Dėl antstolio veiksmų ir varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K-3-604/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 129.2; 129.19.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „JGK statyba“ skundą dėl antstolio veiksmų ir varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais, suinteresuoti asmenys AB „Lithun“, antstolis D. S., J. M., A. R., A. J.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2007 m. spalio 1 d. įvykusių varžytynių metu pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti 591 m ryšių tinklų kabelinė linija, esanti (duomenys neskelbtini), už 21 756 Lt buvo parduota suinteresuotam asmeniui J. M.; 136,05 m šalto vandens tiekimo vamzdynas, esantis (duomenys neskelbtini), už 17 500 Lt – suinteresuotam asmeniui A. R.; 200,44 m fekalinės kanalizacijos vamzdynas, esantis (duomenys neskelbtini), už 16 380 Lt – suinteresuotam asmeniui A. J.

Pareiškėjas padavė skundą teismui, prašydamas pripažinti antstolio D. S. veiksmus parduodant nurodytą turtą iš varžytynių neteisėtais, o turto pardavimo iš varžytynių aktus ir protokolus – negaliojančiais. Pagrįsdamas savo reikalavimus, jis nurodė, kad teisę eksploatuoti viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą turi tik viešas vandens tiekėjas arba asmenys, turintys licencijas tokiai veiklai. Byloje nėra duomenų, kad asmenys, įsigiję geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklus, turėtų licencijas šiam turtui eksploatuoti. Neužtikrinant tinkamos iš varžytynių parduoto turto eksploatacijos, pažeidžiamas gyvenamųjų namų komplekso „Salotė“ viešasis interesas.

Be to, turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK normas. Areštuojant turtą, jis nebuvo įkainotas, todėl pareiškėjas neteko CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės pareikšti nuomonę dėl turto kainos. Ryšių tinklų kabelinė linija buvo areštuota 2005 m. spalio 27 d. UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2005 m. gruodžio 8 d. atlikus antstolio paskirtą ekspertizę, ryšių tinklų kabelinė linija buvo įvertinta 60 900 Lt. Šalto vandens tiekimo vamzdynas ir fekalinės kanalizacijos vamzdynas buvo areštuoti 2006 m. lapkričio 26 d. Antstolio 2006 m. lapkričio 28 d. patvarkymu paskirta nurodyto turto ekspertizė bei pakartotinė ryšių tinklų kabelinės linijos ekspertizė, šios būtinybę motyvuojant tuo, kad nuo ankstesnės ekspertizės praėjo daug laiko ir turto vertė galėjo pasikeisti. UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2007 m. birželio 5 d. ryšių kabelinę liniją įvertino 25 900 Lt, šalto vandens tiekimo vamzdyną – 14 900 Lt, fekalinės kanalizacijos vamzdyną – 19 500 Lt. Pareiškėjas dėl turto vertinimo teikė prieštaravimus, pagrįstus UAB „Senamiesčio kurantai“ 2001 m. kovo 12 d. pažyma, kuria buvo nustatyta 671 m telekomunikacijų tinklo 87 000 Lt rinkos vertė. Neišsprendus pareiškėjo prieštaravimų dėl turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės išvados, varžytynės negalėjo būti skelbiamos (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Be to, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybės susipažinti su ekspertizės medžiaga.

Vykdant varžtynes nebuvo laikytasi išieškojimo iš juridinio asmens turto eiliškumo, nes išieškojimas buvo nukreiptas į ketvirtosios eilės turtą – gyvenamųjų namų kompleksui eksploatuoti būtinus objektus. Antstolio buvo prašoma išieškojimą nukreipti į antrosios eilės turtą – akcijas, nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, tiesiogiai nenaudojamą įmonės veikloje.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė tvirtinti varžytynių aktus ir varžytynes pripažino neįvykusiomis.

Teismas nustatė, kad, vykdant 52 519,16 Lt skolos ir 5251,90 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininko UAB „JGK Statyba“ išieškotojo AB „Lithun“ naudai, 2005 m. spalio 27 d. buvo areštuota skolininkui priklausanti 591 m ryšių tinklų kabelinė linija, (duomenys neskelbtini), 2006 m. lapkričio 26 d. buvo areštuoti 200,44 m fekalinės kanalizacijos ir 136,05 m šalto vandens tiekimo vamzdynai, esantys (duomenys neskelbtini), UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2005 m. gruodžio 8 d. ekspertizės, antstolio paskirtos turto rinkos vertei nustatyti, išvadoje nurodyta, kad ryšių tinklų kabelinės linijos rinkos vertė – 60 900 Lt. Skolininko antstoliui pateiktoje UAB „Senamiesčio kurantai“ 2001 m. kovo 12 d. pažymoje 671 m ryšių tinklų kabelinė linija įvertinta 87 000 Lt. 2006 m. lapkričio 28 d. antstoliui paskyrus pakartotinę telekomunikacijų tinklo ekspertizę ir fekalinės kanalizacijos bei šalto vandens tiekimo vamzdynų ekspertizę jų rinkos vertei nustatyti, UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2007 m. birželio 5 d. ryšių kabelinę liniją įvertino 25 900 Lt, šalto vandens tiekimo vamzdyną – 14 900 Lt, fekalinės kanalizacijos vamzdyną – 19 500 Lt.

Teismas konstatavo, kad antstolis tinkamai neišsprendė skolininko pareikštų prieštaravimų dėl turto vertės ekspertizės išvados, nes vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkui buvo pasirašytinai įteiktas dokumentas, kuriame nurodoma pakartotinės ekspertizės skyrimo tvarka. Netinkamai išsprendus pakartotinės ekspertizės skyrimo klausimą, galėjo būti netinkamai nustatyta iš varžytynių parduoto turto kaina. Tokios pozicijos teismas laikėsi atsižvelgdamas į VĮ Registrų centro duomenis apie ginčo objektų vidutinę rinkos vertę. Nustatyta, kad, VĮ Registrų centro 2003 m. sausio 8 d. duomenimis, ryšių tinklų kabelinės linijos statybos vertė – 129 720 Lt, atkuriamoji vertė – 98 600 Lt, vidutinė rinkos vertė – 98 589 Lt; 2006 m. kovo 1 d. duomenimis, fekalinės kanalizacijos vamzdyno statybos ir atkuriamoji vertės – 48 629 Lt, vidutinė rinkos vertė – 48 600 Lt; 2005 m. gruodžio 23 d. duomenimis, šalto vandens tiekimo vamzdyno statybos ir atkuriamoji vertės – 40 836 Lt, vidutinė rinkos vertė – 35 300 Lt. Dėl didelio ginčo objektų rinkos vertės, nurodytos ekspertizės išvadoje ir VĮ Registrų centro bei UAB „Senamiesčio kurantai“ pažymose, skirtumo ir didelio nekilnojamojo turto, statybos darbų kainų augimo teismas nusprendė, kad iš varžytynių parduoto turto kaina buvo nustatyta netinkamai, ir tai vertino kaip esminį pažeidimą, padarytą parduodant turtą iš varžytynių (CPK 725 straipsnio 4 dalis).

Teismas pripažino, kad nebuvo laikytasi turto pardavimo iš varžytynių eiliškumo. Iš varžytynių buvo parduotas ketvirtosios eilės turtas, nors skolininkas buvo nurodęs turimą antrosios eilės turtą ir pareiškęs pageidavimų dėl turto išvaržymo eiliškumo. Vykdomojoje byloje nesant duomenų, kad antstolis būtų aiškinęsis, ar skolininkas turi aukštesnės eilės turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, teismas padarė išvadą, jog nebuvo laikytasi turto išvaržymo eilės.

Vertindamas fizinių asmenų teisę įsigyti viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros tinklus, teismas pažymėjo, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme atitinkamo draudimo nenustatyta, todėl jis negali būti taikomas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl turto vertę pagrindžiančių įrodymų prieštaringumo, papildomai pažymėdama, kad nėra pagrindo abejoti VĮ Registrų centro dokumentuose nurodyta pareiškėjui priklausančio turto verte, nes dokumentai išduoti neviršijant oficialiai valstybės institucijai suteiktos kompetencijos ir atitinka įstatymo oficialiesiems rašytiniams įrodymams keliamus formos reikalavimus. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo antstolio paskirtos ginčo objektų vertės nustatymo ekspertizės trūkumus: tai, kad nebuvo nurodyti vertinimo objektų funkciniai trūkumai, galėję lemti gana didelį jų kainos sumažėjimą, buvo vadovautasi prielaidomis apie vertinamų objektų technines charakteristikas, nenurodant pagrindo nustatyti funkcinis ir ekonominis turto nusidėvėjimas, nepridėtos statybos darbų skaičiavimo kainos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. R., remdamasis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais peržiūrėti bylą kasacine tvarka, prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartį bei patvirtinti 2007 m. spalio 1 d. turto pardavimo iš varžytynių aktus. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK 682 straipsnio, reglamentuojančio turto vertės nustatymą ir pakartotinės ekspertizės skyrimą, nuostatas. CPK 682 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus. Antstolio patvarkymas šiuo klausimu neskundžiamas. Klausimas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo sprendžiamas tik išieškotojo ar skolininko prašymu. Dėl to skolininko nesutikimas su UAB „Auditas ir konsultacijos“ atlikta turto vertės ekspertize, skolininkui nepateikus prašymo skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, nesuponuoja antstolio pareigos paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, informuoti skolininko apie ekspertizės skyrimo tvarką. Dėl nurodytų priežasčių antstolio savo iniciatyva siųsto pranešimo skolininkui apie galimą pakartotinės ekspertizės skyrimo tvarką neįteikimas nesudaro pagrindo pripažinti turto įkainojimo ir ekspertizės skyrimo tvarkos pažeidimo. Be to, nagrinėjamos bylos atveju negali būti taikomos CPK 682 straipsnio 3 dalies nuostatos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimą, kai skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio nustatytai turto vertei, nes turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė. Skolininkui nepateikta turto vertinimo medžiaga negali būti pagrindas pripažinti turto įkainojimo tvarkos pažeidimą, nes skolininkas turi pareigą domėtis bylos eiga ir teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga (CPK 643 straipsnio 2 punktas), kuri negali būti aiškinama kaip antstolio pareiga siųsti skolininkui vykdomosios bylos medžiagą šio reikalavimu.

Kasatoriaus manymu, antstolio veiksmai negali būti vertinami kaip esminiai pažeidimai, padaryti parduodant turtą iš varžytynių, dėl kurių jas reikėtų pripažinti neįvykusiomis.

2. Teismai padarė išvadą, kad turtas iš varžytynių buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, nors tikroji ginčo objektų rinkos vertė teismų nebuvo vertinama ir nustatinėjama. Teismai netyrė, ar UAB „Auditas ir konsultacijos“ nustatyta turto rinkos vertė atitinka realią turto rinkos vertę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G.ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007, nurodyta, kad, siekiant pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, teismas turi būti neginčijamai įsitikinęs, jog turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos.

3. Buvo pažeistos įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklės. Kasatoriaus nuomone, teismai, nebūdami nekilnojamojo turto vertinimo specialistai ir neturėdami tam reikalingų specifinių žinių, negalėjo tinkamai įvertinti UAB „Auditas ir konsultacijos“ ekspertizės išvadų pagrįstumo. Ekspertizės išvadų vertinimas pagrįstas tik vidiniu teismų įsitikinimu, o ne visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

Be to, į bylą nebuvo įtraukta ekspertizę atlikusi įstaiga, nors toks prašymas buvo pareikštas. Byloje dalyvaujantiems asmenims nesudaryta galimybės užduoti klausimus ekspertams, o šie negalėjo pateikti paaiškinimų dėl ekspertizės išvadų.

Spręsdami klausimą dėl ginčo objektų rinkos vertės, teismai neatsižvelgė į tai, kad pastaraisiais metais Lietuvoje brango tik gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, tačiau ginčo objektų kainų pokyčiai negali būti tapatinami su gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainų pokyčiais.

Kasatoriaus manymu, teismai nepagrįstai VĮ Registrų centras duomenims iš Nekilnojamojo turto registro apie ginčo objektų vertę suteikė oficialiųjų rašytinių įrodymų galią. Šie duomenys, atsižvelgiant į VĮ Registrų centro atliekamą masinį objektų vertinimą, negali būti vertinami kaip duomenys, patvirtinantys faktinę turto rinkos vertę.

Suinteresuotų asmenų antstolio D. S. ir AB „Lithun“ pateiktais prisidėjimais prie suinteresuoto asmens A. R. kasacinio skundo sutinkama su kasacinio skundo argumentais ir prašoma jį patenkinti.

Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas UAB „JGK Statyba“ prašo kasacinį skundą atmesti ir kasaciniu skundu skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Jame nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė procesinės teisės normas, todėl kasaciniame skunde išdėstytais pagrindais naikinti teismo priimtų nutarčių nėra teisinio pagrindo. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie argumentai:

Teismai pagrįstai nusprendė, kad, parduodant ginčo objektus iš varžytynių, buvo nesilaikyta CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo įvertinti turtą rinkos kainomis, neatsižvelgta į skolininko prieštaravimus dėl turto rinkos kainos nustatymo (CPK 681 straipsnio 1, 3 dalys, 682 straipsnio 2 dalis), nebuvo tinkamai išspręstas klausimas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir pagrįstai šiuos pažeidimus įvertino kaip esminius, sudarančius pagrindą atsisakyti tvirtinti varžytynių aktus, o varžytynes pripažinti neįvykusiomis (CPK 602 straipsnio 6 punktas).

Procesinės teisės normose nenustatyta teismo pareigos nustatyti ginčo objekto rinkos kainos. Vykdymo proceso metu kilusiuose ginčuose teismas atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis). Jei nustatoma, kad tam tikras antstolio veiksmas yra neteisėtas, teismas įpareigoja antstolį tokį veiksmą atlikti iš naujo (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas teigia, kad bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka ekspertizė dėl turto rinkos kainos nustatymo teismo negalėjo būti paskirta. Be to, CPK 682 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad ekspertizę turto vertei nustatyti skiria antstolis.

3. Teismai nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių. Nors VĮ Registrų centro duomenys apie turto vidutinę turto vertę nustatomi atliekant turto masinį vertinimą, nustatant areštuoto turto vertę, šių duomenų ignoruoti negalima. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis priėmė patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės ginčo objektų rinkos vertei nustatyti paskyrimo, pavedant ją atlikti UAB „Domus optima“ ekspertams. Pareiškėjo manymu, šis faktas patvirtina antstolio abejones dėl tikrosios turto rinkos vertės.

4. Nors kasaciniame skunde neginčijamas turto pardavimo iš varžytynių eiliškumas, tačiau šis pažeidimas teismų buvo pagrįstai įvertintas kaip esminis varžytynių tvarkos pažeidimas. Net ir tuo atveju, jei kasacinis skundas būtų patenkintas, kasatoriui neginčijant turto išvaržymo eiliškumo, kitokio procesinio sprendimo, sprendžiant turto pardavimo iš varžytynių aktų patvirtinimo klausimą, priėmimas nėra galimas, nes kasacinis teismas neturi teisės peržengti kasacinio skundo ribų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasatorius kelia teisės normų, reglamentuojančių ekspertizės skyrimą įkainojant iš varžytynių parduodamą turtą, aiškinimo ir taikymo klausimus. Šie klausimai sudaro kasacinio teismo nagrinėjimo dalyką byloje. Kasacinį skundą padavė suinteresuotas asmuo, pirkęs dalį varžytynėse parduodamo turto – 136,05 m šalto vandens tiekimo vamzdyną, esantį (duomenys neskelbtini), todėl kasacine tvarka tikrinama tik teismų procesinių sprendimų dalis dėl nurodyto turto įkainojimo ir pardavimo varžytynėse teisėtumo. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas.

Dėl antstolio teisių ir pareigų įkainojant turtą vykdymo procese

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo (2002 m. gegužės 9 d. Nr. IX-876) 3 straipsnio 1 dalis).

Kai vykdant teismo sprendimą išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą, vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsaugos ir derinimo principas tinkamai įgyvendinamas tik tuo atveju, kai išieškojimo objektu esantis turtas yra teisingai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos įkainojamas ir realizuojamas. Netinkamas skolininko turto įkainojimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra vertinamas kaip CPK 725 straipsnio 3 dalyje numatytas esminis turto pardavimo iš varžytynių tvarkos pažeidimas, sudarantis pagrindą atsisakyti tvirtinti varžytynių aktą ir varžytynes pripažinti neįvykusiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Mėsos didmena“ v. UAB „Cestos maistas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje E. V. v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-489/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje L. R. v. antstolis V. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G.ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007).

CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (1999 m. gegužės 25 d. Nr. VIII-1202) rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; atitinkamai rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje, turto kaina.

Be antstolio, vykdančio teismo sprendimą, vykdymo procese dalyvauja skolininkas, išieškotojas (vykdymo proceso šalys) bei kiti suinteresuoti asmenys (CPK 633 straipsnis). Šie asmenys vykdymo procese dalyvauja tam, kad rūpintųsi savo teisėtų interesų apsauga, ir tuo vadovaudamiesi sprendžia, ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis. Tuo tarpu antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007).

Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos.

Nagrinėjamos kasacinės bylos kontekste aktualus CPK 682 straipsnio normų dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti aiškinimas ir taikymas. CPK 682 straipsnio normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimo tvarką, turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai su kitomis įstatyminėmis vykdomojo proceso taisyklėmis inter alia CPK 381 straipsniu, kuriame nustatyti ekspertizės skyrimo pagrindai. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis).

Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto.

Nurodytų įstatymo ir teisės aiškinimo nuostatų pagrindu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad įstatyme nustatyta antstolio teisė, o ne pareiga skirti papildomą ar pakartotinę areštuoto turto vertės ekspertizę. Ar antstolis teisėtai pasielgė atsisakydamas skirti pakartotinę ekspertizę, spręstina pagal tai, ar jo turimi varžytynėse parduodamo turto vertės įrodymai kėlė abejonių dėl turto įkainojimo ekspertizės aktu teisingumo.

Dėl turto kainą pagrindžiančių įrodymų vertinimo

CPK 681 straipsnyje nėra imperatyviai nustatyta, kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis antstolis nustato turto rinkos kainą, tai priklauso nuo konkretaus turto rūšies. Tais atvejais, kai areštuojamas registruotinas turtas, turi būti atsižvelgiama į viešo duomenų registro duomenis. Nekilnojamojo turto registre yra registruojamos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotos statinio vertės ir jų nustatymo datos: atkūrimo sąnaudos (statybos vertė), atkuriamoji vertė, vidutinė rinkos vertė (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) 32 punktas).

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio argumentus dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai traktavo įrodomąją Nekilnojamojo turto registro duomenų vertę. Iš teismų sprendimų matyti, kad teismai Nekilnojamojo turto registro išrašus vertino kaip patikimus oficialiuosius rašytinius įrodymus juose esančių duomenų (inter alia vidutinės rinkos vertės) atžvilgiu, tačiau kartu šiuos duomenis vertino tik kaip vieną iš turto rinkos kainos kriterijų, ir lygino juos su ekspertizės išvados duomenimis.

Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė yra nustatoma masiniu vertinimo būdu, t. y. nustatant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų turto vertę, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes, todėl gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės. Tokį skirtumą gali lemti ir kitos aplinkybės – rinkos pokyčiai, vertinimo laikas ar pan. Tais atvejais, kai skirtumas tarp nekilnojamojo turto registre nurodytos turto vertės ir vykdymo procese eksperto nustatytos areštuoto turto vertės yra didelis, toks skirtumas turi būti paaiškinimas objektyviomis su konkrečiu turtu susijusiomis aplinkybėmis. Jeigu toks skirtumas turimais su turto verte susijusiais duomenimis deramai nepagrindžiamas, antstolio tai turi būti vertinama kaip pagrindas abejoti ekspertizės išvada.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl turto vertinimo tvarkos pažeidimo grindė tuo, kad antstolis nepašalino prieštaravimų tarp turto įkainojimo dokumentų, juose nurodytas kainų skirtumas labai didelis ir neatitinka bendrųjų nekilnojamojo turto ir statybos darbų rinkos pokyčių. Teismo nustatyta, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, šalto vandens tiekimo vamzdyno statybos ir atkuriamoji vertės, nustatytos 2005 m. gruodžio 23 d., sudarė 40 836 Lt, vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2006 m. kovo 1 d. – 35 300 Lt, tuo tarpu ekspertizės išvadoje nustatyta to paties turto atkuriamoji vertė 2007 m. gegužės 30 d. – 14 877 Lt, rinkos vertė 2007 m. gegužės 30 d. – 14 900 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai nepakankami pripažinti, kad antstolis turėjo paskirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Nurodytos turto vertės skiriasi daugiau nei dvigubai, toks skirtumas pagrįstai teismo pripažintas reikšmingu, tačiau kartu teismas turėjo įvertinti, kaip šis skirtumas yra pagrindžiamas turto vertės nustatymo ekspertizės duomenimis. Ši pirmosios instancijos teismo klaida yra ištaisyta apeliacinės instancijos teismo – iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo turto vertės ekspertizės duomenis ir įvardijo jos trūkumus: nurodė, kad turto vertintojas vadovavosi nepagrįstomis prielaidomis apie vertinamų daiktų kainas ir jų technines charakteristikas, nenurodė objektų funkcinių trūkumų, kurie galėjo lemti turto vertės sumažėjimą, nepridėjo statybos darbų skaičiavimo kainos, nenurodydamas pagrindo nustatė funkcinį ir ekonominį turto nusidėvėjimą. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad antstolis nepašalino esminių prieštaravimų tarp turto vertės įrodymų, ir dėl to netinkamai nustatė parduodamo turto kainą. Kasacinio skundo argumentai šių teismo išvadų nepaneigia.

Kasatorius nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėję teismai privalėjo nustatyti tikrąją ginčo turto rinkos kainą. Vykdymo procese teismas atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis), tačiau nevykdo antstoliui įstatymu pavestų funkcijų. Tuo atveju, kai teisme nagrinėjamas varžytynių akto tvirtinimo klausimas, teismas tikrina, ar vykdant varžytynes nebuvo esmingai pažeista įstatyme nustatyta jų vykdymo tvarka. Kad būtų konstatuotas esminis varžytynių tvarkos pažeidimas CPK 725 straipsnio 4 dalies prasme – kaip pagrindas atsisakyti tvirtinti varžytynių aktą, pakanka nustatyti, kad dėl antstolio padaryto turto įkainojimo tvarkos pažeidimo galėjo būti neteisingai nustatyta varžytynėse parduodamo turto kaina. Teismui atsisakius tvirtinti varžytynių aktą ir varžytynes pripažinti neįvykusiomis dėl antstolio padaryto skolininko turto įkainojimo pažeidimo atsiranda CPK 725 straipsnio 7 dalyje nurodytos pasekmės, ir tuo atveju, jeigu vykdymo procesas tęsiasi, antstolis turi įkainoti turtą tinkamai. Kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007, nes šios bylos faktinės aplinkybės ir teisinė problematika iš esmės skirtinga: kasatoriaus nurodytoje byloje buvo sprendžiamas ne atsisakymo tvirtinti varžytynių aktą klausimas, o ginčo teisenos tvarka nagrinėjamas reikalavimas dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

Dėl nurodytų aplinkybių skundžiami teismų procesiniai sprendimai paliekami nepakeisti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Dangutė Ambrasienė

Sigita Rudėnaitė