Dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties pakeitimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-68/2008(S)

Procesinio sprendimo kategorija

50.11.2

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Ž. Z. ir I. Z. bei atsakovo Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. Z. ir I. Z. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties pakeitimo bei papildomą ieškinį atsakovui V. Š. dėl iškeldinimo iš buto, atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinį dėl ieškovų ir trečiųjų asmenų iškeldinimo, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais N. Š., V. Š., A. Š. ir V. Š. ieškinį dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas

Ieškovai Ž. Z. ir I. Z. kreipėsi į teismą, prašydami CK 6.588, 6.591, 6.602 straipsnių pagrindu pripažinti Ž. Z. V. Z., gimusios 1919 m. vasario 11 d. ir mirusios 1994 m. liepos 21 d., šeimos nariu ir įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę pakeisti 22,71 kv. m bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Ž. Z. vardu. Papildomu ieškiniu ieškovai, vadovaudamiesi CK 1.138 straipsniu, 6.591 straipsnio 4, 5 dalimis, 6.592, 6.612 straipsniais, pareiškė reikalavimą V. Š. ir prašė jį dėl šio reikalavimo byloje laikyti atsakovu bei iškeldinti jį iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) patalpų, plane pažymėtų I-1, I-2, I-3, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Ieškovai nurodė, kad buto pagrindinė nuomininkė nuo 1961 metų buvo ieškovo Ž. Z. mamos mama V. Z., gimusi 1919 m. Kartu su ja gyveno ieškovo motina R. Z. ir ieškovas Ž. Z. Mirus V. Z. (1994 m. liepos 21 d.) ir jos dukteriai R. Z. (2001 m. rugsėjo 23 d.), nuomos sutartis nebuvo pakeista. Ieškovas Ž. Z. ginčo bute gyveno nuo gimimo, t. y. nuo 1973 metų, vėliau buvo išvykęs į specialią mokyklą, o grįžęs 1990 m. liepos 5 d. vėl buvo registruotas ir gyveno ginčo buto. Su juo kartu nuo 1994 m. spalio 20 d. registruota jo žmona bei jų vaikai. Ieškovą Ž. Z. su senele V. Z. siejo artimas kraujo ryšys, kartu tvarkė bendrą ūkį, todėl mano, kad yra pagrindas pakeisti nuomos sutartį jo vardu. Ieškovai nurodė, kad dėl nuomos sutarties pakeitimo ne kartą kreipėsi į atsakovą, tačiau nuomos sutartis liko nepakeista. Nors trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais A. Š., N. Š. bei jų vaikų deklaruota gyvenamoji vieta yra ieškovų buto adresu, tačiau jie šiame bute negyvena nuo 1987 m. vasario 13 d., t. y. nuo tada, kai Kauno m. Požėlos rajono Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 37 buvo suteikta A. Š. šeimai teisė naudotis dviem gyvenamosiomis patalpomis, plane pažymėtomis III-1, III-3, viso bendro naudingo ploto - 19,81 kv. m, esančiomis kito namo, plane pažymėto 2A1/ž, priestate (duomenys neskelbtini). Šie tretieji asmenys įsivedė į jiems suteiktas patalpas vandenį, atskirai moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, elektrą. Pasibaigus šešių mėnesių terminui preziumuojama, kad laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pareiškė priešieškinį ir CK 6.612, 6.577 straipsnių pagrindu prašė iškeldinti Ž. Z., I. Z., Ž. Z., L. B., N. Š., V. Š., A. Š. ir V. Š. iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų I-1, I-2, I-3, I-4 su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Savo priešieškinį jis grindė tuo, kad visi prašomi iškeldinti asmenys gyvena ginčo patalpose be nuomos sutarties, jie šias patalpas yra užėmę savavališkai, todėl pagal CK 6.612 straipsnį turėtų būti iškeldinti. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovai neturi reikalavimo teisės dėl iškeldinimo iš buto, nes jie nėra nurodytų patalpų savininkai. Atsakovas pažymėjo, kad Š. šeimai buvo suteiktos pagalbinės patalpos, Civilinio kodekso prasme tai reiškia, jog jiems buvo suteiktas gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) priklausinys.

Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais N. Š. ir V. Š., patikslinę ieškininį pareiškimą, CK 6.588-6.591, 6.602 straipsnių pagrindu prašė teismo pripažinti V. Š. V. Z., gimusios 1919 m. vasario 11 d. ir mirusios 1994 m. liepos 21 d., šeimos nariu bei įpareigoti atsakovą pakeisti buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarant sutartį dėl gyvenamųjų patalpų, pažymėtų plane I-1, I-2, I-3, I-4, iš viso 22,71 kv. m su V. Š.. Tretieji asmenys ieškinyje nurodė, kad ginčo buto pagrindinė nuomininkė nuo 1960 metų buvo V. Z., tačiau kartu su ja šeimos nario teisėmis gyveno trečiojo asmens V. Š. motina O. Š., kuri buvo V. Z. sesuo. Ginčo bute gyveno ir V. Z. duktė R. Z., jie visi kartu tvarkė bendrą ūkį. V. Š. taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini), jis apsigyveno nuo 1987 metų, po to, kai šios patalpos jo šeimai buvo suteiktos vykdomojo komiteto sprendimu. Jo šeimai suteiktose patalpose (duomenys neskelbtini), jis įsirengė virtuvę, įsivedė vandentiekį, centrinį šildymą. V. Š. šeima deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), t. y. ten pat, kur ir ieškovai. Po V. Z. mirties buvo reikalingas V. Š. sutikimas dėl nuomos sutarties pakeitimo. Trečiojo asmens nuomone, ši aplinkybė patvirtina, kad jis buvo nuomininkės šeimos narys.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinį atmetė, pripažino Ž. Z. V. Z. šeimos nariu ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybę pakeisti 22,71 kv. m bendrojo ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Ž. Z. vardu, iškeldino V. Š. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų, pažymėtų plane I-1, I-2, I-3, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Teismas nustatė, kad su ieškovo Ž. Z. senele V. Z. 1985 metų vasario 20 d. buvo sudaryta ginčo buto nuomos sutartis. Šiame bute Ž. Z. registruotas nuo 1990 m. liepos 5 d., o V. Š. - nuo 1982 m. gruodžio 28 d., vėliau šiuo adresu savo gyvenamąsias vietas deklaravo visi Ž. Z. ir V. Š. šeimos nariai. Kauno m. Požėlos rajono LDT VK 1987 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 37 buvo leista Š. šeimai naudotis gyvenamosiomis patalpomis, išbrauktomis avariniuose namuose iš gyvenamojo ploto apskaitos, kaip pagalbinėmis, tačiau Kauno m. Požėlos rajono LDT VK GBŪ valdybos 1987 m. kovo 31 d. pažymoje nurodyta, kad atskira nuomos sutartis suteiktoms patalpoms nebus sudaroma. Teismas nurodė, kad Kauno miesto valdybos 1995 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 189 ir Kauno miesto valdybos 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 1209 atkūrė I. M. M. nuosavybės teises į gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtus 1A1/ž ir 2A1/ž). I. M. M. yra pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtą 3A1/ž), tačiau nuosavybės teisių atkūrimas dėl šio namo dar sprendžiamas, nes dabartinis namo plotas yra 154 proc. padidėjęs, palyginus su buvusiu.

Teismas pažymėjo, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtą 3A1/ž) savivaldybės nuomininkai gyvena butuose Nr. 1 ir Nr. 2, namas pripažintas avariniu 1982 m. vasario 26 d. Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 64. Buto Nr. 1 pagrindinė nuomininkė V. Z. yra mirusi, šiame bute buvo registruoti dar 5 asmenys, o buto Nr. 2 pagrindinė nuomininkė J. S., kartu su ja bute registruoti 3 asmenys, 1999 m. vasario 19 d. inventorizacijos metu užfiksuota namo savavališka rekonstrukcija ir statyba. Teismas nustatė, kad ieškovas Ž. Z. nuo 1990 m. liepos 5 d. registruotas ir gyveno ginčo bute kartu su savo motina R. Z. ir močiute V. Z., dirbo kariniame dalinyje, todėl laikė, kad, gyvendamas kartu su senele ir motina, tvarkė bendrą ūkį 1964 m. CK 329 straipsnio 3 dalies (1964 m.), Butų kodekso 54 straipsnio 3 dalies prasme. Tiek po močiutės V. Z., tiek po motinos R. Z. mirties ieškovas su šeima ir toliau gyveno šiame bute. Teismas nurodė, kad ieškovas, gyvendamas kartu su savo močiute V. Z. viename bute iki jos mirties, būdamas jos šeimos narys ir turėdamas tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties kaip ir V. Z., pagrįstai tikėjosi, jog įgytos civilinės teisės ir pareigos išliks ir ateityje (Butų kodekso 86 straipsnis, CK 6.602 straipsnis). Dėl šių aplinkybių teismas pripažino ieškovą nuomininko šeimos nariu. Taip pat teismas nustatė, kad trečiasis asmuo V. Š. nuo 1987 metų gyveno ne ginčo, o jam suteiktose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad tretieji asmenys yra deklaravę gyvenamąją vietą ginčo bute, teismas laikė nepakankamu įrodymu jų gyvenamajai vietai nustatyti, nes gyvenamosios vietos deklaravimas ne visada sutampa su faktine gyvenamąja vieta. Teismas pagal byloje esančius įrodymus konstatavo, kad V. Š. 1987 metais išvyko iš ginčo buto, todėl pagal tuo metu galiojusio CK 332 straipsnio 4 dalį prarado teisę į nuomojamą patalpą.

Ieškovų reikalavimą iškeldinti V. Š. iš buto (duomenys neskelbtini) patalpų, plane pažymėtų I-1, I-2, I-3, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto teismas tenkino, nes nustatė, kad jis į šias patalpas įsikėlė be ieškovų sutikimo ir po to, kai jau buvo praradęs teisę į nuomojamą patalpą (CK 6.591 straipsnio 4, 5 dalys, 6.612 straipsnis). Teismas nurodė, kad ieškovai turi reikalavimo teisę keldinti V. Š., nes CK 6.612 straipsnis, reglamentuojantis iškeldinimą iš savavališkai užimtų patalpų, nereglamentuoja, pagal kieno ieškinį gali būti iškeldinami tokie asmenys.

Patenkinęs ieškovų reikalavimus, atsakovo reikalavimą iškeldinti Z. šeimą iš ginčo patalpų tuo pagrindu, kad jie yra savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, teismas laikė nepagrįstu, be to, pažymėjo, kad atsakovas konkliudentiniais veiksmais tokį ieškovų statusą pripažino - leido ieškovams prisiregistruoti ir gyventi ginčo patalpose be nuomos sutarties. Atsakovo reikalavimą iškeldinti trečiuosius asmenis su savarankiškais reikalavimais tuo pačiu pagrindu teismas taip pat laikė nepagrįstu, nes šie asmenys ginčo bute negyvena. Reikalavimą iškeldinti iš ginčo buto V. Š. teismas iš dalies pripažino pagrįstu, nes 2005 metų pradžioje jis, jau praradęs teisę į nuomojamą patalpą, savavališkai, be ieškovų sutikimo įsikėlė į ginčo buto patalpas, plane pažymėtas I-1, I-2, I-3.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 27 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovo V. Š. apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas Kauno miesto savivaldybė įpareigota pakeisti nuomos sutartį Ž. Z. vardu ir iškeldinti V. Š. iš šio buto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl šios dalies atmetė, atitinkamai pakeitė sprendimo dalį dėl teismo išlaidų paskirstymo. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį su ieškovu ir trečiųjų asmenų iškeldinimo atžvilgiu. Kolegija sutiko su teismo išvada, kad ginčo bute, be mirusios pagrindinės nuomininkės, gyveno ir buvo registruoti nuo 1961 m. jos duktė R. Z. su sūnumi Ž. Z., vėliau (nuo 1994 m.) ir jo šeima bei jos sesuo O. Š. su sūnumi V. Š.(nuo 1984 m.). Kolegija nurodė, kad bylos duomenimis nėra paneigtas faktas, kad V. Z. ir O. Š. tvarkė bendrą ūkį, kartu augino vaikus R. Z. ir V. Š.. Vėliau šiame bute apsigyveno ir jų šeimos. Kolegija konstatavo, kad visi minėti asmenys ginčo bute apsigyveno šeimos narių teisėmis, nuomos sutarties pagrindu kartu su pagrindine buvo nuomininke V. Z. ir O. Š., todėl nelaikytina, kad į ginčo patalpas jie įsikėlė savavališkai. Kolegija nesutiko su teismo, ieškovų ir atsakovo teiginiu, kad, suteikus papildomas patalpas, V. Š. su šeima išvyko gyventi į kitą vietą ir neteko teisės naudotis ginčo butu. Pagal CK 323, 324 straipsnius nuomos sutartimi gali būti išnuomojama tik izoliuota patalpas, o pagalbinės patalpos negali būti savarankiškas nuomos sutarties dalykas. Esant tokiai situacijai, kai buto nuomininkui leista naudotis pagalbinėmis patalpomis ir ten jis įsirengia gyvenamąją patalpą, kolegija konstatavo, kad V. Š. neprarado teisės į gyvenamąją patalpą, todėl sprendimą dėl šios dalies panaikino ir atmetė ieškovų bei atsakovo reikalavimą iškeldinti.

Kolegija nurodė, kad nėra bendro ieškovų ir trečiųjų asmenų susitarimo dėl nuomos sutarties sudarymo, santykiai tarp šeimų priešiški. Ginčo butas yra savavališkai rekonstruotas. Pagal faktinį pasidalijimą ieškovai gyvena buto kambaryje, o tretieji asmenys – buto virtuvėje ir koridoriuje. Kolegija konstatavo, kad atskira nuomos sutartis nei su ieškovais, nei su trečiaisiais asmenimis negali būti sudaryta, nes tai prieštarautų CK 6.581 straipsnio nuostatoms. Dėl to sprendimą dėl šios dalies panaikino ir atmetė ieškovų bei trečiųjų asmenų reikalavimą įpareigoti su jais sudaryti nuomos sutartį.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti iš dalies Kauno miesto apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartį, kuria atmesti ieškovų reikalavimai dėl V. Š. iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto bei įpareigojimo Kauno miesto savivaldybę pakeisti nuomos sutartį ieškovo Ž. Z. vardu ir ieškinį bei atsakovo priešieškinio dalį dėl V. Š. iškeldinimo tenkinti; kita nutarties dalį palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 14, 185 straipsniai). Kasatoriai nesutinka su teismo teiginiu, kad ginčo patalpos negali būti nuomos sutarties dalykas (CK 6.581 straipsnis), nes patalpos rekonstruotos. Kasatoriai (ieškovai) nurodo, kad buvo rekonstruotas tik vienas kambarys, todėl gyvenamosios patalpos plotas sumažėjo iki 22,71 kv. m. Tai nėra savavališka statyba. Kadangi butas yra išlikęs, nors ir sumažėjęs jo plotas, tai kasatoriai mano, kad jie pagrįstai reikalauja sudaryti su jais buto nuomos sutartį. Netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir konstatavęs, kad jis negali būti nuomos sutarties dalykas, teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.602 straipsnio nuostatas. Tenkinus reikalavimą dėl pripažinimo šeimos nariu, privalėjo būti patenkintas ir reikalavimas dėl nuomos sutarties pakeitimo.

Teismas netinkamai vertino Kauno m. Požėlos rajono Vykdomojo komiteto 1987 m. vasario 13 d. sprendimą, dėl to netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sąvoką,,gyvenamoji vieta“ ir gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus (CK 2.16, 2.17 straipsniai). Asmens gyvenamoji vieta laikoma ten, kur jis faktiškai daugiausia gyvena. V. Š. su šeima daugiau nei 20 m. gyveno (duomenys neskelbtini). Teismas, nurodydamas, kad pagalbinės patalpos negali būti faktiška gyvenamoji vieta, neatsižvelgė į teisės normas, reglamentuojančias gyvenamosios vietos kriterijus, ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-90/2005).

Kasatoriai nesutinka su teismo išvada, kad naudojimasis pagalbinėmis patalpomis, kuriomis buvo leista naudotis buto nuomininkams, negali būti vertinama kaip išvykimas į kitą gyvenamąją vietą. Tretieji asmenys ginčo butu naudojosi tik periodiškai ir laikinai, visada gyveno kitoje vietoje. Kasatoriai nurodo, kad tiek pagal CK 332 straipsnio 1, 4 dalis (1964 m.), tiek pagal CK 6.591 straipsnio 4 dalį preziumuojama, kad, praėjus 6 mėnesiams, laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs narys, praranda teisę į nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Toks asmuo laikomas praradęs teisę pagal įstatymą, teismine tvarka pripažinti netekus teisės nereikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 30 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-223/2000). Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, kad V. Š., praradęs nuomos teisę į ginčo patalpas nesirūpino atkurti savo prarastą teisę, kad ieškovas buvo kreipęsis į atsakovą dėl V. Š. ir jo šeimos narių išregistravimo.

Teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ieškovai prašė iškeldinti trečiuosius asmenis iš buto (duomenys neskelbtini). Ieškovai nekėlė jokių reikalavimų tretiesiems asmenims šioje byloje. Kasatoriai taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, jog sutinka su trečiųjų asmenų apeliacinio skundo motyvais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. Kadangi tretieji asmenys nebuvo pateikę apeliacinio skundo, tai kasatoriai mano, kad teismas nagrinėjo reikalavimus be procesinių dokumentų.

Kasaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno miesto apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutarties dalis dėl V. Š. iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto bei įpareigojimo Kauno miesto savivaldybę pakeisti nuomos sutartį ieškovo Ž. Z. vardu ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad V. Š. apsigyveno ginčo bute šeimos nario teisėmis ir nenurodydamas jokių pagrindžiančių duomenų, kad V. Š. tvarkė bendrą ūkį su V. Z., pažeidė Ck 6.588 straipsnio 4 dalyje nustatytą pripažinimo šeimos nariu tvarką, CPK 14, 185 straipsnius, reglamentuojančius įrodymų vertinimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis, bylos Nr. 3K3-380/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 17 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-315/2004).

Nei su ieškovais, nei su trečiaisiais asmenimis nuomos sutartys teisės aktų nustatyta tvarka nesudarytos. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nei ieškovai, nei tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais negali būti laikomi nuomininkais, nes toks sutarties sudarymas prieštarautų įstatymui. Tačiau teismas, pripažindamas, kad nėra teisinio pagrindo sudaryti nuomos sutartį ir panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį Ž. Z. vardu ir V. Š. iškeldinimo, netenkino kasatoriaus (atsakovo) priešieškinio ir taip pažeidė CK 6.612 straipsnio nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo patalpos negali būti nuomos sutarties dalykas (CK 6.581 straipsnis). Nuomos sutarties dalyku gali būti pripažinta tinkama gyventi patalpa. Kasatorius nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo patalpos būtų išbrauktos iš gyvenamųjų patalpų apskaitos pagal Vyriausybės 1998 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 312 patvirtintą Gyvenamųjų patalpų apskaitos ir statistinės atskaitomybės tvarką. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, šalių ginčo neišsprendė – Ž. Z. yra pripažintas šeimos nariu, tačiau nuomos sutartis su juo negali būti sudaryta, V. Š. nepripažintas šeimos nariu, tačiau reikalavimas jį iškeldinti atmestas. Kasatorius nurodo, kad teismas, darydamas vieną kitai prieštaraujančias išvadas, pažeidė CPK 260, 270 straipsnių reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismo taikymo praktiką dėl teismo sprendimo ir jo išdėstymo tvarką.

Atsiliepime į atsakovo Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą ieškovai prašo atsakovo kasacinį skundą tenkinti visiškai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Teismai nustatė, kad ieškovas Ž. Z. yra R. Z., mirusios 2001 m. rugsėjo 23 d. sūnus, o V. Z., mirusios 1994 m. liepos 21 d., vaikaitis (T. 1, b. l. 3, 16, 20, 31). V. Š. yra O. Š. (buvusios Z.) sūnus (T.1, b. l. 81, 82), N. Š. – sutuoktinis (T. 1, b. l. 84, 93) ir A. Š. ir V. Š. tėvas (T. 1, 88, 90). Su ieškovo Ž. Z. senele V. Z. 1985 m. vasario 20 d. buvo sudaryta buto, tuo metu buvusio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, kurio bendras plotas 33,09 kv. m, gyvenamasis – 25,61 kv. m (T. 1, 9, 10). Ginčo bute nuo 1990 m. liepos 5 d. registruotas Ž. Z., o nuo 1982 m. gruodžio 28 d. V. Š. (T. 1, b. l. 8), vėliau šiuo adresu savo gyvenamąsias vietas deklaravo visi Ž. Z. ir V. Š. šeimos nariai (T. 1, b. l. 11, 12, 99). 2001 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista butų numeracija ir anksčiau buvęs butas Nr. 2 pernumeruotas į butą Nr. 1 (T. 1, b. l. 8, 30). Kauno miesto Požėlos rajono LDT VK 1987 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 37 (T. 1, b. l. 21). Butas (duomenys neskelbtini), suteiktas Š. šeimai, jiems pranešta, kad atskira nuomos sutartis suteiktoms patalpoms nebus sudaroma, nes jomis leista naudotis kaip pagalbinėmis. Pastatai, plane pažymėti 1A1/ž ir 2A1/ž, priklauso I. M. M., o plane pažymėtas 3A1/ž – Kauno miesto savivaldybei (T. 2, b. l. 129). 2001 m. balandžio 23 d. SĮ,,Santakos butų ūkis“ pažymoje patvirtinama, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 3A1/ž) savivaldybės nuomininkai gyvena butuose Nr. 1 ir Nr. 2, namas pripažintas avariniu 1982 m. vasario 26 d. VK sprendimu Nr. 64. Buto pagrindinė nuomininkė V. Z. mirusi, šiuo metu bute registruoti 5 asmenys. 1999 m. vasario 19 d. inventorizacijos metu užfiksuota namo savavališka rekonstrukcija ir statyba.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas patikrina apskųstų žemesnės instancijos teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Fakto klausimai nagrinėjant bylą kasacine tvarka analizuojami tik tiek, kiek reikia nustatyti, ar žemesnės instancijos teismai teisingai kvalifikavo ginčo santykį pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Kasacijos pagrindais kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodomi teisės normų, reglamentuojančių gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimą dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku, nuomininko šeimos narių teises ir pareigas, nuomos sutarties dalyką ir kitus su šiais susijusius klausimus, aiškinimo ir taikymo, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Teismų priimtuose sprendimuose nustatyta, kad ieškovai, kreipdamiesi į teismą, prašė pripažinti Ž. Z. buvusios pagrindinės nuomininkės V. Z., mirusios 1994 m. liepos 12 d., šeimos nariu CK 6.588, 6.591, 6.602 straipsnių pagrindu ir įpareigoti savivaldybę sudaryti su juo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Papildomu ieškiniu jie prašė iškeldinti iš dalies V. Z. nuomoto buto patalpų trečiąjį asmenį su savarankiškais reikalavimais V. Š. CK 6.591 straipsnio 4, 5 dalies, 6.592, 6.612 straipsnių pagrindu. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė priešieškiniu (CK 6.612, 6.577 straipsnių pagrindu) prašė iškeldinti ieškovus ir trečiuosius asmenis su savarankiškais reikalavimais iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, nes ginčo patalpas yra užėmę savavališkai ir gyvena be nuomos sutarties. V. Š. šeimai buvo suteiktos pagalbinės patalpos, kurios CK prasme laikytinos gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausiniu. Spręsdami šiuos šalių reikalavimus, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinė buto nuomininkė buvo V. Z. (T. 1, b. l. 9), mirusi 1994 m. Kartu su pagrindine buto nuomininke buvo registruoti ir gyveno pagrindinės nuomininkės duktė R. Z. (mirusi 2004 m.), pagrindinės nuomininkės sesuo O. Š.(buvusi Z.), jos sūnus V. Š. (trečiasis asmuo) ir pagrindinės nuomininkės vaikaitis Ž. Z. (ieškovas). Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje nurodyta, kad nuomininkei V. Z. ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui suteiktos 25,61 kv. m gyvenamojo ploto patalpos (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 9). Teismų sprendimuose taip pat konstatuota, kad V. Z. ir O. Š. kartu gyvendamos tvarkė bendrą ūkį, augino vaikus R. Z. ir V. Š., vaikaitį ir sūnėną Ž. Z.. Vėliau šiame bute apsigyveno Ž. Z. ir V. Š. sutuoktiniai, gimė jų vaikai. Ginčo dėl naujų šeimos narių gyvenimo ir įregistravimo šiame bute nebuvo, kliūčių dėl to nedarė ir buto nuomotoja Kauno miesto savivaldybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrįsta laikytina teismų padaryta išvada, jog visi asmenys ginčo bute apsigyveno šeimos narių teisėmis kartu su pagrindine buto nuomininke V. Z. ir O. Š. ir įgijo šeimos nario teises į ginčo patalpas (Butų kodekso 55 straipsnis, 1964 m. CK 329–331 straipsniai, CK 6.588–6.590 straipsniai). Konstatavęs aptartus teisiškai reikšmingus faktus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai savivaldybės priešieškinį dėl ieškovų ir trečiųjų asmenų iškeldinimo iš ginčo patalpų atmetė. Pagal bylos duomenis negalima daryti išvados, kad minimi asmenys ginčo patalpas būtų užėmę savavališkai, be teisinio pagrindo (CK 6.612 straipsnis). Negalima sutikti su Kauno miesto savivaldybės kasacinio skundo argumentais, kad tokios išvados prieštarauja CK 6.588 straipsnio 4 dalies nuostatoms ir padarytos pažeidžiant CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Kasatorius nurodo minėtus straipsnius, tačiau nepateikia teisinių argumentų dėl šių įstatymų nuostatų netinkamo taikymo nagrinėjamoje byloje. Kaip kasacijos pagrindą Kauno miesto savivaldybė taip pat nurodo CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pažymėtina, kad Aukščiausiojo Teismo suformuota vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes galima remtis išaiškinimais bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje išaiškinta atitinkama teisės norma. Kasatoriaus nurodytų nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis, bylos Nr. 3K3-380/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 17 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-315/2004) bylos duomenimis nėra pagrindo konstatuoti CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo.

Bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino Ž. Z. pagrindinės ginčo buto nuomininkės V. Z. šeimos nariu, su kuria tvarkė bendrą ūkį. Teisėjų kolegija sutinka su teismų nurodytais teisiniais ir faktiniais argumentais tenkinant ieškovo reikalavimą dėl šios dalies (CK 6.588 straipsnio 4 dalis) ir tų argumentų nekartoja (T. 3, b. l. 93). CK 6.602 straipsnyje nustatyta, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai toliau gyvena nuomojamoje patalpoje. CK 6.581 straipsnyje, apibrėžiančiame gyvenamųjų patalpų sutarties dalyką, nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų. Savarankiškos nuomos sutarties dalyku negali būti kambario dalis arba kambarys, susijęs su kitu kambariu bendru įėjimu (pereinamieji kambariai), taip pat pagalbinės patalpos (virtuvės koridoriai, sandėliukai ir pan.). Pažymėtina, kad butuose, kurie nuomojami pagal atskiras nuomos sutartis keliems nuomininkams, tokios pagalbinės patalpos gali būti išnuomojamos bendrai naudotis.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo sudaryti su ieškovu Ž. Z. nuomos sutartį ir atmesdamas ieškinį dėl šios dalies, vadovavosi CK 6.581 straipsniu ir nurodė, kad ginčo butas neatitinka įstatymo apibrėžtos buto nuomos sutarties dalyko, nes butas faktiškai yra padalytas, ieškovo šeima naudojasi kambariu, o trečiojo asmens A. Š. – virtuve, koridoriumi ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis ieškovo reikalavimas dėl nuomos sutarties pakeitimo pagal CK 6.602 straipsnį yra susijęs su A. Š. reikalavimu dėl jo, kaip buvusio nuomininko šeimos nario, teisių ir pareigų pripažinimo į ginčo butą (CK 6.589 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nustatyta, kad fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Ši trečiojo asmens ir jo šeimos narių teisė priklauso nuo to, ar šie išlaikė ryšį su ginčo butu, t. y. ar toliau gyveno nuomojamojoje patalpoje. Ši faktinė aplinkybė nėra pakankamai ištirta, ją būtina konstatuoti nagrinėjant bylą iš naujo tam, kad būtų nuspręsta dėl trečiojo asmens A. Š. reikalavimo tenkinimo ar atmetimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taip pat yra svarbi faktinė aplinkybė dėl Vykdomojo komiteto 1987 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 37 (T. 1, b. l. 21–24), kuriuo V. Š. šeimai suteiktas butas (duomenys neskelbtini) ir išaiškinta, jog atskira nuomos sutartis suteiktoms patalpoms nebus sudaroma, nes jomis leista naudotis kaip pagalbinėmis. Pažymėtina, kad savivaldybė savo priešieškinyje nurodė, jog šių patalpų teisinis statusas buvo kaip pagrindinio buto pagalbinės patalpos. Nustačius patalpų (duomenys neskelbtini) teisinį statusą ir tai, kad tretieji asmenys neprarado ryšio su ginčo patalpa, bet, nustoję būti nuomininko (buvusio nuomininko) šeimos nariais, turi teises ir pareigas į gyvenamąją patalpą kaip buvę pagrindinio nuomininko šeimos nariai (CK 6.589 straipsnio 2 dalis), arba nustačius priešingai, kad tretieji asmenys iš ginčo patalpų išvyko ir nutraukė ryšį su ja, svarstytina dėl ieškovo papildomo ieškinio tenkinimo.

Savivaldybė kasaciniame skunde nurodo, kad ginčo butas atitinka nuomos sutarties dalyką, apibrėžtą CK 6.581 straipsnyje. Nagrinėjant bylą iš naujo, ši aplinkybė tikslintina. Nustatydamas nuomos dalyką, teismas turėtų aiškintis dėl savavališkos rekonstrukcijos ir statybos, taip pat teisiškai reikšmingas aplinkybes taikant CK 6.581 straipsnį. Esant pertvaroms, jos gali būti šalinamos papildant reikalavimus dėl pažeistų teisių gynimo ir pan. Pažymėtina, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai arba buvę šeimos nariai gali susitarimu pirminį nuomininką pakeisti kitu. Praktikoje toks atvejis galimas nuomininkui mirus, kai nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius informuoja nuomotoją. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių mirus pagrindinei nuomininkei nuomos sutartis nebuvo pakeista, ar savivaldybė buvo apie tai informuota ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuomos sutarties pakeitimui (CK 6.602 straipsnis) dėl nuomos dalyko neturėtų turėti įtakos ta aplinkybė, kad ginčo butas yra name, kuris pripažintas avarinės būklės, nes sprendžiamas ginčas ne dėl naujos nuomos sutarties sudarymo, o dėl jos pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pilnametis nuomininko šeimos narys ar buvęs šeimos narys turi teisę sudaryti atskirą nuomos sutartį (padalyti butą), jeigu su tuo sutinka nuomotojas, nuomininkas, kiti šeimos nariai ir toks sprendimas yra galimas dėl techninių sąlygų.

Dėl nurodytų trūkumų teismų priimtų procesinių sprendimų dalys dėl nuomos sutarties pakeitimo, trečiojo asmens A. Š. su šeimos nariais iškeldinimo iš ginčo patalpų bei jo reikalavimo pripažinti buvusios pagrindinio buto nuomininkės šeimos nariu su teise į ginčo butą, naikintinos ir bylą dėl šios dalies perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes nustatyti trūkumai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 360 straipsnis). Dėl kitų reikalavimų dalyse palikti galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus (CPK 359 straipsnio 2 dalis). Taip pat naikinama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties dalys, kuriomis išspręsti bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio klausimai. Nurodyti klausimai spręstini išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 straipsniu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutarties dalis ir šias bylos dalis perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo sudaryti su Ž. Z. buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį jo vardu;

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutarties dalis, kuriomis išspręstas papildomas ieškinys dėl V. Š. iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini) patalpų, pažymėtų indeksais I-1, I-2, I-3;

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas V. Š. reikalavimas dėl pripažinimo buto (duomenys neskelbtini), buvusio nuomininko šeimos nariu su teise į ginčo patalpas;

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutarties dalis, kuriomis išspręsti žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų klausimai.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutarties dalis, kuriomis Ž. Z. su šeimos nariais pripažintas buvusios pagrindinės buto (duomenys neskelbtini), nuomininkės šeimos nariu, palikti nepakeistas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d nutarties dalį, kuria V. Š. pripažintas buto (duomenys neskelbtini) buvusios pagrindinės nuomininkės šeimos nariu, palikti nepakeistą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d nutarties dalį, kuria atmestas Kauno miesto savivaldybės priešieškinys dėl Ž. Z. bei jo šeimos narių ir V. Š. bei jo šeimos narių iškeldinimo, palikti nepakeistą.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutarties dalis, kuriomis buvo priimtas trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl A. Š. ir V. Š. pripažinimo pagrindinės nuomininkės šeimos nariais ir dėl įpareigojimo pakeisti ginčo patalpų nuomos sutartį A. Š. vardu ir bylą dėl šių dalių nutraukta, palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Janina Januškienė

Gintaras Kryževičius