Dėl įmonių partnerystės ir darbuotojos paskyrimo bei sumokėjimo už jos darbą

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-12-489/2026

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00107-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. S. A. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI, Institucija) 2025 m. balandžio 22 d. nutarimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nubaustas 1500 Eur bauda už tai, kad, būdamas UAB „Active enterprise“ vadovas, leido D. B. dirbti UAB „Active enterprise“ naudai, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs apie dirbamo darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui. 2025 m. vasario 4 d. 10.00 val. patikrinimo metu Klaipėdos g. 143A-1, Panevėžyje, prekybos centre „Molas“ veikiančioje UAB „Active enterprise“ parduotuvėje pavadinimu „Active friend“, rasta bendrovės naudai dirbanti, tačiau neįdarbinta D. B., kuri atliko pinigų, gaunamų iš klientų, apskaitą kasos aparatu, registruotu bendrovės vardu, pardavinėjo bendrovės prekes, t. y. atliko pardavėjo funkcijas.

2. Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartimi S. A. skundas netenkintas ir Institucijos 2025 m. balandžio 22 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi S. A. apeliacinis skundas netenkintas ir palikta Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartis nepakeista.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, Institucijos 2025 m. balandžio 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba neskirti ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytos nuobaudos. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Teismai netinkamai aiškino ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo sudėtį, nukrypdami nuo nelegalaus darbo sampratos išaiškinimo teismų praktikoje ir nepagrįstai ją išplėsdami.

5.1.1. Pažymima, kad D. B. buvo sudariusi darbo sutartį su UAB „Hipotamus Net“, taigi pavaldumo santykiai buvo susiklostę tarp UAB „Hipotamus Net“ ir D. B.. Tarp UAB „Hipotamus Net“ ir UAB „Active enterprise“ buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, kuria šalys susitarė sujungti pajėgumus ir vykdyti prekybą drabužiais ir avalyne prekybos centre „Molas“. Vadovaujantis jungtinės veiklos sutartimi, pasibaigus sutarties galiojimui, šalys susitarė dalintis pelną atitinkamomis proporcijomis, tai įrodo, jog D. B. dirbo ne UAB „Active enterprise“, o UAB „Hipotamus Net“ naudai ir interesais. Sutartimi taip pat susitarta, jog UAB „Hipotamus Net“ yra atsakinga už asmens, turinčio patirtį drabužių ir avalynės pardavimo veikloje, paskyrimą ir delegavimą pardavėjo pareigoms. Tokiu asmeniu UAB „Hipotamus Net“ paskyrė D. B.. Pati D. B. patikrinimo metu aiškiai nurodė, jog dirba UAB „Hipotamus Net“, be to, apklausiama patvirtino, kad sutartą atlyginimą jai mokėjo UAB „Hipotamus Net“.

5.1.2. Panevėžio apylinkės teismas jungtinės veiklos sutarties turinio visiškai netyrė, Institucija pripažino, jog sutartis tinkama ir galiojanti, nebuvo ginčijama nė viena šios sutarties sąlyga, o Panevėžio apygardos teismas vadovavosi prielaidomis ir abejonėmis. Nors teismas pažymėjo, kad jungtinė veiklos sutartis yra itin formalaus pobūdžio, nedetali, tačiau jos sąlygos turi būti aiškinamos UAB „Hipotamus Net“ ir D. B. sudarytos darbo sutarties kontekste, kadangi ten yra įtvirtintos darbo sutarties sąlygos. Iš skundžiamos teismo nutarties nėra aišku, kaip duomenų neįtvirtinimas jungtinės veiklos sutartyje daro įtaką ANK 95 straipsnyje nustatytos veikos kvalifikavimui. Iš teismo motyvų suprantama, kad jungtinės veiklos sutartis nebuvo pripažinta niekine ar negaliojančia, taigi turi būti pripažįstamos šios sąlygos dėl įmonių partnerystės ir darbuotojos paskyrimo bei sumokėjimo už jos darbą. Pažymima, kad UAB „Hipotamus Net“ nėra išregistruota, aplinkybė, jog įmonė nevykdo pardavimų veiklos, kam ir buvo įsteigta, nereiškia, kad ji negali gauti jai priklausančio pelno dalies.

5.1.3. Nesutinkama su išvada, jog D. B. interesai buvo pažeisti dėl negaunamo atlyginimo iš UAB „Active enterprise“. UAB „Hipotamus Net“ mokėjo už D. B. visus priklausančius mokesčius ir buvo pranešusi VSDFV apie jos įdarbinimą, taip pat suteikė visas Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytas garantijas, t. y. nei valstybė, nei darbuotoja nėra patyrusi jokios žalos. Nagrinėjamos situacijos negalima prilyginti nelegalaus darbo atvejams, kai įmonėse darbuotojai dirba be darbo sutarties, neturi socialinių garantijų ir už juos nemokami mokesčiai.

5.1.4. Nėra aišku, kokią kaltės formą nustatė Panevėžio apygardos teismas. Teismas nenurodė, kodėl UAB „Active enterprise“ vadovas, tarp dviejų jo vadovaujamų įmonių sudaręs imperatyvioms normoms neprieštaraujančią jungtinės veiklos sutartį, turėjo ir galėjo numatyti, jog asmens, kuris turi visas valstybines socialines garantijas ir už kurį mokami visi priklausantys mokesčiai, darbas yra vertinamas kaip nelegalus. Vėlesnis UAB „Active enterprise“ vadovo elgesys, nutraukiant darbo sutartį jau po VMI patikrinimo, nerodo S. A. suvokimo apie neteisėtą elgesį iki Institucijos nutarimo priėmimo. Pareiškėjas, būdamas UAB „Hipotamus Net“ vadovas, nutraukė darbo sutartį su darbuotoja po atlikto tyrimo nenorėdamas apsunkinti situacijos ir galimų interpretacijų dėl tęsiamo nelegalaus darbo, tačiau, priešingai nei nurodė teismas, tai nerodo, jog iki patikrinimo S. A. suvokė savo neteisėtą elgesį.

5.1.5. Tik teismo posėdžio metu buvo nurodytas jau naujas neteisėtos veikos (nelegalaus darbo) požymis – VMI viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintų taisyklių „Dėl Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių ir sprendimo išregistruoti kasos aparatą fr1156 formos patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) pažeidimas, kadangi, Institucijos nuomone, naudotis UAB „Active enterprise“ priklausančiu aparatu galėjo tik UAB „Active enterprise“ darbuotojas. Institucijos nutarimas nemotyvuotas, kadangi pareiškėjui nebuvo inkriminuotas papildomas administracinio nusižengimo požymis, t. y. Taisyklių pažeidimas, o Institucija laikė, jog jungtinės veiklos sutartis yra tinkama ir galiojanti.

5.2. Teismai nevertino, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatytas nei veikos pavojingumas, nei saugomų teisinių gėrių pažeidimas, t. y. nebuvo pažeisti nei darbuotojos, nei valstybės interesai, todėl tokia veika turi būti laikoma nepavojinga. Bylą nagrinėję teismai, nagrinėjamą situaciją, kai to paties vadovo vadovaujamos dvi įmonės sudaro jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią vienos įmonės darbuotoją deleguoja kitai įmonei faktiškai toms pačioms pareigoms, prilyginę veikoms, kai bendrovių vadovai sąmoningai priima dirbti asmenis nesudarę su jais darbo sutarčių, nemoka mokesčių, nesuteikia socialinių garantijų, pažeidė esminį teisingumo principą. Atsižvelgiant į veikos mažareikšmiškumą, administracinio nusižengimo byla turėjo būti nutraukta. Priešingu atveju laikydami, jog D. B. vis dėlto turėjo būti įdarbinta UAB „Active enterprise“, teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad ši situacija susiklostė dėl žmogiškosios klaidos, vertindami, jog jungtinės veiklos sutartis yra pakankamas pagrindas leisti darbuotojai dirbti UAB „Active enterprise“ parduotuvėje, neturint tikslo nemokėti mokesčių valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją, ir spręsti bylą pagal atitinkamą teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTU3LTU3Ni8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-57-576/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-57-576/2025">AN2-57-576/2025</a>).

5.3. Teismai pažeidė ANK 651 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kadangi nei Institucija, nei Panevėžio apylinkės teismas netyrė jungtinės veiklos sutarties turinio – tai padarė tik Panevėžio apygardos teismas, taigi bendrovės vadovui nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimų dėl sutarties turinio. S. A. net nebuvo informuotas apie paskirtą bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka. Analogiškoje procesinėje situacijoje, kai apygardos teismas savo iniciatyva ėmėsi vertinti prieš tai nevertintus ir neginčytus įrodymus, buvo pripažinti esminiai proceso teisės pažeidimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIwLTY5Ny8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-20-697/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-20-697/2025">2AT-20-697/2025</a>). Byloje taip pat padaryti esminiai ANK 569 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių pažeidimai. Teismai vadovavosi ne byloje išsakytų argumentų ir pateiktų įrodymų visuma, o iš esmės vien tik apklaustos D. B. selektyviai atrinktais parodymais. Panevėžio apygardos teismas nesiekė išklausyti bendrovės vadovo paaiškinimų dėl jungtinės veiklos sutarties ir šį įrodymą vertino vienašališkai, taip buvo pažeistos ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės.

6. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė, laikinai atliekanti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko funkcijas, Auksė Tutkutė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo palikti nutarimą nepakeistą. Atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Pareiškėjo teiginiai, kad D. B. dirba kitoje bendrovėje ir gauna ten atlyginimą, nepaneigia faktinių aplinkybių, nustatytų 2025 m. vasario 4 d. patikrinimo metu, kai D. B. dirbo būtent UAB „Active enterprise“ naudai, uždirbdama pajamas iš prekybos drabužiais. Šiuo atveju darbuotojos interesai buvo pažeisti, nes D. B. dirbo dviem darbdaviams, o įdarbinta buvo tik vienoje iš pareiškėjo vadovaujamų bendrovių. Be to, D. B., nebūdama UAB „Active enterprise“ darbuotoja, neturėjo teisės dirbti su bendrovės kasos aparatu, prekiauti bendrovės drabužiais, aptarnauti klientų.

6.2. Pareiškėjo minimos jungtinės veiklos sutarties 2.8.4 papunktyje nurodyta, kad UAB „Hipotamus Net“ bus atsakinga už atsakingo asmens, turinčio patirtį drabužių ir avalynės pardavimo veikloje, paskyrimą ir delegavimą pardavėjo pareigoms; kitų pardavėjų apmokymą (2.8.5 papunktis). 2.9.4 papunktyje nurodyta, kad UAB „Active enterprise“ bus atsakinga už atsakingo asmens, turinčio patirtį drabužių ir avalynės pardavimo veikloje, paskyrimą ir delegavimą pardavėjo pareigoms iš savo pusės. Taigi D. B., kaip UAB „Hipotamus Net“ atstovė, galėjo tik paskirti pardavėją ir jį apmokyti dirbti, bet jokiu būdu ne pati eiti pardavėjo pareigas kitoje – UAB „Active enterprise“ – bendrovėje be atskiros darbo sutarties.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. prašymas atmestinas.

Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalies taikymo

8. Pareiškėjas, skųsdamas Institucijos, apylinkės ir apygardos teismo sprendimus dėl netinkamo ANK 95 straipsnio 1 dalies taikymo, savo poziciją grindžia dviem aspektais: pirma, darbo santykiai nustatyti neteisingai, nes D. B. veikė pagal jungtinės veiklos sutartį; antra, dėl pareiškėjo veikoje būtinų jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymių nustatymo.

9. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nelegalaus darbo turinys nenustatytas, ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipiančioji – nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėties, požymiai atskleidžiami kituose teisės aktuose.

10. Nagrinėjamai bylai aktuali Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2024 m. spalio 17 d. įstatymo redakcija) nuostata, pagal kurią nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ar mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki darbo pradžios apie juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raštu ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios taip pat įtvirtintas Darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje ir 43 straipsnio 1 dalyje.

11. Taigi, tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šie veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI1LTk0Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-25-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-25-942/2018">2AT-25-942/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI3LTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-27-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-27-942/2020">2AT-27-942/2020</a>).

12. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad patikrinimo metu UAB „Active enterprise“ parduotuvėje D. B., su kuria bendrovė nebuvo sudariusi rašytinės darbo sutarties, apie darbo teisinių santykių pradžią nepranešta VSDFV, atliko pardavėjo funkcijas, t. y. atliko pinigų, gaunamų iš klientų, apskaitą kasos aparatu, registruotu UAB „Active enterprise“ vardu, pardavinėjo prekes, tvarkė salę. 2024 m. gruodžio 11 d. UAB „Hipotamus Net“ direktoriaus S. A. įsakymu D. B. įsakyta dirbti UAB „Active enterprise“ parduotuvėje „Active friend“ pagal jungtinės veiklos sutartį Nr. JVS24/01 nuo 2024 m. gruodžio 11 d. Už atliekamą darbą D. B. gavo atlyginimą tik iš UAB „Hipotamus Net“. Taigi byloje teismai sprendė, ar tarp UAB „Active enterprise“ ir D. B. susiklostę teisiniai santykiai, kurie, kaip teigia pareiškėjas, yra pagrįsti jungtinės veiklos sutartimi, ar vis dėlto turi darbo sutarties požymių. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ANK 95 straipsnio sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI3LTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-27-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-27-942/2020">2AT-27-942/2020</a>).

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad darbo teisinių santykių tarp šalių buvimą atskleidžia tokie nustatyti objektyvieji požymiai: tarp šalių yra susitarimas; jo pagrindu vykdoma tam tikra rūšiniais požymiais apibrėžta darbo funkcija (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos); dirbama atlygintinai; viena iš šalių dirba paklusdama kitos šalies nustatytai darbo tvarkai. Pirmąjį požymį – vienos iš sutarties šalių (darbuotojo) įsipareigojimą kitai sutarties šaliai (darbdaviui) atlikti darbo funkciją – apibrėžia DK 34 straipsnio 2 dalis, pagal kurią darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo sutarties dalykas – rūšiniais, o ne individualiais požymiais apibrėžtas darbas. Susitarimas dėl darbo funkcijos atlikimo reiškia, kad pagal darbo sutartį dirbantis asmuo įsipareigoja atlikti ne konkrečius darbus, susitariama ne dėl konkretaus darbo rezultato pasiekimo, o dėl tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtos darbo funkcijos vykdymo. Kadangi darbo sutartimi darbuotojas priimamas į darbą, kad atliktų ne konkrečią užduotį, o vykdytų tam tikrą darbo funkciją, darbo sutarties pagrindu atsirandantiems santykiams yra būdingas tęstinumas. Antrajam požymiui (darbdavio įsipareigojimui mokėti darbo užmokestį) nustatyti, kadangi civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu susiklostančių santykių atveju sutarties vykdytojas taip pat gauna tam tikrą atlygį, reikšmingas mokamo atlygio (atlygintinumo) pobūdis, t. y. ar mokama periodiškai (sistemiškai), ar už konkretų atliktą darbą. Darbo teisiniams santykiams paprastai būdinga tai, kad darbo užmokestis mokamas periodiškai, ir tas mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, todėl dažniausiai darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su tam tikru laiko tarpu (pvz., kas mėnesį, kas savaitę ar pan.). Tuo tarpu atliekant konkrečią užduotį civilinės sutarties pagrindu paprastai sumokama tinkamai įvykdžius sutartį ir priėmus galutinį darbo rezultatą. Trečiasis darbo sutarties požymis, t. y. darbuotojo pavaldumas darbdaviui atliekant darbo funkciją, reiškia, jog darbo funkcijų atlikimas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir teisėtų jo nurodymų vykdymo. Šis požymis leidžia atskirti darbo santykį nuo kitų panašių, civilinių sutarčių pagrindu susiklostančių, santykių, kuriuose įsipareigojama atlikti darbą mainais į atlyginimą, tačiau tai daroma savarankiškai, be kitos šalies teisės vienvaldiškai reguliuoti darbo atlikimo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA5LTY4NC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-109-684/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-109-684/2023">e3K-3-109-684/2023</a>).

14. Savo ruožtu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalis, apibrėžianti jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sampratą, nurodo, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Teismų praktikoje aiškinant šį sutarčių teisės institutą pažymėta, kad bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008). Taip pat viena iš jungtinės veiklos sutarties esminių sąlygų yra partnerių įnašų tapimas visų partnerių daline nuosavybe, nes įnašais sukuriama jungtinės veiklos materialinė bazė. Šalies įnašu pripažįstama visa, kuo jis prisideda prie bendros veiklos. Tai gali būti pinigai, kitas turtas, profesinės žinios ir įgūdžiai, dalykinė reputacija ir ryšiai (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis nedraudžia vienam iš partnerių neprisidėti prie bendrosios veiklos jokiu materialiu turtu, partneris gali dalyvauti savo darbu ar kitais įsipareigojimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2008).

15. Teismai teisingai atkreipė dėmesį, kad pats savaime jungtinės veikos sutarties sudarymo faktas tarp UAB „Active enterprise“ ir UAB „Hipotamus Net“ nekeičia išvados dėl darbo teisinių santykių tarp UAB „Active enterprise“ ir D. B. ir kartu nelegalaus darbo nustatymo teisingumo – pirmenybė teikiama faktiškai susiklosčiusių santykių turiniui ir jo įvertinimui, o ne šių suteiktai teisinei formai. Tokiais atvejais būtina atsižvelgti, dėl ko šalys iš tikrųjų buvo susitarusios ir kaip vykdė susitarimą, ne vien atsižvelgti į tai, kaip viena ar kita šalis subjektyviai vertina tarpusavio santykius. Teismų praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog šalys yra sudariusios civilinės teisės reguliuojama sutartimi įvardytą sutartį, savaime nereiškia, kad iš šios sutarties kylantys šalių santykiai negali būti pripažinti darbo santykiais. Patį sutarties teisinį kvalifikavimą kaip civilinės ar darbo sutarties lemia jos turinys, t. y. joje išdėstytų sąlygų visuma, iš kurios galima spręsti apie sutarties teisinį kvalifikavimą – kai pagal sutarties sąlygas šalys akivaizdžiai sukuria darbo teisinius santykius, tokia sutartis (kad ir kaip ji būtų įvardyta) gali būti kvalifikuojama kaip prilygstanti darbo sutarčiai, o jos pagrindu atsiradę santykiai – darbo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA5LTY4NC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-109-684/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-109-684/2023">e3K-3-109-684/2023</a>).

16. Kaip minėta, D. B. atliko rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, t. y. dirbdama pardavėjos darbą atliko pinigų, gaunamų iš klientų, apskaitą kasos aparatu, pardavinėjo bendrovės UAB „Active enterprise“ prekes. Šios darbo funkcijos pagal 2024 m. gruodžio 11 d. S. A. įsakymą atliekamos UAB „Active enterprise“ parduotuvėje „Active friend“ nuo 2024 m. gruodžio 11 d., taigi nukreiptos ne į konkretų darbo rezultato pasiekimą, o yra tęstinės, nustatytos nuo konkrečios datos be galutinio termino. Svarbu tai, kad darbo užmokestis buvo mokamas tik iš UAB „Hipotamus Net“ bendrovės, kuri nuo 2024 m. gruodžio mėn. pradžios veiklos nebevykdė.

17. Vertinant D. B. pavaldumą ir teisinę priklausomybę nuo UAB „Active enterprise“, byloje nustatyta, kad D. B. vykdė veiklą UAB „Active enterprise“ patalpose, prekiavo šios įmonės prekėmis, naudojosi šios suteiktomis priemonėmis (kasos aparatu). Pažymėtina, kad 2024 m. gruodžio 11 d. UAB „Hipotamus Net“ direktoriaus S. A. įsakyme, skiriant D. B. dirbti „Active friend“ parduotuvėje pagal jungtinės veiklos sutartį Nr. JVS24/01, nėra pažymėta jokių sąlygų, rodančių UAB „Hipotamus Net“ kaip darbdavės išliekančią kontrolę dėl D. B. vykdomų darbo funkcijų. Aptariamame įsakyme lakoniškai apsiribojama nuoroda į jungtinę veiklos sutartį, kurioje, be kita ko, taip pat nėra nurodytos sąlygos dėl darbo laiko, darbo drausmės, darbo atlikimo metodų reikalavimų, konkrečių vykdomų užduočių ar funkcijų. Byloje nėra duomenų, kurie nurodytų, jog D. B., dirbdama „Active friend“ parduotuvėje, vis dar veiktų UAB „Hipotamus Net“ rizika. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog D. B. perėjo UAB „Active enterprise“ žinion, laikėsi tos darbovietės nustatytos tvarkos ir sąlygų.

18. Pareiškėjo teiginys, jog jungtinės veiklos sutarties šalys susitarė dalintis pelną atitinkamomis dalimis, todėl D. B. dirbo ne UAB „Active enterprise“, o UAB „Hipotamus Net“ naudai ir interesais, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas. Kaip minėta, nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai). Kitoks susitarimas prieštarautų jungtinės veiklos sutarties esmei ir būtų negaliojantis (CK 6.976 straipsnio 2 dalis). Taigi aplinkybė, kaip tarp jungtinės veiklos sutarties kontrahentų paskirstomas pelnas, neturi reikšmės darbo santykių tarp UAB „Active enterprise“ ir D. B. nustatymui. Pažymėtina, kad D. B. nėra savarankiška aptartos jungtinės veiklos sutarties Nr. JVS24/01 šalis, ši bendroje jungtinėje veikloje dalyvauja saistoma teisiniais darbo santykiais, dirbdama darbdavio naudai ir interesais. Savo ruožtu jungtinės veiklos sutarties šalių įsipareigojimai nėra neatsiejami, šie atriboti sutarties nuostatų: kiekviena iš šalių yra atsakinga už savo dalies atlikimą, susijusį su veiklos atlikimu (2.1 papunktis); UAB „Active enterprise“ atsakinga už asmens delegavimą ir paskyrimą pardavėjo pareigoms iš savo pusės (2.9.4 punktas); sutartimi nėra sukurti jokie pavaldumo santykiai tarp šalių (3.1 punktas). Taigi, nors D. B. netiesiogiai prisidėjo prie jungtinės veiklos sutartyje sulygtų tikslų įgyvendinimo, tačiau tai šiuo atveju neleidžia išplėsti teisiniams darbo santykiams būdingų ribų (esant darbo teisinių santykių požymiams, dirbti kitiems jungtinės veiklos subjektams su šiais nesudarius darbo sutarties).

19. Teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad tarp D. B. ir UAB „Active enterprise“ susidarė darbo santykiai, taigi byloje pagrįstai nustatyti visi DK 32 straipsnyje išdėstyti darbo sutarties požymiai: susitarimas dėl darbo ir atlyginimo, darbo funkcijų atlikimas bei pavaldumas. Tiek Institucija, tiek abiejų grandžių bylą sprendę teismai pagrįstai nustatė, kad D. B. 2025 m. vasario 4 d. UAB „Active enterprise“ parduotuvėje atliko darbo funkcijas nesudarius rašytinės darbo sutarties ir darbdaviui prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie D. B. darbo pradžią, todėl S. A. veika teisingai pripažinta nelegaliu darbu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI3LTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-27-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-27-942/2020">2AT-27-942/2020</a>). Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius motyvus, kaip byloje konkrečiai pasireiškė darbuotojos, dirbusios pardavėjos darbą, interesų pažeidimas (21 punktas). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais argumentais.

20. Pareiškėjas taip pat teigia, kad administraciniu nusižengimu nėra padaryta žala nei valstybei, nei darbuotojai, nėra aišku, kokią kaltės formą nustatė apygardos teismas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI3LTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-27-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-27-942/2020">2AT-27-942/2020</a>). Trečia, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius motyvus, kaip byloje konkrečiai pasireiškė darbuotojos interesų pažeidimas (21 punktas). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais argumentais. Dėl pareiškime kvestionuojamos kaltės nebuvimo pasakytina, kad, pagal bylos aplinkybes, S. A., būdamas UAB „Active enterprise“ vadovas, galėjo ir turėjo numatyti įvairias rizikas ir dėl to kilsiančius padarinius, todėl privalėjo taip organizuoti bendrovės veiklą, kad tokia situacija, kai nesudaroma rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka apie darbuotojos darbo pradžią nepranešama VSDFV teritoriniam skyriui, objektyviai negalėtų susidaryti, bet to nepadarė.

Dėl prašyme nurodytų esminių procesinių pažeidimų

21. Pareiškėjas nurodo, kad bylą išnagrinėję teismai išplėtė jam pateikto kaltinimo ribas ir be pagrindo papildomai teismo posėdžio metu nurodė naują neteisėtos veikos (nelegalaus darbo) požymį – Taisyklių dėl kasos aparato naudojimo pažeidimą.

22. Tiek pareiškėjui surašytas 2025 m. kovo 27 d. administracinio nusižengimo protokolas, tiek Institucijos 2025 m. balandžio 22 d. nutarimas iš esmės atitinka ANK 609, 618 straipsniuose jiems keliamus reikalavimus. Antai abiejuose procesiniuose dokumentuose detaliai išdėstyta padaryto administracinio nusižengimo esmė ir nustatytos veikos aplinkybės, nurodytas ANK straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė, teisės akto reikalavimų pažeidimas (DK 42 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalis). Tai, kad teismams nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo skundus skundžiamose nutartyse buvo aptartos ir kitos aplinkybės (Taisyklių pažeidimas), nesudaro prielaidos spręsti apie administracinio nusižengimo protokole suformuotų kaltinimo ribų išplėtimą ar skundą padavusio asmens padėties pabloginimą, nes nusižengimo esmė ir faktinės aplinkybės liko identiškos administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nustatytoms aplinkybėms. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų aptartas Taisyklių pažeidimas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nėra administracinio nusižengimo sudėties dėl nelegalaus darbo požymis. Todėl tai, kad teismai aiškinosi D. B. darbo pobūdį, aptarė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintų taisyklių „Dėl Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių ir sprendimo išregistruoti kasos aparatą fr1156 formos patvirtinimo“ reikalavimų pažeidimus, nesuteikia pagrindo teigti, kad tokiu būdu pareiškėjas buvo nubaustas už tai, dėl ko nebuvo kaltinamas.

23. Nesutiktina ir su pareiškėjo argumentais dėl ANK 651 straipsnio 3 dalies reikalavimų, dėl apygardos teismo iniciatyvos vertinti prieš tai nevertintus įrodymus. Iš pareiškėjo prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pateikiamų argumentų matyti, jog ANK 651 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimas yra siejamas su atsakomybėn traukiamo asmens teise dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus (ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kadangi, pareiškėjo teigimu, šiam nebuvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimų dėl jungtinės veiklos sutarties turinio.

24. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Taigi ANK 651 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti du atvejai, kai byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka: 1) bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai priskirta teisė nuspręsti, kada žodinis nagrinėjimas yra būtinas; 2) imperatyvusis pagrindas – kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-48-719/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIwLTY5Ny8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-20-697/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-20-697/2025">2AT-20-697/2025</a>).

25. Visų pirma, priešingai nei nurodo pareiškėjas, 2024 m. gruodžio 11 d. UAB „Hipotamus Net“ ir UAB „Active enterprise“ jungtinės veiklos sutartis Nr. JVS24/01 buvo byloje. S. A. dar 2025 m. kovo 5 d. raštu Institucijai dėl atliekamo patikrinimo pateikė jungtinės veiklos sutartį ir paaiškinimus dėl šios sutarties sudarymo aplinkybių (1 t., b. l. 24). Iš apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas atsižvelgė ir į šio dokumento sudarymo aplinkybes, vertino tiek šios sutarties šalių tikslą, kuriam sudaroma sutartis, tiek šios sutarties reikšmę darbo teisinių santykių atveju (14–17 punktai). Tai, kad pareiškėjas aktyviai naudojosi teise duoti paaiškinimus dėl aptariamos sutarties turinio tiek žodine tvarka nagrinėjant bylą, tiek rašytinio proceso tvarka, matyti iš apylinkės teismo posėdyje žodine tvarka duotų S. A. paaiškinimų, rašytinių skundų apylinkės bei apygardos teismams. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti ANK 651 straipsnio 3 dalies ir kartu ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų esminio pažeidimo.

26. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Institucija ir teismai, nagrinėdami S. A. administracinio nusižengimo bylą, prašyme nurodytų esminių procesinių pažeidimų nepadarė, byloje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas atitinka ANK 567, 569 straipsnių reikalavimus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistus Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. balandžio 22 d. nutarimą, Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartį.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Albinas Antanaitis

Tomas Šeškauskas