Civilinė byla Nr. e2-90-810/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26991-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.10.1; 2.6.10.2; 2.6.10.9; 2.6.18.1; 2.6.18.6.; 3.1.7.6; 3.1.7.8;
3.2.3.1; 3.2.6.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 27 d.
Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,
sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vaiksna“ atstovams A. J. ir advokatui A. P.,
atsakovės UAB „Aliumar“ atstovams J. M. ir advokatui V. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaiksna“ ieškinį atsakovei UAB „Aliumar“ dėl skolos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė UAB „Vaiksna“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Aliumar“ (toliau – ir atsakovė) 459,80 Eur skolą, 6% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje (el. bylos l. 23-25) nurodė, kad UAB „Vaiksna” suteikė atsakovei UAB „Aliumar“ automobilio taisymo paslaugas ir 2024-12-05 išrašė sąskaitą faktūrą Nr. VAIK 00336 (toliau – ir Sąskaita). Ši Sąskaita, turėjo būti apmokėta tą pačią Sąskaitos išrašymo dieną (2024-12-05), tačiau atsakovė iki šios dienos nėra pilnai atsiskaičiusi su ieškove ir už ieškovės suteiktas paslaugas yra skolinga 459,80 Eur. Atsakovė 2025-02-05 (po ieškovės kreipimosi į teismą ir atsakovei pateikus prieštaravimus) atliko mokėjimą ieškovei 427,20 Eur sumai, tačiau 459,80 Eur sumą pasiliko už tariamą žalą pagal 2025-01-30 kartu su prieštaravimais teiktą pretenziją. Ieškovės teigimu, žalos atlyginimo iš ieškovės anksčiau nebuvo reikalauta ir apie jokią žalą iki atsakovės prieštaravimo pateikimo ieškovei nebuvo žinoma. Vėliau, 2025-02-05, tą pačią pretenziją atsakovė persiuntė ir ieškovei (pirma pateikusi kaip priedą, kodėl nemoka skolos, ir tik paskui pareikalavusi žalos atlyginimo iš ieškovės). Pažymėjo, kad tariamos žalos atsakovė pradėjo reikalauti po kreipimosi dėl skolos, pradelsus sąskaitą apmokėti net du mėnesius. Kartu su pretenzija atsakovė apžiūros akto ar kokio įrodymo apie neva kilusią žalą nepateikė. Todėl, akivaizdu, kad atsakovė siekia nesumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas. Ieškovės nuomone, atsakovės nesąžiningumą ir ketinimą nemokėti įrodo ir tai, kad naktį iš 2025 m. gruodžio 5 d. į 6 d. (po to, kai automobilis jau buvo suremontuotas ir atsakovė apie tai buvo informuota, jai išrašyta Sąskaita), atsakovės atstovas slapta atvyko atsiimti automobilio su turimu automobilio atsarginiu raktu (tai užfiksuota AB „Ogmios centras“ vaizdo kamerų įrašuose). Ieškovė iki šiol turi antrąjį atsakovės automobilio raktą. 2025-12-06 iš ryto, ieškovei neradus automobilio ir paskambinus atsakovei dėl dingusio automobilio bei pranešimo, kad bus kreiptasi į policiją, atsakovė pripažino, kad pasiėmė automobilį. Ši situacija rodo atsakovės nesąžiningumą bei ketinimą nemokėti ieškovei.
Atsakovė priešieškiniu (el. bylos l. 39-40) prašo priteisti iš ieškovės UAB „Vaiksna“ 459,80 Eur nuostolių atlyginimą, 6% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinyje nurodė, kad atsakovė į ieškovę kreipėsi dėl automobilio „RENAULT Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis) turbinos remonto. Ieškovei nurodžius, kad automobilis yra 2020 metų gamybos, ieškovės vadovas pranešė, kad paslauga kainuos 150 Eur. Vėliau, kai automobilio turbina buvo nuimta ir automobilis iš dalies išardytas, ieškovės vadovas atsakovei pranešė, kad turbinos remontas kainuos 300 Eur, nes reikės valyti filtrą ir daryti regeneraciją. Atsakovę tokia kaina tenkino. Daugiau apie paslaugos kainą su ieškove kalbama nebuvo. Su ieškove buvo sutarta, kad ji atliks kitus darbus, išskyrus turbinos remontą. Ieškovės vadovui paskambinus ir informavus, kad galima automobilį pasiimti, nes ieškovė daugiau nieko nedarys, neremontuos, atsakovei buvo persiųsta PVM sąskaita faktūra VAIK Nr. 00336 887,00 Eur sumai. Dėl šios paslaugos kainos su ieškove nesitarta ir tokia kaina nebuvo suderinta. Pažymėjo, kad darbų sąmata automobilio turbinos remonto darbams atlikti sudaryta nebuvo. Atsakovas sutiko su ieškovės nurodyta 300 Eur visų darbų kaina. Atsakovei ieškovė nepranešė, kad reikalinga atlikti papildomus darbus, arba kitos priežastys, dėl kurių trigubai padidėtų paslaugos kaina. Atsiimant automobilį darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Nepaisant to, kad buvo suderinta 300 Eur sutarties kaina, atsakovė, įvertinusi atliktus darbus, sutiko sumokėti ieškovei 427,20 Eur pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Paėmus iš ieškovės automobilį, tą pačią dieną pastebėjo, kad prietaisų skydelyje nuolat dega apie automobilio gedimus įspėjančios lemputės. Nuvykus į kitą autoservisą MB „Autojuk“ ir atlikus gedimo patikrinimą, buvo nustatyta, kad apgadinti automobilio sensoriaus laidai. Dėl nustatytų gedimų 2024-12-20 buvo surašytas defektinis aktas bei atlikti šio gedimo šalinimo darbai, už kuriuos UAB „Aliumar“ sumokėjo 459,80 Eur. Atsakovės teigimu, šie gedimai atsirado vykdant automobilio turbinos remonto darbus UAB „Vaiksna“. Kadangi atsakovė privalėjo šalinti ieškovės atliktų darbų trūkumus, ji pagrįstai ieškovei nesumokėjo likusios ieškovės atliktų darbų kainos.
Ieškovė UAB „Vaiksna“ pateikė rašytinius paaiškinimus (el. bylos l. 59-61), juose nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Ieškovė teigia, kad atsakovė savalaikiai nefiksavo jokių trūkumų, priešingai - įtartinomis aplinkybėmis atsiėmė automobilį bei nemokėjo Sąskaitos. Pažymėjo, kad atsakovė turėjo teisę reikšti pretenzijas apie pastebėtus defektus automobilio atsiėmimo momentu bei fiksuoti tai kartu su ieškove. Tačiau, teoriškai dar nežinodama apie neva kilusią žalą, atsakovė elgėsi įtartinai, atvyko pasiimti automobilio nepranešusi ieškovei bei tik 2025 m. vasario 5 d. pateikė pretenziją dėl neva kilusios žalos, kai jau buvo praėję 2 mėnesiai nuo darbų atlikimo. Atsakovė skolos dalį (dėl kurios nėra ginčo) sumokėjo po ieškovės kreipimosi į teismą. Ieškovės teigimu, atsakovė priešieškinyje meluoja (pamiršusi susirašinėjimus su ieškove), kad sutarta kaina buvo 150 Eur, vėliau 300,00 Eur, ir daugiau apie kainą nebuvo kalbama. Ieškovės ir atsakovės 2024-12-05 susirašinėjime aiškiai matyti ieškovės siųsta darbų sąmata, kurioje paskaičiuota konkrečiai už kiekvieną atliktą darbą bei detalę 887,00 Eur sumai (šiai sumai buvo išrašyta sąskaita). Po šio paskaičiavimo atsakovė atsiuntė rekvizitus sąskaitos išrašymui, kainos neginčijo, nekomentavo. Šis atsakovės pasisakymas įrodo atsakovės nesąžiningumą. Atsakovė neįrodė fakto, kad patyrė žalą, kad MB „Autojuk“ išrašė sąskaitą pagal 2024-12-17 atliktų darbų aktą ar atsakovė tokią sąskaitą apmokėjo. MB „Autojuk“ jau po atliktų darbų akto (kai pakeitė sensorius ir lynus) surašymo 2024-12-20 surašė defektinį aktą, kur nustatyti apgadinti sensoriaus laidai bei užstrigę/nutraukti lynai. Net ir esant nurodytiems pažeidimams, tai negalėtų reikšti, jog pažeidimus padarė ieškovė.
Ieškovės atstovai teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su atsakovės priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose.
Atsakovės atstovai teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priešieškinio reikalavimus palaikė, prašė priešieškinį tenkinti. Paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms priešieškinyje.
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkinamas, priešieškinys atmetamas.
Byloje nagrinėjamas ginčas pagal ieškovės ieškinį dėl įsiskolinimo už atliktus automobilio remonto darbus priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl nuostolių dėl apgadintų automobilio Nox sensoriaus laidų atlyginimo.
Dėl ieškinio reikalavimų
Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 2024 m. lapkričio mėn. pabaigoje (20-21 d.) žodžiu susitarė, kad ieškovė atliks atsakovei priklausančio automobilio „RENAULT Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (toliau - ir automobilis) remonto darbus. Ieškovė UAB „Vaiksna“ 2024 m. gruodžio 5 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAIK 00336 887,00 Eur sumai (el. bylos l. 26), joje nurodė prekes ir paslaugas, jų kainas: turbinos nuėmimas ir pastatymas – 300 Eur, daviklių adaptacija+suodžių filtrų regeneracija – 49,59 Eur, variklio plovimas – 29,75 Eur, Lautra diagnostika+daviklių valymas – 69,42 Eur, tarpinės – 123,14 Eur, DPF plovimas – 140,50 Eur, poveržlė – 1,65 Eur, sąvaržos – 2,48 Eur, antifrizas – 13,22 Eur, kondiš. kamštelis – 3,31 Eur. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 733,06 Eur bendra suma plius 153,94 Eur PVM, viso suma su PVM – 887,00 Eur. 2025-02-05 atsakovė pavedimu ieškovei pagal šią sąskaitą faktūrą sumokėjo 427,20 Eur (el. bylos l. 27). Liko nesumokėta 459,80 Eur suma.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies užsakovo užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225/2013">3K-3-225/2013</a>; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjUzLTQ2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-253-469/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-253-469/2018">e3K-3-253-469/2018</a>, 23 punktas). Teismas, įvertinęs tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius dėl automobilio „RENAULT Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto darbų atlikimo, juos kvalifikuoja kaip rangos ir ginčui šioje dalyje išspręsti taiko rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (CK 6.644 str.).
Ieškovei pareiškus reikalavimą priteisti iš atsakovės 459,80 Eur skolą už atliktus automobilio remonto darbus pagal 2024-12-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAIK 00336, tarp šalių kilo ginčas dėl sutartų darbų apimties ir jų kainos.
Ieškovės atstovas A. J. 2025-12-04 teismo posėdžio metu paaiškino, kad, atitempus atsakovo automobilį „RENAUL Trafic“ remontui, jis servise automobilį apžiūrėjo, po to Wiber programėlėje susirašė ir susiskambino su atsakovės atstovu J. M. suderinti darbus ir jų kainą. Pradžioje buvo derinti turbinos nuėmimo - pastatymo darbai, eigoje – kiti darbai: suodžių filtro plovimas, skysčių (antifrizo, alyvos) keitimas, variklio plovimas. Su J. M. buvo sutarta, kad suodžių filtrą plaus viena įmonė, turbiną tvarkys kita įmonė. A. J. teigimu, visi 2024-12-05 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VAIK 00336 nurodyti darbai buvo suderinti su atsakovės atstovu J. M. ir atlikti. Dėl kainos buvo trys etapai – apžiūra nuimant turbiną, po to filtro plovimas, pabaigoje – istorija su Lautra. Galutinė suma atsakovei paaiškėjo tą dieną, kai siuntė sąskaitą (el. bylos l. 26, 68). Prieš tai J. M. buvo siųsta A. J. ranka surašyta sąmata (el. bylos l. 66), jokių pretenzijų dėl sąmatos nebuvo. Iš karto po sąmatos gavimo atsakovės atstovas J. M. paprašė atsiųsti sąskaitą. A. J. teigimu, darbų mastas buvo didžiulis, savaitę remontuoti automobilį už 150 Eur nelogiška. Sutinka su 300 Eur turbinos nuėmimo-pastatymo kaina, bet darbų buvo atlikta daugiau. Galutinė kaina atsakovei buvo nurodyta sąskaitos surašymo metu, tą dieną buvo atlikta diagnostika servise L. M. ir išplautas daviklis. Visi darbai su J. M. buvo suderinti telefonu. Pirmame etape, kai automobilis buvo apžiūrėtas servise, A. J. telefonu J. M. pasakė 300 Eur kainą už turbinos nuėmimą - pastatymą plius variklio plovimas (30 Eur). Antras etapas – suodžių filtro plovimas, pasakė, kad kainuos 140 Eur plius PVM. Teko pirkti sąvaržas, tarpines. Daviklių adaptacija ir suodžių filtro regeneracija – po visų darbų jungiama universali diagnostika, reikia išdeginti filtrą. Išplovus filtrą, būtinai reikia atlikti jo regeneraciją. Atsakovei buvo išaiškinta, kad dalių kaina į darbo kainą neįeina. A. J. teigimu, dėl PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų darbų ir kainų pretenzijų iš atsakovės jis sulaukė tik prieš teismo posėdį.
Atsakovės atstovas J. M. teismo posėdžio metu (2025-10-15) nurodė, jog jis neginčija, kad 2024-12-05 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VAIK 00336 nurodytus darbus, šalinant variklio turbinos gedimą, išskyrus variklio plovimą, reikėjo atlikti. J. M. teigimu, turbinos nuėmimas ir pastatymas, daviklių adaptacija ir suodžių filtro regeneracija, DPF plovimas turėjo būti atlikti už 300 Eur sumą, tokia bendra darbų kaina buvo sutarta su ieškovės atstovu, atiduodant automobilį remontuoti. Atsakovės atstovo J. M. teigimu, diagnostikos Lautroje ir daviklių valymo ieškovės atstovas su juo nederino, šis darbas atsirado tuomet, kai surinkus automobilį buvo pastebėta problema – automobilio skydelyje užsidegusi raktelio lemputė. 2024-12-05 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VAIK 00336 nurodytų dalių ir jų kainų atsakovės atstovai neginčijo. Atsakovės atstovas J. M. 2025-10-15 teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 20 d. jis ieškovei pristatė automobilį „RENAULT Trafic“ remontui. J. M. teigimu, ieškovės atstovas A. J. automobilį priėmė, prieš tai jie telefonu sutarė, kad remontas kainuos 150 Eur. Išardžius automobilį, A. J. pasakė, kad nuimant turbiną darbo bus daug, reikės išplauti DPF, atlikti regeneraciją, todėl viskas kainuos 300 Eur. J. M. sutiko. J. M. teigimu, jis kiekvieną dieną skambino ieškovės atstovui, domėjosi, kokia situacija dėl remonto. Pradėjus automobilį surinkinėti, atsirado kita problema – skydelyje degė lemputė. A. J. pasakius, kad nuvažiuos į kitą servisą, prijungs kompiuterį ir pažiūrės, A. J. po to J. M. atsiuntė nuotrauką, jog yra daviklio problema. Tą pačią dieną (2024-12-05) A. J. paskambinęs pasakė, kad automobilio daugiau neremontuos, pasiūlė J. M. automobilį pasiimti. J. M. automobilį pasiėmė, nes jam taip buvo pasakyta. Tą pačią dieną A. J. J. M. atsiuntė lapuką su kainomis (el. bylos l. 66), po to atsiuntė sąskaitą (el. bylos l. 26, 68). Nesutikdamas su nurodyta kaina ir nenorėdamas konfliktuoti su A. J., J. M. pažįstamo žmogaus paprašė surašyti pretenziją (el. bylos l. 113-114). Kodėl jos neišsiuntė ieškovės atstovui, nežino, galimai pamiršo. Jei automobilis būtų suremontuotas (skydelyje nebūtų degusi lemputė), su nurodyta 887,00 Eur kaina jis būtų sutikęs, nes jam atsibodo ginčytis su ieškovės atstovu. Atsakovo atstovo J. M. teigimu, iš sąskaitoje faktūroje nurodytos 887,00 Eur sumos jis atėmė kitai įmonei MB „Autojuk“ sumokėtas pinigines lėšas ir gautą 427,20 Eur sumą pervedė ieškovei už atliktus automobilio remonto darbus. Atsakovė pateikė į bylą el. laiško kopiją (l. bylos l. 113-114), šiame el. laiške, kaip teigia atsakovės atstovas J. M., pažįstamas asmuo nurodė, kaip rašyti ieškovei pretenziją. J. M. teigimu, jis galvojo, jog šį laišką ieškovei išsiuntė, visgi, teismo posėdžio metu jam uždavus klausimą, kokius konkrečiai darbus, kurių kainos pakilo, jis nurodė pretenzijos 3-ame punkte, skliaustų „Čia gali savais žodžiai aprašyti konkrečius darbus, kurių kaina pakilo“ vietoje, J. M. nurodė, jog jis to neparašė, pretenzijos ieškovei neišsiuntė.
Atsakovės atstovas J. M. ieškovei 2025-02-05 išsiuntė pretenziją (el. bylos l. 19, 28), joje nurodyta, kad UAB „Aliumar“ reikalauja iki 2025-02-05 atlyginti 459,80 Eur už netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimą, tačiau pretenzijoje nėra pasisakoma nei dėl su atsakove nesuderintų ieškovės atliktų darbų, nei dėl galimai netinkamai PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VAIK 00336 nurodytos darbų kainos. Kaip teigia ieškovės atstovas A. J., apie atsakovės pretenzijas dėl PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VAIK 00336 nurodytų darbų ir jų kainos jis išgirdo tik prieš teismo posėdį. Kadangi PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAIK 00336 priėmusi ir automobilį nedalyvaujant ieškovės atstovui atsiėmusi atsakovė nenurodė jokių pastabų, pretenzijų ir ginčas dėl darbų apimties ir kainos kilo tik bylą iškėlus teisme, teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su atsakovės atstovais, kad ieškovės sąmatoje ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VAIK 00336 nurodytos darbų kainos ir darbų apimtis atsakovei buvo siurprizinės ar dėl darbų apimties nebuvo susitarta.
Atsakovė priešieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pradžioje bendraujant su ieškovės atstovu, pastarasis nurodė, kad automobilio „RENAULT Trafic“ turbinos remonto darbai kainuos 150 Eur. Vėliau, kuomet turbina buvo nuimta ir automobilis buvo iš dalies išardytas, ieškovė nurodė, kad paslaugos kaina bus 300 Eur, nes papildomai reikės valyti filtrą ir daryti regeneraciją. Ar ši kaina buvo nurodyta su PVM ar be jo, šalių atstovai konkrečių atsakymų nepateikė. Atsakovės atstovo J. M. teigimu, daugiau apie paslaugos kainą su ieškove nebuvo kalbama ir jos atstovas nesakė, kad ji padidės. Visgi, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas J. M. pripažino, kad PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VAIK 00336 nurodyta kaina jį būtų tenkinusi, jei automobilis būtų buvęs visiškai suremontuotas, vadinasi, nurodyta kaina atsakovei būtų priimtina, nebūtų ginčijama, jei atsiimant automobilį nebūtų degusi skydelyje lemputė. Ieškovės atstovo A. J. teigimu, apžiūrėjęs automobilį, jis atsakovės atstovui nurodė 300 Eur turbinos nuėmimo ir pastatymo kainą. Taip pat J. M. jis nurodė, kad už papildomus darbus reikės mokėti atskirai. A. J. teigimu, kitame remonto etape jis J. M. pasakė, kad suodžių filtro plovimas kainuos 140 Eur plius PVM. A. J. teigimu, visi PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VAIK 00336 nurodyti darbai su J. M. buvo suderinti ir atlikti. J. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad visus šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus reikėjo atlikti, išskyrus variklio plovimą, diagnostiką servise L. M. ir daviklio plovimą. Tačiau A. J. posėdžio metu paaiškino, ir teismas su tuo sutinka, jog variklio plovimas buvo būtinas, nes negalima iš serviso išleisti automobilio, kurio variklis apibėgęs alyva, antifrizu ir pan. A. J. teigimu, jis nėra elektrikas, neturi diagnostikos programos, todėl automobilio skydelyje po to, kai automobilis buvo surinktas, užsidegus lemputei, siekdamas „davesti“ automobilio remontą iki galo, jis su J. M. suderino, kad važiuos į servisą L. M. atlikti diagnostiką. Pradžioje, atitempus automobilį remontuoti, A. J. šios problemos nematė, nes automobilis remontui buvo atitemtas, tuo metu jo užvesti nebuvo galima. Servise L. M. atlikus diagnostiką, A. J. siuntė J. M. Nox sensoriaus nuotrauką (el. bylos l. 63, 66), kadangi daviklį reikėjo išvalyti ir grįžti į diagnostiką. Atsakovės atstovas J. M. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad, pradėjus automobilį surinkinėti, atsirado kita problema – skydelyje degė lemputė. A. J. pasakius, kad nuvažiuos į kitą servisą, prijungs kompiuterį ir pažiūrės, A. J. po to J. M. atsiuntė nuotrauką, jog yra daviklio problema. Tą pačią dieną (2024-12-05) A. J. paskambinęs pasakė, kad automobilio daugiau neremontuos, pasiūlė J. M. automobilį pasiimti. Ieškovės atstovo A. J., atsakovės atstovo J. M. paaiškinimai, taip pat fotonuotraukos (el. bylos l. 63, 66) neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VAIK 00336 nurodyti darbai – diagnostika servise Lautra (Motors) ir daviklio plovimas - su atsakovės atstovu J. M. taip pat buvo suderinti. Iš į bylą pateikto šalių atstovų susirašinėjimo (el. bylos l. 63-64) matyti, kad ieškovės atstovas 2024-12-05 siuntė atsakovės atstovui automobilio skydelio su degančia lempute foto, diagnostikos rezultatą, Nox sensoriaus foto. Todėl darytina išvada, kad atsakovės atstovui apie automobilio diagnostikos atlikimą, Nox sensoriaus daviklio problemas neabejotinai buvo žinoma, jis apie tai buvo informuotas, prieštaravimų dėl ieškovės atliktų darbų, susijusių su Nox sensoriaus problema, nurodytų PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VAIK 00336, nepareiškė. Byloje nėra duomenų, kad, gavęs sąmatą ir PVM sąskaitą faktūrą, minėtas fotonuotraukas, atsakovo atstovas su nurodytais darbais ir jų kaina nesutiko, reiškė ieškovei dėl darbų apimties ir jų kainos pretenzijas, priešingai – net ir teismo posėdžio metu sutiko, jog, jei automobilis būtų buvęs suremontuotas visiškai, dėl kainos jokių pretenzijų ieškovei jis neturėtų. Visgi dėl šios J. M. nurodytos aplinkybės teismas pažymi, jog jam dar iki atsiimant automobilį iš ieškovės buvo žinoma, kad Nox sensoriaus problemos veiksmais, kurių ėmėsi ieškovės atstovas A. J. (diagnostika, daviklio plovimas), pašalinti nepavyko, todėl ieškovės atstovas A. J., kaip jis nurodė, užregistravo šį automobilį daviklio keitimui servise L. M., kur atsakovė automobilį turėjo nuvaryti maždaug po penkių dienų nuo jo atsiėmimo. Ši aplinkybė buvo nustatyta ieškovės atstovo A. J. paaiškinimu, iš dalies – J. M. paaiškinimu, kuomet jis patvirtino, jog ieškovės atstovas jam nurodė, kad daugiau automobilio neremontuos. Tačiau, net ir žinodamas, kad Nox sensoriaus problema automobilio atsiėmimo metu nebuvo pašalinta, J. M. jokių pretenzijų ieškovei dėl darbų apimties ar jų kainos nereiškė. Todėl daroma išvada, kad visi PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VAIK 00336 nurodyti darbai su atsakove buvo suderinti ir atlikti. Pažymėtina ir tai, kad tiek A. J., tiek ir J. M. paaiškinimai patvirtina, kad J. M. ieškovės atstovui A. J. dėl klausimų, susijusių su automobilio remontu, automobilio remonto metu skambindavo maždaug 7-10 kartų per dieną. Todėl teismo neįtikino atsakovės atstovo J. M. teiginys, jog variklio plovimo, diagnostikos L. M. servise ir daviklio plovimo darbų A. J. su juo nederino.
Atsakovė taip pat nesutinka su PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VAIK 00336 ieškovės nurodytomis darbų kainomis.
CK 6.653 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, jei rangos sutartyje nėra numatyta darbų atlikimo kaina, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio taisykles. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, - atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią teisės normą įprasta yra kaina yra ta, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis. Konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes, tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą. Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl teisės normose nustatytų kainos nustatymo taisyklių taikymo, jį nagrinėjant teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-214/2010).
Minėta, kad šalių sudaryta rangos sutartis dėl atsakovei priklausančio automobilio „RENAULT Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto buvo žodinė. Atsakovės atstovas J. M. nurodė, jog paslaugų kaina buvo sutarta 300 Eur (neaišku – su PVM ar be jo), tuo tarp ieškovės atstovas A. J. nurodė, kad 300 Eur kaina buvo nurodyta už turbinos nuėmimą ir pastatymą, J. M.(ui) taip pat nurodant, kad už papildomus darbus reikės sumokėti atskirai. A. J. teigimu, visų atliktų darbų kaina buvo nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VAIK 00336, vadinasi, jau atlikus darbus. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės atstovo A. J. ir atsakovės atstovo J. M. prieštaringus parodymus dėl automobilio remonto darbų kainos, taip pat aplinkybę, jog, kaip teigia A. J., kitų darbų, išskyrus turbinos nuėmimo-pastatymo, poreikis atsirado automobilio remonto proceso eigoje, o galutinę remonto darbų kainą atsakovei ieškovė nurodė išrašydama PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAIK 00336, daro išvadą, kad visų reikalingų atlikti darbų kaina žodine sutartimi sutarties sudarymo metu šalių sutarta nebuvo.
Iš PVM sąskaitos faktūros matyti, kad darbų kainą (atėmus detalių ir antifrizo kainas) sudaro bendra 589,26 Eur (713,00 Eur su PVM) suma. Kaip nurodė ieškovės atstovas A. J., dalį iš šios sumos jis sumokėjo servisui L. M. už diagnostiką, kitai įmonei – už DPF plovimą. Automobilį A. J., kaip jis teigia, remontavo savaitę. Atsakovės atstovo J. M. pozicija dėl ieškovės PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VAIK 00336 nurodytų automobilio remonto kainų nebuvo nuosekli. Priešieškinyje jis teigė, jog bendra suderinta automobilio remonto kaina buvo 300 Eur, visgi, įvertinęs atliktus darbus jis sutiko ieškovei sumokėti ir sumokėjo 427,20 Eur. Vadinasi, jis sutiko, kad 300 Eur kaina už atliktus darbus yra per maža. Kaip matyti iš PVM sąskaitos faktūros Nr. VAIK 00336, vien detalių ir antifrizo kaina sudaro 143,80 Eur (174,00 Eur su PVM), todėl 427,20 Eur suma netgi nėra pakankama apmokėti atsakovės nurodytą 300 Eur sumą už darbą ir 174 Eur sumą už detales. Teismo posėdžio metu J. M. nurodė, kad 427,20 Eur sumą, kurią sumokėjo ieškovei, jis gavo iš ieškovės sąskaitoje nurodytos sumos (887,00 Eur) atėmęs 350 Eur už Nox sensoriaus daviklį, taip pat 30 Eur už daviklio keitimą, tačiau atlikus šį matematinį veiksmą gaunama 507,00 Eur suma. Darytina išvada, jog atsakovės atstovas J. M. dėl, jo teigimu, su ieškove sutartos 300 Eur automobilio remonto kainos ir kitų su darbų kaina susijusių aplinkybių sako netiesą. Atsakovės atstovui J. M. nesutikus su PVM sąskaitoje faktūroje nurodytomis kainomis, 2025-10-15 teismo posėdyje teismas pasiūlė atsakovei pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad šios kainos neatitinka toje verslo srityje, toje vietovėje ir tuo metu buvusių įprastų kainų. Atsakovė šių įrodymų nepateikė (atsakovės į bylą teiktas įrodymas prie bylos medžiagos prijungtas nebuvo (el. bylos l. 134), kitų įrodymų atsakovė nepateikė).
CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų - tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).
Įvertinus atsakovės veiksmus priėmus 2024-12-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAIK 00336, ir jos dalį 2025-02-05 apmokėjus, neteikiant ieškovei pastabų ir prieštaravimų dėl darbų apimties ir darbų kainos, vadinasi, sutinkant su nurodyta darbų apimtimi ir jų kaina, nesant jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės atstovų poziciją dėl mažesnės automobilio remonto kainos, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė prašo apmokėti kainą, kuri neatitinka sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje šioje verslo srityje už tokį pat įvykdymą imamos kainos. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė ieškovei sumokėjo dalį skolos (427,20 Eur) pagal 2024-12-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAIK 00336, likusi neapmokėta skola – 459,80 Eur, todėl ieškovės reikalavimas dėl 459,80 Eur skolos iš atsakovės priteisimo tenkinamas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-223/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-223/2011">3K-3-223/2011</a>). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 459,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl priešieškinio reikalavimų
Atsakovė UAB „Aliumar“ priešieškiniu (el. bylos l. 39-40) prašo priteisti iš ieškovės UAB „Vaiksna“ 459,80 Eur nuostolių atlyginimą, 6% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad, paėmus iš ieškovės automobilį, tą pačią dieną pastebėjo, kad prietaisų skydelyje nuolat dega apie automobilio gedimus įspėjančios lemputės. Nuvykus į autoservisą MB „Autojuk“ ir atlikus gedimo patikrinimą, buvo nustatyta, kad apgadinti automobilio sensoriaus laidai. Dėl nustatytų gedimų 2024 m. gruodžio 20 d. buvo surašytas defektinis aktas bei atlikti šio gedimo šalinimo darbai, už kuriuos UAB „Aliumar“ sumokėjo 459,80 Eur. Atsakovės teigimu, šie gedimai atsirado UAB „Vaiksna“ vykdant automobilio turbinos remonto darbus. Kadangi atsakovė privalėjo šalinti ieškovės atliktų darbų trūkumus, ji pagrįstai ieškovei nesumokėjo likusios ieškovės atliktų darbų kainos.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai atsakovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindė aplinkybe, kad ieškovė, atlikdama atsakovei priklausančio automobilio „RENAULT Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remontą, sugadino automobilio Nox sensoriaus laidus, dėl ko atsakovė patyrė nuostolius, kuriuos prašo atlyginti. Atsakovė nuostolius sieja su ieškovės atliktu nekokybišku atsakovės transporto priemonės remontu, priešieškinyje cituoja CK 6.658 straipsnio 5 dalies nuostatą, jog „jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai. Tačiau užsakovas neturi tokios teisės, jeigu rangovas pakankamai užtikrina savo prievolės įvykdymą.“.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą, nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-469/2019">e3K-3-203-469/2019</a> 18 punktą).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo, kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03NC00MjEvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-74-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-74-421/2015">3K-3-74-421/2015</a>).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos, yra konstatavęs, kad specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. Teismų praktikoje tais atvejais, kai tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgiama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma (lot. lex specialis derogat legi generali) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-469/2019">e3K-3-203-469/2019</a> 21, 22 punktus).
Nagrinėjamu atveju teismas privalo įvertinti atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, tinkamai kvalifikuoti, ar reikalavimas laikytinas reikalavimu, kylančiu dėl atliktų darbų trūkumų, atitinkančiu specialiuosius teisių gynimo būdus pagal CK 6.665 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, ar reikalavimu dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTgtNzAxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-58-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-58-701/2021">e3K-3-58-701/2021</a>). Teismas, atsižvelgdamas į ginčo šalių materialinių teisinių santykių ir atsakovės priešieškinio reikalavimo pobūdį, priešieškinyje suformuluotą pagrindą ir dalyką, konstatuoja, kad atsakovės reikalavimas dėl 459,80 Eur sumos priteisimo kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl žalos, kurios atlyginimas galėtų būti užtikrinamas bendraisiais pažeistų teisių gynimo pagrindais – taikant civilinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnis, 6.256 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje nėra keliamas klausimas, jog ieškovės UAB „Vaiksna“ atlikti ir 2024-12-05 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VAIK 00336 nurodyti automobilio remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai, su trūkumais. Ginčo dėl to, kad šių darbų trūkumų nebuvo nustatyta, tarp šalių nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė ir ieškovė buvo sudariusios susitarimą dėl Nox sensoriaus ir laidų pakeitimo. Ieškovės atstovas A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovės automobilio Nox sensoriaus pakeitimo darbus jis buvo suderinęs su autoservisu L. M., kur automobilį reikėjo pristatyti po 5 dienų nuo automobilio atsiėmimo iš ieškovės serviso. A. J. teigimu, jis nėra elektrikas ir tokių darbų neatlieka. Atsakovės atstovas J. M. šios aplinkybės neginčijo. Atsakovė priešieškinyje ir teismo posėdžių metu nurodė, kad priešieškiniu prašomus priteisti nuostolius atsakovė patyrė dėl to, kad ieškovei atliekant automobilio remonto darbus buvo sugadinti automobilio Nox sensoriaus laidai, dėl ko daviklį su laidais reikėjo keisti, o atsakovė patyrė nuostolius. Darytina išvada, jog šioje byloje būtina nustatyti, ar, ieškovei atliekant atsakovei priklausančio automobilio „RENAULT Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus, nurodytus 2024-12-05 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VAIK 00336, galimai neteisėtais ieškovės veiksmais buvo sugadinti automobilio Nox sensoriaus laidai, jei taip, kokią žalą patyrė atsakovė dėl tokių galimai neteisėtų ieškovės veiksmų, ar atsakovės patirta žala priežastiniu ryšiu susijusi su galimai neteisėtais ieškovės veiksmais.
Priešieškinio reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo pagrįsti atsakovė pateikė 2024-12-20 MB „Autojuk“ komisijos pirmininko ir jos nario E. J. surašytą defektinį aktą Nr. 20 (el. bylos l. 42), jame nurodyta, kad komisija, sudaryta 2024-04-16 pagal MB „Autojuk“ direktoriaus E. J. įsakymą Nr. 04/16, nustatė šiuos defektus: 1) „RENAULT Trafic“ ((duomenys neskelbtini)) Nox sensorius – apgadinti sensoriaus laidai; 2) „RENAULT trafic“ ((duomenys neskelbtini)) rankinio stabdžio lynai – užstrigę ir nutraukti. Atsakovė taip pat pateikė 2024-12-17 darbų atlikimo aktą (el. bylos l. 41), jame nurodyta, jog Nox sensoriaus daviklis kainavo 350,00 Eur su PVM, jo keitimas – 36,30 Eur su PVM (30 Eur be PVM). Darytina išvada, jog daviklis ir jo keitimas atsakovei kainavo 386,30 Eur su PVM. Kodėl atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 459,80 Eur, teismui, net ir išnagrinėjus bylą iš esmės, yra neaišku. Tikėtina, jog šią sumą atsakovė priešieškinyje nurodė tik dėl to, kad analogišką skolą ieškiniu prašo priteisti ieškovė.
Atsakovės UAB „Aliumar“ atstovas J. M. 2025-10-15 teismo posėdžio metu be kita ko paaiškino, kad, kai ieškovė pradėjo automobilį surinkinėt, atsirado kita problema – A. J. pasakė, kad dega lemputė. Sakė nuvažiuos, prijungs kompiuterį ir pažiūrės. Pasirodo, sulūžęs daviklis. A. J. atsiuntė J. M. foto, kad yra problema. Diagnostiką reikėjo atlikti dėl to, kad degė skydelyje lemputė. Atlikus diagnostiką pasakė, kad reikia keisti daviklį, A. J. atsiuntė schemą. Tą pačią dieną (gruodžio 5 d.) A. J. paskambino ir pasakė, kad automobilio daugiau netvarkys, nurodė automobilį pasiimti. Viskas dėl to, kad skydelyje degė lemputė, galimai A. J. neturi kvalifikacijos ją sutvarkyti. Tą pačią dieną jie pradėjo su A. J. susirašinėti, A. J. atsiuntė lapuką su kainomis. Po to, J. M. paprašius, A. J. atsiuntė sąskaitą. 2024-12-05 atvykus pasiimti automobilio, A. J. jau nebebuvo. J. M. automobilį pasiėmė, nes jam taip buvo liepta. J. M. nuvežus automobilį į kitą servisą (MB „Autojuk“), jam pasakė, kad yra problema su daviklio laidais. Ten jam nurodė, kad daviklį sugadino prieš tai automobilį remontavę meistrai. Tame servise automobilį sutvarkė. Automobilį remontuojant kitame servise, J. M. gavo dokumentus iš teismo dėl skolos. J. M. teigimu, turbinos gedimą ieškovė sutvarkė, tačiau buvo pažeisti Nox sensoriaus laidai. Juos pažeidė ieškovė, atlikdama turbinos nuėmimo ir pastatymo darbus. A. J. nuvarius automobilį į Lautrą, jam pasakė, kad problema daviklyje. A. J. atsiuntė schemą, kokį daviklį reikia pakeisti. Ji pateikta į bylą. Su ieškove dėl daviklio ir jo laidų pakeitimo nesusitarė. Teigia, jog daviklį sulaužė ieškovė. Atsakovei priklausančio automobilio skydelyje jokios lemputės iki automobilio atidavimo remontui nedegė. Iki tol daviklio problemos nebuvo. Automobilio atsiėmimo metu J. M. žinojo, kad reikia keisti daviklį. Atsakovei priklausantis automobilis „RENAULT Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra pagamintas 2020 metais, garantija – 1-2 metai su ridos ribojimu. Į klausimą, kurioje konkrečiai vietoje buvo sugadinti Nox sensoriaus daviklio laidai, J. M. atsakymo nepateikė, nurodė, jog jis nėra meistras (2025-12-04 teismo posėdis). Teismui 2025-10-15 teismo posėdžio metu pasiūlius atsakovės atstovams pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad Nox sensoriaus daviklį ar jo laidus sugadino ieškovė, atlikdama automobilio remonto darbus, atsakovės atstovai papildomų įrodymų į bylą nepateikė.
Ieškovės UAB „Vaiksna“ atstovas A. J. 2025-12-04 teismo posėdyje paaiškino, kad jis nėra elektrikas, neturi diagnostikos programos, todėl užsidegus automobilio skydelyje lemputei, suderino su J. M., kad važiuos į Lautrą atlikti diagnostiką. Tuo metu, kai automobilis atsakovės buvo atitemptas į ieškovės servisą, automobilio užvesti nebuvo galima, todėl pradžioje daviklio problemos nematė. Atsakovės atstovas nurodė, kad yra turbinos defektas, tačiau išardžius automobilį paaiškėjo, kad ši problema atsirado dėl suodžių filtro problemos. Atsakovės atstovas A. J. nurodė, kad buvo važinėjama su degančiomis lemputėmis, kol sugedo turbina. Turbina – suodžių filtro problemos pasekmė. Suodžių filtras yra sumontuotas dėl ekologijos. Kai mašina supranta, kad suodžių prisirinko daug, bando ją išvalyti. Kaip vėliau sužinojo, kadangi neveikė daviklis, automobilis valyti filtro nebandė, todėl filtras užsikimšo. Poreikis remontuoti automobilį susijęs su adaptacinio filtro užsikimšimu. Nox daviklis „uosto“ dujas ir pagal išmetamas dujas sprendžia, ar filtras užsikimšęs. Atsakovės automobilis buvo 4 metų senumo, pravažiavęs apie 180 000 km, todėl daviklis galėjo sugesti pats iš savęs. Dėl nuotraukos (el. bylos l. 66) paaiškino, kad joje užfiksuotas Nox sensoriaus daviklis. Šią nuotrauką siuntė atsakovei atlikus diagnostiką servise L. M., nes daviklį reikėjo išvalyti ir grįžti į diagnostiką. Atkreipė dėmesį, kad nuotraukoje daviklis yra juodas. Daviklyje yra daug skylučių, pro kurias daviklis kvėpuoja. Nuotraukoje skylučių nesimato, jos yra užsikimšusios. Daviklis turi būti panašios spalvos, kaip ir pats korpusas. Išvalius daviklį ir grįžus į servisą L. M. diagnostikai, paaiškėjo, kad daviklis sugedęs, todėl jį reikia keisti. A. J. užregistravo automobilį daviklio keitimui šiame servise po 5 dienų. A. J. teigimu, daviklio laidas negalėjo būti sugadintas (nuplėštas), nes šią problemą deganti lemputė rodytų ištisai. Šiuo atveju važiuojant lemputė užsidegdavo ne iš karto, bet po maždaug 10 min., išplovus daviklį lemputė skydelyje užsidegė po 15 min. Automobiliui reikėjo daugiau laiko suprasti, kad daviklis sugedęs. Jei laidas būtų nuplėštas, sulaužytas, diagnostika teiktų kitokią informaciją. Daviklis išsisuka iš duslintuvo, suodžių filtro. Pats laidas eina į automobilio valdymo bloką. Laidai, žarnos, gumos yra pagamintos taip, kad būtų sunkiai pažeidžiami, nes visa tai automobilyje yra atvira – ant jų patenka druskos, purvas. Daviklis įsisuka į duslintuvo lizdą, o laidas eina palei duslintuvą, palei variklį, kur mažiau karštesnė vieta, ten padarytos jungtys. Diagnostikos metu L. M. servise konstatavo, kad Nox sensorius dirba nekorektiškai. Tas trūkumas galimai dėl sensoriaus senumo, dėl užkimšto filtro. Daviklį A. J. išsuko po to, kai Lautroje diagnozavo daviklio trūkumą (sugadintas daviklis). Lemputė automobilio skydelyje degė dar prieš išsukant Nox sensoriaus daviklį. A. J. teigimu, užrašęs automobilį daviklio keitimui Lautroje po 5 dienų, jis informavo J. M., kad tai nebe Artūro jėgose. Ryte atsakovės automobilio prie savo serviso A. J. neberado. Prieš pirmą posėdį iš atsakovės atstovo sužinojo, kad A. J. galimai sugadino atsakovės automobilio dalį, iki to laiko nei SMS, nei skambučių tuo klausimu nebuvo. A. J. paaiškino, kad tuo metu, kai J. M. pasiėmė automobilį, Nox sensoriaus daviklio laidai sugadinti nebuvo. Apie tai, kad yra daviklio problema, atsakovės atstovui J. M. buvo žinoma dar iki automobilio atsiėmimo. Automobilio skydelyje degė „raktelio“ lemputė, dėl to automobilis buvo užrašytas į Lautra servisą. Atsiėmus automobilį, J. M. ilgai telefonu neatsiliepė, A. J. apie defektinio akto surašymą neinformavo. Nežino, kurioje vietoje laidai buvo pažeisti, jei buvo pažeisti. A. J. teigimu, jei atsakovės atstovas nebūtų pasiėmęs automobilio, kitą dieną su juo būtų suderinę, kas nuvarys automobilį į Lautrą daviklio keitimui.
CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje, apibrėžiančiame šalių įrodinėjimo pareigą. Teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog prašomus priteisti nuostolius atsakovė patyrė dėl to, kad, kaip teigia atsakovė, ieškovė, atlikdama automobilio remonto darbus, sugadino automobilio „RENAUL Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Nox sensoriaus laidus.
CK 6.662 straipsnyje yra įtvirtinta užsakovo pareiga priimti rangovo atliktus darbus. Tačiau ši teisės norma nedetalizuoja tinkamo darbų priėmimo, nenustato užsakovui pareigos atlikti tam tikrų matavimų, bandymų ar kitokios rangovo atliktų darbų (jų rezultato) veikimo patikros. Taigi įstatymo nenustatyta, kokiu būdu atlikęs darbų priėmimą užsakovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu šią pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTItMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-112-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-112-313/2015">3K-3-112-313/2015</a>). Įstatyme nenustatyta specialios privalomos formos (CK 6.662 straipsnio 1 dalis), todėl aktu gali būti laikomas bet koks dokumentas, kuriame fiksuojami darbų rezultato pridavimas ir šio rezultato priėmimas. Įstatyme įtvirtintas reikalavimas rangos darbų priėmimą įforminti abiejų šalių pasirašytu perdavimo–priėmimo aktu neturi būti suabsoliutintas. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad atsakovei transporto priemonė „RENAULT Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo perduota 2024-12-05 (atsakovė automobilį pasiėmė nedalyvaujant ieškovės atstovui, pasinaudodama antru turimu raktu) Automobilio pasiėmimo dieną (2024-12-05) ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAIK 00336.
Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 2 str. 30 dalį, PVM sąskaita faktūra – šiame Įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Pagrindinė PVM sąskaitos faktūros paskirtis yra buhalterinė mokestinė. Kai šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties dėl prekių tiekimo, paslaugų teikimo ir kt., PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir pateikimas kitam asmeniui pagal PVMĮ leidžia daryti prielaidą tarp šalių buvus tam tikriems civiliniams teisiniams santykiams, kai PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas konkrečių prekių arba paslaugų perdavimas. Nagrinėjamu atveju šalys rašytinės transporto priemonės remonto sutarties sudariusios nebuvo, todėl 2024-12-05 PVM sąskaita faktūra Nr. VAIK 00336 buvo perduotas atsakovei rangos darbų rezultatas.
Rangovo atliekamų darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, gavusi iš ieškovės PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAIK 00336 ir 2024-12-05 nedalyvaujant ieškovės atstovui pasiėmusi automobilį, per protingą terminą būtų pateikusi ieškovei pretenziją dėl galimai sugadintų automobilio Nox sensoriaus laidų. Minėta, kad UAB „Vaiksna“ 2024 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VAIK 00336 (el. bylos l. 26) nurodė prekes ir paslaugas, jų kainas: turbinos nuėmimas ir pastatymas – 300 Eur, daviklių adaptacija+suodžių filtrų regeneracija – 49,59 Eur, variklio plovimas – 29,75 Eur, Lautra diagnostika+daviklių valymas – 69,42 Eur, tarpinės – 123,14 Eur, DPF plovimas – 140,50 Eur, poveržlė – 1,65 Eur, sąvaržos – 2,48 Eur, antifrizas – 13,22 Eur, kondiš. kamštelis – 3,31 Eur. Dėl šių nurodytų darbų kokybės atsakovė ieškovei pretenzijų nereiškia, tačiau teigia, kad ieškovė, atlikdama šiuos darbus, sugadino Nox sensoriaus daviklio laidus, dėl ko atsakovė patyrė 459,80 Eur žalą. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė pateikė 2024-12-20 MB „Autojuk“ komisijos pirmininko ir jos nario E. J. surašytą defektinį aktą Nr. 20 (el. bylos l. 42), jame nurodyta, kad komisija, sudaryta 2024-04-16 pagal MB „Autojuk“ direktoriaus E. J. įsakymą Nr. 04/16, nustatė šiuos defektus: 1) „RENAULT Trafic“ ((duomenys neskelbtini)) Nox sensorius – apgadinti sensoriaus laidai; 2) „RENAULT trafic“ ((duomenys neskelbtini)) rankinio stabdžio lynai – užstrigę ir nutraukti. Atsakovė taip pat pateikė 2024-12-17 darbų atlikimo aktą (el. bylos l. 41), jame nurodyta, jog Nox sensoriaus daviklis kainavo 350,00 Eur su PVM, jo keitimas – 36,30 Eur su PVM (30 Eur be PVM). Atsakovė taip pat į bylą pateikė 2024-12-20 sąskaitą faktūrą (el. bylos l. 107), joje nurodyta, kad automobilio remonto ir priežiūros darbai kainavo 567,00 Eur. 2025-01-30 pretenziją dėl netinkamai atliktų darbų (el. bylos l. 19) atsakovė ieškovei išsiuntė el. laišku tik 2025-02-05 (el. bylos l. 28), joje nurodė, kad apgadinti automobilio Nox sensoriaus laidai, ir reikalaujama atlyginti 459,80 Eur už netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimą. Pagal atsakovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad ji apie galimai sugadintus Nox sensoriaus laidus ir jų remontui reikalingą tikslią sumą realiai turėjo žinoti jau 2024-12-17, tačiau iki to momento (2025-01-30), kuomet teismui reikėjo teikti prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo (el. bylos l. 18, 19), jokių pretenzijų ieškovei dėl galimai sugadintų Nox sensoriaus laidų nereiškė, atlyginti atsakovės nurodytas automobilio remonto, keičiant Nox sensorių nauju, išlaidas neprašė.
Atsakovės atstovas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės automobilis buvo 4 metų senumo, pravažiavęs apie 180 000 km, todėl daviklis galėjo sugesti pats iš savęs. Dėl nuotraukos (el. bylos l. 66), paaiškino, kad joje užfiksuotas Nox sensoriaus daviklis. Šią nuotrauką siuntė atsakovei atlikus diagnostiką servise L. M., nes daviklį reikėjo išvalyti ir grįžti į diagnostiką. Atkreipė dėmesį, kad nuotraukoje daviklis yra juodas. Daviklyje yra daug skylučių, pro kurias daviklis kvėpuoja. Nuotraukoje skylučių nesimato, jos yra užsikimšusios. Daviklis turi būti panašios spalvos, kaip ir pats korpusas. Išvalius daviklį ir grįžus į servisą L. M. diagnostikai, paaiškėjo, kad daviklis sugedęs, todėl jį reikia keisti. A. J. teigimu, daviklio laidas negalėjo būti sugadintas (nuplėštas), nes šią problemą deganti lemputė rodytų ištisai. Šiuo atveju važiuojant lemputė užsidegdavo ne iš karto, bet po maždaug 10 min., išplovus daviklį lemputė skydelyje užsidegė po 15 min. Automobiliui reikėjo daugiau laiko suprasti, kad daviklis sugedęs. Jei laidas būtų nuplėštas, sulaužytas, diagnostika teiktų kitokią informaciją. Daviklis išsisuka iš duslintuvo, suodžių filtro. Pats laidas eina į automobilio valdymo bloką. Laidai, žarnos, gumos yra pagamintos taip, kad būtų sunkiai pažeidžiami, nes visa tai automobilyje yra atvira – ant jų patenka druskos, purvas. Daviklis įsisuka į duslintuvo lizdą, o laidas eina palei duslintuvą, palei variklį, kur mažiau karštesnė vieta, ten padarytos jungtys. Diagnostikos metu Lautra servise konstatavo, kad Nox sensorius dirba nekorektiškai. Tas trūkumas galimai dėl sensoriaus senumo, dėl užkimšto filtro. Daviklį A. J. išsuko po to, kai Lautroje diagnozavo daviklio trūkumą (sugadintas daviklis).
Atsakovė, teigdama, kad Nox sensoriaus laidus darbų atlikimo metu sugadino ieškovė, šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė, nors teismas 2025-10-15 posėdžio metu tai padaryti atsakovei siūlė du kartus. Atsakovės atstovas, teikdamas paaiškinimą, netgi negalėjo nurodyti, kurioje konkrečiai vietoje Nox sensoriaus laidai buvo pažeisti. Teismo nuomone, automobilis neabejotinai yra sudėtingas mechanizmas, kuris yra veikiamas įvairių jėgų ir apkrovų, todėl atsiradusių defektų (Nox sensoriaus laidų) priežastys gali būti įvairios. Tam, kad nustatyti atsakovės nurodomą Nox sensoriaus ar jo laidų gedimą ir jo priežastį, yra būtinos specialios žinios. Pagal CPK 212 straipsnio 1 ir 2 dalis teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kilusius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, nes buvo išsiaiškinta, kad pateikti į bylą minimą Nox sensorių ir jo laidus galimybės nėra, nes atsakovė nesiėmė priemonių šią detalę išsaugoti. Į bylą nebuvo pateikta šios galimai sugadintos ar sugedusios detalės nuotrauka, todėl nėra aišku, kurioje konkrečiai vietoje Nox sensoriaus laidai buvo sugadinti ir ar buvo sugadinti. Neišsaugojus šios detalės, ginčo šalys prarado galimybę prašyti teismo skirti ekspertizę ir įsitikinti šios detalės sugedimo pobūdžiu ir priežastimi. Atsakovė į bylą pateikė 2024-12-20 defektinį aktą (el. bylos l. 42), tačiau šis defektinis aktas nepatvirtina aplinkybės, kad Nox sensoriaus laidus apgadino būtent ieškovė, atlikdama automobilio remontą.
Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal pirmiau nurodytą CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Nagrinėjamoje byloje kiekviena iš šalių turėjo teisę reikalauti skirti ekspertizę, tačiau Nox sensoriaus detalė teismui nebuvo pateikta, o atsakovė nurodė, kad ji neišliko, todėl byloje skirti ekspertizę neliko galimybių ir teisiškai reikšmingos aplinkybės buvo nustatinėjamos pagal byloje pateiktų įrodymų visumą, kuri vienareikšmiškai nepatvirtino, kad atsakovės nurodomi nuostoliai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atitinkamais ieškovės veiksmais. Vadinasi, nėra pagrindo taikyti ieškovės atžvilgiu civilinę atsakomybę.
Atskirai pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodė abiejų šalių atstovai A. J. ir J. M., automobilio atsiėmimo metu J. M. buvo žinoma, kad automobilio skydelyje dega lemputė, jog yra Nox sensoriaus daviklio problema, tačiau vietoje to, kad, atvykęs pasiimti automobilį, su A. J. būtų aptaręs automobilio pristatymo į L. M. servisą galimybę, automobilį, nedalyvaujant ieškovės atstovui, jis pasiėmė ir nuvarė jį remontuoti į MB „Autojuk“ servisą, kur, nepranešus ir nedalyvaujant ieškovės atstovui, buvo surašytas defektinis aktas ir automobilis suremontuotas.
CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, vykdant sutartį dėti maksimalias pastangas, atitinkančias tokiose pat aplinkybėse esančio protingo asmens standartą. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį kasacinio teismo išskirti tokie elementai: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti, priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad, atliekant atsakovei priklausančio automobilio remontą, šalys dėl atliekamų remonto darbų kontaktavo telefonu, ieškovė atsakovei siuntė automobilio skydelio su degančia lempute, Nox sensoriaus daviklio foto, diagnostikos lapo kopiją, darbų sąmatą ir PVM sąskaitą faktūrą, tačiau, atsakovei atsiėmus automobilį, atsakovė, vėliau nurodžiusi, jog dėl sugadintų Nox sensoriaus laidų ji patyrė nuostolius, ieškovės per protingą terminą apie tai neinformavo, apie defektinio akto surašymą ieškovei nepranešė, nereikalavo atlyginti nuostolius, o pretenziją dėl neva netinkamai atliktų darbų ieškovei išsiuntė el. paštu tik 2025-02-05. Tokiu būdu atsakovė ne tik atėmė galimybę ieškovei gintis nuo pretenzijoje, o vėliau ir teisme pareikšto reikalavimo atlyginti atsakovei 459,80 Eur turtinę žalą, bet ir pati prarado galimybę ekspertinio tyrimo išvadomis įrodinėti priešieškinio reikalavimą. Teismo nuomone, atsakovų atstovų paaiškinimai, į bylą pateiktas defektinis aktas (el. bylos l. 42), darbų atlikimo aktas (el. bylos l. 41), sąskaita faktūra (el. bylos l. 107), vaizdo įrašas (reg. 2025-11-11 DOK-44087) (dėl kurio A. J. 2025-12-04 teismo posėdyje paaiškino, kad jame užfiksuotas ne Nox sensorius, bet temperatūrinis daviklis) atsakovės nurodytos aplinkybės, jog automobilio remonto metu ieškovė sugadino automobilio Nox sensoriaus daviklio laidus, dėl ko atsakovė patyrė 459,80 Eur žalą, nepatvirtino. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl atsakovės priešieškinys netenkinamas.
Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, nes jie šios bylos išsprendimui teisiškai nereikšmingi. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2011">3K-3-52/2011</a>).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Atsakovės priešieškinys atmetamas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 815,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, šias išlaidas sudaro: 242,00 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, 605,00 Eur už teisinę pagalbą rengiant ieškinį, 302,50 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdžio metu 2025-08-04, 181,50 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdžio metu 2025-10-15, 242,00 už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdžio metu 2025-12-04, 242,00 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui, baigiamosioms kalboms, atstovavimą teismo posėdžio metu 2026-01-08 (el. bylos l. 71, 74, 75, 90-93, 115-118, 140-141, 149, 160-163).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Ieškovės prašomos priteisti 1 815,00 Eur atstovavimo išlaidos šioje civilinė byloje yra atitinkančios suteiktų paslaugų pobūdį, turinį ir apimtį, teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus, todėl pripažįstamos pagrįstomis ir įrodytomis, todėl, ieškinį tenkinus, priteisiamos iš atsakovės. Ieškovei iš atsakovės priteistinas 23 Eur dydžio žyminis mokestis, iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1 838,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnis).
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nesusidarė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268-270 straipsniais,
nusprendžia :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aliumar“, juridinio asmens kodas 306316741, 459,80 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 80 ct) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 459,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 838,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaiksna“, juridinio asmens kodas 305608970, naudai.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aliumar“ priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja Edita Dambrauskienė
