Baudžiamoji byla Nr. 2K-321-222/2016
Teisminio proceso numeris: 1-52-1-00447-2013-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.26.2; 1.2.4.8.2. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Aiduko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Piesliako ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,
išteisintajam T. C. ir jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui,
nukentėjusiosioms I. S., E. B. ir jų atstovui advokatui Vytautui Klimavičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų I. S. ir E. B. kasacinius skundus išteisintojo T. C. baudžiamojoje byloje dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. C. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. T. C. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnį.
Nukentėjusiųjų E. B. ir I. S. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 10 d. nutartis, kuria Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro, nukentėjusiųjų I. S., E. B. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiųjų ir jų atstovo, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio skundus tenkinti iš dalies ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
T. C. išteisintas pagal BK 294 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimų tuo, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.23 straipsnio 3 punktą, 4.26 straipsnio 4 punktą, 4.28 straipsnio 2 punktą ir 8 punktą, 4.48 straipsnį, 4.93 straipsnį 2 dalies 1 punktą, 3 dalį, 6.610 straipsnį, 6.612 straipsnį, 6.595 straipsnio 3 punktą, 6.597 straipsnį bei 2010 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutarties Nr. 1 tarp nuomininko BUAB „Š“ (reg. (duomenys neskelbtini) Vilnius), kuriai atstovavo administratoriaus UAB „A“ įgaliotasis asmuo R. P., ir nuomotojo E. B., gyv. (duomenys neskelbtini) Alytuje, 3.2 punktą, kuriame nurodyta, kad „pasibaigus sutarties terminui ar ją nutraukus prieš terminą nuomininkas privalo grąžinti turtą tokios būklės, koks nuomotojo buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų jo susidėvėjimą; turto perdavimas forminamas rašytiniu perdavimo-priėmimo aktu“, savavališkai, nesilaikydamas įstatyme nustatytos tvarkos, vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens – UAB „M" (reg. (duomenys neskelbtini) Alytuje) – tikrą teisę laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu. T. C., būdamas UAB „M“ direktoriumi, šiai bendrovei 2011 m. gruodžio 20 d. varžytynių metu iš BUAB „Š“ įsigijus žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą, inžinerinius kiemo statinius bei inžinerinius tinklus – nuotekų išvadą, Alytuje, (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad 2012 m. rugpjūčio 21 d. BUAB „Š“ kreipėsi su ieškiniu į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl E. B. iškeldinimo iš patalpų Alytuje, (duomenys neskelbtini), įtraukiant UAB „M“ trečiuoju asmeniu, BUAB „Š“ neperėmus iš E. B. turto Alytuje, (duomenys neskelbtini), pagal turto perdavimo-priėmimo aktą ir jo neperdavus UAB „M“, 2012 m. rugpjūčio 21 d. prašymu (registracijos Nr. 1489) dėl paslaugos suteikimo prašė AB „Lesto“ darbuotojų nutraukti elektros energijos persiuntimą adresu Alytus, (duomenys neskelbtini), name bei priklausiniuose ir nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. nutraukė elektros energijos tiekimą; 2012 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą UAB „Tvirtasis ramstis“ darbuotojams pakeisti namo spynas, kad namo naudotojai negalėtų patekti į namą ir disponuoti jiems priklausančiu turtu; spynas pakeitus, savavališkai iškeldino nuomininkę E. B. ir subnuomininkus I. S., L. S. ir Z. S. iš gyvenamosios patalpos. T. C. pagal galiojančius teisės aktus neperdavė name ir priklausiniuose buvusių nuomininkės E. B., subnuomininkės I. S. bei UAB „F“ daiktų, taip neteisėtai atėmė iš daiktų savininkų nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. teisę šiais daiktais naudotis ir disponuoti, dalį šių daiktų – kompiuterį „Samsung“ 400 Lt vertės, spausdintuvą 500 Lt vertės, UAB „Importline“ įmonės dokumentus, UAB „F“ įmonės dokumentus, faksą (spausdintuvą) 400 Lt vertės, spausdintuvą (skanerį) 400 Lt vertės, kercherį (aukšto slėgio plovimo įrenginį) 400 Lt vertės, televizorių LG 1400 Lt vertės, priklausančius L. S., kanceliarines prekes (popierių, segtuvus, dokumentus) 200 Lt vertės, 15 vnt. vaiko žaislų 200 Lt vertės, vaikišką vežimėlį su dalimis l500 Lt vertės, vaikišką lovytę 200 Lt vertės, 2 vnt. žieminių striukių 200 Lt vertės, vaikišką lovytę – maniežą 200 Lt vertės, 50 vnt. vaikiškų drabužėlių 200 Lt vertės, 3 poras vaikiškų batų 200 Lt vertės, 80 vnt. drabužių 1000 Lt vertės, 10 vnt. odinių rankinių 1000 Lt vertės, 6 buteliukus kvepalų 500 Lt vertės, „Mary Kay“ kompanijos kosmetiką 500 Lt vertės, vystymo lentą 50 Lt vertės, vaikišką vonelę 50 Lt vertės, priklausančius I. S., 2 lentynas, muzikinį centrą, garso stiprintuvą, 8 vnt. kolonėlių, 120 vnt. knygų, treniruoklį (dviratį), 3 dviračius, 5 kėdes, 50 įvairių indų, braižymo lentą, 22 padangas, 41 paltą, striukes ir kailinius, 3 čiužinius, 10 paveikslų, 6 poras batų, sulankstomą kėdę, asmeninius dokumentus, 60 dekoro elementų, 7 valgomojo kėdes, 30 taurių, 20 Suomijos įmonės „Marimekko“ puodelių ir 40 lėkščių po puodeliais, 20 stiklinių, 60 stalo įrankių, 20 staltiesių, servetėlių, kavos aparatą, namų kombainą, 20 lėkščių, 15 „Zepter“ puodų, indaplovę, mikrobangų krosnelę, 6 butelius alkoholinių gėrimų, maisto atsargas, 3 vazas, televizorių „Philips“, 3 sofas, 6 kėdes, 3 kavos staliukus, pastatomą šviestuvą, 15 nuotraukų rėmelių, antikvarinį stalą, darbo stalą, UAB „J“ dokumentus, UAB „Š“ dokumentus, drabužių kabyklę, 4000 vnt. drabužių, 40 porų batų, 2 spintas, spintelę, automobilį „Citroen C3“, 10 asmeninių nuotraukų albumų, 30 nuotraukų rėmelių, stiklinį staliuką, kilimėlį, 2 minkštus krėslus, pastatomą šviestuvą, džiovyklę, 2 čiužinius, dvigulę lovą, patalynę, priklausančius E. B., grąžino 2012 m. spalio 31 d., dalį daiktų – užuolaidą, spintelę, 510 drabužių, lagaminą, 10 odinių rankinių, 3 kailinius, TV staliuką, televizorių, dvigulę lovą, čiužinį, patalynę, 2 staliukus prie lovos, 2 stiklines, knygą, 5 lovos viduje buvusius lovos užklotus, 5 patalynės komplektus, 10 nuotraukų rėmelių, 30 papuošalų, bižuterijos, 5 aukso dirbinius, stalą, siuvimo mašiną, lyginimo lentą, lygintuvą, 20 rankšluosčių, 15 patalynės komplektų, 15 porų batų, skalbimo mašiną, 20 asmens higienos priemonių, svarstykles, išlankstomą kėdę, šašlykinę, priklausančius E. B., grąžino 2012 m. lapkričio 12 d. bei UAB „F " daiktų bendros 16 508,25 Lt (4781,12 Eur) vertės: kompiuterio „Apple Macbook Pro“ 3525 Lt vertės, fotoaparato „Canon 60D“ objektyvo EF 70-200 mmf/2.8 L IS II USM EF 24-70 2.8* IIUSM, blykstės EX 580 II 11 493,75 Lt vertės, planšetinio kompiuterio IPAD 1489,50 Lt vertės, I. S. pinigų 8000 Lt (2316,96 Eur), buvusių rudame moliniame inde, kuris stovėjo ant baltos komodos prie darbo kabineto durų, bei E. B. daiktų bendros 59 385 Lt (17199,08 Eur) vertės: 20 medinių stepų bendros 500 Lt sumos, 30 vnt. jogos kilimėlių aptrauktų mėlynos spalvos oda, bendros 450 Lt sumos, 20 vnt. poroloninių jogos kilimėlių bendros 180 Lt sumos, rašomojo stalo, kurio vertė 100 Lt, 6 vnt. kambarinių gėlių: klevelio 160 cm aukščio, 30 Lt vertės, fiko 20 Lt vertės, velykinio kaktuso 50 cm aukščio 50 Lt vertės, sefleros 70 cm aukščio 40 Lt vertės, azalijos 30 cm aukščio 30 Lt vertės, kambarinės begonijos 40 cm aukščio 30 Lt vertės, 6 vnt. pailgų šviestuvų, pritvirtintų prie lubų, 300 Lt vertės, 7 veidrodžių pakabinamų: 4 vienetai 180-160 cm, prilipinti prie sienos, 80 Lt vertės, vienas vienetas 150-160 cm, prilipintas ant pertveriamos sienelės, kurio vertė 20 Lt, vienas vienetas 100-160 cm, prilipintas prie sienos, kuri yra persirengimo nišoje, kurio vertė 20 Lt, vienas vienetas 40-60 cm, pritvirtintas laikikliais tualete, kurio vertė 20 Lt, ovalaus veidrodžio 50-30 cm, pakabinto prie įėjimo, tarp sandėlio ir lauko durų, kurio vertė 10 Lt, žoliapjovės 200 Lt vertės, makaronų gaminimo aparato 300 Lt vertės, 10 vnt. lauko įrankių: kastuvo 80 Lt vertės, kastuvo-semtuvo 20 Lt vertės, grėblio žemei purenti 20 Lt vertės, grėblio išsiskleidžiamo 30 Lt vertės, grėblio lapams grėbti 20 Lt vertės, kauptuko „nagučiai“ 5 Lt vertės, kauptuko-kaplio 10 Lt, šluotos-šepečio 10 Lt vertės, kibiro 10 Lt vertės, laistytuvo 10 Lt vertės, baltos kambario pertvaros iš 3 dalių 100 Lt vertės, spintelės su veidrodžiu 50 Lt vertės, 50 cm pločio veidrodžio 100 Lt vertės, rūbų kabyklės 200 Lt vertės, balto valgomojo stalo 5000 Lt vertės, kabančio šviestuvo 500 Lt vertės, medinio skambučio su dviem metaliniais vario strypais 50 Lt vertės, 2 vnt. užuolaidų bendros 1000 Lt sumos, 2 vnt. sieninių šviestuvų bendros 2000 Lt sumos, stiklinės kambario pertvaros su augalų peizažu 3000 Lt vertės, stiklinės indaujos 1500 Lt vertės, virtuvės baldų komplekto 2000 Lt vertės, indaplovės „Zannusi“ 300 Lt vertės, gartraukio 100 Lt vertės, orkaitės 200 Lt vertės, kaitlentės 200 Lt vertės, 3 vnt. šviestuvų virtuvėje bendros 150 Lt sumos, šaldytuvo „Liephier“ 200 Lt vertės, šaldiklio „Liephier“ 300 Lt vertės, veidrodžio, buvusio darbo kambaryje 300 Lt vertės, sieninės spintos 3000 Lt vertės, 4 vnt. sieninių šviestuvų bendros 400 Lt sumos, 5 vnt. užuolaidų bendros 500 Lt sumos, 4 vnt. kambarinių gelių: sefleros 80 Lt vertės, fiko mažalapio 100 Lt vertės, 2 vnt. orchidėjų 60 Lt vertės, 2 vnt. rusvo šilko užuolaidų, dekoruotų melsvais siuvinėtais apskritimais, 400 Lt vertės, šviestuvo, pritvirtinto prie lubų 500 Lt vertės, sieninės spintos 3500 Lt vertės, TV staliuko ant ratų 50 Lt vertės, komodos 309 Lt vertės, lovos 90 Lt vertės, 1 užuolaidos melsvo satino roleto 100 Lt vertės, kabančio šviestuvo 100 Lt vertės, 2 vnt. sieninių šviestuvų, įmontuotų į lubas 200 Lt vertės, aukso dirbinių, buvusių antrame aukšte miegamajame: 2 vnt. auskarų su deimantais, kurių vertė 6000 Lt, 2 vnt. auskarų su natūraliais baltais perlais, kurių vertė 1500 Lt, auksinės grandinėlės ant rankos su spalvotais perlais 900 Lt vertės, 2 vnt. auksinių auskarų su spalvotais perlais 500 Lt vertės, grandinėlės ant kaklo auksinės su svarovskio kristalu 1100 Lt vertės, medinių žaliuzių, pritvirtintų prie lango, 120 Lt vertės, antrojo aukšto miegamojo kambario spintelės stalčiuje buvusio voko su 3000 Lt, mėlyname vokelyje prie lovos spintelėje biblijos knygoje buvusių 2000 Lt, auksinio popieriuko dėžutėje buvusių 1000 Lt, vonios kambaryje buvusio veidrodžio 60 Lt vertės, tvoros 10 000 Lt vertės, vaismedžių: 2 vnt. kriaušių 100 Lt vertės, 3 vyšnių 150 Lt vertės, 10 vnt. obelų 300 Lt vertės, 60 vnt. gėlių: 30 vnt. lanksvų 900 Lt vertės, 15 vnt. raugerškių 300 Lt vertės, 5 vnt. nuotakų 150 Lt vertės, 10 vnt. šliaužiančių rožių 150 Lt vertės, lauko baldų: 2 ąžuolinių stalų 1200 Lt vertės, 4 ąžuolinių suolų 800 Lt vertės, neleido pasiimti ir negrąžino iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.
Tokiais veiksmais T. C. padarė didelę žalą E. B., I. S., UAB „F" teisėtiems interesams dėl negalėjimo laisvai disponuoti jiems priklausančiais daiktais ir padarė didelės turtinės ir moralinės žalos E. B., I. S. ir UAB „F“.
Kasaciniais skundais nukentėjusiosios I. S. ir E. B. prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus pakeisti ir T. C. nuteisti pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, tenkinti jų civilinį ieškinį bei priteisti iš T. C. proceso išlaidas, turėtas nagrinėjant šią bylą.
Abu kasaciniai skundai paduoti tais pačiais pagrindais, juose nurodyti analogiški argumentai, todėl jie atskirai nedėstomi.
Kasatorės nurodo, kad buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimai, netinkamai pritaikyta BK 294 straipsnio 1 dalis. Pasak nukentėjusiųjų, teismai įrodymus vertino neišsamiai ir netinkamai, priimant nuosprendį ir nutartį buvo remtasi tik kaltinamąjį (išteisintąjį) T. C. teisinančiais, nepasisakyta dėl jam nepalankių, tarp jų ir jo paties, parodymų, kuriais jis patvirtino esmines kaltinime nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl dalies apeliacinių skundų argumentų, todėl skundai liko neišnagrinėti.
Kasatorės atkreipia dėmesį, jog išteisintasis pripažino, kad, atjungdamas elektros energijos tiekimą ir pakeisdamas spynas, įsilaužė į jų ir kitų asmenų apgyvendintą namą jiems nedalyvaujant, nesant jokių pareigūnų; patekęs į namą nesiėmė jokių veiksmų rastiems daiktams sutikrinti ir užfiksuoti, juos nešiojo į kitas namo patalpas be nukentėjusiųjų leidimo. Be to, jis pripažino, kad dalį daiktų įvertino kaip šiukšles ir išvežė į sąvartyną. Taigi, T. C. savavališkai iškeldino kasatores bei kitus nukentėjusiuosius iš namų ir neperdavė jame buvusių daiktų, taip neteisėtai atimdamas teisę tais daiktais naudotis ir disponuoti. Dalį daiktų jis grąžino 2012 m. spalio 31 d., kitą dalį – 2012 m. lapkričio 12 d., tačiau dalies taip ir neatidavė. T. C. siuntė elektroninį laišką, kuriame patvirtino turintis dalį daiktų ir reikalavęs saugojimo išlaidų, o vėliau nusprendęs juos išvežti į sąvartyną. Šie kaltinantys duomenys buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde, tačiau liko neįvertinti.
Kasatorės nesutinka su teismų išvada, kad tarp jų ir T. C. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, nes T. C. veiksmai užvaldant namą ir savivaliaujant su jame esančiais jų daiktais (dalį jų išvežant į sąvartyną, dalį naudojant savo poreikiams, reikalaujant daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų) nėra civilinių santykių objektas. Nagrinėjamu atveju, pasak kasatorių, T. C. veiksmai yra pavojingi, turintys ir turto sunaikinimo požymių dideliu mastu, todėl atitinka BK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pavojingumo požymį.
Kasatorės, ginčydamos teismų išvadą, kad nebuvo įrodytas didelės žalos faktas, teigia, jog teismai šiuo klausimu pasisakė tik formaliai. Nebuvo vertinta tai, kad T. C. vienas įsiveržė į namus ir nešiojo daiktus, todėl nėra kito būdo įrodyti daiktų praradimą, kaip tik nurodyti civiliniuose ieškiniuose, kurie ir buvo pateikti. Vertinant patirtos žalos dydį būtina atsižvelgti į T. C. parodymus, kuriais jis patvirtino, kad didelę dalį daiktų išvežė į sąvartyną, neneigė, kad galėjo išmesti ir pinigines lėšas, o dalies daiktų neatiduoda. Teismai nevertino ir pateiktų nuotraukų, liudijančių, kad namas buvo moderniai apstatytas, o tai gali patvirtinti daiktų turėjimą ir praradimą. Kasatorės teigia, kad teismai tik formaliai, be analizės ir motyvų pasisakė ir dėl neturtinės žalos atsiradimo, nors civiliniame ieškinyje detaliai nurodyta apie žalos padarinius. Taip pat nepateikta motyvų, kodėl netenkinamas civilinis ieškinys. Visa tai lėmė ir BK 294 straipsnio netaikymą. Kasaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys į liudytojo anstolio S. V. parodymus, kad T. C. neleido jam patekti į namo teritoriją, kad būtų užfiksuoti daiktų buvimo ir jų perdavimo nukentėjusiesiems faktai, taip pat antstolis patvirtino (raštu), kad kasatorės ir kiti nukentėję asmenys reiškė pretenzijas dėl ne visų atiduodamų daiktų, darė negrąžintų daiktų sąrašą, kad daiktus buvo leista pasiimti tik iš namo pagalbinių patalpų. Teismas atsižvelgė tik į anstolio parodymus, kad T. C. netrukdė paimti daiktus iš namo pagalbinių patalpų, nors į namą patekti neleido. Visa tai buvo keliama ir apeliaciniame skunde, tačiau teismas šių skundo argumentų nevertino. Taip teismai nesilaikė pareigos motyvuoti savo sprendimus.
Pasak nukentėjusiųjų, neteisinga teismų išvada, kad kaltininko veiksmuose nėra tyčios. Bylos įrodymai patvirtina, kad T. C. sąmoningai atliko nusikalstamus veiksmus užvaldydamas namą, nors prieš tai BUAB „Š“ administratoriaus buvo ne kartą perspėtas, kad savavališkai užimti namo negali. Be to, nebuvo pasisakyta dėl svarbios aplinkybės – vyko teisminis procesas dėl varžytynių teisėtumo ir gyventojų iškeldinimo, kuriame dalyvavo ir kaltininko vadovaujama UAB „M“. Pagal kasatorių, visa tai paneigia teismo išvadą, kad T. C. ėmėsi visų įmanomų priemonių atlaisvinti namą, o pakeisdamas spynas neva pasinaudojo administratoriaus išduotu leidimu, tuo tarpu jos manė, kad UAB „M“ teisės į namą bus teismine tvarka panaikintos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis). Tačiau nevertinti administratoriaus rašte išdėstyti teiginiai, kad jis perspėjo T. C. dėl pasekmių, kilsiančių, jei šis atliktų iškeldinimo veiksmus. Nukentėjusiosios daro išvadą, kad T. C. suvokė, jog elgiasi neteisėtai, suprato, kad užėmus namą kils padariniai, ir nesvarbu – jų norėjo ar ne, sąmoningai leido jiems atsirasti. Tai liudija netiesioginės tyčios buvimą, kita vertus, kaltininko veiksmai nuvežant daiktus į sąvartyną atlikti tiesiogine tyčia ir jie pasunkino savavaldžiavimo padarinius.
Kasaciniuose skunduose teigiama, kad teismai taip pat nevertino T. C. melagingų parodymų dėl priežasčių, paskatinusių laužtis į namą – esą tai buvo greitai besisukantis elektros skaitliukas, tačiau, pagal bylos duomenis, jis pats tą dieną atjungė elektrą. Šiuo atveju vadovautasi tik T. C. palankiais įrodymais, nukentėjusiųjų siekis turėti ilgesnį išsikraustymo terminą (iš bylos matyti, kiek daug daiktų reikėjo išvežti) neteisingai laikytas nesąžiningu. Be to, nukentėjusioji I. S. savo skunde pažymi, kad gyveno su mažamečiu vaiku.
Apibendrindamos kasatorės teigia, kad visos prieš tai nurodytos aplinkybės patvirtina, jog T. C. padarė nusikalstamą veiką, atitinkančią BK 294 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus sudėties požymius.
Nukentėjusiųjų I. S. ir E. B. kasaciniai skundai atmestini.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinių skundų argumentai nepagrįsti.
Dėl kasacinių skundų argumentų, susijusių su BPK pažeidimais (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3,5 dalys)
Kasatorės, nesutikdamos su teismų padarytomis išvadomis dėl didelės žalos (ne) nustatymo bei faktinių aplinkybių apie tai, kaip išteisintasis T. C. elgėsi su joms priklausančiu turtu, nurodo BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir apeliacinio skundo išnagrinėjimą bei apeliacinės instancijos teismo nutarties surašymą (turinį), pažeidimus. Iš skundų turinio matyti, kad šių pažeidimų buvimas iš esmės grindžiamas argumentais, susijusiais su kasatorių noru, kad teismų išvados dėl įrodymų vertinimo būtų joms palankios, t. y. įrodymai įvertinti taip, kaip tai nurodo kasatorės, o jų apeliaciniai skundai išnagrinėti pritariant juose išdėstytiems teiginiams. Tačiau proceso dalyviui nepalankios teismų išvados savaime nereiškia teisės pažeidimo. Pažymėtina, kad kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas nėra įrodymų vertinimas ir (ar) faktinių aplinkybių nustatymas; apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, nurodytas BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalyje, yra esminiai BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Iš bylos medžiagos ir skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad tokių pažeidimų teismai nepadarė, pirmiau nurodyti kasacinių skundų teiginiai neatitinka tikrovės. Priešingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, visi bylos įrodymai – tiek liečiantys kaltinančias, tiek teisinančias aplinkybes, svarbias teisingam sprendimui priimti, buvo išnagrinėti ir įvertinti. Pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą patikrino apeliacinės instancijos teismas, kuris dar kartą įvertino įrodymus, iš jų – ir nurodytus nukentėjusiųjų I. S. bei E. B. apeliaciniuose, taip pat ir kasaciniuose skunduose. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir apie tai, kad įrodymų, patikimai ir neabejotinai patvirtinančių nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose nurodytos žalos buvimą, nėra. Teismas taip pat aptarė bei vertino išteisintojo T. C. veiksmus, nukentėjusiųjų elgesį susidariusioje situacijoje ir konstatavo, jog išteisintasis ėmėsi priemonių, kad nukentėjusiosios galėtų pasiimti savo turtą iš jam priklausančių patalpų, kad būtų nepažeisti jų interesai, tačiau šios nesielgė adekvačiai, delsė pasiimti savo daiktus nepaisant daugkartinių raginimų ir pan. Taigi, faktinių aplinkybių nustatymas teismų sprendimuose grindžiamas įrodymų vertinimu, atliktu išnagrinėjus visas aplinkybes, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, o priimtoje nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl nukentėjusiųjų skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu, todėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas dėl kasatorių ginčijamų aplinkybių nustatymo ir konstatuoja, kad esminių BPK pažeidimų nepadaryta. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiųjų kasaciniuose skunduose suformuluotas prašymas T. C. nuteisti pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir tenkinti jų civilinį ieškinį, kai nagrinėjamoje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis, kurį apeliacinės instancijos teismas pripažino teisėtu ir pagrįstu (atmetęs apeliacinius skundus nuosprendį paliko galioti), neatitinka nei jų nurodytų pagrindų apie esą padarytus esminius BPK pažeidimus, nei kasacinės instancijos teismui suteiktos kompetencijos priimti sprendimus (nutartis), kurių rūšys nurodytos BPK 382 straipsnyje, nes kasacinės instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio nepriima.
Dėl BK 294 straipsnio 1 dalies taikymo
Kasaciniuose skunduose teigiant, kad T. C. padarė BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nurodomos faktinės aplinkybės (dėl žalos ir kt.), kurių nenustatė teismai, bet kurios, pasak nukentėjusiųjų, yra. Kaip minėta pirmiau šioje nutartyje, kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustatinėja, tuo tarpu dėl jų padarytos teismų išvados grindžiamos taip, kaip to reikalauja BPK normose įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės. Kasacinės instancijos teismas apie tinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą sprendžia pagal byloje nustatytas ir žemesnių instancijų teismų sprendimuose (nuosprendyje, nutartyje) nurodytas faktines aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. C. vadovaujama UAB „M“ varžytynių metu (2011 m. gruodžio 20 d.) iš bankrutuojančios UAB „Š“ įsigijo nuosavybės teise žemės sklypą ir pastatą, kuriuo, be kitų asmenų, naudojosi nukentėjusiosios kasatorės I. S. ir E. B.. Po to nukentėjusiosios, kaip nurodyta teismų sprendimuose, nepaisant išteisintojo raginimų bei kvietimų pasiimti paliktą turtą ir to, kad šis joms suteikė sąlygas ir galimybes tai padaryti, vilkino šį procesą, kviečiamos neatvykdavo arba atvykusios nerodė geros valios, kad savininkas galėtų tinkamai naudotis įgytu turtu – patalpomis ir žemės sklypu, kur likusio savo turto nukentėjusiosios nepasiėmė (pvz., 2012 m. rugpjūčio 20 d. dalyvaujant antstoliui E. B. atsisakė atlaisvinti UAB „M“ turtą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiųjų iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl T. C. savavaldžiavimo iškeldinant E. B. ir I. S. bei pasisavinant apie 100 000 Lt (28962 Eur) vertės turtą, tarp jų – 8000 Lt (2316,96 Eur) nurodytų šioje byloje pateiktame civiliniame ieškinyje, 2014 m. rugpjūčio 29 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje. Abiejų instancijų teismai, spręsdami T. C. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 294 straipsnio 1 dalį klausimą, be to, kad pasisakė dėl jo (T. C.) ir kasatorių pirmiau nurodytų veiksmų vertinimo, pateikė išvadas apie tai, kad bylos įrodymai nepagrindžia padarinių – didelės žalos buvimo. Pažymėtina, kad pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis – didelės žalos padariniai, todėl jų nenustačius baudžiamoji atsakomybė negalima. Tai, kad T. C. pareikštame kaltinime ir nukentėjusiųjų I. S., E. B. pateiktuose civiliniuose ieškiniuose išvardyti įvairūs daiktai – namų apyvokos priemonės, kompiuterinė technika, drabužiai, juvelyriniai dirbiniai (kai kurie su deimantais, brangakmeniais), grynieji pinigai ir kt., egzistavo ir dėl išteisintojo veiksmų buvo prarasti, kaip nurodyta teismų sprendimuose, nebuvo objektyviai patvirtinta kitais bylos įrodymais ir dėl to nukentėjusiųjų (ir civilinio ieškovo) nurodytas patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydis (kurio turinį sudaro tam tikros vertės daiktų praradimas) nepagrįstas. Pagal byloje nustatytas ir teismų nuosprendyje bei nutartyje nurodytas faktines aplinkybes T. C. išteisintas tinkamai aiškinant ir taikant baudžiamąjį įstatymą, nes BK 294 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti kaltininko veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę esant sąlygai – kai jais padaroma didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar teisėtiems interesams. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai pasisakė dėl galimybės T. C. veiksmus vertinti administracinės (ATPK 188 straipsnis) ir (ar) civilinės teisės požiūriu. Šiame kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas – padaryta veika, kuri atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), o tokio pagrindo, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra, nenustačius būtinojo nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas T. C., elemento.
Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė kasacinį skundą ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas. Kadangi kasaciniai skundai buvo paduoti nukentėjusiųjų iniciatyva ir jie atmetami, jų prašymai dėl proceso išlaidų išieškojimo netenkintini.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nesant nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, kasaciniai skundai negali būti tenkinami.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiųjų I. S. ir E. B. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Vytautas Piesliakas
Dalia Bajerčiūtė
