Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-589/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 42.8; 114.11

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilibalda“ ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2006 m. sausio 23 d. šalys sudarė baldų gamybos ir surinkimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagaminti baldus už 46 256 Lt sumą. Atsakovė sumokėjo 15 000 Lt avansą, o likusią sumą ji įsipareigojo sumokėti po baldų surinkimo dalimis, atsiskaitant už kiekvieną surinktą gaminį. Su atsakove buvo suderinti baldų projektai, jie buvo koreguoti pagal atsakovės pageidavimą. Ieškovas pagamino virtuvės baldus, juos sumontavo atsakovės bute, tačiau atsakovė atsisakė pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, nesumokėjo už atliktą darbą. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 13 200 Lt už pagamintus ir sumontuotus virtuvės baldus bei 691,68 Lt delspinigių.

Atsakovė pareiškė priešieškinį ieškovui, prašydama priteisti iš ieškovo 3750 Lt (15 000 Lt avanso ir 11 250 Lt faktiškai atliktų darbų vertės skirtumą). Atsakovė nurodė, kad pagal 2006 m. sausio 23 d. sutartį ieškovas įsipareigojo pagaminti ir surinkti baldus iki 2006 m. balandžio 14 d., tačiau, ieškovui nespėjant įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, buvo pakartotinai pasirašyta 2006 m. sausio 23 d. sutartis. 2006 m. rugsėjo 21 d. ieškovas sumontavo tik virtuvės baldus, kurie neatitiko kokybės reikalavimų, juos gaminant nepanaudotos medžiagos, dėl kurių buvo sutarta. 2006 m. gruodžio 27 d. ieškovo darbuotojai atsakovės pretenzijoje nurodytus trūkumus pašalino, o likusią dalį trūkumų atsakovė pašalino savo iniciatyva ir lėšomis. Atsakovės nuomone, jos avansu sumokėta 15 000 Lt suma viršija ieškovo atliktų darbų vertę, todėl nepagrįstas ieškovo reikalavimas sumokėti papildomai 13 200 Lt už atliktus virtuvės baldų gamybos ir montavimo darbus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė – priteisė ieškovui iš atsakovės 13 200 Lt skolos ir 691,68 Lt delspinigių. Teismas nurodė, kad pagal 2006 m. sausio 23 d. sutartį su priedu Nr. 1 ieškovas įsipareigojo pagaminti ir surinkti baldus iki 2006 m. balandžio 14 d., tačiau vykdant darbus buvo atlikti baldų konstrukcijos pakeitimai, todėl vėliau sutartis koreguota ir pakartotinai pasirašyta, nustatant darbų atlikimo datą – 2006 m. rugsėjo 22 d. Ieškovas atliko dalį užsakymo – pagamino ir sumontavo atsakovės bute virtuvės baldus. Atsakovė atsisakė pasirašyti pateiktą perdavimo-priėmimo aktą ir apmokėti sąskaitą-faktūrą motyvuodama tuo, kad jos avansu sumokėta suma viršija atliktų darbų vertę, atlikti baldų gamybos darbai neatitinka kokybės reikalavimų ir neišspręstas jos patirtų nuostolių ir papildomų išlaidų atlyginimo klausimas. Teismo teigimu, pagal byloje atliktos ekspertizės išvadas, pagaminti ir sumontuoti baldai tinkami naudoti pagal paskirtį, jie yra išskirtinės kokybės ir dizaino, baldų trūkumų nenustatyta, o perdavimo-priėmimo akte nurodyta virtuvės baldų komplekto kaina apskaičiuota atsakovės naudai. Teismas sprendė, kad antrą kartą, pasirašant tą pačią sutartį, šalys, nustatydamos vėlesnę darbų užbaigimo datą, neatkreipė dėmesio į sutartyje nurodytą užsakymo kainą, nes buvo pakoreguotas tik sutarties priedas, kurį atsakovė pasirašė; jame nurodyta reali pagamintų virtuvės baldų kaina. Teismas sprendė, kad atmetus ieškovo reikalavimus priteisti iš atsakovės skolą už atliktus darbus, kurie atitinka atsakovės, kaip užsakovo pagal rangos sutartį, interesus, būtų pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą. Kolegija nurodė, kad atsakovės į bylą pateikta eksperto išvada vertintina tik kaip rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis), nes ši ekspertizė nepaskirta įstatymo nustatyta tvarka. Šis atsakovės prie apeliacinio skundo pateiktas rašytinis įrodymas apie virtuvės baldų komplekto vertės nustatymą neinformatyvus ir neįrodo daikto, sukurto pagal atsakovės individualų užsakymą, gamybos kaštų. Byloje pateikti šalių pasirašyti du sutarties priedai Nr. 1 (sutarties įvykdymo terminas keitėsi ir šiuose prieduose nurodytų virtuvės baldų komplekto kaina skirtinga). Baldų konstrukcijos pakeitimai ir medžiagų panaudojimas patvirtina ieškovo teiginį, kad sutarties priedas Nr. 1, kuriame virtuvės baldų kaina be stalviršio – 28 200 Lt, surašytas vėliau nei priedas Nr. 1, kuriame virtuvės baldų kaina – 11 250 Lt. Ieškovės į bylą pateiktą panaudotų gamybai medžiagų ir furnitūros specifikaciją patvirtina ekspertizės aktas, kuris vertintinas kaip didesnę įrodomąją galią turintis įrodymas (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

1. Dėl CK 6.193 straipsnio pažeidimo. Teismai nepagrįstai nustatė, kad tikroji ieškovo pagamintų ir sumontuotų virtuvės baldų kaina buvo ne abiejose 2006 m. sausio 23 d. sutarties ir jos priedo Nr. 1 redakcijose nustatyta 13 275 Lt kaina, bet ieškovo byloje pateiktame sutarties priede Nr. 1 nurodyta 28 200 Lt kaina (CK 1.5, 6.193 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000; 2001 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2001; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2006; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų, todėl nebuvo nustatyti svarbūs šios bylos išnagrinėjimui faktai (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėję teismai šalių sutartinių santykių turinį aiškino neatsižvelgdami į sutarties ir jos priedo (redakcijų) sąlygų tarpusavio ryšį (santykį). Teismai nepagrįstai aiškino šalių sutartinių santykių turinį remdamiesi ne abiejų šalių suderintomis ir patvirtintomis sutarties ir jos sąlygas atitinkančio priedo redakcijomis, tačiau išimtinai tik ieškovo pateiktu, derybų procese atsakovei pasiūlytu, tačiau šalių nesuderintu ir nepatvirtintu sutarties priedu Nr. 1, kuris ne tik neatitinka tikrosios šalių valios, bet prieštarauja šalių pasirašytai sutarčiai ir esminei jos sąlygai dėl visos užsakymo kainos; jis niekuomet nebuvo įformintas sutartimi ir vykdomas. Ieškinyje nurodyta, kad bendra užsakymo kaina buvo sutarties ir jos priedo redakcijose nurodyta 46 256 Lt suma. Ieškovas negalėjo paaiškinti, kodėl padidėjo darbų kaina. Taigi teismai pažeidė CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą sutarčių aiškinimo taisyklę, nes, esant šalių ginčui dėl sutarties ir jos priedo (redakcijų) sąlygų, šias sąlygas aiškino jas pasiūliusios šalies (ieškovo) naudai.

2. Dėl CPK 185 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimo. Teismai nevertino atsakovės byloje pateiktų rašytinių įrodymų, neanalizavo jų kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais, savo išvadas grindė aplinkybėmis, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai, dėl to klaidingai nustatė dalį byloje esminę reikšmę turinčių faktų. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovo byloje pateiktas sutarties priedas Nr. 1, kuriame virtuvės baldų kaina – 28 200 Lt, yra surašytas vėliau nei sutarties priedo redakcijos, kuriose virtuvės baldų kaina – 13 275 Lt. Priešingai, atsakovė su atsiliepimu į ieškinį yra pateikusi abi šalių pasirašytas sutarties ir jos priedo redakcijas, kuriomis paneigiamos šios teismų išvados. Abu kartus pasirašydamos tą pačią sutartį, šalys, nustatydamos vėlesnį darbų užbaigimo terminą, sutarties priede Nr. 1 nurodė tą pačią virtuvės baldų kainą – 13 275 Lt. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo pateiktame sutarties priede Nr. 1 yra nurodyta reali ir protinga virtuvės baldų kaina. Ekspertizę atlikusi Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ekspertizės išvadose nurodė, kad jai nepavesta vertinti prekių ir darbų kainų, todėl bylą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo vadovautis šiomis išvadomis. Dėl to atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė jos iniciatyva atliktos ekspertizės išvadas, kuriomis paneigiama, kad 28 200 Lt virtuvės baldų kaina yra reali, protinga ir atitinkanti rinkos vertę. Teismų išvados dėl virtuvės baldų komplekto vertės negalėjo būti grindžiamos ir ieškovo byloje pateiktomis kalkuliacija Nr. 14 bei medžiagų ir žaliavų specifikacija, nes jos ieškovo buvo parengtos vienašališkai, su atsakove nederintos ir prieštarauja šalių pasirašytos sutarties ir jos priedo sąlygoms.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti. Procesiniame dokumente nurodyta, kad teismas vertino visus pateiktus įrodymus. Atsakovės rašytinis įrodymas – turto vertės nustatymo aktas – pateiktas tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nors atsakovė turėjo galimybę jį pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pateiktą įrodymą priėmė ir įvertino. Atsakovė pasirašė ant visų brėžinių ir sutarties priedų, tarp jų – ir priede, kur virtuvės baldų komplekto kaina be stalviršio – 28 200 Lt. Kiti baldai nebuvo pagaminti, nes atsakovė neatsiskaitė net už pirmą pagamintą baldų komplektą. Pagrindinis klausimas byloje – pagaminto daikto vertė. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad iš eksperto, atlikusio ekspertizę atsakovės prašymu, buvo atimta licencija. Teismas tinkamai nustatė baldų vertę.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Dėl to vienašališkai keisti sutarties nuostatų ar nutraukti sutartį neleidžiama, išskyrus įstatyme ar sutartyje numatytus atvejus, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 6.217, 6.223 straipsniai). Kasacinis teismas yra konstatavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000; 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2005; ir kt.), kad, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 straipsnis). Šiomis nuostatomis kolegija vadovaujasi nagrinėdama ieškovės kasacinį skundą, nes jame nekeliami vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, o akcentuojami būtent sudarytos sutarties aiškinimo (CK 6.193 straipsnis) bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai (CPK 185 straipsnis). Kartu kolegija pažymi, kad aiškindama ir taikydama teisės normas remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

1. 2006 m sausio 23 d. šalys sudarė baldų gamybos sutartį, kurioje susitarė dėl virtuvės baldų, kitų baldų kainos, jų pagaminimo terminų. Gaminių specifikacijas ir jų kainas šalys nustatė 2006 m. sausio 23 d. sutarties priede Nr. 1. Jau vykstant baldų gamybai, esant išreikštai sutarties šalių valiai, buvo keičiami užsakymo atlikimo terminai, koreguojamas virtuvės baldų projektas, dėl to galutinio rezultato kokybė pagerėjo (ši išvada dėl baldų geresnės kokybės fiksuota 2008 m. sausio 10 d. ekspertizės akte). Natūralu, kad baldų projekto korekcija ir jos įgyvendinimas, kai baldų kokybė gerėja, lemia poreikį koreguoti sutartimi suderintą kainą. Keisti konkrečią, sutartyje nustatytą kainą galima ir prievolės vykdymo metu. Rangos sutartiniuose teisiniuose santykiuose tokia galimybė nustatyta CK 6.653 straipsnio 4 dalyje. Sutartyje nustatytos kainos keitimą gali lemti poreikis atlikti papildomus būtinus darbus arba kitos svarbios priežastys. Kartu įstatyme nustatyta, kad atsiradus poreikiui keisti sutartą kainą rangovas privalo apie tai informuoti užsakovą. Byloje nustatyta, kad papildomų pagal sutartį sutartų darbų, gaminant virtuvės baldus, poreikį lėmė sutarties šalių susitarimu atlikta baldų projekto korekcija, o kainos keitimas buvo suderintas su užsakovu - atsakove. Tai, kad šalys sutarė dėl kainos keitimo, todėl negali būti pagrindo konstatuoti CK 6.653 straipsnio 4 dalies pažeidimo, patvirtina faktas, kad buvo pakeistas 2006 m. sausio 23 d. sutarties priedas Nr. 1, kuriame fiksuota nauja, žymiai didesnė virtuvės baldų kaina. Šį priedą pasirašė abi sutarties šalys ir taip patvirtino išreikštą valią dėl esminės sutarties sąlygos – kainos pakeitimo. Sutarties priedas yra sudėtinė sutarties dalis, sukelianti šalims pagal sutartį teises ir pareigas. Atsakovė įstatymų nustatyta tvarka neginčijo sutarties priedo ar atskirų jo sąlygų. CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių įvykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis ją turi įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų. Nagrinėjamo ginčo atveju rangovas (ieškovas) sutartimi prisiimtą prievolę įvykdė – pagamino, pristatė ir atsakovės nurodytoje vietoje sumontavo virtuvės baldus. Atsakovės 2006 m. gruodžio 15 d. pretenzijoje nurodytus neesminius trūkumus ieškovas pašalino, tai patvirtino ir atsakovė teismui pateiktame priešieškinyje. Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų nurodžiusi ieškovui kitus gaminio trūkumus ar kad būtų konstatuoti kiti gaminio trūkumai. Dėl to ieškovas, tinkamai įvykdęs savo prievolę, atsiradusią 2006 m sausio 23 d. baldų gamybos sutarties pagrindu, turėjo pagrindą tikėtis, kad atsakovė taip pat įvykdys prievolę atsiskaityti už pagal sutartį atliktą darbą, o atsakovei atsisakius tai padaryti, buvo pagrindas teismui tenkinti ieškinį (CK 6.676 straipsnis).

2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklės konkrečiose bylose kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2000; 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1544/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; ir kt.). Nagrinėjamoje byloje teismai tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bylos šalims, nepažeisdami CPK 185 straipsnio reikalavimų, pakankamai išsamiai, kiek tai reikia esminėms bylos aplinkybėms nustatyti, siekdami padaryti konkrečias išvadas dėl įrodinėjimo dalyko, įvertino byloje pateiktus įrodymus. Minėta, kad šalių sudarytos sutarties įvykdymo terminų ir gaminio kainos korekcijos padarytos esant suderintai ir raštu išreikštai šalių valiai, kuri nenuginčyta ir vykdytina. Tai, kad ieškovas pagal atsakovės užsakymą pagamino išskirtinės kokybės ir dizaino vienetinius baldus, kurie yra tinkami naudoti pagal paskirtį, patvirtinta teismo nutartimi paskirtos ekspertizės akte, taip pat nekonstatuotas gaminio kainos ir jo pagaminimo išlaidų disbalansas. Atsižvelgiant į tai, kad gaminio kaina buvo nustatyta raštu išreikštu šalių susitarimu, kuris yra galiojantis, atsakovės pateikta apeliacinės instancijos teismui specialisto išvada apie galimą kitokią gaminio kainą (šios išvados įrodomąja verte apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindo abejoti, nes sutarties dalykas buvo vienetiniai, individualiais požymiais išreikšti baldai) negalėjo paneigti šalių susitarimo dėl gaminio kainos; galiojantis susitarimas šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis