M. Z. pagal BK 147 str. 2 d., 27 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-125-648/2022

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00153-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.13; 2.1.6.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,

nuteistajam M. Z., jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu M. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams.

Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu nuteistojo M. Z. apeliacinis skundas atmestas, o Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Navicko apeliacinis skundas patenkintas ir Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendis dėl nuteistojo M. Z. pakeistas. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2, 3 dalimis, nuteistasis M. Z. pripažintas pavojingu recidyvistu ir jam Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė padidinta iki septynerių metų. Kita Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistojo M. Z. palikta galioti be pakeitimų.

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti A. N., I. V., S. Ž., A. B.. Dėl jų kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. Z. nuteistas už tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, 2013 m. kovo 22 d. – gegužės 8 d., veikdamas organizuota grupe su A. N., I. V., A. B., A. L., Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę taip pat atliekančiu S. Ž., o 2013 m. kovo 22 d. – balandžio 6 d. – su A. N., I. V., Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę taip pat atliekančiu S. Ž. ir kitais nenustatytais organizuotos grupės nariais, turėdamas tikslą bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – lėšas, kiekvienam iš jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingą vaidmenį, iš anksto susitarė daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, gabenti asmenis į Vokietijos Federacinę Respubliką (toliau – VFR) siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti.

2. M. Z., veikdamas organizuota grupe su A. N., I. V., A. B., A. L., S. Ž. ir kitais nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas 2013 m. kovo 22 d. savo ir I. V. užmaskuotos formos bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, kiekvienam iš organizuotos grupės narių atliekant savo užduotį siekiant bendrų organizuotos grupės tikslų, 2013 m. kovo 22 d. – gegužės 8 d. organizavo prekybą žmonėmis: pasinaudodami nukentėjusiojo A. G. pažeidžiamumu dėl jo sunkios materialinės padėties, nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio neturėjimo, I. V. ir M. Z. organizavo nukentėjusiojo verbavimą, A. L. jį verbavo, A. B. gabeno, A. N. perleido kitiems organizuotos grupės nariams, o S. Ž. nukentėjusįjį kontroliavo, kad kiti grupės nariai jį išnaudotų nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams – VFR daryti.

3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. Z., veikdamas organizuota grupe su A. N., I. V., S. Ž. ir kitais nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas pirmiau nurodytą savo ir I. V. užmaskuotos formos bendrą susitarimą, kiekvienam iš organizuotos grupės narių atliekant savo užduotį, siekiant bendrų organizuotos grupės tikslų, 2013 m. kovo 22 d. – balandžio 6 d. organizavo prekybą žmonėmis: pasinaudodami nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumu dėl jo sunkios materialinės padėties, nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio neturėjimo, I. V. ir M. Z. organizavo nukentėjusiojo verbavimą, A. N. jį verbavo, gabeno ir perleido kitiems organizuotos grupės nariams, o S. Ž. nukentėjusįjį kontroliavo, kad kiti grupės nariai jį išnaudotų nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams – VFR daryti.

4. Šios skirtingomis sudėtimis veikusios organizuotos grupės padaryto nusikaltimo nustatytos konkrečios aplinkybės yra išsamiai išdėstytos ir aprašytos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose, todėl kasacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistojo M. Z. kasacinis skundas iš esmės paduotas dėl jo pripažinimo pavojingu recidyvistu, šių aplinkybių iš naujo nedėsto ir nekartoja.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

5. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo M. Z. pripažinimo pavojingu recidyvistu, nurodė, kad iš baudžiamosios bylos matyti, jog nuteistasis iki šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, būdamas pilnametis, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už labai sunkų nusikaltimą, buvo nuteistas už kelis nusikaltimus, tarp jų ir už labai sunkų nusikaltimą, dėl kurio teistumas yra neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas. Taigi nuteistasis jau iki nusikaltimo, už kurį nuteistas šioje baudžiamojoje byloje, padarymo BK 27 straipsnio 1 dalies prasme buvo recidyvistas ir tai patvirtina, kad yra nustatytos BK 27 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą spręsti jo pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą.

6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netaikydamas nuteistajam M. Z. BK 27 straipsnio nuostatų ir nepripažindamas jo pavojingu recidyvistu, nuosprendyje nevertino BK 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių (nuteistojo asmenybės, nusikalstamo ketinimo įvykdymo laipsnio, dalyvavimo darant nusikalstamas veikas pobūdžio ir kt.), netinkamai nustatė BK 27 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad nusikaltimą nuteistasis padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje draudžiama joje naudoti priemone – mobiliojo ryšio telefonu, o pataisos įstaiga neužtikrino, kad nuteistasis šios priemonės neturėtų ir nenaudotų, taip pat atsižvelgė į proceso trukmę, nes ši aplinkybė sprendžiant klausimą dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu reikšmės neturi.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nuteistasis naują labai sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą jis yra nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, padarė ne tik turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą (BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktas), bet ir būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tai rodo nuteistojo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, taip pat tai, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta pataisos įstaigoje draudžiama priemone, kurios laikymo ir naudojimo pataisos įstaiga neužkardė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nusikalstamos veikos pavojingumo nemenkina ir jo baudžiamosios atsakomybės nešalina. Priešingai, nuteistasis, būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme, ją atlikdamas pataisos įstaigoje, nesilaikė įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, disponuodamas priemone, kurią laikyti ir naudoti pataisos įstaigoje griežtai draudžiama, padarė tapataus pobūdžio nusikalstamą veiką, už kurią jau buvo teistas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistasis M. Z. buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas. Iš ankstesnių teistumų jis jokių teigiamų išvadų nepadarė, anksčiau paskirtos ir atliktos bausmės tikslo nepasiekė, o jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Visa tai rodo didelį nuteistojo padarytų nusikalstamų veiksmų, jo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad šiuo atveju yra BK 27 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytos sąlygos ir pagrindas nuteistąjį M. Z. pripažinti pavojingu recidyvistu, ir atitinkamai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistojo M. Z., kartu sugriežtindamas jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę taip, kaip to apeliaciniame skunde prašė prokuroras.

III. Kasacinio skundo argumentai

9. Kasaciniu skundu nuteistasis M. Z. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

9.1. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jį (M. Z.) pavojingu recidyvistu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 27 straipsnio 4 dalį, 97 straipsnio 1, 9 dalis.

9.2. Vien tik formalus BK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytų pavojingo recidyvo sąlygų konstatavimas savaime nereiškia asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, nes teismai privalo tokį sprendimą ne tik nurodyti apkaltinamajame nuosprendyje, bet ir pagrįsti įstatyme nurodytomis aplinkybėmis. Pagal BK 27 straipsnio 3 dalį teismas, spręsdamas asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą, apkaltinamajame nuosprendyje už paskutinį nusikaltimą privalo įvertinti kaltininko asmenybę, nusikalstamą ketinimų įvykdymo laipsnį, jo dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu turi būti aiškiai išdėstytas, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje po kvalifikavimo motyvų teismas turi surašyti ne tik įstatymo formuluotes, bet ir motyvuotas išvadas dėl konkrečios BK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos pripažinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAwLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-300/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-300/2012">2K-300/2012</a>).

9.3. BK 27 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas asmenį pripažinti pavojingu recidyvistu atsižvelgiant į užsienyje jo padarytus nusikaltimus BK 97 straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais. Pagal BK 97 straipsnio 1 dalį turinčiais teistumą, be kita ko, laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jį (M. Z.) pavojingu recidyvistu, nepagrįstai atsižvelgė į Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, kuriuo kasatorius nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 25 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 25 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus laisvės atėmimu keturiolikai metų keturiems mėnesiams, nes šis nuosprendis priimtas už nusikaltimus, kuriuos kasatorius padarė Norvegijos Karalystėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė. Nors kasatorius nusikalto užsienyje, tačiau jis ten nebuvo nuteistas, jo baudžiamąją bylą nagrinėjo ir jį pripažino kaltu bei nuteisė Panevėžio apygardos teismas. Apeliacinės instancijos teismas BK 27 straipsnio 4 dalies, 97 straipsnio 1, 9 dalių nuostatas nepagrįstai aiškino plečiamai ir, pripažinęs kasatorių pavojingu recidyvistu atsižvelgdamas į užsienyje padarytus nusikaltimus, pablogino jo teisinę padėtį.

9.4. BK 97 straipsnio 1 dalies pakeitimai, įtvirtinę teistumo sampratą už užsienyje padarytus nusikaltimus, įsigaliojo nuo 2014 m. kovo 25 d., o kasatoriui nuosprendis už ne Europos Sąjungos valstybėje narėje padarytus nusikaltimus priimtas 2011 m. gruodžio 22 d. Be to, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu M. Z. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį nuteistas už nusikaltimą, kuris padarytas vėliau, nei šioje byloje jam inkriminuota nusikalstama veika.

9.5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesušvelnino kasatoriui bausmės atsižvelgdamas į baudžiamojo proceso trukmę. Pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė gali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė ir pripažįstama pagrindu skirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Šioje byloje kasatorius nuteistas už nusikaltimus, padarytus nuo 2012 m. rudens iki 2013 m. liepos 22 d., apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 24 d. Kasatoriaus įsitikinimu, aštuoneri metai nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo laikytini pernelyg ilgu laikotarpiu ir prieštarauja proceso greitumo principui.

9.6. Šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį priėmė teisėjų kolegija, į kurios sudėtį įėjo teisėja J. Čepukėnienė. Ši teisėja taip pat yra teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja kitoje kasatoriaus baudžiamojoje byloje, kuri yra išskirta iš šios baudžiamosios bylos. Kaip teigia kasatorius, jam kyla abejonių dėl teisėjos J. Čepukėnienės galimybės būti nešališkai ir objektyviai kasatoriaus atžvilgiu nagrinėjant kitą baudžiamąją bylą, kurioje prokuroras kelia analogišką klausimą dėl jo (M. Z.) pripažinimo pavojingu recidyvistu, nes teisėja dėl šio klausimo ir kasatoriaus asmenybės vertinimo jau yra išdėsčiusi savo poziciją skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Kiti teisėjų kolegijos nariai teisėjai J. Čepukėnienei pareikštą nušalinimą atmetė, taigi susidarė situacija, kad minėta teisėja, tuo pačiu metu nagrinėdama dvi kasatoriaus baudžiamąsias bylas, turėjo išankstinį neigiamą jo vertinimą, todėl priėmė neteisėtą, kasatoriui nepalankų teismo procesinį sprendimą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistojo M. Z. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo M. Z. pripažinimo pavojingu recidyvistu

11. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu pripažinti jį pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalis). Skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 27 straipsnio 4 dalį, 97 straipsnio 1, 9 dalis, nes, pripažindamas kasatorių pavojingu recidyvistu, nepagrįstai atsižvelgė į jo užsienyje padarytus nusikaltimus. Šie argumentai nepagrįsti.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens pripažinimo ar nepripažinimo pavojingu recidyvistu paprastai vadovaujamasi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis BK 27 straipsnio („Nusikaltimų recidyvas“), 97 straipsnio („Teistumas“) nuostatomis, išskyrus atvejus, kai teismo baigiamojo akto priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį – toks įstatymas turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis). Nors nuo nusikalstamos veikos šioje byloje padarymo iki nuosprendžio nuteistajam M. Z. priėmimo dalis BK 27 straipsnio, 97 straipsnio nuostatų keitėsi, tačiau BK 27 straipsnio 2, 3 dalys, įtvirtinančios asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu pagrindus, liko nepakitusios, o minėti įstatymo pakeitimai iš esmės reiškia asmens, padariusio nusikalstamą veiką iki jų įsigaliojimo, teisinės padėties palengvinimą.

13. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo: 1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; 4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą. Pagal BK 27 straipsnio 3 dalį teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. BK 27 straipsnio 4 dalyje (2014 m. kovo 13 d. įstatymo redakcija) įtvirtinta, kad teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolikos metų, neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus, už kuriuos teistumas yra išnykęs ar panaikintas, taip pat užsienyje padarytus nusikaltimus BK 97 straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais.

14. Aiškinant šias įstatymo nuostatas pažymėtina, kad spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu teismas pirmiausia patikrina, ar byloje nustatytos aplinkybės atitinka bent vieną iš BK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, atsižvelgiant į BK 27 straipsnio 4 dalies nuostatas, ir tik tada, naudodamasis BK 27 straipsnio 3 dalyje jam suteikta galimybe vertinti aplinkybes ir spręsti, ar reikia asmenį pripažinti pavojingu recidyvistu, priima sprendimą.

15. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad yra BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte nustatytos sąlygos ir pagrindas nuteistąjį M. Z. pripažinti pavojingu recidyvistu. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad naują labai sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą M. Z. yra nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, jis padarė turėdamas neišnykusi teistumą už labai sunkų nusikaltimą (BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taip pat būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki BK 147 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo šioje byloje padarymo M. Z. buvo teistas tris kartus: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 8 d. nuosprendžiu (būdamas nepilnametis) teistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį trisdešimties parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 25 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 25 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus subendrinta bausme – laisvės atėmimu keturiolikai metų keturiems mėnesiams; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu bausmė pakeista į laisvės atėmimą keturiolikai metų, ir ši bausmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų keturiems mėnesiams.

17. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-303/2017, 2K-167-648/2017, 2K-316-1073/2018, 2K-231-495/2019).

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistasis M. Z. dar iki nusikaltimo šioje byloje padarymo buvo recidyvistas BK 27 straipsnio 1 dalies prasme ir kad yra BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga (teisinis pagrindas) pripažinti jį pavojingu recidyvistu. Antai tyčiniai nusikaltimai, nurodyti BK 25 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 25 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 25 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 25 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, už kurių padarymą M. Z. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, buvo padaryti 2008 m. liepos 19 d., taigi dar iki Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžio priėmimo. Vadinasi, Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje nurodytų tyčinių nusikaltimų padarymo metu M. Z. nebuvo teistas (neturėjo teistumo), taigi nebuvo recidyvistas.

19. Kita vertus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo byloje esant kitą sąlygą pripažinti M. Z. pavojingu recidyvistu, nurodytą BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad naują labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK147 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą M. Z. yra nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkius nusikaltimus, nustatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 25 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 25 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose pagal Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendį. Tai atitinka BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas.

20. Atmestini kaip nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas M. Z. pavojingu recidyvistu, nepagrįstai atsižvelgė į Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, nes juo M. Z. nuteistas už užsienyje – Norvegijos Karalystėje – padarytus nusikaltimus. Šių kasacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, taip pat už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis; į teistumą teismas taip pat atsižvelgia pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu (BK 97 straipsnio 1 dalis). Išimtiniai atvejai, kai teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į teistumą už užsienyje padarytus nusikaltimus (BK 27 straipsnio 4 dalis), taip pat į įsiteisėjusį BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodytą kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, nustatyti BK 97 straipsnio 9 dalyje. Šiuo atveju M. Z. už Norvegijos Karalystėje padarytus nusikaltimus buvo nuteistas Lietuvoje – Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, todėl BK 27 straipsnio 4 dalies atitinkamos nuostatos ir BK 97 straipsnio 9 dalis, sprendžiant dėl M. Z. pripažinimo pavojingu recidyvistu, netaikytinos.

21. Priešingai nei teigia kasatorius, iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas ne tik nustatė BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą atvejį, kai asmuo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, bet, spręsdamas dėl M. Z. pripažinimo pavojingu recidyvistu, vertino ir kitas BK 27 straipsnio 3 dalyje nurodytas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Antai apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. Z. šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 147 straipsnio 2 dalyje, padarė vos pradėjęs atlikti ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, padaryta nusikalstama veika yra analogiško pobūdžio tai, už kurią jis praeityje jau buvo nuteistas, be to, nuteistasis pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, iš ankstesnių teistumų jokių teigiamų išvadų nepadarė, anksčiau paskirtos ir atliktos bausmės tikslo nepasiekė. Įvertinęs šias ir kitas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo M. Z. asmenybės ir jo veiksmų pavojingumą, apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti jį pavojingu recidyvistu. Pagal byloje nustatytas aplinkybes daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

22. Taigi, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas M. Z. pavojingu recidyvistu, baudžiamąjį įstatymą – BK 27 straipsnio 2 dalį – pritaikė tinkamai.

Dėl proceso trukmės

23. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso šioje byloje trukmę ir nepagrįstai nesušvelnino jam paskirtos bausmės. Šie argumentai nepagrįsti.

24. Teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-503/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-503/2010">2K-503/2010</a>, 2K-102/2011, 2K-147-677/2015). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, 2K-7-109/2013, 2K-147-677/2015). Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-150/2014, 2K-281-746/2016, 2K-107-489/2017).

25. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2013 m. gegužės 2 d., baudžiamoji byla perduota teismui 2015 m. sausio 12 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas 2020 m. rugpjūčio 17 d., o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis – 2021 m. rugpjūčio 24 d. Taigi procesas nagrinėjamoje byloje užtruko daugiau nei aštuonerius metus. Dėl baudžiamojo proceso trukmės ir jos vertinimo išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 172–176 punktuose. Antai apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikas – ilgiau nei penkeri metai – laikytinas pernelyg ilgu ir sudaro prielaidą teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimui konstatuoti. Kartu šis teismas pripažino, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme dėl įvairių priežasčių taip pat užtruko. Tačiau, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pripažinęs nuteistąjį M. Z. pavojingu recidyvistu teismas, sugriežtindamas jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirtą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, atsižvelgė į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, skyrė M. Z. septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra vieneriais metais švelnesnė nei BK 147 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nors pagal BK 56 straipsnį pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė, ir tokį sprendimą tinkamai motyvavo (nuosprendžio 178 punktas).

26. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasacinio skundo argumentai nepagrindžia išvados, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. Z. bausmę, nesilaikė įstatymo reikalavimų.

Dėl teismo nešališkumo

27. Kasaciniame skunde teismo nešališkumo principo pažeidimas argumentuojamas tuo, kad teisėja J. Čepukėnienė, tuo pačiu metu Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėdama dvi baudžiamąsias bylas, kuriose nuteistas M. Z., turėjo išankstinį neigiamą jo vertinimą.

28. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE0LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-414/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-414/2010">2K-414/2010</a>, 2K-187/2011, 2K-45-303/2018, 2K-269-303/2020, 2K-185-976/2021). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2010">2K-195/2010</a>, 2K-214-976/2017, 2K-45-303/2018, 2K-269-303/2020, 2K-185-976/2021 ir kt.).

29. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Lietuvos apeliaciniame teisme tuo pačiu metu buvo nagrinėjamos dvi nuteistojo M. Z. baudžiamosios bylos (Nr. 1A-86-487/2021 ir Nr. 1A-14-487/2022), kuriose teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja yra ta pati teisėja J. Čepukėnienė. Kasacinio skundo šioje byloje padavimo metu kita M. Z. baudžiamoji byla, kurioje jis buvo kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir kurioje, be kita ko, buvo keliamas klausimas dėl jo pripažinimo pavojingu recidyvistu, Lietuvos apeliaciniame teisme dar buvo neišnagrinėta. Sprendžiant šioje byloje teisėjos J. Čepukėnienės nešališkumo klausimą, visų pirma pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi įgaliojimų vertinti kitoje baudžiamojoje byloje priimtų teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat ir juos priėmusio teismo nešališkumo aspektu. Antra, kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tas pats teisėjas gali nagrinėti skirtingas to paties asmens bylas, jeigu nėra BPK 58 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-738/2005, 2K-25/2008, 2K-246/2011 ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą Lietuvos apeliaciniame teisme nuteistasis M. Z. ir jo gynėjas teisėjai J. Čepukėnienei nušalinimo nereiškė. Kasaciniame skunde nurodyta vienintelė aplinkybė, kad ta pati teisėja apeliacinės instancijos teisme nagrinėja ne vieną nuteistojo M. Z. baudžiamąją bylą, apsiribojant vien deklaratyviu teiginiu, jog teisėja turėjo išankstinį neigiamą M. Z. vertinimą, ir nenurodant jokių objektyvių duomenų, kad teisėja yra asmeniškai iš anksto nusistačiusi prieš nuteistąjį ar tendencinga, taip pat jokių kitų aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių dėl teisėjos nešališkumo, nesudaro pagrindo pripažinti teisėją J. Čepukėnienę šioje byloje buvus šališką, kartu daryti išvadą dėl teismo nešališkumo principo pažeidimo (BPK 44 straipsnio 5 dalis).

30. Darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl keisti ar naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. Z. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Sigita Jokimaitė

Artūras Pažarskis