Baudžiamoji byla Nr. 2K-39-628/2026
Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00009-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 1.2.29.1.1; 1.2.14.6.1; 1.2.19.4.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. Ž. ir jos gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, BK 228 straipsnio 2 dalį – 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda, BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir R. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 681 straipsnio 1–3 dalimis (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija), paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas trejiems metams.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nutartis, kuria nuteistosios R. Ž. ir jos gynėjo Dariaus Raulušaičio apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. Ž. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn. sąmoningai suklastojo tikrus dokumentus – dvidešimt tris Tarybos narės R. Ž. išmokų avanso apyskaitas, jose įtvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas degalų išlaidas, kaip susijusias su Tarybos nario veikla, juos teikė Birštono savivaldybės administracijai, siekdama pagrįsti (atsiskaityti) gautą išmoką už su Tarybos nario veikla susijusias išlaidas, kurios negalėjo būti atlyginamos. Taip ji piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suteikiančia teisę gauti minėtas išmokas, ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, taip padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Birštono savivaldybės administracijai, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenėje, taip pat juridiniam asmeniui – Birštono savivaldybės administracijai padarė 1694,67 Eur dydžio turtinę žalą. Plačiau nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 1–9 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nutarties 1 punkte.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistoji R. Ž. ir jos gynėjas advokatas D. Raulušaitis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nutartį ir bylą nutraukti arba panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nutarties dalis ir bylą nutraukti, R. Ž. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduodant ją laiduotojos L. P. (pastaba: nurodyta L. P., bet iš tolesnių skundo argumentų ir bylos duomenų matyti, kad laiduoti sutiko L. P.) atsakomybėn, arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo, arba neskirti teisės būti paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas atėmimo. Kasatoriai skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies atsakė į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ikiteisminio tyrimo pradėjimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį prokuroro reikalavimu. Šis teismas išvadą, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas ir atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 167 straipsnio reikalavimų, iš esmės grindė tik 2024 m. gegužės 3 d. prokuroro reikalavime nurodytais argumentais. Tačiau teismas nevertino jų pagrįstumo ir nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, kad prokuroro reikalavimu yra įveikiamas juridinio asmens – Savivaldybės administracijos sprendimas neinicijuoti baudžiamojo proceso, kad R. Ž. dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą grąžino visas gautas išmokas, kurios neatitiko faktiškai jos patirtų išlaidų, susijusių su Tarybos nario veikla, kad R. Ž., būdama tik eilinė Tarybos narė, neturi jokios realios įtakos Savivaldybės administracijos sprendimams, todėl jos buvimas Tarybos nare neužkerta kelio Tarybai ginti teisėtų interesų savo pasirinktu būdu, kad prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą negali būti grindžiamas vien tuo, jog žala padaryta viešajam juridiniam asmeniui – Savivaldybei.
2.2. Nors, spręsdamas, kad R. Ž. padarytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę, apeliacinės instancijos teismas pacitavo tam tikrus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, tačiau nepasisakė dėl kitų apeliaciniame skunde cituojamų Konstitucinio Teismo jurisprudencijos pavyzdžių, kuriuose nurodoma, kad sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, tai turi būti siejama ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pvz., su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje), o su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis (2006 m. sausio 16 d., 2006 m. birželio 15 d. nutarimai). Šis teismas nepasisakė dėl apeliaciniame skunde pateiktų nuorodų į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtintas Generalinio prokuroro rekomendacijas dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos.
2.3. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, kad R. Ž. padaryta veika turi visuomeninę reikšmę, nepagrįstai sureikšmino tai, kad ji yra Tarybos narė. Be to, klaidingai vertino, kad R. Ž. nusikalstamos veikos sukėlė platų atgarsį visuomenėje, nes toks atgarsis kilo dėl pradėto visuomeninio judėjimo „Skaidrinam“. O pradedant ikiteisminį tyrimą pagal BK 167 straipsnio 2 dalį, turi būti vertinami tik to asmens, dėl kurio pradedamas ikiteisminis tyrimas, veiksmai. Esant tokioms aplinkybėms, be to, byloje nesant duomenų, kad Savivaldybės administracija dėl svarbių priežasčių negalėjo ginti teisėtų savo interesų ir kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad R. Ž. padaryta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, yra klaidinga. Atitinkamai ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas ir atliktas pažeidžiant BPK 167 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Dėl to, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 235 straipsnio 1 dalimi, bylos dalis dėl BK 182 straipsnio 1 dalies turėjo būti nutraukta.
2.4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, pažeidė ultima ratio (paskutinė priemonė) principą ir R. Ž. nepagrįstai taikė baudžiamąją atsakomybę. R. Ž. inkriminuojami pažeidimai, susiję su Tarybos nario veiklai skirtų lėšų panaudojimu, yra formalaus pobūdžio ir nesiekia nusikaltimui konstatuoti būtino pavojingumo. R. Ž. veikė ne siekdama neteisėtai praturtėti ar sąmoningai padaryti žalos Savivaldybės administracijai, ji tik nepakankamai tinkamai laikėsi Savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatytos atsiskaitymo už išmokų panaudojimą tvarkos. Be to, egzistavo teisinės sąlygos Savivaldybės administracijai išvengti turtinių padarinių, o, jiems atsiradus, juos kompensuoti pagal Savivaldybėje nustatytą tvarką, įskaitant galimybę pasitelkti civilines teisines priemones.
2.5. Byloje nustatyta, kad R. Ž. veiksmais Savivaldybės administracijai buvo padaryta 1694,67 Eur turtinė žala. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad reprezentacines išlaidas tiesiogiai apmokėdavo Savivaldybės administracija, todėl R. Ž. neturėjo teisės reikalauti kompensacijos už tokio pobūdžio išlaidas. Nors ši išvada formaliai pagrįsta, tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į esminį apeliacinio skundo argumentą, kad R. Ž., būdama Tarybos narė, pati apmokėjo Tarybos nario veiklai naudoto automobilio eksploatavimo, t. y. civilinės atsakomybės ir kasko draudimo, išlaidas. Šios išlaidos pagal tuo metu galiojusį Savivaldybės tarybos veiklos reglamentą buvo laikomos kompensuojamomis, tačiau R. Ž. jų kompensuoti neprašė, bet vietoj to pateikdavo daugiau degalų įsigijimo kvitų. Byloje esantys duomenys rodo, kad vien per 2019–2020 m. už automobilio draudimą ji sumokėjo 956,99 Eur. Tai leidžia daryti išvadą, kad didžioji dalis išmokėtų lėšų faktiškai atitiko Tarybos nario veiklai patirtas išlaidas, tačiau buvo pagrįsta netinkamais dokumentais. Taigi turėjo būti konstatuota, kad R. Ž. faktiškai turėjo teisę į jai išmokėtas lėšas, skirtas Tarybos nario veiklos išlaidoms kompensuoti, tačiau jų kompensavimą pagrindė ne visai tinkamais dokumentais. Todėl R. Ž. veiksmai turėtų būti vertinami ne kaip nusikalstami, o kaip drausminio ar civilinio pobūdžio pažeidimas, kurį galima spręsti taikant proporcingas teisines priemones.
2.6. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje vertinami tik R. Ž. veiksmai, todėl analogiškų situacijų kitose savivaldybėse analizė nėra reikšminga lygiateisiškumo principo požiūriu. Tačiau toks vertinimas neatsako į esminį klausimą, kodėl R. Ž. veiksmai, palyginti su kitais atvejais, kai prokuratūra taiko civilines teisinės gynybos priemones, laikytini pakankamai pavojingais, kad užtrauktų griežčiausią teisinę atsakomybę. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog analogiškose situacijose prokuratūra dažniausiai neinicijuoja baudžiamųjų procesų. Vietoj to savivaldybių tarybų administracijų pažeistų interesų apsauga užtikrinama civilinio proceso priemonėmis, pasitelkiant prokurorams suteiktus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Net tais atvejais, kai tarybos nariai atsisako savanoriškai grąžinti neteisėtai gautas išmokas, prokurorai inicijuoja civilines bylas dėl nepagrįsto praturtėjimo. Palyginus šiuos atvejus su R. Ž. situacija, akivaizdu, kad jie arba visiškai nesiskiria, arba net yra pavojingesni – inkriminuojama žala didesnė, pateikta daugiau su išlaidomis nesusijusių kvitų, eitos pareigos svarbesnės, be to, atsisakoma savanoriškai grąžinti lėšas. Tokia praktika rodo, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas R. Ž. yra ne tik neproporcingas, bet ir pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą.
2.7. Apeliacinės instancijos teismas nepakankamai įvertino ir tai, kad Tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimu pakeista iki tol galiojusi Tarybos narių išlaidų kompensavimo tvarka ir Savivaldybės tarybos nariams už darbą atliekant Savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šie pakeitimai rodo, kad Savivaldybė pripažino ankstesnės kompensavimo tvarkos neefektyvumą ir neaiškumą. Todėl būtina atsižvelgti į tai, kad reglamentavimas buvo nepakankamai aiškus, o baudžiamosios atsakomybės taikymas tokiomis aplinkybėmis prieštarauja baudžiamosios teisės kaip ultima ratio principui. Juolab kad tai, jog Tarybos narių veiklos išmokų skyrimo ir atsiskaitymo už jas reglamentavimas buvo nepakankamai išsamus ir aiškus, patvirtina ir byloje esanti Birštono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2024 m. sausio 15 d. audito ataskaita.
2.8. R. Ž. dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios savanoriškai grąžino Savivaldybės administracijai visas išmokas, kurios neatitiko faktiškai jos patirtų išlaidų, susijusių su jos kaip Tarybos narės veikla 2019–2021 m. Visos bylos nagrinėjimo metu ji pripažino padarytas klaidas, apgailestavo dėl savo veiksmų ir paaiškino, kad taip elgėsi per aplaidumą, esant paplitusiai praktikai, kai, negaunant darbo užmokesčio už Tarybos nario darbą, išmokų panaudojimas būdavo grindžiamas degalų kvitais, įskaitant ir kitų asmenų apmokėtus kvitus. Teismai neįvertino, ar R. Ž. veiksmai realiai sukėlė reikšmingą neigiamą poveikį viešajam interesui ir ar padaryta žala galėjo būti kompensuota kitomis teisinėmis priemonėmis.
2.9. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 182 straipsnio 1 dalį – nenustatė fizinių asmenų, prieš kuriuos buvo panaudota apgaulė
2.10. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad Savivaldybės administracijos darbuotojai neturėjo jokių realių galimybių nustatyti avanso apyskaitose nurodytos informacijos teisingumo (ar klaidingumo), nes šiose apyskaitose esantys įrašai buvo pagrįsti tikrais kvitais, kurių kvestionuoti Savivaldybės administracijos darbuotojai neturėjo objektyvaus pagrindo, tai nebuvo jų pareiga. Toks apeliacinės instancijos teismo vertinimas yra ne tik teisiškai klaidingas, bet ir prieštaringas, nes šis teismas taip pat nurodė, kad Savivaldybės administracijos darbuotojai tik formaliai tikrino išmokų avanso apyskaitas, nevertino jų pagrįstumo. Tai reiškia, kad teismas pripažino Savivaldybės administracijos darbuotojų pareigą vertinti avanso apyskaitų turinį, tačiau ji nebuvo tinkamai vykdoma.
2.11. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neanalizavo Birštono savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimą reglamentavusio Birštono savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatų, iš kurių matyti, kad Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus (nuo 2019 m. birželio 25 d. Biudžeto ir apskaitos skyriaus) darbuotojai ir Savivaldybės kontrolierius turėjo pareigą kontroliuoti išmokų panaudojimo teisėtumą ir tikslingumą. Todėl vien tai, kad, kaip nurodyta nutartyje, avanso apyskaitose esantys įrašai buvo pagrįsti tikrais kvitais ir prie išmokų paskirties pažymėta „degalai“, dėl kurių patirtos išlaidos buvo atlyginamos pagal Savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, nepašalina Savivaldybės administracijos darbuotojų ir Savivaldybės kontrolieriaus pareigos tikrinti šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų ir avanso apyskaitų turinio. Net minimaliai atidus, protingas, rūpestingas asmuo, susipažinęs su kvitais ir avanso apyskaitomis, turėjo pastebėti akivaizdžius nelogiškumus, pavyzdžiui, kad viena Tarybos narė negali vienu metu naudotis 32 skirtingomis mokėjimo kortelėmis ir 21 skirtinga nuolaidų kortele ar tuo pačiu metu pilti skirtingų rūšių degalus – benziną ir dyzeliną. Tačiau Savivaldybės administracijos darbuotojai šių aplinkybių net nebandė aiškintis. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės ir viešai skelbiama informacija rodo, kad bet kokių kvitų apie išlaidas degalams teikimas Savivaldybės administracijai buvo įprasta praktika ne tik Birštono savivaldybėje, bet ir daugelyje kitų savivaldybių. Birštono savivaldybės administracijos darbuotojai apie tokią praktiką negalėjo nežinoti, tačiau vis tiek ją toleravo.
2.12. Apeliacinės instancijos teismas, klaidingai konstatavęs, kad Savivaldybės administracijos darbuotojai neturėjo pareigos vertinti avanso apyskaitose esančių įrašų, padarė ir kitą esminę klaidą – žalos Savivaldybei atsiradimą siejo tik su R. Ž. panaudota apgaule, neatsižvelgdamas į tai, kad žala galėjo kilti dėl Savivaldybės administracijos darbuotojų neapdairaus, neatidaus ir nerūpestingo pareigų vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad R. Ž. piktnaudžiavo pasitikėjimu, grindžiamu tarpusavio pasitikėjimo pagrindu tarp jos ir Savivaldybės administracijos darbuotojų, nėra pakankama pagrįsti teiginiui, jog būtent jos veiksmai, o ne darbuotojų neveikimas lėmė žalos atsiradimą. Savivaldybės administracijos darbuotojai privalėjo tinkamai vykdyti savo funkcijas, nepriklausomai nuo R. Ž. statuso ar deklaruojamo sąžiningumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad R. Ž. panaudota apgaulė buvo esminė ir tiesiogiai lėmė turtinės žalos atsiradimą, ignoruodamas tai, kad žalos galėjo būti išvengta taikant reglamente nustatytą kontrolės ir kompensavimo mechanizmą.
2.13. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 300 straipsnio 1 dalį,
2.14. R. Ž. avanso apyskaitose nurodė tikrovę atitinkančią informaciją – teisingai perrašė kvitų, kurie buvo tikri, identifikacinius duomenis. Vien tai, kad R. Ž. faktiškai nepatyrė kvituose nurodytų išlaidų, nereiškia, kad avanso apyskaitose buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.
2.15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai nusprendė, kad R. Ž. veiksmai kvalifikuotini kaip BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sutaptis, remdamasis tuo, kad ji suklastojo avanso apyskaitas ir jas panaudojo, pateikdama Savivaldybės administracijai. Tačiau toks kvalifikavimas prieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai, nes dokumento suklastojimas ir suklastoto dokumento panaudojimas yra vienas iš galimų sukčiavimo būdų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTIzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-523/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-523/2013">2K-523/2013</a>, 2K-92-648/2019, 2K-303-693/2019). Žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-105-303/2023). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog R. Ž. sukčiavimo mechanizmas pasireiškė tuo, kad ji pateikė daugiau degalų kvitų, nei realiai patyrė išlaidų, ir kad avanso apyskaitose buvo įrašyti teisingi duomenys apie tikrus kvitus. Šios apyskaitos negali būti laikomos suklastotomis. Todėl teismai, R. Ž. veiksmus kvalifikuodami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
2.16. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepagrįstai nusprendė, kad R. Ž. veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala
2.17. R. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga, netikslinga ir neatitinka baudžiamojo poveikio priemonės tikslų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos apimties nustatymas yra teismo diskrecija, kad R. Ž. veika turėjo neigiamą poveikį ne tik savivaldybės, bet ir valstybės mastu, menkino institucijų autoritetą ir sukėlė rezonansą visuomenėje. Tačiau tokie motyvai nėra pakankami. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino šių esminių apeliacinio skundo argumentų: a) teismų praktikoje akcentuojama, kad taikant BK 681 straipsnyje nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę siekiama užtikrinti, kad kaltas asmuo ateityje neturėtų galimybių daryti panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNjgtMTAyMC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-68-1020/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-68-1020/2023">1A-68-1020/2023</a>); b) R. Ž. nusikalstamas veikas padarė būdama Tarybos narė, šios pareigos yra renkamos, todėl teismai jai galėjo atimti tik teisę būti išrinktai į savivaldybių institucijų renkamas pareigas; c) R. Ž. nusikalstamos veikos buvo padarytos specifinėje situacijoje – esant tokiai išmokų mokėjimo tvarkai, kurią pati Savivaldybė vėliau pripažino nepakankamai aiškia ir išsamia. Be to, R. Ž. nurodė, kad veikė per aplaidumą, vadovaudamasi tuo metu paplitusia praktika. Baudžiamojo poveikio priemonė turi būti individualizuota, o ne taikoma formaliai. Šiuo atveju paskirta priemonė apima ir skiriamas pareigas, nors nusikalstamos veikos buvo susijusios tik su renkamomis pareigomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turėtų būti panaikinta. Nutarus, kad tokia priemonė yra būtina, ji turėtų būti susiaurinta, ribojant tik teisę būti išrinktai į savivaldybių institucijų, kuriose buvo padaryta veika, renkamas pareigas.
2.18. Apeliacinės instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad paliekant galioti apkaltinamąjį nuosprendį dėl R. Ž. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, t. y. už sunkų nusikaltimą, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra galimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino kitų BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurios sudaro pagrindą taikyti laidavimą, ir neanalizavo, ar jos šiuo atveju egzistuoja. Byloje yra pateikti tiek R. Ž. prašymas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos L. P. atsakomybėn, tiek pačios L. P. prašymas R. Ž. perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą. Byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnyje nustatytos sąlygos, leidžiančios teismui atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, nors minėtais prašymais atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo prašoma taikyti tik dėl dviejų R. Ž. padarytų nusikaltimų, nurodytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau buvo pakeista BK 228 straipsnio 2 dalis. Kadangi nauja BK 228 straipsnio 2 dalies redakcija yra laikoma švelnesniu baudžiamuoju įstatymu, palyginti su tuo, kuris galiojo R. Ž. padarytų nusikalstamų veikų metu, naujasis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir turi būti taikomas. Taigi nebėra kliūčių R. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl visų trijų nusikaltimų.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Plioplys atsiliepimu į nuteistosios R. Ž. ir jos gynėjo advokato D. Raulušaičio kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasatoriai iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kuriuos buvo išdėstę apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus esminius apeliacinio skundo argumentus ir į juos atsakė.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo. Nors skunde bandoma nuneigti padarytos nusikalstamos veikos visuomeninę reikšmę, tačiau sprendimui, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, priimti suformuotos aiškios nuostatos tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. birželio 15 d. nutarimai), tiek kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzctOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-37-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-37-942/2015">2K-37-942/2015</a>, 2K-286-746/2015, 2K-12-719/2022, 2K-22-1214/2025). Šių nuostatų apeliacinės instancijos teismas nepažeidė.
3.3. R. Ž., būdama Birštono savivaldybės tarybos narė, jai inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė pažeisdama Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Vietos savivaldos įstatymo, šios savivaldybės tarybos veiklos reglamentų reikalavimus. Už šių teisės aktų pažeidimus, be kita ko, nustatyta civilinė, tarnybinė, administracinė, drausminė ir etinė atsakomybė. Tačiau atvejai, kai išlaidoms pagrįsti sąmoningai naudojami suklastoti ar kitų asmenų išlaidas pagrindžiantys dokumentai, dokumentai teikiami apsunkinant asmenų, kuriems pavesta šių išlaidų kontrolė, galimybę pastebėti ir nekompensuoti su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų, paprastai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Sprendžiant dėl tokių pažeidimų pavojingumo ir griežčiausios atsakomybės tokio pobūdžio bylose taikymo ar netaikymo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į pažeidimo šiurkštumą, padarymo būdą, sistemingumą, žalos dydį. Vienas iš gynybinių teiginių, kad visi taip darė, negali pateisinti konkretaus asmens sąmoningai pasirinkto neteisėto elgesio. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. Ž. griežčiausia atsakomybės rūšis taikyta nesilaikant ultima ratio principo.
3.4. Kasatoriai akcentuoja, kad nebuvo nustatyti fiziniai asmenys, prieš kuriuos buvo panaudota apgaulė, nes juridinis asmuo – savivaldybės administracija – negali būti nei suklaidintas, nei apgautas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 25–27 punktuose šią situaciją aptarė ir vadovavosi teismų praktika apie tarpinę (procesinę) apgaulę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201-1073/2018">2K-201-1073/2018</a>, 2K-293-303/2019), todėl taip vertindamas susiklosčiusią situaciją teisės normų taikymo pažeidimo nepadarė.
3.5. Į kasatorių argumentus dėl apgaulės, dėl avanso apyskaitos teisinės reikšmės apeliacinės instancijos teismas plačiai atsakė. Šis teismas išsamiai išnagrinėjo Birštono savivaldybėje galiojusį reglamentavimą, iš kurio matyti, kad išmokos už su Tarybos nario veikla susijusias išlaidas buvo pervedamos tik pateikus mėnesio išlaidų ataskaitą. Taigi tiek teisinis reglamentavimas, tiek nustatytos aplinkybės leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad Birštono savivaldybės tarybos veiklos reglamente nurodyto dokumento – išmokų avanso apyskaitos pateikimas buvo išmokos gavimo sąlyga.
3.6. Kasaciniame skunde nesutinkama ir su R. Ž. nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sutaptį, tvirtinant, kad toks kvalifikavimas prieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai. Tačiau kasatoriai prieštarauja patys sau, nes jų cituojamoje teismų praktikoje analogiški kaip ir šioje byloje nustatyti nusikalstami veiksmai teismo buvo vertinami kaip dviejų veikų sutaptis. Todėl ir šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, nuteistosios veiksmus kvalifikuodamas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nuo teismų praktikos nenukrypo.
3.7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje paskutiniais metais daug dėmesio skirta didelės žalos požymio piktnaudžiavimo bylose išsamiam aptarimui ir joje suformuluoti pakankamai aiškūs kriterijai didelei neturtinei žalai konstatuoti. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 31 punkte šiam klausimui skyrė pakankamai dėmesio.
3.8. Apeliacinės instancijos teismas nurodė teisinius argumentus, kad teisės atėmimas būti išrinktai ir paskirtai į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas, nors ir sukels nepatogumų, tačiau laikytinas būtinu bausmės paskirčiai įgyvendinti, kad sudarys galimybę nuteistajai įvertinti valstybės politiko veiklos reikšmingumą. Kasaciniame skunde nepateikta teisiškai reikšmingų argumentų, dėl kurių būtų galima vertinti, kad teismai galėjo atimti tik teisę jai būti išrinktai į savivaldybių institucijų renkamas pareigas.
3.9. Kasacinės instancijos teismo praktikoje dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bylose pažymima, kad taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIwLTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-120-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-120-489/2016">2K-120-489/2016</a>, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018, 2K-212-594/2024, 2K-224-1073/2024). Įstatymas nenustato išimčių dėl subjektų ar nusikalstamų veikų kategorijų, kuriems gali (negali) būti taikomos BK 40 straipsnio nuostatos, tačiau iš kasacinės instancijos teismo praktikos (išaiškinimų) nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bylose, kuriose buvo spręstas klausimas dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, matyti, kad, sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo ir vertinant kaltininko asmenybės savarankiškumą, brandą, gyvenimiškas vertybes, atsižvelgiant į einamas pareigas, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų santykį, yra keliami aukštesni reikalavimai. Tokiose bylose taip pat yra įvertinama ir institucijos, kurioje ėjo pareigas asmuo, reputacijai ir autoritetui padaryta žala. Todėl, nepažeidžiant asmenų lygybės prieš įstatymą principo, t. y. nesudarant dirbtinių kliūčių taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (pvz., asmenims, einantiems tam tikras pareigas, turintiems tam tikrą išsilavinimą ir pan.), kartu šiomis teismų praktikoje formuojamomis nuostatomis siekiama užtikrinti, kad BK 40 straipsnio nuostatos būtų taikomos tikslingai, neiškreipiant šio instituto paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLTYyOC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252-628/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252-628/2024">2K-252-628/2024</a>). Nuo pirmo teisiamojo posėdžio R. Ž. pozicija dėl nusikalstamų veikų buvo neaiški, dėl to vertinti, kad ji visiškai pripažino ir kritiškai vertino savo elgesį, nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju būtina vertinti ir tai, kad nuteistoji R. Ž. yra visiškai savarankiška ir brandi asmenybė, kuri ne tik turi pakankamą gyvenimišką ir profesinę patirtį, bet ir susiformavusią vertybių sistemą. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad laiduotojo paskyrimas, jo įtaka galėtų koreguoti R. Ž. elgesį ar daryti esminę įtaką jos teisinių nuostatų formavimuisi. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad kasatorių laiduotoju siūlomas asmuo, kuris skundo dėstomojoje ir rezoliucinėje dalyje skiriasi, kaip laiduotojas nė vienos instancijos teisme nebuvo vertinamas. Kasacinės instancijos teisme šį asmenį vertinti kaip tinkamą laiduotoją, kaip teismo pasitikėjimo vertą asmenį nėra realios galimybės.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistosios R. Ž. ir jos gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį
5. Kasaciniame skunde nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas pažeidžiant BPK 167 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl baudžiamoji byla turi būti nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Šie kasatorių teiginiai nepagrįsti.
6. Nagrinėjamoje byloje R. Ž. nuteista ne tik pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. BK 182 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, už BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
7. BPK 167
8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bendra tvarka pradėtas 2024 m. gegužės 3 d., tą pačią dieną prokuroro reikalavimu pradėtas ir ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Toks sprendimas priimtas nustačius, kad nusikalstama veika, nurodyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra glaudžiai susijusi su piktnaudžiavimu tarnyba siekiant turtinės naudos (BK 228 straipsnio 2 dalis) ir dokumentų suklastojimu bei panaudojimu (BK 300 straipsnio 1 dalis), nuo šios veikos tyrimo rezultatų tiesiogiai priklauso minėtų kitų nusikalstamų veikų atskleidimas ir įrodinėjimas. Prokuroro taip pat konstatuota, kad, kai atliekami neteisėti veiksmai su savivaldybės turtu, kuris yra panaudojamas ne pagal paskirtį, t. y. asmeniniams poreikiams tenkinti, pažeidžiamas viešasis interesas, nes savivalda yra suinteresuota, kad turtas būtų tvarkomas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl nusikalstama veika yra visuomeninės reikšmės. Šios nusikalstamos veikos visuomeninę reikšmę prokuroras grindė ir tuo, kad nusikalstamos veikos padarymu yra įtariama savivaldybės tarybos narė, dėl to kilo platus atgarsis visuomenėje. Prokuroro vertinimu, tai, kad R. Ž. yra savivaldybės tarybos narė, papildomai patvirtina, kad Birštono savivaldybė negali ginti teisėtų savo interesų. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodytiems motyvams pritaria, ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo klausimas detaliai analizuotas ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 167 straipsnio nuostatomis, Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir nuosekliai formuojama kasacinės instancijos teismo praktika, padarė teisingą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas byloje pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas nepažeidžiant BPK 167 straipsnio reikalavimų. Pagrindo nutraukti baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu nėra.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų
9. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus. Su tokiais teiginiais nesutiktina.
10. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o BPK 332 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje, be kita ko, yra išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo. Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69/2011">2K-69/2011</a>, 2K-467/2013, 2K-135/2015, 2K-319-976/2015, 2K-7-88-489/2023, 2K-14-719/2026).
11. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad šis teismas atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus. Priešingai nei teigia kasatoriai, šis teismas motyvuotai pasisakė dėl išmokų avanso apyskaitos kaip pagrindinio dokumento išmokai gauti ir dėl jo – tikro dokumento – suklastojimo, pateikiant duomenis ne tik apie R. Ž. realiai patirtas išlaidas, vykdant tarybos nario veiklą, bet ir apie išlaidas, kurias patyrė svetimi asmenys. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos pagal prokuroro reikalavimą teisėtumą. Šis teismas taip pat išsamiai aptarė ir analizavo aplinkybes dėl R. Ž. panaudoto apgaulės būdo ir savivaldybės darbuotojų galimybės nustatyti suklastoto tikro dokumento turinį. Be to, skundžiamoje nutartyje detaliai pasisakyta ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo bei jos proporcingumo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pašalino iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių tai, kad buvo sumenkintas pasitikėjimas R. Ž. kaip valstybės politike, ir tai leidžia daryti išvadą, kad šis teismas savo pareigą atliko ne formaliai, o iš esmės įvertinęs apeliantų išdėstytus argumentus, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylos medžiagą. Tai, kad kasatoriams nepriimtinos šio teismo padarytos išvados, nesudaro pagrindo manyti, jog jos yra nepakankamai motyvuotos ir neteisingos. Priešingai, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis atsakant į apeliacinio skundo argumentus yra aiškiai ir išsamiai motyvuota.
Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies taikymo
12. Kasatorių teiginiai, kad R. Ž. nepadarė nusikalstamų veikų, nurodytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, nepagrįsti. Analogiški argumentai buvo pateikti ir apeliaciniame skunde, juos apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir pateikė dėl jų savo išvadas (nutarties 11–27 punktai).
13. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015 yra išaiškinusi, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Todėl tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu reikėtų laikyti normalią valstybės ir savivaldybės institucijų veiklą, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, ir teisėtus fizinių ar juridinių asmenų interesus. Nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnyje, dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai.
14. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008, 2K-7-175-303/2015, 2K-169-689/2018). Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Svarbu, kad tas įrašas, kai yra panaudojamas, sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Tačiau baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198-689/2019, 2K-83-648/2020, 2K-173-387/2022, 2K-90-1073/2023, 2K-213-511/2023), o kai realiai jų nepažeidžia ar negali pažeisti, gali būti konstatuota, kad veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013) arba yra mažareikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-413-895/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a>).
15. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-167-511/2025).
16. BK 182 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamas tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi, apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019, 2K-81-495/2025).
17. Iš skundžiamų abiejų instancijų teismų baigiamųjų aktų aprašomojoje dalyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad nuteistajai inkriminuotų nusikaltimų – sukčiavimo ir tikro dokumento suklastojimo sudėtys yra aprašytos kartu kaip nusikalstamų veikų sutaptis. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad dokumento suklastojimas ir suklastoto dokumento panaudojimas yra vienas iš galimų sukčiavimo būdų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTIzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-523/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-523/2013">2K-523/2013</a>, 2K-92-648/2019, 2K-303-693/2019). Žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-105-303/2023, 2K-150-976/2025). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistoji pati suklastojo tikrus dokumentus ir pateikė juos kaip apgaulės priemonę svetimam turtui įgyti.
18. Nustatyta, kad R. Ž. suklastojo 23 išmokų avanso apyskaitas, jose nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas degalų išlaidas, pirktas cigaretes, vienkartines kaukes, plovyklos paslaugas, kaip susijusias su tarybos nario veikla išlaidas, ir jas panaudojo. Ji laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn. į išmokų avanso apyskaitas įrašė ne tik duomenis apie išlaidas, kurių atlyginimas buvo galimas pagal Reglamentą, bet ir išlaidas, kurios buvo patirtos kitų asmenų, panaudojant skirtingas mokėjimo priemones ir nuolaidų korteles. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs detalią Reglamento nuostatų analizę, nustatė, kad išmokų avanso apyskaitų pateikimas buvo tarybos nario išmokos gavimo sąlyga, o tikrovės neatitinkančios informacijos nurodymas avansinėse apyskaitose (duomenys apie išlaidas, kurių ji nepatyrė ir kurias patyrė kiti asmenys) ir tokias išlaidas patvirtinančių kitų asmenų dokumentų (kvitų) pateikimas lėmė sprendimo atlyginti nepatirtas išlaidas priėmimą ir realios turtinės žalos atsiradimą. Dėl šių veiksmų R. Ž. iš Birštono savivaldybės administracijos gaudavo išmokas už išlaidas, kurios negalėjo būti kompensuojamos, todėl ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. R. Ž. apgaulė pasireiškė dokumentų klastojimu, o tokia apgaulė laikytina esmine, nes turėjo lemiamą įtaką sprendžiant dėl išmokų mokėjimo nuteistajai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad lėšų įgijimo pagrindas buvo išmokų avanso apyskaitos, kurias R. Ž. ne tik suklastojo, nurodydama, kad ji patyrė išlaidas, kurių ji realiai nepatyrė, bet ir jas panaudojo, pateikdama Birštono savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui (nuo 2019 m. birželio 26 d. – Biudžeto ir apskaitos skyriui). Dėl šio nusikalstamo veikimo R. Ž. buvo išmokėtos Savivaldybės administracijai priklausančios lėšos, kurių ji neturėjo teisės įgyti.
19. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl R. Ž. veikimo tiesiogine tyčia, pagrįstai konstatavo, kad ji veikė sąmoningai, išmokų avanso apyskaitose nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. duomenis apie išlaidas, kurios negalėjo būti atlygintos, šiuos dokumentus suklastojo ir panaudojo – juos pateikė Birštono savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui (nuo 2019 m. birželio 26 d. – Biudžeto ir apskaitos skyriui). Papildomai pažymėtina, kad nuteistosios veikimą tyčia pagrindžia ir tai, jog išmokų avanso apyskaitose nurodytoms su savivaldybės tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms pagrįsti nuteistoji rinko ir teikė kitų asmenų mokėjimus patvirtinančius kvitus, pati šių išlaidų nepatyrusi. Nustatyta, kad ji degalinėse pasiimdavo nepažįstamų asmenų paliktus kvitus arba susirinkdavo juos iš artimųjų ir pažįstamų asmenų. Be kita ko, ir kasaciniame skunde nurodyta, kad nuteistoji, pateikdama svetimų asmenų patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, siekė, kad jai būtų atlygintos jos patirtos automobilio eksploatavimo, t. y. civilinės atsakomybės ir kasko draudimo, išlaidos, kurių ji kompensuoti neprašė, bet vietoj to pateikdavo daugiau degalų įsigijimo kvitų. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistoji aiškiai suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad klastoja dokumentus ir juos pateikia ir kad tai sukels neigiamų pasekmių, ir norėjo taip veikti.
20. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl nenustatytų asmenų, prieš kuriuos buvo panaudota apgaulė (nutarties 24–27 punktai). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad apgaulė gali būti panaudojama ne tik tiesiogiai prieš nukentėjusį asmenį, bet ir prieš asmenis, kurie priima privalomus sprendimus dėl, pavyzdžiui, teisės gauti socialines išmokas. Tarpinė (procesinė) apgaulė suprantama kaip apgaulė, kuri panaudojama prieš asmenis, turinčius teisę priimti tam tikrą sprendimą dėl kito asmens turto. Kai tokie asmenys, suklaidinami dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, priima kaltinamajam palankų sprendimą, dėl kurio kaltinamasis įgyja turtinės naudos, tokia veika atitinka BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201-1073/2018">2K-201-1073/2018</a>). R. Ž. išmokų avanso apyskaitose nurodytos informacijos teisingumo (ar klaidingumo) Savivaldybės darbuotojai nustatyti neturėjo jokių realių galimybių, nes minimose apyskaitose esantys įrašai buvo pagrįsti tikrais kvitais, jose nurodyta išmokų paskirtis buvo „degalai“, kurie yra atlygintini pagal Reglamentą.
21. Taigi abiejų instancijų teismai, taikydami baudžiamąjį įstatymą ir vadovaudamiesi aktualia kasacinės instancijos teismo praktika, teisingai nustatė, kad R. Ž. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, nurodytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo
22. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Veika, padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Piktnaudžiavimo, nustatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis. Aptariamas nusikaltimas padaromas veikiant tyčia, kai asmuo supranta, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje nurodytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>). Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį. Tai reiškia, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) elgesys yra pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020). Taigi padarytą veiką kvalifikuojant kaip piktnaudžiavimą, be kita ko, būtina įvertinti, ar iš tiesų pakanka duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, apie pakankamą padarytos veikos pavojingumą. Tik tokia praktika laikytina atitinkančia baudžiamųjų įstatymų paskirtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-98/2014, 2K-4-689/2019, 2K-P-59-495/2021). Pažymėtina, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-895/2017, 2K-7-167-511/2025).
23. Byloje nustatyta, kad nuteistosios R. Ž. nusikalstami veiksmai truko daugiau nei dvejus metus, buvo nevienkartiniai, sistemingi (inkriminuoti dvidešimt trys dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo bei sukčiavimo epizodai). Situacija, kai nuteistoji prašydavo kvitų iš kitų asmenų ir tai buvo įprasta praktika, sudarė įspūdį, kad neteisėtas veikimas, siekiant asmeninės naudos, savivaldybės taryboje yra normali praktika. Teismai pagrįstai konstatavo, kad buvo padaryta didelė žala Birštono savivaldybės administracijai kaip institucijai, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenėje, o dėl nurodytos žalos valstybinei institucijai didelę neturtinę žalą patyrė ir valstybė.
24. Taigi byloje pagrįstai nustatyta, kad didelė neturtinė žala buvo padaryta juridiniam asmeniui, be kita ko, sudarant pagrįstą pagrindą visuomenei manyti, kad savivaldybės tarybos nariai, prilyginami valstybės tarnautojams, netinkamai naudoja jiems skiriamas lėšas, taip apgaule įgydami jiems nepriklausančias lėšas, o tai neabejotinai turėjo įtakos neigiamam požiūriui į Birštono savivaldybę kaip valstybės instituciją.
Dėl baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymo
25. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (lot. ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369/2009, 2K-262/2011). Todėl situacijos, kai padaryti nedidelio pavojingumo nusižengimai kriminalizuojami kaltinant asmenį nusikalstamos veikos padarymu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, nėra teisingos, tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2012, 2K-160/2013, 2K-257/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a>). Nepritartina tokiai teismų praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a>, 2K-7-167-511/2025).
26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. Ž., būdama savivaldybės tarybos narė, nusikalstamas veikas padarė pažeisdama Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Vietos savivaldos įstatymo, Savivaldybės tarybos veiklos reglamentų atitinkamų straipsnių ir punktų reikalavimus. Už šių teisės aktų pažeidimus, be kita ko, nustatyta civilinė, tarnybinė, administracinė, drausminė bei etinė atsakomybė. Tačiau atvejai, kai išlaidoms pagrįsti sąmoningai naudojami suklastoti ar kitų asmenų išlaidas pagrindžiantys dokumentai, dokumentai teikiami apsunkinant asmenų, kuriems pavesta šių išlaidų kontrolė, galimybę pastebėti ir nekompensuoti su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų, paprastai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Sprendžiant dėl tokių pažeidimų pavojingumo ir griežčiausios – baudžiamosios – atsakomybės tokio pobūdžio bylose taikymo ar netaikymo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama ir į pažeidimo šiurkštumą, padarymo būdą, sistemingumą, žalos dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-167-511/2025).
27. Siekiant pasisavinti savivaldybės lėšas ir taip jas pasisavinant, sąmoningas kitų asmenų finansines operacijas patvirtinančių dokumentų rinkimas ir fiktyvus juose nurodytų sumų įrašymas į buhalterijai pateikiamas ataskaitas kaip pagrindžiančių savivaldybės tarybos nario patirtas išlaidas rodo ne tik nesąžiningą tokio asmens požiūrį į savivaldybės tarybos nariui skirtų lėšų paskirtį, bet ir itin šiurkštų teisės aktų reikalavimų pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-167-511/2025). Nuteistosios argumentai, kad „visi taip darė“, nepateisina konkretaus asmens sąmoningai pasirinkto neteisėto elgesio. Nuteistosios R. Ž. elgesys buvo tyčinis, akivaizdžiai peržengiantis jos, kaip savivaldybės tarybos narės, teisėto veikimo ribas. Padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų šiurkštumas, byloje nustatytas neteisėtų veiksmų pastovumas, jų intensyvumas ir mastas (sistemingai tęsėsi daugiau nei dvejus metus, suklastotos dvidešimt trys išlaidų atlyginimo ataskaitos, pateikti kitų asmenų čekiai, apmokėti 32 skirtingomis svetimomis mokėjimo kortelėmis; Savivaldybės administracijai padaryta 1694,67 Eur turtinė žala) panaikina galimybę taikyti švelnesnes atsakomybės rūšis nei baudžiamoji. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šiuo metu savivaldybės tarybos nariai gauna atlygį už savo veiklą, tačiau šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nepateisina pirmiau padarytų nusikalstamų veiksmų. Pateikdami argumentus, kad kitiems asmenims už tuos pačius veiksmus nekyla baudžiamoji atsakomybė, kasatoriai konkrečios situacijos, konkretaus savivaldybės tarybos nario, kuriam dėl analogiško pobūdžio veiksmų būtų pritaikyta kitos rūšies teisinė atsakomybė, nenurodo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
28. Kasaciniame skunde prašoma neskirti nuteistajai R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo arba neskirti teisės būti paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas atėmimo. Pagrindo tenkinti šį prašymą taip pat nėra.
29. Bylos nagrinėjimui aktualioje BK 681 straipsnio redakcijoje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) įtvirtintas viešųjų teisių atėmimas, t. y. teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas, kurį teismas skiria tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. Vadovaujantis minėta baudžiamojo įstatymo nuostata, asmeniui gali būti atimama teisė būti išrinktam ir teisė būti paskirtam, t. y. atimama teisė eiti renkamas ir skiriamas pareigas. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje BK 681 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2023 m. spalio 26 d. įstatymo redakcija) įstatymų leidėjas yra patikslinęs įstatymo tekstą nuostata, kuria pažymėta, jog asmeniui gali būti skiriamas vienos arba abiejų šių teisių atėmimas, tačiau, aiškinant lingvistiškai bylai aktualią BK 681 straipsnio 1 dalies tuometinę redakciją, darytina išvada, kad normos loginė konstrukcija nedraudžia teismui paskirti bet kurios vienos arba abiejų viešųjų teisių atėmimo. Svarbu tai, kad nusikalstama veika būtų padaryta piktnaudžiaujant bet kuria viešąja teise. Priešingas teisės normos aiškinimas, pagal kurį teismas neturėtų galimybės spręsti dėl atimamų viešųjų teisių apimties, užkirstų kelią teismui tinkamai individualizuoti skiriamą baudžiamojo poveikio priemonę. Baudžiamojo poveikio priemonė, nustatyta BK 681 straipsnyje, skiriama siekiant, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturėtų galimybių daryti panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ateityje, todėl teismas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, turi parinkti tokią suderintą baudžiamojo poveikio priemonę, kuri nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdama įgyvendinti bausmės paskirtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>).
30. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, nuosprendyje konstatavo, kad teisės būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį, kurios vienas iš tikslų yra atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas valstybės ar savivaldybių sektoriuje, ir pataisys nuteistosios elgesį. Nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo minimalų terminą, teismas atsižvelgė į tai, kad tokio pobūdžio nusikalstamas veikas R. Ž. padarė pirmą kartą, visiškai atlygino padarytą turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, papildomai pažymėdamas, kad tokių nusikalstamų veikų padarymas turi neabejotinai neigiamą reikšmę ne tik savivaldybės, bet ir valstybės mastu, neabejotinai menkina valstybės institucijų autoritetą, dėl rezonanso visuomenėje kelia esmingai žalingus padarinius. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria šioms teismų padarytoms išvadoms.
31. R. Ž. nusikalstamą veiką, nurodytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarė būdama savivaldybės tarybos narė, t. y. piktnaudžiaudama jai suteikta viešąja teise. Ji sąmoningai piktnaudžiavo šia teise daugiau nei dvejus metus, kartu darydama kitas nusikalstamas veikas ir neįvertindama savivaldybės tarybos nario statuso ir paskirties. Atitinkamai jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės apimtis, jos terminą nustatant minimalų, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai.
Dėl naujos BK 228 straipsnio 2 dalies redakcijos (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) taikymo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
32. Po to, kai buvo paskelbta apeliacinės instancijos teismo skundžiama nutartis, 2025 m. spalio 18 d. įsigaliojo nauja BK 228 straipsnio 2 dalies redakcija (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija). Tai yra bausmę švelninantis įstatymas, nes buvo sumažintas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas, pasikeitė galimos skirti baudos ribos, kartu buvo pakeistas nusikaltimo sunkumo požymis – iš sunkaus tapo apysunkis, t. y. pasikeitė nusikaltimo kategorija. Nauja įstatymo redakcija neabejotinai lengvina nuteistosios teisinę padėtį.
33. BK 3
34. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose atitinkamai nustatyta, kad už apysunkį nusikaltimą skiriama bauda nuo 100 iki 4000 MGL dydžio, o už sunkų – nuo 150 iki 6000 MGL dydžio. BK 47 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už BK XXXIII skyriuje nurodytas nusikalstamas veikas skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis.
35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad padaryta turtinė žala sudaro 1694,67 Eur. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudos bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, be kita ko, nurodė, kad R. Ž. skirtinos minimalios BK 47 straipsnyje nurodytos baudos (nuosprendžio 51 lapas), ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) paskyrė 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 6 dalimi, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo argumentus dėl minimalios baudos dydžio, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) R. Ž. skiria minimalią – 100 MGL dydžio baudą.
36. Taigi R. Ž. padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, esant idealiajai sutapčiai, dėl to būtų formalus pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Tačiau pažymėtina, kad, visų pirma, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Antra, atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikyti yra būtinas visiškas savo kaltės pripažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju šios įstatyme nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos nėra. Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji nepadarė nusikalstamų veikų, ir toliau (kaip ir viso proceso metu) yra teisinami nuteistosios atlikti veiksmai, teigiant, kad „visi taip darė“, kad atsakomybė tenka savivaldybės darbuotojams ir pan. Atitinkamai nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir R. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistosios R. Ž. ir jos gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio kasacinį skundą.
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nutartį:
R. Ž. veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) ir paskirti jai 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija), bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, subendrinti su Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.
Kitas Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Artūras Ridikas
Sigita Jokimaitė
