(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-107/2008
Procesinio sprendimo kategorija
113.6.2.4
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baltoji Vokė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 10 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria sustabdytas civilinės bylos pagal ieškovo UAB „Baltoji Vokė“ ieškinį atsakovui AB „Kanapa“ dėl skolos priteisimo nagrinėjimas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė : I. Ginčo esmė
Ieškovas cesijos sutartimi perėmė iš kreditoriaus UAB „Vilniaus brokerių kompanija“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal generalinės rangos sutartį.
Šiaulių apygardos teismas 2005 m. gruodžio 6 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškovo ieškinį, priteisė jam iš atsakovo 533 874 Lt skolos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas.
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo pateiktus prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, 2006 m. liepos 26 d. galutiniu sprendimu preliminarų teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti teismų preliminarų ir galutinį sprendimus, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad teismai netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės.
Kaip apeliacinio skundo pagrindą jis nurodė šias aplinkybes: 1) cesijos sutartis yra niekinė, nes kreditorius be skolininko (atsakovo) sutikimo neturėjo teisės perleisti ieškovui reikalavimo teisę į skolą; 2) cesijos sutartis yra galbūt suklastota, todėl turėjo būti skirta ekspertizė; 3) ieškovas neturi teisės reikalauti skolos, nes kreditorius jam perleido negaliojantį reikalavimą: generalinės rangos sutartis nutraukta atsakovo iniciatyva, kreditorius (rangovas) neperdavė atsakovui (užsakovas) rangos sutartyje nurodytų projektavimo darbų; 4) teismai netinkamai įvertino įrodymus – darbų atlikimo akto Nr. 2004/04/28-05-01 ir PVM sąskaitos-faktūros VBK Nr. 02-2005-07-21 – iš jų turinio matyti, kad rangovas neperdavė užsakovui projektavimo darbų.
Civilinę bylą pradėjus nagrinėti apeliacine tvarka, atsakovas teismo posėdyje pateikė prašymą dėl jos sustabdymo iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-039-05, iškeltoje dėl sukčiavimo stambiu mastu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. liepos 10 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija nurodė, kad kreditorius UAB „Vilniaus brokerių kompanija“ atsakovo skolą kildina iš darbų atlikimo akto Nr. 2004/04/28-05-01 pagal generalinės rangos sutartį ir iš PVM sąskaitos-faktūros VBK Nr. 02-2005-07-21. Iš prokuratūros gauta informacijos, kad baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-039-05 vyksta ikiteisminis tyrimas ir yra vertinamos aplinkybės, susijusios su darbų atlikimo akto Nr. 2004/04/28-05-01 ir PVM sąskaitos-faktūros VBK Nr. 02-2005-07-21 surašymu ir pasirašymu. Prokuroras taip pat informavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, jog UAB „Vilniaus brokerių kompanija“ realiai ūkinės veiklos nevykdė ir galbūt buvo įsteigta tik neteisėtai veiklai su kitais ūkio subjektais vykdyti.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad nurodytų aplinkybių tyrimas yra susijęs su nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybėmis ir BPK tvarka nustatyti duomenys turės reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl yra pagrindas CPK 164 straipsnio 4 dalies tvarka sustabdyti bylos nagrinėjimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jo nuomone, teisėjų kolegija pažeidė procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-3-169/2005, 3K-3-10/2007, Nr.3K-3-137/2006, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ginčo nagrinėjimo ribas nustato šalys, o teismas turi nagrinėti bylą neperžengdamas jų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Šiuo atveju teisėjų kolegija, pažeisdama proceso dispozityvumo principą ir bylos nagrinėjimo ribas, sustabdė bylą dėl aplinkybių, nesusijusių su apeliacinio skundo pagrindu ir dalyku. Apeliaciniame skunde atsakovas neginčija nei darbų atlikimo akto, nei PVM sąskaitos-faktūros, nenurodo jokių aplinkybių dėl jų pasirašymo. Atsakovo prašymas sustabdyti civilinę bylą dėl baudžiamojoje byloje atliekamo ikiteisminio tyrimo, siekiant nustatyti, ar įrodyti faktus, kurie nėra jo apeliacinio skundo pagrindas, traktuotinas kaip apeliacinio skundo patikslinimas, kuris negalimas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui (CPK 323 straipsnis). Be to, teisėjų kolegija nutartyje nenurodė, kokių ikiteisminio tyrimo faktų nustatymas gali turėti reikšmės civilinei bylai, kaip tai susiję su apeliaciniame skunde nurodytomis teismo sprendimo neteisėtumo aplinkybėmis. Tai reiškia, kad bylos sustabdymas yra nemotyvuotas. Baudžiamojoje byloje niekam nepareikšta įtarimų dėl darbų atlikimo akto ar PVM sąskaitos-faktūros suklastojimo, ikiteisminis tyrimas nesusijęs nė su vienu iš atsakovo nurodytų apeliacinio skundo pagrindu ar dalyku, todėl nebuvo pagrindo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.
Civilinės bylos sustabdymo klausimas buvo išnagrinėtas nedalyvaujant ieškovo atstovui (dėl ligos) ir advokatui (su anksčiau atstovaujančiu advokatu buvo nutraukta teisinių paslaugų sutartis, o kito advokato iki teismo posėdžio ieškovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo surasti), todėl ieškovas neturėjo galimybės pateikti visų galimų nesutikimo su prašymu sustabdyti bylos nagrinėjimą argumentų. Teisėjų kolegija neatsižvelgė į ieškovo prašymą sudaryti jam sąlygas būti tinkamai atstovaujamam advokato, taip apribojo jo procesines teises.
Teisėjų kolegija, priimdama sprendimą dėl bylos sustabdymo, privalėjo jį tinkamai motyvuoti, įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgti į ieškovo teisę būti atstovaujamam advokato priimant tokį esminį sprendimą, taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl atsakovo galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 1, 2 dalys, 51 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 320 straipsnio 1 dalis). Ieškovas mano, kad atsakovo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą sietinas tik su jo noru užvilkinti bylos nagrinėjimą, iškelti bankroto bylą ir taip išvengti skolos išieškojimo.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą negali būti traktuojamas kaip apeliacinio skundo patikslinimas. Šia procesine teise atsakovas pasinaudojo CPK 324 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad baudžiamojoje byloje nustatyti duomenys turės reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 164 straipsnyje nustatyti neprivalomi civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Šis sąrašas neišsamus. Pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą teismas konkrečiu atveju pripažįsta, ar yra pagrindas sustabdyti bylą. Tai palikta teismo nuožiūrai, jei tai būtina. Tai nėra vienintelis reikalavimas. Civilinių bylų nagrinėjimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas. Juo įgyvendinama asmens teisė į teisingą teismą kaip žmogaus teisė. Ji turi būti įgyvendinama paisant principinių Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių teisę į teismą, ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatų, reglamentuojančių teisę į teisingą teismą.
Pagal Lietuvos CPK teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, jo nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Vienas iš civilinio proceso koncentruotumo aspektų yra jo operatyvumas. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas yra vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis).
Lietuva privalo laikytis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų ir vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Šios teisės įgyvendinimas gali būti pripažintas neatitinkančiu Konvencijos nuostatų, jeigu civilinės bylos nagrinėjamas užsitęsė ir nebuvo intensyvus. Sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo, t. y. neatlikimo joje jokių procesinių veiksmų, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus.
Sustabdymas reiškia, kad civilinėje byloje tam tikrą laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai. Intensyvumo požiūriu tai gali būti pateisinama, jeigu pagal sustabdymo aplinkybes civilinei bylai reikšmingų aplinkybių tyrimas vyksta kita tvarka ir iš esmės nepažeidžia proceso operatyvumo. Be to, motyvai turi būti faktiškai ir teisiškai pagrįsti. Aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali būti svarbios, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilines teisines pasekmes. Tik dokumentų, kurių pagrindu reikalaujama priteisti pinigus, surašymo ir pasirašymo aplinkybių tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje yra abstraktus pagrindas, o tokiomis aplinkybėmis grindžiami motyvai neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų. Reikia vadovautis tuo, ar civilinės bylos sustabdymo metu ikiteisminio tyrimo procese atliekamos ekspertizės, kokie klausimai jų metu tiriami, ar numatomos gauti išvados gali būti panaudojamos civiliniame procese ir ar jos būtų reikšmingas įrodymų šaltinis. Jeigu taip, tai nebūtų ekonomiška civiliniame procese atlikti tuos pačius veiksmus, bet jei ekspertizė nepaskirta, o bylai aplinkybės yra reikšmingos, tai civilinę bylą nagrinėjantis teismas gali spręsti dėl tokių įrodymų rinkimo. Jeigu bylos aplinkybės gali būti ištirtos apklausiant šalis ar liudytojus, tai teismas turi motyvuotai pagrįsti, kodėl to negali operatyviau atlikti civilinio proceso tvarka, o numato laukti, kol neapibrėžtai ateityje tai atliks kita institucija – tyrėjas. Teismas turi įvertinti, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų. Jie dažniausiai yra išvestiniai iš pareigūnų surinktų tiesioginių įrodinėjimo šaltinių – dokumentų, aktų, raštų ir kt. Teismas civilinėje byloje turi spręsti, ar neišreikalauti rašytinių įrodymų tinkamai patvirtintų nuorašų, kad civilinės bylos aplinkybės civiliniame procese būtų tiriamos operatyviai ir intensyviai. Be to, kolegija pažymi, kad materialine prasme civilinių teisių pasekmių, kaip sandorių negaliojimo, jų panaikinimo ikiteisminio tyrimo faktas ar jo metu priimami sprendimai paprastai nesukuria, o daugiausia turi procesinę reikšmę – atsiranda naujų įrodymų, gali būti nustatytas dokumentų klastojimas ir kt. Nepaisant to, kad gali būti ikiteisminio tyrimo metu konstatuojamos svarbios aplinkybės, turinčios įtakos ginčijant šalių sandorius, bet nei tyrimas, nei jo dokumentai savaime tokių pasekmių nesukelia. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu tokios aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai jį sustabdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra pernelyg abstraktu, ypač nemotyvuojant, kokių duomenų rinkimui ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas. Jeigu civilinė byla sustabdoma dėl konkrečių įrodymų gavimo, konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo, tai tokiomis aplinkybėmis turi būti motyvuojama. Kitu atveju motyvai yra nekonkretūs, neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrina civilinio proceso intensyvumo ir gali pažeisti jo operatyvumą. Taip sudaromos prielaidos nevykdyti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teismą tinkamo įgyvendinimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja CPK 164 straipsnio 4 punkto pažeidimą, tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 51 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 1 dalies pažeidimo nepagrįsti.
CPK 51 straipsnyje nustatyta, kad asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus. Bylos sustabdymo klausimu priimant nutartį šalis ar jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, bet apie posėdžio laiką ir vietą buvo informuoti. Šalies atstovas neatvyko, nes vadovas sirgo, o nauja pavedimo sutartis nebuvo sudaryta. Galimybę vykti teismo procesui tokiomis sąlygomis teisėjų kolegija svarstė ir teismo posėdžio neatidėjo, neatvykimo priežastis pripažino nesvarbiomis. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi. Teismas šios bendrosios nuostatos nepažeidė, o ja vadovavosi. Kasatorius nepateikė argumentų ir duomenų, kad jo neatvykimo dėl ligos atvejis yra toks išskirtinis, jog nuo paprastai taikomų taisyklių teismas privalėjo nukrypti. Pagal bylos duomenis, į teismo posėdį atvykdavo šalies atstovas pagal pavedimą. Ta aplinkybė, kad pavedimo sutartis nutraukta, o su nauju atstovu dar nesudaryta, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas nepagrįstai suvaržė šalies teises turėti atstovą, nes pagal bylos aplinkybes šalis turėjo pakankamai laiko tai išspręsti. Teismo posėdis, kuriame byla buvo atidėta prieš sustabdymą, įvyko 2007 m. vasario 27 d. ir šalis per atstovą buvo informuota apie kito posėdžio datą – 2007 m. liepos 10 d. Pavedimo sutartis su atstovu nutraukta 2007 m. gegužės 1 d., todėl šalis turėjo galimybę ir privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, kad būtų tinkamai atstovaujama. Taigi dėl šios dalies kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Stripeikienė
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis
