Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-73-788/2016
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02194-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.7.4.5; 3.3.1.1; 3.27.13
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Godos (kolegijos pirmininkas), Vladislovo Ranonio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 302(17) straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimu A. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 33 straipsnį, nubausta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už tai, kad 2015 m. gegužės 12 d. 16.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota Land Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir, važiuodama atbula, kliudė stovėjusį automobilį „Audi A6 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadino; po to iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
2. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinis skundas atmestas, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. liepos 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimo bei Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
4. Pareiškėja A. B., vadovaudamasi ATPK 302(17) straipsnio 5 punkto ir 302(21) straipsnio 14 dalies 3 punkto nuostatomis, prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimą bei Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.
4.1. Pareiškėja teigia, kad abiejų instancijų teismai padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisėtų teismų sprendimų priėmimui. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nepripažindamas medicininės pažymos įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjos neatvykimą į teismo posėdį dėl svarbios priežasties, ir išnagrinėdamas bylą 2016 m. sausio 26 d. posėdyje jai (pareiškėjai) nedalyvaujant, o apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog šiuo atveju nebuvo apribota jos (pareiškėjos) teisė dalyvauti bylos nagrinėjime, anot pareiškėjos, iš esmės pažeidė teisės normas, susijusias su jos, kaip pažeidėjos, procesinių teisių užtikrinimu.
4.2. Pareiškėja, aptardama ATPK 248 ir 249 straipsnių, 272 straipsnio 1 dalies nuostatas, teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nelaikyti medicininės pažymos svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 37 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatoms. Be to, taip buvo suvaržyta jos teisė dalyvauti bylos nagrinėjime. Aplinkybė, kad teismas kartu su medicinine pažyma negavo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, anot pareiškėjos, nėra svarbi, nes teismas šia pažyma faktiškai vis tiek nesivadovavo, ją nepagrįstai pripažino nereikšminga bei niekine ir bylą išnagrinėjo ne dėl to, kad nebuvo minėto prašymo. Pareiškėjos nuomone, teismui, net ir nesant prašymo atidėti teismo posėdį, tačiau esant pateiktai medicininei pažymai, neturėjo kilti jokių klausimų dėl šios pažymos paskirties ir kokio tikslo ją pateikiant į bylą buvo siekiama. Anot pareiškėjos, medicininės pažymos pateikimas prieš 2016 m. sausio 26 d. teismo posėdį buvo pakankamai aiškus veiksmas, kad būtų galima spręsti klausimą dėl teismo posėdžio atidėjimo.
Be to, teismas, vertindamas medicininės pažymos ir joje esančių įrašų pagrįstumą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (ATPK 256 straipsnis). Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymo, patvirtinančio jos negalėjimą dalyvauti 2016 m. sausio 26 d. teismo posėdyje dėl ligos, t. y. dėl medicininės pažymos pagrįstumo, nesivadovavo jokiais įrodymais, nes tiek teismo pokalbis telefonu ir šio pokalbio turinys, tiek su teismu kalbėjusio asmens (gydytojos) tapatybė jokiomis priemonėmis ir būdais nebuvo užfiksuoti. Dėl to pareiškėja teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo byloje esančia medicinine pažyma ir taip suvaržė jos (pareiškėjos) teisę dalyvauti bylos nagrinėjime nuo pradžios iki galo.
4.3. Kartu pareiškėja nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jos teisė dalyvauti bylos nagrinėjime nebuvo apribota, nes bylos nagrinėjimas buvo užsitęsęs dėl neva jos pačios kaltės ir po teismo nusišalinimo nebuvo tiriami jokie nauji ir jai nežinomi įrodymai. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjant bylą iš naujo, jos teisė dalyvauti bylos nagrinėjime buvo tokia pat reikšminga kaip ir nagrinėjant bylą pirmą kartą. Be to, tai, kad 6 iš 13 turėjusių įvykti teismo posėdžių neįvyko dėl jos kaltės, visai neturi įtakos ATPK 272 straipsnio 1 dalies ar BPK 37 straipsnio nuostatų taikymui. Juolab kad naujai paskirtas teisėjas 2016 m. sausio 26 d. bylą nagrinėjo pirmą kartą ir pirmajame posėdyje, kuriame pareiškėja dėl galvos ligos negalėjo dalyvauti tik šiame teismo posėdyje. Dėl to pareiškėja teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė ATPK 272 straipsnio 1 dalies ir BPK 37 straipsnio nuostatas, dėl to įsiteisėjo neteisėtas pirmosios instancijos teismo nutarimas.
5. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo šį prašymą atmesti.
5.1. Atsiliepime teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. prašymas yra nepagrįstas. Priešingai nei mano pareiškėja, nagrinėjamoje byloje nėra padaryti esminiai materialiosios ar proceso teisės pažeidimai, galėję turėti įtakos teismams priimti neteisėtus sprendimus. Abiejų instancijų teismų priimti procesiniai sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl tenkinti A. B. prašymą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.
6. Pareiškėjos administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. prašymas atmestinas.
Dėl pareiškėjos dalyvavimo teismo posėdžiuose, nagrinėjant jos administracinio teisės pažeidimo bylą
7. ATPK 272 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Dalyvavimas bylos nagrinėjime yra viena tokio asmens teisių, kuria pasinaudojęs administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo gali pasinaudoti ir kitomis, su ja susijusiomis, teisėmis. Tačiau dalyvavimas bylos nagrinėjime asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybės, nėra privalomas – tai yra jo teisė. Svarbu, kad toks asmuo būtų tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, kad galėtų šia teise pasinaudoti.
8. Pagal ATPK 272 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Taigi, iš šios teisės normos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo bylą galima išnagrinėti nedalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui tada, kai: 1) yra duomenų, kad jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą; 2) gautas toks prašymas, tačiau administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) pripažino neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis ir atmetė tokį prašymą.
ATPK nenurodyta svarbių asmens nedalyvavimo administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo procese priežasčių, todėl pagal ATPK 249 straipsnio 2 dalies nuostatas yra vadovaujamasi BPK 37 straipsnyje numatytu svarbių asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių sąrašu. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą, paprastai yra laikoma svarbia asmens nedalyvavimo procese priežastimi.
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (taip pat ir jo įgaliotas atstovas) savo teisėmis privalo naudotis sąžiningai, turi būti aktyvus ir domėtis bylos proceso eiga: atvykti į bylos nagrinėjimą; negalint atvykti į bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių laiku apie tai informuoti teismą; akivaizdžiai nevilkinti administracinio proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTEwMS02OTMvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-101-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-101-693/2015">2AT-101-693/2015</a>, 2AT-42-507/2016 ir kt.). Be to, ar nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir (ar) jo įgaliotam atstovui, teismas kiekvienu atveju sprendžia įvertinęs visas aplinkybes, ar pastarasis savo teisėmis naudojasi sąžiningai.
9. Iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme vyko keturiolika teismo posėdžių, iš jų keturiuose A. B. dalyvavo, o likusiuose dešimt – nedalyvavo dėl įvairių priežasčių, t. y. keturiuose posėdžiuose nedalyvavo dėl ligos, pateikusi tai patvirtinančius dokumentus; viename posėdyje – dėl jos ir jos šeimos narių ligos, tačiau tik dieną prieš posėdį apie tai telefonu informavo savo gynėją advokatą, o teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų; dviejuose posėdžiuose nedalyvavo dėl kitame teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir įvykdyto nusikaltimo prieš pareiškėjos turtą, o dėl nedalyvavimo dviejuose posėdžiuose (2015 m. gruodžio 21 d. 16 val. ir 2015 m. gruodžio 23 d. 10 val.) jos gynėjas nurodė tokias priežastis: jo ginamoji liko su vaikais, namuose, ji davė parodymus, paaiškinimus, o jis yra jos atstovas ir jai atstovauja. Beje, 2015 m. gruodžio 8 d. vykusiame teismo posėdyje A. B. nedalyvavo dėl to, kad jai buvo, anot pareiškėjos, per vėlai pranešta apie šį posėdį ir ji dėl to negalėjo tinkamai pasiruošti gynybai, nes turi du mažamečius vaikus ir dirba, o po kitoje baudžiamojoje byloje vykusio teismo posėdžio ji jautė didelę emocinę įtampa ir stresą, tačiau gynėjas teismui pateikė jos prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kuris buvo patenkintas, kaip ir didžioji dalis kitų jos ir jos gynėjo prašymų. Nors apie teismo posėdį, įvykusį 2016 m. sausio 26 d., pareiškėjai buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau ji šiame posėdyje taip pat nedalyvavo, o posėdžio dieną teismui buvo pateikta 2016 m. sausio 25 d. medicininė pažyma, kad A. B. nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. sausio 27 d. negali atvykti į teismą dėl ligos. Tačiau teismas, išsiaiškinęs minėtos medicininės pažymos išdavimo pagrindus, to nelaikė A. B. neatvykimo į teismo posėdį svarbia ir pateisinama priežastimi ir, negavęs pareiškėjos prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, tenkino kitų proceso dalyvių prašymą toliau nagrinėti bylą ir tęsė jos nagrinėjimą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nutarimas šioje byloje buvo paskelbtas 2016 m. vasario 5 d. ir A. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį nubausta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
10. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimas buvo apskųstas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, kuris 2016 m. kovo 24 d. nutartimi A. B. skundą atmetė. Šis teismas kartu su kitais argumentais nurodė ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas buvo užsitęsęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė neatidėti bylos nagrinėjimo dėl A. B. nedalyvavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad apylinkės teismui nebuvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, o 2016 m. sausio 26 d. teismo posėdyje nauji įrodymai, apie kuriuos nebūtų žinoma apeliantei (A. B.), nebuvo tiriami, bylos nagrinėjimą perdavus kitam teisėjui buvo apsiribota tik posėdžių protokolų ir bylos dokumentų paskelbimu. Kartu teismas konstatavo, kad A. B. teisė dalyvauti bylos nagrinėjime nebuvo apribota.
11. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose nurodytais motyvais dėl bylos nagrinėjimo traukiamam atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo padarymą asmeniui (A. B.) nedalyvaujant. Išdėstyti faktai patikimai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju A. B. savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai ir sąmoningai vilkino procesą (minėtos medicininės pažymos išduotos likus tik vienai ar kelioms dienoms iki bylos nagrinėjimo datos; pareiškėja galėjo dėti pastangas, kad teismo posėdžiai būtų paskirti tada, kai ji ar jos šeimos nariai nesirgo, tačiau to nepadarė; teismo laiku neinformavo apie kitame teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos teismo posėdį), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jos neatvykimo į bylos nagrinėjimą 2016 m. sausio 26 d. teismo posėdyje priežastį nesvarbia ir, negavęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (ar jo atstovo) prašymo atidėti bylos nagrinėjimą (ATPK 272 straipsnio 1 dalis), tęsė bylos nagrinėjimą jai (A. B.) nedalyvaujant. Priešingai nei teigiama prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjos teisė dalyvauti procese nebuvo suvaržyta. Be to, ji pasinaudojo teise būti atstovaujama (turėjo gynėją advokatą), teismo posėdyje, įvykusiame 2015 m. rugsėjo 9 d., buvo apklausta, davė paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, o viso proceso metu aktyviai naudojosi ir kitomis jai įstatymo suteiktomis teisėmis, numatytomis ATPK 272 straipsnyje.
12. Taigi, konstatavus nesąžiningą naudojimąsi savo procesinėmis galimybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai A. B. nedalyvavimo procese priežastį, nurodytą A. B. pateiktoje 2016 m. sausio 25 d. medicininėje pažymoje, nepripažino svarbia ir, nesant prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, išnagrinėjo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Priešingu atveju nebūtų įgyvendintas ATPK 248 straipsnyje numatytas vienas iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių – laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes.
13. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami šią administracinio teisės pažeidimo bylą A. B. nedalyvaujant, esminių proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui (ATPK 302(17) straipsnio 1 dalies 5 punktas), nepadarė, todėl tenkinti pareiškėjos prašymą (panaikinti abiejų instancijų teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme) nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302(21) straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą atmesti.
Teisėjai
Gintaras Goda
Vladislovas Ranonis
Olegas Fedosiukas
