Civilinė byla Nr. e2YT-624-558/2026
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04954-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.6.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 28 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių palikimo atsiradimo vietos ir palikimo priėmimo faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys D. V., S. Š., atstovaujama įstatyminio atstovo S. Š., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas D. V. paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad palikėjos A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei kad jis priėmė po motinos A. B. mirties likusį palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo D. V. ir suinteresuotų asmenų D. V., S. Š. motina A. B. (duomenys neskelbtini) mirė J. K., kur dirbo ir savo gyvenimą su šia vieta siejo tik dėl pajamų. A. B. į J. K. atvyko (duomenys neskelbtini), įsidarbino privačių namų valytoja, apsigyveno nuomojamame būste, kartu su pareiškėju ir suinteresuotu asmeniu D. V., kur abu sūnūs lankė mokyklą ir iki šiol gyvena J. K.. Ji (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Dėl darbų ir užimtumo A. B. sugrįždavo iš J. K. į (duomenys neskelbtini) retai, bet aukščiau nurodytu nekilnojamuoju turtu, jo išlaikymu rūpinosi nuo minėto įsigijimo momento (duomenys neskelbtini) iki pat mirties. Pareiškime pažymima, jog pareiškėją ir jo motiną A. B. iki jos mirties siejo labai glaudus ryšys, kartu jie šventė bendras šventes, tradicijas, žinojo vienas kito net mažiausias gyvenimiškas smulkmenas, dalinosi savo ateities planais, planavo kasdieninius darbus, pareiškėjas rūpinosi motina bei ją slaugė, kuomet ši susirgo, prižiūrėjo jos buitį. Po palikėjos mirties D. V. iškart perėmė jos asmeninius, namų apyvokos daiktus ir aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą, kuriuo iki šiol rūpinasi kaip savo, tokiu būdu siekdamas, kad būtų įgyvendintas palikimas. Taip pat pareiškėjas 2025 m. spalio 1 d. mokėjimo pavedimu iš savo asmeninių lėšų atlygino motinos vardu susidariusį įsiskolinimą kreditoriui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo skyriui ir dėl šio įsiskolinimo antstoliui G. S. vykdomojoje byloje Nr. 0182/20/00555 paskaičiuotas vykdymo išlaidas. Tačiau dėl to, kad Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra išlikę kaip A. B. nuosavybė, pareiškėjas neturi galimybių pilnai pasirūpinti šiuo turtu – sudaryti sutartis dėl komunalinio išlaikymo, draudimo ir pan. Pareiškėjas dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nežinojimo (kadangi jau apie 20 metų gyvena užsienyje), A. B. mirus per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos į palikimo atsiradimo vietos Lietuvos Respublikoje notarą dėl palikėjos palikimo priėmimo (palikimo priėmimo fakto įteisinimo išduodant paveldėjimo teisės liudijimą) nesikreipė, tačiau būdamas pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniu motinos palikimą priėmė, faktiniu valdymu ir jį valdo iki šiol.
Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovams nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys D. V. ir S. Š., atstovaujama įstatyminio atstovo S. Š., prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo nepareiškė, procesiniai dokumentai jiems įteikti asmeniškai, gavus jų sutikimus elektroniniu paštu.
Ginčo byloje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nėra, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkinamas.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad A. B. gimė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, ji (duomenys neskelbtini) deklaravo išvykimą į J. K.; mirė (duomenys neskelbtini), šį faktą patvirtina, be kita ko, (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Palikėja mirė netekėjusi, pareiškėjas D. V. ir suinteresuoti asmenys D. V., S. Š. yra palikėjos vaikai. Testamentų registro duomenimis, A. B. nebuvo sudariusi testamento, jos turto paveldėjimo byla nėra pradėta ir palikimo faktų neužregistruota. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad A. B. vardu registruotas nekilojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos ji asmeninės nuosavybės teise įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu.
Dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo
Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas, teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo atsiradimo vietos fakto – nustatymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjos A. B. palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).
Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnį (CK 5.4 straipsnio 1 dalis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta (CK 5.4 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas CK 5.4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDIyLTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-422-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-422-378/2020">e3K-3-422-378/2020</a>). CK 1.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Tai reiškia, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Lietuvoje esantys nekilnojamieji daiktai paveldimi pagal Lietuvos teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-166/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-166/2013">3K-3-166/2013</a>; 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04MC03MDYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-80-706/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-80-706/2017">3K-3-80-706/2017</a>).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) pilietė. Ji buvo netekėjusi, susilaukė trijų vaikų: D. V. (pareiškėjo), D. V. ir S. Š. (suinteresuotų asmenų). Pareiškėjas nurodė, kad ji į (duomenys neskelbtini) tikslu dirbti ir gauti pajamas išvyko nuo (duomenys neskelbtini), Gyventojų registre jos deklaruotas išvykimas į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur ir (duomenys neskelbtini), mirties vieta – (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų apie konkrečiu laikotarpiu jos buvusią tikslią gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) nėra, kaip paaiškino pareiškėjas, A. B. visus būstus užsienyje nuomodavosi be rašytinių nuomos sutarčių. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad A. B. asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, motina, (duomenys neskelbtini) išvykusi dirbti į (duomenys neskelbtini), sugrįždavo į (duomenys neskelbtini) ir minėtu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuolat rūpinosi nuo jo įsigijimo momento iki mirties. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad palikėja buvo sudariusi minėto turto draudimo sutartis ir AB „Lietuvos draudimas“ išduoti liudijimai, laikotarpiui (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu duomenų apie palikėjos įgytą ir turėtą turtą (duomenys neskelbtini) nėra, pareiškėjo teigimu, motina registruoto turto užsienyje nebuvo įgijusi, nes savo gyvenimą (duomenys neskelbtini) siejo tik dėl pajamų. Taigi nors pareiškėjo motinos gyvenamoji vieta iki mirties buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), tačiau jos išvykimo faktas nepakeitė jos turtinių interesų vyraujančios vietos, ją su (duomenys neskelbtini) siejo ekonominiai ryšiai, mirusiosios nekilnojamasis turtas buvo ir yra (duomenys neskelbtini), o duomenų, kad būtų (duomenys neskelbtini) įsigijusi gyvenamąjį būstą, kitą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, kitą registruotiną turtą, siekusi į (duomenys neskelbtini) perkelti savo socialinius interesus, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad palikėja, nors buvo išvykusi į užsienio valstybę, kur mirė, tačiau ji išlaikė glaudų ir stabilų ryšį su kilmės valstybe (duomenys neskelbtini) ir būtent (duomenys neskelbtini) išliko jos socialinių, ekonominių ir asmeninių interesų vyraujanti vieta – jos turto buvimo vieta, pilietybės išlaikymas, nuolatinis sugrįžimas laikinai gyventi. Remiantis CK 1.5 straipsniu, palikėjos sūnui nėra jokio ekonominio intereso tvarkyti paveldėjimo dokumentus (duomenys neskelbtini), kadangi visas palikėjos nekilnojamasis turtas yra tik (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamu atveju dėl konkretaus (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto paveldėjimo yra kompetentingi spręsti (duomenys neskelbtini) notarai (Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir (duomenys neskelbtini) teismai, taikydami Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo klausimais. Palikimo bylos vedimas J. K. prieštarautų ne tik protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principams, tačiau ir palikėjos aiškiai išreikštai valiai ir akivaizdžiai išlaikytai pozicijai Lietuvos Respublikoje išlaikyti asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą, t. y. pilietybės šalyje (duomenys neskelbtini) turėti nekilnojamąjį turtą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus aptartų įrodymų visumą, daroma išvada, kad palikėjos A. B. palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
Dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo
Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) mirusios A. B. sūnus (gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini)). Palikėja buvo netekėjusi, be pareiškėjo D. V., turėjo dar du vaikus – suinteresuotus asmenis D. V. ir S. Š., kurie prieštaravimų pareiškėjo prašomiems nustatyti juridinę reikšmę turintiems faktams nepareiškė ir į motinos palikimą, bylos duomenimis, nepretenduoja. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu palikėjai jos mirties momentu asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, A. B. nebuvo sudariusi testamento, jos turto paveldėjimo byla nėra pradėta ir palikimo faktų neužregistruota.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises (CK 1.63 straipsnio 1 dalis)). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikti įrodymai ir rašytiniai paaiškinimai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, patvirtina, jog jis po to, kai jo motina mirė (duomenys neskelbtini), per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą faktiškai pradėjo valdyti palikėjai priklausiusį turtą kaip savo, t. y. perėmė tiek visą motinos buitį, mažaverčius daiktus ir valdo iki šiol, tiek minėtą nekilnojamąjį turtą, o taip pat 2025 m. spalio 1 d. mokėjimo pavedimu iš savo asmeninių lėšų atlygino A. B. įsiskolinimą kreditoriui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo skyriui ir dėl šio įsiskolinimo antstoliui G. S. vykdomojoje byloje Nr. 0182/20/00555 paskaičiuotas vykdymo išlaidas, iš viso – 81,52 Eur. Be to, tai, jog kiti palikėjos vaikai – suinteresuoti asmenys D. V. ir S. Š., turintys teisę paveldėti po motinos mirties kaip pirmos eilės įpėdiniai, šia savo teise per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą nepasinaudojo ir neišreiškė jokių prieštaravimų dėl to, kad būtent pareiškėjas, taip pat kaip pirmos eilės įpėdinis, yra priėmęs mirusios motinos palikimą faktiniu valdymu, leidžia daryti įtikinamą išvadą, jog po palikėjos mirties jos turėtą turtą faktiškai pradėjo valdyti jos sūnus D. V., kuris po motinos mirties aktyviais veiksmais perėmė ir valdė motinai priklausiusį turtą bei juo rūpinosi kaip savu.
Tokiu būdu konstatuotina, kad nurodyti pareiškėjo faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima teigti, kad pareiškėjas priėmė savo mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje nesusidarė. Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, 576 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Daina Knezevičienė
