Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1358-1133/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05371-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 1.1.7.2.5; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,

sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Šneideriui,

kaltinamajam R. K.,

suinteresuotam asmeniui A. K.,

teisiamajame posėdyje, nuotoliniu būdu, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę;

5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 1 dalį 8 MGL dydžio bauda. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi paskirta ir nesumokėta bauda pakeista į 2 parų arešto bausmę;

6) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 MGL dydžio bauda;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 30 parų arešto bausme;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 6 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. rugpjūčio 21 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi (pagal Alytaus pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio funkcijas 2020 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03MA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-70')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-70">2-70</a>7), lygtinai paleistas iš Alytaus pataisos namų neatlikęs 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

R. K. 2021 m. vasario 20 d. apie 18.47 val. Vilniuje, Subačiaus gatvėje, ties pastatu Nr. 101, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. vasario 20 d. žmona išvažiavo su vaikais iš namų, o jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko degtinės. Einant atgal pakeliui pamatė draugą, išgėrė su juo tą butelį. Tada paskambino žmonai, pasirodė, kad ji ne su drauge, o su kažkokiais vyrais, iš pykčio paėmė automobilio raktus, žinojo, kur jie yra, sėdo į mašiną ir nuvažiavo ten. Važiavo su draugu ir jo žmona, atvažiavo su jais iki Subačiaus gatvės, ten žmona įsėdo į mašiną. Jie pradėjo bartis, nes žmona pyko, kad jis (kaltinamasis) paėmė mašiną, pavažiavo 300-400 m ir pareigūnai sustabdė. Automobilis priklauso žmonai, todėl nenorėtų, kad jis būtų konfiskuotas, ji turi vairuotojo pažymėjimą, išsilaikė teises prieš 1-1,5 savaitės. Alkoholį vartoja labai retai, yra sportuojantis. Balandžio mėnesį jį sustabdė neblaivų, nes išgėrė po darbo, važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę pas motiną.

Suinteresuotas asmuo A. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, jog pernai pradėjo mokytis vairavimo mokykloje, prieš Naujus metus išlaikė teorinį egzaminą ir po Naujųjų metų turėjo laikyti praktinį egzaminą, bet dėl karantino to padaryti negalėjo. Tuo metu įsigijo automobilį, nes buvo geras variantas, ir pastatė kieme, kol išsilaikys teises, raktai buvo padėti namuose, dabar jau turi išsilaikiusi teises ir jai labai reikalingas automobilis (posėdžio metu parodė vairuotojo pažymėjimą). Vyras finansiškai prie automobilio įsigijimo neprisidėjo. 2021 m. vasario 20 d. vyrui vairuoti automobilio neleido, kai įsėdo į automobilį, pradėjo šaukti ir pasakė, kad jis pastatytų automobilį ir nevairuotų ir iš vis kodėl jis paėmė jos automobilį, o jis vis tiek pradėjo važiuoti ir tada sustabdė pareigūnai. Dėl balandžio 12 d., kai vyras vėl vairavo jos automobilį, nurodė, jog tuo metu buvo darbe, jai paskambino ir pasakė, kad jį sustabdė, vėl buvo šoke ir dabar automobilio raktelius ir dokumentus visuomet turi su savimi.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 24 d. duoti parodymai, kad ji gyvena kartu su vyru R. K. ir jų dviem vaikais. 2021 m. sausio 30 d. ji nupirko mašiną „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), planavo įregistruoti ją savo vardu, bet nespėjo, nes nesumokėjo papildomų mokesčių už mašiną. Mašina visą laiką stovėjo pas juos kieme, o raktai gulėjo pas juos bute. 2021 m. vasario 20 d., apie 15 val., ji buvo pas draugę A., kuri gyvena prie „Maxima“ parduotuvės Subačiaus gatvėje. Jos vyras R. K. liko namie, jai išvažiuojant buvo blaivus. Po kai kurio laiko jis jai paskambino ir ji suprato, kad jis yra išgėręs. Jis pradėjo klausinėti, kur ji yra ir su kuo, jam pasirodė, kad šalia jos yra vyras. Jis pasakė jai išeiti iš ten ir laukti prie pagrindinio kelio, ji taip ir padarė. Po kai kurio laiko ji pamatė, kad jos vyras R. K. atvažiuoja su jos mašina „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Ji atsisėdo į mašiną ir kai jos vyras R. K. bandė nuvažiuoti į kiemą nuo pagrindinio kelio į šalutinį, juos sustabdė policijos pareigūnai. Jos vyras buvo už vairo. Ji žino, kad jos vyras neturi vairuotojo pažymėjimo ir niekad jo neturėjo. Mašiną ji pirko sau, nes išsilaikys vairuotojo egzaminą ir važinės su ja. Prašo jai grąžinti jos mašiną, nes ji jos tikrai neperdavė girtam vyrui (b. l. 22-25);

Liudytojos I. M. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 26 d. duoti parodymai ir jos 2021 m. vasario 20 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad 2021 m. vasario 20 d., dirbant kartu su tyrėju V. B., apie 18.47 val., Subačiaus gatvėje, ties 101 namu, pastebėjo įtartinai manevruojantį užrasojusiais langais pilkos spalvos automobilį „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Kai vairuotojas juos pastebėjo, padidino greitį ir pasuko į Žibuoklių gatvę. Kadangi jiems kilo įtarimas, nusprendė jį sustabdyti. Automobilį „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) sustabdė Vilniuje, Žibuoklių g. 3. Priėjus prie vairuotojo pastarasis prisistatė, kaip R. K., paaiškino, kad gyvena čia pat, Vilniuje, Žibuoklių g. 8-3. R. K. atrodė akivaizdžiai neblaivus, su juo bendraujant iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Vairuotojas pats prisipažino, kad yra neblaivus ir niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. R. K. buvo patikrintas blaivumas, pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas, antro tikrinimo metu – 1,68 promilių girtumas (b. l. 9, 31-33);

Bendrojo pagalbos centro išklotinės duomenys, jog 2021 m. vasario 20 d., Vilniuj, Žibuoklių g. 5, buvo sustabdytas automobilis „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas neblaivus, pirmo pūtimo metu jam nustatytas 1,85 promilių, o antro pūtimo metu – 1,56 promilių girtumas (pastaba. R. K. antro tikrinimo metu nustatytas 1,68 promilių girtumas) (b. l. 5);

2021 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo ir vaizdo įrašo duomenys, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kuriame užfiksuota, kaip policijos pareigūnas bendrauja su automobilio vairuotoju, šalia jo sėdi automobilio savininkė. Matosi, kaip pareigūnas vairuotojui patikrina blaivumą, girdisi, jog yra nustatomas 1,85 promilių girtumas, (b. l. 34-35, vaizdo įrašas, prisegtas prie bylos viršelio);

Neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1415203 duomenys, iš kurių matyti, kad R. K. 2021 m. vasario 20 d. 18.50 val. buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu, 2021 m. vasario 20d. 19.12 val. nustatytas 1,68 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 17-20);

Valstybinės įmonės (toliau – VĮ),,Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, jog automobilio „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytojas – savininkas nuo 2021 m. sausio 27 d. buvo D. K., 2021 m. sausio 30 d. buvo pranešta apie transporto priemonės pardavimą (b. l. 70);

2021 m. vasario 24 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir automobilio registracijos liudijimo kopijos duomenys, iš kurių matyti, kad A. K. pateikė automobilio „Opel Vectra (v. n. (duomenys neskelbtini)) 2021 m. sausio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuri sudaryta tarp jos ir pardavėjo D. K.; automobilis „Opel Vectra“ 2021 m. balandžio 8 d. buvo užregistruotas VĮ „Regitra“ A. K. vardu (b. l. 26-29, 154);

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad vidutinė automobilio,,Opel Vectra“ (2004 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1 800 Eur (b. l. 71).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog R. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Atsižvelgiant į tarnybinio pranešimo 2021 m. vasario 20 d. duomenis, kad kaltinime nurodytas automobilis pastebėtas ties Subačiaus g. 101 namu, sustabdytas Vilniuje, Žibuoklių g. 3 (b. l. 9), Bendrojo pagalbos centro duomenis, kur nurodytas vietos adresas Vilniuje, Žibuoklių g. 5 (b. l. 5), matyti, kad kaltinime padarytas rašymo apsirikimas, nurodant nusikalstamos veikos padarymo vietą, vietoj Subačiaus g. 101, nurodyta Subačiaus g. 10. Šios klaidos ištaisymas nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nepažeidžia jo teisės į gynybą, todėl taisytinas (BPK 256 straipsnis).

Kaltinamasis, apklausiamas teisme, savo kaltę pripažino visiškai, parodė, jog įvykio dieną jo žmona buvo pas draugę, o jis su draugu išgėrė butelį degtinės. Vėliau, kalbant su žmona, jam pasirodė, jog ji ne pas draugę, o su kitu vyru, todėl supyko ir nuvažiavo iki jos. Žmonai įsėdus į automobilį ir jam pavažiavus 300-400 m, jį sustabdė policijos pareigūnai. Jo duoti parodymai sutampa su liudytojos A. K. parodymais, užfiksuotais jos ikiteisminio tyrimo apklausoje, kad ji išvyko pas draugę, o vyras liko namuose, po kurio laiko jis jai paskambino ir liepė išeiti į lauką, ji taip ir padarė. Vėliau pamatė savo vyrą atvažiuojantį su jos automobiliu, o jai į jį įsėdus ir jam bandant nuvažiuoti nuo pagrindinio kelio į kiemą, juos sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnės I. M. tarnybiniame pranešime ir jos apklausoje bei bendrojo pagalbos centro išklotinės duomenys patvirtina, jog pareigūnams patruliuojant Vilniuje, Subačiaus gatvėje, buvo pastebėtas įtartinai važiuojantis automobilis. Jį sustabdžius buvo nustatyta, jog jį vairuoja neblaivus R. K.. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, taip pat buvo nekoordinuoti judesiai. Šias aplinkybes taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio kvitų rodmenys, kad R. K. pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,85 promilių, o antro tikrinimo – 1,68 promilių girtumas. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Taigi, iš išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis R. K. būdamas neblaivus (nustatytas 1,68 promilių girtumas) ir tai suvokdamas, tyčia sėdo už automobilio vairo ir vairavo kaltinime nurodytą automobilį „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), t. y. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420/2006">2K-420/2006</a>, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

R. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 131-132), per paskutinius 5 metus, iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo 8 kartus baustas administracine tvarka, iš jų ir už šiurkščius KET pažeidimus (ne kartą vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti; vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,77 promilių girtumas), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 84-87), anksčiau 12 kartų teistas, iš jų ir už analogiškos veikos padarymą (2018 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu) (b. l. 88-98). Byloje nėra surinkta duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismo vertinimu pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo R. K. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys yra sistemingas ir nenuoseklus, jis prieš tai buvo teisiamas 12 kartų, ne kartą yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau išėjęs iš pataisos įstaigos vėl daro nusikalstamas veikas bei naujus administracinius nusižengimus, kas rodo, jog jis tinkamų išvadų nedaro, ankstesnės jam skirtos bausmės esminės įtakos jo elgesiui įtakos neturi. Atsižvelgiant į tai teismas mano, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui, t. y. 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis prašė neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, prašė paskirti jam baudą, tačiau teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo ankstesnius teistumus bei baustumus, jo turimų įsiskolinimų kiekį (b. l. 141-153) sprendžia, jog šiuo atveju baudos bausmė neatitiktų bausmei keliamų tikslų ir nedarytų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Teismo įsitikinimu šiuo atveju būtent 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Prokuroras skiriant bausmę taip pat prašė atsižvelgti į tai, jog pabaigus ikiteisminį tyrimą, 2021 m. balandžio 12 d., kaltinamasis vėl vairavo tą patį automobilį būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 1,35 promilės girtumas, kuris yra artimas 1,51 promilių girtumui, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, taip pat pažeidė kardomąją priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones. Teismas pažymi, jog skirdamas bausmę (taip pat ir baudžiamojo poveikio priemonę) šiais duomenimis nesivadovauja, kadangi iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog dėl minėto R. K. pažeidimo administracinio nusižengimo byla dar nėra išnagrinėta ir nėra priimto galutinio sprendimo, kuriuo būtų konstatuota jo kaltė.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 3 mėnesių laisvės atėmimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti R. K. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę R. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,68 promilių girtumas, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, kuris kelia didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, o jo pavojingumą didina ir tai, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka niekada nebuvo pripažintas vairuotoju, t. y. asmeniu, kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę (b. l. 77-79), be to, kaltinamasis važiavo Vilniaus mieste, vakaro metu, kuomet gatvėse įprastai būna intensyvus kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas. Taip pat pažymėtina, jog kaltinamasis jau anksčiau už analogiškos veikos padarymą yra baustas tiek administracine, tiek baudžiamąja tvarka, jam jau buvo paskirta poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones nustatytą laikotarpį, tačiau R. K. tai ignoravo ir vėl pakartotinai automobilį vairavo neturėdamas tam teisės ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad bausmės tikslus padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminams nustatytinas lygus šios poveikio priemonės maksimumui – 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 21 d.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkyLTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-392-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-392-699/2017">2K-392-699/2017</a>, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo R. K. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajam, o A. K.. Tai patvirtina tiek kaltinamojo ir jo sutuoktinės paaiškinimai, tiek byloje esantys kiti įrodymai: VĮ „Regitra“ pažyma, 2021 m. sausio 30 d. transporto priemonės prikimo-pardavimo sutartis, automobilio registracijos liudijimo kopija (b. l. 29, 70, 154). Byloje yra pateikta A. K. ir R. K. notaro patvirtina 2017 m. gegužės 4 d. vedybų (povedybinė) sutarties kopija, kurioje nurodyta, jog šalys sutaria, kad visas turtas, kurį šalys įgis po šios sutarties sudarymo, priklausys asmeninės nuosavybės teise tai šaliai, kurios vardu turtas bus registruotas (b. l. 125-130), taigi matyti, jog nors A. K. ir R. K. yra sutuoktiniai, automobilis, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nėra jų bendras turtas, t. y. priklauso ne kaltininkui o kitam asmeniui.

BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausiantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju aktuali BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, pagal kurią kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Iš bylos duomenų matyti, jog automobilio savininkė veikos padarymo metu važiavo automobilyje kartu su R. K.. Tiek kaltinamasis, tiek A. K. teigia, jog ji jam automobilio nedavė ir neleido juo naudotis, jis pats paėmė automobilį ir atvažiavo jos paimti į Subačiaus gatvę, kur ji buvo pas draugę, o šiai įsidėjus į jį, pastaroji pradėjo ant jo šaukti, kad jis be leidimo paėmė jos automobilį ir girtas bei neturėdamas teisės jį vairuoja, liepė jam sustoti ir girtam nevažiuoti, tačiau kaip tik tuo metu juos sustabdė policijos pareigūnai. Teismas tokius A. K. ir R. K. parodymus vertina kritiškai, kadangi juos paneigia kita bylos medžiaga. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog policijos pareigūnams sustabdžius R. K. vairuojamą automobilį, A. K. iš karto pradėjo sakyti, jog mašinos dokumentai ir R. K. vairuotojo pažymėjimas yra namuose, kadangi ją ką tik paėmė iš poliklinikos, nurodė melagingus duomenimis, jog jis turi teises bei, kad nevartojo alkoholio, nors teisiamojo posėdžio metu patvirtino žinanti, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo bei, kad jau kalbėdama telefonu, dar prieš ją paimant suprato, kad jis yra išgėręs alkoholio, taip pat melavo, jog jai ką tik nustatė „Covid-19“ ligą, bei kad jie gyvena šalia esančiame name, nors pagal teisiamojo posėdžio metu pateiktus duomenis jie gyvena už daugiau nei 5 km nuo jų sustabdymo vietos, t. y. A. K. aktyviais veiksmais stengėsi pateisinti R. K. policijos pareigūnams nurodydama neteisingus duomenis.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog A. K. pati R. K. veikos padarymo metu neturėdama teisės vairuoti, taip pat žinodama, kad jos sutuoktinis neturi teisės vairuoti bei yra teistas už automobilio vairavimą esant neblaiviam, automobilio raktus laikė jam prieinamoje vietoje.

Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog šiuo atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, automobilis Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes A. K. ne tik neužtikrino, kad R. K. negalėtų pasinaudoti jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, bet su juo važiavo kartu, žinodama, jog jis yra pavartojęs alkoholinių gėrimų, taip sudarant sąlygas savo automobilį panaudoti neteisėtai veikai. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. K. yra taip pat atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą nusikaltimo padarymo metu, todėl automobilis ne grąžinamas savininkei, o konfiskuojamas, siekiant prevencinių tikslų, kaip veikti kitiems asmenims, ir atimant galimybę dar kartą panaudoti šią transporto priemonę nusikalstamais tikslais.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam R. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 56-58) – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas (priedo b. l. 56-58) – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. vasario 20 d. 18.50 val. iki 2021 m. vasario 21 d. 10.35 val. (viena diena) (priedo b. l. 40-42, 59-60). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą laisvės atėmimo bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Šneiderio 2021 m. vasario 24 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 62-64), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus tarnybinio pranešimo dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-05371-21 matyti, kad dėl transporto priemonės „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje nuo 2021 m. vasario 20 d. iki 2021 m. vasario 24 d. išlaidos yra 15 Eur su PVM (b. l. 73). Kaltinamasis posėdžio metu nurodė, jog šios išlaidos dar nėra apmokėtos, todėl vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, nes yra pagrįstos ir adekvačios, todėl turi būti priteistos iš kaltinamojo R. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (prisegtas prie bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu

n u s p r e n d ž i a :

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti R. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. vasario 20 d. 18.50 val. iki 2021 m. vasario 21 d. 10.28 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 (penkeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. vasario 21 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), taikytą 2021 m. vasario 24 d. nutarimu, palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

Priteisti iš R. K. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 15 Eur proceso išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, esančią AB „SEB bankas“, mokėjimo pavedimo laukelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.

R. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti; specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė