Dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-67-387/2022

Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00094-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. V. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu E. V. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas 170 Eur bauda, paskiriant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą trims mėnesiams, pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį – 60 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda – 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas trims mėnesiams.

2. E. V. nubaustas už tai, kad 2021 m. gegužės 28 d. 11.22 val. Kelmės r. sav., magistraliniame kelyje A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, 99 km, vairuodamas transporto priemonę, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas horizontalųjį kelio ženklinimą (Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3 priedo 1.1 punktas „Siaura ištisinė linija“).

3. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi E. V. skundas netenkintas. Patikslinta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarime Nr. 40-ANR_N-6580-2021 nurodyta E. V. veika įrašant, kad jis ne įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas horizontalųjį kelio ženklinimą (KET 3 priedo 1.1 punktas „Siaura ištisinė linija“), bet važiavo priešpriešine eismo juosta ir grįžo į savo eismo juostą, kirsdamas horizontalųjį kelio ženklinimą (KET 3 priedo 1.1 punktas „Siaura ištisinė linija“). Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

4. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis palikta nepakeista ir administracine tvarka nubausto E. V. apeliacinis skundas netenkintas.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. sausio 10 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto E. V. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Pareiškėjas E. V. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

6.1. Abiejų instancijų teismai padarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, t. y. netinkamai taikė teisės normas, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką.

6.2. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad tikrajai teisės normos prasmei aiškintis panaudojami teismo sprendimai, kuriuose jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma, nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas).

6.3. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumento, kad analogiškoje situacijoje Klaipėdos apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTQ2MC00NjIvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-460-462/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-460-462/2017">AN2-460-462/2017</a> yra pasisakęs, jog byloje pateiktas vaizdo įrašas tik rodo, kad vairuotojas lenkimo manevrą užbaigė ženklo, draudžiančio lenkti, galiojimo zonoje, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina, jog buvo padarytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas. Akivaizdu, kad vien tik siauros ištisinės linijos kirtimas, nenustačius kitų svarbių pažeidėjo atsakomybę patvirtinančių aplinkybių, neleidžia konstatuoti, jog jo veiksmuose buvo visi ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties požymiai. Tai įrodo, kad apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas neišsamiai ir neobjektyviai, nepasisakius dėl visų apeliacinio skundo argumentų, pažeidžiant ANK 569 straipsnio nuostatas.

6.4. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad R. K. Institucijos 2021 m. lapkričio 15 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už padarytą KET 138 punkto reikalavimo pažeidimą (lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais), bet šios aplinkybės nepripažino kaip įrodymo. R. K. buvo pradėta administracinė teisena, surinkta pakankamai įrodymų, kad jis būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, priimtas nutarimas paskirti administracinę nuobaudą, tai suponuoja aplinkybę, kad pareiškėjo E. V. administracinis nusižengimas buvo padarytas ne tiesiogine tyčia, o dėl R. K. veiksmų. Minėtus sąmoningai atliktus veiksmus patvirtino pats R. K., pateikęs savo ir automobilio keleivio dialogą: „Žiek, mentai mus per ištisinę lenkia. Gaidžiai. Per dvigubą ištisinę lenkia...“, „Gerai, kur čia man bauda buvo? Čia kažkur. Cha cha cha... <...> jie geruliai. Aš važiuoju, žinai, žiūriu – pareina iš galo. Žiūriu, tuoj, septyniasdešimt. Dalėtinu iki septyniasdešimt. Paskui, tuoj, jau devyniasdešimt. Dalėtinu iki devyniasdešimt. Tie kaip ėjo, žinai, žiūriu – punktyras, ištisinė ir dviguba. Cha cha. Ateik čia. Nu jo“ (pareiškėjo pateiktoje vaizdo medžiagoje nuo 3 min. 26 sek. iki 4 min. 22 sek.). Šis dialogas kaip įrodymas negalėjo būti atmestas, nes patvirtina pareiškėjo nekaltumą ir įrodo R. K. padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė avarinę situaciją.

6.5. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė: „<...> iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad policijos automobilis „Ford Transit“, vairuojamas E. V., lenkimo manevrą pradėjo esant kelio ženklinimui, leidžiančiam išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, ir tuo metu lenkiamos transporto priemonės „Subaru“ važiavimo greitis buvo apie 90–91 km/h <...>. Iš R. K. pateikto vaizdo įrašo matyti, kad jo vairuojamas automobilis važiavo apelianto nurodytu greičiu – 78 km/h, tačiau važiavo vos akimirką. Pastebėtina, kad tame kelio ruože, kuriame E. V. atliko lenkimo manevrą, leidžiamas važiavimo greitis yra 90 km/h, todėl laikoma, kad pareiškėjas R. K. važiavo leistinu važiavimo greičiu, kaip tai numato KET 127 punkto reikalavimas.“ Atkreiptinas dėmesys, kad teismas šališkai atrenka aplinkybes, siekdamas pareiškėjo (E. V.) atžvilgiu patvirtinti kaltinimą pažeidus KET, ir visiškai šalina aplinkybes dėl R. K. padarytų KET pažeidimų. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (ANK 569 straipsnis). Byloje nėra jokių duomenų, iš kokio šaltinio gautas minėtas vaizdo įrašas, kokiomis techninėmis priemonėmis jis užfiksuotas, o apylinkės ir apygardos teismai šių, taip pat vaizdo įrašo užfiksavimo ir pateikimo Institucijai aplinkybių nesiaiškino, neatkreipė dėmesio, kad vaizdą užfiksavusiam asmeniui dėl to paties įvykio pradėta administracinė teisena ir jis nubaustas už pareiškėjui sudarytus trikdžius aplenkti.

6.6. Neatsakyta ir į apeliacinio skundo argumentus, kad nors teismas nurodė, jog pareiškėjo veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusižengimo sudėtis (dėl ištisinės linijos kirtimo) (pareiškėjas ir neneigia, kad atliko minėtą manevrą), tačiau akivaizdu, kad tam turėjo įtakos kitos transporto priemonės vairuotojas. O kokia ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusižengimo sudėtis ir kokie pareiškėjo veiksmai, už kuriuos grėstų atsakomybė, nutartyje nenurodyta. Iš Institucijos nutarimo ir skundžiamos nutarties matyti, kad konstatuojant pareiškėjo kaltę buvo iš esmės vadovaujamasi vien tik automobiliniu vaizdo registratoriumi užfiksuotu įrašu, nurodant, kad jis patvirtina nusižengimo padarymo faktą. Teismai visiškai neatsižvelgė į liudytojos J. S. parodymus, kurie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

6.7. Taip pat neatsakyta ir į apeliacinio skundo argumentus, kad pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai (tarp kurių – lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus), o atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį tarp kitų veiksmų užtraukia įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Neaišku, kodėl traktuojama, kad pareiškėjas pažeidė ANK 420 straipsnio 1 dalį, o ne tik ANK 417 straipsnio 3 dalį. Be to, pirmosios instancijos teismas patikslino Institucijos 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarime nurodytą E. V. veiką, t. y. kad jis ne įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas horizontalųjį kelio ženklinimą (KET 3 priedo 1.1 punktas „Siaura ištisinė linija“), o važiavo priešpriešine eismo juosta ir grįžo į savo eismo juostą, kirsdamas horizontalųjį kelio ženklinimą (KET 3 priedo 1.1 punktas „Siaura ištisinė linija“). Tai parodo, kad pareiškėjo veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties.

6.8. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011, N444-619/2011, N575-310/2012; Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTEyOTctNTgyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-1297-582/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-1297-582/2014">ATP-1297-582/2014</a>).

6.9. Dėl šių aplinkybių Institucijos 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis naikintini kaip nepagrįsti, nes padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui ar nutarčiai priimti.

7. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas atsiliepimu į pareiškėjo E. V. prašymą prašo palikti nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį. Pareigūnas nurodo, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas, kadangi nėra pagrindo teigti, jog abiejų instancijų teismai pažeidė pareiškėjo nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, todėl teismų priimtos nutartys yra teisėtos ir pagrįstos.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

8. Administracinėn atsakomybėn patraukto E. V. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl ANK 417 straipsnio 3 dalies ir 420 straipsnio 1 dalies taikymo

9. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, patikrina teisės taikymo aspektu ir yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017).

10. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. V., vairuodamas transporto priemonę, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę (t. y. R. K. vairuojamą automobilį „Subaru“) kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, važiavo priešpriešine eismo juosta ir grįžo į savo eismo juostą, kirsdamas horizontalųjį kelio ženklinimą (KET 3 priedo 1.1 punktas „Siaura ištisinė linija“). E. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už įvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus ir pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti.

12. Pareiškėjas E. V. pripažįsta, kad, vairuodamas transporto priemonę ir atlikdamas lenkimo manevrą, kirto ištisinę liniją, tačiau, pareiškėjo teigimu, pažeidimas padarytas ne tiesiogine tyčia, o dėl kito automobilio vairuotojo R. K. veiksmų didinant važiavimo greitį, taip trukdant pareiškėjui aplenkti, ir už tai R. K. Institucijos 2021 m. lapkričio 15 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.

13. Šis pareiškėjo argumentas atmestinas. Kaip matyti iš teismų sprendimų turinio, minėtą aplinkybę teismai vertino ir savo sprendimuose dėl to pasisakė. Antai apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad nors R. K. Institucijos 2021 m. lapkričio 15 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už padarytą KET 138 punkto reikalavimo pažeidimą (lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais), tačiau šis nutarimas yra neįsiteisėjęs, todėl teismas neturi pagrindo šiuo nutarimu vadovautis. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarimu (kuris įsiteisėjo 2022 m. vasario 10 d.) administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-446/2022 panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. lapkričio 15 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį R. K. nutraukta, neįrodžius jo kaltės. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, aplinkybė, kad R. K. didino greitį ir taip trukdė E. V. aplenkti, byloje nėra nustatyta.

14. Atmestinas ir kitas pareiškėjo argumentas, susijęs su jo veiksmų netinkamu kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o ne vien tik pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Neginčijama, kad E. V. atliko būtent lenkimo manevrą, turėdamas tikslą aplenkti priešais jį važiuojančią R. K. vairuojamą transporto priemonę. Nustatyta, kad E. V. įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą vietoje, kurioje lenkti buvo leidžiama, esant kelio ženklinimui, leidžiančiam įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, tačiau E. V., nebaigęs lenkimo manevro, artėdamas prie siauros ištisinės linijos (apie tai įspėjo kelio ženklinimas – nukreipiančios rodyklės), turėdamas galimybę grįžti į savo eismo juostą, to nepadarė, suvokdamas, kad negalės saugiai užbaigti lenkimo manevro, o lenkimą tęsė ir jį baigė galiojant kelio ženklui „Lenkti draudžiama“.

15. Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Pagal KET 136 punkto nuostatas vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nepavykus lenkimo manevrui nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą.

16. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad E. V. lenkimo manevrą užbaigė galiojant kelio ženklui Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, kuris draudžia lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu, todėl jo veiksmai pagrįstai pripažinti atitinkančiais ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytą alternatyvią veiką – lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti.

17. Kaip minėta, E. V. nubaustas ir pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka. Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 3 dalis taikoma tuo atveju, jei į priešpriešinio eismo juostą įvažiuojama pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šioje byloje nustatyta, kad E. V. į priešpriešinio eismo juostą įvažiavo kirsdamas siaurą brūkšninę liniją, kurią kirsti leidžia KET 3 priedo 1.5 punktas, t. y. į priešpriešinio eismo juostą įvažiavo nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Tai, kad kelio žymėjimas vėliau pasikeitė ir E. V., baigdamas lenkimo manevrą ir grįždamas į savo eismo juostą, kirto ištisinę liniją, kurią kirsti draudžia KET 3 priedo 1.1 punktas, nereiškia, kad buvo padarytas ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusižengimas. E. V. veiksmai – baigdamas lenkimo manevrą, kirto siaurą ištisinę liniją – sudaro nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Šio veiksmo kvalifikavimas dar ir pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį yra perteklinis.

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. V. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį patrauktas nepagrįstai, nepadaręs veikos, turinčios šio administracinio nusižengimo požymių, dėl to skundžiami Institucijos ir teismų sprendimai keistini ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Dėl kitų prašyme nurodytų argumentų

19. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo E. V. apeliacinį skundą, taip pažeidė ANK 569 straipsnio nuostatas, kadangi nepasisakė dėl skundo argumentų dėl: rėmimosi pareiškėjo nurodomu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTQ2MC00NjIvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-460-462/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-460-462/2017">AN2-460-462/2017</a>, esant analogiškai situacijai; neįvertintų aplinkybių, kad nusižengimui padaryti įtakos turėjo kito vairuotojo veiksmai; nenurodytų pareiškėjo veiksmų, atitinkančių ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo sudėtį.

20. Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas apibrėžia ANK 652 straipsnio nuostatos. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Iš apygardos teismo nutarties turinio matyti, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, apygardos teismas išdėstė motyvuotas išvadas dėl esminių jo apeliacinio skundo argumentų, nurodė pareiškėjo veiksmus, atitinkančius ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo sudėtį, pasisakė ir dėl kito vairuotojo R. K. veiksmų reikšmės sprendžiant pareiškėjo administracinės atsakomybės klausimą. Nors apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl rėmimosi pareiškėjo minimoje byloje priimtu sprendimu, tai nerodo esminio ANK 652 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Pareiškėjo nurodomoje byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nes minimoje byloje nei horizontaliojo kelio ženklinimo, nei kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ pažeidimas automobilio vairuotojui nebuvo inkriminuotas. Be to, pareiškėjo minimoje byloje apeliacinės instancijos teismas nutraukė administracinio nusižengimo teiseną konstatavęs, kad nesurinkta pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

21. Prašyme taip pat teigiama, kad sprendžiant bylą buvo vadovautasi vien tik automobiliniu vaizdo registratoriumi užfiksuotu įrašu, nesiaiškinta, iš kokio šaltinio gautas minėtas vaizdo įrašas ir kokiomis techninėmis priemonėmis jis užfiksuotas, neatsižvelgta į liudytojos J. S. parodymus, nesivadovauta R. K. pateiktu savo ir automobilio keleivio dialogo įrašu. Šie prašyme nurodomi teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra iš esmės deklaratyvūs, nepagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (ANK 662 straipsnio 2 dalis) ir vertintini kaip nesudarantys atnaujintos bylos nagrinėjimo pagrindo, todėl nenagrinėtini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį.

Panaikinti nutarimo ir nutarčių dalis dėl E. V. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį ir šio administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Panaikinti nutarimo ir nutarčių dalis, kuriomis, taikant ANK 38 straipsnį, paskirta galutinė administracinė nuobauda.

Kitas nutarimo ir nutarčių dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Audronė Kartanienė

Algimantas Valantinas