M. U. pagal BK 140 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 1-519-1208/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03663-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4.; 2.3.6.4.5.1

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 16 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,

sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,

dalyvaujant prokurorei Laurai Mačiulytei–Valaitei,

nukentėjusiajai R. V.,

kaltinamajam M. U. ir jo gynėjui advokatui Jonui Gaidukevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iki bausmės atlikimo faktiškai gyvenęs ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, šiuo metu atliekantis bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, teistas:

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1992 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)146 straipsnio 2 dalį – paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

3. Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 104 straipsnį – paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė;

4. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį (16 veikų), 182 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį (4 veikos), 289 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį – paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlikęs 2013 m. gruodžio 31 d.;

5. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį – paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014 m. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmę atlikęs 2015 m. liepos 1 d.;

6. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 60 parų arešto bausmė. Bausmę atlikęs 2019 m. balandžio 1 d.;

7. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 60 parų arešto bausmė. Bausmę atlikęs 2023 m. spalio 6 d.;

8. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė. Bausmę atlikęs 2023 m. spalio 6 d.;

9. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kalėjimo viršininko sprendimu 2025 m. sausio 6 d. paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra, likus atlikti 2 mėnesius 6 dienas laisvės atėmimo bausmės. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 4 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir M. U. pasiųstas atlikti likusią bausmės dalį;

10. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendį bei laikino sulaikymo laikas – 2 dienos, jas prilyginant 2 laisvės atėmimo dienoms, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. U. 2025 m. sausio 28 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo sugyventinę – R. V., kuriai vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai R. V. sukėlė fizinį skausmą bei dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke–dešinio smilkinio srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais M. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. U. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino. Parodė, kad įvykio metu 2025 m. sausio 28 d. namuose miegojo, kuomet išgirdo, kad nukentėjusioji kažką kalba, sakė, kad išeitų kažkoks draugas. Kaltinamasis prabudo, nukentėjusioji pradėjo daugiau rėkti. Galvojo, kad R. V. prasidėjo isterija, nes jokio draugo kambaryje nebuvo, dėl to jai sudavė. Kai nukentėjusioji išėjo iš kambario, po kiek laiko atėjo draugas. Pasirodo jis iš tikrųjų buvo atėjęs, bet tuo metu draugas A. K. turbūt buvo tualete. Draugas įvykio nematė. Įvykio dieną kartu su sugyventine vartojo alkoholį, gėrė namuose. Smūgius R. V. sudavė valgomajame, tuo metu ji stovėjo prie šaldytuvo. Smūgius sudavė delnu. Sudavė į žandą. Tris kartus davė, tačiau du smūgiai „liko ore“, vieną kartą pataikė stipriau. Nežino, ar R. V. buvo sužalota, pas ją greitai atsiranda mėlynės. R. V. išėjo į koridorių ir už 5-10 minučių atėjo draugas. Su juo vartojo alkoholį. Kitų veiksmų R. V. atžvilgiu neatliko. Su nukentėjusiąja gyvena 13 metų, yra sugyventiniai, bendrauja ir šiuo metu, nukentėjusiosios atsiprašė. Dėl įvykio gailisi, tačiau pažymi, kad tai nebuvo tyčinis smurtas, norėjo nuraminti R. V. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, lanko anoniminius alkoholikus, agresijos mažinimo programas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. U. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismas priėmė sprendimą įrodymus byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 28 d. apklausta nukentėjusioji R. V. parodė, kad 16.40 val., adresu: (duomenys neskelbtini), į jos butą atėjo jos kaimynas A., pavardės nežino, jis gyvena šio namo penktame aukšte. Tai pat bute buvo jos sugyventinis M. U. Minėtas kaimynas ir jos sugyventinis vartojo alkoholinius gėrimus jos kambaryje. Tuo metu ji sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių. Po kažkiek laiko iš parduotuvės sugyventinis jai atnešė alkoholinio gėrimo „Margaritos“. Apie 18.40 val. kaimynas išėjo iš jos buto ir nuėjo į tualetą. Kaimynui nuėjus į tualetą, ji atsisėdo virtuvėje prie stalo. Tada jos sugyventinis prie jos priėjo ir nieko jai nesakęs tris kartus sudavė dešinės rankos delnu jai į dešinės akies antakį. Po kiekvieno smūgio M. U. vis paklausdavo, ar jai dar negana, ir vėl suduodavo smūgį dešinės rankos delnu. Po suduotų trijų smūgių ji pajuto fizinį skausmą. Sugyventinis buvo agresyvus. Kodėl jis prieš ją naudojo fizinį smurtą – ji nežino ir nesuprato. Pajutusi fizinį skausmą ji išsigando ir pabėgo iš buto. Prieš išbėgant, grįžo kaimynas, kuris konflikto nematė. Ji nubėgo į antrą aukštą pas kaimynę. Iš kaimynės telefono numerio pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos numeriu. Sugyventinis prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, apie smurtą buvo pranešusi policijos pareigūnams (1 t., b. l. 49–50). Papildomos apklausos metu 2025 m. sausio 29 d. nukentėjusioji R. V. parodė, kad M. U. yra jos sugyventinis pastaruosius 12 metų. Jie kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jos mamai. Dėl bendro namų ūkio vedimo gali pasakyti tiek, kad ji viena už viską moka, kadangi ji gyvena iš pašalpų, o jis nieko negauna, tai finansiškai neprisideda, nes neturi iš ko. Įvykio metu abu buvo neblaivūs. M. U. nuo pietų visą laiką vartojo stiprų alų, ji gėrė alkoholinio gėrimo „Margaritos“ pusę stiklinės ir išgėrė kelias akimirkas iki smurto, gali būti, kad dėl to jai sugyventinis ir sudavė, nes jis minėtą „Margaritą“ ir dar alaus užpylė jai ant galvos. 2025 m. sausio 28 d., apie 18.40 val., jų buto, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, jos sugyventinis nieko nepasakęs, jai tuo metu sėdint prie stalo dešinės rankos delnu trenkė į galvos sritį per dešinį smilkinį ir akies sritį tris kartus. Vakar iškart po suduoto smūgio jai buvo guzas sumušimo vietoje, o apklausos metu visa dešinė akis užtinusi ant jos didelė kraujosruva. Ji dėl jo suduotų smūgių jautė stiprų skausmą, dar ir dabar skauda smilkinį. 2025 m. sausio 29 d. buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertą, jis ją apžiūrėjo. Į medikus nesikreipė, vaistų jokių nevartojo. Kodėl jos sugyventinis jai sudavė – ji negali pasakyti, tarp jų net nebuvo jokio asmeninio konflikto, viskas įvyko labai greitai, tačiau prieš suduodamas smūgius išpylė jai alkoholį ant galvos. Kaimynas, kuris prieš tai girtavo su jais kartu bute, išėjo į tualetą ir, kai kaimynas išėjo, jos sugyventinis iš niekur nieko jai sudavė. Ji jam po suduotų smūgių nieko net nespėjo pasakyt tik matė, kad jo akys keistos, jam užėjo kažkoks agresijos priepuolis. Jos sugyventinis yra prieš ją smurtavęs daug kartų. Ji po smūgių sudavimo skausmo niekaip neišreiškė, jai tik akyse sužibėjo ir ji užsidengė akį ir iškart išėjo iš namų, nuėjo pas savo kaimynę į antrą aukštą, iš kur išsikvietė policiją. Jos sugyventinis daugiau prie jos nekibo, sudavė smūgius ir atsitraukė. Iš pašalinių asmenų niekas smurto nematė, kadangi, kaip ir minėjo, tarp jų nebuvo jokio konflikto tai įvyko staiga ir netikėtai, truko tik akimirką, kai kaimynas buvo išėjęs į tualetą, jie su juo prasilenkė jau jai išeinant iš kambario. Bijo savo sugyventinio būtent dėl jo agresijos (1 t., b. l. 48–51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad M. U. ir jo sugyventinę R. V. pažįsta nuo 2018 metų. Jis labiau bendrauja su M. U., jie yra draugai. Tikslios datos neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2025 m. sausio 28 d., kuriuo metu pasakyti negali, jis užėjo pas M. U. į svečius, paprašė jo cigaretės ir tualeto rakto. Jis gyvena tame pačiame bendrabutyje 5 aukšte. Kai atėjo pas juos į namus, jis matė R. V., ji buvo neblaivi, tačiau orientuota, namuose nevyko joks konfliktas, R. V. buvo sveika. M. U. sėdėjo virtuvėje ir gėrė alų, jis tuo metu jau atėjo irgi būdamas išgėręs, alkoholį vartojo atskirai nuo šių asmenų. M. U. padavė raktą ir jis nuėjo į tualetą. Už kokių 10 minučių (po tualeto ir parūkymo) jis atėjo į M. U. kambarį ir R. V. jau nebuvo kambaryje. Jis paklausė, kur ji, M. U. pasakė, kad kažkur į koridorių išėjo. Jis su R. V. koridoriuje neprasilenkė, jos nematė po išėjimo iš kambario. Jis su M. U. atsisėdo virtuvėje ir jam pasiūlė alaus. Jiems begeriant alų, iš niekur nieko atvažiavo policijos pareigūnai, jį tai nustebino, nesuprato dėl ko. Tada grįžo į kambarį ir R. V., jis nespėjo su ja pabendrauti, kai vienas iš pareigūnų nusivedė R. V. į kitą kambarį ir užsidarė duris, o jam kitas pareigūnas liepė eiti namo. Jis nesuprato, kas ten įvyko ir dėl ko atvyko policijos pareigūnai. Jis iš ten išėjo į savo penktą aukštą. Jis jokio konflikto ir jokio smurto tarp M. U. ir R. V. nematė, negali pasakyti, kas pas juos įvyko. Kitą dieną jų bendrabutyje sutiko R. V., ji jam pasakė, kad M. U. ją primušė ir matė, kad ant jos veido yra kraujosruva ties akimi (1 t., b. l. 64–67).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2025 m. sausio 28 d., apie 18.40 val., adresu: (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje prieš R. V. smurtavo jos sugyventinis M. U., t. y. tris kartus sudavė dešinės rankos delnu jai į veidą. Po suduotų smūgių ji pajuto fizinį skausmą dešinės akies antakyje (1 t., b. l. 1–7).

Įvykio vietos apžiūros protokolu 2025 m. sausio 28 d. apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros rezultatai užfiksuoti apžiūros protokole (1 t., b. l. 15–17).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo D. J. 2025 m. sausio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šių metų sausio 28 d., apie 18.50 val. jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. B., kuomet buvo gautas pranešimas, jog adresu: (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis M. U. trenkė pranešėjai per galvą, pranešėja pabėgo, laukia koridoriuje, sugyventinis su apykoje. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Atvykus nurodytu adresu, buto virtuvėje rado prie stalo sėdintį M. U. ir jo kaimyną A. K.. Asmenys paaiškino, jog čia jokio konflikto nebuvo. Po kelių minučių į butą grįžo pranešėja R. V.. Moteris paaiškino, jog buto virtuvėje prieš ją smurtavo jos sugyventinis M. U. Bendraujant su minėtais asmenimis buvo matyti, jog šie yra neblaivūs, kadangi iš burnos sklido specifinis alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Kaimynas teigė, jog jis nieko nematė. M. U. teigė, jog sugyventinės nemušė. Jiems bendraujant su moterimi pastebėjo, jog jai ant dešinio antakio yra patinimas ir kraujosruva. Pranešėja teigė, jog čia sugyventinio darbas. M. U. buvo sulaikytas. M. U. buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. 2025 m. sausio 28 d., 19.23 val. R. V. buvo nustatytas 3,27 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 37–38).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas su BPC pavadinimu „BPC skambučio ra as (ID 92361150664, skambu io prad ia_ 2025-01-28 18_49_26).mp3“. Jį paleidus, girdimas telefoninis pokalbis. Pokalbio metu prisiskambinusi moteris praneša, kad į (duomenys neskelbtini), nori išsikviesti policijos pareigūnus, nes ji gavo į galvą nuo sugyventinio ir bijo grįžti namo, ji pabėgo į kitą kambarį tame pačiame aukšte. Prisiskambinusi moteris nurodo, kad ji yra R. V., o vyras yra M. U. (1 t., b. l. 29–33).

Kitų objektų apžiūros protokolu 2025 m. kovo 3 d. apžiūrėti du vaizdo įrašai iš pareigūno nešiojamo vaizdo registratoriaus. Pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250128-185804UTC+0200.mp4“. Atidarius pirmą vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20250128-185804UTC+0200.mp4“ programos (VLC Media player) pagalba, matoma programinė laiko juosta. Vaizdo įrašo trukmė 12:01 min. Vaizdo įrašas pradedamas žiūrėti nuo pradžių, ties vaizdo įrašo laiku 00:00 val. iki 01:15 val. pareigūnai (toliau – pareigūnas 1 ir pareigūnas 2) eina į bendrabučio kambarį. Pareigūnai buto tarpduryje, užeina į buto vidų, prasideda pokalbis. Ties vaizdo įrašo laiku 01:35 min. Pareigūnas 1 paklausia: „buvo R. čia pas Jus?“. Ties vaizdo įrašo laiku 01:35 min. vaizdo įraše matomi du vyrai sėdintys prie stalo (toliau – vyras 1 ir vyras 2). Vyras 1 atsako: „nežinau, aš ką tik atėjau, va penkios minutės“. Pareigūnas 1 paklausia: „Smurtavai? Mušei R.? Nemušei?“. Vyras 2 atsako: „ne, nieko“. Ties vaizdo įrašo laiku 02:23 min., į bendro naudojimo koridorių ateina moteris (toliau – moteris 1). Ties vaizdo įrašo laiku 03:00 min., moteris 1 su pareigūnu 1 nueina į kitą kambarį ir moteris 1 nurodo, kokiomis aplinkybėmis buvo smurtaujama prieš ją, moteris akivaizdžiai yra neblaivi, dėsto padrikas mintis, tačiau rodo į antakį ir įvardina „tris kartus“. Ties vaizdo įrašo laiku 03:42 min., į kambarį įeina prieš tai aprašyti vyras 1 ir vyras 2, tarp asmenų kyla šurmulys, tačiau reikšmingų tyrimui duomenų tame neužfiksuota. Ties vaizdo įrašo laiku 05:35 min., vyras 1 nurodo pareigūnui 1, kad nieko nematė, nes yra atėjęs 7 minutes. Fone pykstasi moteris 1 ir vyras 2. Ties vaizdo įrašo laiku 06:05 pareigūnas 1 nurodo asmenims apsirengti ir nurodo, jog eis iki tarnybinio automobilio. Vyras 1 išeina iš patalpos, kambaryje lieka moteris 1 ir vyras 2. Vyras 2 rengiasi išėjimui į kiemą, renkasi asmeninius daiktus. Ties vaizdo įrašo laiku 08:20 min., moteris 1 reiškia nepasitenkinimą dėl gyvenimo sąlygų su vyru 2. Ties vaizdo įrašo laiku 09:20 min. visi asmenys, t. y. moteris 1, vyras 2, pareigūnas 1 ir pareigūnas 2 eina laiptine į kiemą link tarnybinio automobilio. Ties vaizdo įrašo laiku 11:07 min., pareigūnas vyrui 2 atlieka dalinę apžiūrą, įsodina jį į tarnybinį automobilį. Daugiau reikšmingų tyrimui duomenų vaizdo įraše neužfiksuota, ties 12:01 min., vaizdo įrašas pasibaigia. Atidarius antrą vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20250128-185757UTC+0200.mp4“ programos (VLC Media player) pagalba, matoma programinė laiko juosta. Vaizdo įrašo trukmė 14:24 min. Vaizdo įrašas pradedamas žiūrėti nuo pradžių, vaizdo įrašas praktiškai analogiškas, kadangi pareigūnai iškvietime stovi toje pačioje patalpoje, tik šis vaizdo įrašas yra iš pareigūno 2 nešiojamo vaizdo registratoriaus. Naujų tyrimui reikšmingų aplinkybių šiame vaizdo įraše neužfiksuota, todėl ta pati situacija neaprašinėjama. Daugiau reikšmingų tyrimui duomenų neužfiksuota (1 t., b. l. 34–36).

Valstybinės teismo medicinos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. V. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke–dešinio smilkinio srityje. Sužalojimas galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Didesnė tikimybė, jog sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas dėl vieno trauminio poveikio. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 71).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nagrinėjamos bylos kontekste 2025 m. sausio mėnesį nukentėjusioji R. V. ir kaltinamasis M. U. kartu gyveno ilgą laiką, vedė bendrą ūkį, dalinosi buitimi, tokiu būdu spręstina, kad juos siejo šeiminiai santykiai, todėl kaltinimai M. U. pagrįstai pareikšti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltinant jį nežymiai sutrikdžius sveikatą ir sukėlus fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinei, su kuria nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos.

Aplinkybę, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp kartu gyvenusių M. U. ir R. V., kurio metu M. U. sugyventinės atžvilgiu naudojo smurtą, patvirtina tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymai, kurie sutampa. Nors konflikto priežasčių vertinimas ne visai sutapo, tačiau tai nepaneigia paties smurto vartojimo fakto. Be to, kad įvykio dieną prieš R. V. buvo smurtaujama, netiesiogiai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. K. parodymai apie tai, kad atėjus pas sugyventinius į butą R. V. nebuvo sužalota. Vykusio smurto naudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu aplinkybę patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga, t. y. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad R. V. kviečia policiją, nes prieš ją buvo smurtaujama, vaizdo įrašų iš policijos pareigūnų kūno kamerų apžiūros protokolai, kuriuose nurodyta, kad nukentėjusioji parodo kokiomis aplinkybėmis buvo prieš ją smurtaujama, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad ant R. V. dešinio antakio yra patinimas ir kraujosruva. Aplinkybę, kad M. U. sukėlė fizinį skausmą R. V. padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke – dešinio smilkinio srityje, patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Išvadoje nurodoma, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad M. U. 2025 m. sausio 28 d. apie 18.40 val. panaudojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą, pasireiškusį smūgio sudavimu R. V. į veido sritį, tokiu būdu sukeliant fizinį skausmą ir padarant nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, M. U. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui.

Teismas neturi pagrindo abejoti, jog kaltinamasis suvokė, kad stipraus smūgio sudavimas į veido sritį, po kurio liko žymė – poodinė kraujosruva, gali nukentėjusiai sukelti fizinį diskomfortą, skausmą ir sužalojimus ir norėjo taip veikti, t. y. savo nusikalstamus veiksmus atliko tiesiogine tyčia. Nors kaltinamasis nurodė, kad tokiu elgesio norėjo nuraminti nukentėjusiąją, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip siekį pateisinti savo veiksmus. Jokios aplinkybės, sukėlusios kaltinamojo susierzinimą (nukentėjusiosios priekaištai), negali būti pateisinimu smurtiniams veiksmams kito atžvilgiu.

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinime nurodyta aplinkybė – 3 smūgių sudavimas į veido sritį, nepasitvirtino, todėl iš kaltinimo šalinama aplinkybė dėl dviejų smūgių sudavimo. Teismas pažymi, kad šios faktinės aplinkybės pašalinimas įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį neturi, nes veikos kvalifikavimą lemia nustatytas, neginčijamas, padarytas nežymus sužalojimas – poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kuri sukėlė fizinį skausmą. Teismo sprendimas pašalinti iš kaltinimo faktinę aplinkybę (2 smūgių sudavimas į veido sritį) kaip nepatvirtintą bylos įrodymais grindžiamas byloje ištirtais įrodymais. Kaltinamasis neigia sudavęs tris smūgius į veido sritį, teigia, kad du smūgiai „liko ore“. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji taip pat nurodė, kad tik sudavus tris smūgius ji pajautė skausmą. Specialisto išvadoje dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo konstatuotas tik vienas sužalojimas, kuris galėjo būti padarytas dėl vieno trauminio poveikio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Tokiu būdu, kaltinamajam neigiant, kad visi trys smūgiai buvo suduoti į nukentėjusiosios veidą, baudžiamojoje byloje nesurinkus kitų nurodytą aplinkybę patvirtinančių duomenų, teismas konstatuoja, kad dviejų smūgių sudavimo į veido sritį faktinė aplinkybė nepasitvirtino, todėl iš kaltinimo pašalinama, kaip neįrodyta. Visgi, vieno sužalojimo, atitinkančio nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlimas sugyventinei yra pakankamas M. U. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamo veiksmo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamojo M. U. atsakomybę lengvina tai, kad asmuo pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors prokurorė baigiamųjų kalbų metu teigė, kad M. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, kadangi jis ikiteisminio tyrimo savo kaltės nepripažino, tačiau tokie argumentai nėra pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime nepašalina galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE2LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-516-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-516-697/2015">2K-516-697/2015</a>, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018). Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018). Nagrinėjamu atveju apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis atsisakė duoti parodymus, tai laikytina jo teise. Apklausiamas teisme jis savo kaltę pilnai pripažino, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiosios, parodė, kad įkalinimo įstaigoje dalyvauja resocializacijos priemonėse, taip siekdamas pakeisti savo elgesį, ką teismas vertina kaip asmens nuoširdų gailestį.

Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunkčiu teistumą turinčiais laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Pagal BK 97 straipsnio 8 dalį, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

Pagal byloje esančius Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą M. U. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už kitus nesunkius tyčinius nusikaltimus. Tos pačios rūšies smurtinės nusikalstamos veikos (numatytos BK 140 straipsnyje) daromos sistemingai, naujausia veika padaryta neatlikus bausmės pagal paskutinį teismo nuosprendį, lygtinio paleidimo laikotarpiu. Šių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad M. U. yra recidyvistas.

Nors kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad kaltinamojo elgesį iššaukė pačios nukentėjusiosios elgesys, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad įvykiui turėjo įtakos nukentėjusios provokuojantis ar rizikingas elgesys. Pats kaltinamasis pripažino, kad smurtas prieš jį naudotas nebuvo, tuo tarpu vien tai, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi ir priekaištavo M. U. dėl atėjusio draugo, nesudaro pagrindo teigti, kad nukentėjusioji elgėsi provokuojančiai ar rizikingai.

Kaltinamasis M. U., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis ir anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smurto artimoje aplinkoje orderio pažeidimą, paskirtų baudų nesumokėjęs. Nors kaltinamajam anksčiau buvo skiriamos švelnesnės bausmės (areštas), taip pat jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau, įvertinus tai, kad kaltinamasis vėl nusikalto, spręstina, kad jis nėra linkęs mokytis iš savo ankstesnio patyrimo, anksčiau jam skirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Pažymėtina, kad naują nusikalstamą veiką M. U. padarė po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas nuosprendis už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, lygtinio paleidimo laikotarpiu. Vertintina, kad kaltinamojo nusikalstamos nuostatos nėra atsitiktinės, o iš anksto ir nuosekliai susiformavusios. Akcentuotina, kad, nors kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau vis tik šios nusikalstamos veikos pavojingumas yra ypač didelis, nes kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į kito žmogaus sveikatą, kas yra vienas iš valstybės itin saugomų gėrių, o smurtinių veiksmų naudojimas prieš kitą asmenį, gali sukelti net ir negrįžtamas pasekmes. Pažymima, kad kaltinamasis smurtinius veiksmus naudojo prieš sugyventinę, namuose, tai yra vietoje, kur asmuo turėtų jaustis saugiausiais. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, kad nauja smurtinė veika nukentėjusiosios atžvilgiu padaryta vos po mėnesio nuo nuteisimo už analogišką veiką, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. U. paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, ji jam atleido bausmės dydis nustatytas mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad M. U. anksčiau ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, praeityje taikomos arešto ar griežčiausios laisvės atėmimo bausmės nepadarė pakankamo prevencinio poveikio kaltinamajam ir nesuformavo nuostatų laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, asmuo nusikalto lygtinio paleidimo laikotarpiu, teismas nenustatė galimybės taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Teismų praktikoje yra paaiškinta, kad BK 64 straipsnio prasme nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, yra ir tas, kuris naują nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio už ankstesnes veikas paskelbimo, bet iki jo įsiteisėjimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIwLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-220/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-220/2008">2K-220/2008</a>, 2K-323/2011, 2K-233-654/2023).

Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta neatlikus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. kovo 12 d. M. U. sulaikytas 2025 m. kovo 31 d. M. U. neatlikta bausmės dalis nuosprendžio priėmimo dieną yra 9 mėnesiai ir 19 dienų. Atitinkamai šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį. Parenkant pridedamos bausmės dalį atsižvelgiama į jau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, bendrą skiriamos bausmės dydį.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 30 d. kaltinamajam M. U. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios, kurios terminas pasibaigė 2025 m. balandžio 28 d. Šiuo metu M. U. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl kardomoji priemonė jam neskirtina.

Ikiteisminio tyrimo metu M. U. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. sausio 28 d., 19 val. 10 min. iki 2025 m. sausio 30 d., 13 val. 32 min. (2 dienos). Laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į M. U. paskirtą bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Kompaktinis diskas su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais saugomas byloje (1 t., galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2025 m. gegužės 30 d. pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai iš kaltinamojo M. U. priteistina antrinės teisinės pagalbos suma yra 183,33 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju M. U. gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl gynėjo dalyvavimas būtinas. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją, o nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą. Todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Be to, nuteistasis nedirba, paskirtų administracinių nuobaudų nėra sumokėjęs, atlieka laisvės atėmimo bausmę, turto neturi, todėl teismas sprendžia, kad jo finansinė padėtis yra sunki.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

M. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerius metus) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. U. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytau rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi (9 mėnesiais 19 dienų), prie griežčiausios bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę M. U. paskirti 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. U. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. sausio 28 d., 19 val. 10 min. iki 2025 m. sausio 30 d., 13 val. 32 min. (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad M. U. yra recidyvistas.

Kompiuterinę laikmeną su vaizdo įrašais iš kūno kamerų palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agneta Bulakė