Baudžiamoji byla Nr. 2K-188-387/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59511-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.1;
1.2.30.4.1; 2.1.2.4; 2.4.2.1; 2.8.9.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 1 dalį 150 minimaliųjų gyvenimo lygių (toliau – MGL) (5649 Eur) dydžio bauda, 154 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.
Priteista iš V. R. J. S. 500 Eur, G. R. – 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis, kuria nuteistojo V. R. apeliacinis skundas atmestas.
Ištaisytos Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytos rašymo apsirikimo klaidos: vietoj,,2017 m. lapkričio 19 d. 19 val. – I. D.“ nurodyta,,2017 m. lapkričio 12 d. 19 val. – I. D.“ ir vietoj,,2017 m. lapkričio 1 d. 19 val. – I. D.“ nurodyta,,2017 m. lapkričio 12 d. 19 val. – I. D.“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. R. nuteistas pagal BK 309 straipsnio 1 dalį už tai, kad platino pornografinio turinio dalykus: 2017 m., tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., privataus vaizdo pokalbio su J. S. metu, naudojantis „Skype“ programa, būdamas tiksliai nenustatytoje vietoje (duomenys neskelbtini), be J. S. žinios fotografuodamas pagamino ne mažiau kaip septynias vaizdo medžiagas, kuriose atvirai ir detaliai rodomi J. S. lyties organai, tai laikoma pornografinio turinio dalyku, ir šias vaizdo medžiagas iki 2017 m. lapkričio 3 d. laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje. Toliau būdamas (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, iš IP adreso (duomenys neskelbtini) siuntė skelbimus su minėtomis pornografinio turinio nuotraukomis ne mažiau kaip trims asmenims, t. y. 2017 m. lapkričio 12 d. 18.48 val. – I. J., 2017 m. lapkričio 12 d. 19.00 val. – I. D. ir 2017 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, – R. B. per programėlę „Messenger“, taip V. R. platino pornografinio turinio dalykus.
2. V. R. nuteistas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį už tai, kad šmeižė kitą žmogų: nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. spalio 4 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pagaminęs ne mažiau kaip tris skelbimus pagal portaluose www.alio.lt, www.skelbimai.lt, www.skelbiu.lt skelbiamus šablonus, kur nurodė, kad moteris su dukterimi teikia seksualines paslaugas už pinigus, taip pat pridėjo prie skelbimo J. S. ir jos nepilnametės dukters G. R. nuotrauką bei apsinuoginusios J. S., demonstruojančios savo lyties organus, nuotraukas, skelbimų šablonus nufotografavęs elektroniniu būdu iš IP adreso (duomenys neskelbtini) nusiuntė ne mažiau kaip trims asmenims: 2017 m. lapkričio 12 d. 18.48 val. – I. J., 2017 m. lapkričio 12 d. 19 val. – I. D. ir 2017 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, – R. B., per programėlę „Messenger“, taip skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie asmenis, siekdamas, kad J. S. ir jai artimi asmenys, t. y. nepilnametė duktė G. R., būtų paniekinti, pažeminti ir būtų pakirstas pasitikėjimas jais.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis V. R. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Skundžiami nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti padarius esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3–5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies pažeidimus, dėl to buvo suvaržytos nuteistojo V. R. procesinės teisės į veiksmingą gynybą ir sukliudyta priimti teisingą nuosprendį ir nutartį. Apeliacinės instancijos teismo nutartis paremta prielaidomis, priimta esmingai pažeidus ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatytą konstitucinę teisę į teisingą teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis), BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas (visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami kaltinamojo naudai). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 1–5 dalių nuostatas, nepagrįstai pripažino dalį faktinių duomenų įrodymais, padarė klaidų dėl įrodymų turinio (rėmėsi vien netiesioginiais įrodymais, kurie patvirtina tik atitinkamų aplinkybių nebuvimą, o ne nuteistojo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje), nepašalino abejonių, nesugretino įrodymų ir juose esančių prieštaravimų, nutartyje išdėstė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių.
3.2. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-265/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-265/2011">2K-265/2011</a>, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018, 2K-288-648/2018). BPK normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-173/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-173/2014">2K-7-173/2014</a>). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2009">2K-177/2009</a>, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kt.).
3.3. Dėl teisės į teisingą teismą pažeidimo. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nešališkumo principas vertinamas subjektyviuoju ir objektyviuoju aspektu (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02NDUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-645/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-645/2005">2K-7-645/2005</a>, 2K-202/2005, 2K-198/2009, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2009">2K-243/2009</a>). Subjektyvusis teismo nešališkumas reiškia asmeninį nešališkumą, kuris pasireiškia teismo narių išankstinės nuomonės dėl proceso dalyvių ar nusistatymo prieš juos neturėjimu. Objektyvusis nešališkumas užtikrinamas teismui pateikiant pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokias realias abejones dėl nešališkumo. Tai reiškia, kad bylų nagrinėjimo teisme procesas turi būti organizuotas taip, kad iš proceso veiksmų atlikimo ar bendravimo su proceso dalyviais būdo, kitų teismo veiksmų nesusidarytų teismo išankstinio palankumo ar nepalankumo vienai iš proceso šalių ir suinteresuotumo atitinkamai išspręsti bylą įspūdis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2008">2K-340/2008</a>, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-193/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2010">2K-195/2010</a>, 2K-545/2011, 2K-489-303/2015, 2K-548-699/2015).
3.4. 2021 m. spalio 13 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo V. R. gynėjui advokatui R. Volikui sakant baigiamąją kalbą, teisėjų kolegijos narys teisėjas A. Jaliniauskas nutraukė gynėjo baigiamąją kalbą ir išsakė išankstinę nuomonę dėl nuteistojo kaltės dėl pornografinio turinio dalykų platinimo, nurodė gynėjui nekalbėti apie dalį aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu įvardytos kaip nustatytos. Teisėjas A. Jaliniauskas išsakė išankstinę nuostatą, kad pornografinio turinio dalykų gaminimo ir laikymo aplinkybės nėra reikšmingos, o pornografinio turinio dalykų platinimui įrodyti pakanka vien duomenų, jog dalykas buvo persiųstas, neatsižvelgiant į tokio veiksmo tikslą. Minėto teisėjo išsakytos išankstinės nuostatos dėl nuteistojo kaltės, įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių įrodinėjimo reikšmės ir trukdymas gynėjui akivaizdžiai parodo, kad šis teisėjas turėjo išankstinę nuomonę apie proceso dalyvius ir jos išsakymu siekė paveikti proceso dalyvius, t. y. buvo šališkas.
3.5. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad realizuojant nešališkumo principą baudžiamosios bylos procese reikšminga tai, kad nagrinėjantis bylą teismas būtų vienodai dėmesingas šalių procesinėms teisėms bei pareigoms ir objektyvus tiek vienai, tiek kitai proceso šaliai, rodytų vienodą požiūrį šalims reiškiant prašymus bei teikiant įrodymus, taip pat ir vertindamas įrodymus, kai priimamas baigiamasis teismo aktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-422/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-422/2010">2K-422/2010</a>). Pažeidus nešališkumo principą bet kuriame baudžiamosios bylos proceso etape ir neištaisius šio pažeidimo, priimtas baigiamasis teismo aktas negali būti pripažintas teisėtu.
3.6. Dėl įrodymų vertinimo pažeidimų. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>).
3.7. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nutartyje nepasisakė, kodėl atmeta dalį įrodymų, daro klaidų dėl įrodymų turinio ir nutartyje išdėsto motyvus, kurie yra nepakankami ir keliantys abejonių, grindžiami vien prielaidomis ir spėjimais, kad kasatorius galėjo atlikti veiksmus, už kuriuos yra nuteistas, tačiau ne duomenimis, kurie tai patvirtintų. Apeliacinės instancijos teismas deklaratyviai konstatavo: „Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad V. R. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu“ (nutarties 10 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokie įrodymai ir kokiais BPK nustatytais proceso veiksmais buvo patikrinti.
3.8. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra prieštaringa – 15 punkte nurodoma: „Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. R. kaltu dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis. 2017 m. lapkričio 14 d. J. S. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 3 d. iš sesers gavo žinutę, kurioje buvo intymios jos nuotraukos, taip pat nuotraukose buvo ir jos dukra, po nuotraukomis parašyta informacija, kad ji ir jos dukra teikia sekso paslaugas. Sesuo nurodė, kad nuotraukas jai atsiuntė J. S. buvęs draugas V. R..“ Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nebekelia įrodymams BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo patikrinti juos BPK nurodytais proceso veiksmais, o nutarties 18 punkte pasisako: „Skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta J. S. sesuo, neatlikta telefono apžiūra, nenustatyti visi J. S. pagal skelbimą skambinę nepažįstami asmenys. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duomenų turi būti surinkta tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms išvadoms padaryti. Ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nėra būtina atlikti kitų papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai visiškai nauji duomenys. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodomi procesiniai veiksmai būtų pertekliniai ir jų atlikimas neturėtų reikšmės teisingam sprendimui byloje priimti. Apygardos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų.“
3.9. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos kardinaliai priešingos išvados. Pateikiama išvada, kad įrodymai buvo patikrinti, kaip nustatyta BPK 20 straipsnio 4 dalyje, tačiau įvardijama, kad nuosprendyje remiamasi „rašytiniu įrodymu“, kurio duomenys akivaizdžiai nepatikrinti. Nurodoma, kad „yra pakankamai nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų“ ir todėl kiti veiksmai „būtų pertekliniai“, tačiau iš kaltei pagrįsti naudojamų įrodymų nepašalinami įrodymai, kuriuose nurodytų duomenų tikrumas nepatikrintas, tai yra remiamasi duomenimis, kurie negali būti pripažinti įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas duomenų, įrašytų 2017 m. lapkričio 14 d. J. S. protokole-pareiškime, tikrinimą baudžiamojo proceso veiksmais įvardija kaip „perteklinį“, tai akivaizdžiai prieštarauja BPK IV dalies XIII skyriaus nuostatoms. BPK 168 straipsnio 1 dalis nustato pareiškime nurodytų duomenų tikrinimo privalomumą prieš priimant sprendimą. BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką. Akivaizdu, kad būtina pareiškime nurodytus duomenis patikrinti, jiems pasitvirtinus – patraukti kaltą asmenį baudžiamojon atsakomybėn, o nustačius, kad jie melagingi, – patraukti pareiškėją baudžiamojon atsakomybėn. Pareiškime apie nusikalstamą veiką nurodytų aplinkybių neištyrimas pažeidžia tiek nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo (BPK 44 straipsnio 10 dalis), tiek kaltinamojo teisę gintis nuo nepagrįsto kaltinimo ir įrodinėti savo nekaltumą (BPK 44 straipsnio 6–8 dalys) ir negali būti „perteklinis“, kaip nurodo apeliacinės instancijos teismas.
3.10. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo (12 punkte): „Vertinant šiuos nukentėjusiosios J. S. parodymus, matyti, kad ji nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė, kad pavogė iš nuteistojo V. R. planšetinį kompiuterį, kadangi buvo apkaltinta vagyste. Apklausta apylinkės teisme paaiškino, kad yra du planšetiniai kompiuteriai, iš kurių vieną jai padovanojo nuteistasis, o kitas pirktas jos pačios. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apelianto argumentas dėl nukentėjusiosios parodymų prieštaringumo.“ Apeliacinės instancijos teismas iš nukentėjusiosios J. S. parodymų atrinko atskirus nedidelius fragmentus ir įvardijo juos kaip nuoseklius, tačiau nevertino visų parodymų ir iškraipė jų tikrąjį turinį, kuris atskirose apklausose buvo kardinaliai priešingas. Apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 11 d. J. S. parodė: „Noriu paaiškinti, kad jokio planšetinio kompiuterio iš jo nepavogiau ir jis man jokio kompiuterio nepaliko, jis tikriausiai kalba apie planšetinį kompiuterį, kurį aš pasiėmiau iš „Telia“ išsimokėtinai ir turiu jo dokumentus. Aš niekad nemačiau, kad V. R. turėtų kokį tai planšetinį kompiuterį.“ 2021 m. gegužės 5 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. S. parodė, kad V. R. padovanojo jai planšetinį kompiuterį (duomenys neskelbtini); kai atvažiuodavo į Lietuvą, V. R. naudodavosi tuo planšetiniu kompiuteriu. Akivaizdu, kad parodymai yra kardinaliai priešingi – vienuose neigiamas bet koks V. R. planšetinio kompiuterio egzistavimas, kituose nurodoma daug konkrečių aplinkybių apie jo buvimą (tačiau jos nepatikrinamos). Pažymėtina, kad teismas nevertino sugretindamas kitų įrodymų, kurie turėjo įtakos tokiam parodymų keitimui, būtent, kad ikiteisminio tyrimo metu iš socialinio tinklo „Facebook“ buvo gautas atsakymas, jog 2017 m. rugsėjo 2 d. prie V. R. „Facebook“ paskyros buvo prisijungta iš Lietuvoje esančio J. S. priklausančio IP adreso, ir naudoto įrenginio duomenys paneigia 2017 m. spalio 11 d. J. S. parodymus. Taip pat teismas nesugretino įrodymų ir laiko aspektu: 2017 m. rugsėjo 2 d. J. S. naudojosi V. R. kompiuteriu ir prisijungė prie jo „Facebook“ paskyros, o praėjus tik mėnesiui, 2017 m. spalio 11 d., kategoriškai neigė tokio kompiuterio egzistavimą. Taip pat teismas nevertino, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino nukentėjusiosios J. S. tik teismo posėdyje naujai nurodytų aplinkybių. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kai teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, vertina ne visą liudytojų parodymų turinį, jų atitiktį kitiems bylos įrodymams, o atskirus fragmentus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUtNjk3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-15-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-15-697/2018">2K-15-697/2018</a>).
3.11. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje (16 punkte) konstatavo: „Nagrinėjamu atveju duomenys, gauti iš UAB „Diginet LTU“, UAB „Tipro group“ ir UAB „Delfi“, pagrįstai pripažinti įrodymais, kadangi buvo patikrinti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, vertinti tiek atskirai, tiek lyginant su kitais byloje esančiais įrodymais.“ Teismas vėl tik formaliai nurodė, kad duomenys buvo patikrinti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, tačiau nenurodė, kada ir kokiais proceso veiksmais tai buvo padaryta, kokie konkretūs duomenys buvo patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja bylos medžiagai, kadangi byloje tokių duomenų nėra.
3.12. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kodėl atmetė liudytojo R. K. parodymus, kad skelbimai buvo dedami į internetą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo pagarsinti šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai: „<...> tikslaus laiko negali nurodyti, gal 2018 metų pradžioje, kažkas į telefoną persiuntė, jeigu neklysta, „skelbiu.lt“ portalo nuorodą, kurioje buvo skelbimas su apsinuoginusios J. S. nuotraukomis ir nuoroda, kad ji teikia seksualines paslaugas. Tiksliai nepamena, ar ta nuoroda jam buvo atsiųsta į „Wiber“ programėlę, ar į „Messenger“ programėlę. Negali pasižiūrėti telefone, kadangi jau viską ištrynęs. Kas atsiuntė nuorodą, tikrai nepamena. Sakydamas nuoroda, turi galvoje, kad, užėjus ant nuorodos ir ją paspaudus, jis tiesiogiai buvo perkeltas į skelbimo turinį, kur ir pamatė minimą skelbimą su nuotraukomis.“ Šie parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad skelbimas buvo internete ir į jį buvo galima įeiti paspaudus nuorodą, šie parodymai niekaip nesiderina su apeliacinės instancijos teismo išvada (nutarties 16 punkte), kad „gautuose atsakymuose iš interneto portalų nurodytos aplinkybės ir kiti byloje esantys įrodymai tarpusavyje sutampa, vieni kitiems neprieštarauja ir susijungia į nuoseklią įrodymų grandinę“.
3.13. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis UAB „Diginet LTU“, UAB „Tipro Group“ ir UAB „Delfi“ atsakymais bei duomenimis, sudarančiais su jais „nuoseklią įrodymų grandinę“, nusprendė (16 punkte): „Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, kad internete patalpinti skelbimai galėjo būti ištrinti arba fiktyviai sumaketuoti nuteistojo.“ Šiuo atveju tai yra dvi priešingos išvados, kad galėjo būti: 1) į internetą įdėti skelbimai (ir ištrinti); 2) fiktyviai sumaketuoti skelbimai. Teismas nepasisakė, kokie įrodymai patvirtina skelbimų įdėjimą į internetą, o kokie – fiktyvų sumaketavimą. Apeliacinės instancijos teismas neįvardijo nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad skelbimą į internetą įdėjo ar internete ištrynė, ar fiktyviai sumaketavo būtent nuteistasis.
3.14. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į daugelį apeliacinio skundo argumentų, kuriais remiantis pagrindžiama, kad byloje ištirti įrodymai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintų aplinkybių, jog: 1) V. R. 2017 m., tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., privataus vaizdo pokalbio su J. S. metu, naudojantis „Skype“ programa, būdamas tiksliai nenustatytoje vietoje (duomenys neskelbtini), be J. S. žinios fotografuodamas pagamino ne mažiau kaip septynias vaizdo medžiagas, kuriose atvirai ir detaliai rodomi J. S. lyties organai, o tai laikoma pornografinio turinio dalyku, ir šias vaizdo medžiagas iki 2017 m. lapkričio 3 d. laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje; 2) V. R. nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. spalio 4 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pagaminęs ne mažiau kaip tris skelbimus pagal portaluose www.alio.lt, www.skelbimai.lt, www.skelbiu.lt skelbiamus šablonus, kur nurodė, kad moteris su dukterimi teikia seksualines paslaugas už pinigus, taip pat pridėjo prie skelbimo J. S. ir jos nepilnametės dukters G. R. nuotrauką bei apsinuoginusios J. S., demonstruojančios savo lyties organus, nuotraukas, skelbimų šablonus nufotografavęs. Apeliacinės instancijos teismas į šiuos argumentus visiškai neatsakė, nenurodė įrodymų, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė ir į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Teismui nepasisakius dėl daugiau nei pusės kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis, pagrįstumo ir neatsakius į apeliaciniame skunde išdėstytus visus argumentus šiais klausimais, padarytas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas.
3.15. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo (17 punkte): „<...> byloje esanti netiesioginių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad ne kas kitas, o būtent jis pagamino pornografinio pobūdžio J. S. nuotraukas. Liudytojos I. J., I. D. ir R. B. patvirtino, kad apsinuoginusios J. S. nuotraukas joms siuntė būtent V. R.. Be to, iš J. S. siųstų elektroninių laiškų, kuriuos rašė nuteistasis, turinio matyti, kad V. R. pats pripažįsta pagaminęs nukentėjusiosios pornografinio turinio nuotraukas.“ Apeliacinės instancijos teismas padarė labai šiurkščias klaidas dėl nurodytų įrodymų turinio: 1) V. R. nurodytoms liudytojoms siuntė ne apsinuoginusios J. S. nuotraukas, o internete rastų skelbimų ekrano nuotraukas; nurodytų liudytojų parodymai ir jų savanoriškai pateiktų telefonų apžiūros protokolai patvirtina, kad buvo atsiųstos interneto skelbimų ekranų nuotraukos; 2) interneto skelbimo ekrano nuotraukos persiuntimas nepatvirtina ir net neleidžia daryti prielaidos apie ekrano nuotraukoje esančio skelbimo turinio elementų (jame panaudotų nuotraukų) gamybos autorystę; persiuntimas ir sukūrimas yra du skirtingi, tarpusavyje nesusiję veiksmai ir sąlygojami tik eiliškumo laiko atžvilgiu; 3) nuteistojo laiškų turinyje nėra net užuominos, kad jis pagamino ar kitaip sukūrė apsinuoginusios J. S. nuotraukas; 4) nurodytas susirašinėjimas yra anglų kalba, kuri nuteistajam nėra gimtoji, jis pats dėl šio susirašinėjimo nebuvo apklaustas; 5) susirašinėjimo tarp nuteistojo ir J. S. turinys apie nuotraukas yra daugiaprasmis, 2017 m. rugsėjo 13 d. elektroniniame laiške V. R. nori „išsiaiškinti dėl visų nuotraukų“, prašo jo nuotraukas „išimti iš visų jos elektroninių tinklapių“, rašo, kad gali „įkelti kitas pornonuotraukas į internetą“; akivaizdu, kad tai dviejų besipykstančių asmenų susirašinėjimas ir vien iš teksto negalima spręsti, kiek kuriuose žodžiuose yra tiesos; 6) iš susirašinėjimo turinio matyti, kad nuteistasis jau iki 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo radęs J. S. „pornoskelbimą“ ir apie tai norėjo pakalbėti; 7) jei asmuo nurodo, kad gali atlikti veiksmą, tai nėra įrodymas, kad jis jį atliko, nes turi būti surinkti tiesioginiai asmens kaltės įrodymai, o ne nustatytas vien motyvas, be to, šiuo atveju nėra nustatytos net objektyvios asmens galimybės atlikti veiksmus, kuriuos pats asmuo įvardijo, taip pat nenustatyta, ar nuteistasis kada nors turėjo apsinuoginusios J. S. nuotraukų.
3.16. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo (19 punkte): „<...> nuteistasis, paviešindamas nuogos nukentėjusiosios nuotraukas viešojoje erdvėje, pastarajai sukėlė neigiamus išgyvenimus, pažemino ją ir paskleidė šmeižiančio pobūdžio informaciją“. Teismo išvada prieštarauja byloje ištirtiems įrodymams. Visų pirma, nuteistasis trims asmenims (konkrečiam adresatui) privataus susirašinėjimo žinutėmis per programėlę „Messenger“ persiuntė internete rastų skelbimų nuotraukas. Byloje nenustatyta, kad nuogos J. S. nuotraukos būtų paviešintos viešojoje erdvėje, taip pat kas sukūrė ir į internetą įdėjo skelbimus, kurių ekrano nuotraukas nuteistasis persiuntė, o apeliacinės instancijos teismo išvada neparemta jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad nuteistajam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl nuogos nukentėjusiosios nuotraukų paviešinimo viešojoje erdvėje, todėl apeliacinės instancijos teismas akivaizdžiai peržengė BPK 255 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo teisme ribas.
3.17. Abiejų instancijų teismai nenustatė priežastinio ryšio tarp nuteistojo V. R. veiksmų ir J. S. kilusių pasekmių. Nustatyta, kad nuteistasis skelbimų ekrano nuotraukas persiuntė I. J., I. D. ir R. B., kad nurodyti asmenys skelbimų niekam neplatino. Teismai nenustatė jokių sąsajų tarp nuteistojo ir R. K. gautos skelbimo nuorodos. Taip pat nenustatyta, kad bent vienas pagal skelbimus J. S. skambinęs asmuo būtų gavęs skelbimo nuotrauką iš V. R.. Nenustatytas joks ryšys tarp G. R. mokykloje paskleistos informacijos apie J. S. skelbimus ir nuteistojo.
3.18. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi būti paremta faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171/2013">2K-171/2013</a>, 2K-57/2015). Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171/2013">2K-171/2013</a>, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015).
3.19. Nuteistasis V. R. tik persiuntė internete rastų skelbimų nuotraukas, pats piktindamasis rasta informacija ir norėdamas išsiaiškinti, ar tai tiesa ir kokios tokio elgesio priežastys, klausė, ar tai legalu Lietuvoje. Nuteistasis neturėjo tikslo nei platinti pornografinio turinio, nei žeminti kieno nors reputacijos, tačiau teismai neįvykdė pareigos nustatyti visus nusikalstamos veikos sudėties elementus ir V. R. pripažino kaltu remdamiesi prielaidomis, kad netiesioginių įrodymų grandinė leidžia manyti, jog jis galėjo padaryti veikas, dėl kurių yra kaltinamas.
3.20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, taip pat turi nerodyti nepalankumo kaltinamajam ir nepažeisti tiek BPK 44 straipsnio 5 dalyje, tiek ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nešališkumo, teisės į teisingą teismą principų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2008, 2K-523/2008 ir kt.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismo išvada dėl V. R. nuteisimo padaryta nesilaikant išvadų argumentavimo ir išsamaus apeliacinio skundo išnagrinėjimo nuostatų, nepašalinus abejonių ir jas traktuojant nuteistojo nenaudai (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 44 straipsnio 6 dalis, 332 straipsnio 5 dalis), šie pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis); teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis); nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo (jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, išsamiai ir nešališkai neištyrė visų bylos aplinkybių, byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, atskirai vieną nuo kito, neįvertino jų viseto, rėmėsi įrodomosios reikšmės neturinčiais duomenimis, tinkamai nenurodė motyvų ir išvadų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į nuteistojo V. R. kasacinį skundą siūlo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Kasatorius kaip vieną iš esminių kasacinio skundo argumentų nurodo tai, kad jo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo šališkas teismas, nes, kasatoriaus teigimu, teisėjas A. Jaliniauskas išsakė išankstinę nuostatą, kad pornografinio turinio dalykų gaminimo ir laikymo aplinkybės nėra reikšmingos, o pornografinio turinio dalykų platinimui įrodyti pakanka vien duomenų, kad dalykas buvo persiųstas, neatsižvelgiant į tokio veiksmo tikslą. Šis argumentas nepagrįstas, nes nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks manymas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo.
4.2. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę.
4.3. Išklausius apeliacinės instancijos teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad teisėjų kolegijos narys teisėjas A. Jaliniauskas išties nutraukė nuteistojo gynėjo advokato R. Voliko baigiamąją kalbą, nurodydamas, kad būtų dėstomos aplinkybės, argumentai apie pornografinio turinio dalyko platinimą (už tai yra nuteistas V. R.), o ne dėstomos aplinkybės, už kurias V. R. nebuvo kaltinamas ir nėra nuteistas. Toks teisėjo elgesys gal ir neetiškas, teisėjas nebuvo pakankamai kantrus ir korektiškas proceso dalyvių atžvilgiu, bet daryti išvadą, kad teisėjas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą dėl faktinių aplinkybių įrodinėjimo reikšmės ar nuteistojo kaltės, nėra pagrindo. Iš nuteistojo gynėjo baigiamosios kalbos matyti, kad jis išsamiai išdėstė visus apeliacinio skundo argumentus, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir juos pagrindė. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nepagrindžia apeliacinės instancijos teismo šališkumo nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme. Taigi nėra pagrindo konstatuoti nei galimo teisėjo (teisėjų kolegijos) asmeninio šališkumo ar tendencingumo, nei proceso organizavimo ar procesinių veiksmų atlikimo trūkumų, leidžiančių manyti, kad vienai proceso šaliai taip buvo rodomas išankstinis palankumas ar priešiškumas.
4.4. Priešingai nei teigia kasatorius, byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Pagal BK 309 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino pornografinio turinio dalykus. Pirmosios instancijos teismas baudžiamajam įstatymui tinkamai taikyti nustatė šias reikšmingas aplinkybes: tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vieno privataus pokalbio per „Skype“ programą metu nukentėjusioji J. S. buvo apsinuoginusi (matėsi jos lytiniai organai). Pati nukentėjusioji šį faktą patvirtino ir nurodė, kad tokio pokalbio metu apsinuoginusi buvo tik vieną kartą. Taip pat nurodė, kad per „Messenger“ programėlę išplatintos nuotraukos ir yra to pokalbio metu nufotografuoti vaizdai. Liudytojos I. J., I. D., R. B. patvirtino, kad apsinuoginusios J. S. nuotraukas joms siuntė V. R.. Iš J. S. siųstų elektroninių laiškų, kuriuos rašė nuteistasis, turinio matyti, kad V. R. pripažįsta pagaminęs nukentėjusiosios pornografinio turinio nuotraukas. Šios žinutės nukentėjusiajai buvo siųstos iš V. R.,,Facebook“ paskyros, jo elektroninio pašto (tuo pačiu elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini) – nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bendravo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, teismo darbuotojais). Pornografinio pobūdžio J. S. nuotraukos buvo siunčiamos jos giminaičiams, pažįstamiems asmenims iš V. R.,,Facebook“ paskyros. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad būtent V. R. pagamino pornografinio pobūdžio J. S. nuotraukas.
4.5. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad abiejų instancijų teismai nenustatė priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir J. S. kilusių pasekmių. Byloje nustatyta, kad nuteistasis nukentėjusiosios intymias nuotraukas persiuntė liudytojoms I. J., I. D. ir R. B.. Nurodyti asmenys yra nukentėjusiosios pažįstami, todėl taip nukentėjusioji buvo pažeminta, paniekinta jų akyse. Nukentėjusiosios intymias nuotraukas matė ir platesnis ratas žmonių, kadangi, kaip teigė J. S., jai pagal skelbimą skambindavo ir nepažįstami asmenys, prašydami suteikti sekso paslaugas, be to, apie tokias nuotraukas sužinojo ir jos dukters G. R. mokyklos vadovybė.
4.6. BK 309 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio – platinimo ir BK 154 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio – skleidimo, kaip nusikalstamų veiksmų, turinys gali būti įgyvendintas tik nusikalstamų veikų dalykui pasiekus tikslą, t. y. adresatus, kuriems šiuo atveju elektroninių ryšių tinklais buvo siunčiama atitinkamo turinio informacija. Pagrįsta teismo išvada, kad nuteistasis, paviešindamas nuogos nukentėjusiosios nuotraukas viešojoje erdvėje, jai sukėlė neigiamus išgyvenimus, pažemino ją ir paskleidė šmeižiančio pobūdžio informaciją.
4.7. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į dalį apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nepasisakė, kokie įrodymai patvirtina skelbimų dėjimą į internetą, o kokie – fiktyvų sumaketavimą. Pirmosios instancijos teismo šališkumą kasatorius sieja su netinkamu įrodymų vertinimu. Abiejų instancijų teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nesutiktina su kasatoriaus teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė BPK 255 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo teisme ribas, nes V. R. nebuvo pareikšti kaltinimai dėl nuogos nukentėjusiosios nuotraukų paviešinimo viešojoje erdvėje. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. R. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už pornografinio turinio dalykų gaminimą ir platinimą, o ne dėl nuogos nukentėjusiosios nuotraukų paviešinimo viešojoje erdvėje. Priešingai nei teigia kasatorius, byloje nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Tai, kad teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi proceso šalys, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių BPK pažeidimų.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo V. R. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo
6. Kasatorius nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į nešališką teismą, nes, 2021 m. spalio 13 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo V. R. gynėjui advokatui R. Volikui sakant baigiamąją kalbą, teisėjų kolegijos narys teisėjas A. Jaliniauskas nutraukė gynėjo baigiamąją kalbą ir išsakė išankstinę nuomonę dėl nuteistojo kaltės dėl pornografinio turinio dalykų platinimo, nurodė gynėjui nekalbėti apie dalį aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu įvardytos kaip nustatytos. Teisėjo išsakytos išankstinės nuostatos dėl nuteistojo kaltės, įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių įrodinėjimo reikšmės ir trukdymas gynėjui akivaizdžiai parodo, kad šis teisėjas turėjo išankstinę nuomonę proceso dalyvių atžvilgiu ir jos išsakymu siekė paveikti proceso dalyvius, t. y. buvo šališkas.
7. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, jog teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus.
8. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad į jos taikymo sritį patenkantis teismas būtų nešališkas. Nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ar šališkumo nebuvimą ir jo egzistavimą ar nebuvimą galima patikrinti įvairiais būdais (EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, 118 punktas; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, 93 punktas). EŽTT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teisėjo nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme turi būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, o vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10). EŽTT praktikoje pripažįstama, kad galimos dvi situacijos, kai kyla klausimas dėl teismo nešališkumo trūkumo (Kyprianou prieš Kiprą, 121 punktas): 1) funkcinio pobūdžio, siejamas su įvairių teisėjo procesinių veiksmų atlikimu tame pačiame procese arba hierarchiniais ir kito pobūdžio ryšiais su kitais procese dalyvaujančiais asmenimis; 2) asmeninio pobūdžio, siejamas su teisėjo elgesiu proceso metu. Nagrinėjamoje byloje abejonės keliamos dėl teismo nešališkumo stokos būtent antruoju aspektu, todėl būtina įvertinti, ar teisėjo pasisakymai, išsakyti teismo posėdžio metu, yra pakankami abejonėms dėl teisėjo nešališkumo kilti.
9. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2009">2K-243/2009</a>, 2K-388/2014). Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg1LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-385-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-385-507/2016">2K-385-507/2016</a>).
10. Pažymėtina, kad nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbu tai, ar nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2010">2K-195/2010</a>, 2K-214-976/2017). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokole (5 t., b. l. 147–152) kasatoriaus nurodomos aplinkybės neužfiksuotos, tačiau tai atsispindi 2021 m. spalio 13 d. posėdžio garso įraše, kuris yra sudedamoji teismo posėdžio protokolo dalis.
11. Paminėtas garso įrašas patvirtina, kad kasatorius pagrįstai nurodo vieno iš teisėjų galimą šališkumą, nes teisėjas A. Jaliniauskas išsakė išankstinę nuostatą, kad pornografinio turinio dalykų gaminimo ir laikymo aplinkybės nėra reikšmingos, ir šiuo klausimu pradėjo diskusiją su baigiamąją kalbą sakančiu kaltinamojo gynėju advokatu, akivaizdžiai pastarąjį sutrikdydamas. Baigiamąją kalbą gali nutraukti tik teisiamojo posėdžio pirmininkas ir tik tuo atveju, jeigu ši aiškiai nesusijusi su nagrinėjama byla. BPK nenustato jokių klausimų ir atsakymų baigiamųjų kalbų metu. Šios bylos kontekste toks teisėjo elgesys proceso metu vertinamas kaip pakankamas kilti abejonėms dėl teisėjo nešališkumo. Be to, teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismo procesas nebuvo organizuojamas tinkamai, nes teisėjų kolegija nebuvo pakankamai susipažinusi su bylos medžiaga, rodė akivaizdų skubotumą (teisėjas pranešėjas skubėdamas klaidingai nurodė pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, neteisingai interpretavo, už ką nuteistas kasatorius, posėdžio metu buvo replikuojama ir baigiamąją kalbą sakančiam prokurorui, duodant užuominą kalbėti trumpiau).
12. Pažymėtina, kad baigiamojoje kalboje advokatas dėstė argumentus, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, t. y. dėstė aplinkybes, tiesiogiai susijusias su apeliacijos dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos narys, nutraukdamas pasisakymą, iš anksto išreiškė savo nusistatymą dėl kai kurių apeliaciniame skunde keliamų klausimų vertinimo. Tokia proceso eiga negalima, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nebuvo užtikrinta kasatoriaus teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, ši teisė įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Tai yra esminis pažeidimas, kuris sukliudė teismui nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Dėl BPK pažeidimų (20 straipsnio 4, 5 dalys, 320 straipsnio 3 dalis, 324 straipsnio 6 dalis)
13. Nuteistojo V. R. kasacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję su BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 324 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimais, t. y., pasak kasatoriaus, baudžiamoji byla nebuvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma jo apeliaciniu skundu, neatsakyta į visus jo apeliacinio skundo argumentus. Kasatorius nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nutartyje nepasisakė, kodėl atmeta dalį įrodymų, klydo dėl įrodymų turinio, jo kaltę grindė prielaidomis ir spėjimais. Apeliacinės instancijos teismas deklaratyviai konstatavo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog V. R. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu.
14. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69/2011">2K-69/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, 2K-418-699/2015, 2K-190- 648/2018, 2K-248-689/2018). Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-112-895/2019).
15. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad, nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažįstami esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015, 2K-266-976/2017).
16. Nagrinėjamo kasatoriaus skundo kontekste pažymėtina, kad teikdamas apeliacinį skundą V. R. prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Šiuo atveju, kai apeliaciniame skunde buvo prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinių skundų ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti visą bylą: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant kaltinamojo nusikalstamas veikas, paskiriant jam bausmę, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-34/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-34/2010">2K-34/2010</a>, 2K-190-648/2018). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka tai padaryta nebuvo.
17. Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. R. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų grindė duomenimis, neištirtais teismo posėdžio metu (nukentėjusiosios G. R., liudytojo R. K. parodymais), o apeliacinės instancijos teismas tai atkartojo, ignoruodamas teismo pareigą nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad šių asmenų parodymai yra svarbūs ir reikšmingi nustatant tikrąsias bylos aplinkybes (klausimą dėl R. K. apklausos pirmosios instancijos teisme kėlė ir nuteistojo gynėjas), todėl pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas šių asmenų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, perskaitymu, netinkamai taikė BPK 276 straipsnio nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino ir procesinio pažeidimo neištaisė.
18. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tam, be jokios abejonės, būtina tiksliai nustatyti faktines veikos aplinkybes jas pagrindžiant pakankamais, leistinais ir teisėtais būdais gautais įrodymais.
19. Šioje byloje V. R., be kita ko, nuteistas už tai, kad „pagamino ne mažiau kaip septynias vaizdo medžiagas, kuriose atvirai ir detaliai rodomi J. S. lyties organai, <...> ir šias vaizdo medžiagas <...> laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje“, bei už tai, kad, be kita ko, „pagaminęs ne mažiau kaip tris skelbimus pagal portaluose www.alio.lt, www.skelbimai.lt, www.skelbiu.lt skelbiamus šablonus, kur nurodė, kad moteris su dukterimi teikia seksualines paslaugas už pinigus“. Apklausiamas nuteistasis V. R. neigė tai atlikęs ir paaiškino tik persiuntęs internete rastų skelbimų nuotraukas asmenims, kurie jį buvo perspėję apie netinkamą nukentėjusiosios J. S. elgesį, pats piktindamasis rasta informacija. Nurodė neturėjęs tikslo nei platinti pornografinio turinio dalykus, nei žeminti kieno nors reputaciją. Šie nuteistojo parodymai tinkamai nepatikrinti ir neįvertinti. Apie šias V. R. nurodomas aplinkybes neapklausti net asmenys, tiesiogiai gavę vaizdo medžiagas (I. J., I. D. ir R. B.).
20. Apie šias aplinkybes neapklausti ir kiti asmenys – neapklaustos nukentėjusiosios seserys R. U. ir B. M., buvęs nukentėjusiosios vyras M. S., teismo jau paminėtas liudytojas R. K., apie nuotraukas sužinojusi G. R. mokyklos psichologė. Šių asmenų parodymai svarbūs siekiant išsiaiškinti, iš kur jiems žinoma apie tokias J. S. nuotraukas, ar jie jas matė, iš kur jas gavo ir pan., o kartu ir vertinant paties V. R. parodymus. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą negali likti jokių abejonių ar neaiškumų, o negalint jų pašalinti būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-173/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-173/2014">2K-7-173/2014</a>).
21. Teisėjų kolegija detaliai nepasisako dėl visų kasacinio skundo argumentų, nes tik tinkamai nustačius faktines aplinkybes galimas teisingas veikos kvalifikavimas ir vertinimas. Pritartina kasatoriaus nuomonei, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismo išvada dėl V. R. nuteisimo padaryta nesilaikant išvadų argumentavimo ir išsamaus apeliacinio skundo išnagrinėjimo nuostatų, nepašalinus abejonių. Šie pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 1A-611-383/2021, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Audronė Kartanienė
Algimantas Valantinas
