A. K. pagal BK 138 str., 28 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-193-648/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28111-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 2.1.7.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Vytauto Dovidaičio kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jai iš A. K. priteista 285,37 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jam iš A. K. priteista 442,32 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo G. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš A. K. priteista 1000 Eur neturtinės ir 60 Eur turtinės žalos atlyginimo

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis, kuria A. K. gynėjo advokato Vytauto Dovidaičio apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš A. K. priteista 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 285,37 Eur sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. K. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė asmeniui sveikatą tokiomis aplinkybėmis: jis 2020 m. liepos 15 d. apie 20.50 val., būdamas automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju G. P. metu tyčia ne mažiau kaip septynis kartus sudavė G. P. abiem kumščiais į veido sritį, taip padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, šis sutrikdymas pasireiškė apatinio žandikaulio kairės pusės lūžiu aštunto danties projekcijoje.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas V. Dovidaitis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį ir bylą nutraukti, o nukentėjusiojo, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant abiejų instancijų teismuose buvo padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, vertindamas įrodymus atsietai, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikšmės ir dėl jų nepasisakė. Abiejų instancijų teismai, pripažindami A. K. kaltu, ignoravo taisyklę, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, ir draudimą apkaltinamąjį nuosprendį grįsti spėjimais ar prielaidomis, nepatikimais įrodymais.

2.2. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo A. K. kaltę grindžiančiu įrodymu pripažino G. P. ikiteisminio tyrimo metu pateiktą susirašinėjimą, neva įvykusį „Telegram“ programėlėje, – jį identifikuoti kaip susirašinėjimą, vykusį tarp A. K. ir G. P., gali tik G. P., o jokie kiti bylos duomenys to nepatvirtina. Nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutiko su nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išsakyta kritika dėl pirmosios instancijos teismo atlikto šių duomenų vertinimo, tačiau iš esmės ją atmetė, nors nėra galimybės identifikuoti šio susirašinėjimo, taip pat teigti, kad jame kalbama apie tarp A. K. ir G. P. įvykusį konfliktą, juo labiau nėra galimybės šį susirašinėjimą vertinti kaip kūno sužalojimų padarymą G. P. patvirtinantį įrodymą, nes iš bendro konteksto ištrauktos frazės leidžia tik spėlioti, apie ką šiame susirašinėjime kalbama.

2.3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje daromos išvados grindžiamos išimtinai vieninteliu šaltiniu – nukentėjusiojo parodymais, kuriuos teismai laikė patikimais ir nuosekliais. Nukentėjusiojo parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo ir prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

2.4. Nuo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu G. P. aiškino, kad jis su A. K. turėjo asmeninių reikalų, todėl 2020 m. liepos 15 d. susitarė su juo susitikti pasikalbėti. Pasak G. P., konfliktas įvyko dėl asmeninių nesutarimų. Ikiteisminio tyrimo metu G. P. atsisakė nurodyti, dėl kokių asmeninių nesutarimų įvyko susitikimas ir jo metu kilęs konfliktas. Apklaustas teisiamajame posėdyje G. P. paaiškino, kad aiškintis santykių į automobilių saugojimo aikštelę atvyko, nes A. K. turėjo sumokėti jam už tai, kad G. P. 2020 m. gegužės mėn. prisiėmė atsakomybę už A. K. padarytą eismo įvykį. Nors šias aplinkybes paneigė ir nuteistasis, ir liudytojas M. M., o tokių nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina nė vienas byloje surinktas duomuo, pirmosios instancijos teismas patikėjo G. P. absurdiškais ir akivaizdžiai išgalvotais parodymais ir padarė išvadą, kad M. M. yra skolingas G. P.. Be to, specialisto išvadoje ir medicininiuose dokumentuose nurodytos G. P. sužalojimo aplinkybės, kurias jis buvo nurodęs medicinos darbuotojams, skiriasi nuo jo nurodytų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, specialisto išvada, medicinos dokumentai ir jokie kiti duomenys nepatvirtina, kad G. P. sužalojimai buvo padaryti dešimčia kumščiais suduotų smūgių.

2.5. Liudytojas M. M. parodė, kad G. P. A. K. pagrasino susidoroti su juo ir M. M., kad 2020 m. liepos 15 d. naktį automobilių stovėjimo aikštelėje buvo padegtas butelis su degiuoju skysčiu. Tokius G. P. grasinimus ir veiksmus galima vertinti kaip nusikalstamą veiką, nurodytą BK 181 straipsnyje. Taigi ne M. M., kaip nurodė teismai, yra suinteresuotas duoti parodymus prieš G. P., o G. P. yra suinteresuotas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės už turto prievartavimą. Pirmosios instancijos teismas netiksliai nustatė nagrinėjamo įvykio faktines aplinkybes. Nepaneigta tai, kad A. K. jokių asmeninių nesutarimų, išskyrus G. P. išreikštą neteisėtą reikalavimą perduoti jam 900 Eur ir susijusius grasinimus, su G. P. niekada neturėjo. Be to, su G. P. jokių teisės reguliuojamų santykių neturėjo ir liudytojas M. M..

2.6. Teismų atliktas liudytojų K. R. (K. R.) ir A. D. parodymų, kuriais neva patvirtinta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas jo nurodytomis aplinkybėmis, vertinimas kritikuotinas. Liudytojai parodė, kad matė konfliktą, įvykusį tarp A. K. ir G. P., matė, kaip G. P. mosikavo golfo lazda prieš A. K., vijosi A. K., A. K. šaukė, kad būtų kviečiama policija. Vis dėlto nei minėti liudytojai, nei liudytojas M. M. nematė, kad A. K. būtų sudavęs smūgius G. P., nors turėjo tokią galimybę.

2.7. Teismai netinkamai pritaikė BK 28 straipsnio ir BK 138 straipsnio 1 dalies nuostatas. Byloje surinkti duomenys sudaro loginę faktinių aplinkybių visumą, kuri rodo, kad A. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymių, o jeigu A. K. veiksmais, kuriais jis gynėsi nuo G. P. užpuolimo, ir buvo padaryti kokie nors kūno sužalojimai nukentėjusiajam, juos reikia vertinti kaip BK 28 straipsnyje įtvirtintos teisės į būtinąją gintį realizavimą.

2.8. G. P. agresyvus nusiteikimas, išsakyti grasinimai įvykių išvakarėse, naktiniai įvykiai aikštelėje, agresyvūs veiksmai, atvykus į aikštelę, smūgių sudavimas A. K. į jautrias kūno vietas, mėginimas suduoti metaline golfo lazda A. K., kuris neturėjo jokių priemonių apsiginti, į galvos sritį rodo, kad egzistavo realus ir pakankamas pagrindas manyti, jog G. P. grasinimas nužudyti A. K. ar sunkiai sutrikdyti jam sveikatą, sunaikinti jo ir kitą svetimą turtą gali būti įvykdytas. Šią išvadą patvirtina ir bylos duomenimis nepaneigtas faktas, kad savo neteisėtus ir agresyvius veiksmus G. P. nutraukė tik po to, kai A. K. perspėjo jį apie aikštelėje esančias vaizdą fiksuojančias kameras. Agresyvios ir konfliktiškos nukentėjusiojo asmenybės bruožus ir nusiteikimą agresyviam pokalbiui su A. K. taip pat patvirtina nukentėjusiojo su savimi turėti daiktai: Molotovo kokteilis, golfo lazda ir dujų balionėlis. G. P. elgesys ir veiksmai aikštelėje, jo prieš A. K. panaudotas smurtas, grasinimai jį užmušti rodo, kad nukentėjusiojo kėsinimasis į nuteistojo sveikatą buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, apsiribodamas paties G. P. parodymais, kurių nepatvirtino nė vienas įvykį matęs asmuo.

2.9. Abiejų instancijų teismai nepagrįstai kritiškai vertino nuteistojo parodymus dėl prieš jį nukentėjusiojo panaudotos golfo lazdos. Nuteistajam buvo mėginta suduoti smūgius į galvos sritį. Liudytojai parodė, kad vienu metu A. K. pavyko sugriebti golfo lazdą savo rankomis ir kartu su nukentėjusiuoju traukė ją kiekvienas į savo pusę, tačiau nukentėjusiajam pavyko ją pasilikti. Nuteistasis dėl nukentėjusiojo neteisėtais veiksmais sukelto streso šių grumtynių smulkmenų gerai neatsimena, tačiau būtent šių grumtynių metu nukentėjusysis galėjo susižaloti, suduodamas pats sau golfo lazda į galvos, veido sritį. Šios aplinkybės rodo, kad A. K. gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Jo panaudota gynyba negali būti laikoma akivaizdžiai neatitinkančia kėsinimosi pavojingumo, todėl nėra pagrindo teigti, kad A. K. neveikė būtinosios ginties situacijoje. Teismai nenustatė, kad pavojingas kėsinimasis jau akivaizdžiai buvo atremtas ar pasibaigęs ir kad aiškiai nebuvo reikalo gintis, todėl nuteistojo veiksmai be pagrindo nebuvo pripažinti būtinąja gintimi.

2.10. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pareikšti civiliniai ieškiniai turi būti palikti nenagrinėti.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. K. gynėjo advokato V. Dovidaičio kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčijamas įvykio aplinkybes dėl G. P. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, išsamiai ištyrė įrodymus, o vertindamas nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, atsižvelgė ir į jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Išvadas dėl A. K. kaltės pirmosios instancijos teismas pagrindė ne prielaidomis, kaip nepagrįstai teigiama kasaciniame skunde, bet nukentėjusiojo G. P. parodymais, liudytojų K. R., A. D. parodymų visuma, taip pat specialistų išvadomis, kita bylos medžiaga.

3.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai argumentuota, kodėl teismai kritiškai vertina nuteistojo ir liudytojo M. M., kuris yra nuteistojo draugas, be to, skolingas nukentėjusiajam, parodymus ir jais nesiremia. Abiejų instancijų teismai pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo tikėti nuteistojo paaiškinimais, jog nukentėjusysis pirmas jam sudavė smūgį į tarpukojį, šiuos paaiškinimus patvirtino tik subjektyvūs nuteistojo draugo M. M. parodymai ir paneigė liudytojų K. R., A. D., nukentėjusiojo G. P. parodymai.

3.3. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad būtinosios ginties situacijos nebuvo, nes byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog nukentėjusysis nuteistajam sudavė smūgį, o nuteistasis A. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą G. P. gindamasis nuo nukentėjusiojo.

3.4. Nuteistasis A. K. suprato pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad tokiais veiksmais gali sužaloti nukentėjusįjį, ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Specialisto išvada nustatytas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastas, apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo parodymai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad kėsinimosi nebuvo, o nuteistasis buvo itin aktyvus ir jo atlikti smurtiniai veiksmai buvo ne gynimasis, o aktyvus puolimas. Be to, viso baudžiamojo proceso metu A. K. apskritai neigė sužalojęs G. P., tai tvirtinama ir kasaciniame nuteistojo gynėjo skunde.

3.5. Nenustačius būtinosios ginties situacijos, nėra pagrindo civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. K. gynėjo advokato V. Dovidaičio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022). Taigi, bylą nagrinėjant kasacine tvarka, tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43-458/2021, 2K-73-495/2022, 2K-114-511/2022).

6. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame keliami ne tik kasacinės instancijos teisme nagrinėtini teisės taikymo klausimai (BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BK 28 straipsnio taikymas), bet ir tokiais pačiais argumentais kaip ir kasatoriaus apeliaciniame skunde ginčijamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei įrodymų vertinimas, pateikiama sava įvykių, susijusių su nukentėjusiajam G. P. padarytu sveikatos sutrikdymu, interpretacija, teigiant, kad nukentėjusysis grumtynių metu galėjo susižaloti pats, suduodamas sau golfo lazda į galvos, veido sritį. Be to, plačiai yra aptariami nukentėjusiojo duoti parodymai, teigiant, kad jie kelia abejonių dėl jų tikrumo ir prieštarauja nustatytoms faktinėms veikos aplinkybėms. Taip pat nurodoma, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog nukentėjusiajam buvo suduota dešimt smūgių. Teigiama, kad nuteistasis su nukentėjusiuoju jokių asmeninių nesutarimų neturėjo, kad su nukentėjusiuoju jokių teisės reguliuojamų santykių liudytojas M. M. neturėjo. Taip pat yra kvestionuojamas teismų atliktas nuteistojo ir liudytojų K. R. ir A. D. parodymų vertinimas, aptariamas šių parodymų turinys ir pateikiamas savas jų vertinimas. Kaip nurodyta pirmiau cituojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje, šie kasatorių keliami klausimai nėra nagrinėjami kasacinės instancijos teisme, todėl paliekami nenagrinėti.

7. Be kita ko, kasatorius pažymi, kad G. P. veiksmuose yra nusikaltimo, nurodyto BK 181 straipsnyje, požymių. Kasacinės instancijos teismas teisės taikymo aspektu tikrina kasacine tvarka apskųstus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo nuteistas A. K., ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria apkaltinamasis nuosprendis paliktas galioti, tačiau neturi teisės vertinti deklaratyviai nurodomų kitų asmenų galimai padarytų neteisėtų veiksmų, todėl šis skundo argumentas paliekamas nenagrinėtas.

8. Kasaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad A. K. nepadarė BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo, paliktini nenagrinėti, nes yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais, priešingai nei to reikalaujama BPK 368 straipsnio 2 dalyje.

9. Nagrinėjamoje byloje teisės taikymo aspektu yra tikrinama, ar teismai nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, atlikdami įrodymų vertinimą, ir ar teisėtai netaikė BK 28 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių būtinosios ginties situaciją.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

10. Kasatorius skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę grindė išimtinai nukentėjusiojo duotais parodymais, kad nevertino įrodymų visumos, jų tarpusavio sąsajos, vertino įrodymus atsietai, kad abiejų instancijų teismai nuosprendį grindė prielaidomis, nepatikimais įrodymais. Kasatorius taip pat ginčija tai, kad pirmosios instancijos teismas A. K. kaltę grindžiančiu įrodymu pripažino G. P. ikiteisminio tyrimo metu pateiktą susirašinėjimą. Su šiais kasatoriaus teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

11. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022).???

12. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, matyti, kad nusikaltimo, nurodyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai buvo nustatyti ir pakankamai atskleisti. Teismas pasisakė, kodėl tiki nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kuriais jis parodė tiek įvykio aplinkybes, tiek jam sukelto sveikatos sutrikdymo padarymo būdą. Šie parodymai buvo grindžiami specialisto išvada, kuria nustatytas sveikatos sutrikdymo padarymo būdas ir mastas. Veikos faktines aplinkybes teismas grindė ir liudytojo M. M. parodymais, kuriais jis parodė, kad nukentėjusiajam buvo skolingas, ir kuriuos patvirtina nukentėjusiojo parodymai. Be to, teismas motyvuotai pasisakė, kodėl šio liudytojo parodymais apie įvykio aplinkybes tikėti negalima, nurodė jų ir nuteistojo parodymų tarpusavio prieštaravimus. Nuteistojo keliama gynybinė versija taip pat buvo paneigta, tokią išvadą grindžiant liudytojų K. R. ir A. D. bei nukentėjusiojo parodymais, taip pat paties nuteistojo veiksmais (pareiškimą dėl neva jam padarytų sužalojimų parašė tik po to, kai buvo pripažintas įtariamuoju šioje byloje, į policiją ir medicinos įstaigą iš karto po įvykio nesikreipė). Su tokiomis teismo padarytomis išvadomis ir atliktu įrodymų vertinimu sutiko ir apeliacinės instancijos teismas. Priešingos išvados kasacinės instancijos teismas taip pat negali daryti, nes, priešingai nei teigia kasatorius, buvo įvertinta byloje surinktų duomenų, pripažintų įrodymais, visuma.

13. Pasisakant dėl į bylą nukentėjusiojo pateikto susirašinėjimo, pirmiausia pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla; įrodymai gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys).

14. Pagal teismų praktiką, privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-143/2011, 2K-250/2012, 2K-338-511/2017, 2K-168-511/2019, 2K-232-976/2019, 2K-63-511/2021, 2K-119-303/2021). Kiekvienu atveju vertindamas iš privataus asmens gautus jo surinktus duomenis teismas turi atsižvelgti į duomenų rinkimo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2021). Spręsdamas, ar privataus asmens pateikti įrašai laikytini įrodymais, teismas turi ištirti, ar šie duomenys atitinka visus BPK 20 straipsnyje nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus, įvertinti tokių duomenų patikimumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-63-511/2021, 2K-119-303/2021).

15. Ikiteisminio tyrimo metu G. P. pateikė „Telegram“ programėlėje vykusio susirašinėjimo, kuriame, pasak jo, fiksuotas jo ir A. K. pokalbis po įvykio, kopijas (1 t., b. l. 68–75). Pirmosios instancijos teismas pripažino šiuos duomenis įrodymu ir jais grindė savo vidinį įsitikinimą dėl A. K. kaltės – veikimo tiesiogine tyčia, susiedamas pokalbio turinį su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis dėl A. K. pastūmimo, su įvykio vieta – automobilių saugojimo aikštele, kuri priklauso A. K., su policijos kvietimu, su prieš nukentėjusįjį panaudotu smurtu. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, nurodė, kad šis susirašinėjimas nėra tiesioginis įrodymas, tačiau ir netiesioginiais įrodymais galima grįsti daromas išvadas. Be kita ko, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pokalbio turinyje fiksuotos aplinkybės atitinka nustatytas byloje.

16. Su teismų padarytomis išvadomis nėra pagrindo nesutikti. Susirašinėjimas tarp asmenų nėra draudžiamas, juo labiau nėra draudžiama teikti jo kopijas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui, todėl nukentėjusysis, pateikdamas šias kopijas, neatliko draudžiamo veiksmo. Be to, šį įrodymą pateikė nukentėjusysis, realizuodamas savo procesinę teisę, įtvirtintą BPK 28 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, prieš grįsdamas savo vidinį įsitikinimą šiuo įrodymu, patikrino jo patikimumą – sugretino su nukentėjusiojo duotais parodymais, su objektyviai nustatyta įvykio vieta, šią vietą su nuteistuoju siejantį ryšį. Taigi, nenustatęs, kad susirašinėjimo kopijos buvo gautos draudžiamu būdu, nenustatęs jų nepatikimumo, priešingai, nustatęs, kad jame fiksuotas aplinkybes galima patikrinti ir, tai atlikus, juo buvo galima grįsti daromas išvadas. Be kita ko, svarbu pažymėti ir tai, kad šis susirašinėjimas nėra vienintelis ar juo labiau esminis įrodymas, kuriuo grindžiama A. K. kaltė.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

Dėl BK 28 straipsnio taikymo

18. Kasatorius skunde teigia, kad A. K. baudžiamoji byla turėjo būti nutraukta, nustačius, jog jis veikė esant būtinosios ginties situacijai.

19. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, pasisakydamas dėl BK 28 straipsnio nuostatų taikymo, nustatė, kad A. K. neigė smūgių sudavimo nukentėjusiajam į veidą faktą, tačiau teigė, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinkta ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatytą faktinę situaciją, konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog kilo būtinosios ginties situacija, nes nenustatyta, kad nukentėjusysis atliko kokius nors smurtinius veiksmus prieš A. K.. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutiko, be kita ko, pažymėdamas, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog pirmą smūgį sudavė nukentėjusysis, o nuteistasis, gindamasis nuo nukentėjusiojo, padarė šiam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

20. BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgtNzg4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38-788/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38-788/2020">2K-38-788/2020</a>, 2K-205-719/2020). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQyLTMwMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-142-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-142-303/2021">2K-142-303/2021</a>). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOS03MTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-9-719/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-9-719/2018">2K-9-719/2018</a>, 2K-73-495/2022).

21. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTIwLTMwMy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-520-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-520-303/2015">2K-520-303/2015</a>, 2K-73-495/2022).

22. Abiejų instancijų teismai, įrodymus susieję į vientisą logišką grandinę, nustatė, kad nukentėjusysis G. P., atvykęs į susitikimą su A. K., žodinio konflikto metu kelis kartus pastarąjį pastūmė. Po to A. K. nukentėjusiajam sudavė smūgius. Po šių veiksmų G. P. iš automobilio išsitraukė golfo lazdą, o A. K. ėmė bėgti, todėl G. P. grįžo į automobilį. Po to A. K. priėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo G. P., ir toliau besitęsiančio žodinio konflikto metu šiam sudavė smūgius, po to nukentėjusysis prieš nuteistąjį panaudojo ašarines dujas.

23. Nesutikti su šiomis teismų nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes jas grindžia įrodymų visetas, o, kaip jau minėta pirmiau, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad G. P. į susitikimą atvyko vienas, o A. K. buvo kartu su M. M., pastarasis teigė, kad į susitikimą su G. P., kuriam buvo skolingas, pasikvietė fiziškai stipresnį A. K., kad būtų saugiau.

24. Taigi nenustatyta, kad G. P. prieš nuteistąjį panaudojo smurtą ar kad grasino jį panaudoti, t. y. kad nuteistasis būtų turėjęs teisę gintis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Atitinkamai teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesusiklostė būtinosios ginties situacija, todėl teismai neturėjo pagrindo taikyti BK 28 straipsnio nuostatas.

Dėl kitų klausimų

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kasacinis skundas yra atmetamas, kasatoriaus prašymą palikti civilinius ieškinius nenagrinėtus atmeta kaip nepagrįstą, nes civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti tik priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

26. Kasacinės instancijos teismui nuteistojo gynėjas pateikė prašymą atlyginti nuteistajam jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kasacinis skundas yra atmetamas, o apkaltinamasis nuosprendis lieka galioti, šį prašymą atmeta kaip nepagrįstą (BPK 106 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Vytauto Dovidaičio kasacinį skundą.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Audronė Kartanienė

Artūras Pažarskis