Dėl termino atnaujinimo, įsakymo panaikinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-438/2008

Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1.

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. teisių perėmėjo A. B. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, tretieji asmenys K. B., V. B., I. G., A. B., dėl termino atnaujinimo, įsakymo panaikinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė 2007 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą trūkstamiems dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. B. žemę pateikti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Kauno valstybinio archyvo 1992 m. gegužės mėn. pažymėjimas Nr. B-383 priklauso J. B. tėvui – J. B. (ne J. B.); panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 02-05-3438 neatkurti J. B. nuosavybės teisių į J. B. 6,97 ha žemės (duomenys neskelbtini).

Ieškovės vyras J. B. 1991 metais padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo J. B. 6,97 ha turėtos žemės, esančios (duomenys neskelbtini). J. B. mirė 1994 m. kovo 1 d., ieškovė tapo jo teisių perėmėja. Įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl to, kad apie tai, jog nuosavybės teisė į žemę neatkurta dėl giminystės ryšį įrodančių dokumentų nepateikimo, ieškovė sužinojusi tik 2007 m. kovo 1 d., kai gavo Kauno apskrities viršininko 2005 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 02-05-3438. Terminas atnaujintinas ir dėl ieškovės amžiaus, sveikatos bei turimo išsilavinimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismo sprendimo ir nutarties esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Kauno apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. kovo 31 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Nustatyta, kad dėl J. B. turėtos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grąžinimo 1991- 1992 metų laikotarpiu kreipėsi pretendentai K., J. ir A. B., V. B. ir I. G. Visi jie 1999 ir 2000 metais raštu informuoti, kad buvusio žemės savininko ir pretendentų pavardės yra netapačios, todėl papildomai būtina pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Tretieji asmenys pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad dar 1999 metais gavo pranešimus iš Žemėtvarkos skyriaus apie tai, kad trūksta dokumentų, patvirtinančių pretendentų giminystės ryšį su žemės savininku. Ieškovės gyvenamoji vieta pasikeitė, ir apie tai Žemėtvarkos skyrius nebuvo informuotas. Kauno apskrities viršininko administracija 2005 m. balandžio 18 d. įsakymą, kuriuo atsisakyta atkurti nuosavybės teises J. B. į J. B. turėtą žemę, išsiuntė prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytu adresu, nes kito ieškovė nebuvo nurodžiusi.

Konstatuota, kad asmens liga ar amžius savaime negali būti svarbia termino praleidimo priežastimi, todėl atsižvelgta į tai, kiek šios aplinkybės galėjo lemti ieškovės valią ar fizines galimybes tinkamai įgyvendinant savo teises. Nenustatyta, kad ieškovės amžius ar nustatytų ligų pobūdis galėjo apriboti jos galimybes pasirūpinti tinkamu savo teisių įgyvendinimu, juolab kad ieškovė savo interesams nuo 2007 m. birželio 18 d. tiek teisme, tiek ir kitose institucijose pavedė atstovauti A. B.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovės G. B. teisių perėmėjas A. B. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 407 nustatyta nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimų nagrinėjimo tvarka, pagal kurią rajono (miesto) valdybos potvarkiu sudaromos ekspertų komisijos, peržiūrinčios pretendentų pateiktus dokumentus ir pateikiančios išvadą, ar pateiktų dokumentų pakanka nuosavybės teisėms atkurti. Komisijai pripažinus, kad pateiktų dokumentų nepakanka, pretendentas gali kreiptis į teismą. Kauno rajono ekspertų komisija J. B. pateiktų dokumentų nesvarstė ir sprendimo nepriėmė, todėl nei jis, nei jo sutuoktinė negalėjo kreiptis į teismą CPK 444 straipsnio nustatyta tvarka dėl juridinio fakto nustatymo, kad archyvinė pažyma priklauso J. B. tėvui J. B. Teismas šio klausimo nesvarstė ir pirmiau nurodyto nutarimo nuostatų netaikė.

2. Teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, privalo laikytis CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir daryti išvadas konkrečioje byloje atsižvelgdamas į aplinkybių visumą. Aplinkybė, kad Kauno rajono Žemėtvarkos tarnyba nesilaikė pateiktų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, lėmė, kad ieškovė nebuvo informuota apie pateiktų dokumentų nuosavybei atkurti nepakankamumą. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti ir į ieškovės nepakankamą išsilavinimą, amžių, blogą sveikatą, dėl ko ji negalėjo tinkamai sutvarkyti savo reikalus.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. E. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-405/2005, konstatuota, kad teismas konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat po to, kai aplinkybės išnyko, asmuo per protingą laiko tarpą kreipėsi į teismą. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo jį atmesti, nurodydamas, kad, vadovaujantis CPK 347 straipsnio 2 dalimi, kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Ieškovė negrindė apeliacinio skundo argumentais, išdėstytais kasacinio skundo 1 punkte, todėl jie atmestini.

Pranešimas apie dokumentų nepakankamumą buvo išsiųstas visiems pretendentams, kurie kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau ieškovė neinformavo Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus apie gyvenamosios vietos pakeitimą, todėl siųsto pranešimo negavo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad teisingumo, protingumo principai įpareigoja asmenis domėtis savo teisėmis, aktyviai jas įgyvendinti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Remiantis CPK 353 straipsniu, kasacinis teismas nenagrinėja fakto klausimų. Apskųsti sprendimai (nutartys) tikrinami teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse yra suformuluota teisės taikymo (interpretavimo) taisyklė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir V. K. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008), jog įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymas yra teisės klausimas, todėl yra nagrinėjimo dalykas kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).

Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje I. M. ir kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-510/2006).

Kasatorius pirmiau apibrėžtų terminų atnaujinimo kontekste kelia įrodinėjimo problemą, nurodytą CPK 176 straipsnyje, ir klausimą dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti visus įrodymus ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie konkrečių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. Z. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-78/2008).

Jau buvo minėta, kad kasacinis teismas nenagrinėja fakto klausimų. Apskųsti sprendimai (nutartys) tikrinami teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Ieškovės nurodytas termino praleidimo priežastis bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tyrė, jas vertino ir padarė išvadas, kurias nurodė savo procesiniuose sprendimuose. Šios išvados padarytos nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių, todėl kasacinis teismas konstatuoja, kad ieškinys atmestas pagrįstai. Ieškovė įgyvendindama savo teises ir vykdydama pareigas nesilaikė įstatymų bei sąžiningumo ir teisingumo imperatyvų reikalavimų, nes dar 1999, 2000 metais būdama informuota apie tai, kad nuosavybės teisei atkurti nepakanka giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų, nesiėmė priemonių tinkamai įgyvendinti jai suteiktas teises – tokius dokumentus teikti arba kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimo klausimu ir nebendradarbiavo su žemėtvarkos tarnyba teikdama informaciją apie gyvenamosios vietos pasikeitimus. Pažymėtina, kad ligos ir senyvas amžius tam tikrais atvejais gali būti pripažįstama svarbiomis termino procedūriniams veiksmams atlikti praleidimo priežastimis, remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, tačiau bet kuriuo atveju turi būti nustatyta, kad būtent tai lėmė asmens neveikimą. Tačiau, nagrinėjamu atveju kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, jog būtent šie faktoriai suponavo ieškovės neveikimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytos faktinės aplinkybės liudija ilgą laiką trukusį ieškovės nerūpestingumą ir atidumo stoką, kurie nesietini su jos sveikatos būkle ir amžiumi. Šių argumentų kontekste pažymėtina ir ieškovės pozicijos kaita ginčo nagrinėjimo teisme metu. Štai ieškinyje ji nurodo, kad apie Kauno apskrities viršininko 2005 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 02-05-3438 ji sužinojusi 2007 m. vasario 1 d. Tačiau kai Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė 2007 m. lapkričio 14 d. parengiamajame teismo posėdyje (b. l. 64) nurodė, kad posėdyje turėtų dalyvauti pati ieškovė ir kas nors iš trečiųjų asmenų, nes norima aiškinti dėl senaties terminų nurodytam įsakymui skųsti, ieškovės atstovas tą pačią dieną pateikė ieškinio patikslinimą, kuriame nurodė, kad apie Kauno apskrities viršininko 2005 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 02-05-3438. B. sužinojusi ne 2007 m. vasario 1 d., o 2007 m. kovo 1 d. Šis faktas kasacinio teismo vertintinas ne ieškinio senaties taikymo, o ieškovės sąžiningumo įgyvendinant savo teises aspektu. Jis parodo ieškovės siekį visus faktus interpretuoti jai naudingu būdu priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis ginasi kita ginčo šalis, tai suteikia papildomų įsitikinimų, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai pripažino, jog ieškovei dar 1999, 2000 m. buvo žinoma apie tai, kad nuosavybės teisei atkurti nepakanka giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų, ir ji be svarbių priežasčių laiku ir tinkamai neįgyvendino įstatymu nustatytos teisės ir nevykdė pareigų, todėl jos teisėms ginti nėra teisėto pagrindo.

Dėl šių argumentų kasacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 31 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Algis Norkūnas

Gintaras Kryževičius