Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui G. B.

Civilinė byla Nr. e2YT-2487-1154/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00544-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 3.2.6.1; 3.4.6.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 16 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė,

sekretoriaujant E. B.,

dalyvaujant pareiškėjai G. S., jos atstovei advokatei V. L.,

suinteresuoto asmens G. B. atstovei M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui G. B.

Teismas

nustatė:

1. pareiškėja G. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji yra E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), duktė, o E. J. yra jos tėvas.

2. Pareiškėja nurodė, kad jos gimimo liudijime nėra duomenų apie tėvą, nes ji gimė tėvams nesant susituokusiems. Pareiškėjos teigimu, jos tėvai pakankamai ilgą laiką turėjo romantinius santykius, po pareiškėjos gimimo apie 9 metus abu gyveno tame pačiame mieste – (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau jų santykiai pašlijo ir keliai išsiskyrė, pareiškėja su mama persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) rajoną. Tačiau pareiškėjos santykiai su tėvu niekada nebuvo nutrūkę. Anot pareiškėjos, E. J. ją pripažino kaip dukrą, ji dažnai pas jį viešėdavo, jis finansiškai padėjo jai mokantis, jų santykiai buvo pakankamai artimi. E. J. mirė staiga, nespėjęs sudaryti testamento, nors ketino tai padaryti. Pareiškėja jį palaidojo. Pareiškėja paaiškino, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas giminystės santykių nustatymo ir paveldėjimo tikslu.

3. Suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepimu į pareiškimą su juo nesutiko ir prašė atmesti. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėja įrodymais nepagrindė savo teiginių apie pareiškėjos motinos ir E. J. artimus santykius, taip pat apie pačios pareiškėjos artimą bendravimą su E. J. ir jo tėvystės pripažinimą, finansinę pagalbą pareiškėjai, ketinimą sudaryti testamentą ir pan. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad ji yra velionio E. J. teta (motinos sesuo), su E. J. jie buvo pakankamai artimi, tačiau apie pareiškėją nieko nežinojo nei ji, nei jos sesuo ar šios vyras (E. J. tėvai), E. J. niekada nebuvo apie pareiškėją užsiminęs. Suinteresuotas asmuo G. B. pareiškėją pirmą kartą pamatė jau po E. J. mirties, kai pareiškėja ėmė aktyviai rūpintis laidotuvėmis ir palikimu. Dėl to kyla pagrįstų abejonių pareiškėjos teiginių tikrumu.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja G. S. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja paaiškino, kad atsimena apie bendravimą su tėčiu nuo darželio, ir nors kartu negyveno, visos šventės būdavo švenčiamos kartu, savaitgalius taip pat leisdavo kartu, važiuodavo į sodą ir pan., ir paprastomis dienomis tėtis atvažiuodavo jos pasiimti. (duomenys neskelbtini) jai pradėjus eiti į pirmą klasę, E. J. kas rytą prieš darbą atvažiuodavo, duodavo kišenpinigių, nuveždavo į mokyklą. Kai tėvų santykiai pašlijo, pareiškėja su mama išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), bet ir tada tėtis atvažiuodavo, pareiškėja leisdavo su juo laiką, jis duodavo pinigų, paaugusi pareiškėja pati nuvažiuodavo į (duomenys neskelbtini). Vėliau, kai tėtis susirado draugę, išlaikymas kurį laiką buvo nutrūkęs, paskui jie vėl pradėjo bendrauti. Iki paskutinės dienos bendravo, 2024 metais prieš Kalėdas susiskambino, žadėjo dar susisiekti tais metais, bet nebespėjo. Pareiškėja nurodė, kad dar būdama maža prašydavo nuvežti ją pas senelius, bet tėtis sakydavo, kad seneliai jos nenori, ir neveždavo. Nežino, kodėl taip buvo. Tėvas rūpinosi iki pilnametystės, paskui irgi padėdavo, kai reikėjo pagalbos, susitikdavo, nors ir nebuvo nuolat šalia. Kai tėvo tėvai sirgo, pareiškėja siūlėsi padėti, bet jis atsisakė, apie močiutės mirtį pranešė jai tik po močiutės laidotuvių. Pareiškėja įsitikinusi, kad visi apie jos buvimą žinojo. Pareiškėja paaiškino, kad iš savo lėšų prie laidotuvių prisidėjo 3160 Eur, dar 560 Eur gavo iš savivaldybės, kažkiek dar buvo suaukotų pinigų. Apie tėčio mirtį sužinojo, kai iš tėčio telefono jai paskambino policijos pareigūnai. Iš pareigūnų gavo tėčio pusseserės telefoną, pati jai paskambino ir prisistatė kaip E. J. dukra.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė V. L. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti visa apimtimi, priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Advokatė nurodė, kad pareiškėja yra E. J., mirusio (duomenys neskelbtini), duktė, gimusi (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijime nėra duomenų apie tėvą, nes pareiškėja gimė nesusituokusiems tėvams. Tačiau pareiškėjos ir jos tėvo santykiai niekada nebuvo nutrūkę, tėvas ją rėmė materialiai, jie bendravo, bet šalys nebuvo teisiškai įforminę tėvystės dėl gyvenimiškų aplinkybių, kurias paliudijo pareiškėjos motina, t. y. kad velionio tėvai nelabai pageidavo matyti anūkę (pareiškėją) ir jos mamą. Dėl to bendravimas su tėvo giminaičiais nevyko. Kadangi tėvas mirė staiga, kilo poreikis tvarkyti paveldėjimo klausimus, pareiškėja nuvyko pas notarą, kuris jai paaiškino, kad ji turi kreiptis į teismą dėl tėvystės fakto nustatymo. Pareiškimas grindžiamas rašytiniais įrodymais, pateiktais byloje, pareiškėjos vaikystėje tėčiui rašytais laiškais, nuotraukomis, bankiniais pavedimais, patvirtinančiais, kad tėvas dukrai teikė materialinę paramą, taip pat aplinkybe, kad pareiškėjos telefono numeris buvo tėvo mobiliajame telefone, iš kurio pareiškėjai paskambino pareigūnai pranešti apie tėvo mirtį; šie įrodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vienas kitam ir vienas kitą papildo; jie rodo, kad pareiškėja ir jos tėvas savo giminystės santykius pripažino, jų bendravimas nebuvo nutrūkęs. Kadangi tėvas yra miręs, buvo paimti jo DNR mėginiai, jie palikti saugoti laboratorijoje; teismo paskirta DNR ekspertizė patvirtino, kad pareiškėja yra velionio E. J. dukra. Įrodymų visuma, ypač didesnę įrodomąją galią turinti eksperto išvada patvirtina pareiškimo pagrįstumą. Dėl bylinėjimosi išlaidų advokatė pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalį, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali padalyti proporcingai byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš byloje dalyvaujančio asmens, kurio pareiškimas yra atmestas. Advokatė nesutiko su suinteresuoto asmens atstove, kad byloje dalyvaujančių asmenų teisinis suinteresuotumas buvo vienodas – išsiaiškinti tiesą, nes atsiliepimo reikalavimas, motyvai, byloje duoti parodymai aiškiai rodo, jog teisinis suinteresuotumas yra priešingas, tai buvo aiškiai išreikšta procesiniuose dokumentuose, teikiant paaiškinimus ir įrodymus, prašant atmesti pareiškimą ir atmesti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, todėl prašė tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

6. Suinteresuoto asmens G. B. atstovė M. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutinka ir prieštaravimų nereiškia, bet prieštarauja pareiškėjos prašymui priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Jos teigimu, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas gali būti priteisiamas, kai yra skirtingi šalių interesai, tačiau šiuo atveju interesas yra bendras – nustatyti byloje tiesą, t. y. išsiaiškinti, ar pareiškėja yra E. J. duktė. Atsižvelgiant į tai, mano, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra nepagrįstas. Suinteresuoto asmens atstovė taip pat pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo sutiko su ekspertizės atlikimu, kas rodo tą patį tikslą – tėvystės nustatymą. Be to, visos pareiškėjos išlaidos patirtos dar iki suinteresuoto asmens pateiktos pozicijos, byloje buvo akivaizdu, kad bus reikalingas DNR tyrimas, tai nepriklausė nuo suinteresuoto asmens pozicijos, taigi suinteresuoto asmens pozicija neturėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų susidarymui. Suinteresuoto asmens atstovė pažymėjo, kad pradžioje buvo tikrai neaiškios aplinkybės, nes velionio giminaičiai pareiškėjos nebuvo matę; pati pareiškėja patvirtino, kad ji nebuvo pažįstama su tėvo giminaičiais, įskaitant savo senelius, todėl suinteresuotas asmuo pradžioje ir nesutiko su pareiškimu, o išklausius liudytojų parodymus ir gavus ekspertizės išvadą daug kas paaiškėjo. Visas procesas pradėtas pareiškėjos iniciatyva, todėl šiuo atveju prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens yra nepagrįstas.

konstatuoja:

7. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame pareiškėjos gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) tėvas neįrašytas, grafoje „Motina“ įrašyta L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

8. Pareiškėja paveldėjimo ir giminystės / kilmės nustatymo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos biologinis tėvas yra E. J. Pareiškėja nurodė, kad jos motina L. S. (po santuokos – B.) su E. J. apie dešimt metų palaikė romantiškus santykius, gyveno tame pačiame mieste – (duomenys neskelbtini), pareiškėja su tėvu bendravo, jis ją pripažino kaip dukterį, rėmė materialiai, tačiau apie ją nepasakojo giminaičiams, nes seneliai iš tėvo pusės pareiškėjos ir jos mamos nepripažino. Vėliau, pareiškėjos tėvų santykiams pašlijus ir pareiškėjai su mama persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) rajoną, ji ir toliau bendravo su tėvu, jų santykiai nenutrūko iki pat staigios tėvo mirties. Kadangi E. J. (duomenys neskelbtini) mirė, pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J. yra jos tėvas. Suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, tačiau 2025 m. birželio 11 d. teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir jo patenkinimui neprieštarauja.

9. Iš (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) namuose dėl ūmaus širdies veiklos nepakankamumo. Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro išraše nurodyta, kad duomenų apie E. J., gimusio (duomenys neskelbtini) ir mirusio (duomenys neskelbtini), vaikus (įskaitant nepilnamečius) nėra, duomenų apie brolius ir seseris taip pat nėra, motina I. J. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Iš artimųjų giminaičių registre nurodyta tik teta G. B., gimusi (duomenys neskelbtini).

10. Nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai kreipiamasi dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui, turi būti vadovaujamasi vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ Teismų praktika, 2005 m. Nr. 24). Šiuo atveju pareiškėja yra gimusi (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. kovo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001, yra išaiškinęs, kad kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 56 straipsniu, kuriame buvo numatyta, kad jeigu miršta spėjamas vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvas, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka (CPK dvidešimt šeštasis skirsnis), vadovaujantis SŠK 55 straipsnio 2 dalimi. SŠK 55 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ekspertizės išvada giminystės ryšiui įrodyti, taip pat kiti įrodymai, patvirtinantys tėvystę.

11. Vaikų, kurie gimę prieš įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), gimimo liudijimuose gali būti įrašų apie tėvą, kurio tėvystė iš tikrųjų nenustatyta, arba asmenį, kurio apskritai nėra ir nebuvo. Galiojusio SŠK 61 straipsnyje ir iki 2001 m. liepos 11 d. galiojusių Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 20.2 punkte buvo nustatyta, kad vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, kai nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvo pavardė gimimo įrašų knygoje įrašoma pagal motinos pavardę, o vardas – motinos nurodymu. Todėl siekiant nustatyti kilmę iš gimimo liudijimų, išduotų remiantis gimimo įrašais iki 2001 m. liepos 11 d., ir kilus abejonių dėl patvirtinimo, ar kaip vaiko tėvas įrašytas asmuo toks ir yra, civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravusiame gimimą, reikia pasitikrinti žinių apie tėvą įrašymo pagrindą. Jeigu tėvas nurodytas nesusituokusios motinos pareiškimu, tai reiškia, kad konkretus asmuo kaip vaiko tėvas į vaiko gimimo įrašą nėra įtrauktas ir atitinkamų teisinių padarinių neatsiranda. Įstatymas – CK 3.138, 3.140 straipsniai – nustato vaiko kilmės iš konkretaus tėvo patvirtinimo tvarką, kitoks vaiko kilmės patvirtinimas teisiniu požiūriu nėra galimas. Vaiko tėvą patvirtina gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas (CK 3.138 straipsnis).

12. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2025 m. sausio 11 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) L. J. įregistravo dukters G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimą. Kadangi L. J. ištuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, gimimas įregistruotas tik motinos prašymu, nurodant fiktyvų tėvą. Rašte pažymėta, kad pagal tuo metu galiojusias civilinės būklės aktų registravimo taisykles vienišai mamai registruojant kūdikio gimimą, tėvo pavardė buvo rašoma tokia kaip motinos, o tėvo vardas – motinos prašymu. Gimimo įraše buvo nurodytas fiktyvus tėvas E. J. L. J. (duomenys neskelbtini) pakeitė pavardę į S., todėl G. J. duomenys taip pat buvo pakeisti į G. S. 2001 m. įsigaliojus naujajam CK, registruojant vaiką buvo galima nenurodyti tėvo, todėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje G. S. gimimo įraše buvo panaikintas įrašas apie fiktyvų tėvą.

13. Taigi, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjos pradiniame gimimo įraše duomenys apie tėvą buvo įrašyti vadovaujantis SŠK 61 straipsniu, t. y. vaiko, gimusio iš nesančios santuokoje motinos – vienišos motinos, tėvo pavardė įrašyta pagal motinos pavardę, tėvo vardas – motinos nurodymu. Vėliau (po 2000 m. CK įsigaliojimo) išduotame pareiškėjos gimimo liudijime duomenų apie tėvą nėra.

14. Pažymėtina, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

15. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą šio Kodekso V dalies XXVI skyriuje („Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo“) nustatyta tvarka. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

16. 2025 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje kaip liudytojos buvo apklaustos pareiškėjos motina L. B. (iki santuokos – L. S.) bei E. J. pusseserės (suinteresuoto asmens G. B. dukterys) I. S. ir A. N.

17. L. B., duodama parodymus, paaiškino, kad su E. J. susipažino 1989 metais (duomenys neskelbtini), pradėjo draugauti, vėliau pastojo. Liudytoja užtikrino, kad kitų artimų partnerių tuo metu, kai pastojo, neturėjo. Liudytoja nurodė, kad kai reikėjo užregistruoti gimusį vaiką, E. pradėjo išsisukinėti, minėjo, kad L. netinka jo mamai dėl tikėjimo (ji katalikė, o jis evangelikas). Liudytojos nuomone, E. labiau klausė tėvų, buvo vienturtis sūnus. Tačiau gimus G., jis vaiką pripažino, rėmė materialiai, nuveždavo į darželį, mokyklą, savaitgalius praleisdavo visi kartu, važiuodavo pas draugus, visur, tik negyveno kartu ir nesilankė pas E. giminaičius. Taip tęsėsi 11 metų, kol liudytoja nepersikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) rajoną. Po to E. skambindavo, su juo pasitardavo, pavyzdžiui, kai vaikas susirgdavo ir pan., o kai G. baigė mokyklą, ji su E. J. nebebendravo, tačiau G. bendravimas su tėvu nenutrūko, tik liudytoja į jų santykius nesikišo. Liudytoja paaiškino, kad „S.“ yra jos mergautinė pavardė. Liudytoja nurodė, kad išlaikymo vaikui iš E. J. per teismą nereikalavo, E. pats savo iniciatyva vaiką rėmė materialiai. Taip pat jis savo iniciatyva palaikė santykius su vaiku. Ji niekada jo nespaudė nei dėl bendravimo su vaiku, nei dėl išlaikymo, nei dėl pavardės vaikui suteikimo. Taip pat ir dėl santykių su E. J. giminaičiais. Su giminaičiais bendravimo nebuvo, su E. mama nebuvo susitikusi. Iš E. yra girdėjusi, kad jo tėvai viską žinojo. Liudytojos teigimu, G. sakydavo, kad reikėtų pasidaryti DNR tyrimus ir kad ji apie tai yra kalbėjusi su tėvu. Tačiau tyrimų taip ir nepadarė. Taip pat iš dukters yra girdėjusi, kad E. ketino sudaryti testamentą dukters naudai.

18. Liudytojos I. S. ir A. N. nurodė, kad pareiškėją pirmą kartą pamatė prie E. J. karsto. Su E. J. (pusbroliu) jas siejo artimi ryšiai, tačiau apie pareiškėją ir jos mamą nei jos, nei kiti giminaičiai nieko nežinojo, E. apie jas niekada nėra užsiminęs, nors santykių su kitomis draugėmis nuo giminaičių neslėpė, jas pristatydavo. Liudytojos pažymėjo, kad tuo metu, kai sirgo E. J. tėvai, jam reikėjo pagalbos, tačiau pareiškėjos šalia jo nebuvo, ji jam nepadėjo, taip pat ji nedalyvavo E. J. tėvų (savo senelių) laidotuvėse. Tai rodo, kad artimų santykių tarp jų nebuvo. Liudytoja I. S. taip pat pažymėjo, kad giminaičius labai nustebino pareiškėjos elgesys po E. J. mirties, nes jam dar nesant pašarvotam, ji jau rūpinosi turtiniais reikalais, nuvyko į Sodrą dėl laidojimo pašalpos, pas notarą dėl palikimo priėmimo. Liudytojos taip pat patvirtino, kad jų mama G. B. (suinteresuotas asmuo) yra padavusi pareiškimą notarui dėl E. J. palikimo priėmimo.

19. Pareiškėja paaiškino, kad jos bendravimas su E. J. tęsėsi visą laiką, kol velionis buvo gyvas, E. J. ją rėmė materialiai, elgėsi kaip su savo vaiku, tačiau savo giminaičiams nepristatė, taip pat nesupažindino jos su savo tėvais. Šie paaiškinimai nuosekliai dera su liudytojų parodymais – pareiškėjos motinos L. B. teiginiais, kad E. J. vengė supažindinti ją ir dukrą su savo tėvais ir kitais giminaičiais, taip pat E. J. pusseserių parodymais, kad jos nei pareiškėjos, nei jos motinos nepažįsta ir iki E. J. laidotuvių nieko nebuvo apie jas girdėjusios. Tai, kad E. J. nepristatė pareiškėjos kaip dukters, gali reikšti tik jo paties apsisprendimą ir individualų socialinio gyvenimo suvokimą, bet nepaneigia paties fakto, kad pareiškėja gali būti jo duktė. Be to, liudytoja A. N. patvirtino, kad G. B. šeima nuo 1975 metų gyveno (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini); tai gerokai padidina tikimybę, kad giminaičiai galėjo nežinoti apie E. J. dukterį.

20. Pareiškėja savo teiginiams pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus – raštelio su ranka užrašytu pareiškėjos asmens kodu nuotrauką, kelias pareiškėjos vaikystės nuotraukas su E. J., pareiškėjos išlaidas E. J. laidotuvėms patvirtinančių dokumentų kopijas, pareiškėjos banko sąskaitos išrašą, pareiškėjos vaikystėje rašytus laiškus E. J., kasos pajamų orderius. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad E. J. teikė materialinę paramą pareiškėjai (reguliariai pervesdavo pinigų į jos sąskaitą), taip pat kad pareiškėja bendravo su E. J. kaip tėvas su dukra. Liudytoja A. N. patvirtino, kad pareiškėjos vaikystės nuotraukose užfiksuotas asmuo yra E. J. Pareiškėjos ir E. J. santykius patvirtina ir aplinkybė, kad E. J. telefone buvo pareiškėjos telefono numeris, kuriuo pareiškėjai paskambino policijos pareigūnai pranešti apie E. J. mirtį.

21. Teismas nevertina kaip bylai reikšmingų įrodymų raštelio su pareiškėjos asmens kodu nuotraukos ir duomenų apie tai, kad pareiškėja apmokėjo E. J. laidotuvių išlaidas. Raštelio nuotrauka nepatvirtina pareiškėjos teiginių, kad šis raštelis buvo rastas E. J. piniginėje, be to, byloje nebuvo nustatinėjama, ar raštelis rašytas E. J. ranka. Išlaidos E. J. laidotuvėms savaime nei patvirtina, nei paneigia pareiškėjos giminystės santykių su E. J., o patvirtina tik pačios pareiškėjos išreikštą valią ir atliktus veiksmus.

22. Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio bylose moksliniais tyrimais grįsti įrodymai, kurie gali padėti nustatyti ar paneigti tėvystę, dėl savo patikimumo ir objektyvumo yra vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų, turinčių padidintą įrodomąją galią. Moksliniai tyrimai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-279/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-279/2011">3K-3-279/2011</a>).

23. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui dėl asmens buvimo vaiko tėvu.

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė skirti DNR ekspertizę biologinei tėvystei nustatyti. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo paskirta teismo medicininė-genominė ekspertizė. Ekspertams pavesta atsakyti į klausimą – ar E. J. yra G. S. biologinis tėvas. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte padaryta išvada, kad E. J. yra G. S. biologinis tėvas su 99,9999999935298 procentų tikimybe.

25. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad mirusysis E. J. savo noru tėvystės nepripažino. Pareiškėjai norint apginti savo teises – žinoti, kas yra jos tėvas, ir tokiu būdu po tėvo mirties pasinaudoti teise priimti palikimą, nebuvo kitos galimybės, kaip kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo CPK 391 straipsnyje nustatyta tvarka.

26. Teismo vertinimu, pareiškėjos paaiškinimai, liudytojų parodymai, pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai, nuotraukos bei tiesioginis įrodymas – ekspertizės aktas, nagrinėjamoje byloje yra pakankamos įrodinėjimo priemonės nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J. yra pareiškėjos tėvas, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas (CPK 178, 185 straipsniai). Juridinis faktas nustatomas giminystės / kilmės nustatymo ir paveldėjimo tikslu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27. Pareiškėja prašė iš suinteresuoto asmens G. B. priteisti 2008,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kartu su 2025 m. birželio 5 d. prašymu pateikė suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą ir mokėjimo nurodymus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą. Pareiškėjos atstovės advokatės V. L. teigimu, suinteresuotas asmuo G. B. nesutiko su pareiškimu, taigi byloje dalyvaujančių asmenų interesai nagrinėjamu atveju buvo priešingi, todėl suinteresuotas asmuo turi atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuoto asmens G. B. atstovė M. S. prašė pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti, nurodydama, kad byloje išklausius liudytojų parodymus ir gavus teismo ekspertizės aktą suinteresuotas asmuo pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, be to, pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų susidarymui suinteresuoto asmens pradinė pozicija neturėjo įtakos.

28. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti į tai, ar byloje dalyvaujančių asmenų procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo. Suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, taip pat prieštaravo ekspertizės skyrimui. Tačiau 2025 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens G. B. atstovė ekspertizės skyrimui neprieštaravo. 2025 m. birželio 11 d. teismo posėdyje, vykusiame po to, kai buvo gautas teismo ekspertizės aktas, suinteresuoto asmens G. B. atstovė nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

30. Įvertinęs bylos pobūdį ir byloje dalyvaujančių asmenų pozicijas, procesinį elgesį bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, teismas nusprendžia pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens atmesti. Teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymą visų pirma lėmė tai, kad pareiškėja neturėjo galimybių kitokiu būdu nei teismo tvarka nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 391 straipsnis); antra, pareiškėja pareiškime prašė skirti DNR ekspertizę. Akivaizdu, kad, mirus spėjamam tėvui, šiuo atveju moksliniai įrodymai (DNR ekspertizės išvada) buvo vienintelis tiesioginis įrodymas tėvystei nustatyti. Taip pat pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, teisme gavus ekspertizės išvadą, neprieštaravo pareiškimo tenkinimui. Duomenų, kad pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas (jų dalį) būtų lėmęs suinteresuoto asmens G. B. procesinis elgesys, pareiškėja nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens G. B. pradinė pozicija dėl pareiškimo nėra susijusi su pareiškėjos turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, kurias pareiškėja patyrė sumokėdama advokatei už pareiškimo surašymą, atstovavimą teisme, Gyventojų registro pažymų gavimą, taip pat sumokėdama už teismo ekspertizės atlikimą. Remiantis nurodytais argumentais, pareiškėjos prašymas priteisti iš suinteresuoto asmens G. B. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš suinteresuoto asmens remiantis vien tuo, kad pradinė jo pozicija byloje buvo priešinga pareiškėjos pozicijai, neatsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos būtų patirtos nepriklausomai nuo suinteresuoto asmens pozicijos, teismo vertinimu, neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.

31. Teismas taip pat pažymi, kad 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškėja buvo įpareigota iki 2025 m. gegužės 2 d. į Alytaus apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, sumokėti 500 Eur avansą ekspertizės išlaidoms padengti. Pareiškėjos pateikti įrodymai – AB „Swedbank“ 2025 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymas – patvirtina, kad pareiškėja tą pačią dieną sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 500 Eur. 2025 m. gegužės 6 d. Valstybinė teismo ekspertizės tarnyba teismui pateikė sąskaitą už ekspertizės atlikimą, kurioje nurodyta ekspertizės kaina – 420 Eur.

32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėja už ekspertizės atlikimą sumokėjo 80 Eur ekspertizės kainą viršijančią sumą, todėl ši suma grąžintina iš teismo depozitinės sąskaitos į pareiškėjos banko sąskaitą, iš kurios buvo sumokėta, – AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas giminystės / kilmės nustatymo ir paveldėjimo tikslu.

Grąžinti pareiškėjai G. S. 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) užstato už ekspertizę dalį iš Alytaus apylinkės teismo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Lina Navickytė