Civilinė byla Nr. 3K-7-149/2008 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
75.7; 93.2.1; 95.4; 129.17
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės (pranešėja), Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus, Zigmo Levicko, Gintaro Kryževičiaus ir Česlovo Jokūbausko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. Š. ir I. Š. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. Š. ir I. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, išieškotojai UAB,,Gabuva“, UAB,,Giraitės vandenys“, Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, suinteresuoti asmenys Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba ir AB bankas,,Hansabankas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Skundo esmė
Antstoliui M. Petrovskiui buvo pateikti vykdomieji dokumentai dėl 4841,86 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. Š. UAB,,Gabuva“ naudai, dėl 6000 Lt skolos išieškojimo valstybės naudai bei 4000,84 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo UAB,,Giraitės vandenys“ naudai. Vykdydamas skolų išieškojimą, antstolis išsiuntė raginimus skolininkui V. Š.. 2006 m. gegužės 30 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl nurodytų skolų išieškojimo iš skolininko V. Š. sutuoktinės I. Š. darbo užmokesčio vykdymo ir išsiuntė jį vykdyti į jos darbovietę Valstybinę gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybą. Taip pat 2006 m. gegužės 30 d. antstolio patvarkymu buvo areštuota I. Š. sąskaita.
Pareiškėjai V. Š. ir I. Š. kreipėsi su skundu į teismą ir nurodė, kad tokie antstolio veiksmai yra neteisėti. Vykdomuosiuose dokumentuose skolininku yra įvardytas V. Š., o ne jo sutuoktinė, todėl antstolis turėjo teisę vykdyti vykdomuosius dokumentus tik dėl skolininko. Raginimai įvykdyti sprendimą geruoju I. Š. nebuvo įteikti ir dėl jos išieškojimai pradėti iš karto, be jokio pagrindo. Be to, antstolis neinicijavo teisminio proceso dėl turto atidalijimo.
Pareiškėjai, remdamiesi CPK 510, 512, 624, 632, 662 straipsniais, prašė teismą panaikinti antstolio M. Petrovskio 2006 m. gegužės 30 d. patvarkymus Nr. 0123/05/02574, 0123/05/02756, 0123/06/00265 Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai dėl išskaitų arešto ir nurašymo iš I. Š. sąskaitos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, pripažino neteisėtu ir panaikino antstolio M. Petrovskio 2006 m. gegužės 30 d. patvarkymų Nr. 0123/05/02574, 0123/05/2756, 0123/05/00265 dalį Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai dėl 6000 Lt baudos valstybės naudai išskaitų iš I. Š. darbo užmokesčio, likusią skundo dalį atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad antstolis pagal prievolės pobūdį ir atsiradimo pagrindą nustatė, jog skolos už suteiktas komunalines paslaugas atsirado tvarkant bendrą šeimos turtą. Sutartys dėl komunalinių paslaugų tiekimo tiek šeimos gyvenamajam namui, tiek turimam kiaulininkystės ūkiui buvo sudarytos pareiškėjo V. Š. vardu. Teismas konstatavo, kad V. Š. iniciatyva įgyta prievolė yra ir jo sutuoktinės prievolė, todėl antstolis ne tik galėjo, bet ir privalėjo vykdyti CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimai būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyti. Dėl skolininko sutuoktinės vykdomasis raštas nebuvo išduotas, raginimas jai nebuvo įteiktas, neatlikta turto atidalijimo procedūra, nes išieškojimas UAB,,Gabuva“ ir UAB,,Giraitės vandenys“ naudai buvo vykdomas iš bendro sutuoktinių turto ir antstolis galėjo nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį. Teismas nurodė, kad pareiškėjos I. Š. darbo užmokestis yra bendroji jos ir V. Š. jungtinė nuosavybė. Teismas nevertino į bylą pateiktos Vedybų sutarties, nes ji sudaryta 2006 m. rugsėjo 11 d., t. y. po ginčijamo antstolio patvarkymo priėmimo.
Teismas pripažino neteisėta ir panaikino antstolio patvarkymo dalį dėl 6000 Lt baudos išieškojimo valstybės naudai. Nurodyta administracinė nuobauda yra paskirta V. Š.. Teismas pažymėjo, kad tai yra asmeninė pažeidėjo prievolė ir ji gali būti išieškoma tik iš jam priklausančio asmeninio, o ne iš bendro sutuoktinių turto. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju antstolis neturėjo teisės priimti ginčijamo patvarkymo dėl baudos išieškojimo iš pažeidėjo sutuoktinės darbo užmokesčio, bet turėjo aprašyti ir areštuoti I. Š. darbo užmokestį ir nustatyti V. Š. dalį bendrojoje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjų V. Š. ir I. Š. atskirąjį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika iš esmės analogiškose pagal faktines aplinkybes bylose ir nurodė, kad, prieš pradėdamas vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal prievolę subjektai – vienas sutuoktinis ar abu. Kolegija nurodė, kad skolos UAB,,Giraitės vandenys“ ir UAB,,Gabuva“ atsirado tvarkant bendrą šeimos turtą, todėl šios prievolės turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal bendrąsias sutuoktinių prievoles, turėjo teisę nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės gaunamą darbo užmokesčio dalį, nes tai yra sutuoktinių bendroji nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjai V. Š. ir I. Š. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutarties dalis, kuriomis pareiškėjų skundas buvo atmestas, ir priimti naują nutartį skundą tenkinti visiškai – panaikinti antstolio M. Petrovskio 2006 m. gegužės 30 d. patvarkymus Nr. 0123/05/02574, 0123/05/02756, 0123/06/0065 dėl išskaitų iš Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos mokamo I. Š. darbo užmokesčio. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai nusprendė, kad antstolio veiksmai (patvarkymai) nukreipti išieškojimą į I. Š. turtą yra teisėti, nes antstolis įstatymo įpareigojamas imtis visų priemonių sprendimui įvykdyti. Teismo nuomone, antstolis, įvertinęs prievolės prigimtį ir kitas teisines aplinkybes, turi teisę spręsti, ar skolininko sutuoktinis taip pat patrauktinas atsakomybėn už skolininko skolas, t. y. antstolis turi teisę spręsti, ką patraukti skolininku vykdomojoje byloje pagal jau priimtus sprendimus. Tokia nuostata iš esmės pažeidžia Konstitucijos 109 straipsnio, Teismų įstatymo 1 straipsnio, CK 1.138 straipsnio, CPK 6 straipsnio nuostatas, kad teisingumą pagal nustatytas procesines taisykles, taikytinas priklausomai nuo sprendžiamo klausimo, vykdo teismas. Tokia išvada pažeidžia ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsnius, kad ginčus pagal tam tikras taisykles nagrinėja tik teismai. Antstolis nėra teismas ir, nors pagal materialinės teisės normas galima daryti prielaidą dėl kito asmens atsakomybės už skolininko prievoles, antstoliui nesuteikta teisės pačiam spręsti, kas papildomai bus skolininku vykdomojoje byloje. Kasatoriai pažymi, kad kreditoriai UAB,,Gabuva“ ir UAB,,Giraitės vandenys“ neišreiškė valios skolos prisiteisti iš I. Š. ir neinicijavo jokių teisminių veiksmų. Taigi antstolis neturėjo jokio įgaliojimo ir jokios teisės pagal įstatymą vykdyti išieškojimą iš asmens, kuris nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas skolininku, ir tokie antstolio veiksmai pripažintini neteisėtais.
2. Teismai sutapatino sutuoktinių turto priklausomybės ir jų atsakomybės už prievolės įvykdymą klausimą. Įstatymų reikalaujama nustatyti asmens atsakomybę ne pagal turto, į kurį nukreiptinas išieškojimas, priklausomybę, o pagal nustatytas ir teismo sprendimu konstatuotas pareigas, kuriomis įstatymuose siejama sutuoktinių solidarioji atsakomybė už prievoles, atsiradusias santuokos metu. Faktas, kad išieškojimas turi būti pirma nukreiptas į bendrą sutuoktinių turtą savaime nereiškia, kad už prievoles atsako abu sutuoktiniai ir išieškojimas turi būti nukreipiamas tiek į vieno sutuoktinio, tiek į kito sutuoktinio dalį bendrame turte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad jei pagal įstatymus išieškojimas nukreiptas į bendrą sutuoktinių turtą, tai tokiu atveju nereikia nustatyti sutuoktinio turto dalies bendrame turte. Antstolis turi inicijuoti tam tikrus įstatymų reikalaujamus veiksmus arba tai nurodyti daryti kitiems asmenims, jei pagal vykdomuosius dokumentus nekonstatuota solidariosios sutuoktinių atsakomybės.
3. Teismai, nurodydami, kad 2006 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjų vedybų (povedybinė) sutarties (registre įregistruota 2006 m. rugsėjo 20 d.) sudarymo faktas nėra reikšmingas, nes antstolio patvarkymų priėmimo metu ji nebuvo sudaryta, padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą. Antstolio patvarkymais buvo sprendžiamas klausimas ne tik dėl turto, kuris buvo jų priėmimo metu, bet ir dėl turto (pajamų), kurios bus sutuoktinės gautos ateityje. Teismai, neatsižvelgdami į sutuoktinių turto teisinio režimo dėl vedybų sutarties pasikeitimą, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.83 straipsnį.
4. Teismai, taikydami prezumpciją dėl vieno sutuoktinio sutikimo kito sutuoktinio sudarytam sandoriui, nepagrįstai ją siejo su solidariąja sutuoktinių atsakomybe. CK 3.92 straipsnyje nustatyti atvejai, kada šeimoje sudaromiems sandoriams reikia kito sutuoktinio sutikimo, tačiau nenurodyta jokių pasekmių dėl sutuoktinių bendrosios atsakomybės už prievoles, kurios atsirado pagal sandorius, sudarytus turint ar neturint kito sutuoktinio sutikimo. Solidariosios atsakomybės atvejai įtvirtinti CK 3.109 straipsnio 2 dalyje, kurioje teisė sudaryti sandorius nesiejama su sutikimo buvimu ar nebuvimu, o 1 dalyje nustatytos prievolės, kurios turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto.
5. Teismų praktika ginčijamu klausimu nevienoda. Kai kuriose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartyse nurodyta, kad išieškojimas į skolininko sutuoktinio gaunamas pajamas gali būti nukreipiamas ir be atskiro teismo sprendimo, nors tas sutuoktinis ir neįvardytas vykdomajame dokumente skolininku. Kitose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas labai aiškiai pasisako, kad skolininkas vykdomojoje byloje yra tik tas asmuo, kuris tokiu įvardytas vykdomajame dokumente ir antstolis neturi kompetencijos tokių klausimų spręsti.
Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolis M. Petrovskis prašo pareiškėjų kasacinio skundo netenkinti ir skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad antstolis vykdė išieškojimą pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. ir 2006 m. kovo 28 d. sprendimus dėl 4000,48 Lt ir 4841,86 Lt skolų išieškojimo iš V. Š. UAB,,Giraitės vandenys“ ir UAB,,Gabuva“ naudai. Išieškojimas pagal CPK 666 straipsnį nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje, todėl jis išieškojimą nukreipė į skolininko turtą bendrojoje nuosavybėje – skolininko sutuoktinės pajamas iš darbinės veiklos. Atsakomybės subjektas pagal prievolę nustatomas ne pagal turto pobūdį (bendrumą) ar jo priklausomybę, bet pagal prievolę, iš kurios ji kyla. Kadangi prievolės pareiškėjui atsirado santuokos metu ir yra susijusios su šeimos ūkio išlaikymu, tai atsakomybės subjektai yra sutuoktiniai tiek skyrium, tiek kiekvienas atskirai (CK 3.109 straipsnio 1, 2 dalys, 3.113 straipsnis). Tokios pačios praktikos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartyse Nr. 3K-3-484/2005, Nr. 3K-3-35/2006 ir kt. Kitos kasatoriaus nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys savo faktinėmis aplinkybėmis nesutampa su šios bylos aplinkybėmis. Kasatorių argumentai dėl vedybų sutarties atmestini, nes teismai pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju povedybinė sutartis nėra reikšminga.
Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB,,Giraitės vandenys“ prašo pareiškėjų kasacinio skundo netenkinti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apie sutuoktinių solidariąją atsakomybę sprendžiama ne tik iš vykdomojo dokumento įrašų. Nors vykdomajame dokumente nurodytas tik vienas iš sutuoktinių, tai nėra pagrindas išvadai, kad būtent šis sutuoktinis yra skolininkas. Sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, jei šios prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš jų vardu. Teismų priimti sprendimai yra pagrįsti formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
Prisidėjime prie kasacinio skundo suinteresuotas asmuo Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutinka su pareiškėjų kasacinio skundo motyvais ir prašo, nagrinėjant skundą, remtis išdėstytais argumentais.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Antstolis, vykdydamas teismų sprendimus dėl piniginės skolos išieškojimo, nukreipė išieškojimą į atitinkamą sutuoktinio darbo užmokesčio dalį. Teismai, spręsdami dėl antstolio veiksmų teisėtumo, konstatavo, kad teismų sprendimais priteistos piniginės skolos iš kito sutuoktinio pagal šio sudarytus sandorius dėl bendro turto tvarkymo yra prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Vieno iš sutuoktinio neįtraukimas į bylą dėl skolos priteisimo bendraatsakoviu nesudaro pagrindo nevykdyti išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų priimtus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami teisės normų, reglamentuojančių prievolės vykdymą iš bendro sutuoktinių turto, prievolės prigimties nustatymą, asmenų teisę į teismą, nuosavybės neliečiamumą, aiškinimo ir taikymo klausimai. Dėl jų išplėstinė teisėjų kolegija pasisako.
Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t. y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata kyla iš bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiškumo principo – nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą, negu jų turi kitas. Atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Šia prezumpcija siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių siekiant nuginčyti sudarytus sandorius.
Nagrinėjamoje byloje teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad vykdomieji raštai išduoti pagal teismų priimtus sprendimus, kuriais iš V. Š. UAB „Giraitės vandenys“ ir UAB „Gabuva“ naudai priteista piniginė skola. Abi šios skolos atsirado dėl to, kad V. Š. neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėms. Bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad tai yra prievolės, atsiradusios tvarkant bendrą šeimos turtą, nes paslaugos buvo teikiamos pareiškėjų gyvenamajam namui ir kiaulininkystės ūkio, iš kurio gaunamos pajamos, naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to šios prievolės turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Be to, bylą nagrinėję teismai pažymėjo, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog pajamos, gaunamos po santuokos sudarymo iš bet kurio sutuoktinio darbinės veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe.
Pagal CK trečiosios knygos III dalies VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą. Šiuo atveju skola priteista teismų sprendimais pagal UAB „Gabuva“ ir UAB „Giraitės vandenys“ ieškinius atsakovui V. Š. remiantis V. Š. sudarytomis sutartimis dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo objektams – gyvenamajam namui ir kiaulininkystės ūkiui. Pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendrąja sutuoktinių prievole. Prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pareiškėjai nepaneigė nurodytos prezumpcijos ir to, kad prievolės vykdytinos iš bendro sutuoktinių turto. Tai buvo pagrindas spręsti, kad teismo priteista iš skolininko skola turi būti vykdoma iš bendro jų turto.
Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Ši nuostata pakartota CPK 6 straipsnyje. Spręsdamas konkretų ginčą teismas konkrečioms bylos aplinkybėms taiko materialiosios teisės normas, o įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Šalys netenka teisės jo ginčyti, praranda galimybę tą patį ginčą perduoti iš naujo spręsti teismui ar kitai institucijai. Teismo sprendimas yra visiems privalomas ir vykdytinas (CPK 18 straipsnis). Tais atvejais, kai, nagrinėdamas ir spręsdamas bylas, teismas susiduria su faktiniais santykiais, kurie dėl kokių nors priežasčių teisės normų nereguliuojami, įstatymas suteikia teismui teisę išspręsti šalių ginčą taikant įstatymo ar teisės analogiją (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Nors tam tikrais atvejais teismas turi plačių galimybių, tačiau jos nėra neribotos. Paliktą teismo nuožiūrai klausimą teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas įpareigotas atidžiai išanalizuoti šalių pateiktus faktus ir, nesant konkrečios teisės normos, priimti ir pagrįsti sprendimą, vadovaudamasis teisingumo idėja. Remiantis aptartais argumentais, laikytinas pagrįstu kasatorių teiginys, kad antstolis, spręsdamas dėl prievolės pobūdžio ir dėl to, jog ji vykdytina iš bendro sutuoktinių turto, sprendė klausimus, priskirtinus teismui. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto.
Pagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai, kad į bylą dėl skolos priteisimo pagal vieno sutuoktinio sudarytas sutartis dėl prievolių, susijusių su bendro turto išlaikymo vykdymu, trauktini abu sutuoktiniai. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tai šios prievolės išieškojimo teismo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai, į bylą turi būti traukiami bendraatsakoviais tie asmenys, į kurių turtą pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi spręsti klausimo dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir byloje nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos ir kitų asmenų pareigoms, gali juos savo iniciatyva įtraukti į bylą dalyvauti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis). Atsižvelgdamas į dispozityvumo principą, teismas neturi teisės traukti į procesą kito atsakovo savo iniciatyva (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Nustatęs įstatyminį (materialųjį) atsakovų (sutuoktinių) bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą sutuoktinį bendraatsakoviu. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.109 straipsnio 1 dalis).
Dėl skolos priteisimo buvo kreiptasi ieškinio teisenos tvarka, atsakovas V. Š. vienoje iš bylų pagal UAB „Gabuva“ ieškinį pateikė atsiliepimą, kuriame ginčijo skolos dydį ir pan., tačiau nenurodė, jog kaip bendraskolė į bylą įtrauktina jo sutuoktinė. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje jis šią aplinkybę nurodė kaip vieną iš pažeidimų dėl antstolio patvarkymo teisėtumo. Kasaciniame skunde nurodomi Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio nuostatų pažeidimai, sprendžiant dėl prievolės pobūdžio konstatavimo ir antstolio veiksmų teisėtumo. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimo procesinė tvarka nustatyta CPK ir kitų įstatymų. CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Antstolių procesiniai veiksmai gali būti skundžiami Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Pareiškėjai pasirinko būtent tokį savo teisių gynimo būdą. Konvencijos 13 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos Konvencijoje, buvo pažeistos, turi teisę pasinaudoti efektyvia teisine gynyba. Konvencijos 13 straipsnio taikymo ir aiškinimo patirtis rodo, kad pagal vidaus teisę asmuo turi turėti galimybę pasinaudoti visomis priemonėmis, kurios iš tikrųjų efektyvios ir kurios realiai gali padėti atkurti pažeistas Konvencijoje ginamas teises. Procesiniuose įstatymuose nustatyti minimalūs reikalavimai skundo formai ir turiniui, skundai neapmokestinami žyminiu mokesčiu, taip pat įtvirtinta galimybė įtraukti į procesą suinteresuotu asmeniu kitą sutuoktinį, o, nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo, kai ieškinio dalykas yra bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios pareigos (privalomasis bendrininkavimas) – įtraukti į bylą kitą sutuoktinį bendraatsakoviu (kai ieškovas sutinka) ar trečiuoju asmeniu (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Konvencijos 13 straipsnis nereglamentuoja kreipimosi dėl teisminės gynybos procesinės tvarkos. Ši teisė įgyvendinama pagal nacionalinės teisės nustatytas taisykles.
Minėta, kad į bylą turėtų būti įtraukiami kaip atsakovai tie asmenys, iš kurių turto pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju šis pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti kasacine tvarka skundžiamų teismų priimtų procesinių sprendimų, nes skolos išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto klausimas buvo nagrinėjamas vykdymo proceso metu teisme, apskundžiant antstolio veiksmus, kur dalyvavo visi suinteresuoti asmenys. Apskundus antstolio veiksmus, I. Š. dalyvavo teismo procese, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl jos turtinių teisių ir pareigų. I. Š., dalyvaudama šiame procese kaip pareiškėja, turėjo visas procesines teises ir galimybes apginti savo pažeistas teises bei įstatymų saugomus interesus.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, analizuodamas teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimo klausimą, yra nustatęs, kad pirmas ir svarbiausias yra teisėtumo reikalavimas (Iatridis v. Greece, no. 31107/96, judgment of 25 March 1999, § 1). Teisės viršenybė – vienas pagrindinių demokratinės visuomenės principų – yra neatskiriama visų Konvencijos straipsnių dalis (Amuur v. France judgment of 25 June, Reports 1996-III, p. 850-51, § 50). Nuosavybės teisių suvaržymas taip pat turi turėti teisėtą tikslą ir būti proporcingas siekiamam tikslui. Teisingas pusiausvyros aspektas tampa aktualus tik tuo atveju, jei nustatoma, kad nuosavybės teisių suvaržymas atitiko teisėtumo reikalavimą ir nebuvo savavališkas (Iatridis v. Greece, no. 31107/96, judgment of 25 March 1999, §2). Šiuos reikalavimus vertinant nagrinėjamoje byloje, turima omenyje tai, kad prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisės neturi. Šiuo aspektu antstolio patvarkymas negali būti laikomas teisėtu. Tačiau nagrinėjamoje byloje klausimą dėl prievolės pobūdžio išsprendė teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų (skolininkų) skundą dėl antstolio veiksmų – jo patvarkymo teisėtumo, ir nustatė, kad skolos išieškojimas turi būti nukreiptas į bendrą sutuoktinių (pareiškėjų) turtą, nes prievolės pagal jų pobūdį vykdytinos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta „teisė į teismą“ turi daugelį aspektų, vienas iš jų – teisė kreiptis į teismą. Minėta, kad šią teisę pareiškėjai įgyvendino nesutikdami su atitinkamu antstolio sprendimu vykdymo procese, kreipdamiesi į teismą, kur konstatuotas prievolės asmeniui nustatymas ir jos pobūdis. Dėl pirmiau nurodyto Konvencijos straipsnio taikymo esant panašiai teisinei situacijai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (Golder v. United Kingdom, no. 4451/70, judgment of 21 February 1975, § 36).
CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnis), tačiau šio principo įgyvendinimas negali varžyti vykdymo proceso dalyvių procesinių teisių. Vykdymo procese kreditorius ir skolininkas turi CPK 638–645 straipsniuose nustatytas teises ir pareigas, taip pat ir teisę apskųsti antstolių veiksmus. Kasatoriai šia įstatyme įtvirtinta teise pasinaudojo gindami savo teises. Vadovaujantis aptartais argumentais, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista kasatorės teisė į teisminį bylos nagrinėjimą bei nuosavybės teisė. Pažymėtina, kad jeigu skolininkas savanoriškai nevykdo teismo sprendimo, teismo sprendimas vykdomas priverstinai. Priverstinio teismų sprendimų vykdymo esmė yra ta, kad antstolis taiko įstatyme nustatytas priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemones (CPK 624 straipsnis). Siekiant apsaugoti gyvybiškai svarbius skolininko – fizinio asmens – interesus, įstatyme nustatyti tam tikri išieškojimo iš turto ribojimai (CPK 663 straipsnis), išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė (CPK 664 straipsnis). Pagal bylos duomenis konstatuotina, kad, nukreipiant išieškojimą į darbo užmokesčio dalį dėl aptartų prievolių vykdymo, nėra pagrindo laikyti, jog buvo pažeistos nuosavybės teisės.
Skundžiamu antstolio patvarkymu vykdomas piniginis išieškojimas iš bendro sutuoktinių turto. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, sudarius santuoką, gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybinę (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) įtvirtinta CK 3.83 straipsnio 1 dalyje. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB Nord v. SL.G ir AG, bylos Nr. 3K-3-493/2006). Teismų išvados dėl povedybinės sutarties vertinimo laikytinos pagrįstomis, kasacinio skundo argumentai teisės taikymo aspektu nepaneigia šių išvadų (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Byloje sprendžiamas klausimas dėl paslaugų sutarties vykdymo, kai išieškojimas pagal prievolės prigimtį nukreiptinas į bendrą sutuoktinių turtą. CK reglamentuojami kelių atlygintinių paslaugų sutarčių ypatumai. Kitų atlygintinių paslaugų ypatumus reglamentuoja atskiri įstatymai (pvz., 2006 m. liepos 13 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas Nr. X–764). CK bendrosios paslaugų sutartis reglamentuojančios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir atskirų paslaugų sutarčių rūšims, jeigu tą sutarties rūšį nustatančios teisės normos nereglamentuotos kitaip. Pagrindinė paslaugų teikėjo pareiga yra suteikti paslaugą, o kliento (abonemento) – apmokėti už suteiktas paslaugas. Be minėto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, nagrinėjamu atveju aktualios yra Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinės sąlygos (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126). Šiuose teisės aktuose nenustatyta, kad sutartis dėl šių aktų reglamentuojamų paslaugų teikimo turi būti sudaroma su visais bendrosios (nagrinėjamu atveju – sutuoktinių) nuosavybės dalyviais, tačiau to ir nedraudžiama. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje, apibrėžiančiame nekilnojamojo turto registro paskirtį, nustatyta, kad nekilnojamojo turo registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams ir pan. registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis kaupti. Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad, registruojant bendrąją jungtinę nuosavybę į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre, savininkais turi būti nurodomi abu sutuoktiniai. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 3.88 straipsnio 3 dalyje. Šie duomenys yra svarbūs nustatant turto savininkus ir turto režimą tiek sudarant atitinkamas paslaugų sutartis, tiek nustatant privalančius atsakyti asmenis, kai šios sutartys nevykdomos.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja procesinį teisių pažeidimą dėl to, kad kasatorė nebuvo įtraukta į procesą dėl skolos priteisimo ir kad antstolis, o ne teismas nustatė skolos pobūdį, tačiau dėl šių pažeidimų nenaikina skundžiamų nutarčių, nes kasatorė skundžiasi tik šiais procesiniais pažeidimais ir jie yra pašalinti teismo, nagrinėjusio skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Kasatorė nenurodė teisinių argumentų ir faktų, kurie paneigtų prievolės vykdymą iš bendro sutuoktinių turto. Jai išlieka pareiga vykdyti prievoles, susijusias su bendro turto tvarkymu (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai).
Remdamasi aptartais argumentais, išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal kasacinį skundą teisės taikymo aspektu, palieka galioti skundžiamus procesinius teismų sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Stripeikienė
Janina Januškienė
Dangutė Ambrasienė
Sigitas Gurevičius
Česlovas Jokūbauskas
Gintaras Kryževičius
Zigmas Levickis
