Civilinė byla Nr. e2YT-1177-1232/2026
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00101-2026-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3;
3.4.6.2; 3.2.6.1; 5.1; 5.3 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 28 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) teismo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. po savo motinos M. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina M. S.. Mirus motinai, atsirado palikimas – statiniai, esantys (duomenys neskelbtini),: gyvenamasis namas; kiemo rūsys; ūkiniai pastatai; viralinė, kiti inžineriniai kiemo statiniai. Pareiškėjos motina santuokos įregistravusi nebuvo, turėjo vieną dukrą – pareiškėją. M. S. įgytą / turėtą nekilnojamąjį turtą patvirtina Alytaus rajono Nemunaičio apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo Alytaus rajono Nemunaičio apylinkės 1982 metų notariškai patvirtintų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių ir testamentų byloje esanti (duomenys neskelbtini) sutartis, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) M. S. pirko iš M. M. medinį vieno aukšto gyvenamąjį namą, medinį svirną, tvartą-daržinę ir betoninį rūsį, esančius (duomenys neskelbtini) ir sumokėjo M. M. 3 000 rublių. Ši notariškai patvirtinta sutartis patvirtina M. S. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimą. Palikėjos turėto nekilnojamojo turto faktinį valdymą ir naudojimą patvirtina ir Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti (duomenys neskelbtini) ūkinių knygų įrašai. Ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ūkis bei ūkiui priklausantys pastatai. Į namų ūkio knygą įrašyta pirkimo-pardavimo sutarties data – (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina M. S. prieš mirtį nebuvo surašiusi testamento, todėl paveldėjimo teisės atsiranda pagal įstatymą. Pareiškėja yra palikėjos įstatyminė įpėdinė. Iki motinos mirties ir po jos mirties gyveno motinos namuose ir gyvena su savo šeima iki šiol, yra deklaravusi ir savo gyvenamąją vietą. Po motinos mirties pareiškėja nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo priėmimo ir nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, dėl šios priežasties duomenys dėl vietinės rinkliavos, elektros tiekimo paslaugų sutarties nebuvo pakeisti. Pareiškėja iki šiol moka už elektros tiekimą pagal sąskaitas gautas savo motinos vardu, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po motinos mirties buvo įsitikusi, kad namai atiteko jai, palikimui priimti į notarą įstatymu nustatytu terminu nesikreipė. Nėra teisiškai išprususi, jai nėra žinomi įstatymų reikalavimai dėl palikimo priėmimo tvarkos ir terminų. Sąžiningai manė, jog palikimui priimti pakanka po palikėjos mirties pradėti faktiškai valdyti palikėjos turtą ir tai yra tinkamas palikimo priėmimas. Šeimoje pareiškėjos suaugusiems vaikams pradėjus kalbėti apie pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise turimą turtą, jo tinkamą įforminimą, suvokė, kad nėra tinkamai ir laiku priėmusi palikimo po motinos mirties, dėl ko kreipėsi teisinės pagalbos. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad šiuo atveju yra būtina faktinio palikimo priėmimo faktą nustatyti teismine tvarka. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėja mano, kad yra pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos mirties priėmė palikimą, turtą pradėjus faktiškai valdyti. Juridinio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, pareiškėja įgaus teisę kreiptis dėl paveldėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės registracijos įforminimo viešajame registre. Nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, pareiškėjai užkertamas kelias atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto, nuosavybės teise priklausiusio jos mirusiai motinai, paveldėjimu. Pareiškėja gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), su savo šeima faktiškai gyveno tiek motinai būnant gyvai, tiek ir po jos mirties. Tai yra pareiškėjos šeimos gyvenamasis būstas. Visus privalomus mokesčius, susijusius su gyvenamojo namo ir kitų pastatų naudojimu, išlaikymu, priežiūra ir eksploatavimu po motinos mirties moka pareiškėja. Žemė, ant kurios pastatytas gyvenamasis namas ir kiti statiniai, kuriame gyvena pareiškėja ir jos šeima, asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjos sutuoktiniui A. J.. Po pareiškėjos motinos mirties pareiškėja faktiškai priėmė motinos mirties dieną jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą ir kitus pastatus), kuriame iki šiol gyvena ir toliau šiuo turtu rūpinasi. O taip pat pareiškėja priėmė faktiškai valdyti po motinos mirties ir kilnojamuosius daiktus, priklausiusius jos motinai (baldus, namų apyvokos daiktus, indus, drabužius, patalynę ir kt.). Pažymėjo ir tai, jog (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VĮ Registrų centras namų valdos kadastro duomenų sudarymui. VĮ Registrų centras pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) parengė nekilnojamojo daikto (gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylą. Pareiškėjos nuomone nurodytų aplinkybių visuma patvirtina pareiškėjos valią ir siekį po motinos mirties priimti palikimą, kas ir yra pakankamas pagrindas nustatyti prašomą juridinį faktą.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog suinteresuotas asmuo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėja teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą.
Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, 2026 m. sausio 19 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą bei išsiunčiant teismo pranešimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 133) straipsnio 3 dalis.
k o n s t a t u o j a :
pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2011">3K-3-98/2011</a>; Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-552/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-552/2010">3K-3-552/2010</a>; Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-388/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-388/2010">3K-3-388/2010</a>; Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05My8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-93/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-93/2009">3K-3-93/2009</a>). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis dėl M. S. palikimo priėmimo atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio CK nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra M. S. dukra (el. b. l. 7), daugiau vaikų M. S. neturėjo (el. b. l. 19). M. S. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10). Testamentų registro (duomenys neskelbtini) duomenimis Testamentų registre nėra įregistruotų testatorės sudarytų testamentų, palikėjos palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjos palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (el. b. l. 16–17). Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Alytaus rajono Nemunaičio apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės sąskaitos Nr.-, įrašytas S. M., (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini) ūkis. Knygos skiltyje „Ūkio adresas“ įrašyta: „(duomenys neskelbtini)“. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: „Gyvenamasis namas – 1968 m. Kiti pastatai: tvartas – daržinė“ – 1960 m., rūsys mūrinis – 1927 m.“. Įrašas: „(duomenys neskelbtini) pirko pagal sutartį iš M.“. Alytaus rajono Nemunaičio apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo (duomenys neskelbtini) metų ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas S. M., (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini) ūkis. Knygos skiltyje „Ūkio adresas“ įrašyta: – (duomenys neskelbtini)“. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantys pastatai“ įrašyta: „Gyvenamasis namas – 1968 m., bendras (naudingas plotas) – 72 kv. m. Kiti pastatai: tvartas – daržinė – 1960 m., rūsys – 1927 m.“ (el. b. l. 28). 1982 m. balandžio 1 d. sutartyje nurodyta, kad M. M., (duomenys neskelbtini), pardavė, o S. M., (duomenys neskelbtini) nupirko medinį vieno aukšto gyvenamąjį namą, turintį 72 kv. m. bendro naudingo ploto, iš jų 60 kv. m. gyvenamojo ploto medinį svirną, tvartą-daržinę ir betoninį rūsį, esančius (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 29). Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėja J. J. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8). Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad M. S. yra gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudotoja, daiktinės teisės neįregistruotos (el. b. l. 11–13).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2011">3K-3-484/2011</a>; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-468/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-468/2009">3K-7-468/2009</a>; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDctNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-147-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-147-687/2016">3K-3-147-687/2016</a>, 18,19 punktai). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas (kaip, kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjos daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą nekilnojamajame turte po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame turte, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODctNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-687-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-687-690/2015">3K-3-687-690/2015</a>; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-657/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-657/2013">3K-3-657/2013</a>).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po M. S. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko. Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, jog po motinos mirties ji buvo įsitikusi, kad namai atiteko jai, dėl to palikimui priimti į notarą įstatymu nustatytu terminu nesikreipė. Nėra teisiškai išprususi, jai nėra žinomi įstatymų reikalavimai dėl palikimo priėmimo tvarkos ir terminų. Sąžiningai manė, jog palikimui priimti pakanka po palikėjos mirties pradėti faktiškai valdyti palikėjos turtą ir tai yra tinkamas palikimo priėmimas. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinio fakto taip pat nepateikė. Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po M. S. mirties Testamentų registre nėra įregistruotų testatorės sudarytų testamentų, palikėjos palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjos palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad mirus palikėjai, jos turėtas turtas atiteko šeimos nariui – dukrai, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad iki motinos mirties ir po jos mirties gyveno motinos namuose ir gyvena su savo šeima iki šiol, yra deklaravusi ir savo gyvenamąją vietą, ta yra jos šeimos gyvenamasis būstas. Pareiškėja iki šiol moka už elektros tiekimą pagal sąskaitas gautas savo motinos vardu, adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai (el. b. l. 39–41). Pareiškėjos žinion perėjo ne tik nekilnojamasis turtas, bet ir kilnojamieji daiktai priklausę pareiškėjos motinai (baldai, namų apyvokos daiktai, indai, drabužiai, patalynė ir kt.). Suinteresuoti asmenys palikimo priėmimo fakto po palikėjos mirties neginčija, įrodymų, kad patys pretenduotų į palikėjos palikimo dalį nėra. Kitų asmenų, pretenduojančių į palikėjos palikimą taip pat nėra.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl M. S. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Vilma Venckevičienė
