Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-10-495/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00739-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.8; 9.55; 21.12.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko irDaivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. U. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. U. valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Institucija) specialisto 2025 m. balandžio 15 d. nutarimu pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį nubaustas 615 Eur dydžio bauda už tai, kad, būdamas advokatų profesinės bendrijos „Naus, Urbonas ir partneriai“ (toliau – ir Bendrija) vadovas, per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo, nepateikė Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – ir JADIS) tvarkytojui informacijos apie Bendrijos naudos gavėjus, kai, pagal 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-568 (toliau – ir PPTFPĮ pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ) 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie juridinio asmens naudos gavėjus JADIS tvarkytojui turėjo būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto D. U. skundas tenkintas ir Institucijos 2025 m. balandžio 15 d. nutarimas panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena D. U., vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 7 punktu, nutraukta.
3. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartimi tenkintas Institucijos apeliacinis skundas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarimas panaikintas, o Institucijos 2025 m. balandžio 15 d. nutarimas paliktas galioti.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto D. U. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Pareigos objektyviai nebuvo įmanoma įvykdyti, nors teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lot. lex non cogit ad impossibilia). Šio klausimo teismai netyrė, todėl nesutiktina, kad pareiškėjo veikoje pagrįstai nustatyti administracinio nusižengimo požymiai. Apylinkės teismui tenkinus pareiškėjo skundą, jis priimto nutarimo neskundė, nors teismas nepasisakė apie ANK 2 straipsnio 4 dalies ir 7 straipsnio pažeidimus. Tuo tarpu apygardos teismas, nepagrįstai nurodęs, kad aplinkybė dėl Juridinių asmenų naudos gavėjų posistemio (toliau – JANGIS) įdiegimo laiko nepaneigia ir nešalina atsakomybės, padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, nenurodė, už kurį PPTFPĮ straipsnio pažeidimą pareiškėjas baustinas, ir nepasisakė, kodėl atmetė atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus.
5.2. Pagal PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalį ir PPTFPĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnį, prievolė pateikti duomenis apie juridinio asmens naudos gavėjus siejama su dviem jos įvykdymo terminais: iki kada (iki 2019 m. liepos 1 d.) ir per kiek laiko (ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo). Apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad nenustatyta, jog Bendrijos naudos gavėjai nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2025 m. kovo 10 d. keitėsi, todėl 10 dienų terminas netaikytinas. Pareiškėjui atsakomybė taikyta už pareigos neatlikimą iki 2019 m. liepos 1 d.
5.2.1. JANGIS, galintis priimti ir apdoroti duomenis apie juridinių asmenų naudos gavėjus, pradėjo veikti tik 2022 m., iki tol Institucija pripažįsta, kad reikalaujamų duomenų nepriiminėjo ir negalėjo priimti. Duomenų nepateikimas iki 2019 m. liepos 1 d. negali būti laikomas neteisėtu neveikimu, nes pareiškėjo neveikimą lėmė nuo jo nepriklausančios aplinkybės, vadinasi, nėra veikos, sudarančios administracinio nusižengimo objektyviąją pusę. Atsakomybės taikymas šioje situacijoje prieštarauja teisėtumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principams, o Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. birželio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad įstatymas, pagal kurį reikalaujama neįmanomų dalykų (t. y. kuris yra nesuderinamas su iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiu reikalavimu lex non cogit ad impossibilia), negali sukelti teisinių padarinių jo reguliuojamų teisinių santykių subjektams, nes jie būtų įpareigoti daryti tai, ko apskritai atlikti negalėtų (t. y. būtų nepaisoma reikalavimo impossibilium nulla obligatio est (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma). Objektyviai neįvykdomos pareigos neatlikimas negali sudaryti objektyviosios administracinio nusižengimo pusės.
5.2.2. Pasibaigus 2019 m. liepos 1 d. terminui, pareiga pateikti duomenis tapo teisiškai neapibrėžta laiko atžvilgiu, kadangi šis terminas nebuvo pratęstas, taip pat nebuvo nustatytas naujas terminas. Teisinė situacija, kai pareiga grindžiama objektyviai neįvykdomais reikalavimais ir teisiniu neapibrėžtumu dėl jos atlikimo terminų, bei PPTFPĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnis, kuriuo vadovaujantis D. U. taikyta administracinė atsakomybė, prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisinio tikrumo ir saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos bei draudimo suteikti teisės aktui grįžtamąją galią principams. Taip pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis. Todėl individualus administracinis aktas naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės normoms. Kadangi skundžiama nutartis prieštarauja Konstitucinio Teismo doktrinai ir teisėtumo principui, buvo pažeisti ANK 223 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 4 dalis ir 7 straipsnis.
5.3. Taip pat pareiškėjo neveikime nėra kaltės. Byloje neatsakyta, ar atsakomybė ir kaltė gali būti nustatomos retroaktyviai, kai pareiga objektyviai negalėjo būti įvykdyta, o atsiradus galimybei ją įvykdyti, jos terminas tapo neapibrėžtas, taip pat ar nebuvo pažeisti teisinio tikrumo ir teisinio apibrėžtumo principai. Be to, būtina atsakyti, ar gali būti taikoma atsakomybė ir nustatoma kaltė, kai ji grindžiama neaiškiomis, dviprasmėmis ar neapibrėžtomis teisės normomis dėl pareigos atlikimo terminų, o tai pažeidžia nullum crimen, nulla poena sine lege certa (nėra nusikaltimo, nėra bausmės be įstatymo) principą. Apygardos teismas, konstatavęs pareiškėjo neatsargumą, savo argumentų nemotyvavo.
5.3.1. Neveikimas laikomas pažeidimu, kai asmuo galėjo veikti teisėtai, tačiau sąmoningai to nedarė, o pareiškėjo neveikimą iki 2019 m. liepos 1 d. lėmė Institucijos techninis neveikimas. Teisinės valstybės principas draudžia bausti už pažeidimus, kai pareigos turinys ar įvykdymo laikas nėra aiškiai apibrėžti, o administracinės atsakomybės negalima grįsti prielaidomis ar interpretacijomis, pernelyg plačiai aiškinant įstatymą, kad duomenys turi būti pateikti nedelsiant po JANGIS įdiegimo, per protingą laiką po to ar pan.
5.3.2. Esant neįmanomiems reikalavimams, terminų pratęsimo ar naujų jų nustatymo klausimas turėjo būti sprendžiamas įstatymu. Apie tai pasisakyta ir Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarime. Šiuo atveju ne tik nebuvo spręsta dėl terminų pratęsimo ar naujų terminų nustatymo, tačiau nėra duomenų, kad Institucija, nuo 2017 m. (kai 2017 m. liepos 13 d. įsigaliojo PPTFPĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnis) matydama, jog JANGIS įdiegimo ir įstatymo įgyvendinimo terminai nesutampa, būtų teikusi siūlymą koreguoti nustatytą terminą. Institucijos neveikimas sukėlė teisinį neaiškumą ir objektyviai apribojo galimybes įvykdyti įstatymo reikalavimą, o daug vėlesnis JANGIS įvedimas duomenų teikėjui sukėlė neapibrėžtumą dėl pareigos vykdymo tvarkos ir terminų. Teisių, pareigų ir atsakomybės klausimai turi būti sprendžiami pagal galiojantį įstatymą ir nepriklausyti nuo atsakomybę taikančios institucijos nuožiūros. Šiuo atveju įstatymų leidėjas nėra suteikęs teisės Institucijai savarankiškai nuspręsti ir nustatyti naują terminą, iki kada turi būti įvykdyta pareiga pateikti duomenis. Teismai nepagrįstai Institucijos nutarimo nevertino teisėtumo, teisinio tikrumo ir teisės viršenybės principų kontekste.
5.4. Apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 39 straipsnio nuostatas, nepagrįstai sutapatino pažeidimo paaiškėjimo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo momentus, ignoravo Institucijos žinojimo apie duomenų (ne)pateikimą momentą. Išvada, kad administracinis nusižengimas padarytas ir paaiškėjo 2025 m. vasario 19 d. atlikto patikrinimo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, nepagrįsta. Juo labiau kad prievolė iki 2019 m. liepos 1 d. objektyviai negalėjo būti įvykdyta, o vėliau terminas tapo neapibrėžtas. Taigi, byloje esminis klausimas – ar pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina diena, kai Institucija faktiškai turėjo ir privalėjo žinoti apie duomenų nepateikimą iškart po nustatyto termino pabaigos (2019 m. liepos 1 d. arba nuo JANGIS įdiegimo 2022 m.), ar tokia diena laikytina administracinio nusižengimo protokolo surašymo diena.
5.4.1. Nuolatinė ir tiesioginė Institucijos prieiga prie duomenų yra reglamentuota teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 patvirtintus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatus (toliau – JADIS nuostatai), Institucijos funkcijos apima nuolatinę duomenų būklės stebėseną ir kontrolę, todėl delsimas konstatuoti duomenų nepateikimą yra nepagrįstas ir pažeidimo paaiškėjimo diena turėtų būti laikoma prievolės įvykdymo termino pabaigai artima data. Sutiktina, kad Institucijos žinojimas apie duomenų nepateikimą nustatytu terminu atsiranda jam pasibaigus, o šią išvadą patvirtina ir Institucijai pavestos funkcijos, nustatytos ir JADIS nuostatuose. Institucijai pavestos funkcijos ne pasyviai saugoti duomenis, o aktyviai juos administruoti, tvarkyti ir užtikrinti sistemos veikimą suponuoja ne tik galimybę, bet ir pareigą žinoti apie duomenų būklę bei jų (ne)pateikimą laiku, todėl Institucijos teiginys, kad duomenų nepateikimas paaiškėjo po daugiau nei penkerių metų (nuo JANGIS veikimo pradžios – po daugiau nei trejų metų), kai buvo atliktas patikrinimas, yra nepagrįstas. Institucija, pažeidimo paaiškėjimą siedama su protokolo surašymo diena, teisina savo funkcijų vilkinimą ir neveikimą bei sukuria prielaidas piktnaudžiauti.
5.4.2. Apygardos teismas nemotyvavo, kodėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo administracinio nusižengimo padarymo sieti su nustatytu duomenų pateikimo terminu ir interpretuoti Institucijos pareigą veikti, jam suėjus. Senaties termino pradžią siejant su protokolo surašymo momentu, neteisėtai ir nepagrįstai ištęsiamas nuobaudos skyrimo laikotarpis, taip iškreipiant administracinės nuobaudos skyrimo termino prasmę ir paskirtį.
5.5. Be to, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad Institucijos cituojama teismų praktika šioje byloje netaikytina dėl neatitinkančių bylos aplinkybių, o apygardos teismas nenurodė argumentų, paneigiančių tokią apylinkės teismo išvadą.
6. VĮ Registrų centro Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovė Justina Plėdė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį nepakeistą. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad įmonė veiktų pagal teisės aktus. Pareiškėjas, kaip Bendrijos vadovas, atsakingas už jos dokumentų ir duomenų pateikimą JADIS tvarkytojui, nesiėmė veiksmų ir neužtikrino, kad informacija apie Bendrijos naudos gavėjus būtų pateikta iki nustatyto termino. Nors JANGIS pradėjo veikti tik 2022 m., tačiau pareiškėjas minėtą informaciją pateikė tik 2025 m. kovo 10 d. Pavėluotas privalomai teiktinų duomenų pateikimas negali būti atsakomybę švelninanti aplinkybė ir neturi įtakos administracinės nuobaudos dydžiui.
6.2. Nesutiktina, kad buvo reikalaujama įvykdyti neįmanomą pareigą. Neveikiant JANGIS (2019–2022 m. laikotarpiu), pareiškėjas nebuvo traukiamas atsakomybėn, tačiau, pradėjus veikti JANGIS, jis taip pat nevykdė pareigos. Pareiškėjas, kaip juridinio asmens vadovas, turintis teisinį išsilavinimą, turi domėtis savo pareigomis, o ne subjektyviai interpretuoti įstatymo normas. Skunde apylinkės teismui pareiškėjas nurodė viešai skelbtą informaciją, kad JANGIS veikia nuo 2022 m. sausio 3 d., o informaciją apie tai viešai internete skelbė ir Institucija. Argumentas, kad įstatymu nebuvo nustatyta kita data, iki kada privaloma pateikti PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis, vertintinas kaip siekis išvengti pareigos vykdymo. Vien tai, kad terminas nebuvo pratęstas, suderinant su JANGIS veikimo pradžia, nesudaro pagrindo juridinių asmenų vadovus atleisti nuo pareigos pateikti minėtus duomenis. Priešingu atveju ANK 223 straipsnio 1 dalies reglamentavimas netektų prasmės.
6.3. Byloje nėra duomenų, kad informacija dėl duomenų apie Bendrijos naudos gavėjus pateikimo būtų tikrinta anksčiau. Duomenys apie Bendrijos naudos gavėjus, nustatant pažeidimą, nebuvo pateikti, taigi, paskutinė pažeidimo padarymo diena laikytina ir jo nustatymo bei protokolo surašymo diena – 2025 m. vasario 19 d. 2025 m. balandžio 15 d. nutarimu nuobauda paskirta nepraleidus ANK 39 straipsnyje nustatyto termino. Argumentai, kad Institucijos žinojimas apie privalomų duomenų nepateikimą atsiranda išsyk pasibaigus duomenų pateikimo terminui, vertintini kaip nepagrįstos prielaidos, o apylinkės teismas išvadą, jog Institucija į nusižengimą turėtų reaguoti per panašų į dvejų metų terminą, nustatytą ANK 39 straipsnyje, grindė subjektyviomis prielaidomis, neaišku, kuo vadovaudamasis padarė tokią išvadą, nes įstatymų leidėjas Institucijai atskiro termino nėra nustatęs. Taip pat neaišku, pagal kokius kriterijus turi būti nustatomas toks panašus terminas.
6.4. Pozicija, kad atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį gali būti taikoma ne vėliau nei praėjus dvejiems metams nuo 2019 m. liepos 1 d., o JANGIS pradėjus veikti 2022 m., suformuotų ydingą praktiką, pagal kurią Institucija negalėtų atsakomybėn patraukti juridinių asmenų vadovų, itin ilgai nepateikiančių duomenų apie juridinių asmenų naudos gavėjus.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. U. prašymas tenkintinas.
Dėl ANK 39 straipsnio taikymo
8. Pareiškėjas teigia, kad apygardos teismas, panaikindamas apylinkės teismo nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena jam nutraukta, netinkamai nustatė trunkamojo administracinio nusižengimo paaiškėjimo momentą, taip netinkamai pritaikė ANK 39 straipsnio nuostatas ir padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, lėmusį nepagrįstos nutarties priėmimą.
9. Nagrinėjamoje byloje D. U. VĮ Registrų centro 2025 m. balandžio 15 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas advokatų profesinės bendrijos „Naus, Urbonas ir partneriai“ vadovas, per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo, JADIS tvarkytojui nepateikė informacijos apie Bendrijos naudos gavėjus, kai ši informacija, pagal PPTFPĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, turėjo būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d.
10. ANK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, jų filialų ar atstovybių, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų ar atstovybių vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims už neteisingų juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus dokumentus, duomenų ir kitos teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui, juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus dokumentus, duomenų ir kitos teiktinos informacijos nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui laiku teisės aktų nustatyta tvarka. Šio administracinio nusižengimo sudėtis – blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, nagrinėjamu atveju į PPTFPĮ ir PPTFPĮ pakeitimo įstatymą.
11. 2017 m. birželio 29 d. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-568 1 straipsnyje išdėstyta nauja PPTFPĮ redakcija, PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinusi pareigą visiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais) ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti JADIS tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose įtvirtinta tvarka. PPTFPĮ pakeitimo įstatymas įsigaliojo 2017 m. liepos 13 d., tačiau jo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d., o joje nurodyta informacija apie naudos gavėjus JADIS tvarkytojui turi būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d.
12. Byloje nustatyta, kad D. U. nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. yra 2011 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotos advokatų profesinės bendrijos „Naus, Urbonas ir partneriai“ vadovas (seniūnas), todėl, pagal PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalies ir ANK 223 straipsnio 1 dalies nuostatas, jam teko pareiga JADIS tvarkytojui pateikti duomenis apie Bendrijos naudos gavėjus. Institucijai 2025 m. vasario 19 d. atlikus duomenų patikrinimą, nustatyta, kad Bendrija nėra pateikusi naudos gavėjų sąrašo, dėl to D. U. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu.
13. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui inkriminuotas administracinis nusižengimas yra trunkamasis, t. y. besitęsiantis tam tikrą laiko tarpą, šiuo atveju – nevykdant teisės akto pagrindu atsiradusios pareigos, o tuo metu, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, informacija apie Bendrijos naudos gavėjus JADIS tvarkytojui dar nebuvo pateikta ir pareiškėjas ją pateikė tik 2025 m. kovo 10 d.
14. Byloje keliamas esminis klausimas – nuo kada skaičiuotinas ir kada baigiasi administracinės nuobaudos pareiškėjui už jam inkriminuotą administracinį nusižengimą skyrimo terminas. Teismai administracinės nuobaudos skyrimo klausimą išsprendė skirtingai. Apylinkės teismas administracinio nusižengimo teiseną D. U. nutraukė, pripažinęs, kad Institucijai apie privalomai teiktinų duomenų nepateikimą turėjo būti žinoma nuo 2019 m. liepos 1 d., kai baigėsi pareigos pateikti tokius duomenis įvykdymo terminas, todėl, 2025 m. balandžio 15 d. paskiriant pareiškėjui administracinę nuobaudą, ANK 39 straipsnyje nustatytas terminas jau buvo suėjęs. Tuo tarpu apygardos teismas tokiai apylinkės teismo pozicijai nepritarė ir nusprendė, kad administracinės nuobaudos skyrimo termino pradžia laikytina pažeidimo paaiškėjimo diena – 2025 m. vasario 19 d., kai buvo atliktas Bendrijos duomenų patikrinimas ir jos vadovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Pareiškėjas su tokiu apygardos teismo sprendimu nesutinka.
15. Pagal ANK 39 straipsnį, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. ANK 5651 straipsnio 7 punkte įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas. Pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE5LTY0OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-19-648/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-19-648/2022">2AT-19-648/2022</a>).
16. Pareiškėjas, kaip Bendrijos vadovas, neneigė savo pareigos pateikti duomenis apie Bendrijos naudos gavėjus, tačiau laikėsi nuoseklios pozicijos, kad realiai nebuvo galimybės šią pareigą įvykdyti. Nustatyta, kad VĮ Registrų centras nebuvo užtikrinęs tokiems duomenims pateikti reikalingo techninio funkcionalumo, t. y. nebuvo įdiegta elektroninė dokumentų pateikimo sistema, o Juridinių asmenų naudos gavėjų posistemis JANGIS realiai pradėjo veikti tik 2022 m. sausio mėn. 3 d. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad Institucija nesudarė galimybių laiku įgyvendinti PPTFPĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą, yra pagrįsti.
17. Be to, sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad PPTFPĮ pakeitimo įstatymu įtvirtintas 2019 m. liepos 1 d. terminas, iki kurio turėjo būti įvykdyta tokia pareiga, nebuvo pratęstas, taip pat nebuvo nustatytas naujas terminas šiai įstatymo įtvirtintai pareigai įvykdyti. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta reali galimybė įgyvendinti PPTFPĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą ne tik iki 2019 m. liepos 1 d., bet ir iki 2022 m. sausio 3 d. Kita vertus, įstatymo nuostata, pareigos įvykdymą susiejusi su konkrečiu terminu, kaip matyti iš aktualaus teisinio reguliavimo, keičiama nebuvo. Vadinasi, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui (2019 m. liepos 1 d.) ir nesant teisės aktu nustatyto kito (naujo) termino juridinio asmens vadovui pateikti duomenis apie naudos gavėjus, jos įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. liepos 1 d.
18. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucijos nutarimu D. U. inkriminuoti PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalies ir PPTFPĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies bei JADIS nuostatų 13 punkto pažeidimai, tačiau šiuose teisės aktuose yra nustatyti skirtingi terminai, esant skirtingoms aplinkybėms, t. y., pakeitus PPTFPĮ reguliavimą, pirminiai duomenys apie juridinių asmenų naudos gavėjus turėjo būti pateikti iki 2019 m. liepos 1 d., o 10 dienų terminas nustatytas pasikeitusiems duomenims pateikti. Todėl lieka neaišku, kokius konkrečiai specialius teisės aktus pareiškėjas pažeidė – ar įstatyme nustatytą pareigą pateikti pirminius duomenis apie juridinio asmens naudos gavėjus iki 2019 m. liepos 1 d., ar pateikti pasikeitusius duomenis per 10 dienų nuo jų pasikeitimo. Juo labiau kad byloje nėra duomenų, jog aktualiu laikotarpiu Bendrijos naudos gavėjai keitėsi. Be kita ko, Institucijos nutarime aptariamo administracinio nusižengimo aplinkybės iš viso nėra siejamos su 2022 m. sausio 3 d. terminu, nuo kurio, kaip nustatyta, atsirado objektyvi galimybė JADIS tvarkytojui pateikti duomenis apie juridinių asmenų naudos gavėjus.
19. Esant nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad pareiškėjui Institucijos surašytame administracinio nusižengimo nutarime nėra išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; prieštaringai nurodyti specialusis įstatymas ir kiti teisės aktai, kuriuose reglamentuoti iš esmės skirtingi terminai, esant skirtingoms aplinkybėms; terminai bendrovės vadovui pareigai įvykdyti nesiejami ir su realia galimybe įgyvendinti šią pareigą. Tai leidžia daryti išvadą, kad D. U. inkriminuoto administracinio nusižengimo nutarimo turinys yra neaiškus, prieštaringas, todėl, esant surašytam tokiam ydingam nutarimui, nėra galimybės tinkamai nustatyti pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo baigtumo momento.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad apygardos teismas, tinkamai neįvertinęs D. U. inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybių, rėmėsi prielaidomis ir dėl to nepagrįstai administracinės nuobaudos skyrimo terminą skaičiavo nuo Institucijos atlikto patikrinimo ir administracinio protokolo surašymo dienos.
21. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad administracinio nusižengimo teisenoje prielaidomis negali būti remiamasi ne tik nustatant administracinio nusižengimo sudėties požymius, bet ir sprendžiant administracinės nuobaudos skyrimo termino klausimą. Priešingu atveju susidarytų nepateisinama situacija, kai administracinės atsakomybės taikymas nebūtų ribojamas laiko atžvilgiu, o tai nebūtų suderinama su administracinės nuobaudos skyrimo terminų paskirtimi. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai, nustatyti ANK 39 straipsnyje, nėra savitiksliai. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-52-2014, 2AT-23-303/2015).
22. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad nebejotinai reikšminga tiek užtikrinti administracinės atsakomybės neišvengiamumą, tiek ir įgyvendinti jos paskirtį, tačiau tai turi būti atliekama, laikantis imperatyvių teisės aktuose nustatytų terminų. Administracinės nuobaudos paskyrimo terminai garantuoja, kad nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo nusižengimo padarymo, kadangi tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiama ją skiriant. Juo labiau kad ANK 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog, skiriant administracinę nuobaudą, turi būti vadovaujamasi ir operatyvumo bei protingumo principais.
23. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinė nuobauda D. U. paskirta nesilaikant ANK 39 straipsnyje nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino bei jos skyrimo principų. Dėl to pritartina apylinkės teismo išvadai, kad pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn 2025 m. balandžio 15 d. už pareigos, kurios įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. liepos 1 d., neįvykdymą nėra suderinamas su administracinės atsakomybės realizavimu per protingą terminą. Juo labiau kad šiuo atveju pažeidimas susijęs su duomenų nepateikimu Institucijai, pagal JADIS nuostatus turinčiai nuolatinę ir tiesioginę prieigą prie valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančių duomenų, o jos viena pagrindinių veiklos sričių – tokių duomenų tvarkymas.
24. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 30 d. nutartyje netinkamai taikė ANK 39 straipsnio nuostatas ir priėmė nepagrįstą sprendimą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarimą. Todėl apygardos teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartis naikinama, o šioje byloje priimtas apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarimą be pakeitimų.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Tomas Šeškauskas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
