E. P. pagal BK 129 str. 2 d., 150 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-194-628/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10842-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.2.6; 1.1.8.1.1; 2.3.2.2.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nukentėjusiųjų atstovui advokatui Stanislovui Liutkevičiui,

nuteistojo E. P. gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,

neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. L. ir M. N. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Taip pat Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu E. P. pagal BK 150 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendis:

panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuteistojo E. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis;

nuteistajam E. P. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą paskirta laisvės atėmimo devyneriems metams bausmė.

Kita Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi advokato S. Liutkevičiaus, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro S. Stulginskio ir advokato K. Ožiūno, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. P. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą už tai, kad itin žiauriai nužudė K. N., būtent: jis 2020 m. kovo 13 d. apie 16.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išėjęs iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), palydėti K. N. iki „(duomenys neskelbtini)“ viešojo transporto stotelės, eidamas per (duomenys neskelbtini) kapines, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), ten kapinių (duomenys neskelbtini) kvartalo, (duomenys neskelbtini) eilės, prie (duomenys neskelbtini) vietos kapavietės su betoniniu pagrindu su paminklu, K. N. po savanoriškų oralinių santykių pradėjus šaukti, kad prie jos priekabiauja ir verčia daryti, eiti kažkur, bei prigrasinus, kad pasiskųs savo vaikinui ir šis jį sumuš, suvokdamas, kad K. N. draugas jos laukia „(duomenys neskelbtini)“ viešojo transporto stotelėje ir ši įvykdys savo ketinimus, jis po oralinių santykių, toliau sėdėdamas ant K. N. krūtinės, pradėjo K. N. smaugti rankomis, po to, ištraukęs iš kišenės telefono kroviklio laidą, juo smaugė nukentėjusiąją. K. N. pasipriešinus, jis ne mažiau kaip keturis kartus dešiniu kumščiu sudavė jai į veidą, kairiu keliu sudavė ne mažiau kaip du kartus į pilvą bei dešinės kojos keliu vieną kartą į kairįjį šoną, taip palaužęs jos pasipriešinimą, toliau rankomis ir telefono laidu smaugė nukentėjusiąją, iki ši prarado sąmonę. Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis suėmė K. N. iš už nugaros už striukės gobtuvo ir tempė ją link 22 vietos kapavietės su betoniniu pagrindu su paminklu grindinio, paklupdė šią ant kelių ir, suėmęs už plaukų, ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė K. N. veidu į betoninį paminklo grindinį, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai daugybinius sužalojimus, dėl to nuo galvos sumušimo ir kaklo suspaudimo K. N. įvykio vietoje mirė.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nustatęs, jog egzistuoja dvi E. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 59 straipsnio 2 dalis), ir šią nuosprendžio dalį panaikino. Atsižvelgdamas į tai, teismas atitinkamai pakeitė nuosprendžio dalį ir dėl neteisingai paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam E. P. bausmę, kuri savo dydžiu yra dar artimesnė maksimaliai nepilnamečiui galimai paskirti bausmei, ir skyrė jam laisvės atėmimą devyneriems metams.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai J. L. ir M. N. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kartu prašoma priteisti iš nuteistojo E. P. nukentėjusiosios J. L. naudai jos patirtų 500 Eur bylinėjimosi išlaidų surašant kasacinį skundą atlyginimą. Kasatoriai skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė nukentėjusiųjų teises, įtvirtintas BPK 256 straipsnyje, skundžiamame nuosprendyje daugiau dėmesio skyrė kaltinamajame akte nurodytoms nusikaltimo padarymo aplinkybėms, o tai savaime lėmė ir BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą. Teismas nereagavo į nukentėjusiųjų tinkamai ir laiku pareikštą prašymą faktines veikos aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir nepriėmė dėl to jokio procesinio sprendimo. Be to, teismas nepasisakė, pagal kurį kaltinimą (pirminį ar pakeistą pagal nukentėjusiųjų suformuluotą prašymą) byla bus nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, ir tik iš skundžiamo nuosprendžio bendro konteksto galima daryti išvadą, kad byla buvo nagrinėjama pagal pirminį kaltinimą, dėl nukentėjusiųjų prašymo nepasisakant (nebuvo nei padarytas įrašas teismo posėdžių protokoluose, nei priimta atskira teismo nutartis).

3.2. Pažymėtina, kad kasatoriai apeliaciniame skunde, remdamiesi BPK 256 straipsnio nuostatomis, prašė apeliacinės instancijos teismo kaltinime nurodytas seksualinio prievartavimo, padaryto kapinėse, faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis: iš veikos aprašymo pašalinti aplinkybę, susijusią su pasinaudojimu bejėgiška nukentėjusiosios būkle, kartu papildant veiką: kad kaltinamasis kapinėse tenkino lytinę aistrą su nepilnamete nukentėjusiąja prieš jos valią oraliniu būdu, panaudodamas fizinį smurtą ir iš viršaus užsėdęs, taip prie žemės prispaudęs nukentėjusiąją, atėmė galimybę jai priešintis, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, nustatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, gavęs nukentėjusiųjų apeliacinį skundą, kuriame, be kitų prašymų, buvo ir prašymai, atitinkantys nurodytas BPK 256 straipsnio nuostatas, apie tai nagrinėjimo teisme dalyviams nepranešė, nors skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde siūlytas iš esmės skirtingas faktines aplinkybes iš dalies aptarė. Pagal BPK 256 straipsnio 1 dalį prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šioje byloje prokurorė, baigiamojoje kalboje palaikydama nukentėjusiųjų poziciją dėl faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis, nepažeidė šio straipsnio reikalavimų, nes nukentėjusieji, lygiai kaip ir prokuroras, turi tas pačias procesines teises kelti tokio pobūdžio reikalavimus. Nukentėjusiųjų apeliacinis skundas dar iki teismo posėdžių susipažinti buvo pateiktas visiems proceso dalyviams, įskaitant nuteistąjį E. P., todėl skundo turinys jiems buvo žinomas dar iki įrodymų apeliacinės instancijos teisme tyrimo pradžios.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 150 straipsnio 3 dalyje, rėmėsi išimtinai kaltinamojo parodymais, juos vertindamas kaip nuoseklius, laikydamas juos viršesniais už kitus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus. Nors pats apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo pradžioje klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir tik vėliau, priremtas neginčijamų įrodymų (pvz., jam taikytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros (apykojės) – metu gautais duomenimis apie jo judėjimo maršrutą nusikaltimų padarymo laiku), savo kaltę dėl nukentėjusios nužudymo pripažino. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nužudymo metu nukentėjusiosios šlapime buvo rasta 0,17 prom. etilo alkoholio (ekspertų išvados, apklausos teisme), tai reiškia, kad įvykių kapinėse metu ji buvo blaivi. Vadinasi, ji adekvačiai orientavosi aplinkoje ir tinkamai vertino su ja atliekamus prievartos veiksmus. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, esant minusinei oro temperatūrai, nukentėjusioji galėjo savo valia sutikti būti nurengta ar švariais drabužiais, būdama blaivi ir žinodama, kad eina susitikti su savo draugu (D. J.), gulti ant žemės. Be to, nuteistajam taip pat buvo konstatuoti tam tikri odos nubrozdinimai dešinės plaštakos pirštų galinėse falangose. Šiuos sužalojimus jam galėjo padaryti tik nukentėjusioji, gindamasi nuo patiriamos prievartos. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis – šaltos oro sąlygos, nukentėjusiosios blaivumas, jos kūno apnuoginimas (tokios būsenos buvo rasti jos palaikai), sužalojimų (tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo) lokalizacija, – galima vienintelė veiksmų seka ir iš to išplaukianti loginė išvada, kad prieš nužudant prieš nukentėjusiąją buvo panaudota seksualinė prievarta, panaudojant fizinį smurtą, ir tai ne prielaidos, kaip skundžiamame nuosprendyje nurodo apeliacinės instancijos teismas, o neginčijama, tarpusavyje susijusių įrodymų grandinė, patvirtinanti seksualinės prievartos prieš nukentėjusiąją panaudojimą.

3.4. Taip pat nesutiktina ir su nuteistajam E. P. paskirta bausme. Manytina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, mažindami maksimalią laisvės atėmimo bausmę, nepakankamai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, ir nors paskirta bausmė atitinka BK straipsnio sankcijoje nustatytas ribas bei ypatumus skiriant laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiui, vis dėlto paskirta bausmė yra per švelni. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su nukentėjusiųjų skundo motyvais dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai taikytų kaltinamojo kaltę lengvinančių aplinkybių, t. y. prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi bei to, kad nusikaltimą jis padarė būdamas nepilnametis, šių aplinkybių nepripažino jo kaltę lengvinančiomis ir jam skirtą laisvės atėmimo bausmę sugriežtino – skyrė laisvės atėmimo devyneriems metams bausmę. Tačiau maksimalios dešimties metų laisvės atėmimo bausmės neskyrimą motyvavo tuo, kad nuteistojo motina, žinodama apie sūnaus mišraus emocijų ir elgesio sutrikimo diagnozę, bandė ieškoti pagalbos, lankėsi pas psichologus, kreipėsi į atitinkamas valstybines institucijas dėl konsultacijų ir pagalbos suteikimo, tačiau tinkamos ir adekvačios poreikiui pagalbos nesulaukė. Nukentėjusieji pripažįsta motinos pastangas ieškant pagalbos, tačiau jos neturėtų būti priskiriamos paties kaltinamojo pastangoms. Priešingai, suvokdamas, kad jo emocinė būsena nestabili, neatsakingai dideliais kiekiais nusikaltimo padarymo dieną vartotojo alkoholį, tai vėliau ir sukėlė jo nepaaiškinamą žiaurumą nukentėjusiosios atžvilgiu. Manytina, kad motinos pastangos neturėtų būti pagrindas kaltinamajam mažinti maksimalią laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo veikoje buvo nustatyta tik jo kaltę sunkinanti aplinkybė – apsvaigimas nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nužudymo mechanizmas liudija apie itin žiaurų nuteistojo elgesį su nužudytąja ir tyčiojimąsi iš jos (ne tik sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, bet ir, suėmęs už plaukų, trankė nukentėjusiosios veidą į betoninį paminklo grindinį). Kasatorių nuomone, jokie veiksmai negali švelninti tokio žiauraus elgesio, todėl kaltinamajam turėtų būti skiriama tik maksimali laisvės atėmimo bausmė.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. L. ir M. N. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio teismo išvados dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių patikrinami nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-274-788/2019 ir kt.). Kasatorių reiškiamas nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-73-511/2021).

6. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, jo argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų grindžiami kasatorių manymu, kad įrodymai byloje įvertinti netinkamai, t. y. ginčijamas atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimas, neigiamos teismų padarytos išvados dėl kai kurių įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių nustatymo. Kasatoriai nesutinka su tuo, kaip buvo įvertinti nuteistojo E. P. parodymai, pateikia savą byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios K. N. neblaivumo būsena, nusikaltimo vieta, laiku (nukentėjusiosios kūno apnuoginimu, šaltomis oro sąlygomis, sužalojimų lokalizacija), vertinimą ir prašo atsižvelgiant į atskirus įrodymus daryti kitokias išvadas, nei padarė teismai. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK 256 straipsnio, 320 straipsnio reikalavimais

7. Kasatorių teigimu, jų apeliaciniame skunde išdėstyti prašymai, atitinkantys BPK 256 straipsnio reikalavimus, nebuvo tinkamai išnagrinėti ir dėl jų nepagrįstai nebuvo priimtas procesinis sprendimas. Šie argumentai nepagrįsti.

8. Pagal teismų praktiką, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali būti keičiami pagal prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo prašymą, kai apie tai yra išdėstoma apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-526/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016, 2K-7-162-303/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.). Kita vertus, kai to neprašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, kaltinimo keitimas apeliacinės instancijos teisme neturi pasunkinti kaltinamo asmens teisinės padėties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAzLTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-403-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-403-648/2016">2K-403-648/2016</a>, 2K-327-788/2017, 2K-72-1073/2018, 2K-7-25-495/2020).

9. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išteisino E. P. pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, nustatęs, kad nuteistasis seksualiai santykiaudamas su nepilnamete nukentėjusiąja pastarosios atžvilgiu nepanaudojo jokių smurtinių veiksmų, nepasinaudojo jos bejėgiška būkle nei dėl girtumo, nei dėl kitų aplinkybių, todėl E. P. veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių. Išteisinus nuteistąjį pagal BK 150 straipsnio 3 dalį ir nustačius, kad K. N. nusikaltimo padarymo metu nebuvo bejėgiškos būklės dėl girtumo, t. y. teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtinus E. P. inkriminuotiems nužudymą kvalifikuojantiems požymiams, numatytiems BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktuose, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. P. buvo nuteistas tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prokuroras ir nukentėjusieji J. L. bei M. N. padavė apeliacinius skundus, kuriais prašė panaikinti šią skundžiamo nuosprendžio dalį. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliaciniame skunde nukentėjusieji J. L. ir M. N. nurodė, jog prašo pakeisti kaltinime nurodytas veikos esmines faktines aplinkybes ir atitinkamai perkvalifikuoti nuteistojo E. P. veiką pagal BK 150 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 11 punktus. Be kita ko, nukentėjusieji apeliaciniame skunde teigė tikėjęsi, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nuosprendyje išsamiai aptars visas išnagrinėtas aplinkybes, t. y. kartu pasisakys ir dėl galimo veikos padarymo (seksualinio prievartavimo) kitomis aplinkybėmis – panaudojant fizinį smurtą ar kitaip atimant galimybę priešintis, nepaisant to, kad šie seksualinio prievartavimo sudėties elementai ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam nebuvo inkriminuoti.

10. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai į juos atsakė, nurodydamas, kad, priešingai nei teigiama nukentėjusiųjų J. L. ir M. N. apeliaciniame skunde, išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas iš dalies pasisakė dėl galimo K. N. seksualinio prievartavimo panaudojus fizinį smurtą. Kartu teisėjų kolegija pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje E. P. buvo kaltinamas seksualiai išprievartavęs K. N. pasinaudojęs jos bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, o pagal BPK 255 straipsnį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Tuo tarpu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, E. P. nebuvo iš anksto pranešta apie galimybę nuteisti jį dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, nei prieš pradedant bylos nagrinėjimą iš esmės, nei atliekant įrodymų tyrimą, nukentėjusiųjų atstovas advokatas S. Liutkevičius prašymo pakeisti faktines veikos aplinkybes nepareiškė (7 t., b. l. 39–44, 113–122, 141–147) ir tik baigiamųjų kalbų metu, pritardamas prokurorės išdėstytiems argumentams, nurodė, kad prašo nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 150 straipsnio 3 dalį dėl lytinės aistros su žmogumi prieš šio valią tenkinimo, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis.

11. Taigi, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu pagal kasaciniame skunde nurodytus pagrindus ir argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliaciniame skunde išdėstyti prašymai buvo išnagrinėti netinkamai, pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadą, jog E. P. nepadarė BK 150 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai išsamiai išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, ne tik išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus ir apeliacinių skundų argumentus, bet ir tenkino nukentėjusiųjų atstovo bei prokurorės prašymus ir atliko byloje įrodymų tyrimą (apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. J., ekspertai Valytė Dusevičiūtė ir Sigitas Laima). Taigi, laikydamasis bylų apeliacinį nagrinėjimą reglamentuojančių bendrųjų nuostatų (BPK 320 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. P. pagal BK 150 straipsnio 3 dalį išteisintas pagrįstai, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ir esminių BPK pažeidimų, turinčių įtakos teismų sprendimų teisėtumui, tirdamas ir vertindamas įrodymus šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nepadarė.

Dėl bausmės E. P.

12. Kasaciniame skunde nesutinkama su E. P. paskirtos bausmės dydžiu, tvirtinant, kad teismai paskyrė per švelnią bausmę.

13. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bausmės griežtumas nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl aiškiai per švelnios ar aiškiai per griežtos bausmės nuosprendį galima apskųsti tik apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 1, 3 dalys).

14. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje įtvirtinamos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybė, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšis, atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės, nusikalstama veika padaryta žala.

15. Kasatoriai skunde tvirtina, kad teismai nepakankamai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, itin žiaurų nuteistojo elgesį nužudytosios atžvilgiu, nuteistojo asmenybę ir nepagrįstai rėmėsi tuo, kad nuteistojo motina, žinodama apie sūnaus mišraus emocijų ir elgesio sutrikimo diagnozę, bandė ieškoti pagalbos, lankėsi pas psichologus, kreipėsi į atitinkamas valstybines institucijas, tačiau tinkamos pagalbos nesulaukė. Taigi iš esmės kasatoriai kritikuoja kaltininko asmenybės vertinimą nuosprendyje skiriant jam bausmę.

16. BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. 61 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant įstatyme nurodytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu.

17. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiųjų apeliacinį skundą, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria E. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis (BK 59 straipsnio 2 dalis), keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Panaikinęs nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo E. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, apeliacinės instancijos teismas atitinkamai pakeitė ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neteisingai paskirtos bausmės. Spręsdamas dėl bausmės dydžio, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į byloje nustatytą E. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei į tai, kad nuteistasis naują labai sunkų nusikaltimą padarė būdamas įtariamasis kitame ikiteisminiame tyrime ir stebimas ikiteisminio tyrimo pareigūnų (jam buvo taikyta intensyvi priežiūra), nužudytosios merginos jauną amžių, juos su nuteistuoju siejusius santykius, nuteistojo pasirinktą žiaurų nukentėjusiosios gyvybės atėmimo būdą. Teismas padarė motyvuotą išvadą, kad paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra dar artimesnė maksimaliai nepilnamečiui galimai paskirti bausmei, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams ir leis pasiekti baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus.

18. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada ir konstatuoti, kad bausmė nuteistajam E. P. yra paskirta pažeidus BK bendrosios dalies normas, neįvertinus visų BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių ar pažeidus baudžiamojo įstatymo reikalavimą paskirta bausme užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

19. Nenustačius aiškių BK bendrosios dalies nuostatų taikymo klaidų skiriant bausmę, nėra pagrindo kasacinės instancijos teismui keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl E. P. paskirtos bausmės dydžio.

Dėl turėtų proceso išlaidų kasacinės instancijos teisme

20. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. L. prašo priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame procese, atlyginimą (pateikia sąskaitos ir banko pavedimo išrašo kopiją, patvirtinančius, kad jai atstovavusiam advokatui Stanislovui Liutkevičiui sumokėjo 500 Eur).

21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginimą. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų atlyginimo kaltinamajam nepriteisti ar jo dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-696/2017">2K-143-696/2017</a>, 2K-316-1073/2018, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-198-303/2022).

22. Nagrinėjamoje byloje kasacinis procesas vyko pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. L. ir M. N. kasacinį skundą. Šia nutartimi nuspręsta kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Todėl, atsižvelgiant į tai, priteisti nukentėjusiosios J. L. turėtų išlaidų advokato paslaugoms, suteiktoms surašant kasacinį skundą ir atstovaujant kasacinės instancijos teismo posėdyje, apmokėti atlyginimą nėra teisinio pagrindo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjExLTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-211-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-211-895/2018">2K-211-895/2018</a>, 2K-48-495/2021, 2K-54-628/2021, 2K-70-942/2022, 2K-198-303/2022 ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. L. ir M. N. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Audronė Kartanienė

Sigita Jokimaitė