Baudžiamoji byla Nr. 2K-355-788/2016
Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00440-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.13.1.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. (T. B.) gynėjo ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 17 d. nutarties.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 27 MGL (1 016,82 Eur) dydžio bauda.
Nukentėjusiojo S. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 347,15 Eur turtinei ir 13 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 17 d. nutartimi nuteistojo T. B. gynėjo ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Henriko Mackevičiaus, apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. T. B. nuteistas už tai, kad pažeidė teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui: pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. darbo sutartį Nr. 8 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiuoju mechaniku ir būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, atsakingu už įmonės įrengimus, jų eksploatavimo, priežiūros reikalavimus ir taisykles, už įrengimų panaudojimą pagal paskirtį, jų saugią eksploataciją bei darbų saugos taisykles, pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2008 m. birželio 18 d. įsakymu patvirtintų Vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų Nr. P4 (toliau – ir Pareiginiai nuostatai) 1.5.4, 1.5.8, 2.4, 4.1.4, 4.1.5, 4.1.10 punktus, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų (su pakeitimais ir papildymais) „Dėl darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ 23.1 punkto, kuriame nurodoma, kad kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį, nes Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje, UAB,,(duomenys neskelbtini)“ nuomojamoje teritorijoje, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas S. R. neapmokytas dirbti pavojingus darbus ir neinstruktuotas, kaip saugiai atlikti jam pavestą užduotį, 2014 m. rugpjūčio 12 d., apie 8.45 val., atnešęs atliekamam darbui neskirtą ir nepritaikytą 1,5 metro ilgio gofruoto metalo laužtuvą ir sakydamas „studente imk ir kalk“, nurodė jam iškalti vikšrinio ekskavatoriaus „Case“ kaušą ir ekskavatoriaus strėlę jungiantį kaištį, o vykdant šiuo nurodymus, t. y. S. R. laužtuvu smūgiuojant į kiaurymėje esantį kaištį, šis buvo išmuštas iš strėlės korpuso kiaurymės, po to strėlė nusileido žemyn ir įvyko laužtuvo gnybimas, dėl to atšokusio laužtuvo galu S. R. buvo padaryta muštinė dešinio skruosto žaizda, dešinio skruostikaulio, nosikaulių, dešinės akiduobės, dešinio žandinio ir pleištakaulio ančių sienelių lūžiai, dešinės akies tinklainės ir gyslainės plyšimas, kraujo išsiliejimas stiklakūnyje, galvos smegenų dešiniosios kaktinės skilties sumušimas ir kraujosruvos dešinės akies vokuose, po akies obuolio jungine ir akiduobės minkštuosiuose audiniuose, dešinės akies regėjimo aštrumo sumažėjimas iki 0,1 – tai sukėlė nukentėjusiajam S. R. sunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Kasaciniu skundu nuteistojo T. B. gynėjas ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas H. Mackevičius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 17 d. nutartį ir bylą nutraukti, o nukentėjusiojo S. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
2.1. Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (netinkamai nustatytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, subjektas ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių) ir padarytų, kasatorių vertinimu, esminių BPK pažeidimų.
2.2. Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis T. B. neatitinka BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto požymio, t. y. jis nėra nei darbdavys, nei darbdavio įgaliotas asmuo BK 176 straipsnio 1 dalies prasme. Tai, kokiomis formomis darbdavys perduoda darbų saugos priemonių įgyvendinimą įgaliotiems asmenims, anot kasatoriaus, apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią pavedimas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones įforminamas darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu, taip pat gali būti numatytas padalinio vadovo ar kito darbdavio įgalioto asmens darbo sutartyje arba pareigybės aprašyme (instrukcijoje). Kasatoriaus teigimu, šioje byloje abiejų instancijų teismai rėmėsi būtent nuteistojo pareigybės aprašymo nuostatomis, tačiau padarė neteisingą išvadą, kad jis yra už darbų saugą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo. Kasatorius, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTI5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-529/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-529/2010">2K-529/2010</a>), pažymi, kad įgaliojimų užtikrinti darbų saugos reikalavimų įgyvendinimą perdavimas turi būti nedviprasmiškas ir visiškai aiškus, be to, tokie įgaliojimai turi būti perduoti tik atestuotam darbų saugos srityje asmeniui. Cituodamas Pareiginių nuostatų 1.2, 1.5.4, 1.5.8, 2.4, 4.1.4, 4.1.5 ir 4.1.10 punktus, kasatorius teigia, kad aiškaus ir vienareikšmio darbų saugos reikalavimų perdavimo nuteistajam šiame akte nėra ir tik iš trijų (4.1.4, 4.1.5 ir 4.1.10) punktų turinio galėtų susidaryti įspūdis, jog nuteistajam darbdavys perdavė darbų saugos reikalavimų vykdymo kontrolę. Kita vertus, pareiga vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, anot kasatoriaus, yra bendroji kiekvieno darbuotojo pareiga, įtvirtinta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, todėl net ir pirmiau išskirti trys Pareiginių nuostatų punktai nesudaro pagrindo manyti, kad T. B. buvo darbdavio įgaliotas asmuo BK 176 straipsnio prasme, nes ne tik jis, bet ir visi įmonės darbuotojai buvo atsakingi už darbų saugos reikalavimų vykdymą. Kasatorius pabrėžia ir tai, kad darbų saugos pažymėjimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduoti tik trims asmenims (S. E., įmonės vadovui J. Č. ir buhalterei B. Č.), tarp kurių T. B. nėra.
2.3. Kasaciniame skunde, cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus apie priežastinio ryšio nustatymo svarbą taikant BK 176 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDYxLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-461/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-461/2008">2K-461/2008</a>, 2K-267/2009, 2K-192/2009 ir 2K-221/2011), nurodoma, kad šioje byloje buvo netinkamai (dviprasmiškai ir neišsamiai) nustatytas priežastinis ryšys tarp darbų saugos reikalavimų pažeidimo ir kilusių padarinių. Nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, kasatoriaus teigimu, yra užfiksuotos dviejuose dokumentuose – 2014 m. rugsėjo 10 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 ir 2015 m. sausio 17 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Kitų priežasčių teismai nenustatė, tačiau vertindami šiuose dokumentuose nurodytas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis teismai nesusiejo šių priežasčių su konkrečiais T. B. veiksmais ir dėl to netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp darbų saugos reikalavimų galimo pažeidimo ir kilusio nelaimingo atsitikimo. Pasak kasatoriaus, teismai, manydami, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra nuteistojo T. B. veiksmai arba neveikimas, turėjo įvertinti ir pagrįsti, kad jo, kaip įmonės vyriausiojo mechaniko, kompetencijai buvo priskirtos atitinkamos pareigos. Kasatorius įsitikinęs, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 ir 2015 m. sausio 17 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo priežastys niekaip nesusijusios su T. B. veiksmais. Savo įsitikinimą kasatorius grindžia tuo, kad, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, nuteistasis T. B. neturėjo pareigos parengti ekskavatoriaus kaušo saugaus pakeitimo instrukcijų (tokia pareiga nėra numatyta Pareiginiuose nuostatuose, be to, visos byloje esančios darbų saugos instrukcijos yra parengtos įmonės vadovo), jam niekada nebuvo priskirta ir pareiga instruktuoti nukentėjusįjį S. R. (tokių pareigų jis niekada ir nevykdė). Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismai visai nepagrindė kai kurių specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių (ekskavatoriaus variklis buvo išjungtas ir buvo naudojamas darbams nepritaikytas įrankis) priskyrimo nuteistojo pareigų nevykdymui ir apskritai šių priežasčių įtakos nelaimingam atsitikimui, be to, teismai nenustatė ir net nenustatinėjo, koks įrankis iš tiesų buvo naudojamas darbams.
2.4. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga. Kasatoriaus teigimu, gynyba buvo priversta rinkti ir teikti įrodymus šioje byloje, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra, nebuvo nustatyti įrankiai, naudoti nelaimingo atsitikimo metu vykdant ekskavatoriaus detalės keitimo darbus, nukentėjusiojo parodymų patikrinimas vietoje atliktas nukentėjusiajam stovint tik prie ekskavatoriaus kaušo nesant paties ekskavatoriaus, todėl nebuvo galimybės atkurti įvykio aplinkybių. Dėl nurodytų priežasčių, anot kasatoriaus, teismui buvo pateiktos naudotų įrankių nuotraukos su įrankių matavimais, ekskavatoriaus, kurio detalė buvo keičiama įvykio metu, nuotraukos, skaičiavimai ir schemos, rodančios maksimalų naudojamo įrankio pakilimo aukštį, taip pat vaizdo medžiaga, kurioje atkuriamas ekskavatoriaus detalės keitimas. Šių duomenų įvertinimas, kasatoriaus nuomone, yra itin reikšmingas, nes turėtų padėti atskleisti nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir jį nulėmusias priežastis, tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos gynybos teiktus duomenis, nepaisydamas įrodymų apie nelaimingą atsitikimą trūkumo, kurį pats konstatavo skundžiamame nuosprendyje, o apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl dalies pateiktų duomenų vertinimo ir rėmėsi tik vieno liudytojo parodymais, liko neatsakyti apeliacinio skundo argumentai, susiję su galimu įvykio metu naudoto įrankio (laužtuvo) galo, nuo kurio smūgio nukentėjusysis patyrė traumą, pakilimo aukščiu. Kasatoriaus vertinimu, teismai, atsižvelgę į minėtus gynybos pateiktus duomenis ir nustatę nepakankamą duomenų ikiteisminio tyrimo metu surinkimą, turėjo imtis papildomų procesinių veiksmų, susijusių su įrodymų rinkimu, to nepadarius, buvo iškreipta įrodinėjimo pareiga – valstybinis kaltinimas iš esmės atleistas nuo bylai reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo ir nekaltumo įrodinėjimo našta, pažeidžiant BPK 44 straipsnio 6 dalies ir 48 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas ir nesilaikant kasaciniame skunde išdėstytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, susijusių su nekaltumo prezumpcija, įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu baudžiamajame procese (ištraukos iš kasacinių nutarčių baudžiamosiose bylose Nr. 2K-402/2011, 2K-7-544/2005, 2K-281/2011, 2K-252/2005), perkelta nuteistajam T. B.. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismai padarė priešingas išvadas dėl įvykio aplinkybių fiksavimo – apylinkės teismas pripažino, jog įvykio vieta ir konkretūs įvykio metu naudoti darbo įrankiai bei jų dalių išmatavimai nebuvo užfiksuoti, o apygardos teismo vertinimu, šių aplinkybių fiksavimas buvo atliktas, tai neva padaryta nelaimingo atsitikimo darbe akte.
2.5. Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad proceso metu buvo suvaržyta T. B. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir taip atimta galimybė tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų. Pagrįsdamas šiuos teiginius, kasatorius nurodo, kad nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra pagrindimo, kokia neatsargios kaltės forma ir rūšimi T. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką ir kaip konkretūs jo galimai padaryti pažeidimai nulėmė nelaimingą atsitikimą. Remdamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-393/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-393/2010">2K-393/2010</a>, kasatorius nurodo, kad toks kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, ir mano, kad netoleruotina situacija, kai kaltinimo neaiškumai taisomi pirmosios ar net apeliacinės instancijos teismuose, nes teisė efektyviai gintis nuo pareikštų kaltinimų turi būti užtikrinta viso proceso metu.
2.6. Nesutikdamas su nukentėjusiojo S. R. civilinio ieškinio išsprendimu, kasatorius nurodo, jog nustačius, kad T. B. negalėjo būti pripažintas kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų, negalėjo būti tenkinamas ir nukentėjusiojo civilinis ieškinys. Kasatoriaus įsitikinimu, civilinio ieškinio tenkinimas esant rimtų abejonių dėl asmens, patraukto baudžiamojon atsakomybėn, kaltės ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių neatitinka BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatų ir pažeidžia nuteistojo T. B. bei civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. Alinskas atsiliepime į nuteistojo gynėjo ir civilinės atsakovės atstovo kasacinį skundą prašo jį atmesti.
3.1. Prokuroras, nesutikdamas su kasacinio skundo argumentais, nurodo, kad teismų išvados dėl nusikalstamos veikos subjekto yra teisingos ir pagrįstos. Teismai, anot prokuroro, nuteistojo kaltę pagrįstai grindė tuo, kad įvykio dieną T. B. dirbo vyriausiuoju mechaniku, savo darbe vadovavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2008 m. birželio 18 d. įsakymu patvirtintais Pareiginiais nuostatais, su kuriais buvo supažindintas pasirašytinai ir iš kurių turinio aiškiai matyti, jog darbdavys vyriausiajam mechanikui pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones vyr. mechaniko veiklos srityje. Be to, iš liudytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. Č. parodymų nustatyta, kad, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirų struktūrinių padalinių ir pavaldumo sąrašo nėra, tačiau mechaninėse dirbtuvėse darbus organizavo būtent T. B., jam paskirdavo darbuotojus, kurie kažkiek susiję su technika, kad T. B. buvo atsakingas už remonto dirbtuvėse vykdomus procesus, jų saugų atlikimą, tačiau jis ne tik nesivadovavo instrukcijos reikalavimais, bet įvykio dieną nurodė nukentėjusiajam S. R. atlikti darbą, kurio dirbti nukentėjusysis nebuvo apmokytas ir instruktuotas.
3.2. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. Č. buvo papildomai nurodęs, jog kaušo keitimo procedūra vyko ne objekte, o remonto teritorijoje, todėl atskiro įsakymo, kas atsakingas už darbų saugą, nebuvo, kaušo keitimo procedūra atliekama dažnai, šios procedūros instrukcijos įmonėje nėra. Šiuos duomenis patvirtino ir nukentėjusiojo S. R., liudytojų Z. Š. bei A. L. parodymai, iš kurių taip pat buvo matyti, jog kaušo keitimo darbams vadovavo būtent T. B.. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į nukentėjusiojo S. R. parodymus apie tai, kad įvykio metu kaušo kaištį iškalti sekėsi sunkiai, tačiau, nepaisant to, T. B. priėmė sprendimą keisti kaušą nelaukiant ekskavatoriaus mašinisto A. V.. Iš šių duomenų matyti, kad būtent vyr. mechanikas T. B. turėjo išmanyti, paruošti bei vadovautis ekskavatoriaus eksploatavimo taisyklėmis, tačiau to nepadarė. Reikšmingomis aplinkybėmis laikytina ir tai, būtent T. B., atnešęs 1,50 metro ilgio gofruoto metalo laužtuvą, nurodė šios bendrovės darbuotojui S. R. iškalti ekskavatoriaus kaušą ir strėlę jungiantį kaištį. Vykdant šiuos T. B. nurodymus ir įvyko S. R. sužalojimas.
3.3. Prokuroras pažymi, kad iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog pareigos – remontuoti vikšrinio ekskavatoriaus kaušą – nukentėjusiajam nesuteikė joks jo kompetenciją darbo vietoje nustatantis teisės aktas. Kartu jis pažymi, kad pagal Statybos darbininko darbų saugos ir sveikatos instrukcijos 12 punktą S. R. privalėjo techninėse dirbtuvėse vykdyti tiesioginio savo vadovo, šiuo atveju vyr. mechaniko T. B., nurodymus. Pasak prokuroro, akivaizdu, kad, jeigu T. B. nebūtų inicijavęs ekskavatoriaus kaušo remonto darbų, o remonto darbų metu nebūtų pažeidęs kaltinime nurodytų teisės aktų, nebūtų kilusios ir tokios pasekmės.
Prokuroras pritaria teismų išvadai, kad T. B. neatsargūs veiksmai buvo įvykio metu kilusių pasekmių priežastis, nes jis, būdamas atsakingas už darbų saugą ir įrengimus remonto dirbtuvėse, už tinkamą jų eksploatavimą, turėjo numatyti ir įvertinti riziką, jog esamomis aplinkybėmis (be ekskavatoriaus mašinisto) keisti kaušą gali būti nesaugu. Priežastinį ryšį tarp T. B. padarytų darbo saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir kilusių padarinių, prokuroro teigimu, įrodo nelaimingo atsitikimo darbe akte, specialisto išvadoje nurodyti duomenys, eksperto T. Dėjaus teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, nukentėjusiojo S. R., paties nuteistojo ir liudytojų parodymai. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, būtent T. B. kaip vyr. mechanikui kilo pareiga ne tik išmanyti įmonės įrenginių technologines bei technines charakteristikas, bet ir atsakyti už saugų įmonės įrenginių panaudojimą, jų saugią eksploataciją, taigi ir rizikos įvertinimą atliekant įrangos ir technikos remonto darbus, už saugų remonto darbų atlikimą. Prokuroro vertinimu, teismų išvados dėl T. B. kaltumo padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos ir pakankamos.
3.4. Baudžiamosios bylos medžiaga, prokuroro teigimu, nesudaro prielaidų teigti, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kaip jie apibrėžiami BPK 369 straipsnio 3 dalyje. Bylą nagrinėję teismai tinkamai ištyrė bei patikrino tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktus, tiek ir vėliau gynybos pateiktus duomenis ir pagal jų visumą padarė išvadas dėl visų esminių bylos aplinkybių. Šioje byloje teismas pakankamai ištyrė ir patikrino visų nuosprendyje išdėstytų įrodymų patikimumą, jų gavimo ir užfiksavimo teisėtumą, apkaltinamajame nuosprendyje išsamiai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas, su tokiomis apylinkės teismo išvadomis visiškai sutiko ir apeliacinės instancijos teismas. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad teismai neignoravo gynybos pateiktų duomenų, priešingai, juos vertino visų byloje esančių duomenų kontekste ir motyvuotai pasisakė dėl įrodymų vertinimo. Tai, kad atskiri proceso dalyviai nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo nuostatos, numatytos baudžiamojo proceso įstatyme bei suformuotos teismų praktikoje. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopščiai juos įvertino ir išsamiai pasisakė skundžiamame nuosprendyje.
3.5. Prokuroras pažymi, jog abiejų instancijų teismai padarė tokias pačias išvadas tiek dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tiek ir duomenų, kuriais remiantis konstatuota T. B. kaltė, o tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas savo išvadas dėl apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumo, nurodė papildomus motyvus, papildomai atliko išsamią byloje esančių įrodymų analizę, neduoda pagrindo teigti, kad dėl to buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą. Prokuroras taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad T. B. padarė neatsargų nusikaltimą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas su tuo susijusius apelianto argumentus, papildomai pažymėjo, kad akivaizdu, jog T. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarė esant neatsargiai kaltės formai – nerūpestingumui. Prokuroro nuomone, skundžiamuose teismų nuosprendžiuose yra pakankamai aiškiai išdėstyta padarytos nusikalstamos veikos kaltės forma ir atskleistas jos turinys, todėl nėra pagrindo teigti, kad kasatoriaus nurodomi neva esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai sutrukdė teisę į gynybą.
3.6. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dėl nukentėjusiajam S. R. padarytos neturtinės žalos klausimą išsprendė, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus ir nepažeisdamas BPK 115 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas visų šio klausimo nagrinėjimui svarbių aplinkybių visumos pagrindu pagrįstai nustatė, kad protinga nukentėjusiojo S. R. ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį įvertinus 13 500 Eur suma.
3.7. Nesutikdamas su kasatoriaus prašymu grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, prokuroras nurodo, kad kasatorius, pateikdamas savo įrodymų vertinimo interpretaciją, iš esmės skundžia teismų sprendimų pagrįstumą, daugiausia pakartodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus motyvuotai paaiškindamas, kodėl jie atmetami, pateikė tinkamai motyvuotas išvadas dėl ginčijamų bylos įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, patvirtinanti pirmosios instancijos teismo išvadas, pagrįsta įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, anot prokuroro, įrodymus įvertino išsamiai ir teisingai nustatė tas pačias faktinės aplinkybes, kurias konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, pagal pateiktus apeliacinius skundus patikrino bylą ir nutartyje išsamiai ir argumentuotai aptarė kiekvieną skunduose nurodytą aplinkybę, pagrindė, kodėl ir kuriais bylos duomenimis remiasi savo sprendime.
4. Nuteistojo T. B. gynėjo ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato H. Mackevičiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio bylos nagrinėjimo ribų
5. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria, iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Baudžiamojo įstatymo pritaikymą kasacinės instancijos teismas tikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kasacinio skundo argumentai, susiję su faktinių aplinkybių ginčijimu, nenagrinėjami.
Dėl veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, subjekto
6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad T. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užima vyr. mechaniko pareigas, jam nebuvo pavesta įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones šioje įmonėje, jis nėra atestuotas darbų saugos srityje, todėl teismai nepagrįstai pripažino jį nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, subjektu. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
7. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl aiškinant sąvokas „darbdavys“ ir „jo įgaliotas asmuo“ ir nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje darbdavio įgaliotas asmuo apibrėžiamas kaip padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje. Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-154/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-154/2012">2K-154/2012</a>, 2K-182-677/2016 ir kt.).
8. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2008 m. birželio 18 d. įsakymu patvirtintus Vyriausiojo mechaniko pareiginius nuostatus Nr. P4 jis, be kita ko, atsako už įrenginių panaudojimą pagal paskirtį, jų saugią eksploataciją (4.1.4 punktas), priemonių nesiėmimą nelaimingiems atsitikimams išvengti (4.1.5 punktas), už nelaimingus atsitikimus ir profesinius susirgimus bei priemonių nesiėmimą jiems išvengti (4.1.9 punktas), už darbų saugos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimų vykdymą (4.1.10 punktas). Vyr. mechanikas turi pareigą užtikrinti teisingą transporto priemonių ir kitų gamybos priemonių techninį eksploatavimą, priežiūrą bei laiku atliktą jų remontą (2.4 punktas), transporto priemonių gedimų pašalinimą (2.5. punktas), kontroliuoti, ar laiku ir pilnai atliekami planiniai – įspėjamieji įrenginių, transporto priemonių remontai, ir ar laikomasi taisyklių atliekant remonto darbus (2.8 punktas). Vyr. mechanikui suteikiamos teisės reikalauti, kad besąlygiškai būtų laikomasi darbų saugos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimų (3.1 punktas), reikalauti, kad būtų sustabdyti darbai, kai darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti, kai dėl gedimo ar avarinės būklės gali susidaryti ar susidarė sąlygos nelaimingiems atsitikimams, ūmioms profesinėms ligoms (3.3 punktas). Vyr. mechanikas privalo mokėti, žinoti ir išmanyti gamtos apsaugos, darbų saugos, gamybinės sanitarijos bei priešgaisrinės saugos normas bei taisykles (1.5.8 punktas). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais laikytini kasacinio skundo teiginiai, kad nuteistasis nebuvo atsakingas už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų užtikrinimą ir kad šių įgaliojimų perdavimas jam nebuvo aiškus. Abiejų instancijų teismai, įvertinę Pareiginių nuostatų, su kuriais T. B. buvo supažindintas pasirašytinai, turinį ir įmonės direktoriaus parodymus, tinkamai nustatė, kad vyr. mechaniko pareigas ėjusiam T. B. buvo pavesta įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones jo veiklos srityje.
9. Šioje byloje nustatyta, kad T. B. įmonėje vadovavo ekskavatoriaus kaušo keitimo darbams, kuriuos įvykio dieną atliko nukentėjusysis S. R. ir kiti asmenys. Iš bylos duomenų matyti, kad įmonėje nėra nustatyta ekskavatoriaus kaušo keitimo instrukcija, darbai buvo vykdomi vadovaujantis ilgamete šių darbų atlikimo praktika, tačiau šiuo konkrečiu atveju darbai T. B. nurodymu buvo atliekami neapmokyto asmens (sąlyginai naujo įmonės darbuotojo S. R.) esant kitoms sąlygoms nei įprastai (ekskavatorius nebuvo užvestas ir jame nebuvo mašinisto) ir naudojantis kitu (darbams nepritaikytu) įrankiu. Nekyla abejonių, kad nukentėjusysis S. R., paskirtas vyr. mechaniko T. B. veiklos sričiai, vadovaudamasis Statybos darbininko darbų saugos ir sveikatos instrukcijos 12 punktu, turėjo vykdyti jo nurodymus (tą patvirtina ir nukentėjusiojo, įmonės direktoriaus ir kitų darbuotojų parodymai), o pats T. B. buvo atsakingas už tai, kad minėti darbai būtų atliekami saugiai ir nekeltų pavojaus kitų asmenų sveikatai.
10. Tai, kad nuteistasis, būdamas atsakingas už saugą darbe, nėra atestuotas darbų saugos srityje, šiuo atveju nepaneigia nuteistojo T. B. atsakomybės už saugų ekskavatoriaus kaušo keitimo darbų atlikimą. Prisiėmus atsakomybę vadovauti kitų darbuotojų atliekamiems darbams, T. B., kaip vyr. mechanikui, pagal pirmiau išvardytus Pareiginių nuostatų punktus neatsiejamai kyla pareiga atsakyti už tai, kad darbai būtų atliekami saugiai, o atliekantys šį darbą asmenys būtų instruktuoti, kaip paskirtus darbus atlikti nekeliant pavojaus savo ar kitų asmenų sveikatai.
11. Atsižvelgdama į minėtus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje T. B. pagrįstai pripažintas BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu.
Dėl priežastinio ryšio ir veikos kvalifikavimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį
12. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai tinkamai neįvertino priežastinio ryšio tarp atsiradusių padarinių ir veikos, todėl netinkamai taikė BK 176 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasacinio skundo teiginius kaip nepagrįstus.
13. BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.
14. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas toks tiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas: nuimant ekskavatoriaus kaušą, naudotas laužtuvas buvo suspaustas tarp ekskavatoriaus strėlės ir kaušo sujungimo ausų, dėl to atsirado techninė galimybė laisvam laužtuvo galui smogti į jo judėjimo trajektorijoje buvusio S. R. veidą. Pagal šią specialisto išvadą konkretaus nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra tai, kad nuimti ekskavatoriaus kaušui buvo naudojamas atliekamiems darbams neskirtas ir nepritaikytas įrenginys – laužtuvas; tikėtina nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra ir tai, kad prieš atliekant ekskavatoriaus kaušo nuėmimo darbus, ekskavatorius buvo išjungtas ir neveikė jo hidraulinė sistema, be to, netinkamos kvalifikacijos ir specialiai neapmokyto darbuotojo skyrimas atlikti taisymo, pertvarkymo ar modifikavimo darbus organizaciniu požiūriu lėmė nelaimingą atsitikimą ir didino nelaimingo atsitikimo tikimybę. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodytos tokios nelaimingo atsitikimo priežastys: saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės bendrovėje nepakankamumas; atliekant kaušo nuėmimo (atjungimo) nuo ekskavatoriaus strėlės veiksmus, nėra įvertinta rizika, kuri pasireiškia tuo, kad yra galimas strėlės savaiminis nusileidimas, kuris sukelia smūgį į įrankį, kuriuo darbuotojas išmuša kaušo jungimo pirštą; bendrovėje nėra parengti darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentai, reglamentuojantys, kokių priemonių/veiksmų reikia imtis siekiant saugiai nuimti ekskavatoriaus kaušą.
15. Priešingai nei nurodo kasatorius, teismai išsamiai aptarė, kokie T. B. veiksmai ir padaryti teisės aktuose nustatytų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai lėmė nelaimingą atsitikimą ir jo metu atsiradusius padarinius. Byloje nustatyta, kad T. B. neapmokytam dirbti pavojingus darbus ir neinstruktuotam, kaip saugiai atlikti jam pavestą užduotį, S. R. nurodė iškalti vikšrinio ekskavatoriaus „Case“ kaušą ir ekskavatoriaus strėlę jungiantį kaištį ir padavė jam šiam darbui neskirtą ir nepritaikytą metalo laužtuvą, vykdydamas nurodymus S. R. paduotu laužtuvu smūgiavo į kiaurymėje esantį kaištį, šis buvo išmuštas iš strėlės korpuso kiaurymės, po to strėlė nusileido žemyn ir įvyko laužtuvo gnybimas, dėl to atšokusio laužtuvo galu S. R. buvo padaryti įvairūs sužalojimai veide, teismo medicinos specialisto įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
16. Duodamas tokius nurodymus T. B., kaip teisingai nustatė teismai, pažeidė Pareiginių nuostatų 1.5.4 punktą, pagal kurį vyr. mechanikas privalo mokėti, žinoti ir išmanyti įmonės įrengimus ir jų eksploatavimo bei priežiūros reikalavimus ir taisykles, 1.5.8 punktą, pagal kurį vyr. mechanikas privalo mokėti, žinoti ir išmanyti darbų saugos taisykles, 2.4 punktą, pagal kurį vyr. mechanikui priskirta pareiga užtikrinti teisingą transporto priemonių ir kitų gamybos priemonių techninį eksploatavimą, priežiūrą bei laiku atliktą jų remontą, 4.1.4, 4.1.5 ir 4.1.10 punktus, pagal kuriuos vyr. mechanikas yra atsakingas už įrenginių panaudojimą pagal paskirtį, jų saugią eksploataciją, už priemonių nelaimingiems atsitikimams išvengti nesiėmimą ir už darbų saugos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimų vykdymą, taip pat neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų (su pakeitimais ir papildymais) Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 23.1 punkto, kad kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį.
17. Kasaciniame skunde, pagrindžiant teiginį, kad nuteistasis T. B. nėra atsakingas už nelaimingą atsitikimą, pabrėžiama, kad įmonėje nebuvo parengta instrukcija, kaip saugiai pakeisti ekskavatoriaus kaušą ir kad tokios instrukcijos parengimas nėra T. B. pareiga, neprivalėjo jis ir instruktuoti nukentėjusįjį S. R.. Tačiau nuteistasis tokių pareigų nevykdymu ir nebuvo kaltinamas. Tai, kad įmonėje nebuvo parengta instrukcija, kaip saugiai pakeisti ekskavatoriaus kaušą, nėra svarbiausia nelaimingo atsitikimo priežastis. Nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo būtent neatsakingi T. B. veiksmai, kai jis, žinodamas, kad tokios instrukcijos įmonėje nėra, o darbus reikia atlikti ir už tų darbų saugų atlikimą jis pats ir atsako, neatsakingai ekskavatoriaus kaušo keitimo darbus pavedė atlikti nukentėjusiajam, kuris nebuvo apmokytas dirbti tokius darbus ir instruktuotas, kaip saugiai atlikti pavestą užduotį, be to, padavė jam šiam darbui neskirtą ir nepritaikytą metalo laužtuvą. Nekelia abejonių, kad vyr. mechanikas T. B. turėjo realią galimybę numatyti nelaimingą atsitikimą ir užkirsti jam kelią. Įdėjus daugiau pastangų darbų saugai užtikrinti, dėmesingiau įvertinus riziką, neapmokytam ir nepatyrusiam darbuotojui nebūtų pavedama atlikti minėtus darbus naudojant tam nepritaikytą įrankį ir nelaimės būtų išvengta. Konstatuotina, kad teismai teisingai nustatė, jog T. B. padarė tokius darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurie turėjo priežastinį ryšį su atsiradusiais padariniais – nukentėjusiojo S. R. patirtu sunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl laikytina, kad ši baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį sąlyga įvykdyta.
18. Teismai teisingai nustatė ir T. B. kaltės formą. Kaip jau buvo minėta, ši nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad T. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarė esant neatsargiai kaltės formai – dėl nusikalstamo nerūpestingumo. T. B. nerūpestingumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad jis, tinkamai nesilaikydamas jam kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. mechanikui priskirtų darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų, pavedė atlikti pavojingą darbą – iškalti vikšrinio ekskavatoriaus kaušą ir ekskavatoriaus strėlę jungiantį kaištį – neseniai įmonėje dirbančiam S. R., kuris nebuvo apmokytas ir instruktuotas, kaip saugiai atlikti jam pavestą užduotį, nenumatė, kad dėl to gali atsirasti kokie nors neigiami padariniai, tačiau pagal savo darbines funkcijas ir asmenines (bei dalykines) savybes galėjo ir privalėjo tai numatyti. Nors iš tiesų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kaltės turinys nebuvo iki galo atskleistas ir kasatoriaus kritika šiuo aspektu yra pagrįsta, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai pasisakė dėl kaltės formos ir turinio, todėl kasatoriaus nurodomi pažeidimai nelaikytini esminiais, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie galėjo sutrukdyti teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
19. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, pripažindami T. B. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarymo, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Dėl procesinių pažeidimų
20. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam T. B. nebuvo perkelta įrodinėjimo pareiga. Bylos procesas teisme vyko remiantis rungimosi principu, nuteistajam buvo suteiktos baudžiamojo proceso įstatyme numatytos galimybės gintis ir jis šiomis galimybėmis pasinaudojo teikdamas teismui, gynybos nuomone, reikšmingus bylos duomenis. Toks duomenų pateikimas teismui visiškai nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga buvo perkelta konkrečiam proceso dalyviui ar pažeista nekaltumo prezumpcija, juolab kad abiejų instancijų teismai pateiktą medžiagą analizavo, vertino ją visų byloje esančių duomenų kontekste ir motyvuotai dėl jos pasisakė. Tai, kad teismų išvados dėl šių duomenų reikšmingumo nagrinėjamai bylai nesutampa su kasatoriaus, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad teismai esmingai pažeidė kurias nors BPK nuostatas.
21. Abiejų instancijų teismai visus bylos duomenis įvertino laikydamiesi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymai, kuriais grindžiama T. B. kaltė dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, atitinka įstatymo reikalavimus, teismai išsamiai juos ištyrė ir išanalizavo, teismų atlikta įrodymų analizė patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai atitinka kaltinimo nustatytas bylos aplinkybes ir visiškai atskleidžia nelaimingo atsitikimo mechanizmą, T. B. veiksmus, kuriais buvo pažeisti teismų sprendimuose nurodyti darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimai, ir kaltės turinį. Reikšmingų prieštaravimų teismų sprendimuose nėra. Nors iš tiesų dviprasmiškas yra pirmosios instancijos teismo teiginys, kad įvykio vieta ir konkretūs įvykio metu naudoti darbo įrankiai nebuvo užfiksuoti, tačiau apeliacinės instancijos teismas patikslino šį teiginį nurodydamas, kad šie duomenys užfiksuoti nelaimingo atsitikimo darbe akte. Pažymėtina, kad teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas šioje byloje vertino visus įrodymus kaip visumą ir teisės taikymo klaidų nepadarė.
22. Apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktus apeliacinius skundus patikrino bylą ir, patvirtindamas pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, nutartyje išsamiai ir argumentuotai aptarė visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, pagrindė, kodėl ir kuriais bylos duomenimis remiasi.
23. Kasatoriaus argumentai, kad teismai turėjo imtis papildomų procesinių veiksmų, susijusių su įrodymų rinkimu, nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTIyLTIyMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-522-222/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-522-222/2015">2K-522-222/2015</a>, 2K-265-696/2016, 2K-313-788-2016 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje teismai turėjo pakankamai duomenų, leidusių nustatyti faktines nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir jo priežastis. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, tolesnių nelaimingo įvykio aplinkybių tyrimų inicijavimas neturi procesinės prasmės ir teismų padarytų išvadų paneigti negalėtų.
Dėl civilinio ieškinio
24. Nesutikimą su nukentėjusiojo S. R. civilinio ieškinio išsprendimu kasatorius iš esmės grindžia tuo, kad nustačius, jog T. B. negalėjo būti pripažintas kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų, negalėjo būti tenkinamas nukentėjusiojo civilinis ieškinys. Jokių kitų argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar padarytų esminių BPK pažeidimų teismams sprendžiant civilinio ieškinio klausimą nenurodoma. Atmetus kasacinio skundo argumentus dėl T. B. nekaltumo atitinkamai atmetami ir argumentai dėl netinkamo civilinio ieškinio išsprendimo.
25. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nepadarė esminių BPK reikalavimų ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo T. B. gynėjo ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Eligijus Gladutis
Olegas Fedosiukas
