ aukcione neturėjo savo vietos.

L. S.

Pagal pavadinimus negali tiksliai atsakyti, kaip mokėdavo L.as, Y., „E.“, „R.a“, „R.a“, kartais būdavo per banką, kartais grynais. Tie pinigai, kuriais būdavo atsiskaitoma grynais, būdavo įrašomi į knygą ir nunešami į banką. Būdavo taip, kad galima ateiti ir susimokėti grynais, to specialiai derinti nereikėdavo. Į banką nešdavo pinigus Piet A. arba F. V., bet galėjo tai daryti ir ji pati. Pinigai būdavo įdedami į specialų krepšį ir nunešami [į banką]. Kokie susitaR.ai galiojo, ji nežino.

L. N. B. (buvusi pavardė – K) teismui parodė, į „G.“ atėjo dirbti 2007 m. ir dabar dirba su S.. UAB „E.“ ji buvo gėlių pardavėja, salės darbuotoja, jos darbas buvo sutvarkyti šaldytuvus, būti prekybos salėje, į jos pareigas įėjo gėlių pardavimas ir bendravimas su klientais. Gėlės parduodamos su dokumentais, reikėdavo išrašyti sąskaitos faktūrą, jei klientas atsiskaito grynais, – kasos pajamų kvitą. 2007 - 2010 metais nebuvo, kad būtų gėlės parduotos be apskaitos dokumentų, sąskaitos faktūrų. Pirkimus vesdavo į excsel‘ines lenteles, ką klientas pirkdavo, tą vesdavome, tai - įmonės pardavimai, duomenys įrašomi į excel‘ines lenteles būdavo iš karto po pardavimo, paskui po kiekvienos darbo dienos jas siųsdavo į firmos el. paštą, kurį skaitė du viršininkai Z. ir A..

Kai atvykdavo gėlės iš Olandijos, ji dėliodavo užsakymus, pagal pavadinimus rūšiavo gėles, spausdindavo užsakymus ir taip žinodavo, kokie klientai užsisakė gėles. Fiziškai buvo tikrinami kiekiai, kas nupirkta ir kas atvežta. Nebūdavo atidėti nežinomi gėlių kiekiai, bent jau neprisimenu. Gėlės atvažiuodavo vieną kartą per savaitę. Ji mašinų nematydavo, tik gėles, kadangi jos darbas buvo atidėti užsakymus, o ne iškrauti gėles, todėl dėl mašinų nieko negali pasakyti. Kokio dydžio tuo metu buvo gėlių šaldytuvas, negali pasakyti, gėlės būdavo salėje, į šaldytuvą dėdavo tik likučius. Ant trolio [vežimėlio] tilpdavo 12 kubiliukų, kubiliukas apie 70 cm, į kubiliuką telpa apie 40 – 50 vnt. rožių; kiek tokių trolių būdavo, nežino, gal penki.

Atsakydama į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja N. B. paaiškino, kad Sandėlio failas buvo, tai buvo lentelės, atrodo, spalvotos, excel‘io formatu. Liudytojai parodžius failą „Sandėlis 2011“, ji įvardijo, ji pildydavo mėlyną ir baltą grafas, mėlyna grafa – už kiek parduota gėlių, sąskaita faktūra, kurią išrašydavo klientui. Lentelėje taisymus galima buvo daryti, galima pataisyti, ištrinti. Viršininkų funkcijos nesiskirdavo, nurodymus galėjo duoti ir vienas, ir kitas. Dėl gėlių užpirkimo nieko nežino, ji būdavo salėje su gėlėmis. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (132 t., 222 - 226 b. l.).

Liudytojas M. Č. (M. Č.) teismui paaiškino, kad kratą „K.“ pamena; pareigūnai atėjo apie 8 - 9 val., jis buvo vienas biure. Ieškojo kažkokių dokumentų, kompiuterio. Krata truko apie 6 valandas. Pareigūnai klausė, kur B.o kompiuteris, jis parodė ant stalo buvusį kompiuterį, kuri B.as naudojo važinėdamas į komandiruotes. B.o darbo vieta buvo kitame pastate, tą pati teritorija, bet skirtingi pastatai. Pamena, kad su pareigūnu nuėjo į tą pastatą, bet neprisimena, ar įėjo. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl kompiuteris ne B.o darbo vietoje. B.as ateidavo, kai klientai būdavo pas juos. B.as buvo UAB „K.“ direktorius, liudytojas - paprastas vadybininkas. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (133 t., 139 - 140 b. l.).

Specialistų apklausos

Teisiamojo posėdžio metu specialistai J. R., M. J., V. J., Č. M. teismui paaiškino, kad savo tyrimui teiktas išvadas palaiko, paaiškino, kokių subjektų ir kokie duomenys bei dokumentai jiems buvo teikiami tyrimui atlikti, paaiškino, kokiais metodais vadovavosi atlikdami tyrimą, išsamiai atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (131 t., 17 – 76 b. l., 79 – 88 b. l.; 132 t., 181 – 192 b. l.)

Kiti baudžiamosios bylos duomenys

Pagal teisinės pagalbos prašymą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Latvijos Respublikos pilietis A. G. parodė, kad asmuo M. R. jam pasiūlė uždirbti pinigų ir dėl to reikia pasirašyti tuščius blankus, ką jis ir padarė galimai 2007 metais. Prisimena, kad ant blankų buvo bankų simbolika, pasirašė visur, kur buvo jo vardas ir pavardė. M. R. jam sakė, kad čia nieko nelegalaus, taigi išėjo, kad jis 2007 m. birželio 18 d. atidarė lengvatinio apmokestinimo įmonę „H.“. Nepažįsta nei įmonės, nei asmenų S., įmonės, kuri vadinasi R.‘s B.V. ir „T.“ nežino. Banko išrašai dėl finansinių operacijų tarp „ H.“ ir Nyderlandų Karalystės įmonių „R. BV“ ir „P.“, L. S. jam nebuvo parodyti, jų nematė. Sutarčių, susitarimų, sandorių ar kitų įmonės juridinių ketinimų operacijų blankų iš įmonės „R.“ sąskaitos į Nyderlandų Karalystės įmones „R. BV“ ir „P.“ ir fizinio asmens L. S. Nyderlandų Karalystės atidarytose sąskaitose jis neturėjo. Nieko negali paliudyti apie pavedimus į lengvatinių mokesčių įmones „ R.“, tarp Nyderlandų Karalystės įmonių ir fizinio asmens, ar jie buvo dėl gėlių pirkimo - pardavimo. Dėl gėlių įsigijimo, pardavimo, rūšių, pavadinimų, ofšoro įmonių, ar jiems atstovaujančių įmonių, produkcijos transportavimo dokumentų negali liudyti, nes nieko apie šiuos faktus nežino (102 t., 111 – 115 b. l.).

Lietuvos kriminalinio policijos biuro Antrosios valdybos vyresn. tyrėjo A. N. 2013 m. gegužės 9 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta O. S. gyvenamojoje vietoje kratos metu paimtų dviejų planšetinių kompiuterių Samsung GT-P7500. IMEI 358534046788721 ir 358534046951386 apžiūra. Apžiūros metu buvo rasti dokumentai Excel formatu - „A.“, „PV“, kuriuose yra duomenys (sąskaitos faktūros numeris, išrašymo data, pinigų suma), susiję su UAB „E.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), prekių įsigijimu iš P., P. BV. Sulyginus rastų sąskaitų faktūrų duomenis su buhalterinės apskaitos dokumentais, rastais bei paimtais kratos metu UAB „E.“, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šios sąskaitos faktūros, kuriose gavėju nurodytas „PV“, į UAB „E.“ buhalterinę apskaitą nėra įtrauktos (3 t., 13 – 23 b. l.).

Lietuvos kriminalinio policijos biuro Turto susigrąžinimo valdybos vyresn. tyrėjo V. R. 2013 m. rugsėjo 4 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta elektroninėse pašto dėžutėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) esančių laiškų apžiūra (104 t., 179 – 192 b. l.) su priedais (104 t..193 b. l. – 106 t., 111 b. l.). Apžiūros metu buvo nustatyta UAB „E.“ prekių (gėlių) užsakovai (užsakymai, užsakymų patvirtinimai), taip pat aptikti BV T. išrašyti važtaraščiai, iš kurių matosi, kad šioje Olandų įmonėje UAB „E.“ identifikuojama kaip klientas pavadinimu „PV“ bei „A.“. Pagal tyrimo duomenis, sąskaitos faktūros už neapskaitytą produkciją buvo išrašomos klientui „PV“, o už apskaitytą produkcija klientui A..

Lietuvos kriminalinio policijos biuro Turto susigrąžinimo valdybos vyresn. tyrėjo V. R. 2014 m. birželio 23 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta A. S. asmens kratos metu paimtų 7 USB laikmenų (124 t., 48 b. l.), kurių turinys apžiūrų metų buvo perrašytas į 7 kompaktines plokšteles (124 t., 58 - 59, 60 - 61, 62 - 63, 64 - 65, 66 - 67, 68 - 69, 70 – 71 b. l.) apžiūra (124 t., 72 – 91 b. l.). Apžiūros metu nustatyta, kad šiose laikmenose rasta Bendrovės saugoma informacija apie gautas pajamas, patirtas išlaidas bei pirkėjų skolas, tarp kurių buvo ir Excel formato rinkmenos „Book1“, „2008 SANDĖLIS“, „2009 SANDĖLIS“ ir „2010 SANDĖLIS“. Informacija, esanti šiose laikmenose buvo vertinama atliekant UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, pasisakyta 2016 m. kovo 14 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-8.

Lietuvos kriminalinio policijos biuro Ikiteisminio tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyresn. tyrėjo D. K. 2014 m. birželio 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta elektroninėje pašto dėžutėje (duomenys neskelbtini) esančių laiškų apžiūra, nurodoma, jog internetinės sesijos metu buvo prisijungta prie pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) suvedus pateiktą prisijungimo vardą bei slaptažodį, el. pašto dėžutės nustatymuose buvo įjungta IMAP persiuntimo opcija, naudojant tarnybinį kompiuterį bei programą Outlook buvo sukurta nauja paskyra, naudojant proceso dalyvio pateiktus duomenis, t. y., prisijungimo vardą bei slaptažodį, prie kurios buvo prisijungta. Tada padarytas el. laiškų sinchronizavimas Outlook programos pagalba. Tarnybiniame kompiuteryje buvo sukurtas aplankas, pavadinimu Z. S.. Iš programos Outlook aplinkos nukopijuoti visi el. laiškai, esantys pašto dėžutėje Z.(duomenys neskelbtini), nukopijuojant dokumentą (duomenys neskelbtini)(2).pst. Aplankas Z. S. įrašytas į pateiktą išorinį standųjį diską. Atliekant šį proceso veiksmą, fiksuojant jo eigą ir rezultatus dalyvavo Z. S., kuris pasirašė grafoje „Dalyvavę asmenys” (106 t., 112 – 113 b. l.)

Lietuvos kriminalinio policijos biuro Ikiteisminio tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyr. tyrėjo M. J. 2014 m. birželio 16, 20 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta Z. S. naudojamame elektroniniame pašte yra el. laiškas, siųstas 2010-02-17 13:13 val. iš el. pašto „I. I. <(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini). pavadinimu „swift“. Prie šio laiško yra pridėtas PDF formatu dokumentas pavadinimu telex.pdf. Atidarius minėtą failą matomos dviejų pavedimų išrašų kopijos: viename nurodyta siuntėjas - „V.“, pavedimo suma 15 000 EUR, siuntėjo sąskaita (DUOMENYS NESKELBTINI), adresas siuntėjo (duomenys neskelbtini).

Apžiūros metu užfiksuota, jog yra el. laiškas siųstas 2010-05-05 22:26 val. iš el. pašto „I. I. <(duomenys neskelbtini)“ į Z.(duomenys neskelbtini). pavadinimu „25“. prie šio laiško yra pridėtas PDF formatu dokumentas pavadinimu „(duomenys neskelbtini) 25 doc“. Taip pat yra tekstas lietuvių kalba „(duomenys neskelbtini) padaryta“. Atidarius minėtą failą matoma pavedimo išrašo kopija, kuriame nurodyta siuntėjas - „V.“, pavedimo suma 25000 EUR, siuntėjo sąskaita (duomenys neskelbtini);

Apžiūros metu nustatyta, kad iš el. paštų J. A. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) buvo siųsti Exel formato dokumentai, pavadinimu „new S.“, kuriuose yra duomenų apie 2006 - 2010 metais UAB „E.“ vykdytą produkcijos – gėlių pirkimą iš bendrovės R.’s BV bei apmokėjimą už šias prekes be apskaitos dokumentų (106 t., 114 – 117 b.l., priedai 106 t., 118 – 196 b. l.).

2014 m. gegužės 14 d. kratos metu J. B. Č. darbo vietoje - V. A. G. g. 32, Vilniuje, UAB „K.“ patalpose buvo aptiktos išorinės USB laikmenos, kurių informacija buvo įrašyta į DVD diską (4 t., 156 – 167 b. l.). Lietuvos kriminalinio policijos biuro Ikiteisminio tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyr. tyrėjo M. J. 2014 m. gegužės 28 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta minėtų USB laikmenų apžiūra, nustatyta, jog kataloge „Traveling disk USB“ įrašyti įmonių „O., „H.“ bei „V.“ spaudų pavyzdžiai, suderinimo aktai, pranešimai (4 t., 165 – 167 b. l., 168 – 200 b. l., 5 t., 1 – 95 b. l.).

Iš UAB „K.“ sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu 2006-01-01 iki 2013-03-01 vyko pinigų judėjimas tarp šios bendrovės ir ofšorinių kompanijų H., V., O. sąskaitų (112 t., 114 – 231 b. l.).

Iš bendrovės V. sąskaitos išrašo matyti, kad iš sąskaitos LV92 (DUOMENYS NESKELBTINI) EUR laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 25 d. iki 2010 m. liepos 14 d. buvo pervesta į Nyderlandų Karalystėje esančio banko ABN AMRO BANK N.V. reg. įmonės R.S BV P. A. sąskaitą (DUOMENYS NESKELBTINI) bei į Nyderlandų Karalystėje esančio banko ABN AMRO BANK N.V. L. S. sąskaitą (DUOMENYS NESKELBTINI) iš viso 555 000 eurų. Mokėjimų paskirtyse nurodyta „Už gėles“ (angl. For the flowers) bei Invoice numeriai. Taip pat iš bendrovės sąskaitos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 25 d. iki 2010 m. liepos 16 d. buvo pervesta į Nyderlandų Karalystėje esančio banko ABN AMRO BANK N.V. reg. įmonės P. BV sąskaitą (DUOMENYS NESKELBTINI) viso 245000 eurų, mokėjimų paskirtyse nurodyta – for the flowers PV bei Invoice numeriai (101 t., 3 – 61 b. l.).

Lietuvos kriminalinio policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4 valdybos 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjo V. R. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad buvo nustatyta, jog pinigai į bendrovių H., V., O. sąskaitas buvo pervedami iš ofšorinės kompanijos J. sąskaitos Latvijos banke Aizkraules banka, teise naudotis šia sąskaita turėjo A. G. (101 t., 134 – 135 b. l., 102 t., 136 – 138 b. l.).

Lietuvos kriminalinio policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4 valdybos 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjo V. R. tarnybiniame pranešime (106 t., 197 – 218 b. l.) užfiksuota, jog išanalizavus ir sugretinus pas A. S. asmens kratos metu paimtose USB laikmenose failuose „Sandėlis“ esančią informaciją su informacija, esančia „new S.“ failuose (failai, įrašyti USB laikmenose, paimtose pas A. S., A. S., L. S., Z. S. elektroniniuose laiškuose), su Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktais ofšorinių bendrovių H., V., O. sąskaitų išrašais, nustatyta, kad failuose „new S.“ yra ne tik sąskaitos - faktūros už gėles, kurios buvo perkamos bei vežamos parduoti į Lietuvą iš Olandijos neįtraukiant į UAB “E.“ buhalteriją, bet nustatytos sumos, kurios sutampa ir pagal kurias galima nustatyti įsigytos produkcijos mastą bei sumą, kuri buvo sumokėta už neapskaitytą produkciją. Taip pat atlikus šių laiškų apžiūras nustatyta, jog be neapskaitytos produkcijos apskaitos („juodosios buhalterijos“), taip pat yra duomenys apie apskaitytą produkciją, t. y., datos, sąskaitos faktūros, taip pat apmokėjimo suma (elektroninėje pašto dėžutėje (duomenys neskelbtini) esančių laiškų apžiūros protokolas (106 t., 114 – 196 b. l.). Taip pat išanalizavus ir sugretinus paminėtus duomenis (esančius failuose „sandėlis“, „new S.“ ir sąskaitų išrašuose) nustatyta, kad iš minėtų lengvatinio apmokestinimo kompanijų banko sąskaitų atlikta ne mažiau nei 68 apmokėjimai (pavedimai) ne mažesnei nei 1 296 600 Eur sumai į Nyderlandų Karalystės įmonės R.S BV ir fizinio asmens L. S. sąskaitas ir ne mažiau nei 44 apmokėjimai (pavedimai) ne mažesnei nei 430 000 Eur sumai į įmonės P. B.V. sąskaitą, t. y. atlikta ne mažiau nei 112 apmokėjimų (pavedimų) už ne mažesnę nei 1 726 600 Eur sumą. Tyrimo metu konstatuota, kad pavedimų atlikta ne mažesnei nei nurodyta aukščiau sumai, kadangi duomenys apie šiuos pavedimus sutampa visuose informacijos šaltiniuose (failuose „sandėlis“, „new S.“ ir sąskaitų išrašuose) (106 t., 197 – 218 b. l.).

2015 m. gruodžio 16 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-128 nurodyta, kad nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Z. S. ir N. S. išvadoje nurodytiems sandoriams vykdyti panaudojo 226 765,09 Lt pajamų grynais pinigais, kurių šaltinis pagal šio ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu informaciją nenustatytas (117 t., 76 - 92 b. l.).

2015 m. spalio 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-97 nurodyta, kad pagal pateiktą medžiagą nustatyta, kad pagal 2008 m. spalio 2 d. paprastąjį vekselį A. S. paskolino 35000 Lt, pagal 2008 m. spalio 2 d. paprastąjį vekselį - 36100 Lt grynais A. S., pagal 2009 m. liepos 9 d. paprastąjį vekselį P. G. paskolino 7000 Lt grynais, 2011 m. suteikė 800 000 Lt paskolą grynais ir 70 000 Lt bankiniu pavedimu UAB „E.“. Taip pat nustatyta, kad A. S. tiriamuoju laikotarpiu vykdė valiutos konvertavimo operacijas: 2006 m. lapkričio 30 d. 24 220 Lt konvertavo į 7000 Eur ir 2006 m. gruodžio 21 d. 121 012,50 Lt konvertavo į 35 000 Eur, 2007 m. vasario 2 d. 77 827,50 Lt konvertavo į 22 500 Eur, 2008 m. spalio 13 d. 103 800 Lt konvertavo į 30 000 Eur ir 2008 m. spalio 16 d. 103 800 Lt konvertavo į 30 000 Eur, 2011 m. liepos 24 d. konvertavo 51 900 Lt į 15 000 Eur, 2011 m. spalio 12 d. konvertavo 34 952,50 Lt į 10 000 Eur. Įvertinus ūkinės finansinės veikos tyrimui pateiktą informaciją, A. S. neturėjo pakankamai teisėtų pajamų vykdyti nurodytų sandorių (119 t., 109 – 128 b. l.).

2015 m. spalio 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-98 nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (2006-01-01 – 2011-12-31) pagal pateiktą medžiagą nustatyta, kad O. S. 2008 metais už 17 600 Lt grynais įsigijo automobilį Porsche Cayenne, 2010 metais sumokėjo 49 000 Lt grynais už pirktą automobilį Mercedes-Benz R320. Įvertinus ūkinės finansinės veikos tyrimui pateiktą informaciją, O. S. neturėjo pakankamai teisėtų pajamų vykdyti nurodytų sandorių (119 t., 92 – 108 b. l.).

2014 m. lapkričio 24 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Ikiteisminio tyrimo valdybos viršininkės J. I. raštu Nr. 38-2-S-5351 buvo kreiptasi į Nyderlandų Karalystės teisėsaugos institucijas dėl teisinės pagalbos pavedimo, kuriame buvo be kita ko buvo paprašyta atlikti visų dokumentų (paslaugų, pirkimo-pardavimo, kt.) poėmius įmonėse R.‘s B.V. P. A. ir P., susijusių su pavedimais į šias įmones iš ofšorinių kompanijų V., O., Tu Ltd. (58 t., 147 – 166 b. l.).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštuose nurodyta, kad bendrovės R.‘s B.V. adresas yra (duomenys neskelbtini), bendrovės P. B.V. adresas yra (59 t., 149 b. l.; 103 t., 62 – 64 b. l.).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte 2015 m. spalio 23 d. rašte Nr. FM/04314/040/LT/13 nurodyta, kad pagal Interpolo Moldovos nacionalinio biuro gautą informaciją, įmonė U. nebuvo/nėra registruota Moldovoje (103 t., 87 b. l.); pagal Interpolo Rusijos Federacijos nacionalinio biuro informaciją, įmonė N., įmonė C. nėra registruotos komerciniame / juridinių asmenų registre (103 t., 89 - 90 b. l.).

2014 m. gegužės 26 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Ikiteisminio tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo M. J. apžiūros protokole fiksuota, kad buvo atlikta teisinės pagalbos medžiagos, gautos iš Nyderlandų Karalystėje registruotos įmonės „T. B.V.“ prekių (gėlių) gabenimo UAB „E.” dokumentų CMR bei UAB „K.“, UAB „T.“ pateiktus prekių (gėlių) gabenimo iš „T.“ į UAB „E.” dokumentus, CMR, apžiūra. Nustatyta, jog 2010 metais buvo „T. B.V.“ išrašyti 57 CMR dokumentai, iš kurių 52 CMR yra tik Nyderlandų įmonėje „T. B. V.“, UAB „K.“ jų nėra, vieno vežimo CMR yra tik UAB „K.“, bet nėra įmonėje „T. B. V.“, 4 vežimų CMR yra abiejose įmonėse (103 t., 93-94 b. l., 104 t. 16 – 71 b. l.).

Specialisto išvados dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo

2016 m. kovo 14 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-8 dėl UAB “E.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, nurodyta, kad tyrimui kartu su 2013 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 38-S-2-3388 buvo pateiktos kompiuterinės laikmenos – 7 USB laikmenų kopijos, kurios buvo rastos ir paimtos iš įtariamojo A. S. asmens kratos metu. Šiose laikmenose rasta Bendrovės saugoma informacija apie gautas pajamas, patirtas išlaidas bei pirkėjų skolas, tarp kurių buvo ir Excel formato rinkmenos „Book1“, „2008 Sandėlis“, „2009 Sandėlis“ ir „2010 Sandėlis“. Remiantis Z. S. parodymais apklausų metu, rinkmenose „Sandėlis“ buvo vedama UAB „E.“ pardavimo klientams apskaita, t. y., yra nurodytos visos UAB „E.“ gautos pajamos: „Apie man apklausos metu parodytą informaciją, įrašytą į kompaktinę plokštelę <...> Excel formatu, pavadinimu „2010 Sandėlis“ galiu pasakyti, kad tai yra bendra UAB „E.“ pardavimo klientams apskaita, t. y., buvo vedama kartu „juodoji“ bei „baltoji“ apskaita“. Z. S. 2014 m. balandžio 29 d. apklausos protokole paaiškino „Sandėlio“ rinkmenos struktūrą, t. y., kaip ir kur užfiksuotos visos Bendrovės pajamos, gautos už parduotas gėles, įskaitant ir tas, kurios buvo neapskaitytos buhalterinėje apskaitoje: „Stulpeliuose, kurie yra geltonos spalvos, yra parašyti kliento įsiskolinimai UAB „E.“. Stulpeliuose, kurie yra baltos spalvos, yra parašyti kliento atsiskaitymai grynaisiais bei pavedimais UAB „E.“ už nupirktas gėles, kitas prekes, susijusias su įmonės veikla (kaspinai, žaluma bei kt.). Stulpeliuose, kurie yra mėlynos spalvos, yra pažymėtos prekių pirkimo sumos, per laikotarpį nuo vieno vežimo iki kito, t. y., nuo vieno iki sekančio prekių atvežimo klientas galėjo pirkti kelis kartus, o mėlynajame stulpelyje visa suma per laikotarpį. <...> Šią sandėlio lentelę pildė A. S., nes ji buvo vieninteliu egzemplioriumi įrašyta į USB laikmeną, kurią nešiodavosi tik A. S.. Aš pildžiau šią lentelę, kai jis išvykdavo atostogų, jam nesant darbo vietoje, nes jis man perduodavo asmeniškai“. Vadovaujantis Lietuvos kriminalinio policijos biuro (toliau tekste – LKPB) pateikta informacija bei Z. S. parodymais, tyrimo metu išanalizuotos Excel rinkmenos „Book1“, „2008 Sandėlis“, „2009 Sandėlis“ ir „2010 Sandėlis“. Nustatyta, kad šiose rinkmenose rasta informacija atitinka Z. S. apibūdintą bendrą UAB „E.“ pardavimo klientams apskaitą. Tyrimo metu susumuotos mėlynuose stulpeliuose užfiksuotos prekių klientams pardavimo vertės (1 priedas). Pažymėtina, kad 2006 m. „dvigubos buhalterijos“ rinkmenoje „Book1“ duomenys pradėti fiksuoti nuo 2006 m. lapkričio 18 d. Tyrimo metu nustatyta, kad „Sandėlio“ rinkmenose buvo fiksuojamos visos Bendrovės pajamos: tarp užfiksuotų duomenų yra ir „baltos“, t. y., apskaitytos bei deklaruotos, pajamos. Per laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 18 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. apskaičiuojama bendra 29 044 908,33 Lt (8 411 986,88 Eur) minėtose Excel rinkmenose užfiksuotų Bendrovės pardavimų suma (2006 m. 11-12 mėn. - 551 463,00 Lt (159 714,72 Eur), 2007 m. – 7 677 920,00 Lt (2 223 679,33 Eur), 2008 m. – 8 420 257,00 Lt (2 438 674,99 Eur), 2009 m. - 5 899 278,88 Lt (1 708 549,26 Eur), 2010 m. - 6 495 989,45 Lt (1 881 368,58 Eur)), kurią, remiantis Z. S. parodymais, sudaro visų UAB “E.“ pardavimų (apskaitytų ir neapskaitytų) apyvarta (1 priedas).

Tyrimui nebuvo pateiktos rinkmenos, kuriose būtų užfiksuota UAB „E.“ 2011 - 2012 m. „dviguba buhalterija“.

Dėl 2006 (11-12 mėn.) - 2010 m. nuslėptų pajamų. Kadangi „dviguboje buhalterijoje“ buvo fiksuojamos visos Bendrovės gautos pajamos, t. y., tos, kurios buvo apskaitytos ir deklaruotos bei tos, kurių Bendrovė neapskaitė ir nedeklaravo, tyrimo metu apskaičiuojamos nuslėptos UAB „E.“ pajamos. Skaičiuojant nuslėptas pajamas (su PVM) 2006 m. (11-12 mėn.) – 2010 m., iš visų „dviguboje buhalterijoje“ užregistruotų pajamų, gautų už gėlių pardavimą, atimamos atitinkamais laikotarpiais PVM deklaracijose FR0600 (toliau gali būti - FR0600) deklaruotos PVM apmokestinamosios pajamos ir nuo jų apskaičiuotas ir deklaruotas pardavimo PVM bei atimamos FR0600 deklaruotos pardavimo pajamos, kurios yra ne PVM objektas: eksportuotos prekės, parduotos ES šalių PVM mokėtojoms ir pan.

Bendrovė

Apskaičiuojant nuslėpto PVM sumą 2006 – 2010 metais (2011 - 2012 m. nuslėpti mokesčiai, kaip ir minėta anksčiau, neskaičiuojami), taikoma formulė: visa nuslėptų pardavimo pajamų suma dauginama iš atitinkamais metais taikomo PVM tarifo (PVM tarifai aprašyti ankstesnėje (duomenys neskelbtini)) ir gauta suma dalinama iš 100+PVM tarifo (pvz., 2006 m. PVM apskaičiavimas: 525 102 Lt (3 lentelės 6 stulpelis)*18 (2006 m. taikomas standartinis PVM tarifas); gauta 9 451 836 Lt dalijama iš 118 (100+18 (2006 m. taikomas PVM tarifas)); gauname 80 100 Lt nuslėpto PVM sumą. „Dvigubos buhalterijos“ rinkmenose nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. buvo fiksuojamos ne tik gautos pajamos ir klientų įsiskolinimai, bet ir patirtos išlaidos: „transportas“, „pavedimai“, „nuoma“, „bankas“, „vairai“, „T.“, „A.“ ir t.t. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais principais, „dviguboje buhalterijoje“ užregistruotos išlaidos nevertinamos kaip sąnaudos, kadangi tik iš dalies galima jas identifikuoti bei nustatyti, kurio laikotarpio sąnaudoms jos priskirtinos. Tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, kokia „dviguboje buhalterijoje“ užfiksuotų išlaidų dalis yra užregistruota Bendrovės oficialioje buhalterinėje apskaitoje bei deklaruota Pelno mokesčio deklaracijose. Todėl, norint nustatyti Bendrovės nuslėptoms pajamoms tenkančias sąnaudas, atliekamas apskaičiavimas antkainio metodu – nuslėptoms pajamoms priskirtinos tokio paties dydžio sąnaudos, kaip ir oficialioms pajamoms. Šiose sąnaudose atsispindės ir neapskaitytų gėlių įsigijimo, atvežimo bei kitos išlaidos. Tyrimo metu apskaičiuoti UAB „E.“ 2006 - 2012 m. taikyti prekių pardavimo antkainiai (antkainių apskaičiavimas 3 priede). Pagal mažiausią, 2011 m. taikytą 13,75 proc. antkainį, apskaičiuojama 2007, 2008, 2009 ir 2010 m. nuslėptiems pardavimams tenkanti sąnaudų dalis, t. y. savikaina be PVM (6 lentelė, 3 stulpelis) = (100 * nuslėptos pajamos be PVM) / 113,75 (100 proc. + 13,75 proc. antkainis). Nuo papildomai apskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų taikant Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus tarifus apskaičiuojamas nuslėptas pelno mokestis. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, „Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita“. Tyrimo metu, apskaičiuojant pelno mokestį už 2007, 2008 ir 2010 m., taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas, už 2010 m. – 20 proc. pelno mokesčio tarifas.

Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, „apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai“. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“ bei 17 straipsnio 1 dalyje, kad „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti <...>“. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, „iš pajamų atskaitomi Mokesčių administravimo įstatymo nustatyti mokesčiai ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais arba Vyriausybės nutaR.ais nustatytos rinkliavos bei privalomosios įmokos, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita“. Remiantis šia dalimi, iš pajamų yra atskaitomi 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau - Mokesčių administravimo įstatymas) 13 straipsnyje nustatyti mokesčiai. Atsižvelgiant į tyrimo metu UAB „E.“ papildomai apskaičiuotą neapskaitytų pajamų sumą, Bendrovei už 2007 - 2010 m. papildomai apskaičiuojama 2 417 748 Lt (700 228,22 Eur) nuslėpto pelno suma (6 lentelės 5 stulpelis). Atsižvelgiant į Bendrovės 2007 ir 2010 m. deklaruotus nuostolius, apskaičiuojama 2 273 188 Lt (658 360,46 Eur) (6 lentelės 7 stulpelis) papildomo apmokestinamojo pelno suma. Taip pat, atsakant į užduotyje specialistui nurodytus klausimus, nurodyta: 1. Ar UAB “E.“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo tvarkoma laikantis LR nustatytų galiojančių norminių aktų reikalavimų? Jei ne, tai kada ir kokie norminiai aktai buvo pažeisti? Kas atsakingas už nustatytus pažeidimus?

Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė už 2012 m. nesudarė ir VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų tvarkytojui nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų ir tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 1 dalį bei pažeidė 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 58 straipsnio 3 dalį. Pagal Finansinės atskaitomybės įstatymo 27 str. „už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „E.” buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ne visas gautas pajamas, pildė ne visus reikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus ir jų registrus, todėl pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 4 straipsnį „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1. tinkama, objektyvi ir palyginama; 2. pateikiama laiku; 3. išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;

- 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;

- 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;

- 14 straipsnio 1 dalį „<...> Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka“;

- 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo.“

Pagal Finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnį, už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku atsako įmonės vadovas, o Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas ar apskaitos paslaugas teikianti įmonė.

Tiriamuoju laikotarpiu Bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2007 m. vasario 28 d. iki 2007 m. birželio 11 d. tvarkė UAB „W.“, nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2008 m. balandžio 21 d. – J. R., nuo 2008 m. balandžio 21 d. – Ž. V..

2. Ar dėl nustatytų pažeidimų 2006 m. lapkričio 15 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „E.“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą? Tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ne visos UAB „E.“ gautos pajamos buvo apskaitytos buhalterinės apskaitos registruose – buhalterinėje apskaitoje apskaitomos ne faktiškai gautos pajamos, o žymiai mažesnės sumos, todėl Bendrovė pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 3 dalį.

Taip pat Bendrovė pažeidė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnį, nes nuslėpdama dalį pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo PVM, o pateiktose PVM deklaracijose deklaravo ir į biudžetą sumokėjo mažesnes PVM sumas nei privalėjo; 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnį, 50 straipsnio 6 dalį, nes nuslėpė dalį gautų pajamų, kurių nedeklaravo pateiktose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose bei teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo ir nesumokėjo pelno mokesčio; 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnio nuostatas, nes VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų tvarkytojui nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2012 metus; 2005 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, kadangi nuslėpdama dalį pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo laikinojo socialinio mokesčio už 2007 metus. Dėl minėtų teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „E.“ vykdytos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už visus tiriamojo laikotarpio mokestinius metus (2006-2012 m.).

3. Ar UAB „E.“ įrašė teisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir SoDra ataskaitas ir deklaracijas už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.? Tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „E.“ buhalterinėje apskaitoje apskaitomi ženkliai mažesni gėlių įsigijimai iš Nyderlandų Karalystės įmonių ir, tuo pačiu, apskaitomos ne faktiškai gautos pardavimo pajamos, o ženkliai mažesnės sumos. Bendrovė per 2006 m. lapkričio 15 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpį nuslėpė ne mažiau kaip 24 117 508 Lt, t.y. 6 984 913,11 Eur pajamų su PVM (3 lentelės 6 stulpelis) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose (FR0600) už tiriamąjį laikotarpį nurodė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie Bendrovės pardavimus, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 3 840 741 Lt, t. y. 1 112 355,48 Eur (3 lentelės 7 stulpelis) pardavimo PVM (2006 m. (11-12 mėn.) – 80 100 Lt (23 198,56 Eur), 2007 m. – 1 025 136 Lt (296 899,91 Eur), 2008 m. - 1 051 146 Lt (304 432,92 Eur), 2009 m. - 792 567 Lt (229 543,27 Eur), 2010 m. - 891 792 Lt (258 280,82 Eur)), tuo pažeisdama PVM įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnį. Tyrimo metu neskaičiuojamas 2011-2012 m. nuslėptas PVM mokestis, nes nėra galimybės nustatyti, ar iš Nyderlandų Karalystės įsigytos neapskaitytos gėlės buvo įvežtos ir parduotos Lietuvoje bei kuriai daliai neapskaitytų pajamų taikyti standartinį PVM tarifą, o kuriai – 0 proc. PVM tarifą.

Tyrimo metu nustatyta, kad B. V. mokesčių inspekcijai pateiktose 2007- 2010 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie gautas pajamas. Bendrovė Metinėse pelno mokesčio deklaracijose turėjo deklaruoti 19 769 057 Lt, t.y. 5 725 514,65 Eur (6 lentelės 2 stulpelis) didesnes pelno mokesčiu apmokestinamąsias pajamas: 2007 m. didesnes 5 695 203 Lt (1 649 444,80 Eur), 2008 m. – 5 839 700 Lt (1 691 294,02 Eur), 2009 m. – 3 987 526 Lt (1 154 867,35 Eur), 2010 m. – 4 246 628 Lt (1 229 908,48 Eur). Nuo nuslėptų apmokestinamųjų pajamų Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu turėjo papildomai deklaruoti ir sumokėti 365 079 Lt, t.y. 105 734,19 Eur (6 lentelės 9 stulpelis) pelno mokesčio: 2007 m. – 101 132 Lt (29 289,85 Eur), 2008 m. - 110 097 Lt (31 886,30 Eur), 2009 m. - 96 402 Lt (27 919,95 Eur), 2010 m. - 57 448 Lt (16 638,09 Eur).

Tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, kiek tiksliai Bendrovė 2011 - 2012 m. neapskaitė pajamų bei nėra galimybės apskaičiuoti nuslėpto PVM ir pelno mokesčių. Bendrovė, įrašydama į pateiktas Metines pelno mokesčio deklaracijas neteisingus duomenis, pažeidė 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, 50 straipsnio 6 dalį. Bendrovė pažeidė 2005 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, kadangi nepateikė Metinės socialinio mokesčio deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini) nedeklaravo ir nesumokėjo 20 226 Lt, t. y. 5 857,85 Eur socialinio mokesčio už 2007 m. Įvertinus tyrimo metu nustatytų faktų visumą daroma išvada, kad Bendrovė nuslėpė dalį gautų pajamų, jų neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose bei įrašė neteisingus duomenis į pateiktas deklaracijas: Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600), Metines pelno mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) Metines laikinojo socialinio mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) Tyrimo metu nebuvo nustatyta neapskaityto darbo užmokesčio, todėl nevertinamas SoDrai pateiktų ataskaitų teisingumas.

4. Kiek pajamų UAB „E.“ buvo nuslėpta pagal ikiteisminio tyrimo metu išimtus dokumentus ir kitą ikiteisminio tyrimo medžiagą? Kiek ir kokių mokesčių, įmokų papildomai privalėjo apskaičiuoti ir sumokėti valstybei UAB „E.“ už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.? Remiantis tyrimui pateiktais dokumentais, apklausos protokolais, kratų metu iš Bendrovės paimtose kompiuterinėse rinkmenose esančia „dviguba buhalterija“ bei kita informacija, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ne visos UAB „E.“ gautos pajamos buvo apskaitytos buhalterinės apskaitos registruose – buhalterinėje apskaitoje apskaitomos ne faktiškai gautos pajamos už parduotas gėles, o žymiai mažesnės sumos.

Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. neapskaitė ir nuslėpė ne mažiau kaip 24 117 508 Lt, t.y. 6 984 913,11 Eur pajamų su PVM.

Nuo tyrimo metu apskaičiuotų nuslėptų pajamų (2006 – 2010 m.) Bendrovė neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 3 840 741 Lt, t.y. 1 112 355,48 Eur pardavimo PVM: 2006 m. (11-12 mėn.) – 80 100 Lt (23 198,56 Eur), 2007 m. – 1 025 136 Lt (296 899,91 Eur), 2008 m. - 1 051 146 Lt (304 432,92 Eur), 2009 m. - 792 567 Lt (229 543,27 Eur), 2010 m. – 891 792 Lt (258 280,82 Eur). Tyrimo metu neskaičiuojamas 2011-2012 m. nuslėptas PVM mokestis, nes nėra galimybės nustatyti, ar iš Nyderlandų Karalystės įsigytos neapskaitytos gėlės buvo įvežtos ir parduotos Lietuvoje, kuriai daliai neapskaitytų pajamų taikyti standartinį PVM tarifą, o kuriai – 0 proc. PVM tarifą.

Tyrimo metu, įvertinus nustatytas visas Bendrovės pajamas ir sąnaudas, papildomai apskaičiuotus mokesčius (PVM) bei atsižvelgiant į Metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaruotą informaciją, nustatyta, kad 2007-2012 m. (2006, 2011 ir 2012 m. nevertinami) nuslėptos ir nedeklaruotos pelno mokesčiu apmokestinamosios pajamos yra 19 769 057 Lt, t.y. 5 725 514,65 Eur (6 lentelės 2 stulpelis): 2007 m. - 5 695 203 Lt (1 649 444,80 Eur), 2008 m. - 5 839 700 Lt (1 691 294,02 Eur), 2009 m. – 3 987 526 Lt (1 154 867,35 Eur), 2010 m. – 4 246 628 Lt (1 229 908,48 Eur). 2011-2012 m. nuslėptos pajamos ir mokesčiai neskaičiuojami. Nuo papildomai apskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų, taikant 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 str. 1 d. 1 p. nustatytus tarifus, apskaičiuojamas nuslėptas pelno mokestis. Bendrovė 2007-2010 metais papildomai privalėjo deklaruoti ir sumokėti 365 079 Lt, t. y. 105 734,19 Eur (6 lentelės 9 stulpelis) pelno mokesčio: 2007 m. – 101 132 Lt (29 289,85 Eur), 2008 m. - 110 097 Lt (31 886,30 Eur), 2009 m. - 96 402 Lt (27 919,95 Eur), 2010 m. - 57 448 Lt (16 638,09 Eur). Vadovaujantis 2005-06-07 Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 nuostatomis, Bendrovė nuo tyrimo metu apskaičiuoto apmokestinamojo pelno privalėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 20 226 Lt, t.y. 5 5857,85 Eur laikinojo socialinio mokesčio už 2007 metus. Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė per tiriamąjį laikotarpį nuslėpė ne mažiau kaip 24 117 508 Lt, t.y. 6 984 913,11 Eur pajamų ir į biudžetą nesumokėjo 4 226 046 Lt, t. y. 1 223 947,52 Eur mokesčių: 3 840 741 Lt, t.y. 1 112 355,48 Eur PVM, 365 079 Lt, t. y. 105 734,19 Eur pelno mokesčio ir 20 226 Lt, t.y. 5 857,85 Eur laikinojo socialinio mokesčio. Suvestiniai apskaičiuotų nesumokėtų mokesčių duomenys pagal metus yra pateikti specialisto išvados 9 lentelėje (117 t., 5 – 14 b. l.; priedai – 117 t., 15 – 52 b. l.).

2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. (21.73-32) 363-11 dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nurodyta, kad Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta: 1. 2016 m. kovo 14 d. specialisto išvada Nr. (4.65)-86-8 UAB,,E.“ tyrimo metu įvertintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atliktas UAB,,E.“ ūkinės finansinės veiklos tyR. (2016 m. kovo 14 d. specialisto išvada Nr. (4.65)-86-8). Minėto ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė vykdė apgaulingą buhalterinę apskaitą, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė visų iš prekybos gėlėmis gautų piniginių lėšų, apgaule, nepagrįstai sumažino UAB „E.“ pajamas, į apskaitos registrus apgaule įrašė neteisingus duomenis apie Bendrovės ūkines finansines operacijas.

Tyrimo metu per laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 18 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota bendra (apskaitytų ir neapskaitytų) 29 044 908,33 Lt (8 411 986,88 Eur) Bendrovės pardavimų suma (su PVM): 2006 m. 11-12 mėn. - 551 463,00 Lt (159 714,72 Eur), 2007 m. – 7 677 920,00 Lt (2 223 679,33 Eur), 2008 m. – 8 420 257,00 Lt (2 438 674,99 Eur), 2009 m. - 5 899 278,88 Lt (1 708 549,26 Eur), 2010 m. - 6 495 989,45 Lt (1 881 368,58 Eur). Įvertinus iš „dvigubos buhalterijos“ apskaičiuotą Bendrovės pajamų sumą, Bendrovės PVM deklaracijose deklaruotus pardavimus bei ilgalaikio turto perleidimo pajamas, per laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 18 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota bendra 24 117 508 Lt (6 984 913,11 Eur) nuslėptų pajamų suma, įskaitant PVM: 2006 m. 11-12 mėn. – 525 102 Lt (152 080,05 Eur), 2007 m. - 6 720 339 Lt (1 946 344,71 Eur), 2008 m. – 6 890 846 Lt (1 995 726,95 Eur), 2009 m. - 4 842 801 Lt (1 402 572,12 Eur), 2010 m. – 5 138 420 Lt (1 488 189,30 Eur). Įvertinus nuslėptų pajamų sumą, tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė per laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 18 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. nuslėpė, neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 3 840 741 Lt (1 112 355,48 Eur) PVM: 2006 m. – 80 100 Lt (23 198,56 Eur), 2007 m. – 1 025 136 Lt (296 899,91 Eur), 2008 m. – 1 051 146 Lt (304 432,92 Eur), 2009 m. – 792 567 Lt (229 543,27 Eur), 2010 m. – 891 792 Lt (258 280,82 Eur). Bendrovės nuslėptos pajamos (be PVM) sudaro 20 276 767 Lt (5 872 557,63 Eur): 2006 m. – 445 002 Lt (128 881,40 Eur), 2007 m. – 5 695 203 Lt (1 649 444,67 Eur), 2008 m. - 5 839 700 Lt (1 691 294,02 Eur), 2009 m. – 4 050 234 Lt (1 173 028,74 Eur), 2010 m. - 4 246 628 Lt (1 229 908,62 Eur).

2. UAB „E.“ PVM deklaracijų (FR0600) duomenys. Bendrovė PVM mokėtojų registre įregistruota 2004 m. rugpjūčio 16 d.. Pateiktose PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovė deklaravo 3 953 487 Lt PVM apmokestinamų sandorių ir nuo jų apskaičiuotą 759 700 Lt standartinio tarifo pardavimo PVM, 276 272 Lt ES PVM mokėtojams patiektų prekių, 8 287 Lt kitų PVM apmokestinamų sandorių, 14 354 Lt už Lietuvos ribų patiektų prekių ir paslaugų, 1 866 754 Lt iš ES įsigytų prekių, 358 959 Lt iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM, 694 134 Lt atskaitomo pirkimo PVM bei 424 525 Lt mokėtiną į biudžetą PVM. Detalizuoti PVM deklaracijų duomenys mėnesiais pateikti 1 priede. Bendrovė deklaracijas VMI teikė daugiausiai elektroniniu būdu, naudojantis VMI Elektroninio deklaravimo sistema (EDS). Elektroniniu būdu deklaracijas teikė Bendrovės buhalterės: nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. birželio 8 d. teikė K. L. A., nuo 2007 m. rugpjūčio 3 d. iki 2008 m. vasario 12 d. teikė J. R., nuo 2008 m. balandžio 24 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. teikė Ž. V.. Per tiriamąjį laikotarpį VMI pateiktose popierinėse deklaracijose yra parašų žymos ties Bendrovės vadovo A. S. bei atitinkamais laikotarpiais dirbusių buhalterių vardais ir pavardėmis.

3. UAB „E.“ PVM deklaracijose (FR0600) turėjo deklaruoti UAB,,E.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (2016 m. kovo 14 d. specialisto išvada Nr. (4.65)-86-8) metu nustatyta, kad ne visos Bendrovės gautos pajamos buvo apskaitomos buhalterinės apskaitos registruose bei deklaruojamos teikiamose deklaracijose. Remiantis minėtam tyrimui pateiktais dokumentais ir informacija, nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 18 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nuslėpė 20 276 767 Lt pardavimų pajamų (be PVM) ir 3 840 741 Lt pardavimo PVM. Nuslėptų pardavimo pajamų ir nuslėpto PVM detalizacija pagal mėnesius pateikta 2 priedo lentelės 10 ir 11 stulpeliuose.

Vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – PVM įstatymas) 3 str. 1 d. nuostatomis, Bendrovės pardavimai yra PVM objektas („PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.“). PVM įstatymo 15 str. 1 d. nurodyta, kad „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas <...>“. Minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Prekių tiekimo bei įsigijimo iš kitos valstybės narės ir paslaugų teikimo atvejais, nenurodytais šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse bei šio Įstatymo IV ir V skyriuose, taikomas standartinis PVM tarifas“ (iki 2008 m. gruodžio 31 d. standartinis PVM tarifas – 18 %, nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 31 d. – 19 %, nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. – 21 %). PVM deklaracijos (FR0600) užpildymą ir pateikimą VMI reglamentuoja „Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos FR0600 formos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklės”, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29. Atsižvelgiant į nustatytas Bendrovės nuslėptas pardavimų pajamas (be PVM) ir nuslėptą pardavimų PVM, daroma išvada, kad Bendrovė 2016 m. 11 mėn. - 2010 m. 12 mėn. PVM deklaracijose turėjo deklaruoti 24 230 253 Lt / 7 017 566,61 Eur standartiniu PVM tarifu apmokestinamų pajamų (t.y. 20 276 767 Lt / 5 872 557,63 Eur daugiau, negu deklaravo), nuo jų apskaičiuotą 4 600 441 Lt / 1 332 379,81 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM (t.y. 3 840 741 Lt / 1 112 355,48 Eur daugiau, negu deklaravo) ir 4 265 266 Lt / 1 235 306,42 Eur mokėtiną į biudžetą PVM (t.y. 3 840 741 Lt / 1 112 355,48 Eur daugiau, negu deklaravo). Bendrovės 2006 m. 11 mėn. - 2010 m. 12 mėn. PVM deklaracijose deklaruotų ir tyrimo metu nustatytų deklaruotinų sumų sulyginimas pagal mėnesius pateiktas 3 priede.

Išvados: Kokius duomenis UAB „E.“ nurodė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) bei pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., nurodant datas, apie įmonės gaunamas pajamas bei mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį bei kokius duomenis apie gaunamas pajamas bei mokėtiną pridėtinės vertės mokestį privalėjo nurodyti UAB „E.“ pateiktose deklaracijose (forma FR0600), remiantis gauta specialisto išvada? UAB „E.“ VMI pateiktose PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. deklaravo 3 953 487 Lt PVM apmokestinamų sandorių ir nuo jų apskaičiuotą 759 700 Lt standartinio tarifo pardavimo PVM, 276 272 Lt ES PVM mokėtojams patiektų prekių, 8 287 Lt kitų PVM apmokestinamų sandorių, 14 354 Lt už Lietuvos ribų patiektų prekių ir paslaugų, 1 866 754 Lt iš ES įsigytų prekių, 358 959 Lt iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM, 694 134 Lt atskaitomo pirkimo PVM bei 424 525 Lt mokėtiną į biudžetą PVM. Detalizuoti PVM deklaracijų duomenys mėnesiais pateikti 1 priede. Remiantis 2016 m. kovo 14 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-8 dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos apskaičiuotomis Bendrovės nuslėptomis pardavimų pajamų (be PVM) ir nuslėpto pardavimų PVM sumomis, daroma išvada, kad Bendrovė 2016 m. 11 mėn. - 2010 m. 12 mėn. PVM deklaracijose turėjo deklaruoti 24 230 253 Lt / 7 017 566,61 Eur standartiniu PVM tarifu apmokestinamų pajamų (t.y. 20 276 767 Lt / 5 872 557,63 Eur daugiau, negu deklaravo), nuo jų apskaičiuotą 4 600 441 Lt / 1 332 379,81 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM (t. y., 3 840 741 Lt / 1 112 355,48 Eur daugiau, negu deklaravo) ir 4 265 266 Lt / 1 235 306,42 Eur mokėtiną į biudžetą PVM (t. y., 3 840 741 Lt / 1 112 355,48 Eur daugiau, negu deklaravo). Bendrovės 2006 m. 11 mėn. - 2010 m. 12 mėn. PVM deklaracijose deklaruotų ir tyrimo metu nustatytų deklaruotinų sumų sulyginimas pagal mėnesius pateiktas 3 priede (117 t., 65 – 70 b. l.).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazės gautų pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio deklaracijų duomenis (113 – 116 t.) sugretinus su 2016 m. kovo 14 d. Vilniaus apskrities VMI specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-8 dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo bei 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus apskrities VMI specialisto išvadoje Nr. (21.73-32) 363-11 dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo bei šių išvadų prieduose pateiktais duomenimis, nustatyta, kad UAB „E.“ apskaitą tvarkančios darbuotojos, jų darbo įmonėje laikotarpiu įvykdžiusios jo – A. S. bei Z. S. nurodymą, t.y. parengę minėtas finansinės veiklos deklaracijas pagal jo – A. S. bei Z. S. pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „E.“ pajamas, pelną turtą, šias deklaracijas, naudojantis elektronine deklaravimo sistema, pateikė Valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui.

2016 m. liepos 11 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-35 dėl O. S. personalinės įmonės ūkinės finansinės veiklos, nurodyta, kad mokesčių mokėtojų registro duomenimis, O. S. personalinės įmonės vadovas ir apskaitą tvarkantis asmuo (lentelė Nr. 1): nuo (duomenys neskelbtini) m. birželio 8 d. iki 2014 m. kovo 25 d. individualios įmonės savininke buvo O. S., nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2007 m. rugsėjo 24 d. apskaitą tvarkė G. U., nuo 2007 m. rugsėjo 24 d. iki 2008 m. vasario 25 d. apskaitą tvarkė UAB „M.“, nuo 2008 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. sausio 27 d. apskaitą tvarkė Ž. V.. Nustatyta, kad O. S. personalinė įmonė buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė iš UAB „E.“ įsigytų 797 209,41 Lt (230 887,80 Eur) vertės prekių bei 151 857,07 Lt (43 980,85 Eur) pirkimo PVM. Detali informacija apie buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotus įsigijimus atskirais mokestiniais laikotarpiais (metais ir mėnesiais) pateikta lentelėje (specialisto išvadoje – 9 lentelė. Informacija apie O. S. personalinėje įmonėje neapskaitytų iš UAB „E.“ įsigytų prekių vertę bei PVM sumą). Lentelėje pamėnesiui nurodyti UAB „E.“ dviguboje buhalterijoje įregistruoti pardavimai O. S. įmonei, nurodant ir išskaičiuotiną PVM bei vertę be PVM. Taip nurodyta, kad - 2006 m. lapkričio-gruodžio mėn. UAB „E.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 9398 Lt, PVM – 1433,58 Lt, vertė be PVM – 7964,42 Lt; - 2007 m. UAB „E.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 208893 Lt, PVM – 31865,03 Lt, vertė be PVM – 177027,97 Lt; - 2008 m. UAB „E.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 285156 Lt, PVM – 43498,37 Lt, vertė be PVM – 241657,63 Lt; - 2009 m. UAB „E.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 220170 Lt, PVM – 35932,54 Lt, vertė be PVM – 184237,46 Lt; - 2010 m. UAB „E.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 212011,91 Lt, PVM – 36795,46 Lt, vertė be PVM – 175216,45 Lt; - 2011 m. sausio mėn. UAB „E.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 13438 Lt, PVM – 2332,09 Lt, vertė be PVM – 11105,48 Lt. Iš viso (skaičiuojant ir 2011 m. sausio mėn.) UAB „E.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 949066,48 Lt (274868,65 Eur), PVM – 151857,07 Lt (43980,85 Eur), vertė be PVM – 797209,41 Lt (230887,80 Eur); Pastaba: kadangi specialisto išvadoje dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos nebuvo vertinami 2011 m. neapskaityti pardavimui, 2011 m. nustatyta be apskaitos dokumentų iš UAB „E.“ O. S. PI parduotos produkcijos suma (13438 Lt), nebuvo O. S.

Atsakant į užduotyje specialistui nurodytus klausimus, nurodyta: 1. Ar O. S. PĮ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos nustatytų galiojančių norminių aktų reikalavimų? Jei ne, tai kada ir kokie norminiai aktai buvo pažeisti? Kas atsakingas už nustatytus pažeidimus? Tyrimo metu nustatyta, kad O. S. PĮ 2006 m. lapkričio mėn. – 2011 m. sausio mėn. laikotarpiu buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ne visas gautas pajamas, pildė ne visus reikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, todėl pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatas:

- 4 straipsnį „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;

- 12 straipsnio 1 dalį – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ ir 4 d. „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“. Įmonė nepateikė apskaitos dokumentų, kuriuose būtų užfiksuotos iš susijusios įmonės UAB „E.“ gautų prekių įsigijimo ir jų pardavimo operacijos;

- 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“. Įmonė apskaitos registruose neregistravo dalies prekių įsigijimo ir pardavimo operacijų.

Įmonė nevykdė savo pareigų, nustatytų 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostatų „Mokesčių mokėtojas privalo: 1. laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; <...> 4. teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais; <...> 6. teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus <...>“.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) <...>“ bei šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Mokesčių inspekcijos informacinių bazių duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu Įmonei vadovavo individualios įmonės savininkė O. S. (nuo (duomenys neskelbtini) m. birželio 18 d. iki 2014 m. kovo 25 d.).

2. Ar dėl nustatytų pažeidimų 2006 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpyje galima visiškai ar iš dalies nustatyti O. S. personalinės įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą? Tyrimo metu nustatyta, kad O. S. personalinė įmonė laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. sausio 31 d. buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė dalies iš UAB „E.“ įsigytų prekių, jų įsigijimo išlaidų bei jų pardavimo pajamų. T. B. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatas; 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio nuostatas, nes nuslėpdama dalį pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo PVM, o pateiktose PVM deklaracijose deklaravo ir į biudžetą sumokėjo mažesnes PVM sumas nei privalėjo; - 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio, 50 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes nuslėpė dalį gautų pajamų, kurių nedeklaravo pateiktose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose bei teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo ir nesumokėjo pelno mokesčio; - 2005 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, kadangi nuslėpdama dalį pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo laikinojo socialinio mokesčio už 2007 metus. Dėl minėtų teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti O. S. personalinės įmonės vykdytos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006 - 2011 metus.

3. Ar O. S. PĮ įrašė teisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodra ataskaitas ir deklaracijas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.? Tyrimo metu nustatyta, kad O. S. personalinė įmonė nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2011 m. sausio 18 d. buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė iš UAB „E.“ įsigytų 797 209,41 Lt

vertės prekių bei 151 857,07 Lt pirkimo PVM, viso už 949 066,48 Lt (274 868,65 Eur). Per laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2011 m. sausio 18 d. O. S. personalinė įmonė nuslėpė ne mažiau kaip 1 370 828 Lt (397 019,25 Eur) pardavimo pajamų (su PVM), iš jų: (2006 m. (11-12 mėn.) – 11 708 Lt (3 390,88 Eur), 2007 m. – 339 180 Lt (98 233,19 Eur), 2008 m. – 356 103 Lt (103 134,50 Eur), 2009 m. – 320 898 Lt (92 938,46 Eur), 2010 m. – 325 799 Lt (94 357,83 Eur), 2011 m. (01 mėn.) – 17 141 Lt (4 964,39 Eur), (žiūr. 11 lentelės 10 stulpelį). Įmonė, nuslėpusi ne mažiau kaip 1 370 828 Lt (397 019,25 Eur) pajamų (su PVM), Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose (FR0600) už tiriamąjį laikotarpį nurodė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie Įmonės pardavimus, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 67 881 Lt (19 659,70 Eur) (11 lentelės 11 stulpelis) PVM, iš jų: (2006 m. (11-12 mėn.) – 352 Lt (101,95 Eur), 2007 m. – 19 874 Lt (5 755,91 Eur), 2008 m. – 10 824 Lt (3 134,85 Eur), 2009 m. – 16 440 Lt (4 761,35 Eur), 2010 m. – 19 748 Lt (5 719,42 Eur), 2011 m. (01 mėn.) – 643 Lt (186,22 Eur), tuo pažeisdama PVM įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio nuostatas.

Tyrimo metu nustatyta, kad Įmonė Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2006 - 2011 m. Pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini)) įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie gautas pajamas. Įmonė Metinėse pelno mokesčio deklaracijose turėjo deklaruoti 1 151 092 Lt, (333 379,29 Eur) didesnes pelno mokesčiu apmokestinamąsias pajamas: iš jų: 2006 m. didesnes 9 922 Lt (2 873,63 Eur), 2007 m. didesnes 287 440 Lt (83 248,47 Eur), 2008 m. – 301 782 Lt (87 402,12 Eur), 2009 m. – 268 526 Lt (77 770,60 Eur), 2010 m. – 269 256 Lt (77 981,67 Eur), 2011 m. – 14 166 Lt (4 102,80 Eur), (žiūr. 14 lentelės 2 stulpelis, 11 lentelės 7 stulpelį). Nuo nuslėptų apmokestinamųjų pajamų Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu turėjo papildomai deklaruoti ir sumokėti 22 167 Lt (6 420,01 Eur) (14 lentelės 11 stulpelis) pelno mokesčio, iš jo: 2010 m. – 13 264 Lt (3 841,52 Eur), 2011 m. – 8 903 Lt (2 578,49 Eur). Bendrovė, įrašydama į pateiktas Metines pelno mokesčio deklaracijas neteisingus duomenis, pažeidė 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies, 50 straipsnio 6 dalies nuostatas.

4. Kiek pajamų O. S. personalinėje įmonėje buvo nuslėpta pagal ikiteisminio tyrimo metu išimtus dokumentus ir kitą ikiteisminę medžiagą? Kiek ir kokių mokesčių, įmokų papildomai privalėjo apskaičiuoti ir sumokėti valstybei O. S. PĮ už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.? Remiantis LKPB pateiktais O. S. personalinės įmonės dokumentais bei Įmonės buhalterinės naudotos buhalterinės apskaitos programos „R. G.“ duomenimis, KD I JAPS pateikta informacija „Dėl O. S. personalinės įmonės sandorių su UAB „E.“ bei mokesčių administratoriaus informacinėse duomenų bazėse tuR.us duomenis apie O. S. personalinę įmonę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2011 m. sausio 18 d. O. S. personalinės įmonės buhalterinės apskaitos registruose apskaitytos ne visos gautos pajamos. Tyrimo metu nustatyta, kad O. S. personalinė įmonė nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2011 m sausio 18 d. buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė iš UAB „E.“ įsigytų 797 209,41 Lt vertės prekių bei 151 857,07 Lt pirkimo PVM, viso už 949 066,48 Lt (274 868,65 Eur). Per laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. sausio mėn. O. S. personalinė įmonė nuslėpė ne mažiau kaip 1 370 828 Lt (397 019,25 Eur) pardavimo pajamų (su PVM), iš jų: (2006 m. (11-12 mėn.) – 11 708 Lt (3 390,88 Eur), 2007 m. – 339 180 Lt (98 233,19 Eur), 2008 m. – 356 103 Lt (103 134,50 Eur), 2009 m. – 320 898 Lt (92 938,46 Eur), 2010 m. – 325 799 Lt (94 357,83 Eur), 2011 m. (01 mėn.) – 17 141 Lt (4 964,39 Eur), (žiūr. 11 lentelės 10 stulpelį). Įvertinus Įmonės nuslėptas pardavimo pajamas ir nuo jų apskaičiuotą pardavimo PVM bei nuo neapskaitytų įsigijimų atskaitytiną pirkimo PVM, nustatyta, kad Įmonė per 2006 m. sausio 1 d. –2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose (FR0600) nurodė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 67 881 Lt (19 659,70 Eur) (11 lentelės 11 stulpelis) PVM, iš jų: (2006 m. (11-12 mėn.) – 352 Lt (101,95 Eur), 2007 m. – 19 874 Lt (5 755,91 Eur), 2008 m. – 10 824 Lt (3 134,85 Eur), 2009 m. – 16 440 Lt (4 761,35 Eur), 2010 m. – 19 748 Lt (5 719,42 Eur), 2011 m. (sausio mėn.) – 643 Lt (186,22 Eur). Nuo papildomai apskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų, taikant 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 nuostatas dėl praėjusių mokestinių laikotarpių mokestinių nuotolių perkėlimo, pagal 5 straipsnio 2 dalies nustatytus tarifus Įmonei apskaičiuojamas nuslėptas pelno mokestis. Nustatyta, kad nuo nuslėptų apmokestinamųjų pajamų Įmonė tiriamuoju laikotarpiu turėjo papildomai deklaruoti ir sumokėti 22 167 Lt (6 420,01 Eur) (14 lentelės 11 stulpelis) pelno mokesčio, iš jo: 2010 m. – 13 264 Lt (3 841,52 Eur), 2011 m. – 8 903 Lt (2 578,49 Eur). Tyrimo metu, įvertinus nustatytas visas Bendrovės pajamas ir sąnaudas, papildomai apskaičiuotus mokesčius (PVM) bei atsižvelgiant į Metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaruotą informaciją, nustatyta, kad 2006 - 2011 metais Įmonė turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti 175 098 Lt (50 711,89 Eur) pelno mokesčiu apmokestinamojo pelno. Įmonė mokesčių inspekcijai pateiktose Metinėse pelno deklaracijose 2006 - 2011 metais buvo deklaravusi - 178 784 Lt (51 779,43 Eur) veiklos nuostolio. Įmonės pateiktoje 2012 metų Pelno mokesčio deklaracijoje deklaruoto 8 751 Lt nuotolio pagrįstumas nevertinamas.

Vadovaujantis 2005 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 nuostatomis, Įmonė nuo tyrimo metu apskaičiuoto apmokestinamojo pelno privalėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 702,72 Lt (203,52) laikinojo socialinio mokesčio už 2007 metus. Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė per tiriamąjį laikotarpį nuslėpė ne mažiau kaip 1 370 828 Lt, (397 019,25 Eur) pajamų su PVM ir į biudžetą nesumokėjo 90 750,72 Lt (26 283,23 Eur) mokesčių: 67 881 Lt (19 659,70Eur) PVM, 22 167 Lt (6 420,01 Eur) pelno mokesčio ir 702,72 Lt (203,52 Eur) laikinojo socialinio mokesčio (119 t., 78 – 90 b. l.).

2019 m. liepos 2 d. specialisto Č. M. išvadoje Nr. 19/07/02 nurodoma, kad pagal 2019 m. birželio 10 d. sutartį dėl specialisto išvados parengimo Nr. 19/06/10 tarp akcinės bendrovės „V. A.“ ir A. S., UAB „V. A.“ direktorius - auditorius Č. M. atliko tyrimą ir teikia išvadą tokiais pateiktais klausimais: 1. nustatyti, ar 2016 m. kovo 14 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-8 yra ekonomiškai pagrįsta tiriant bendrovės veiklą laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2010 m. ir 2. nustatyti, ar 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (21.73-32)-363-l 1 yra ekonomiškai pagrįsta tiriant veiklą laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2010 m.

2019 m. liepos 2 d. specialisto Č. M. išvados Nr. 19/07/02 aprašomojoje dalyje nurodyti tokie

A. S. pateikė šiuos dokumentus: 2016 m. kovo 14 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadą dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-8 (toliau tekste - 2016 m. VMI specialisto išvada), 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (21.73-32)-363-l 1 (toliau tekste – 2017 m. VMI specialisto išvada); 2017 m. spalio 20 d. UAB „H.“ ataskaitą apie faktinius pastebėjimus Nr. 17/10/20; 2017 m. spalio 31 d. A. S. prašymą dėl papildomų veiksmų ikiteisminiame Nr. 38-1-00053-12 atlikimo; Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos 2018 m. balandžio 5 d., 2018 m. balandžio 25 d., 2018 m. spalio 30 d., 2018 m. lapkričio 14 d., 2018 m. gruodžio 11 d., 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. kovo 19 d. ir 2019 m. gegužės 23 d. teismo posėdžių protokolus.

2019 m. liepos 2 d. specialisto Č. M. išvadoje Nr. 19/07/02 daroma pirmoji išvada, kad 2017 m. kovo 14 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada dėl UAB „E.”7 ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-8 nėra ekonomiškai pagrįsta, nes nėra patvirtinta objektyviais įrodymais ir pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, taipogi pateikta nesivadovaujant 2004 m. gegužės 24 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ ir 2003 m. lapkričio 11 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. V-295, kuriuo patvirtintos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto išvados (paaiškinimų) pateikimo taisyklės.

2019 m. liepos 2 d. specialisto Č. M. išvadoje Nr. 19/07/02 nurodoma, kad

Remiantis 2004 m. gegužės 24 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 6.2 ir 28 punktais, VMI specialistė atlikdama specialisto išvadą ir norėdama apskaičiuoti mokesčius privalo surinkti pakankamą kiekį informacijos ir duomenų, reikalingų skaičiavimams atlikti ir pagrįsti. Tačiau tiek 2016 m. VMI specialisčių išvada, tiek 2017 m. VMI specialistės išvada atlikta nesiremiant ir nepridedant pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų. Negana to, nebuvo pridėti (nors 2016 m. VMI specialisčių išvadoje minimi) Nyderlandų Karalystės įmonių R.‘s b. v. bei P. B. V., apmokėjimai. Be to, nebuvo pridėtos ir identifikuotos pagal apmokėjimus sąskaitos faktūros (angl. invoice), prekių gabenimo važtaraščiai ir kt. reikšmingi dokumentai.

Specialistui buvo pateikta ir 2017 m. spalio 20 d. UAB „H.“ ataskaita apie faktinius pastebėjimus Nr. 17/10/20, kurioje nurodyta, kad: „VMI specialisto išvada pateikta peržengiant specialisčių kompetencijos ribas, kadangi specialisto išvadoje buvo vertinamas apklausos protokolų, kurie negali būti laikomi pirminiais bei objektyviais finansinės informacijos šaltiniais, turinys“. Tokiu atveju, nesant objektyvaus ir patikimo pagrindo, tyrimui pateiktų Excel formato rinkmenų „Sandėlis“ turinys ir jose padaryti įrašai gali būti traktuojami skirtingai, atitinkamai, nuo skirtingo Excel formato rinkmenų iššifravimo priklauso ir galimi skaičiavimai“. Sutiktina su Ataskaitoje konstatuotais faktais, nes pati VMI specialistė abejojo minėtų rinkmenų „Sandėlis“ informacija, nustatant patirtas UAB „E.“ sąnaudas ir priskiriant jas atitinkamam mokestiniam laikotarpiui. Specialistui taip pat buvo pateiktas ir 2017 m. spalio 31 d. A. S. prašymas dėl papildomų veiksmų ikiteisminiame tyR.e Nr. 38-1-00053-12 atlikimo, kuriuo A. S. prašė atlikti papildomą tyrimą ir atsakyti į papildomus tris klausimus: 1) nustatyti, kokia pajamų suma UAB „E.” buhalterinėje apskaitoje buvo įregistruota, remiantis elektroninių kasos aparatų duomenimis, ir kokia pajamų suma įregistruota pardavimo sąskaitų - faktūrų pagrindu; 2) nustatyti, kokiai sumai, remiantis prekių gabenimo važtaraščiais (CMR), UAB „E.” įsigijo prekių iš užsienio tiekėjų, tačiau neapskaitė UAB „E.” buhalterinėje apskaitoje; 3) nustatyti, kaip UAB „E.” buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitoma grąžintina tara ir nustatyti taros likučius kiekvienais tiriamojo laikotarpio finansiniais metais. Pagal pateiktus klausimus papildomas tyR. nebuvo paskirtas ir atliktas. Taipogi ir VMI specialisto nuomonė dėl minėtų klausimų nebuvo pareikšta. Sutiktina su prašyme nurodytais pastebėjimais, kadangi tiriant UAB „E.” prekių pirkimą, prekių transportavimą, prekių sandėliavimą ir prekių pardavimą, atsakymai į minėtus klausimus yra reikšmingi. Grąžintina tara turėjo būti tiriama ir eliminuojama iš pajamų, nes galėjo būti apskaitoma rinkmenose „Sandėlis“.

2019 m. liepos 2 d. specialisto Č. M. išvadoje Nr. 19/07/02 daroma antroji išvada, kad 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės išvada dėl UAB „E.” ūkinės finansinės veiklos Nr. (21.73-32)-363-ll nėra ekonomiškai pagrįsta, nes nėra patvirtinta įrodymais, pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Taipogi, 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės išvada pateikta nesivadovaujant 2004 m. gegužės 24 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ ir 2003 m. lapkričio 11 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. V-295, kuriuo patvirtintos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto išvados (paaiškinimų) pateikimo taisyklės.

Teismo išvados dėl A. S., Z. S., L. S., B. J. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje

Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui buvo perduota dėl epizodo A. S., Z. S., L. S., B. J. Č. kaltinant padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. ir 2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d., redakcija) bei 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad jie, veikdami A. S. suburtoje organizuotoje grupėje, kurios nariais buvo A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č., siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – apgaule išvengti mokesčių, nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės „E.“ gaunamas pajamas, pelną ir turtą ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, tokiu būdu apgaule A. S., Z. S. ir juridinio asmens naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas.

Teisiamojo posėdžio metu, įrodymų tyrimo stadijoje, 2020 m. rugsėjo 29 d. prokuroras pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinime nurodytų veikų aplinkybes iš esmės skirtingomis (132 t., 157 – 179 b. l.), kaltinamiesiems A. S., Z. S., L. S., B. J. Č. pašalino ankstesniame kaltinime nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir prašė toliau tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą kaltinamuosius A. S., Z. S., L. S., B. J. Č. kaltinant padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. ir 2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d., redakcija).

Kaltinamieji A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. teismui pareiškė, kad jie supranta prokuroro pakeisto kaltinimo esmę, supranta pasekmes ir prašo šioje dalyje baudžiamosios bylos nebenagrinėti, bylą šioje dalyje nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (2020 m. spalio 13 d. posėdžio protokolas, 132 t., 212 – 213 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Prokuroro pakeistas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį kaltinamiesiems A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. apima laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., todėl turi būti sprendžiama pagal tuo metu galiojusias baudžiamojo įstatymo normas.

Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalies norma, galiojusi kaltinamiesiems inkriminuotos veikos padarymo laikotarpiu, numatė, kad tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (220 straipsnio 1 dalies redakcija, keista 2004 m. liepos 5 d. įstatymu Nr. IX-2314, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d., Žin., 2004, Nr.108-4030). Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroro pakeistame kaltinime netinkamai yra duodama nuoroda į Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalies redakciją, priimtą 2011 m. birželio 21 įstatymu Nr. XI-1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d., kadangi kaltinamiesiems A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. pakeistame kaltinime kaltinimo laikotarpis pasibaigia 2010 m. gruodžio 31 d., todėl minėta nuoroda teismo yra šalinama iš kaltinimo paliekant tik nuorodą į Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalies redakciją, pakeistą 2004 m. liepos 5 d. įstatymu Nr. IX-2314, įsigaliojusią nuo 2004 m. liepos 13 d., Žin., 2004, Nr.108-4030.

Analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu ši norma buvo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnį, o Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje buvo numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jei suėję aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus ar nesunkus tyčinis nusikaltimas (95 straipsnio 1 dalies redakcija, keista 2010 m. birželio 15 d. įstatymu Nr. IX-901, įsigaliojusi nuo 2010 m. birželio 29 d., Žin., 2010).

Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, yra pažymėjęs, jog tuo atveju, jeigu yra Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta aplinkybė ir jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso, pirmosios instancijos teismas priima nutartį bylą nutraukti šiai aplinkybei paaiškėjus bylos parengimo nagrinėti teisme metu (Baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsnio 1 dalis) arba bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje (Baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 4 dalis). Kasacinės instancijos teismas yra išsiaiškinęs, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog baudžiamasis procesas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui galimas tik esant sąlygai – kaltinamojo reikalavimui tęsti tokį procesą (pavyzdžiui, nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM3LTIyMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-237-222/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-237-222/2019">2K-237-222/2019</a>).

Nagrinėjamu atveju nei vienas iš kaltinamųjų proceso tęsti nereikalavo, priešingai, prašė bylą šioje dalyje jų atžvilgiu nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. būtų slapstęsi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, taip pat nėra duomenų, kad senaties eiga būtų sustojusi dėl kitų pagrindų. Jau buvo minėta, kad prokurorui pakeitus kaltinimą, A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. buvo kaltinami nesunkaus nusikaltimo padarymu, todėl pagal Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo 2018 m. gruodžio 31 d. Dėl šios priežasties, konstatavus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminą dalyje dėl kaltinamiesiems A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. pareikšto kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, kaltinamiesiems A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. nereikalaujant tęsti baudžiamojo proceso, baudžiamoji byla prieš A. S., Z. S., L. S., B. J. Č. dalyje dėl pareikšto kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį nutrauktina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Teismo išvados dėl A. S., Z. S., L. S., B. J. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas - tai procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMzLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-233/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-233/2014">2K-233/2014</a>).

Teismas, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, sprendžia, kad kaltinimas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, pareikštas kaltinamiesiems A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č., visiškai pasitvirtino.

Teismas sprendžia, kad kaltinamieji A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č., veikdami bendrininkų grupėje (dėl, teismo vertinimu, netinkamai inkriminuotino organizuotos grupės požymio bus atskirai pasisakyta), būdami pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienas atlikdamas jam pavestas funkcijas, kiekvienas būdamas atsakingas už tam tikro darbo atlikimą, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti uždarosios akcinės bendrovės „E.“ turtą (pajamas, išlaidas ir pelną), A. S. su Z. S. sąmoningai organizavo ir tvarkė, o L. S. ir B. J. Č. jiems padėjo apgaulingai tvarkyti įmonės teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens - uždarosios akcinės bendrovės „E.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Teismas, išklausęs kaltinamuosius, liudytojus, specialistus, išanalizavęs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nusikalstama veika buvo vykdoma veikiant pagal tokią schemą: A. S. ir Z. S., sutarę bendrai vykdyti didmeninę gėlių prekybą per Z. S. įkurtą uždarąją akcinę bendrovę „E.”, nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. produkciją (daugiausia skintas gėles) pirkdavo keliuose gėlių aukcionuose, įsikūrusiuose Nyderlandų Karalystėje, atsigabendavo gėles į Lietuvos Respubliką ir čia parduodavo mažmenine gėlių prekyba besivertusiems verslo subjektams. Dalį gėlių aukcione įgytos produkcijos apskaitydavo ir tokiu būdu įtraukdavo į oficialią uždarosios akcinės bendrovės „E.” buhalteriją, dalį produkcijos tiekdavosi į Lietuvą ir parduodavo mažmenine gėlių prekyba besivertusiems verslo subjektams be apskaitos dokumentų, šios produkcijos dalies įgijimo – transportavimo - pardavimo operacijų į oficialią uždarosios akcinės bendrovės „E.” buhalterinę apskaitą neįtraukdami. Už neapskaitytos produkcijos pirkimą su bendrovėmis tarpininkėmis R.‘s B.V. ir P. B. V. atsiskaitydavo grynais pinigais juos perduodami per vairuotojus, vėliau per B. J. Č. kontroliuojamas lengvatinio apmokestinimo įmones, pinigus pervesdami L. S. į jo asmeninę banko sąskaitą, esančią Olandijos banke, arba bendrovėms P. B. V. ir R.‘s B.V.

Šioje byloje nustatyta, kad A. S. vadovavo įmonei „E.”, buvo jos direktorius, bet to, buvo atsakingas už transportą, ieškojo ir samdė vežėjus, Z. S. pagrindinė užduotis buvo gėlių produkcijos iš aukcionų užpirkimas, šias aplinkybes patvirtino tiek patys kaltinamieji, tiek „T.“ buhalterės K. L. A., J. R., Ž. V., tiek „T.“ salės darbuotojos – pardavėjos N. B., A. M.. Nustatyta, jog tam, kad „E.” būtų galėjusi dalyvauti pasauliniuose gėlių aukcionuose, jai reikėjo tarpininko, nes, pirma, tam, kad subjektas dalyvautų aukcione ir pirktų jame parduodamą produkciją, jis turėjo turėti specialią kompiuterinę programą KOA, antra, aukcione parduota produkcija fiziškai turėjo būti apdorojama, atidalinama, surūšiuojama, supakuojama ir išgabenama pirkėjams. Tokį aukciono darbo principą teismui parodė kaltinamieji A. S., Z. S., L. S., liudytojai J. K. A., A. K., F. V., I. D., E. K.. Liudytojai F. V. ir I. D. teismui parodė, kad bet kokių verslo subjektų aukcionas neįsileisdavo, todėl įprasta praktika buvo tokia, kad tarpininku yra Olandijos įmonė – nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tokiu tarpininku tarp aukciono rengėjų ir „T.“ buvo Olandijos bendrovės R.‘s B.V. ir „P. B. V.“, kurios turėjo savo vietas aukcione, t. y., tam tikra prasme buvo pirminis pirkėjas, tiesiogiai pirkęs iš aukciono.

Nustatyta, kad šios dvi Olandijos bendrovės – aukciono tarpininkės turėjo įvairų skaičių savo klientų, kurie vertėsi didmeniniu gėlių užpirkimu, apie tai teismui liudijo R.‘s B.V. vadovas ir savininkas F. V., bei P. B. V. vadovas I. D.. Teismui kaltinamieji A. S., Z. S., L. S. teigė, kad „E.” aukcionuose dalyvavo savarankiškai, prisijungdama tarpininkių R.‘s B.V. ir P. B. V. suteiktais kodais. Olandų bendrovės - tarpininkės P. B. V. vadovas I. D. patvirtino, kad dalis jų klientų prie aukciono sistemos galėjo jungtis per P. B. V. prieigą, tačiau negalėjo atsakyti konkrečiai dėl „T.“, nes jo vadovaujama bendrovė turi daug klientų, o tiesiogiai su klientais dirbo P. B. V. įmonės darbuotojas E. K., atsakingas už aukcionus. R.‘s B.V. vadovas F. V. teismui parodė, kad „E.” jam žinoma, ji buvo J. K. A. ir L. S. klientė, o būtent J. K. A. ir L. S. buvo R.‘s B.V. klientai, bet ne jos darbuotojai. J. K. A. teismui parodė, kad 2004 – 2012 metais dirbo savarankiškai ir per R.‘s B.V. įmonę dalyvaudavo gėlių aukcionuose, turėjo verslo partnerį L. S., J. K. A. pirko gėles, rūpinosi įpakavimu ir transporto paruošimu, o jo verslo partneris L. S. pardavinėjo gėles, visas gėlių pirkimo procesas vyko per įmonę R.‘s B.V. Vadinasi, J. K. A. ir L. S. buvo aukciono bendrovės – tarpininkės R.‘s B.V. tarpininkai veikloje su „E.”. Šią aplinkybę teismui parodė tiek R.‘s B.V. vadovas F. V., tiek šios bendrovės darbuotoja A. K., teigę, kad „G.ą” žino kaip J. K. A. ir L. S. klientą, taip pat kategoriškai įvardiję J. K. A. ir L. S. buvus bendrovės R.‘s B.V. klientus, kurie per jų įmonę dalyvaudavo aukcionuose ir tokiu būdu pirkdavo gėles, bet ne R.‘s B.V. darbuotojus. Kaltinamasis Z. S. teismui teigė, kad visi gėlių užpirkimo reikalai per R.‘s B.V. bendrovę buvo derinami būtent su J. K. A., J. K. A. buvo tas asmuo, su kuriuo buvo tariamasi dėl šio verslo vykdymo apskritai, su juo buvo derinamas asortimentas, jei nutikdavo taip, kad kokios nors gėlės neatvažiuodavo ar atvažiuodavo ne tai, kas buvo užsakyta, skambindavo būtent J. K. A., tada, kai J. K. A. nerasdavo, kreipdavosi į L. S.. Čia teigtina, kad kaltinamųjų A. S. ir L. S. teiginiai, jog „E.” pirko tiesiogiai iš aukciono Olandijoje per bendrovę R.‘s B.V., neatitinka tikrovės, nes, kaip teismui liudijo R.‘s B.V. vadovas F. V. ir darbuotoja A. K., R.‘s B.V. buvo ta bendrovė, kuri vertėsi tarpininko tarp aukciono ir pirkėjo – didmenininko veikla, rūšiuodavo įsigytas gėles, jas pakraudavo ant specialių vežimėlių ir tokiu būdu paruošdavo jas transportavimui, išrašydavo sąskaitas – faktūras. Nelogiška, jog „E.i”, visiškai savarankiškai dalyvavusiai aukcione, be jokios priežasties buvo reikalingas dar vienas mokamas (byloje nustatyta, kad už minėtas tarpininko paslaugas buvo mokama apie 10 procentų dydžio provizija (komisinis mokestis už tarpininkavimą)) tarpininkas J. K. A., kuris, kaip rodo kaltinamųjų Z. S., L. S. liudijimas, būtent ir atliko iš aukciono įgytų gėlių rūšiuotojo – fasuotojo vaidmenį, t. y., paruošdavo gėles transportavimui, kai tas pačias paslaugas jie galėjo gauti tiesiogiai iš bendrovės R.‘s B.V.

Teigtina

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Z. S., keletą kartų apklausiamas tyrėjo, pripažino „G.“ vykdytą neapskaitytą prekybą gėlėmis, savo parodymus patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad visų šių apklausų protokolai surašyti ne pagal jo žodžius, o yra tyrėjo M. J. išsigalvoti teiginiai, kuriuos Z. S. buvo priverstas patvirtinti, nes tyrėjas M. J. jam žadėjo nukentėjusiojo statusą, per kurį jis galėtų susigrąžinti A. S. nuo jo kaip lygiaverčio įmonės akcininko nuslėptus pinigus. Panašiai bylos nagrinėjimo metu elgėsi ir kaltinamasis L. S., ikiteisminio tyrimo metu iš dalies pripažinęs, kad „G.“ iš tiesų buvo vykdoma prekyba neapskaityta produkcija, iš kurios gautos pajamos buvo pervedamos olandams pasinaudojant B. J. Č. lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis, o iki to momento, grynieji pinigai, gauti iš prekybos neapskaityta produkcija, buvo perduodami per vairuotojus. Tokius parodymus L. S. davė ir bylą nagrinėjant pirmosios sudėties teismui, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė teigdamas, jog ankstesni jo parodymai yra išgauti tyrėjo M. J. per ilgas ir sekinančias apklausas, kurios jam buvo tikras šokas.

Žinia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog nuosprendis grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje gali būti remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje Baudžiamojo proceso kodekso 271 – 292 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013 ir vėlesnės). Duomenys tikrinami atliekant Baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Jeigu asmuo teismo posėdžio metu pakeičia parodymus ir jie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tuomet parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdyje tiriami ir vertinami byloje esančių įrodymų visete. Teismas gali grįsti savo išvadas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ar prokurorui duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjE1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-615/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-615/2010">2K-615/2010</a>, 2K-113/2011).

Šia teismų praktikos suformuota taisykle baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas vadovaujasi vertindamas kardinaliai skirtingus kaltinamojo Z. S., iš dalies skirtingus kaltinamojo L. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei visą kitą baudžiamosios bylos medžiagą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Z. S. atskleista mokesčių slėpimo schema, aplinkybė, kad realių gėlių pirkimų ir pardavimų mastą fiksavo A. S. kompiuteriniuose failuose, pavadinimais „sandėlis“, „nup“, „analize.xls“ ir tuos failus laikė išorinėse laikmenose, taip pat informacijos apie vykusius pardavimus ir atsiskaitymo už neapskaitytas įgytas prekes apsikeitimo būdai užfiksuoti keturiuose Z. S. apklausose, atliktose ikiteisminio tyrimo metu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apžiūR.i minėti failai, teigtina, kad šių failų turinys yra skaičių ir žodžių trumpinių kombinacija, kas pašaliniam stebėtojui be asmenų, pildžiusių minėtus failus, paaiškinimo niekaip negali būti savaime suprantamas dėl užfiksuotos informacijos kiekio bei sunkiai identifikuojamų trumpinių vartojimo, todėl absoliučiai nelogiškas yra kaltinamųjų teiginys, jog tyrėjas M. J. susigalvojo, kas tuose failuose yra fiksuojama ir iš to darė išvadas, kad minėtuose failuose yra „T.“ neapskaityta buhalterija. Dėl šios priežasties, įvertinus tai, kad Z. S. parodymus apie mokesčių slėpimo schemą „G.“ davė iki VMI specialistams užduoties atlikti uždarosios akcinės bendrovės „E.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą paskyR.o, tikimybė, kad tokia informacija galėjo būti gauta be asmens, kuris naudojosi apklausų protokoluose nurodytais failais, pildė juos, yra nereali. Tai patvirtina ir kaltinamojo A. S. parodymai, kuris teismui nors ir neigė, kad failuose „sandėlis“ yra duomenys apie neapskaitytus pirkimus ir pardavimus, tvirtindamas, kad šie failai yra juodraštiniai užrašai apie visus pardavimus, parodė, kad šiuos failus pildė ir Z. S.. Abu šie kaltinamieji teismui negalėjo paaiškinti, pagal kokius kriterijus asmuo, nepildęs „sandėlio“ lentelių, galėtų suprasti, kokie duomenys jose atsispindi, taip pat pagal kokius kriterijus reikėtų atsekti failuose „sandėlis“ esančių duomenų sąsajas su kituose failuose esančiais duomenimis (failai „nup“, „new S.“).

Jau buvo paminėta, kad šioje byloje nustatyta, jog „E.” per Olandijos įmones tarpininkes R.‘s B.V. ir P. B. V. su specialiais prisijungimo kodais internetu prisijungdavo prie aukcionų ir tokiu būdu įsigydavo gėles, šiuos prisijungimo kodus suteikdavo būtent Olandijos bendrovės – tarpininkės. Išanalizavus ir įvertinus į baudžiamąją bylą pateiktus uždarosios akcinės bendrovės „E.“ Lietuvos Respublikos bankų sąskaitų išrašus, bendrovės elektroninių pašto dėžučių turinį, nešiojamuose kompiuteriuose, rastuose bei paimtuose kratų metu, buvusią informaciją, nustatyta, kad užsakymų sąskaitose - faktūrose (angl. invoice), kurios, kaip teismui teigė kaltinamieji A. S., Z. S., L. S., liudytojos „T.“ darbuotojos N. B., A. M., visais atvejais buvo olandų siunčiamos su „T.” nupirktomis gėlėmis, iš tiesų yra nurodyti skirtingi kliento identifikavimo duomenys (angl. client ID): vienose sąskaitose faktūrose klientas - užsakovas nurodytas A., kitose - „PV“. Sulyginus sąskaitas – faktūras, kuriose pardavėjas nurodomas P., o klientas užsakovas – „PV“, su buhalterinės apskaitos dokumentais, rastais bei paimtais kratos metu „G.“, nustatyta, į uždarosios akcinės bendrovės „E.“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos tik tos sąskaitos – faktūros, kuriose užsakovas identifikuojamas kaip A. [„E.”]. Šie baudžiamosios bylos duomenys paneigia kaltinamųjų teiginius, kad PV tėra miestas Rusijoje ir su „E.” tai neturi nieko bendro. A. S. 2018 m. liepos 16 d. posėdyje teigė, jog pavadinimas „PV“ jam nieko nesako, nebuvo jokio susitarimo su „T.“, tai nereiškia nei kažkokios prekių grupės, nei pardavėjo, jis asmeniškai neatkreipė dėmesio į pavadinimą „PV“. Nelogiška, kad bendrovė – tarpininkė tam pačiam klientui periodiškai, ilgą laiką ir sistemingai siunčia gėlių pirkimą – pardavimą rodančius buhalterinius dokumentus (vadinamuosius invoice‘us), išrašytus skirtingai identifikuojamiems užsakovams tiesiog šiaip sau, be jokio ketinimo ar susitarimo, o A. S., kaip sąžiningai buhalterinę apskaitą fiksuojančios „T.” direktorius, į šią aplinkybę nereaguoja. Akivaizdu, kad tokios produkcijos įsigijimo sąskaitos – faktūros (angl. invoice‘ai) negalėjo būti pateikiami uždarosios akcinės bendrovės „E.“ buhalteriją tvarkančioms buhalterėms, nes pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tokios sąskaitos – faktūros (su įrašytais kito pirkėjo rekvizitais) negalėjo būti įtraukiamos į oficialią apskaitą.

2015 m. sausio 15 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, o 2015 m. sausio 20 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo, vėliau teisminio nagrinėjimo metu pirmos sudėties teisme kaltinamasis L. S. parodė, kad 2006 m. su „E.“ atstovais buvo sutarta dėl gėlių pardavimų be apskaitos dokumentų, tačiau Nyderlandų įmonėje pardavimai buvo fiksuojami – sąskaitos - faktūros išrašomos fiktyvių įmonių vardu, taip pat parodė, kad detalius užsakymus apie „T.“ realiai įgytus prekių kiekius ir jų kainą rašydavo faile „newS.“ ir siųsdavo Z. S., šiame faile taip pat buvo nurodomos mokėtinos sumos, duomenys, įtrauktini į abiejų įmonių buhalteriją. L. S. be kita ko teigė, kad pinigus už neapskaitytas prekes vežė vairuotojai ir perduodavo juos J. K. A., kuris pinigus perduodavo į buhalteriją.

Faktą, kad su R.‘s B.V. bendrove buvo atsiskaitoma ir grynaisiais pinigais, patvirtino ir šios bendrovės darbuotoja A. K. bei įmonės vadovas F. V., teigę, jog tuo metu buvo įprasta praktika gėlių versle atsiskaityti grynais pinigais, tokius pinigus jie nunešdavo į banką ir taip jie buvo įskaitomi į R.‘s B.V. sąskaitą. A. K. teigė, jog „E.”, kiek ji prisimena, atsiskaitydavo pavedimu, ne grynais, tačiau teigė negalinti pasakyti, kaip atsiskaitydavo J. K. A. ir L. S., nes ji nebuvo susijusi su finansiniais reikalais, jei būdavo pinigai pateikiami grynais, ji juos įrašydavo į kasos knygą. Šie liudytojos A. K. teiginiai nepaneigia Z. S. ir L. S. ikiteisminio tyrimo metu išsakytų teiginių apie atsiskaitymą grynais pinigais už neapskaitytą produkciją, taip pat nepaneigia ir „T.” prekybos neapskaityta produkcija, kadangi jau buvo paminėta, kad šioje byloje nustatyta, jog būtent šioje tarpininkavimo grandyje J. K. A. - L. S. (kaip „T.“ tarpininkai su R.‘s B.V.) - „E.” buvo vykdoma neapskaityta prekyba gėlėmis, todėl logiška, kad su bendrove R.‘s B.V. buvo atsiskaitoma už visą jos tarpininkaujant iš aukciono parduotą produkciją.

Z. S. elektroninio pašto Z.(duomenys neskelbtini) turinio analizė atskleidžia ir neabejotinai pagrindžia kaltinamųjų L. S. ir B. J. Č. dalyvavimą bei jų kaip padėjėjų vaidmenį „T.“ apgaulingos apskaitos tvarkymo schemoje.

2014 m. gegužės 26 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Ikiteisminio tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo M. J. apžiūros protokole fiksuota, kad buvo atlikta teisinės pagalbos medžiagos, gautos iš Nyderlandų Karalystėje registruotos įmonės „T. B.V.“ prekių (gėlių) gabenimo uždarajai akcinei bendrovei „E.” dokumentų CMR bei UAB „K.“, UAB „T.“ pateiktų prekių (gėlių) gabenimo iš „T.“ į UAB „E.” dokumentų (CMR) apžiūra. Nustatyta, jog 2010 metais buvo „T. B.V.“ išrašyti 57 CMR dokumentai, iš kurių 52 CMR yra tik Nyderlandų įmonėje „T. B. V.“, bendrovėje „K.“ jų nėra, vieno vežimo CMR yra tik bendrovėje „K.“, bet nėra Nyderlandų įmonėje „T. B. V.“, 4 vežimų CMR yra abiejose įmonėse (103 t., 93-94 b. l., 104 t. 16 – 71 b. l.).

Kaltinamieji A. S., Z. S. teismui teigė, kad „E.” gėles iš aukciono pirko ir į Lietuvą gabeno kartą per savaitę, dažniau nebent įvairių švenčių proga (Valentino diena, kovo 8-oji, Motinos diena ir pan.), vilkikas su gėlėmis į „G.ą” atvykdavo kartą per savaitę ir visi tokio gėlių atvežimo pirkimo – pardavimo dokumentai būdavo apskaitomi buhalterijoje. Šiuos teiginius paneigia CMR vežimo duomenys bei lengvatinio apmokestinimo bendrovių sąskaitų išrašų duomenys.

Išanalizavus vienerių kaltinime inkriminuojamų metų, konkrečiai, 2010 metų „T.“ pateiktų CMR duomenis, matyti, jog juose skirtingomis 2010 metų dienomis fiksuotas skirtingas greitai gendančio produkto - skintų gėlių – gabenimas į bendrovę „E.”, adresu (duomenys neskelbtini) g. 11, Vilniuje. Iš šių CMR matyti, kad 50 CMR nurodoma, jog vežėjas – UAB „K.“, gabenama transporto priemone, kurios valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valstyb. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (104 t., 16 - 71 b. l.), viename CMR nurodoma, jog vežėjas – UAB „D.“, transporto priemonės valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (priekabos valstyb. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)), keliuose CMR - vežėjas UAB „Artrotransportas“, transporto priemonės valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (priekabos valstyb. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)), kituose CMR nenurodytas vežėjas, tik transporto priemonės numeriai (104 t., 16 – 71 b. l.). 2010 m. laikotarpiu „T.“ išrašytų CMR periodiškumas daugmaž atitinka penkių dienų – savaitės intervalą, pavyzdžiui, 2010 m. sausio 4, 11, 18, 25 d., vasario 1, 8, 15, 22 d. (104 t., 16 – 23 b. l.).

Kompanijos H. sąskaitų išrašo duomenys patvirtina, kad 2010 m. sausio 6 d. „P.“ buvo padarytas 5000 pavedimas su žyma „už gėles, PV“ (angl. For the flowers, PV), tą pačią dieną – 10 000 pavedimas B. h/o Duin R.‘s B.V., su žyma Invoice No. 16. 12/2 bei dar vienas 15 000 pavedimas į L. S. sąskaitą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), su žyma Invoice No/ 24,12 „už gėlę“ (angl. for the flower) (100 t., 160 b. l.); 2010 m. sausio 7 d. buvo atliktas 10 000 pavedimas „P.“ (taip pat su žyma „už gėles, PV“ (ang. For the flowers, PV)), 10 000 pavedimas - B. h/o Duin R.‘s B.V. (su žyma Invoice No 23,12); 2010 m. sausio 12 d. - 15 000 pavedimas B. h/o Duin R.‘s B.V., su žyma Invoice No. 06. 01/10, 2010 m. sausio 13 d. buvo atliktas 10 000 pavedimas „P.“ (taip pat su žyma „už gėles, PV“ (ang. For the flowers, PV)) (100 t., 161 b. l.).

Lietuvos kriminalinio policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4 valdybos 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjo V. R. tarnybiniame pranešime (106 t., 197 – 218 b. l.) užfiksuota, kad buvo sugretinti duomenys iš USB laikmenų, paimtų 2013 m. sausio 30 d. per A. S. asmens kratą, juose nurodytos datos, sumos bei įmonės, lengvatinio apmokestinimo kompanijų banko sąskaitų išrašai, kuriuose fiksuoti pavedimai už pirktas bei neapskaitytas gėles, bei iš Z. S. el. pašto dėžutėje Z.(duomenys neskelbtini) rastus el. laiškus, pavadinimu „newS.”, kuriuose siunčiamos sąskaitos – faktūros už gėles. Iš šio tarnybinio pranešimo duomenų matyti, kad be kitos informacijos apie pinigų bei informacijos judėjimus 2009 – 2010 metais, 2010 m. sausio 5 d. faile „Sandėlis“ įrašyta tokia informacija: „2010-01-05 51 900 (15 000)“, 2009-12-26 „newS.“ laiške nurodyta 15 000 eurų suma; 2010 m. sausio 6 d. faile „Sandėlis“ įrašyta tokia informacija: „2010-01-05 (duomenys neskelbtini) 34 600 (10 000), 2010-01-06 „newS.“ laiške nurodyta 10 000 eurų suma; 2010 m. sausio 12 d. faile „Sandėlis“ įrašyta tokia informacija: „2010-01-12 A. 51 900 (15 000), 2010 m. sausio 12 d. „newS.“ laiške nurodyta 10 000 eurų suma (106 t., 197 – 218 b. l.).

Visi šie duomenys atskleidžia, kad įvykus gėlių užpirkimui iš aukciono ir jas atsigabenus į „G.ą”, realus produkcijos kiekis buvo fiksuojamas A. S. valdytuose elektroninio formato failuose, per kelias dienas į Z. S. elektroninį paštą buvo atsiunčiamas laiškas su tam tikrą sumą nurodančiais duomenimis, iš karto po to, vėliausiai po kelių dienų, buvo atliekamas pavedimas per lengvatinio apmokestinimo bendroves į L. S. asmeninę banko sąskaitą, esančią Olandijos banke, arba bendrovėms P. B. V. ar R.‘s B.V. Jeigu iš tiesų pavedimai per lengvatinio apmokestinimo bendroves į L. S. banko sąskaitą vyko iš Ukrainos bendrovių, jis leido šia sąskaita naudotis J. K. A. dėl mažesnių banko mokesčių, o J. K. A. naudojosi L. S. banko sąskaita, kaip jis teigė, dėl praktiškumo, ir su minėtais pavedimais „E.” neturi nieko bendro, kyla pagrįstas klausimas, dėl kokių priežasčių šie duomenys buvo el. paštu siunčiami Z. S., kodėl negavus pavedimo būdavo tarpusavyje susiekiama ir derinama, kokia suma ir kada pavedimai bus atlikti. Akivaizdu, kad aptarta tarpusavio atskaitomybė, operatyvus keitimasis informacija ir duomenimis rodo buvus tamprų suinteresuotų asmenų susitaR.ą, kurio buvo laikomasi.

Aptarti duomenys atskleidžia bei patvirtina ir B. J. Č. vaidmenį kaip asmens, atsakingo už atsiskaitymų per lengvatinio apmokėjimo bendroves, atlikimą. Kad būtent B. J. Č. buvo tas asmuo, kuris atsiskaitymui su olandais už neapskaitytą produkciją, pasiūlė naudoti jo žinioje esančias lengvatinio apmokėjimo bendroves, ikiteisminio tyrimo metu parodė L. S., teigęs, jog nuo 2008 m. B. J. Č. pasiūlė pinigus už neapskaitytas prekes vesti per ofšorines kompanijas (S., LTD, BI) į jo, S. B. V. sąskaitas, teigė, jog B. J. Č. el. pašto neatsimena, bet pašte jis prisistatydavo „i. i.“.

Tyrimo metu B. J. Č. darbo vietoje buvo rastos bei paimtos USB laikmenos, kuriose rasta įrašytų įmonių „O.“, „H.“ bei „V.“ spaudų pavyzdžiai, suderinimo aktai, pranešimai. Kaltinamojo B. J. Č. teiginius, jog byloje klaidingai nurodyta, kad minėtos USB jungtys buvo rastos būtent B. J. Č. darbo vietoje, paneigė teisiamajame posėdyje gynybos prašymu apklaustas liudytojas M. Č., kad toje patalpoje, kurioje buvo atliekama krata, buvo B. J. Č. nešiojamasis kompiuteris, kurį pareigūnai taip pat pasiėmė. Akivaizdu, kad jeigu būtų buvę taip, kad kratos atlikimo patalpoje iš tiesų nebūtų buvę jokių B. J. Č. daiktų, nes jo darbo vieta buvo kitose patalpose tuo pačiu adresu, kaip teismui teigė kaltinamasis B. J. Č., tai nebūtų buvę ir tokio svarbaus darbinio įrankio kaip jo nešiojamasis kompiuteris. Dėl šios priežasties teismui nekyla jokių abejonių, kad UAB „K.“ patalpose atliktos kratos metu rastos ir paimtos USB jungtys iš tikrųjų priklausė B. J. Č.. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad inkriminuojamu laikotarpiu bendrovėje „K.“, kuriai vadovavo B. J. Č., bei kitoje bendrovėje UAB „K.“, su kuria taip pat buvo susijęs B. J. Č., įvairiomis sumomis bei įvairia valiuta buvo atliekami pavedimai iš kompanijų V., H., O. sąskaitų (112 t., 114 – 231 b. l.).

Nyderlandų

„T.“ buhalteriją tvarkiusios ir apskaitą vedusios liudytojos K. L. A., J. R. ir Ž. V. parodė, jog į „T.“ apskaitos programą suvesdavo tuos duomenis, kuriuos joms pateikdavo direktorius, kadangi dirbo ne visą ir ne kiekvieną darbo dieną, dažniausiai dokumentus, kurių duomenis reikėdavo suvesti į buhalterinę apskaitą, rasdavo ant savo darbo stalo. „T.“ salės darbuotojos – pardavėjos liudytojos N. B. ir A. M. teismui teigė, kad jos parduodavo atgabentas gėles „E.” klientams, tai daugiausia buvo mažmeniniu gėlių verslu besiverčiantys subjektai, įmonės ar asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus, tiesiog iš gatvės pirkėjų nebuvo, nes tokiems pirkėjams „E.” gėlių nepardavinėjo. Šios liudytojos parodė, kad buvo atvejų, kai pirkėjai su „E.” atsiskaitydavo grynais pinigais, tada jos tokiam klientui išrašydavo kasos pajamų orderį, kitiems klientams – pardavimo sąskaitas – faktūras. Šios liudytojos teigė, kad pardavimų be apskaitos dokumentų mažmenine prekyba besiverčiantiems „T.” klientams nebuvo, o jos kasdien per prekybos salėje stovėjusį kompiuterį į Excel‘io formato lenteles suvesdavo pardavimų duomenis ir dienos pabaigoje siųsdavo tą failą į bendrovės elektroninį paštą, kuriuo naudojosi viršininkai (A. S. ir Z. S.). Spręstina, kad ta aplinkybė, jog „T.“ klientams, kurie atsiskaitydavo grynais pinigais, buvo išrašomas kasos pajamų orderis, savaime nepaneigia „G.“ vykdytos prekybos neapskaityta produkcija, kadangi inkriminuojamu laikotarpiu galioję buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai nenumatė, jog kasos pajamų orderis yra griežtos atskaitomybės dokumentas, todėl toks dokumentas galėjo būti sunaikinamas, į oficialią buhalterinę apskaitą neįtraukiamas, o grynieji pinigai neįnešami į bendrovės sąskaitas banke ar kasą. O liudytojų „T.“ salės darbuotojų teiginiai, jog neapskaityta produkcija nebuvo prekiaujama savaime nepaneigia visų kitų tokią prekybą patvirtinančių baudžiamosios bylos duomenų, kadangi, pirma, teisme klausinėjamos apie smulkesnes gėlių prekybos detales (konkrečius laikotarpius, klientus, vežėjus, gėlių asortimentą, netgi veiklos adresą) šios liudytojos detalių neįvardindavo, teigdamos, kad neatsimena dėl seniai buvusių įvykių. Teigtina, kad dėl tų pačių priežasčių prekybos neapskaityta produkcija nepaneigia ir liudytojų S. P. bei M. P. parodymai, nes, kaip minėta, šie liudytojai teigė, jog jei atsiskaitydavo grynais pinigais, jiems būdavo išrašomas kasos pajamų orderis, o, kaip jau buvo minėta, šis dokumentas nėra griežtos atskaitomybės blankas, kuris, kartu su kitais duomenimis apie „G.” vykusią realią dienos prekybą (excel‘io failai, pildyti salės kompiuteriu) prieš patekdamas į buhalteriją, pirmiausia patekdavo A. S., kuris duomenis apie ūkines operacijas teikdavo buhalterėms.

Analizuojant per inkriminuojamą laikotarpį prekybos neapskaityta produkcija mastą, atkreiptinas dėmesys, kad aptartuose failuose „Sandėlis“ ir „nup“ yra detaliai aprašytas kiekvieno kliento pirktas gėlių asortimentas ir pirkinio suma. Nors A. S. teigė, jog failuose „Sandėlis“ yra preliminarūs klientų užsakymai, tačiau kaltinamoji O. S. parodė, kad užsakant prekes „G.“ buvo privaloma pirkti užsakyme nurodytas prekes, o liudytoja N. B. patvirtino, kad į failus „Sandėlis“ rašė duomenis apie realiai klientų pirktų gėlių kainas ir jų mokėtas sumas grynais pinigais. Kaltinamasis B. J. Č. teigė, jog atvežta produkcija buvo iš karto pirkėjų paimama ir į šaldytuvą pakraunama tik maža atgabentos produkcijos dalis, ką patvirtina ir liudytojos N. B. teiginiai, kad į šaldytuvus buvo kraunami tik gėlių likučiai. Be to, Z. S. parodė, kad apskaitoje buvo fiksuojama tik apie 20 proc. apyvartos, o 2010 metų pabaigoje gėlių verslo atstovai sutarė visas ūkines operacijas apskaitoje fiksuoti. Pagal uždarosios akcinės bendrovės „E.“ Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Registrų centrui teiktus duomenis, ką patvirtino ir kaltinamųjų iniciatyva į teismą kviestas specialistas Č. M., oficialios „T.“ pajamos ir išlaidos 2011 metais išaugo apie 5 kartus lyginant su 2006 -2010 metų apyvarta. B. T., jog visos aptartos aplinkybės patvirtina Z. S. teiginius, jog oficialioje „T.“ apskaitoje iki 2011 metų buvo fiksuojama tik apie 20 proc. apyvartos ir tai dar kartą patvirtina failuose „Sandėlis“ įrašytų duomenų apie pardavimų sumas teisingumą.

Aplinkybę, kad sutuoktiniai A. S. ir O. S. laikotarpiu operavo tokiomis grynųjų pinigų sumomis, kurių šaltinių negalėjo pagrįsti bei kurios ženkliai viršijo jų oficialias pajamas, skolino tūkstantines sumas, dideles litų sumas keisdavo į eurus, įsigydavo brangius pirkinius, patvirtina 2015 m. spalio 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada Nr. (4.65)-86-97 bei 2015 m. spalio 14 d. specialisto išvada Nr. (4.65)-86-98. Šiose išvadose nurodyta, kad pagal 2008 m. spalio 2 d. paprastąjį vekselį A. S. paskolino 35 000 Lt, pagal 2008 m. spalio 2 d. paprastąjį vekselį – 36 100 Lt grynais A. S., pagal 2009 m. liepos 9 d. paprastąjį vekselį P. G. paskolino 7000 Lt grynais, 2011 m. suteikė 800 000 Lt paskolą grynais ir 70 000 Lt bankiniu pavedimu UAB „E.“. Taip pat nustatyta, kad A. S. tiriamuoju laikotarpiu vykdė valiutos konvertavimo operacijas: 2006 m. lapkričio 30 d. 24 220 Lt konvertavo į 7000 Eur ir 2006 m. gruodžio 21 d. 121 012,50 Lt konvertavo į 35 000 Eur, 2007 m. vasario 2 d. 77 827,50 Lt konvertavo į 22 500 Eur, 2008 m. spalio 13 d. 103 800 Lt konvertavo į 30 000 Eur ir 2008 m. spalio 16 d. 103 800 Lt konvertavo į 30 000 Eur, 2011 m. liepos 24 d. konvertavo 51 900 Lt į 15 000 Eur, 2011 m. spalio 12 d. konvertavo 34 952,50 Lt į 10 000 Eur. Įvertinus ūkinės finansinės veikos tyrimui pateiktą informaciją, A. S. neturėjo pakankamai teisėtų pajamų vykdyti nurodytų sandorių (119 t., 109 – 128 b. l.). 2015 m. spalio 14 d. VMI specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-98 nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (2006 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d.) pagal pateiktą medžiagą nustatyta, kad O. S. 2008 metais už 17 600 Lt grynais įsigijo automobilį Porsche Cayenne, 2010 metais sumokėjo 49 000 Lt grynais už pirktą automobilį Mercedes-Benz R320. Įvertinus ūkinės finansinės veikos tyrimui pateiktą informaciją, O. S. neturėjo pakankamai teisėtų pajamų vykdyti nurodytų sandorių (119 t., 92 – 108 b. l.). Teismui nelieka jokių abejonių, kad aptartiems sandoriams įvykdyti turėtos grynųjų pinigų sumos buvo gaunamos būtent iš „G.“ vykdytos prekybos neapskaityta produkcija.

Byloje nustatyta, kad ir Z. S. inkriminuojamu laikotarpiu operavo tokiomis grynųjų pinigų sumomis, kurių kilmės negalėjo pagrįsti, šią aplinkybę patvirtina 2015 m. gruodžio 16 d. VMI specialisto išvada Nr. (4.65)-86-128, kurioje nurodyta, kad nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Z. S. ir tuometinė jo sutuoktinė N. S. išvadoje nurodytiems sandoriams vykdyti panaudojo 226 765,09 Lt pajamų grynais pinigais, kurių šaltinis pagal šio ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu informaciją nenustatytas (117 t., 76 - 92 b. l.).

Spręstina, kad įrodyta bei patvirtinta yra ir kaltinamųjų bei jų gynėjų aktyviai ginčyta aplinkybė, kad su olandais už neapskaitytą produkciją buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais juos perduodant per vairuotojus. Kaltinamasis A. S. neneigė, jog būtent jis buvo atsakingas už transportą, šį jo teiginį patvirtino ir kiti kaltinamieji, kad būtent su A. S. buvo derinamas transporto klausimas parodė ir liudytojai R. S., K. S., K. K., D. F.. Liudytojai F. V., E. K., I. D. parodė, kad praktika, jog pinigai už gėles būtų perduodami per vairuotojus, buvo taikoma, nors ir nepatvirtino, kad taip buvo daroma ir santykiuose su „E.“, bet šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu yra parodę kaltinamieji Z. S. ir L. S.. Spręstina, jog vien tai, kad teisme apklausti vairuotojai R. S., K. S., K. K., inkriminuojamu laikotarpiu gabenę gėles „E.i”, teigė, jog neprisimena, kad būtų vežę kokius nors paketus su pinigais, skirtus atiduoti olandams, o prieš reisą į Olandiją apskritai neužvažiuodavo į Vilnių, savaime nepaneigia fakto, kad grynieji pinigai buvo perduodami per vairuotojus. Pastebėtina, kad iš šių liudytojų apklausų matyti, jog „E.“ jie prekes vežė labai retai, pavyzdžiui, K. S. parodė 2006 - 2010 metais įvykdęs tik apie 10 reisų. Be to, palyginus iš UAB „K.“ ir P. B. V. gautus CMR nustatyta, kad P. B. V. buhalterijoje užfiksuota 50 vežimų, 2010 metais atliktų bendrovės „K.“. O iš UAB „K.“ paimtų CMR duomenys rodo, jog bendrovėje buvo tik 5 CMR, atitikę minėtus P. B. V. buvusius CMR‘us, vadinasi, bendrovėje „K.“ nėra duomenų apie visus jos atliktus vežimus. Be to, „T.“ buhalterė Ž. V. parodė, kad UAB „K.“ nebuvo pagrindinė gėlių „E.i“ vežėja, spręstina, kad šiuo atveju iš bendrovės „K.“ paimti CMR nėra patikimas duomenų apie gabentų gėlių kiekius ir vežimų skaičių, vežimus atlikusius vairuotojus šaltinis ir juose esanti informacija nepaneigia baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių.

Pastebėtina, kad Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies norma nepakeista galioja nuo 2004 m. liepos 13 d., kai 2004 m. liepos 5 d. įstatymu Nr. IX-2314 buvo priimta dabartinė redakcija, t. y., tokia normos redakcija galiojo viso kaltinamiesiems inkriminuotinojamo laikotarpio nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. metu ir galioja iki šiol, todėl kaltinime rašoma nuoroda į Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatytos normos keitimo įstatymą bei įsigaliojimo datą šalintina iš kaltinimo kaip perteklinė.

Dėl kaltinamiesiems A. S., Z. S., L. S., B. J. Č. inkriminuotino organizuotos grupės požymio

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju organizuotos grupės požymis kaltinamiesiems A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. negali būti taikomas dėl toliau aptariamų priežasčių.

Kaltinamiesiems A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. kaltinimai apgaulingai tvarkius uždarosios akcinės bendrovės „E.” buhalterinę apskaitą inkriminuotini už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., t. y., nusikalstamos veikos darymo metu galiojusioje Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. liepos 12 d.) buvo numatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vieningą teismų praktiką, nagrinėdamas bylas dėl nusikalstamų veikų, padarytų galiojant minėtai 2003 m. Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio redakcijai, nuosekliai aiškina organizuotos grupės požymius, nurodydamas, kad pagal Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU2LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-156-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-156-788/2016">2K-156-788/2016</a>, 2K-548-699/2015, 2K-591-303/2015, 2K-352-511-2015, 2K-203-677/2015).

Taigi vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, kaltinamiesiems turi būti taikoma ta Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio redakcija, kuri galiojo nusikalstamos veikos padarymo laiku. Nagrinėjamu atveju teigtina, kad suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams nėra teisinių galimybių spręsti kaltinamųjų A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. baudžiamosios atsakomybės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnyje, o tai, kad šie kaltinamieji buvo kaltinami minėto nusikaltimo padarymo, bet baudžiamoji byla nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, dar nereiškia, kad tokia nusikalstama veika buvo padaryta ir kad egzistavo kaltinamųjų susitarimu daryti kelias nusikalstamas veikas, būtinas organizuotos grupės požymiams nustatyti.

Dėl šių priežasčių teismas šalina iš kaltinimo kaltinamajam A. S. inkriminuotą organizuotos grupės organizavimo, o kaltinamiesiems Z. S., L. S. ir B. J. Č. inkriminuotą dalyvavimo organizuotoje grupėje požymį ir pripažįsta, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Baudžiamojo kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats, jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju), o 6 dalyje numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas pataR.us, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje nustatytą ir teismo šiame nuosprendyje jau aptartą nusikalstamo veikimo schemą, kiekvieno asmens atliktus nusikalstamus veiksmus, pareigas ir funkcijas, kuriomis kaltinamieji A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. buvo pasiskirstę ir kurias buvo prisiėmę, spręstina, kad A. S. ir Z. S. buvo bendravykdytojai, o L. S. ir B. J. Č. – padėjėjai, kadangi būtent A. S. ir Z. S. buvo pirmiausia ekonomiškai naudinga vykdyti jų įmonės „T.“ veiklą dalies produkcijos neapskaitant, tokiu būdu mažinant oficialias bendrovės veiklos apimtis ir valstybės biudžetui mokėtinas išmokas mokesčių pavidalu, o L. S. ir B. J. Č. veikla šioje schemoje buvo gretutinė, papildoma ir palengvinanti A. S. bei Z. S. vykdytos prekybos neapskaityta produkcija realizavimą, pagreitinanti ir supaprastinanti atsiskaitymų už ją kelią. L. S. ir B. J. Č. kaltinimas tikslintinas įrašant nuorodą į Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį. Kiekvieno kaltinamojo vaidmuo bendrininkų grupėje įvertintinas skiriant ir individualizuojant bausmę.

Teismo išvados dėl O. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje

Jau buvo paminėta, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įmonės vadovas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y., už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Taigi, nors pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDU0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-454/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-454/2012">2K-454/2012</a>, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/ 2013).

Baudžiamoje byloje įrodyta, kad O. S. personalinė įmonė buvo vienas iš ūkio subjektų, dalyvavusių kaltinamųjų A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. vykdytoje prekybos neapskaityta produkcija schemoje. O. S. kaip personalinės įmonės vadovė yra tinkamas subjektas atsakyti pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

Atlikus O. S. personalinės įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatyta, kad O. S. personalinė įmonė buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė iš uždarosios akcinės bendrovės „E.“ įsigytų 797 209,41 Lt (230 887,80 Eur) vertės prekių bei 151 857,07 Lt (43 980,85 Eur) pirkimo PVM. 2006 m. lapkričio - gruodžio mėn. uždarosios akcinės bendrovės „E.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 9398 Lt, PVM – 1433,58 Lt, vertė be PVM – 7964,42 Lt; 2007 m. uždarosios akcinės bendrovės „E.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 208893 Lt, PVM – 31865,03 Lt, vertė be PVM – 177027,97 Lt; 2008 m. uždarosios akcinės bendrovės „E.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 285156 Lt, PVM – 43498,37 Lt, vertė be PVM – 241657,63 Lt; 2009 m. uždarosios akcinės bendrovės „E.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 220170 Lt, PVM – 35932,54 Lt, vertė be PVM – 184237,46 Lt; o 2010 m. uždarosios akcinės bendrovės „E.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 212011,91 Lt, PVM – 36795,46 Lt, vertė be PVM – 175216,45 Lt. Byloje neginčytinai įrodyta, kad O. S. personalinė įmonė 2006 m. lapkričio mėn. – 2011 m. sausio mėn. laikotarpiu buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ne visas gautas pajamas, pildė ne visus reikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, todėl pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 ir 3 dalis, dėl to iš dalies negalima nustatyti O. S. personalinės (individualios) įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2006 m. lapkričio 11 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

Apibendrinus ir įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad O. S. veika tinkamai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

Teismo išvados dėl B. J. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį, tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad B. J. Č. vertėsi finansine veikla, nes, veikdamas kaip fizinis asmuo, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias mokėjimo paslaugų sąvoką, bei nustatančias draudimą fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie nėra mokėjimo paslaugų teikėjai, teikti minėto įstatymo 5 straipsnyje nustatytas paslaugas, vykdė nusikalstamą susitaR.ą su A. S., Z. S. bei L. S. pervesti jam perduodamus uždarosios akcinės bendrovės „E.“ buhalterijoje neapskaitytus grynuosius pinigus, nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., Vilniaus mieste be jokių mokėjimą patvirtinančių dokumentų iš A. S. ir Z. S. per kelis kartus gavęs ne mažiau nei 1 726 600 Eur grynųjų pinigų tyrimo nenustatytu būdu įnešė juos į savo ir jam artimo asmens T. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyR. nutrauktas, kontroliuojamų lengvatinio apmokestinimo įmonių V., H., O. sąskaitas, atidarytas Latvijos Respublikos bankuose, be to, atliko ne mažiau kaip 68 apmokėjimus (pavedimus) ne mažesnei nei 1 296 600 Eur sumai į Nyderlandų Karalystės įmonės R.‘s B.V. ir fizinio asmens L. S. priklausančias sąskaitas ir ne mažiau kaip 44 apmokėjimus (pavedimus) ne mažesnei nei 430 000 Eur sumai į įmonės P. B. V. sąskaitą.

Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalies normos formuluotė rodo, jog įstatymų leidėjas yra kR.inalizavęs vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, neturint licencijos (leidimo) tokiai veiklai vykdyti, kai ši veikla yra vykdoma dviem alternatyviais požymiais – versliškai ar stambiu mastu. Kadangi šie požymiai yra alternatyvūs, veikos kvalifikavimui pakanka nustatyti bent vieną iš jų.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad B. J. Č., aiškiai suvokdamas savo veikos neteisėtumą, suprasdamas lengvatinio apmokestinimo bendrovių veiklos mechanizmą ir iš to gaunamą finansinę naudą, neturėdamas jokio leidimo (licencijos), suteikiančios teisę verstis finansine veikla, tokią veiklą vykdė. Baudžiamojoje byloje esantys lengvatinio apmokestinimo bendrovių V., H. ir O. banko sąskaitų išklotinių duomenys neabejotinai patvirtina B. J. Č. vykdytos finansinės veiklos mastą, kas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 212 straipsnio 1 dalies nuostatą atitinka stambaus masto kriterijų, todėl teigtina, kad šis kriterijus tinkamai kvalifikuotas.

Teismas sprendžia, kad B. J. Č. pareikštame kaltinime pagal Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį versliškumo požymis buvo įvardintas nepagrįstai, todėl teismo yra šalinimas iš kaltinimo. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, versliškumas Baudžiamojo kodekso 202 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtyje reiškia, kad ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla užsiimama sistemingai ar nuolat (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar reikšmingas papildomas kaltininko pajamų ar pragyvenimo šaltinis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147/2010">2K-147/2010</a>, 2K-490/2010, 2K-539/2013, 2K-165-976/2018). Baudžiamoje byloje surinkti duomenys apie B. J. Č. inkriminuojamu laikotarpiu vykdytą veiklą rodo, kad jis buvo uždarosios akcinės bendrovės „K.“ direktorius, įmonė vykdė transporto paslaugų veiklą. Akivaizdu, kad pajamos, gautos už pajamų, gautų iš bendrovėje „E.“ vykdytos prekybos neapskaityta produkcija, pervedimus suinteresuotoms šalims nebuvo nei reikšmingas, nei juolab pagrindinis B. J. Č. pajamų šaltinis, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad neteisėtu būdu finansine veikla jis vertėsi versliškai.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad kaltinamojo B. J. Č. veika tinkamai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Šioje baudžiamojoje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kaltinamiesiems A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 223 947,52 eurų (vieno milijono dviejų šimtų dvidešimt trijų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 52 eurocentų) turtinės žalos valstybei (120 t., 176 – 178 b. l.).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kaltinamajai O. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 26 283 eurų (dvidešimt šešių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) turtinės žalos valstybei (120 t., 184 – 186 b. l.).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai abu pareikštus civilinius ieškinius palaikė, prašė juos tenkinti pilna apimtimi ir iš kaltinamųjų A. S., Z. S., L. S. bei B. J. Č. solidariai valstybės naudai priteisti 1 223 947,52 eurus, o iš O. S. - 26 283 eurus. Visi kaltinamieji teismui teigė jiems pareikštų civilinių ieškinių nepripažįstantys, reiškė abejones dėl specialistų išvadų pagrįstumo, ginčijo šiose išvadose nustatytas nesumokėtų mokesčių valstybei sumas, kvestionavo konstatuotą prekybos neapskaityta produkcija mastą ir prašė teismo civilinius ieškinius atmesti.

Civilinė ieškovė abiejuose pareikštuose civiliniuose ieškiniuose savo reikalavimus grindžia uždarosios akcinės bendrovės „E.” ir O. S. personalinės įmonės atliktų mokestinių patikrinimų išvadomis, konkrečiai 2016 m. kovo 14 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada Nr. (4.65)-86-8 dėl uždarosios akcinės bendrovės „E.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, papildoma 2017 m. balandžio 12 d. specialisto išvada Nr. (21.73-32)363-11 (dėl uždarosios akcinės bendrovės „E.”) ir 2016 m. liepos 11 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadą Nr. (4.65)-86-35 dėl O. S. personalinės įmonės ūkinės finansinės veiklos, kurios vienu iš pirminių tyrimo šaltinių buvo uždarosios akcinės bendrovės „E.” atliktų ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyti duomenys. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo gynybos iniciatyva teismui pateikta alternatyvi specialisto išvada, specialistas Č. M. teisme paaiškino, kokiais metodais atliko tyrimą, kokiais duomenimis grindė savo teikiamą specialisto išvadą.

Pabrėžtina, kad specialisto išvada kaip vienas iš kaltinimą grindžiančių arba jį neigiančių duomenų savaime neturi prioritetinės reikšmės teismui priimant sprendimą dėl kaltinamųjų, tai yra lygiavertis duomuo, kurį teismas vertina visų baudžiamojoje byloje surinktų duomenų kontekste.

Vienas iš kriterijų, kodėl specialistas Č. M. įvertino 2016 m. kovo 14 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadą Nr. (4.65)-86-8 ekonomiškai nepagrįsta, pasak Č. M., yra tai, kad ši išvada nėra pagrįsta objektyviais įrodymais ir pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad Č. M. savo išvadą teikė vertindamas ne pirminius uždarosios akcinės bendrovės „E.” buhalterinės apskaitos dokumentus, bet pačias Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisčių išvadas, kurios, skirtingai nei teigia Č. M., buvo surašytos būtent atlikus bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, kuriam buvo naudojami ūkio subjekto pirminiai buhalteriniai dokumentai. Dėl šios priežasties Č. M. teismui pateikta specialisto išvada niekaip negali būti pripažįstama kaip teikianti iš esmės skirtingus duomenis, įrodančius kaltinamųjų nekaltumą, nes Č. M., skirtingai nei Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės, uždarosios akcinės bendrovės „E.” ūkinės finansinės veiklos netyrė.

Teismas, išanalizavęs specialistų išvadas, išklausęs pačius specialistus, sprendžia, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisčių uždarosios akcinės bendrovės „E.” bei O. S. personalinės įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimai buvo atlikti laikantis visų būtinų tokiam tyrimui atlikti reikalavimų, teikiamos išvados yra pagrįstos, aiškios, todėl teismas sprendžia, kad 2016 m. kovo 14 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada Nr. (4.65)-86-8 dėl uždarosios akcinės bendrovės „E.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, papildoma 2017 m. balandžio 12 d. specialisto išvada Nr. (21.73-32)363-11 (dėl uždarosios akcinės bendrovės „E.”) ir 2016 m. liepos 11 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada Nr. (4.65)-86-35 dėl O. S. personalinės įmonės ūkinės finansinės veiklos yra tinkamas ir teisingas duomuo vertinant valstybei kaltinamųjų A. S., Z. S., L. S., B. J. Č. ir kaltinamosios O. S. padarytos žalos mastą ir jomis vadovaujasi spręsdamas pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumą.

Byloje nustatyta, kad specialistės išvadose apskaičiavo 29 044 908,33 Lt bendrą apskaitytų ir neapskaitytų tirto laikotarpio uždarosios akcinės bendrovės „E.“ pardavimų sumą (išskaičiavus PVM), o įvertinusios iš „dvigubos buhalterijos“ apskaičiuotą pajamų sumą, PVM deklaracijose deklaruotus pardavimus bei ilgalaikio turto perleidimo pajamas, per tirtą laikotarpį apskaičiavo 24 117 508 Lt (įskaitant PVM) nuslėptų pajamų sumą. Teismui šioje byloje nenustačius, kad kaltinamųjų A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. vykdytos prekybos „G.“ neapskaityta produkcija mastas tyrimo metu buvo netinkamai apskaičiuotas, spręstina, kad nėra jokio pagrindo nesiremti specialisčių atliktais skaičiavimais. Byloje įrodyta, kad, nuslėpdama pardavimo pajamas, uždaroji akcinės bendrovė „E.” deklaravo ir sumokėjo mažesnes pardavimo PVM sumas nei privalėjo, laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 1 112 355,48 eurų PVM, 105 734,19 eurų pelno mokesčio, 5857,85 eurų laikinojo socialinio mokesčio.

Byloje taip pat įrodyta, kad O. S. personalinė įmonė neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 19 659,70 eurų PVM, 6420,01 eurų pelno mokesčio, 203,52 eurų laikinojo socialinio mokesčio.

Kasacinio

Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad tiek uždaroji akcinė bendrovė „E.”, tiek O. S. personalinė įmonė yra dėl bankroto likviduotos ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos bendrovės, todėl pripažintina, kad nebeliko jokios realios galimybės užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Šioje byloje nustačius, kad tiek uždarojoje akcinėje bendrovėje „E.”, tiek O. S. personalinėje įmonėje buvo vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, dėl šių nusikalstamų veikų valstybės patirtą žalą ir kaltinamųjų veiksmus neabejotinai sieja priežastinis ryšys, žala išieškotina iš kaltininkų, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniai ieškiniai tenkintini pilna apimtimi.

Dėl kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką A. S. padarė veikdamas bendrininkų grupėje, buvo nusikalstamos veikos vykdytojas (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo Z. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką Z. S. padarė veikdamas bendrininkų grupėje, buvo nusikalstamos veikos vykdytojas (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką L. S. padarė veikdamas bendrininkų grupėje kaip padėjėjas (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo B. J. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką B. J. Č. padarė veikdamas bendrininkų grupėje kaip padėjėjas (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamosios O. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Dėl kaltinamiesiems skiriamų bausmių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmes, o 202 straipsnio 1 dalies sankcija - viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmes. Baudžiamojo kodekso 55 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad A. S., Z. S., L. S. ir O. S. yra teisiami pirmą kartą, B. J. Č. nors ir buvo praeityje teistas vieną kartą, tačiau nusikaltimų padarymo laikotarpiai persidengia, nėra duomenų, kad po to laikotarpio jam būtų pradėtų naujų ikiteisminių tyR.ų, visų kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika (B. J. Č. atveju – dvi veikos) priskiriama (-os) apysunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamieji dirba, turi tamprius socialinius ryšius, augina nepilnamečių vaikų, sprendžia, kad tinkamiausia ir teisingiausia bausmė kiekvienam kaltinamajam yra sankcijoje numatyta baudos bausmė.

Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio, numatančio baudos bausmės dydį, redakcija, galiojusi šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2011 m. balandžio 28 d., 2007 m. liepos 28 d. įstatymas Nr. X-1233 (Žin., 2007, Nr. 81-3309)), numatė, jog už apysunkį nusikaltimą teismas gali skirti baudą iki 200 MGL dydžio; minimali bauda yra vieno MGL dydžio (47 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams teisės pažeidimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi minimalių ekonominių socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl Baudžiamojo kodekso 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms, šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01MTkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-519/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-519/2006">2K-7-519/2006</a>, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019). Vadinasi, nagrinėjamu atveju aktualus MGL dydis yra 37,66 euro, nes šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu galiojo 2008 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 1031 patvirtintas 130 litų bazinis bausmių ir nuobaudų dydis.

Parinkdamas baudos bausmės dydį kaltinamajam A. S., teismas atsižvelgia į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nustatytą sunkinančią aplinkybę, į aplinkybę, kad A. S. buvo nusikalstamos veikos sumanytojas, jos organizatorius ir vykdytojas, nusikalstama veika buvo siekiama pasipelnyti nuslepiant realias gaunamas pajamas ir tokiu būdu sumažinti valstybei mokesčių pavidalu mokamas išlaidas, į veiką įtraukė dar tris asmenis, nusikaltimas apėmė daugiau nei ketverių metų laikotarpį, per kurį valstybei padaryta žala viršija vieną milijoną eurų. Teismas taip pat atsižvelgia į A. S. asmenybę: jau minėta, asmuo teisiamas pirmą kartą (teistumas išnykęs), yra (duomenys neskelbtini), buvusių darbdavių charakterizuojamas teigiamai (133 t., 58 - 59 b. l.), baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad po šioje byloje A. S. inkriminuotino laikotarpio jo atžvilgiu būtų buvę pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų, per pastaruosius penkerius metus A. S. buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį A. S., vadovaujasi Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatomis, įvertina aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir sprendžia, kad už nusikalstamą veiką kaltinamajam A. S. skirtinas baudos bausmės dydis, artimas sankcijoje numatytam maksimaliam dydžiui, teigtina, jog 190 MGL dydžio bauda, yra pakankama ir proporcinga bausmė darbingo amžiaus kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką.

Parinkdamas baudos bausmės dydį kaltinamajam Z. S., teismas atsižvelgia į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nustatytą sunkinančią aplinkybę, į aplinkybę, kad Z. S. buvo nusikalstamos veikos vykdytojas, nusikalstama veika buvo siekiama pasipelnyti nuslepiant realias gaunamas pajamas ir tokiu būdu sumažinti valstybei mokesčių pavidalu mokamas išlaidas, nusikaltimas apėmė daugiau nei ketverių metų laikotarpį, per kurį valstybei padaryta žala viršija vieną milijoną eurų. Teismas atsižvelgia į Z. S. asmenybę: (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad po šioje byloje Z. S. inkriminuotino laikotarpio jo atžvilgiu būtų buvę pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų, per pastaruosius penkerius metus Z. S. buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį Z. S., vadovaujasi Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatomis, įvertina aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir sprendžia, kad už nusikalstamą veiką kaltinamajam Z. S. skirtinas baudos bausmės dydis, didesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis, teigtina, jog 160 MGL dydžio bauda, yra pakankama ir proporcinga bausmė darbingo amžiaus kaltinamajam.

Parinkdamas baudos bausmės dydį kaltinamajam L. S., teismas atsižvelgia į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nustatytą sunkinančią aplinkybę, į aplinkybę, kad L. S. bendrininkų grupėje atliko padėjėjo vaidmenį, į L. S. asmenybę: (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad po šioje byloje L. S. inkriminuotino laikotarpio jo atžvilgiu būtų buvę pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų, per pastaruosius penkerius metus L. S. buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatomis, įvertina aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir sprendžia, kad už nusikalstamą veiką kaltinamajam L. S. skirtinas baudos bausmės dydis, didesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis, teigtina, jog 140 MGL dydžio bauda, yra pakankama ir proporcinga bausmė darbingo amžiaus kaltinamajam.

Parinkdamas baudos bausmės dydį kaltinamajam B. J. Č., teismas atsižvelgia į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nustatytą sunkinančią aplinkybę, į aplinkybę, kad B. J. Č. bendrininkų grupėje atliko padėjėjo vaidmenį, į B. J. Č. asmenybę: (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad B. J. Č. būtų buvę pradėtų kitų ikiteisminių tyR.ų, per pastaruosius penkerius metus B. J. Č. buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatomis, įvertina aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir sprendžia, kad už abi nusikalstamas veikas kaltinamajam B. J. Č. skirtinas baudos bausmės dydis, didesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis, teigtina, jog 110 ir 140 MGL dydžio baudos, yra pakankamos ir proporcingos bausmės darbingo amžiaus kaltinamajam. Bausmės B. J. Č. bendrintinos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalyse, 5 dalies 1 punkte numatyta tvarka, nes nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį.

Parinkdamas baudos bausmės dydį kaltinamajai O. S., teismas atsižvelgia į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į O. S. asmenybę: ji teisiama pirmą kartą, yra (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad po šioje byloje O. S. inkriminuotino laikotarpio jos atžvilgiu būtų buvę pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų, per pastaruosius penkerius metus O. S. buvo bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatomis, įvertina aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir sprendžia, kad už nusikalstamą veiką kaltinamajai O. S. skirtinas baudos bausmės dydis, lygus sankcijoje numatytam vidurkiui, teigtina, jog 100 MGL dydžio bauda, yra pakankama ir proporcinga bausmė darbingo amžiaus kaltinamajai.

Spręstina, kad įvertinus dėl pasaulinės Covid-19 infekcijos pandemijos pastaruosius kiek daugiau nei vienerius metus Lietuvos Respublikoje taikytus apribojimus verslui, kas niekaip nepriklausė nuo kaltinamųjų valios, tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas, kas leistų kaltinamiesiems proporcingai paskirstyti pajamas, kad jų užtektų baudai išmokėti, civiliniam ieškiniui dengti ir būtiniems asmeniniams poreikiams tenkinti; nustatytinas 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Dėl laikino sulaikymo ir kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę, jų tolesnio taikymo

Kaltinamasis A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2013 m. sausio 29 d., 20.10 val. (124 t., 92 b. l.). Paskirta ir taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. sausio 29 d. (124 t., 100 – 102 b. l.) iki 2013 m. kovo 7 d. (124 t., 100 – 102 b. l.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nustatyta tvarka, laikino sulaikymo laikas, iš viso 38 (trisdešimt aštuonios) paros, įskaitytinas į bausmę. A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – 25 000 Lt dydžio užstatas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (124 t., 129 – 132 b. l.) paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos, 25 000 Lt užstatas, įmokėtas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą (124 t., 131), grąžintinas užstato davėjai O. S..

Kaltinamajam Z. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (123 t., 121 – 123 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Kaltinamajam L. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (123 t., 165 – 166 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Kaltinamasis B. J. Č. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2015 m. sausio 14 d., 9.15 val., paleistas 2015 m. sausio 15 d., 16.50 val. (123 t., 173 – 189 b. l.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nustatyta tvarka, laikino sulaikymo laikas, iš viso dvi paros, įskaitytinas į bausmę. B. J. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (124 t., 18 – 19 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, jam įsiteisėjus, naikintina.

Kaltinamajai O. S. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, iki nuosprendžio įsiteisėjimo taip pat neskirtina kaip netikslinga.

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tolesnio likimo

Dvi USB jungtys, kratos metu paimtos J. B. Č. darbo vietoje, septynios USB jungtys, paimtos A. S. asmens kratos metu, septynios kompaktinės plokštelės „Verbatim“ su nukopijuotais duomenimis iš A. S. asmens kratos metu paimtų USB jungčių, keturios kompaktinės plokštelės „Verbatim“ su nukopijuotais duomenimis iš el. pašto dėžučių uab(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), viena kompaktinė plokštelė „Verbatim“ su įrašytais duomenimis apžiūrint išorinį diską Seagate („buhalterinės apskaitos kompiuterio kopija“), saugomi prie baudžiamosios bylos (Paketas Nr. 1), ir nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-11-992/2021.

Devyniolika kompaktinių plokštelių su procesinių prievartos priemonių taikymo metu padarytais garso įrašais, saugomos prie baudžiamosios bylose (Paketas Nr. 2), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos.

Likviduotos ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos uždarosios akcinės bendrovės „E.“ dokumentai, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriuje (117 t., 53 – 61 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvui.

O. S. individualios įmonės dokumentai, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriuje (119 t., 68 – 71 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvui.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo tolesnio taikymo

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas, vėliau teismo nutartimis tęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas tokiam kaltinamųjų A. S. ir O. S. turtui: (duomenys neskelbtini).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 307 straipsnio 1 ir 5 dalimis,

n u s p r e n d ž i a :

A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 190 (vieno šimto devyniasdešimties) MGL, kas sudaro 7344 (septynis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt keturis) eurus, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2013 m. kovo 7 d. (iš viso trisdešimt aštuonias paras), kai viena para prilyginama 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad A. S. neatliktos baudos bausmės dalis yra lygi 114 (vienam šimtui keturiolikai) MGL, kas sudaro 4293 Eur (keturis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt tris eurus).

Baudžiamąją bylą A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.), nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Z. S. (Z. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 160 (vieno šimto šešiasdešimties) MGL, kas sudaro 6025 Eur (šešis tūkstančius dvidešimt penkis eurus), dydžio baudą.

Baudžiamąją bylą Z. S. (Z. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.), nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

L.Ą S. (L. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 140 (vieno šimto keturiasdešimties) MGL, kas sudaro 5272 Eur (penkis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt du eurus), dydžio baudą.

Baudžiamąją bylą L. S. (L. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.), nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

B. J. Č. (B. J. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 140 (vieno šimto keturiasdešimties) MGL, kas sudaro 5272 Eur (penkis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt du eurus), dydžio baudą.

B. J. Č. (B. J. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 110 (vieno šimto dešimties) MGL, kas sudaro 4142 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt du eurus), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 140 (vieno šimto keturiasdešimties) MGL, kas sudaro 5272 Eur (penkis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt du eurus), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015 m. sausio 14 d., 9.15 val., iki 2015 m. sausio 15 d., 16.50 val. (iš viso dvi paras), kai viena para prilyginama 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad B. J. Č. neatliktos baudos bausmės dalis yra lygi 136 (vienam šimtui trisdešimt šešiems) MGL, kas sudaro 5122 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt du eurus).

Baudžiamąją bylą B. J. Č. (B. J. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.), nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 100 (vieno šimto) MGL, kas sudaro 3766 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus), dydžio baudą.

Tenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį ir solidariai iš kaltinamųjų A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. valstybės naudai priteisti 1 223 947,52 Eur (vieną milijoną du šimtus dvidešimt tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 52 eurocentus) turtinės žalos.

Tenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį ir iš kaltinamosios O. S. valstybės naudai priteisti 26 283 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) turtinės žalos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. S. paskirtas kardomąsias priemones – 25 000 Lt (ekvivalentas eurais 7240,50 Eur) dydžio užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, užstatą, įmokėtą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą (124 t., 131 b. l.), grąžinti užstato davėjai O. S.

Z. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

B. J. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

O. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Dvi USB jungtis, kratos metu paimtas J. B. Č. darbo vietoje, septynias USB jungtis, paimtas A. S. asmens kratos metu, septynias kompaktines plokšteles „Verbatim“ su nukopijuotais duomenimis iš A. S. asmens kratos metu paimtų USB jungčių, keturias kompaktines plokšteles „Verbatim“ su nukopijuotais duomenimis iš el. pašto dėžučių uab(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vieną kompaktinę plokštelę „Verbatim“ su įrašytais duomenimis apžiūrint išorinį diską Seagate, saugomus prie baudžiamosios bylos (Paketas Nr. 1), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-11-992/2021.

Devyniolika kompaktinių plokštelių su procesinių prievartos priemonių taikymo metu padarytais garso įrašais, saugomas prie baudžiamosios bylos (Paketas Nr. 2), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Likviduotos ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos uždarosios akcinės bendrovės „E.“ dokumentus, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriuje (117 t., 53 – 61 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvui.

Likviduotos ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos O. S. individualios įmonės dokumentus, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriuje (119 t., 68 – 71 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvui.

Išaiškinti A. S., Z. S., L. S., B. J. Č. ir O. S., kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

Baudą mokant už kitą asmenį, mokėjimo pavedime būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę, asmens kodą, baudžiamosios bylos numerį, tokiu atveju banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja V.ija Šelmienė