Baudžiamoji byla Nr. 2K-31-788/2026
Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00002-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.3; 1.2.19.2.2.1; 2.1.7.1; 2.1.7.4.1; 2.3.2.2.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nutarties.
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 4 d. nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda, nustatant dvejų metų terminą, per kurį ji turi būti savanoriškai sumokėta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68(1) straipsnio 3 dalimi, A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas – ir atimta teisė trejus metus dirbti ar užsiimti advokato praktika.
Šiuo nuosprendžiu A. Š. dėl kaltinimų pagal BK 226 straipsnio 4 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau ši bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nutartimi nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. Š. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas advokatas, gindamas įtariamąjį R. B. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03741-22, kuriame pastarajam buvo pareikštas įtarimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir skirta kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d., 2022 m. balandžio 13 d. prekybos centre „Kubas“ iš R. B. motinos V. B. reikalavo ir priėmė 10 000 Eur kyšį grynaisiais pinigais, pažadėdamas per neįvardytą tarpininką pasinaudoti pažintimis ar kita tikėtina įtaka ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui ir jį paveikti, kad jis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent nesikreiptų su pareiškimu į teismą dėl R. B. taikytos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 4 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) nuostatas, pažeidė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, taip pat 255 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Be to, išsamiai neįvertino nuteistojo A. Š. veiksmų tyčios turinio, tai sukliudė teismams atskleisti bylos esmę, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus procesinius sprendimus.
2.2. Kriminalinė žvalgyba dėl A. Š. buvo atliekama pagal R. B. aiškiai sustruktūruotą BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus atitinkantį pranešimą, kad A. Š. paėmė kyšį iš V. B. ir reikalauja kyšio iš jo (R. B.). Šis pranešimas buvo pagrindas pradėti ikiteisminį, o ne kriminalinės žvalgybos tyrimą. Tokios pozicijos laikomasi tiek teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtNzA1LTMxMi8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-705-312/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-705-312/2012">1S-705-312/2012</a>), tiek teisės doktrinoje. Taigi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Šiaulių valdybos pareigūnai, gavę R. B. pranešimą, privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą, taikyti procesines prievartos priemones tik pagal BPK nuostatas.
2.3. Pareigą pradėti ikiteisminį tyrimą, kai gaunamas BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pranešimas, įtvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-31')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-31">2-31</a>8 patvirtintas Asmenų, kurie kreipiasi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, pranešimų nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 2 punkte išdėstyta asmens pateikto pranešimo (tiek žodžiu, tiek raštu) nagrinėjimo tvarka, priklausomai nuo pranešimo turinio. Kadangi R. B. priskyrė A. Š. konkrečias nusikalstamas veikas, tai atitiko BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą pranešimą pagal turinį ir formą, taip pat Aprašo 2.1 papunktyje nurodyto pranešimo turinio pavyzdį, kad jei iš karto gavus pranešimą paaiškėja, kad pranešimas sudaro pagrindą priimti sprendimą BPK nustatyta tvarka (pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), pranešimas nagrinėti BPK nustatyta tvarka nedelsiant perduodamas STT pareigūnui, įgaliotam pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti su juo susijusius veiksmus. R. B. kreipimosi į STT metu galiojęs norminis reglamentavimas tiek įstatymu įtvirtintu, tiek poįstatyminiu lygmeniu imperatyviai nustatė pareigą vykdyti tyrimą BPK nustatyta tvarka. Dėl to kriminalinės žvalgybos tyrimo byla A. Š. buvo pradėta neteisėtai. Atitinkamai neteisėtais turi būti pripažinti šios neteisėtos kriminalinės žvalgybos bylos pagrindu atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl A. Š., taip pat neteisėti yra ir kriminalinės žvalgybos veiksmais gauti duomenys.
2.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai R. B. pranešimo nepripažino BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pranešimu, kadangi šiam pranešimui įstatymų leidėjas nenustatė nei konkretumo, nei aiškumo lygio reikalavimų. O šiuo atveju R. B. informavus STT Šiaulių valdybą nebuvo iškart nustatyti BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai, todėl nustatyti, ar R. B. pranešime A. Š. priskirtos veikos buvo padarytos, BPK nuostatos, Aprašas ir Generalinio prokuroro rekomendacijos įpareigojo STT pareigūnus, iškart pradedant ikiteisminį tyrimą.
2.5. Bylą nagrinėję teismai R. B. pranešimą savo procesiniuose sprendimuose tiesiogiai įvardijo kriminalinės žvalgybos informacija, šis pranešimas buvo pripažintas pagrindu pradėti kriminalinę žvalgybą. Šią išvadą teismai motyvavo, be kita ko, STT Šiaulių valdybos raštuose minėtu konkrečiai neįvardytu ir realiai neegzistuojančiu STT direktoriaus įsakymu. Toks procesinio sprendimo motyvavimas, kai dalis sprendimo motyvuojama neegzistuojančiais teisės norminiais aktais, yra akivaizdus esminis BPK pažeidimas, suvaržęs kasatoriaus teisę į teisingą jo apeliacinio skundo išnagrinėjimą ir sukliudęs apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą procesinį sprendimą.
2.6. Bylą nagrinėję teismai argumentų, susijusių su neteisėtu STT Šiaulių valdybos veikimu nevykdant Aprašo ir Generalinio prokuroro rekomendacijų gavus R. B. pranešimą, visiškai neanalizavo, neatliko jokios BPK, Aprašo, Generalinio prokuroro rekomendacijų ir KŽĮ nuostatų sisteminės analizės ir dėl to visiškai nepagrįstai atmetė A. Š. argumentus dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų neteisėtumo. Neanoniminio asmens pranešimas (skundas, pareiškimas) ikiteisminio tyrimo įstaigai apie galimą ar tariamą nusikalstamą veiką ir asmenį, kuriam tos veikos priskiriamos, yra BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti faktiniai duomenys (informacija), kurie nėra ir negali būti vadinami Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta kriminalinės žvalgybos informacija.
2.7. Aptartos ir bylą nagrinėjusių teismų neįvertintos faktinės aplinkybės patvirtina ir galimą STT pareigūnų piktnaudžiavimą, prisidengiant R. B. pranešimo įvardijimu kaip gauta kriminalinės žvalgybos informacija. Prie bylos pridėtuose teikimuose dėl nusikalstamos veikos imitavimo sankcionavimo ir dėl sekimo sankcionavimo juos surašęs pareigūnas padarė tikrovės neatitinkančius įrašus ir šių tikrovės neatitinkančių įrašų pagrindu buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Pareigūnai teikimus grindė atliekant kriminalinę žvalgybą gauta informacija (duomenimis), tačiau, surašydami minėtus teikimus, realiai neturėjo jokios kriminalinės žvalgybos informacijos (duomenų). STT Šiaulių valdyba turėjo tik konkretų neanoniminį R. B. pranešimą apie padarytus A. Š. nusikaltimus. Taigi STT Šiaulių valdyba, teikimuose nuslėpdama tikrąją informaciją nuo vyriausiojo prokuroro apie gautą R. B. pranešimą, elgėsi neteisėtai, taip gavo vyriausiojo prokuroro sankciją vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmus. STT Šiaulių valdybos neteisėtas elgesys buvo tyčinis ir nukreiptas į tai, kad būtų apeitas ir dirbtinai pateisintas BPK, Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Aprašo ir Rekomendacijų nevykdymas, taip pat išvengta ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionavimo procedūra, kuri vykdoma BPK nustatyta tvarka.
2.8. Minėtų neteisėtų duomenų (gautų neteisėtai atliktais kriminalinės žvalgybos veiksmais) pagrindu A. Š. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi ikiteisminis tyrimas pradėtas remiantis tarnybiniu pranešimu, jį motyvuojant išimtinai neteisėtais kriminalinės žvalgybos duomenimis, pats ikiteisminis tyrimas taip pat buvo pradėtas neteisėtai. Neteisėtai pradėtame ikiteisminiame tyrime gauti duomenys negali būti laikomi teisėtais, nes visuotinai pripažįstamas teisės principas, kad iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur), galioja ir baudžiamajame procese.
2.9. Apeliaciniame skunde buvo išsamiai išdėstyti argumentai ne tik dėl kriminalinės žvalgybos neteisėtumo, bet ir dėl neteisėto A. Š. kaltinančių duomenų rinkimo ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teismas apie tai nuosprendyje visiškai nepasisakė, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinio skundo argumentus dėl neteisėto A. Š. kaltinančių duomenų rinkimo ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad byloje nėra jokių tokius apeliacinio skundo argumentus patvirtinančių įrodymų. Tačiau ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.
2.10. Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, jog ikiteisminį tyrimą dėl A. Š. vykdęs vyriausiasis tyrėjas T. Janutis, ne pagal BPK nustatytą tvarką vykdytos apklausos metu pradėjęs klausinėti E. Ž. apie nuteistąjį A. Š. ir jo bendravimą su R. B. bei kartu pats ėmęs įteiginėti E. Ž., kad A. Š. apgavo R. B., siekė rinkti A. Š. kaltinančius duomenis pažeisdamas BPK nustatytą ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo tvarką. Tokį neteisėtą duomenų rinkimą T. Janutis bandė pateisinti įvardydamas bendravimą su E. Ž. pokalbiu „ne protokolui“. Tačiau šį pokalbį T. Janutis vykdė žinodamas, kad A. Š. yra E. Ž. gynėjas kitoje byloje. Tokie tyrėjo T. Janučio veiksmai, kai, prisidengiant kitu ikiteisminiu tyrimu, kviečiamas įtariamo advokato klientas, nesusijęs su advokatui pradėtu tyrimu, kai su advokato klientu vykdomas BPK nenustatytas pokalbis ir tokiu būdu bandoma rinkti advokatą kaltinančius duomenis, kai dar tik vykstant dėl advokato ikiteisminiam tyrimui tyrėjas minėtam klientui advokatą įvardija kaip „apgaviką“, negali būti laikomi atitinkančiais BPK nustatytos procesinių veiksmų atlikimo tvarkos. BPK nenustato tyrėjui procesinės teisės liudytojo apklausos metu įtariamajam priskirti neigiamus epitetus, teigti, kad įtariamasis apgavo kitą asmenį, taip pat analizuoti ikiteisminio tyrimo duomenis su liudytoju. Šie tyrėjo veiksmai yra ne tik neleistini, bet ir patvirtina jo šališkumą ir išankstinį nusistatymą A. Š. atžvilgiu. Turėdamas objektyviai nustatytą pareigą veikti tik pagal BPK nuostatas, tyrėjas aktyviais veiksmais bandė rinkti duomenis apie A. Š. neleistinais būdais. Tai rodo, kad tyrėjas T. Janutis A. Š. atžvilgiu nebuvo linkęs elgtis objektyviai, o tai reiškia, kad jis buvo šališkas.
2.11. Apeliacinės instancijos teismas pirmiau minėtus faktinius ir teisinius argumentus atmetė teigdamas, kad E. Ž. apklausa M. Š. tyrime vyko realiai. Tačiau toks teismo teiginys neatitinka tikrovės. E. Ž. nepatvirtino, kad T. Janutis vykdė jo kaip liudytojo apklausą M. Š. tyrime, jis taip pat nepatvirtino kokio nors protokolo surašymo fakto, nes jokiame dokumente nepasirašė ir T. Janutis jam nesiūlė pasirašyti jokio protokolo. Taigi apeliacinės instancijos teismas nesigilino į bylos medžiagą ir nurodė išgalvotas aplinkybes, esą T. Janutis BPK nustatyta tvarka vykdė E. Ž. apklausą M. Š. byloje ir esą E. Ž. tai patvirtino 2023 m. gruodžio 20 d. posėdyje. Be to, nors pirmosios instancijos teismas nesirėmė tyrėjo T. Janučio parodymais, apeliacinės instancijos teismas nusprendė remtis žinomai neteisingais T. Janučio parodymais, taip nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, esą T. Janutis E. Ž. apklausinėjo BPK nustatyta tvarka. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas ne tik netinkamai įvertino įrodymus, kuriais buvo grindžiamas tyrėjo T. Janučio veiksmų neteisėtumas, bet kartu savo išvadą motyvavo tokiais E. Ž. parodymais, kurių pastarasis nedavė. Taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 2 dalies, 331 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
2.12. Aplinkybė, kad tyrėjas T. Janutis nevengė kitiems asmenims skelbti šios savo išankstinės pozicijos, yra akivaizdi. Iš tų pačių E. Ž. ir tyrėjo T. Janučio parodymų matyti, kad T. Janutis, kalbėdamas su E. Ž., dalijosi tiek M. Š., tiek ir A. Š. ikiteisminio tyrimo duomenimis, nors tokie duomenys yra neskelbtini. Abu liudytojai patvirtino, kad buvo užduoti klausimai apie A. Š., tyrėjui informuojant E. Ž. apie paties tyrėjo įsivaizduojamą faktinę paralelę tarp M. Š. ir A. Š. ikiteisminių tyrimų. Iš šių faktinių duomenų akivaizdu, kad tyrėjas skleidė ikiteisminio tyrimo duomenis liudytojui E. Ž.. Kitas A. Š. ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo įrodymas – tai R. B. parodymai civilinėje byloje. Parodymų metu R. B. teigė, jog jis žino, kad A. Š. jo sulaikymo ir kratos metu neteikė STT reikalavimo perleidimo sutarties, kad STT pareigūnai kratos metu ieškojo su R. B. susijusių duomenų. Žinoti, ką įtariamasis pateikia kratos ir (ar) sulaikymo metu, ko nepateikia, taip pat ko pareigūnai ieško, gali tik BPK nurodytas subjektų ratas. R. B. tyrime buvo suteiktas tik liudytojo statusas, todėl žinoti, kas kratos metu paimta, o kas nepaimta, jis negalėjo. Vienintelis ikiteisminio tyrimo duomenų valdytojas, kuris bendravo su R. B., buvo tyrėjas T. Janutis. Dar vienas A. Š. ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo įrodymas yra Ž. Stočkuvienės parodymai. Ši liudytoja, atsakydama į klausimą, kokie duomenys ikiteisminiame tyrime, be jos parodymų, dar gali patvirtinti, kad ji A. Š. jau 2022 m. balandžio 5 d. pranešė apie R. B. suėmimo keitimą į intensyvią priežiūrą, iškart atsakė: „B. parodymai.“ Iš šio atsakymo yra akivaizdu, kad tyrėja buvo informuota, ką ir kada kalbėjo R. B. ikiteisminio tyrimo metu, ir derino su juo parodymus.
2.13. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino ikiteisminio tyrimo pareigūno šališkumo ir tuo aspektu, kad tyrėjas T. Janutis, nuo pat tyrimo pradžios vadovaudamasis savo įsitikinimu, jog R. B. nukentėjo nuo A. Š., netyrė ikiteisminio tyrimo metu duotuose A. Š. parodymuose nurodytų aplinkybių. Kai tyrėjas T. Janutis atsisakė vertinti paties R. B. neteisėtus veiksmus prieš A. Š., A. Š. pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, jog R. B., išėjęs iš kalėjimo, ėmėsi visumos veiksmų tuo tikslu, kad A. Š. negalėtų iš R. B. firmos atgauti 22 000 Eur skolos. Tyrėjo T. Janučio R. B. suteiktas nukentėjusio nuo A. Š. statusas ir šalia to paskirti A. Š. įpareigojimai nebendrauti su R. B. ir jo motina bei neieškoti su jais ryšių sudarė sąlygas daryti viską, kad A. Š. neatgautų skolos. Tuo naudodamasis R. B. veikė pakankamai intensyviai – privedė firmą prie faktinio bankroto, o A. Š. pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, pasisavino iš savo firmos viską, kas bent kiek galėjo užtikrinti skolos grąžinimą A. Š.. Paaiškėjus šioms R. B. neteisėto veikimo prieš A. Š. aplinkybėms ir nustačiusi R. B. veiksmuose turto pasisavinimo ir turtinės žalos padarymo A. Š. požymius, Šiaulių apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 05-2-00016-24 dėl turto pasisavinimo ir turtinės žalos padarymo. Taip tyrėjas T. Janutis faktiškai taikė dvejopus standartus – tiek teisėtais, tiek ir neteisėtais būdais siekė gauti bet kokius A. Š. kaltinančius duomenis, taip pat nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios atsisakė tirti A. Š. nurodytas aplinkybes dėl faktiškai susiklosčiusių komercinių santykių tarp A. Š. ir R. B..
2.14. T. Janučio neteisėto procesinio elgesio atvejai (ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas, neoficialų apklausų vedimas, tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas E. Ž., kad R. B. nukentėjo nuo A. Š. ir kt.) bet kuriam pašaliniam stebėtojui keltų abejonių dėl šio tyrėjo nešališkumo ir kartu A. Š. vykdyto ikiteisminio tyrimo nešališkumo. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl tyrėjo T. Janučio šališkumo ir neteisėto ikiteisminio tyrimo duomenų rinkimo bei atitinkamų ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo asmenims, neturintiems teisės gauti tokios informacijos. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad teisingas turi būti visas procesas, įskaitant ir reikšmingų bylai tirti bei nagrinėti duomenų rinkimo būdus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-141/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-141/2008">2K-7-141/2008</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNjUtNjQ4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-165-648/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-165-648/2021">2K-7-165-648/2021</a>).
2.15. Bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog V. B., R. B., Ž. Stočkuvienės ir V. Bartušienės parodymai, sugretinus su A. Š. ir R. B. vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuoto pokalbio dalimi, yra pakankami A. Š. kaltei pagrįsti, padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį, kadangi teismai šiuos duomenis vertino negretindami jų su kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat iškraipė atitinkamų įrodymų turinį, nemotyvuotai atmesdami A. Š. parodymus patvirtinančius rašytinius įrodymus.
2.16. Teismų padaryta išvada apie V. B. parodymų nuoseklumą ir patikimumą prieštarauja kitiems bylos įrodymams (AB „Swedbank“ pateiktiems rašytiniams įrodymams, lingvistikos specialistų A. Smetonos, L. Laužiko išvadoms). Pirmosios instancijos teismas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis nepagrindė ir neįrodė kaltinime nurodyto pažado turinio (už atlygį paveikti prokurorę V. Bartušienę). Pirmosios instancijos teismo išvados, kad A. Š. iš V. B. priimta 10 000 Eur suma yra kyšis, nėra pagrįstos išsamiu, visapusišku ir objektyviu faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų įvertinimu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į byloje esančią lingvistikos specialisto L. Laužiko išvadą, kad V. B. nepatvirtino tos aplinkybės, jog A. Š. iš jos reikalavo 10 000 Eur kyšio, ir taip pat nepatvirtino aplinkybės, kad A. Š. duoti 10 000 Eur buvo kyšis. V. B. parodymų vertinimo pažeidimai patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas neįvykdė išsamaus, visapusiško ir objektyvaus faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų vertinimo. Bylą nagrinėję teismai neįvertino ir visumos faktinių aplinkybių, susijusių su R. B. firmos skola, ar aplinkybės, kad 2022 m. gegužės 12 d. įrašyto pokalbio metu vyko pilna ironijos komunikacija jos dalyviams (A. Š. ir R. B.) pašiepiant vienam kitą, jos metu vienas (A. Š.) laukė, kol kitas (R. B.) pats savo iniciatyva pasiūlys skolos grąžinimo variantus.
2.17. Apeliacinės instancijos teismui trūko specialisto išvados išsamumo, taigi, turėdamas pareigą tinkamai vykdyti BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti specialistą dėl jo išvadoje nustatytų aplinkybių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas be jokių motyvų atsisakė tenkinti gynybos prašymą dėl specialisto apklausos. Taip be jokių pagrįstų motyvų atmesdamas A. Š. gynėjo prašymą dėl dalinio įrodymų tyrimo apklausiant specialistą A. Smetoną, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, taip pat BPK 320 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išsamiai ir visapusiškai nevertino apeliacinio skundo argumentų, kuriais buvo išryškintas V. B. parodymų nenuoseklumas ir nepatikimumas, taip pat pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstumas apie tai, kad 2022 m. balandžio 13 d. nebuvo V. B. prašymo A. Š. pervesti 10 000 Eur užstatui padidinti tuo atveju, jei V. B. nepavyks surinkti visos užstatui padidinti reikalingos 30 000 Eur sumos. Apeliacinės instancijos teismas nesigilino į AB „Swedbank“ pateiktus rašytinius duomenis, savo motyvus grindė prielaidomis. Iš banko pateiktų duomenų matyti, kad susitikimo su A. Š. metu pirmą kartą 2022 m. balandžio 13 d. V. B. neturėjo surinkusi 30 000 Eur užstatui padidinti, šią sumą turėjo tik po abiejų susitikimų su A. Š..
2.18. Apeliacinės instancijos teismas prieštaringai ir su elementarios logikos trūkumu vertino R. B. parodymus apie užstato didinimą interpretuodamas juos taip, esą ne R. B., o A. Š. norėjo didinti užstatą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, esą A. Š. norėjo didinti užstatą ir darė tai apsimestinai, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms ir paties R. B. patvirtinimui, kad jis dėl užstato didinimo pavedė A. Š. kreiptis į V. B.. Be to, A. Š. kaip tuometiniam R. B. gynėjui niekas nedraudė pasiūlyti rinkti užstatą, apie jį (užstatą) pranešti prokurorei, kada jam ir jo ginamajam yra paranku pagal jų sutartą gynybos taktiką. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada apie pagrindo didinti užstatą nebuvimą neįrodo jokių A. Š. neteisėtų ir (ar) apsimestinių veiksmų.
2.19. Aplinkybės apie V. B. parodymų eigą ir turinį (nutylėjo reikšmingą tyrimui aplinkybę apie 30 000 Eur sumos rinkimą užstatui padidinti ir su ja susijusias kitas aplinkybes) rodo, kad V. B. nuo tyrimo pradžios nebuvo atvira ir nuoširdi savo parodymuose, bandė nutylėti reikšmingas faktines aplinkybes. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo V. B. parodymų pripažinti patikimais ir neginčijamai įrodančiais, kad A. Š. reikalavo ir priėmė iš jos būtent 10 000 Eur dydžio kyšį. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir to, kad R. B. buvo suinteresuotas šios bylos baigtimi, o V. B., būdama jo motina, taip pat buvo suinteresuota bylos baigtimi.
2.20. Be to, nors realiai V. B. kyšio nedavė, o A. Š. jo nereikalavo ir nepriėmė, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu V. B. netiesiogiai buvo apibūdinama kaip kyšio davėja, tačiau, pagal A. Š. suformuluotas kaltinimo faktines aplinkybes, V. B. niekada tiesiogiai nebuvo įvardijama kaip kyšio davėja. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tokia situacija, kai asmuo yra kaltinamas reikalavęs kyšio ir kaltinamas priėmęs kyšį, o jam tikrą ar tariamą kyšį davęs asmuo nėra įvardijamas kaip kyšio davėjas pagal suformuluotas kaltinimo faktines aplinkybes, neleidžia daryti pagrįstos, patikimos ir logiškos išvados, kad kaltinamasis reikalavo būtent kyšio ir būtent kyšį priėmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNjUtNjQ4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-165-648/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-165-648/2021">2K-7-165-648/2021</a>). V. B. nebuvo apklausta nei kaip įtariamoji, nei specialiojo liudytojo statusu. Tam, kad V. B. būtų suteiktas liudytojo statusas A. Š. ikiteisminiame tyrime, ji turėjo būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą. Bylos aplinkybės patvirtina, kad V. B. liudytojo statusas buvo suteiktas neįvykdžius visų imperatyvių įstatymuose nurodytų reikalavimų. Dėl šios priežasties bylą nagrinėję teismai neturėjo teisėto pagrindo apklausti V. B. kaip liudytoją ir remtis jos parodymais. STT ir tyrimą kontroliavęs prokuroras, priskirdami V. B. būtent kyšio davėjo statusą ir siekdami jos liudijimu kaltinti A. Š., neteisėtai nevykdė BK 226 straipsnio 6 dalies ir 227 straipsnio 6 dalies reikalavimų. Bylą nagrinėję teismai šiems imperatyvių įstatymuose nurodytų reikalavimų pažeidimams neteikė reikšmės. Dėl šios priežasties pripažintina, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė asmenų lygybės prieš įstatymą principą, įstatymo viršenybės principą, taip pat teisingumo bei konstitucinį teisinės valstybės principą. A. Š. buvo kaltinamas ir nuteistas dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo, o V. B., įvertinta kaip kyšio davėja, buvo faktiškai atleista nuo BK 226 straipsnio 6 dalies ir 227 straipsnio 6 dalies reikalavimų vykdymo ir jai turėjusių kilti neigiamų pasekmių už šių reikalavimų neįvykdymą.
2.21. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir to, kad R. B., duodamas parodymus dėl V. B. A. Š. perduotų 10 000 Eur, pateikė tik savo versiją, nes jis nedalyvavo V. B. ir A. Š. pokalbyje. Pagal R. B. pateiktą parodymų versiją buvo derinami ir pačios V. B. parodymai, nes ji savo parodymus pradėjo duoti tik po R. B. kreipimosi į STT. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo reikalavimus, neįvertino R. B. parodymų prieštaravimo kitiems byloje esantiems įrodymams. R. B. parodymuose išsakytų teiginių nelogiškumas, reikšmingų faktinių aplinkybių slėpimas, dėstomų aplinkybių nenuoseklumas, taip pat bandymai parodymus priderinti prie liudytojos Ž. Stočkuvienės parodymų, neigimas tų faktinių aplinkybių, kurios patvirtintos oficialiais įrodymais (teismų sprendimais), taip pat išsisukinėjimas nuo dalies atsakymų pateikimo, kenkimas A. Š. ir sąmoningas turtinės žalos jam darymas iš savanaudiškų tikslų (siekiant nepagrįstai praturtėti, atimant iš A. Š. galimybę atgauti skolą iš R. B. firmos) leidžia pagrįstai teigti, kad duodamas parodymus R. B. nebuvo objektyvus.
2.22. Bylą nagrinėję teismai, skirtingai nei buvo nurodyta kaltinamajame akte, tik pačiuose sprendimuose, pažeisdami BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą, pakeitė A. Š. suformuluoto kaltinimo faktines aplinkybes ir A. Š. pripažino kaltu pagal kitokias faktines aplinkybes, nei buvo nurodyta kaltinamajame akte. Kaltinamajame akte A. Š. jokia išankstinio žinojimo aplinkybė apie R. B. paleidimą priimant 10 000 Eur iš V. B. nėra priskiriama, tačiau bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme A. Š. priskirtos veikos subjektyvioji pusė jau išplečiama jo išankstiniu žinojimu apie R. B. paleidimą nuo 2022 m. balandžio 11 d., o apeliacinės instancijos teismas, neigdamas pirmosios instancijos teismo A. Š. priskirtą žinojimo aplinkybę nuo 2022 m. balandžio 11 d., išplėtė A. Š. priskirtos veikos subjektyviąją pusę išankstinio žinojimo faktine aplinkybe apie R. B. paleidimą nuo 2022 m. balandžio 5 d. Teismai, nusprendę šia išankstinio žinojimo aplinkybe praplėsti A. Š. kaltinimą ir šia aplinkybe grįsti kaltinamąsias išvadas, negalėjo to daryti savo iniciatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-403/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-403/2013">2K-403/2013</a>). Šiuo atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai suformavo teisingo bylos išnagrinėjimo principo neatitinkančią situaciją, nes yra neaišku, pagal kokį kaltinimą A. Š. yra nuteistas. Be to, šių naujų A. Š. priskirtos veikos faktinių aplinkybių neteisėtą inkriminavimą lėmė klaidingas ir netinkamas teismų atliktas liudytojų Ž. Stočkuvienės ir V. Bartušienės parodymų vertinimas.
2.23. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino paminėtų apeliacinio skundo argumentų, ignoravo ir nevertino Šiaulių apylinkės teismo atsakymų, negretino jų su V. Bartušienės ir Ž. Stočkuvienės nenuosekliais ir nepatikimais parodymais. Liudytojų parodymai neatitinka nuoseklumo, loginio turinio ir kartu patikimumo kriterijų. Todėl liudytojų Ž. Stočkuvienės ir V. Bartušienės parodymai su skirtingomis versijomis apie aplinkybę, kada A. Š. sužinojo apie V. Bartušienės sprendimą keisti R. B. kardomąją priemonę – suėmimą, teismų negalėjo būti pripažinti nuosekliais ir patikimais. Pirmosios instancijos teismas nepatvirtino minėtų liudytojų nurodytos aplinkybės, kad A. Š. apie V. Bartušienės sprendimą keisti R. B. kardomąją priemonę žinojo nuo 2022 m. balandžio 5 d., tačiau nusprendė, kad A. Š. apie tai žinojo nuo 2022 m. balandžio 11 d. Pirmosios instancijos teismas šią nepagrįstą išvadą grindė minėtų liudytojų nenuosekliais parodymais, taip pat po 1,5 metų nuo kaltinamojo akto perdavimo teismui byloje atsiradusiu tekstu, kuris pavadintas Ž. Stočkuvienės tarnybiniu pranešimu dėl R. B. konvojavimo ir iškreiptai įvertintas Šiaulių apylinkės teismo atsakymu. Iš pirmosios instancijos teismo išvadų yra akivaizdu, kad jis rėmėsi prielaidomis. Šių įrodymų vertinimo esminių klaidų apeliacinės instancijos teismas neištaisė.
2.24. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo ir kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su 2024 m. gegužės mėn. prie bylos pridėtu tekstu, pavadintu tarnybiniu pranešimu dėl R. B. konvojavimo. Palyginus vyriausiosios tyrėjos Ž. Stočkuvienės tarnybinio pranešimo dėl R. B. konvojavimo kopiją, kurią pateikė prokuroras A. Mirnas (A. Mirnyj), su to paties pavadinimo dokumento kopija, kurią pateikė prokurorė V. Bartušienė, yra akivaizdu, kad teismui prokurorė pateikė dar vieną vyriausiosios tyrėjos Ž. Stočkuvienės tarnybinio pranešimo dėl R. B. konvojavimo egzempliorių, tik kitu turiniu: prokuroro A. Mirno pateiktoje tarnybinio pranešimo versijoje nebuvo jokių dokumento tikrumą patvirtinančių ženklų, o prokurorės V. Bartušienės pateikto dokumento versijoje yra atsiradęs įrašas „Dokumento skaitmeninė kopija“, tačiau jokių šios dokumento versijos tikrumą patvirtinančių ženklų ar teisės norminiuose aktuose nustatytų įrašų nėra ir nėra jokių Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos suformuotų metaduomenų. Taigi egzistuoja ne viena prokuroro A. Mirno pateikto tarnybinio pranešimo dėl R. B. konvojavimo versija. Tačiau kelių to paties ikiteisminio tyrimo dokumento versijų negali būti, nes tokios galimybės nenurodo nei Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos nuostatai, nei Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos elektroninių paslaugų portalo paslaugų teikimo taisyklės. Taigi iki šiol yra neaišku, kuri versija yra tikra ir koks tikrasis tarnybinio pranešimo turinys. Dėl šios priežasties tarnybinis pranešimas pagal abi jo A. Š. bylai pateiktas versijas nepatvirtina jokios A. Š. priskiriamos kaltinamosios aplinkybės, tuo labiau ir aplinkybės apie tariamą A. Š. žinojimą apie R. B. suėmimo keitimą į intensyvią priežiūrą.
2.25. Nagrinėjamu atveju nepagrįstą A. Š. pripažinimą kaltu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį lėmė nenuoseklus, selektyvus, nevisapusiškas ir neobjektyvus teismų atliktas byloje esančių duomenų vertinimas. Teismų padaryti esminiai BPK pažeidimai sukliudė bylą nagrinėjusiems teismams objektyviai ir visapusiškai įvertinti A. Š. parodymus, taip pat nustatyti atliktų dėl A. Š. kriminalinės žvalgybos veiksmų neteisėtumą, nustatyti V. B., R. B., Ž. Stočkuvienės ir V. Bartušienės parodymų tarpusavio esminius prieštaravimus, šių parodymų nenuoseklumą ir nepatikimumą. Šie esminiai teismų padaryti BPK pažeidimai lėmė tai, kad nepagrįsta išvada apie A. Š. tiesioginę tyčią prekiauti poveikiu yra grindžiama neteisėtais kriminalinės žvalgybos veiksmais gautais duomenimis, t. y. neteisėtais duomenimis, taip pat vienas kitam bei kitiems byloje esantiems įrodymams prieštaraujančiais, nenuosekliais ir nepatikimais A. Š. kaltinančiais įrodymais, kurie objektyviai ir neginčijamai nepatvirtina, kad A. Š., bendraudamas su V. B. ir priimdamas iš jos 10 000 Eur, realiai norėjo prekiauti poveikiu ir padarė BK 226 straipsnio 2 dalyje nustatytą veiką.
2.26. Byloje nustatytos užstato didinimo rinkimo aplinkybės ir dinamika, taip pat įrodymai apie R. B. firmos skolą A. Š., A. Š. raginimas V. B. pasiimti pinigus, savanoriškas pinigų perdavimas STT rodo, kad A. Š. neturėjo tyčios prekiauti poveikiu ir pinigus priėmė ne tam, kad juos pasisavintų savo ar kito asmens naudai, o bandė turėti ir išlaikyti laikiną skolos grąžinimo užtikrinimą tol, kol R. B. jam pasiūlys jo firmos skolos grąžinimo sąlygas. Tai, kad pinigai buvo priimti iš V. B., o ne tiesiogiai iš R. B., nepaneigia tiesioginės tyčios nebuvimo A. Š. veiksmuose, nes byloje esantys įrodymai rodo, kad V. B., R. B. ir jo firmos pinigai nebuvo aiškiai atskirti. A. Š., priimdamas iš V. B. 10 000 Eur grynaisiais, tačiau jokiais veiksmais nepriskirdamas šių pinigų kaip atlygio sau ar kitam asmeniui, o norėdamas turėti laikiną V. B. įsipareigojimų ir R. B. firmos skolos grąžinimo užtikrinimą, neįgyvendino jokio nusikalstamo sumanymo gauti atlygį už neteisėtą veikimą. Dėl šios priežasties A. Š. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos būtinojo požymio – tiesioginės tyčios prekiauti poveikiu. Be to, iš byloje ištirtų aplinkybių visumos A. Š. priimta 10 000 Eur suma, neturinti atlygio požymio, nesudaro pagrindo ją priskirti kyšiui, o tai reiškia, kad byloje surinktais įrodymais nepasitvirtino BK 226 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikos dalykas.
2.27. Kasacinės instancijos teismas taip yra nurodęs, kad nusikalstamos veikos baigtumui būtina nustatyti ne tik vieną iš pirmiau nurodytų alternatyvių su kyšio priėmimu (davimu) susijusių objektyviųjų požymių, bet ir tarpininko pažadą kyšio davėjui paveikti BK 226 straipsnyje nurodytą subjektą, kad šis atitinkamai veiktų ar neveiktų vykdydamas įgaliojimus. Toks pažadas turi būti realus ir tai yra įrodinėtina aplinkybė, kuri negali būti pagrįsta prielaidomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTYtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-96-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-96-788/2021">2K-96-788/2021</a>). Tuo tarpu A. Š. veiksmuose nebuvo pagrindo konstatuoti kokio nors pažado realumo, kai pinigai realiai buvo priimti, kad būtų laikinai užtikrintos A. Š. civilinės subjektinės teisės atgauti savus pinigus – kad būtų garantuotas planuotos pervesti užstato dalies susigrąžinimas, o to neprireikus, kad būtų laikinai užsitikrinta, kad R. B. grąžins firmos skolą.
2.28. A. Š. parodymų metu pripažino, kad 10 000 Eur kaip sumos, skirtos civilinėms subjektinėms teisėms laikinai užtikrinti, jis tinkamai neįformino. Tačiau tarp A. Š. ir R. B., taip pat ir V. B. buvo susiformavę familiarūs santykiai, o šios aplinkybės neneigė nė vienas iš jų. Dėl to piniginių prievolių klausimą A. Š. su šiais asmenimis sprendė buitiniais principais. Tačiau 10 000 Eur kaip sumos, skirtos civilinėms subjektinėms teisėms laikinai užtikrinti, tinkamas neįforminimas negali būti traktuojamas kaip prekyba poveikiu. Visuma bylos reikšmingų aplinkybių ir jas patvirtinantys įrodymai rodo, kad šalia A. Š. ir R. B. kaip gynėjo ir ginamojo santykių buvo susiklostę išimtinai privataus pobūdžio komerciniai santykiai tarp A. Š., R. B., jo firmos ir V. B., kaip laisvėje buvusios R. B. faktinės pinigų valdytojos. Šioje situacijoje nebuvo pasikėsinta į kokį nors valstybės saugomą gėrį, taip pat nei kam nors, nei tuo labiau valstybei nepadaryta žala. Todėl A. Š. veiksmai akivaizdžiai nepagrįstai buvo įvertinti kaip pasiekę tokį pavojingumo lygį, dėl kurio jam buvo taikoma išimtinai baudžiamoji atsakomybė.
2.29. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. Š. kaltu, paskyrė jam 30 000 Eur baudą. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su skundo argumentais dėl tinkamai nemotyvuotos, neindividualizuotos ir dėl to per griežtos bausmės paskyrimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai sprendė bausmės dydžio parinkimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo A. Š. priskirtos veikos pavojingumą ir tai, kad A. Š. priskirti du prekybos poveikio veiksmai – kyšio reikalavimas ir jo priėmimas. Tačiau šie duomenys nėra labiau reikšmingi individualizuojant bausmę nei duomenys apie itin teigiamai charakterizuojamą A. Š. asmenybę tiek profesinėje veikloje, tiek visuomeninėje, tiek ir socialinėje veikloje: per 15 metų vykdant advokato profesinę veiklą, A. Š. neturėjo jokių konfliktų su savo atstovaujamais klientais ir kitais asmenimis, išskyrus piniginio pobūdžio konfliktą su R. B., tinkamai ir profesionaliai vykdė savo pareigas, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Be to, vertinant viešojoje erdvėje esančią informaciją apie teismų praktikoje nustatomus baudų dydžius už korupcinio pobūdžio veikas matyti, kad skiriamos gerokai mažesnės baudos, nei buvo paskirta A. Š.. Teismams nemotyvuojant, kodėl nustatant baudos dydį didesnė reikšmė buvo teikiama veikos pavojingumui ir atliktų veiksmų skaičiui (reikalavimas ir priėmimas), nėra pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai sprendė dėl paskirtos baudos dydžio neįžvelgdami galimybės skirti mažesnio dydžio baudą.
2.30. Be to, bylą nagrinėję teismai, pripažindami, kad A. Š. turi būti taikoma ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus vykdyti advokato veiklą, pažeidė proporcingumo principą, nes neįvertino Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčio nuostatų, kad A. Š. dėl priimto apkaltinamojo nuosprendžio negalės vykdyti advokato veiklos mažiausiai aštuonerius metus. Taigi bylą nagrinėję teismai paskyrė akivaizdžiai perteklinę, vadinasi, ir proporcingumo principą pažeidžiančią, baudžiamojo poveikio priemonę, kuri realiai neturės jokios įtakos paskirtos bausmės tikslams įgyvendinti, nes konkretus ribojimas, priklausomai nuo apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintos nusikalstamos veikos, jau yra nustatytas Advokatūros įstatyme.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. Jasaitis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje teisingai ir motyvuotai nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas įvertino kriminalinės žvalgybos duomenų gavimo teisėtumą ir pateikė motyvus dėl teisinio ir faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus buvimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad STT Šiaulių valdybos pareigūnas gavo duomenų apie A. Š. galimai padarytas (daromas) nusikalstamas veikas, nustatytas BK 226 straipsnio 2, 4 dalyse. Šiai informacijai patikrinti 2022 m. gegužės 10 d. buvo pradėta kriminalinės žvalgybos tyrimo byla. Tai reiškia, kad teismas tinkamai konstatavo, jog A. Š. taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, t. y. nusikalstamos veikos imitavimas, sekimas, šiame procese buvo vykdyti teisėtai, turint tiek teisinį, tiek ir faktinį pagrindą, o jų metu gauti duomenys įrodymais pripažinti pagrįstai.
3.2. Kasacinio skundo argumentai, jog dėl A. Š. vykdant ikiteisminį tyrimą byloje buvo neteisėtai ir šališkai rinkti duomenys, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo motyvuotai teismo paneigti. Apeliacinės instancijos teismo sprendime motyvuotai ir pagrįstai nurodyta, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiamą nuosprendį priėmusi teisėja ar ikiteisminį tyrimą byloje atlikęs pareigūnas T. Janutis buvo šališki, sąmoningai veikė nesąžiningai ar nesivadovavo BPK nuostatomis.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, o būtent liudytojos Ž. Stočkuvienės parodymus, taip pat Ž. Stočkuvienės tarnybinį raštą dėl R. B. konvojavimo į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus 2022 m. balandžio 27 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, padarė išvadą, kad A. Š. jau 2022 m. balandžio 11 d. buvo žinoma apie tai, jog R. B. bus keičiama kardomoji priemonė – suėmimas į intensyvią priežiūrą. Aptartų duomenų analizė bylos įrodymų kontekste nereiškia kaltinimo išplėtimo ir naujų faktinių aplinkybių inkriminavimo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įrodytomis nurodė nusikalstamos veikos aplinkybes, identiškas toms, kurios buvo nurodytos kaltinamajame akte, todėl pagrindo išvadai apie pažeistus BPK 255 straipsnio 2 dalies reikalavimus nėra.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nusprendė, kad bylos įrodymų pagrindu byloje yra nustatyta, jog A. Š. iš R. B. motinos V. B. reikalavo ir priėmė 10 000 Eur kyšį grynaisiais pinigais, pažadėdamas per neįvardytą tarpininką pasinaudoti pažintimis ar kita tikėtina įtaka ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui ir jį paveikti, kad jis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – nesikreiptų su pareiškimu į teismą dėl R. B. taikytos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo. Šie A. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 226 straipsnio 2 dalį kaip prekyba poveikiu.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje teisingai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas A. Š. paskyrė švelniausią sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustatė artimesnį sankcijos minimaliai ribai. Be to, teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad A. Š. nusikalstamą veiką padarė atlikdamas savo kaip advokato profesines funkcijas, todėl motyvuotai nusprendė, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir pagrįstas. Būtent baudžiamojo poveikio priemone siekiama laikinai sustabdyti A. Š. profesinę veiklą, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, apribota jo galimybė ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, o jis būtų paveiktas taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. Š. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Didžioji dalis kasacinio skundo argumentų grindžiami įrodymų interpretavimu suteikiant prioritetą nuteistojo iškeltoms versijoms, kurios teismų buvo atmestos kaip gynybinės. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tačiau tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose nepadaryta esminių BPK pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus. Argumentai, kaip teismas turėjo vertinti vieną ar kitą bylos įrodymą, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos kasacinio skundo argumentus, kuriais motyvuotai ginčijamas teisės taikymas.
6. Kasatoriaus argumentai, susiję su tyrėjo šališkumu, yra prielaidų pobūdžio, be to, remiantis BPK 60 straipsnio 4 dalimi, dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno nušalinimo sprendžia prokuroras, todėl ši skundo dalis kasacine tvarka nenagrinėtina.
7. Paliktini nenagrinėti ir argumentai dėl neteisingai nustatyto paskirtos baudos dydžio. Bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>, 2K-45-628/2024, 2K-7-697/2026). Jokių argumentų, kad bauda paskirta nesilaikant įstatymo reikalavimų, skunde nepateikta.
Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo
8. Kasaciniame skunde ginčijamas kriminalinės žvalgybos ir jos metu gautų duomenų teisėtumas tuo aspektu, kad pagrindą tokiam tyrimui sudarė R. B. pareiškimas, atitinkantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, taigi dėl tokio pareiškimo turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šis argumentas nepagrįstas.
9. Nagrinėjamoje byloje teismai A. Š. kaltumą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagrindė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek slaptais kriminalinės žvalgybos veiksmais surinktais įrodymais. Teisėjų kolegija, atmesdama kasacinio skundo argumentus dėl kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų neleistinumo, pažymi, kad slapto pobūdžio tyrimo veiksmai renkant duomenis apie rengiamas, daromas ar padarytas veikas gali būti atliekami tiek pagal KŽĮ nuostatas, tiek taikant BPK XII skyriuje nurodytas procesines prievartos priemones. Dėl itin varžančio asmens teises tokių priemonių pobūdžio tiek pačių priemonių taikymui, tiek jų metu gautų duomenų pripažinimui įrodymais keliami griežti reikalavimai. Taikant tokias tyrimo priemones ir vertinant jomis gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo apsaugos. Įstatymų nustatytos valstybės institucijos, taikydamos žmogaus privatumą varžančias informacijos rinkimo priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.
10. Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, šių duomenų leistinumą vertina pagal tai, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-129-976/2019, 2K-90-788/2022, 2K-69-697/2025 ir kt.).
11. Vienas iš kriminalinės žvalgybos tyrimo uždavinių (tikslų) yra nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas (KŽĮ 4 straipsnio 2 punktas). Kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus tam tikruose BK straipsniuose, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis (KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas (KŽĮ 8 straipsnio 3 dalis). Kriminalinės žvalgybos metu ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą nustačius, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama (KŽĮ 5 straipsnio 7 dalis).
12. BPK 166 straipsnyje, reglamentuojančiame ikiteisminio tyrimo pradžios pagrindus, nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Įstatymo nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas.
13. Iš šių nuostatų išplaukia išvada, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų paskirtis – turimos informacijos pagrindu rinkti duomenis, būtinus ikiteisminiam tyrimui pradėti arba, atvirkščiai, informacijai nepasitvirtinus, ikiteisminio tyrimo vykdymo pagrindui paneigti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-788/2024).
14. Taigi, nors kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo metu atliekami veiksmai iš esmės yra skirti tiems patiems tikslams pasiekti, tačiau jų vykdymo pagrindai turi tam tikrų skirtumų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas tada, kai subjektas, turintis teisę (pareigą) pradėti ikiteisminį tyrimą, turi faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų (pakankamai informatyvių, tikėtinų) duomenų, kad yra padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie tam tikrus nusikaltimus ar juos darančius asmenis, tačiau jos nepakanka, kad būtų galima priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMi01MTEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-2-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-2-511/2024">2K-2-511/2024</a>, 2K-7-1-788/2024). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinis pagrindas yra informacija apie objektyviuosius nusikalstamos veikos (veikų) požymius, lemiančius veikos teisinį kvalifikavimą, tačiau jų nustatymas dar nereiškia, kad yra padarytas nusikaltimas. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>). Iš to išplaukia ir išvada, kad sprendimus priimantys tyrėjai ir prokurorai turi tam tikros diskrecijos spręsti, ar turima informacija yra pakankama ikiteisminiam tyrimui pradėti, ar reikalauja tikrinimo.
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų (nusikalstamos veikos imitavimo, sekimo) A. Š. taikymo pagrindu tapo R. B. kreipimasis į STT pranešant apie galimai kyšio perdavimo aplinkybes. Kasatoriaus argumentas, kad tokiu atveju galėjo būti pradedamas tik ikiteisminis tyrimas, o ne kriminalinės žvalgybos veiksmai, yra subjektyvaus pobūdžio, teisės aktų, reglamentuojančių ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos pradėjimą, nuostatos nesuteikia pagrindo tokiai kategoriškai išvadai. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką, teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl priimto sprendimo tikrinti R. B. pateiktą informaciją apie galimai padarytą bei daromą nusikaltimą būtent Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytomis priemonėmis pagrįstumo. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje įtariamojo statusą turinčio R. B. suteikta informacija apie jo advokato korupcinio pobūdžio veiksmus vertintina kaip ganėtinai jautri, todėl, siekiant išvengti klaidų ir nepagrįstos reputacinės žalos advokatui, papildomų duomenų rinkimas kriminalinės žvalgybos priemonėmis šiuo atveju atitiko protingumo ir racionalumo kriterijus. Be to, nėra jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie kriminalinės žvalgybos veiksmų dėl A. Š. neproporcingumą siekiamam teisėtam tikslui, t. y. atskleisti advokato dalyvavimą korupciniame nusikaltime arba jį paneigti, taip pat netinkamą jų sankcionavimą ar atlikimą. Taigi kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis neleistinais.
16. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad teismo tinkamai sankcionuoti slapti kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl A. Š. buvo teisėti, o jų atlikimo rezultatai atitiko įrodymų leistinumo reikalavimus, todėl teismai, remdamiesi minėtais įrodymais, BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų nepažeidė.
Dėl įrodymų vertinimo
17. Kasatorius ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą, kurio pagrindu padaryta išvada dėl prekybos poveikiu nusikalstamos veikos požymių buvimo jo veikoje. Savo poziciją kasatorius grindžia tuo, kad jis iš V. B. priėmė 10 000 Eur ne kaip kyšį už pažadą paveikti prokurorą, kad šis nesikreiptų su pareiškimu į teismą dėl jos sūnui R. B. taikyto suėmimo termino pratęsimo, o kaip skolos grąžinimo užtikrinimą, nes R. B. įmonė buvo jam skolinga 22 000 Eur. Kasatoriaus teigimu, priešinga teismų išvada padaryta netinkamai įvertinus įrodymus. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta.
18. Nuteistojo versija, kad jis 10 000 Eur priėmė iš V. B. kaip skolos grąžinimo užtikrinimą, o ne kaip atlygį už žadamą poveikį procesiniam sprendimui, atmesta pagrįstai. Tai, kad 10 000 Eur suma nuteistajam buvo duota kaip kyšis už pažadą daryti neteisėtą poveikį baudžiamojoje byloje, teismų pirmiausia nustatyta pagal liudytojų V. B. ir R. B. parodymus, taip pat kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotu (2022 m. gegužės 12 d. įvykusiu) A. Š. ir R. B. pokalbiu (2022 m. gegužės 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-10-4). Šio pokalbio turinys akivaizdžiai patvirtina, kad minėtus pinigus A. Š. paėmė žadėdamas per neįvardytą tarpininką užtikrinti R. B. paleidimą iš suėmimo. Minėtą faktą teismai pripažino įrodytu taip pat įvertinę tyrėjos Ž. Stočkuvienės ir prokurorės V. Bartušienės parodymus apie įtariamajam R. B. kardomųjų priemonių skyrimo ir jo paleidimo iš suėmimo aplinkybes. Tai leido teismui konstatuoti, kad A. Š. jau iki 10 000 Eur paėmimo iš V. B. buvo žinoma, kad įtariamajam R. B. suėmimas bus keičiamas į intensyvią priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atliko R. B. įmonės MB „Griro auto“ skolos A. Š. atsiradimo, A. Š. civilinio ieškinio šiai įmonei padavimo, taip pat bandymo per antstolius grąžinti pinigus V. B. aplinkybių analizę, tačiau konstatavo, jog šios aplinkybės nuteistojo versijos dėl 10 000 Eur paėmimo tikslų nepatvirtina (nutarties 59 punktas).
19. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti teismų atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių. Minėtos išvados nepaneigia ir kasatoriaus pagrįstai nurodytas byloje padarytas procesinis pažeidimas, t. y. kad V. B. apklausta kaip liudytoja nesilaikant BPK 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos ir kad byloje nėra priimta jokio procesinio sprendimo atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą A. Š..
20. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kyšio davėjo suklaidinimas dėl tarpininko pažadų ir ketinimų savaime nepanaikina kyšio davėjo atsakomybės už prekybą poveikiu (kyšio davimą tarpininkui). Tačiau BK 226 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai. Dėl tokio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti priimtas atitinkamas procesinis sprendimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B., apklausiama pirmą kartą (2022 m. gegužės 24 d.), nurodė, kad buvo advokato apgauta, bet, perdavusi advokatui 10 000 Eur, galimai padarė kažką neteisėto, todėl ji ir sūnus nusprendė kreiptis į STT pareigūnus ir pranešti jiems apie tai, kas įvyko (2 t., b. l. 66). Tačiau joks sprendimas dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar kitas sprendimas, kuriame būtų paneigti nusikalstamos veikos požymiai jos veiksmuose, nebuvo priimtas. Tokia situacija vertintina kaip procesinis pažeidimas, tačiau savaime nereiškia, kad tokio asmens parodymai tampa neleistinais ar nepatikimais. Teismai, pripažindami tokių asmenų parodymų įrodomąją reikšmę, turi įsitikinti, kad liudytojas nebuvo verčiamas duoti parodymų prieš save, davė juos be pašalinės įtakos, taip pat turi kreipti didesnį dėmesį į tokių parodymų patikimumą, į tai, kiek juos patvirtina ar paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Toks situacijos vertinimas atitinka kasacinės instancijos teismo praktikoje išsakytas nuostatas.
21. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad liudytojų, kurie galėjo būti ar buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, parodymai turi būti vertinami su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, jog tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs dėl to, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje galėjo išgauti neteisingus parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-239-303/2016, 2K-157-976/2022). Pagrindą abejoti asmens parodymų patikimumu gali sudaryti aplinkybės, rodančios tokio asmens šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau ne jo procesinis statusas. Kiekvienu atveju išvada dėl parodymų patikimumo turi būti daroma įvertinus jų turinį, o šis vertinamas kaip patikimas, jeigu yra nuoseklus, išsamus, detalus, logiškas, atitinka kitus bylos duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-628/2020).
22. Pažymėtina, kad ne kiekvienas liudytojo apklausos metu padarytas pažeidimas yra pagrindas pripažinti duotus parodymus neleistinais. Pvz., kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, jog tai, kad asmuo davė parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, savaime nėra kliūtis tokiais parodymais remtis kaip įrodymu, kai tokius parodymus asmuo davė savanoriškai ir tuo metu jam nebuvo pateikti kaltinimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtNjk3LzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-697/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-697/2026">2K-45-697/2026</a>). Pažeidimai neįspėjus liudytojo apie baudžiamąją atsakomybę už melagingus parodymus arba neišaiškinus jam BPK 82 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius taip pat nėra besąlygiškas pagrindas pripažinti juos neleistinu įrodymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-976/2017, 2K-61-689/2020, 2K-7-196-303/2022). Kiekvieno tokio padaryto pažeidimo įtaka įrodymų neleistinumui vertintina bendrame sąžiningo proceso, nusikalstamos veikos įrodinėjimo, nukentėjusiojo ir kaltinamojo teisių užtikrinimo kontekste.
23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas V. B. parodymų analizei ir jų lyginimui su kitais bylos duomenimis skyrė itin didelį dėmesį (nuosprendžio 71.1–71.7 papunkčiai). Šios liudytojos parodymų nuoseklumą, objektyvumą ir atitiktį kitiems bylos įrodymams išsamiais argumentais patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas (nutarties 43 punktas). Ši analizė ir padarytos išvados nepalieka abejonių dėl to, kad V. B. laisva valia davė nuoseklius ir objektyvius parodymus apie tai, kokiais pažadais advokatas A. Š. įtikino ją siekti sūnui palankaus procesinio sprendimo duodant 10 000 Eur kyšį. Be to, V. B. parodymai šioje byloje nėra vienintelis nuteistojo A. Š. nusikalstamų veiksmų įrodymas ir, kaip minėta pirmiau, juos patvirtina ir kiti bylos duomenys. Todėl teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas liudytojos V. B. parodymus pripažino įrodymais nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų.
Dėl kaltinimo keitimo
24. Kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai, pažeisdami BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą, pakeitė A. Š. suformuluoto kaltinimo faktines aplinkybes ir A. Š. pripažino kaltu pagal kitokias faktines aplinkybes, nei buvo nurodyta kaltinamajame akte, nepagrįsti.
25. Kasatorius kaltinimo keitimo faktą sieja su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybe, kad, 2022 m. balandžio 13 d. priimdamas 10 000 Eur iš V. B., jis jau nuo 2022 m. balandžio 11 d. žinojo, kad R. B. bus paleistas iš suėmimo. Tuo tarpu kaltinamajame akte apie tai nenurodyta. Su tokiu argumentavimu nesutiktina.
26. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDktNjU0LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49-654/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49-654/2023">2K-49-654/2023</a>, 2K-260-628/2023 ir kt.).??? Tai, ką tiksliai žinojo kaltinamasis ir kokia jam žinoma informacija lėmė vieną ar kitą jo veiksmą, įprastai neturi įtakos veikos kvalifikavimui, dėl to nebūtinai nurodoma kaltinamajame akte. Tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, nurodo vieną ar kitą kaltinamajame akte nepaminėtą aplinkybę, savaime nereiškia kaltinimo keitimo.
27. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad A. Š. jau 2022 m. balandžio 11 d. buvo žinoma apie tai, jog R. B. bus keičiama kardomoji priemonė – suėmimas į intensyvią priežiūrą, nes liudytoja (tyrėja) Ž. Stočkuvienė patvirtino, kad minėtą dieną skambino A. Š. informuodama jį apie numatomą teismo posėdžio, kurio metu bus sprendžiamas kardomosios priemonės keitimo klausimas, datą ir laiką (nuosprendžio 76.3 papunktis). Ši aplinkybė kaltinamajame akte nenurodyta, tačiau nagrinėjamu atveju ji neturi įtakos veikos kvalifikavimui. Ši aplinkybė teismo nuosprendyje paminėta įrodymų vertinimo kontekste, patvirtinant kaltinimo pagrįstumą ir paneigiant kaltinamojo poziciją byloje. Taigi ši aplinkybė nekeičia kaltinimo. Todėl, priešingai kasatoriaus argumentams, šioje byloje BPK 255 straipsnyje nustatyti kaltinimo keitimo procedūriniai reikalavimai nebuvo pažeisti.
Dėl BK 226 straipsnio 2 dalies taikymo
28. Kasatorius netinkamą BK 226 straipsnio 2 dalies taikymą grindžia tuo, kad A. Š. veiksmuose nebuvo pagrindo konstatuoti pažado daryti poveikį realumo, o pinigai realiai buvo priimti ne kaip kyšis, o kaip skolos grąžinimo garantas. Minėta, kad nuteistojo versija apie skolos grąžinimo užtikrinimą neatitinka bylos duomenų ir teismų argumentuotai paneigta, todėl prie šio klausimo negrįžtama. Tuo tarpu teiginiai dėl nenustatyto pažado realumo nepagrįsti.
29. Pažymėtina, kad A. Š. inkriminuotos prekybos poveikiu rūšies (BK 226 straipsnio 2 dalis) esmė yra korupcinis tarpininkavimas, kai asmuo įsipareigoja už kyšį panaudoti turimą įtaką ir paveikti atitinkamą instituciją ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų. Korupcinis šios nusikalstamos veikos elementas gali pasireikšti ne vien tik kyšio priėmimu, bet ir pažadu ar susitarimu jį priimti, taip pat reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį. Šios rūšies prekybos poveikiu nusikalstamos veikos subjektui nekeliami specialieji požymiai, juo gali būti tiek valstybės tarnautojas, tiek bet kuris kitas pakaltinamas asmuo, kuriam suėjo 16 metų amžius. Toks asmuo korupcinėje veikoje poveikį adresatui gali atlikti pasinaudodamas savo įtaka, kuri kildinama iš jo visuomeninės padėties, tarnybos, įgaliojimų, giminystės, pažinčių ir pan.
30. Kalbant apie kasatoriaus argumentą dėl byloje nenustatyto pažado daryti poveikį realumo, pažymėtina, kad, kadangi prekybą poveikiu sudarančios veikos gali pasireikšti ir vien žodine forma (pažadant, reikalaujant, susitariant), būtina nustatyti ne tik atitinkamų pokalbių faktus, bet ir ketinimų taip veikti realumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTYtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-96-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-96-788/2021">2K-96-788/2021</a>, 2K-7-228-648/2023). Nagrinėjamoje byloje nustatytas ne tik pažadas už kyšį per neįvardytą asmenį paveikti procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje, bet ir realus kyšio priėmimas. Tai, kad nuteistasis priimto kyšio realiai nepanaudojo taip, kaip žadėjo, nereiškia, kad byloje nenustatytas prekybą poveikiu sudarančių veiksmų realumas. Pagal prekybos poveikiu teisinius požymius, tarpininkas gali ir neturėti jokių galimybių ir ketinimų įvykdyti duotą pažadą paveikti adresatą. Svarbu, kad papirkėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-368/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-368/2014">2K-368/2014</a>, 2K-430-746/2015, 2K-120-489/2016, 2K-242-699/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTYtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-96-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-96-788/2021">2K-96-788/2021</a>).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo
31. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (draudimo trejus metus vykdyti advokato veiklą) nepagrįsti.
32. BK 68(1) straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Už šio kodekso XXXIII skyriuje nurodytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus viešosios teisės gali būti atimamos ar teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo trejų iki septynerių metų (BK 68(1) straipsnio 4 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju teismas nustatė minimalų draudimo nuteistajam vykdyti advokato veiklą terminą, kai nusikaltimas buvo padarytas profesinės veiklos srityje.
33. Tai, kad Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis yra padaręs apysunkį nusikaltimą ir yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nėra praėję aštuoneri metai, nereiškia, kad minėta baudžiamojo poveikio priemonė nuteistam advokatui tampa perteklinė ir teismas neturėtų jos skirti. Šis klausimas jau buvo nagrinėtas kasacinės instancijos teismo praktikoje, tačiau tokio pobūdžio argumentai buvo atmesti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-303/2018).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. Š. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Darius Kantaravičius
Albinas Antanaitis
Olegas Fedosiukas
