Civilinė byla Nr. 3K-3-599/2008 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 121.3; 121.6
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutarties bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams R. V. M., O. B. Ž., antstolei Sonatai Vaicekauskienei dėl turto pardavimo iš varžytynių akto ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo šalių ginčas dėl buto su pusrūsiu pardavimo iš varžytynių akto, šio buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais. 2007 m. birželio 28 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismas ieškovės ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. sprendimo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą. Ieškovei per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, 2008 m. sausio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei. Ieškovė nurodė, kad apeliacinio skundo trūkumų ji neištaisė dėl svarbių priežasčių, todėl prašė atnaujinti terminą žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės prašymą atnaujinti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti ir, šį prašymą patenkinus, apeliacinį skundą laikyti paduotu, ir šį prašymą su priedais grąžino ieškovei. Teismas nurodė, kad termino atnaujinimo institutu ieškovė jau buvo pasinaudojusi, todėl spręsti šį klausimą iš naujo nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 16 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą atmetė ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad, ieškovei nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų ir apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui, šis konkretus apeliacinis procesas buvo baigtas negrįžtamai. Pasibaigus apeliaciniam procesui, negali būti tenkinamas ieškovės prašymas atnaujinti terminą jai grąžinto apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, nes priešingu atveju pirmosios instancijos teismas turėtų panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą procesinį dokumentą - 2008 m. sausio 7 d. nutartį, tai prieštarautų tiek proceso stadijų, tiek instancinės teismų sistemos nuoseklumo ir hierarchijos principams. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai motyvavęs savo išvadas, teisingai išsprendė byloje kilusį procesinį klausimą, todėl naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo (CPK 328 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai.
Ieškovė kasaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl termino žyminiam mokesčiui sumokėti atnaujinimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Teismai nesprendė bei nepasisakė dėl procesinio termino praleidimą lėmusių priežasčių svarbumo ir taip nevykdė teismo prievolės įvertinti byloje pateikiamus įrodymus (CPK 185 straipsnis) bei nustatyti praleisto termino atnaujinimo pagrįstumo klausimą (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Kasatorė nurodė, kad 2007 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartis kasatorei buvo įteikta paskutinę termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti dieną; nuo 2008 m. sausio 10 d. iki 2008 m. sausio 18 d. sirgo; dėl sunkios materialinės padėties tik 2008 m. sausio 29 d. sumokėjo žyminį mokestį, o sutartį su advokatu sudarė tik 2008 m. sausio 31 d. Bylą nagrinėję teismai nevertindami šių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų faktiškai užkirto kasatorei teisę į apeliaciją.
2. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl procesinių terminų atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. D. ir kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-510/2006) ir teisės į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Elektroninės technikos projektavimo R. K. Luišaičio IĮ „Ekochron“, bylos Nr. 3K-3-437/2007).
Atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą atsakovė O. B. Ž. prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Kasatorė nesilaikė proceso koncentruotumo principo, pažeidė savo pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nuolat vilkino bylos nagrinėjimą, nesielgė apdairiai ir rūpestingai, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai neatnaujino kasatorės prašomo termino.
2. Kasatorė dėl skolos išieškojimo ir buto su pusrūsiu priverstinio pardavimo bylinėjasi nuo 2004 metų, todėl turėjo pakankamai laiko susirasti kvalifikuotą atstovą (advokatą).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami teisės normų, reglamentuojančių pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo apeliacinėje instancijoje tvarką, apeliacinio skundo trūkumų šalinimą byloje dėl nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių akto pripažino neteisėtu klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.
Dėl procesinių terminų atnaujinimo
Asmens teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus nustatytam terminui, tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę šį procesinį veiksmą atlikti (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad praleidęs įstatymo ar teismo nustatytą terminą asmuo turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu jį atnaujinti, kartu nurodydamas priežastis, dėl kurių praleido procesinį terminą. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad kasatorė (ieškovė), priimant sprendimą, kuriuo netenkintas jos reikalavimas dėl nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo neteisėtu, nedalyvavo. Apeliacinį skundą ji padavė praleidusi įstatyme nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes terminą skaičiavo nuo sprendimo jai įteikimo dienos. Tuo tarpu CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamoje byloje teismas pripažino, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujino (CPK 307 straipsnio 2 dalis). CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas reikiamo dydžio žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliacinio skundo termino atnaujinimo nepasisakė dėl kito apeliacinio skundo trūkumo – žyminio mokesčio sumokėjimo, kaip nustatyta CPK 306 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi įpareigojo kasatorę sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį ir duomenis apie tai pateikti teismui nustatytu terminu (iki 2008 m. sausio 3 d.). CPK 316 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Remdamasis šia įstatyme įtvirtinta nuostata apeliacinės instancijos teismas siekė asmeniui padėti įgyvendinti teisę į apeliaciją.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo trūkumų šalinimo instituto esmė ta, kad, nustačius apeliantui terminą trūkumams pašalinti, apeliacinis skundas nenagrinėjamas, tačiau ir neatsisakoma jį priimti. Apeliantui per teismo nustatytą terminą pašalinus teismo nutartyje nurodytus trūkumus, paduotas apeliacinis skundas priimamas teismo žinion. Teismas atlieka CPK 317 straipsnyje nurodytus veiksmus. Jei pasibaigus teismo nustatytam terminui apeliacinio skundo trūkumai nepašalinti, teismas priima nutartį, kuria apeliacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Apeliacinės instancijos teismas dėl to, kad apeliacinio skundo trūkumai nebuvo teismo nustatytu terminu pašalinti, priėmė nutartį, kuria apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis). Nutartis, kuria apeliacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui, gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą (CPK 315 straipsnio 4 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad kai apeliacinis skundas laikomas nepaduotu, apeliantui neužkertamas kelias iš naujo kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu dėl to paties teismo sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka per CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas buvo paduotas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminams, nustatytiems CPK 307 straipsnio 1 dalyje, todėl kasatorė (ieškovė) neturėjo teisės naudotis CPK 315 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise vėl kreiptis su apeliaciniu skundu.
Apeliacinės instancijos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi terminas apeliacinio skundo trūkumui – žyminiam mokesčiui sumokėti - nustatytas toks, kuris baigiasi praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis) (sprendimas priimtas 2007 m. birželio 28 d., nutartis 2007 m. gruodžio 6 d. – trūkumus pašalinti iki 2008 m. sausio 3 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas turi teisę prašyti teismo pratęsti terminą, nustatytą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Tačiau teismas nustatytus terminus gali pratęsti, kurie dar nepasibaigę (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje kasatorė neskundė nutarties, kuria apeliacinis skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui, pateikė prašymą apeliacinės instancijos teismui atnaujinti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, paduodant apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas 2008 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė priimti šį pareiškimą ir sprendė, kad pareiškimas dėl termino sumokėti žyminį mokestį atnaujinimo, paduodant apeliacinį skundą, turi būti paduotas pirmosios instancijos teismui, kurio sprendimas skundžiamas (CPK 306, 315 straipsniai). Kasatorė (ieškovė) 2008 m. kovo 27 d. padavė pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl termino atnaujinimo, šis teismas 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą.
Teismas nurodė, kad ieškovė yra pasinaudojusi civilinio proceso įstatymų nustatytu institutu dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo ir pakartotinai šis klausimas negali būti sprendžiamas. Apeliacinės instancijos teismas 2008 m. liepos 16 d. nutartimi atskirojo skundo netenkino, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko galioti. Aptarta teisinė situacija liudija, kad kasatorė (ieškovė) nenutrūkstamai vienerių metų laikotarpiu kreipėsi į pirmosios ir apeliacinės instancijos teismus dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo, o teismai pateiktus prašymus sprendė nepaisant to, kad buvo pasibaigęs įstatymo nustatytas terminas tokiems veiksmams atlikti bei šis klausimas išspręstas grąžinus paduotą apeliacinį skundą dėl to, kad trūkumai nustatytu terminu nebuvo pašalinti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir pašalinti galimybę nesąžiningai šaliai piktnaudžiauti procesu, CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti praleisto apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai. Pasibaigus CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytam šešių mėnesių terminui, išnyksta teisė paduoti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl pateikto prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą teismas negali tenkinti, o apeliacinį skundą turi atsisakyti priimti.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tuo atveju, kai aplinkybė, jog apeliacinis skundas paduotas praleidus CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, nustatoma nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Teismo spendimo teisėtumas, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, gali būti peržiūrimas suinteresuotam asmeniui paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pasinaudojimas šia tvarka taip pat yra apsunkintas, nes terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo (apeliacinės instancijos teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarties) yra praleistas; procesas gali būti atnaujintas esant įstatyme nustatytoms sąlygoms (CPK 366 straipsnis).
Dėl bylos peržiūrėjimo apeliacine tvarka
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų priimtos nutartys, kuriomis spręsti apeliacinio skundo trūkumų šalinimo klausimai, nevisiškai atitinka procesinių įstatymų reikalavimus, tai lėmė užsitęsusį procesą dėl šio klausimo sprendimo (pvz., apeliacinės instancijos 2008 m. sausio 7 d. nutartyje, kuria apeliacinis skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui, nepasisakyta dėl šios nutarties apskundimo tvarkos, terminas trūkumams šalinti nustatytas toks, kuris baigiasi, pasibaigus CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytiems terminams; apeliacinės instancijos teismo 2008 m. kovo 15 d. nutartimi asmuo dėl termino pratęsimo žyminiam mokesčiui sumokėti vėl nukreipiamas į pirmosios instancijos teismą ir pan.).
Bylos duomenys rodo, kad kasatorė (ieškovė) nenutrūkstamai siekė, kad 2007 m. birželio 28d. priimtas sprendimas būtų peržiūrėtas apeliacine tvarka. Sprendimas priimtas byloje, kurioje spręstas nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad priverstinis turto pardavimas, kaip veiksmas, vykdymo procese glaudžiai siejasi su dviem materialinės teisės institutais: prievoline bei daiktine teisėmis. Priverstinai įvykdant skolininko prievolę kreditoriui, skolininkui nuosavybės teise priklausantis daiktas pereina trečiajam asmeniui arba išieškotojui ir taip įvyksta daiktinių teisių perleidimas. Priverstinis turto pardavimas iš varžytynių atliekamas esant įstatyme išvardytiems pagrindams ir laikantis nustatytos procedūros. Kasatorė (ieškovė) nurodo, kad buvo parduotas kitas objektas nei areštuotas (atlikta nekilnojamojo turto rekonstrukcija; dėl rekonstrukcijos pasikeitė objekto kaina ir pan.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo būtina atsižvelgti į Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aptariamos kategorijos bylose.
Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pažymėjo, kad įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas. Antraip būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą. Aptariami Konstitucinio Teismo išaiškinimai daugiau skirti įstatymų leidėjui, tačiau teismas, aiškindamas ir taikydamas konkrečią teisę, turi atsižvelgti į įstatymo leidėjo ketinimus (tikslus). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nevisiškai tinkamai aiškinant ir taikant teisę dėl bylos peržiūrėjimo apeliacine tvarka aktualios Konstitucinio Teismo nuostatos – nepažeisti asmens teisės į tinkamą teismo procesą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantys teismai privalo aiškintis suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių (priežasčių), dėl kurių terminas buvo praleistas, svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. V. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Baliuko įmonė „Siekis“ v. Lietuvos ir Rusijos AB „Polasta“, bylos Nr. 3K-3-800/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. likviduojama Trakų valstybinė turizmo įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-863/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-28/2007). Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmeniui pasiekiama galimybė apskųsti apeliacine tvarka teismo sprendimą, ši galimybė įgyvendinama per įstatymo nustatytą terminą; svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį, vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą; teismai nepagrįstai neturi paneigti galimybės apskųsti teismo sprendimo; apeliacinio skundo padavimo teisės paneigimas reiškia, jog proceso šalis netenka teisės teismo sprendimui peržiūrėti apeliacine tvarka, terminas atnaujinamas, kai teismo veiksmai nevisiškai atitinka įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. Vilniaus m. savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-399/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Elektroninės technikos projektavimo R. K. Luišaičio IĮ „Ekochron“, bylos Nr. 3K-3-437/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. W. B. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-542/2007 ir kt.).
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą. Teismo praktikoje pabrėžiama, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos (toliau –Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama teisės viršenybės, kurios vienas pagrindinių aspektų yra teisinio apibrėžtumo principas, reikalaujantis, kad bylos šalys turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, suteikiančią galimybę išspręsti jų civilinių teisių klausimą, kontekste (Brumarescu v. Romania [GC], no. 283 42/95, § 61, ECHR 1999 – VII ir kt.). Teismas yra nurodęs, kad normų, reglamentuojančių formalius skundo priimtinumo žingsnius ir procesinius terminus, paduodant skundą taikymo tikslas yra užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą ir suderinamumą su teisinio apibrėžtumo principu, šios normos ar jų taikymo būdas neturėtų užkirsti asmeniui kelio pasinaudoti prieinama teisinės gynybos priemone (Beleš and others v. Czech Respublic, no. 47273/99, judgment of 2002 November 12, § 49; Fetaovski v. Former Yugoslav Respublic of Macedonia, no. 10649/03, judgment of 19 June 2008, § 39). Teismo jurisprudencijoje formuojama taisyklė, kad skundo teisės taikymo klausimais priimtinumo sąlygos gali būti griežtesnės ir labiau formalios negu apeliacinio skundo (Brualla Gómez de la Torre v. Spain, no. 26737/95, judgment of 19 December 1997, § 37 ir kt.). Teismas, aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio turinį, taip pat yra nustatęs su tinkamu teisingumo vykdymu susijusį principinį reikalavimą, pagal kurį teismų sprendimuose turi būti išdėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti (Garcia Ruiz v. Spain (GC), no 30544/96, § 26, ECHR 1999-1, Angel Angelov v. Bulgaria, no 51343/99 Jugment of 15 February 2007, § 38). Teismas, vertindamas ginčijamo procesinių teisių apribojimo pateisinamumą Konvencijos požiūriu, vadovaujasi savo praktikoje nustatytais principais, pagal kuriuos pirmiausia taikomi apribojimai negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą (teisės į teismą sudėtinės dalies) apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Guerin v. France, judgment of 23 July 198, Reports 1998- v., p. 1867, § 37 ir kt.). Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad labai svarbus svarių, įtikinamų motyvų pateikimas pateisinant ginčijamą ribojimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad turto pardavimas iš varžytynių yra vykdomas antstolių ir susijęs su viešuoju interesu. Kasacinis teismas, išanalizavęs bylos faktines aplinkybes dėl teismų priimtų nutarčių apeliacinio skundo trūkumų šalinimo klausimu bei aiškindamas ir taikydamas proceso teisės normas, nagrinėjamu atveju sprendžia, kad yra sąlygos kasaciniam teismui peržengti kasacinio skundo ribas ir dėl to teisėjų kolegija pasisako dėl kasaciniame skunde nenurodytos nutarties (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d.) teisėtumo bei kasaciniame skunde nenurodytais motyvais, tačiau turinčiais tiesioginę reikšmę teisėto procesinio sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad būtent ši nutartis (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d.) užkirto kelią tolimesnei nagrinėjamos bylos eigai. Pagal CPK 315 straipsnį nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui, kai yra pasibaigęs apeliacinio skundo padavimo terminas ir negalimas pakartotinis (ištaisius trūkumus) skundo padavimas užkerta kelią bylai peržiūrėti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas klaidinančiai nukreipė asmenį, paduodantį skundą, vėl kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl termino atnaujinimo, kai terminas kreiptis dėl bylos peržiūrėjimo apeliacine tvarka, nustatytas įstatymo, yra pasibaigęs (CPK 307 straipsnio 3 dalis), nenurodant, kad tokia nutartis galėtų būti skundžiama kasacine tvarka. Dėl nutartyje nurodytų trūkumų teismų priimtos nutartys negali būti laikomos teisėtomis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad viešojo intereso, kaip sąlygos kasaciniam teismui peržengti kasacinio skundo ribas, sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mauda“ v. VĮ „Katedros vaistinė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. Lietuvos ir Italijos UAB „Lavestina“, bylos Nr. 3K-3-486/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š. v. K. Š., bylos Nr. 3K-3-25/2007; ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ši byla susijusi su viešuoju interesu, todėl kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos duomenis bei priimtus procesinius sprendimus, sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju CPK 307 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos nelaikytinos kliūtimi, spendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Terminas apeliaciniam skundui paduoti pirmosios instancijos teismo buvo atnaujintas, tačiau apeliacinis skundas paduotas su trūkumu – nesumokėtas žyminis mokestis. Termino žyminiam mokesčiui sumokėti atnaujinimo klausimas byloje spręstas ilgiau kaip šešis mėnesius. Bylos duomenimis nustatyta, kad kasatorė trūkstamą žyminio mokesčio dalį sumokėjo 2008 m. sausio 29 d. (T. 1, b. l. 188).
Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso įstatymai nustato procedūrą, kuria remiantis sudaroma galimybė bylą peržiūrėti apeliacine tvarka. Jei ši procedūra pažeista, spręstina, kaip šie pažeidimai turėtų būti pašalinti. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas, kai jo praleidimo
priežastys tikrai buvo svarbios. Teisėjų kolegija pažymi, kad sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl, spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl šių principų taikymo nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, teismas turėtų atkreipti dėmesį į bylos pobūdį, teismo priimtus procesinius sprendimus, jų argumentus bei aiškumą teisės taikymo aspektu ir pan. Teismo atsisakymas apeliantui atnaujinti terminą trūkumams pašalinti turi būti motyvuotas. Apeliantui per teismo nustatytą terminą pašalinus teismo nutartyje nurodytus trūkumus, paduotas apeliacinis skundas, minėta, priimamas teismo žinion, teismas atlieka CPK 317 straipsnyje nurodytus veiksmus. Be to, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos, gali spręsti dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka ir pan. (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nesvarstė, ar priežastys, lėmusios nustatytu terminu apeliacinio skundo trūkumų neištaisymą, gali būti pripažintos pakakamai svarbiomis šį terminą atnaujinti. Nagrinėjamoje byloje kasatorės atskirasis skundas netenkintas pritaikius formalų teismų sistemos nuoseklumo bei hierarchijos principų pažeidimo pagrindą, neanalizuojant, ar konkrečioje situacijoje apeliacinio skundo padavimo tvarkos nesilaikymas yra pakankamas pagrindas užkirsti kelią bylos dalyviui pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimui apeliacine tvarka bei teisę, prireikus, kreiptis dėl bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo ir galimybės peržiūrėti priimtą spendimą apeliacine tvarka, teismas, aiškindamas teisę, turėtų atsižvelgti į pirmiau nurodytą (ir kitą) teismų praktiką.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinis skundas tenkinamas iš dalies, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir apeliacinio skundo priėmimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas perduodamas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taip pat naikinama apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 353 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti trūkumai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu
nutaria:
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. ir 2008 m. liepos 16 d. ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Česlovas Jokūbauskas
Janina Januškienė
Gintaras Kryževičius
