Dėl reikalavimo uždrausti AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialui prijungti naujus dujų vartotojus naudojant ieškovo dujų vamzdyną be ieškovo sutikimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-104/2008

Procesinio sprendimo kategorija 30.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 27 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. M. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos dujos“, dalyvaujant trečiajam asmeniui P. D., dėl reikalavimo uždrausti AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialui prijungti naujus dujų vartotojus naudojant ieškovo dujų vamzdyną be ieškovo sutikimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. K. M. prašė uždrausti atsakovui AB „Lietuvos dujos“ prijungti naujus vartotojus, naudojant ieškovo dujų vamzdyną, be ieškovo sutikimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neteisėtai (be ieškovo sutikimo) pasisavino iš trečiojo asmens P. D. daugiau teisių, negu šiam buvo suteikęs ieškovas. Ieškovas davė sutikimą P. D. prisijungti prie ieškovo dujų vamzdyno atšakos be teisės prijungti kitus vartotojus, o atsakovas, pažeisdamas ieškovo nuosavybės teisę, pajungia prie dujų atšakos, kuria tiekiamos dujos P. D., kitus vartotojus be ieškovo sutikimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas įvertino tai, kad ieškovas reikalauja uždrausti be jo sutikimo prijungti naujus vartotojus ne prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio vamzdyno atšakos, bet naudojant ieškovo vamzdyną. Teismas nurodė, kad dujotiekis yra specialios paskirties vartotojo poreikiams tenkinti skirtas įrenginys, kurio įrengimo tvarką, sąlygas ir eksploatacijos ypatumus reglamentuoja Gamtinių dujų įstatymas ir jo lydimieji teisės aktai. Ieškovo (vartotojo) lėšomis įrengtas dujotiekis eksploatuojamas ne atskirai kaip jo nuosavybė, bet įeina į bendrąją gamtinių dujų perdavimo įrenginių sistemą, kurios paskirtis – tenkinti visų vartotojų poreikius. Teismas nurodė, kad ieškovas, trečiajam asmeniui leisdamas prisijungti prie savo dujotiekio atkarpos, turėjo įvertinti ir tai, kad taip leidžia nuo savo dujotiekio atkarpos pratęsti dujotiekio bendrojo naudojimo sistemą, kuria dujos galės būti tiekiamos ir kitiems vartotojams. Dėl to ieškovo reikalavimas netenkintinas (Gamtinių dujų įstatymo 9, 12 straipsniai, CK 1.5 straipsnis). Atmesdamas ieškinį, teismas nurodė, kad ieškovas turi teisę reikalauti atsakovo atlyginti jo turėtas išlaidas, šiam perimant savo nuosavybėn ieškovui priklausančią dujotiekio atkarpą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo V. K. M. apeliacinį skundą, 2007 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovo (vartotojo) lėšomis įrengtas dujotiekis eksploatuojamas ne atskirai kaip ieškovui priklausantis objektas, o įeina į bendrąją gamtinių dujų perdavimo įrenginių sistemą, kurios paskirtis – tenkinti visų vartotojų poreikius. Tai reiškia, kad ieškovo nuosavybės teisė negali būti absoliuti, nes ji reguliuojama Gamtinių dujų įstatymo ir šio pagrindu priimtų lydimųjų teisės aktų. Byloje nustatyta, kad ieškovas leido trečiajam asmeniui P. D. prisijungti prie ieškovo dujų vamzdyno atšakos, kitus vartotojus atsakovas pajungė prie atšakos, kuria dujos tiekiamos trečiajam asmeniui P. D. ir kuri įrengta atsakovo lėšomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, nurodė, kad atsakovas savo veiksmais nepažeidė ieškovo teisių, nes prie ieškovo atšakos pajungė vartotoją ieškovo sutikimu, o atsakovo pareigos prašyti ieškovo leidimo pajungti kitus vartotojus prie dujų tiekimo sistemos šiuos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta. Ieškovas turėjo įvertinti, kad, leisdamas prisijungti trečiajam asmeniui prie savo dujotiekio atkarpos, kartu leidžia nuo savo dujotiekio atkarpos pratęsti dujotiekio bendrojo naudojimo sistemą, kuria dujos galės būti tiekiamos ir kitiems vartotojams be jo sutikimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovo trečiajam asmeniui P. D. duotas sutikimas prisijungti prie ieškovo lėšomis nutiestų dujotiekio tinklų be teisės prijungti kitus vartotojus nesukėlė atsakovui jokių teisinių pasekmių, nes susijęs tik su trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, patenkinus ieškovo reikalavimą, būtų pažeisti Gamtinių dujų įstatymo 9, 12 straipsniai bei kitų vartotojų teisės, o tai prieštarautų CK 4.37 straipsnio nuostatoms nuosavybe naudotis savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatyme nustatyta atsakovo teisė išpirkti iš ieškovo šiam nuosavybės teise priklausantį dujų vamzdyną, todėl ieškovas, manydamas, kad dujų vamzdyną turėti kaip nuosavybę jam nenaudinga, turi galimybę perleisti jį atsakovui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas V. K. M. prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 27 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai, padarydami išvadą, kad savininko sutikimas naudotis jam priklausančiu daiktu yra nereikalingas, neteisingai kvalifikavo teisinį santykį, susiklosčiusį tarp ieškovo ir atsakovo, be to, pažeidė esminį teisės principą, kad niekas negali išvestinių teisių įgijimo būdu įgyti daugiau teisių negu turėjo asmuo, perleidęs šias teises. Teismai nepagrįstai nurodė, kad ieškovas turėjo įvertinti aplinkybę, jog, leisdamas prie savo dujotiekio atšakos prisijungti trečiajam asmeniui, kartu leidžia pratęsti dujotiekio bendrojo naudojimo sistemą, kuria dujos galės būti tiekiamos ir kitiems vartotojams. Tokia išvada yra neteisėta, nes: trečiasis asmuo, gavęs ieškovo sutikimą, turėjo teisę perleisti atsakovui tokios apimties teises, kokios jam priklausė pagal sutikimą, todėl visi atsakovo veiksmai jungiant naujus gamtinių dujų vartotojus nesiremia ieškovo suteiktu sutikimu ir yra neteisėti, pažeidžia ieškovo nuosavybės teises; tai, kad ieškovui priklausantis dujų vamzdynas yra specialios paskirties vartotojo poreikiams tenkinti skirtas įrenginys, t. y. įeina į bendrąją gamtinių dujų perdavimo sistemą, nereiškia, jog gali būti paneigiama ieškovo nuosavybės teisė ir teisėti interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama pareiga kompensuoti už fizinių asmenų įrengtas dujų sistemas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2004, 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2006).

2. Ieškovas pareiškė negatorinį ieškinį, taigi jis turėjo įrodyti CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kad, nors jis ir nėra praradęs nuosavybės objekto valdymo teisės, tačiau jo nuosavybės teisė yra pažeidžiama ir pažeidimas tęstinis. Teismai, aiškindami atsakovo teisę naudotis ieškovui priklausančiu nuosavybės teisės objektu, neteisingai aiškino įstatymo nuostatas ir dėl to priėmė neteisingus ir nepagrįstus sprendimus. Neigimas, kad turi būti gautas savininko sutikimas, kartu yra trukdymas įgyvendinti savininko teises. Teismai neatsižvelgė į tai, kad pagal ieškinio pareiškimo metu galiojusią Gamtinių dujų įstatymo redakciją atsakovas turi galimybę prijungti naujus gamtinių dujų vartotojus prie dujotiekio, jeigu jis būtų išpirktas teisės aktų pagrindu sudaryto susitarimo tvarka. Tokią nuostatą patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2004). Šiuo metu galiojanti Gamtinių dujų įstatymo redakcija privačios nuosavybės teise priklausančių neišpirktų dujotiekių išpirkimo ir jo tvarkos nereglamentuoja, ir tai yra įstatymo spraga. Atsakovas, jungdamas naujus vartotojus, turėjo tai daryti ne savavališkai, o laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos ir sąlygų.

3. Nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nustatyti CK 4.39 straipsnyje. Bet kokios specialiųjų teisės aktų normos negali būti aiškinamos taip, kad apribotų ir (ar) pažeistų nuosavybės teisę daugiau nei nustatyta įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas, neteisingai aiškindamas CK ir Gamtinių dujų įstatymo santykį, nepagrįstai konstatavo, kad teisės aktuose nenustatyta pareigos prašyti dujų vamzdyno savininko leidimo pajungti naujus gamtinių dujų vartotojus.

4. Teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas, naudodamasis ieškovo dujų vamzdynu ir ieškovui už tai neatlygindamas, jungia naujus gamtinių dujų vartotojus ir iš jų gauna nustatytą mokestį už prijungimą, tuo tarpu ieškovas negauna jokios naudos, taigi yra pažeidžiamas ir šalių interesų pusiausvyros principas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos dujos“ prašo kasacinį skundą atmesti, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Kasatorius neteisingai aiškino sutikimo leisti prisijungti kitiems vartotojams sampratą. Atsakovas Gamtinių dujų įstatymo ir kitų teisės aktų yra įpareigotas pajungti naujus vartotojus prie gamtinių dujų sistemos, o esant privačiam dujotiekiui, kreiptis į jo savininką dėl leidimo prijungti naują vartotoją prie jo dujotiekio. Ieškovas davė sutikimą prie jo dujotiekio prijungti trečiąjį asmenį, o jungiant naujus vartotojus prie šios naujos atšakos, priklausančios atsakovui, ieškovo sutikimas nereikalingas. Ieškovas, pasistatydamas savo lėšomis dujotiekį, kuris įeina į bendrąją gamtinių dujų sistemą, turėjo iš karto įvertinti tą faktą, kad nuo jo dujotiekio toliau bus tiesiami dujotiekio tinklai ir kitiems gamtinių dujų vartotojams, kurie kreipiasi į atsakovą dėl prijungimo prie gamtinių dujų sistemos, kaip ir jo dujotiekis buvo pajungtas nuo bendros gamtinių dujų tiekimo sistemos. Duodamas sutikimą prie savo dujotiekio prisijungti trečiajam asmeniui, ieškovas kartu leido pratęsti dujotiekį, kuris priklauso atsakovui. Atsakovas pagal galiojančius įstatymus negali statyti dujotiekio be teisės prijungti prie savo tinklų naujų vartotojų. Be to, pagal šiuo metu galiojančio Gamtinių dujų įstatymo 14 straipsnį ieškovas, kaip bendrojo naudojimo sistemos savininkas, privalo leisti naudotis sistema, prijungti kitų vartotojų sistemas ir užtikrinti saugią bei efektyvią sistemos veiklą.

2. Kasatorius klaidingai nurodo, kad trečiasis asmuo perleido atsakovui daugiau teisių nei pats turėjo. Ieškovas neperleido savo teisių trečiajam asmeniui, o tik leido prisijungti prie savo dujotiekio. Naujai nutiestas dujotiekis yra ne trečiojo asmens, bet atsakovo nuosavybė, todėl trečiasis asmuo negalėjo duoti sutikimo atsakovui prie šios atšakos prijungti naujus vartotojus.

3. Kasatoriaus teiginys, kad nauji vartotojai prie dujotiekio prijungiami savavališkai, yra neteisingas, nes naujų vartotojų prijungimas atliekamas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Teisės aktuose nustatyta, kad nauji vartotojai gali būti pajungti ne tik prie išpirktų, bet ir prie savininkams priklausančių dujotiekių, taigi tai paneigia ieškovo teiginį, kad galimybė jungti naujus vartotojus tik prie išpirkto dujotiekio yra vienintelė. Kasatorius neteisingai nurodo, kad jo nuostatą jungti naujus vartotojus tik prie išpirktų dujotiekių patvirtina ir teismų praktika. Kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2004 buvo sprendžiamas dujotiekio išpirkimo tvarkos bei kainos nustatymo, bet ne įpareigojimo privalomai išpirkti dujotiekį klausimas. Be to, 2006 metais atsakovas siūlė kasatoriui išpirkti dujotiekį už nustatytą kainą, tačiau šis pasiūlymo atsisakė.

4. Teismai teisingai aiškino nuosavybės teisės ribojimo sampratą ir turinį bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią dujotiekis yra specialios paskirties vartotojo poreikiams tenkinti skirtas įrenginys. Kasatorius, teigdamas, kad jo nuosavybė negali būti naudojama kitų asmenų poreikiams tenkinti, neatsižvelgia į Konstitucijos 28 straipsnio ir CK 4.39 straipsnio nuostatas, be to, siekdamas uždrausti per jam priklausančią dujotiekio atkarpą tiekti dujas kitiems vartotojams, pažeidžia viešąjį interesą. Pagal CK 4.37 straipsnį nuosavybės teisė nėra absoliuti. Be to, naujų vartotojų prijungimas prie atsakovo dujotiekio nėra ir negali būti vertinamas kaip ieškovo nuosavybės teisės apribojimas, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja pašalinti jo teisės pažeidimus reikšdamas negatorinį ieškinį pagal CK 4.98 straipsnį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovas V. K. M. leido trečiajam asmeniui P. D. prisijungti prie jam nuosavybės teise priklausančios dujų vamzdyno atšakos be teisės prijungti kitus vartotojus. Atšaka, kuria dujos tiekiamos trečiajam asmeniui P. D., įrengta atsakovo AB „Lietuvos dujos“ lėšomis, prie jos atsakovas prijungia kitus vartotojus.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės prijungti kitus vartotojus prie privačiam asmeniui priklausančios dujų vamzdyno atšakos

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose. Nuosavybės teisės objektai gali būti tiek daiktai, tiek ir kitas turtas. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi nei pagal Konstituciją, nei pagal įstatymus nuosavybės teisė nėra absoliuti. Nuosavybė atlieka socialinę funkciją. Ši nuostata suponuoja tai, kad ir privatiems nuosavybės teisės subjektams gali būti nustatyta įstatyminė pareiga prisidėti prie ypatingų visuomenės reikmių užtikrinimo. Nuosavybės teisės neabsoliutumo aspektai pasireiškia tuo, kad ji gali būti įstatymo ribojama dėl paties nuosavybės objekto pobūdžio, dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio arba dėl padarytų teisei priešingų veiksmų. Taigi nuosavybės teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyminis pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. Nuosavybės teisės apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus. Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės. CK 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota trimis atvejais: paties savininko valia, įstatymų, teismo sprendimo. CK nepateikta išsamaus sąrašo atvejų, kai nuosavybės teisės apribojamos įstatymų. Šių klausimų reglamentavimas yra leistinas ir kituose įstatymuose, ne tik CK (CK 4.39, 1.1 straipsniai).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje šalių ginčo santykiams visų pirma taikytinos Gamtinių dujų įstatymo normos. Šis įstatymas dėl jo reglamentuojamų teisinių santykių specifikos bei reikšmės valstybei ir jos gyventojams priskirtinas prie viešosios teisės norminių aktų. Jo paskirtis – nustatyti bendruosius gamtinių dujų sektoriaus veiklos organizavimo ir funkcionavimo principus, dujų įmonių veiklą bei jų tarpusavio santykius ir santykius su vartotojais tiekiant, skirstant, perduodant, skystinant ir laikant gamtines dujas (Gamtinių dujų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Ieškovas šio įstatymo prasme yra buitinis vartotojas (fizinis asmuo, perkantis dujas naudoti buitinėms reikmėms), o jam nuosavybės teise priklausantis dujotiekio vamzdynas ir įrenginiai dujoms priimti ir saugiai panaudoti vartotojo reikmėms atitinka vartotojo sistemos sąvoką (Gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnio 2, 41 dalys). Gamtinių dujų sektorius dėl savo reikšmės valstybės ūkiui bei valstybės ir jos gyventojų saugumui priskirtinas viešosios teisės reguliavimo sferai. Dujų įmonių ir buitinių vartotojų santykiai yra visų pirma sutartinio pobūdžio, bet kartu ir tęstiniai. Ieškovas su atsakovu sutartiniais santykiais susiję nuo 2000 m. gruodžio 19 d., kai ieškovo pirmtakė B. M. tapo gamtinių dujų buitine vartotoja (b. l. 34). Nuo 2001 m. liepos 1 d. gamtinių dujų sektorių reglamentuoja 2000 m. spalio 10 d. Gamtinių dujų įstatymas, kurio reglamentuojamų santykių sritis bei klausimai kito. Esant tęstiniams gamtinių dujų sektoriaus dalyvių sutartiniams santykiams, jų teisių ir pareigų apimčiai, kiek tai neprieštarauja jų sutartiniams įsipareigojimams, taikytinos Gamtinių dujų įstatymo nuostatos. Šio įstatymo nuo 2007 m. balandžio 19 d. galiojančios redakcijos 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vietinės bendrojo naudojimo sistemos savininkas (savininkai) privalo leisti naudotis sistema, prijungti kitų vartotojų sistemas ir užtikrinti saugią bei efektyvią sistemos veiklą. Pirmiau nurodytoje ieškovo pirmtakės su atsakovu sudarytoje 2000 m. gruodžio 19 d. sutartyje klausimai, susiję su kitų vartotojų sistemų prijungimu prie ieškovo sistemos, neaptarti. Tuo tarpu įstatymo yra nustatyta ieškovo, kaip vietinės bendrojo naudojimo sistemos savininko, pareiga leisti prijungti prie jo sistemos kitų vartotojų sistemas, ir šis prijungimas nesiejamas su privalomu buitiniam vartotojui priklausančios vartotojo sistemos išpirkimu. Pastarasis įstatyminis įpareigojimas reiškia ieškovo nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį daiktą – dujų vamzdyno atšaką (vartotojo sistemą) – apribojimą. Toks nuosavybės teisės apribojimas, minėta, dėl nuosavybės objekto specifikos ir reikšmingumo yra konstituciškai pateisinamas. Nustačiusi, kad ieškovo, kaip dujų sistemos sudėtinės dalies – vartotojo sistemos – savininko, nuosavybės teisės yra apribotos įstatymo, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiti kasatoriaus keliami kaip galbūt pažeidę ieškovo, kaip savininko, teises klausimai yra teisiškai nereikšmingi šios bylos ginčui, neturi įtakos teismų priimtų sprendimo ir nutarties teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 27 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Janina Januškienė

Gintaras Kryževičius